Civilinė byla Nr. e2-12333-1200/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07489-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Mazaliauskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ŠILĖJA“ dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ŠILĖJA“ 340,23 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės ieškinio reikalavimai grindžiami tuo, kad 2023 m. gruodžio 17 d. dėl netinkamai prižiūrimo (nesandaraus) daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo buvo užlietas ieškovės apdraustas butas. Ieškovė atlygino įvykio metu patirtą žalą, išmokėdama 340,23 Eur draudimo išmoką nuostoliams atlyginti (iš padaryto 400,23 Eur nuostolio minusuota 60 Eur išskaita). Atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo daugiabučio namo administratoriumi, todėl be kita ko buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tarp jų ir stogo) priežiūrą. Pateikus pretenziją, atsakovė žalos neatlygino, jokių duomenų, patvirtinančių tinkamai vykdytas daugiabučio namo administratoriaus pareigas nepateikė. Ieškovė įgijo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
3. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pateikiama informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinio puslapio patvirtina, jog įvykio dieną, 2023 m. gruodžio 17 d., Vilniuje buvo teigiama temperatūra ir beveik visą dieną lijo. Tai paneigia deklaratyvius atsakovės argumentus, kad vanduo į apdraustą patalpą pateko dėl konstrukcijos peršalimo, nes esant teigiamai temperatūrai konstrukcija peršalti negali. Taip pat teismui pateiktos nuotraukos patvirtina, kad vanduo nuo lubų bėgo ir buvo surenkamas į talpą, tai leidžia spręsti, kad patalpų apgadinimo priežastis nėra kondensato kaupimasis, o kritulių vanduo į apdraustą patalpą pateko pro nesandarų stogą (ginčo nėra, kad butas viršutiniame aukšte). Atsakovės į bylą pateiktas 2023 m. balandžio 7 d. statinio apžiūros aktas patvirtina, kad stogas buvo nesandarus, tačiau nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi priemonių šiam defektui šalinti. Daugiabučio namo administratoriui kyla griežtoji atsakomybė. Nesutikdama su atsakovės argumentais dėl žalos dydžio pažymi, kad išmokėdama draudimo išmoką vertino, jog apdraustas turtas nėra nusidėvėjęs, yra geros būklės.
4. Atsakovė UAB „ŠILĖJA“ atsiliepime prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė nepateikė įvykio vietos apžiūros akto, galinčio patvirtinti nurodytas aplinkybes. Įvykis įvyko žiemą, todėl tikroji žalos priežastis galėjo būti kondensatas dėl stogo peršalimo, kurį atsakovė fiksavo 2024 m. sausio 5 d. apžiūros aktu. Atsakovė negali atsakyti už statybos metu ar vėliau nepakankamai apšiltintą namą, nes nėra priežastinio ryšio. Atsakovė tinkamai vykdo namo priežiūrą, 2023 m. balandžio 7 d. informavo gyventojus apie būtinybę pastatą renovuoti ir remontuoti stogą; 2023 m. rugsėjo 1 d. aktu jungtinės veiklos sutarties pagrindu namo bendrosios nuosavybės savininkus informavo, kad reikia ruošti projektą visos stogo dangos keitimui ir pakeisti stogą. Be namo gyventojų sprendimo administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimus dėl namo bendro naudojimo objektų remonto, atnaujinimo. Ieškovė neįrodė tikrosios žalos priežasties, priežastinio ryšio ar netinkamų atsakovės veiksmų. Atsakovė parengė savo remonto darbų sąmatą, kuri ieškinio tenkinimo atveju turėtų būti mažinama nusidėvėjimo koeficientu ir 60 Eur franšizės dydžiu.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 8 d. nutartimi paskyrė byloje parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. liepos 25 d. 10.30 val. Ieškovei šaukimas įteiktas 2024 m. liepos 9 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, t. y. per EPP. Atsakovei šaukimas įteiktas 2024 m. liepos 24 d. CPK 123 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta tvarka, t. y. procesinius dokumentus įteikiant juridinio asmens darbuotojui.
6. Į parengiamąjį teismo posėdį 2024 m. liepos 25 d. šalių atstovai neatvyko. Ieškovė 2024 m. liepos 17 d. pateikė teismui įrodymus bei prašymą bylą nagrinėti ieškovės atstovei nedalyvaujant, atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas protokoline nutartimi nusprendė bylą nagrinėti iš esmės rašytinio proceso tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys tenkinamas.
7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ 2023 m. sausio 25 d. su M. G. pasirašė gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. 220 0295804/2023, kurio pagrindu buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini); draudimo laikotarpis nuo 2023 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 25 d.
8. Draudėjos teigimu, 2023 m. gruodžio 17 d. per netinkamai prižiūrimą (nesandarų) daugiabučio namo stogą, į viršutiniame daugiabučio namo aukšte esantį apdraustą butą pateko vanduo ir butas buvo apgadintas. Ieškovės su ieškiniu pateiktose nuotraukose užfiksuotas buto apgadinimas (šlapios lubos). Pagal remonto sąmatą, žalos Nr. 23/220-11733, apskaičiuota 400,23 Eur žala. Ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju ir įvertinusi žalos dydį, dėl draudiminio įvykio 2024 m. sausio 30 d. išmokėjo M. G. 340,23 Eur (atskaičiusi 60 Eur franšizės mokestį) dydžio draudimo išmoką.
9. Ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka reiškia atsakovei kaip draudžiamojo įvykio metu buvusiai daugiabučio namo administratorei, buvusiai atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (tarp jų ir stogo) priežiūrą.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis).
11. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.
12. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir 2023 m. balandžio 3 d. priėmimo–perdavimo aktu atsakovė UAB „ŠILĖJA“ nuo 2023 m. balandžio 21 d. yra daugiabučio trijų aukštų namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų administratorė.
13. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai) (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), pagal kuriuos pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 papunktis); perka namo techninės priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, prekes, namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbus (Nuostatų 4.5 papunktis); rengia ir teikia patalpų savininkams pasiūlymus dėl energiją taupančių priemonių įgyvendinimo, šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) (Nuostatų 4.7 papunktis). Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais (Nuostatų 7.1 papunktis); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 papunktis). Už ilgalaikiame plane nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (bendrųjų konstrukcijų nenumatytiems defektams ir deformacijoms, inžinerinių sistemų sutrikimams ir gedimams šalinti, įskaitant šių sistemų avarijoms lokalizuoti ir likviduoti reikalingus darbus, medžiagas ir įrenginius, kurie neįskaičiuoti į namo ir jo inžinerinių sistemų priežiūros (eksploatavimo) tarifus), apmokama iš kaupiamųjų lėšų sąskaitos pagal šių darbų faktines išlaidas, pagrįstas finansinės apskaitos dokumentais (Nuostatų 12 punktas).
14. Iš atsakovės į bylą pateikto 2023 m. balandžio 7 d. statinio apžiūros akto Nr. R6-23/A2027 matyti, kad apžiūros metu be kita ko nustatyta, jog daugiabučio namo stogo būklė patenkinama; apsauginė stogo tvorelė sulankstyta, pažeista korozijos, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – tvarkyti tvorelę, valyti rūdis, dažyti antikoroziniais dažais; latakuose žolės, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – valyti latakus; pro įvairias stogo vietas vyksta pratekėjimai į pastato vidų, gadinama pastato konstrukcija, gyventojų turtas, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – būtinas stogo remontas, galimas dalinis remontas užklijuojant pratekėjimo vietas specialia lipnia juosta; išlipimo ant stogo liukas sunkus, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – įrengti apšiltintą liuką su dujine stūmokline pavara; stogas neapšiltintas – šilumos nuostoliai, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – galimas dalinis pastato renovavimas – pastogės grindų apšiltinimas; pastogėje yra šiukšlių, rekomenduojami darbai defektams pašalinti – valyti pastogę. Taip pat nustatyta, kad stogas neatitinka esminių statinio reikalavimų: STR 2.0101(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; STR 2.01.01(6):2008 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“; bei bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių STR 1.12.06:2002.
15. Atsakovės pateiktas 2023 m. rugsėjo 1 d. apžiūros aktas Nr. R6/23-112 patvirtina, kad nustatyti pratekėjimai nuo stogo visuomeninėje ir gyvenamojoje namo dalyse, rekomenduojama – paruošti projektą visos stogo dangos keitimui bei pakeisti dangą.
16. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 punktą bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai – pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 5 nurodyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos), taigi daugiabučio namo stogas patenka į atsakovės prižiūrimų objektų sąrašą. Minėta, kad atsakovė 2023 m. balandžio 7 d. statinio apžiūros akte Nr. R6-23/A2027 nustatė daugiabučio namo stogo defektus, tarp kurių nurodė, kad pro įvairias stogo vietas vyksta pratekėjimai į pastato vidų, gadinama pastato konstrukcija, gyventojų turtas; taip pat nurodė, kad būtinas stogo remontas, galimas dalinis remontas užklijuojant pratekėjimo vietas specialia lipnia juosta.
17. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad kadangi įvykis įvyko žiemą, žalos priežastis galėjo būti kondensatas dėl stogo patalpų peršalimo, kurį atsakovė fiksavo 2024 m. sausio 5 d. apžiūros aktu, nurodė, jog atsakovė negali atsakyti už statybos metu ar vėliau nepakankamą namo apšiltinimą. Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai nepaneigia atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, atsakomybės už ginčo buto apgadinimą iš išorės prasiskverbusiu vandeniu. Ieškovės pateikta informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos internetinio puslapio patvirtina, jog įvykio dieną, 2023 m. gruodžio 17 d., Vilniuje buvo teigiama temperatūra ir beveik visą dieną lijo. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktas 2024 m. sausio 5 d. apžiūros aktas, fiksuojantis perdenginio ir sienų peršalimo faktą surašytas po gerokai po draudžiamojo įvykio, įvykusio 2023 m. gruodžio 17 d., todėl atsakovės teiginys, kad žalos priežastis galėjo būti kondensatas dėl stogo patalpų peršalimo laikomas tik atsakovės prielaida, kurios atsakovė neįrodė (CPK 178 straipsnis).
18. Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 ir kt.).
19. Įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, jog draudiminį įvykį sukėlė būtent vandens prasiskverbimas iš lauko per namo stogą, kuris siejasi su butu. Duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad buto apgadinimus galėjo lemti kokios nors kitos priežastys, byloje nepateikta (CPK 185 straipsnis).
20. Byloje konstatavus, kad vanduo į butą prasiskverbė per daugiabučio namo stogą, kuris siejasi su butu, atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių žalai išvengti (atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti nusidėvėjusias namo konstrukcijas ir kt.). Kaip minėta, nors atsakovė ir pateikė iki įvykio atliktus 2023 m. balandžio 7 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d. apžiūros aktus, tačiau byloje nėra duomenų, kad nustačius pastato stogo defektus buvo imtasi aktyvių veiksmų juos likviduoti (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovės surašyti apžiūros aktai patvirtina tik faktą, kad atsakovė apžiūrėjo pastatą, tačiau ne atsakovės aktyvius veiksmus bandant likviduoti pastato defektus. Atsakovė teismui nepateikė jokių duomenų, kad nustačiusi stogo ir kitų namo dalių defektus ji ėmėsi jų pašalinimo veiksmų taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Teigdama, kad 2023 m. balandžio 4 d. bei 2023 m. rugsėjo 1 d. aktais informavo gyventojus apie reikalingus atlikti darbus, nepateikė gyventojų informavimo faktą patvirtinančių įrodymų, nei įrodymų apie namo gyventojų priimtus sprendimus šiais klausimais (CPK 178 straipsnis). Be to, laikantis Nuostatų 7.7 papunkčio reikalavimų, nurodančių, jog, jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai, pasireiškę nepakankamu rūpinimusi administruojamo daugiabučio gyvenamojo namo stogu bei jo priežiūra, ir sudarė sąlygas žalai kilti. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovei netinkamai vykdant daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo priežiūrą / prevenciją, įvyko draudžiamasis įvykis. Taigi laikytina, kad administratorė neįvykdė pareigos Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai, naudos gavėjų interesais.
21. Atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu nurodo, kad ieškovės apskaičiuotiems remonto darbams nėra taikomas nusidėvėjimo koeficientas, nėra pateikti paskutinio buto remonto duomenys. Atsakovė parengė savo remonto darbų sąmatą (atsiliepime nurodyta 350,19 Eur sumai, tačiau į bylą pateiktą 423,73 Eur sąmata) kuri ieškinio tenkinimo atveju turėtų būti mažinama nusidėvėjimo koeficientu ir 60 Eur franšizės dyžiu.
22. Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai ginčas susijęs su atlygintinos žalos (mokėtinos draudimo išmokos) dydžio nustatymu taikytina CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-1075/2018, 43 punktas). Žalos dydis įrodinėjamas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
23. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tuo pačiu nukentėjusiam asmeniui negali būti atlyginta daugiau nei jis patyrė realiai patyrė žalos, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Tai reiškia, kad nustatant užliejimu buto patalpoms padarytos žalos dydį turi būti atsižvelgta į patalpų nusidėvėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
24. Nustatyta, kad ieškovės parengtoje nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatoje įrašyta, jog bendras nuostolio dydis yra 400,23 Eur: 334,97 Eur – lubų perdažymas; 35,26 Eur – patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas; 30 Eur – transportas. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių aišku, kad 340,23 Eur išmoka buvo išmokėta nesant patirtų realių išlaidų. Ieškovė žalos dydį šioje dalyje nustatė skaičiavimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad žalos dydis, kai turtas po sugadinimo neatkurtas ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, gali būti nustatomas skaičiavimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Statinių statybos skaičiuojamoji kaina skaičiuojama taip, kad atsižvelgiant į rinkos sąlygas būtų apskaičiuotos ekonomiškai pagrįstos statybos vykdymo ir kitos išlaidos. Pažymėtina, kad prieš tai minėtoje kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014 taip pat išaiškinta, kad, apskaičiuojant žalos dydį, kai dar nėra pradėti žalos šalinimo darbai, žala apima visas išlaidas, reikalingas sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčius, statybvietės ir pridėtinės išlaidas.
25. Teismas pažymi, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje bendra remonto darbų kaina (423,73 Eur) net didesnė, nei ieškovės pateiktoje sąmatoje. Atsakovės nurodomi darbai ir jų įkainiai: 292,22 Eur – anksčiau dažytų lubų labai geras dažymas emulsiniais dažais, nuvalant senus dažus ir glaistant; 10,03 Eur – grindų dangos priežiūra, padengiant polietilenine plėvele; 47,95 Eur dulkių nuvalymas – esmingai nesiskiria nuo nurodytų ieškovės sąmatoje. Dėl to nėra pagrindo abejoti ieškovės nuostolio apskaičiavimo, remonto sąmatos pagrįstumu. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovė iš nustatytos 400,23 Eur žalos sumos išskaitė 60 Eur franšizės dydį, todėl atsakovės reikalavimas sumažinti žalos dydį 60 Eur franšizės suma nepagrįstas.
26. Atsakovė taip pat prašo ieškovės apskaičiuotą žalos dydį sumažinti nusidėvėjimo koeficientu, tačiau nenurodė, kokiu koeficientu turėtų būti mažinama suma ir kaip jis turėtų būti apskaičiuotas, todėl atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
27. Apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo padaryta 400,23 Eur dydžio žala, kurią atskaičius 60 Eur franšizę, nukentėjusiam asmeniui atlygino ieškovė, iš viso sumokėdama 340,23 Eur sumą. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovės kaip asmens atsakingo už atsiradusią žalą priteisiamas 340,23 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis).
28. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Vadovaudamasis aptartomis normomis teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (340,23 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė patyrė 22 Eur bylinėjimosi išlaidų sumokėjusi 22 Eur žyminį mokestį, atsakovė patirtų bylinėjimosi išlaidų patvirtinančių įrodymų nepateikė. Patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteisiama 22 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
30. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 1 dalimi valstybei iš atsakovės priteisiama 12,25 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei draudimo bendrovei „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠILĖJA“, juridinio asmens kodas 121462961, 340,23 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt eurų, 23 centų) žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 340,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gegužės 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 22 Eur (dvidešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ŠILĖJA“, juridinio asmens kodas 121462961, 12,25 Eur (dvylikos eurų, 25 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Mazaliauskienė