Teikimas Nr. T-296-900/2025
Baudžiamoji byla Nr. 3-306/84
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1.; 2.5.19.
(S)
NUTARTIS
2025 m. balandžio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. T. gynėjo advokato S. Š. 2025 m. kovo 12 d. pareiškimą dėl nusikaltimo dekriminalizavimo arba jo perkvalifikavimo į administracinį nusižengimą ir
n u s t a t ė
Šiaulių miesto liaudies teismas 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pareiškėją V. T. pripažino kalta, padarius nusikaltimą, numatytą 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LTSR BK) 225 straipsnio 2 dalyje, o būtent: ji, veikdama grupėje su R. S. ir Š. L., 1984 m. vasario 17 d. apie 200 val. šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką, rodė aiškų visuomenės negerbimą, elgėsi ypatingai įžūliai, nes iš chuliganiškų paskatų dažais ištepė (duomenys neskelbtini) bei greta esančios transformatorinės sienas, užrašė įvairius užrašus. Nusikaltimas pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas kaip sunkus nusikaltimas.
Šiaulių miesto liaudies teismo 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje teigiama, kad [...] R. S., V. T. ir Š. L. prisipažino kaltais dėl piktybinio chuliganizmo ir nurodė, kad jie 1984 m. vasario 17 d. vakare buvo susirinkę V. T. bute. V. T. ant medžiagos gabalo užrašė dažais įvairius šūkius. Ant to paties medžiagos gabalo šūkį užrašė ir R. S.. Sutarė, kad tą medžiagos gabalą su užrašais priklijuos prie (duomenys neskelbtini) fasado. Apie 200 val. nakties A. T., R. S. ir Š. L. nuėjo prie šios mokyklos ir priklijavo iš anksto paruoštą su užrašais medžiagos gabalą. Dažus ir teptukus į nusikaltimo padarymo vietą vežė Š. L.. Ant mokyklos ir transformatorinės sienų chuliganiškus šūkius užrašė V. T. ir R. S.. Š. L. nerašė jokio teksto, tačiau jis nešiojo ir laikė nusikaltimo vietoje dažus ir teptukus. Liudytoja A. K. teisme patvirtino, kad 1984 m. vasario 17 d. apie 800 val., atėjusi į darbą, pastebėjo, prie (duomenys neskelbtini) durų priklijuotą medžiagos gabalą su chuliganiškais iššūkiais, taip pat užrašus ant mokyklos bei transformatorinės sienų. Buvo sutrikdytas normalus mokyklos darbas. [...] R. S., V. T. ir Š. L. įvykdė nusikaltimą, numatytą LTSR BK 225 straipsnio 2 dalyje. Teisiamųjų R. S., V. T. ir Š. L. rašymas chuliganiškų užrašų ant sienų yra veiksmai, pasižymintys ypatingu įžūlumu. [...] V. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nepilnametė. [...] Skirdamas bausmę V. T., teismas turi omenyje tai, kad ji padarė sunkų, visuomenei pavojingą nusikaltimą, buvo nusikaltimo organizatorius, vengia dirbti ir mokytis, už tai ne kartą svarstyta, tačiau jokių išvadų nepadarė, todėl jai skirtina tik laisvės atėmimo bausmė. [...]
Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas 1985 m. sausio 23 d. nutartimi atmetė bendrininkės R. S. kasacinį skundą dėl bausmės ir paliko galioti Šiaulių miesto liaudies teismo 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendį nepakeistą.
Pareiškėjos V. T. gynėjas advokatas S. Š. 2025 m. kovo 12 d. pareiškimu prašo dekriminalizuoti jo ginamosios nusikaltimą arba perkvalifikuoti jį į administracinį nusižengimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 481 straipsnio 1 dalį. Pareiškimą grindė tuo, kad nusikaltimas pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį susijęs su Lietuvos valstybės atkūrimo (1918 m. vasario 16 d.) minėjimu sovietinės okupacijos sąlygomis. Pareiškėjos nuomone, chuliganiškais šūkiais nuosprendyje yra vadinamos Maironio kūrybos eilės, o medžiagos gabalu – lietuviška trispalvė. Pareiškėja nesiekė ko nors įžeisti, sutrikdyti rimtį ar elgtis chuliganiškai – priešingai, ji išreiškė pasipriešinimą okupacinei valdžiai, jos ideologijai ir norėjo skleisti nepriklausomos Lietuvos idėją, kovoti už laisvą Lietuvos valstybę. Atsižvelgiant į vėlų paros metą, be įvykio dalyvių, niekas nematė atliktų veiksmų, jie nesutrikdė aplinkinių poilsio ir ramybės. Be to, vėliavos pakabinimas ant mokyklos durų negalėjo sutrikdyti įprasto mokyklos darbo, o kaip tik tos mokyklos mokinius įkvėpė nepriklausomos Lietuvos idėjos gyvavimui. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nedraudžia priešintis okupacijai ir nekriminalizuoja trispalvės gamybos ar jos iškėlimo. 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis ar vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Pareiškėjos įsitikinimu, jos nusikalstamais pripažinti veiksmai neatitinka BK 284 straipsnio sudėties, todėl turėtų būti dekriminalizuoti. Jeigu teismas manytų kitaip, prašo jos veiksmus perkvalifikuoti į LR ANK 481 straipsnio 1 dalį kaip nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą.
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3621 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.
Kaip minėta, pareiškėja nuteista už piktybinį chuliganizmą. Chuliganizmas – tai yra tyčiniai veiksmai, šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Piktybinis chuliganizmas – tie patys veiksmai, pasižymintys nepaprastu cinizmu ar ypatingu įžūlumu [...].
Pareiškėjos gynėjas, be kita ko, prašė apklausti prieš 40 metų įvykusio įvykio liudytojus.
Pažymėtina, kad, svarstydamas nusikaltimo dekriminalizavimo ar perkvalifikavimo klausimą pagal LR BPK 3621 straipsnio 1 dalį, teismas iš naujo nenagrinėja baudžiamosios bylos, taigi iš naujo neapklausinėja liudytojų, nenustatinėja faktinių aplinkybių ir nevertina nusikaltimo objektyviosios, subjektyviosios pusės požymių turinio, bet nusikaltimą, kurį reglamentavo LTSR BK 225 straipsnio 2 dalis, derina su dabar galiojančiomis giminingomis normomis – LR ANK 481 straipsniu „Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas“ ar LR BK 284 straipsniu „Viešosios tvarkos sutrikdymas“.
LR ANK 481 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šiaulių miesto liaudies teismo 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nekalbama, kad pareiškėja viešoje vietoje būtų vartojusi necenzūrinius žodžius, gestus; įžeidžiamai kibusi prie žmonių ir panašiai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jos padarytą nusikaltimą perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą pagal LR ANK 481 straipsnio 1 dalį.
LR BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiaulių miesto liaudies teismo 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje (duomenys neskelbtini) ir greta esančios transformatorinės sienų ištepimas dažais bei įvairių užrašų užrašymas traktuotas kaip šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, aiškaus visuomenės negerbimo rodymas, ypatingai įžūlus elgesys, dėl ko sutriko normalus mokyklos darbas. Kitaip negu tvirtina pareiškėja, nei Šiaulių miesto liaudies teismo 1984 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje, nei Lietuvos TSR Aukščiausiojo Teismo 1985 m. sausio 23 d. nutartyje neminimos Maironio kūrybos eilės ar lietuviška trispalvė. Be to, abejotina, kad pareiškėjai, kuri nusikaltimo metu buvo nepilnametė, būtų itin rūpėję politikos, ideologijos, propagandos, valstybingumo, patriotizmo ir panašūs klausimai.
Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos 1984 m. vasario 17 d. pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį įvykdytas nusikaltimas (piktybinis chuliganizmas) turi visus nusikaltimo pagal LR BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos sutrikdymo) objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymius (aiškaus visuomenės negerbimo rodymas, ypatingai įžūlus elgesys, dėl ko sutriko normalus mokyklos darbas, egzistavo priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir padarinių ir tyčia), todėl pareiškimą tenkina iš dalies ir jos 1984 m. vasario 17 d. pagal LTSR BK 225 straipsnio 2 dalį įvykdytą nusikaltimą perkvalifikuoja į nusikaltimą pagal LR BK 284 straipsnį.
Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 3621 ir 364 straipsniais, teismas
n u t a r i a
pareiškėjos V. T. gynėjo advokato S. Š. 2025 m. kovo 12 d. pareiškimą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjos V. T. 1984 m. vasario 17 d. pagal 1961 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalį įvykdytą nusikaltimą (piktybinį chuliganizmą) perkvalifikuoti į nusikaltimą pagal 2003 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (viešosios tvarkos sutrikdymą).
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Nutartis per 7 d. nuo patvirtinto nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.
Teisėja Alma Berniūnaitė