Baudžiamoji byla Nr. 1-60-185/2016
Proceso Nr. 1-01-1-64598-2015-3
Procesinio dokumento kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.13.; 1.2.4.2.8; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5.; 2.3.6.7.
(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus,
sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,
dalyvaujant:
prokurorams Donatui Skrebiškiui, V. B.,
gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,
kaltinamajam V. N.,
nukentėjusiajam R. A.,
ekspertei S. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, deklaruota gyv. vieta prie Panevėžio miesto savivaldybės, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 8 p. padarymu.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
N U S T A T Ė:
V. N. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 13 val. 11 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus negerbimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, kaip pretekstą savo veiksmams panaudodamas formalią ir mažareikšmę dingstį, tyčia peiliu dūrė vieną kartą nukentėjusiajam R. A. į krūtinės ląstos kairę pusę, taip padarė nukentėjusiajam pjautinį-durtinį kiauryminį, atsiveriantį į kairės pusės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, dėl to nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. A. sveikatą.
Kaltinamasis V. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2015 m. lapkričio 21 d. grįžo iš užsienio į Lietuvą ir apsigyveno patėvio bute (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2015-11-23 iš ryto nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus ir užėjo pas savo motiną V. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Bute buvo ir patėvis V. G.. Su patėviu pradėjo vartoti alkoholį. Kartu dalyvavo ir motina. Jis alkoholinius gėrimus vartojo visas dienas nuo grįžimo į Lietuvą. Jiems begeriant alų, I. G. pakvietė užeiti pas ją į butą. Jis pasiėmė keturis plastmasinius butelius 7,5 stiprumo alaus ir su V. G. bei motina V. N. nuėjo pas I. G.. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Prieš išeidamas pasiėmė iš motinos buto virtuvinį peilį ir jį įsidėjo į striukės kišenę. Negali paaiškinti, kodėl ir kokiu tikslu pasiėmė peilį, nes buvo girtas. Jį galimai pasiėmė todėl, kad visada su savimi nešiojosi peilį, nes manė, jog laikai yra neramūs. I. G. bute buvo nukentėjusysis R. A., A. D. (A. D.) ir I. G.. A. D. pažinojo tik iš matymo, R. A. nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Atėjęs pas I. G. pamatė, jog ji guli ant grindų, o R. A. ir A. D. sėdi ant lovos ir gurkšnoja alų. Pamatęs tokį vaizdą, kad moteris guli ant grindų, o vyrai sėdi ant lovos, išsitraukė peilį ir liepė jiems išeiti. Norėdamas parodyti, jog kalba rimtai, peiliu perbrėžė A. D. veidą. A. D. atsistojo, užsidėjo kepurę ir išėjo. Paskui jį ėjo ir R. A.. R. A. einant pro šalį, jis (kaltinamasis) jam peiliu dūrė į kairį šoną. Negali paaiškinti, kodėl dūrė R. A., galimai dėl girtumo. Nei R. A., nei A. D. jam nieko nesakė, nesikeikė, nebandė pulti ar gintis.
Po to jis, V. G., V. N. ir I. G. pasiliko kambaryje ir gėrė jo atsineštą alų. Netrukus atvyko policijos darbuotojai. Policijos pareigūnai panaudojo elektrošoką, jam uždėjo antrankius ir išvežė į policijos komisariatą. Prieš dieną jis irgi buvo išvežtas tų pačių policininkų už tai, kad buvo bendrabutyje neblaivus.
R. A. prieš teismo posėdį atsiprašė, nes ankščiau to padaryti negalėjo, ikiteisminio tyrimo metu buvo įspėtas neieškoti R. A. ir su juo nesusitikinėti.
Mano, kad būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs, tai įvyko dėl jo girtumo.
Su Ligonių kasos pareikštu ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo bei nukentėjusiojo ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo sutinka. Supranta, jog žala padaryta dėl jo neteisėtų veiksmų.
Parodymų patikrinimo vietoje metu V. N. parodė įvykio vietoje R. A. sužalojimo ir kitas su įvykiu susijusias aplinkybes. Iš esmės šie parodymai sutampa su teisiamajame posėdyje duotais parodymais (2 t., b. l. 16-20).
Be kaltinamojo V. N. parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais įrodymais:
Nukentėjusysis R. A. parodė, kad apie du mėnesius gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Jis draugavo su A. D., gyvenančiu to paties namo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), ir I. G.. Jie dažnai užeidavo vieni pas kitus į svečius. 2015 m. lapkričio 23 d. apie 10.00 val. jis nuėjo pas A. D.. Atsinešė du butelius alaus. Alaus turėjo ir A. D.. Jie pradėjo gerti alų, prie jų prisidėjo ir I. G.. Maždaug po valandos jis išėjo ir grįžo apie 13 val. Netrukus į I. G. butą užėjo iš matymo pažįstami to paties namo gyventojai – sugyventiniai V. N. ir V. G., o dar po poros minučių atėjo ir V. N., kurį matė pirmą kartą. Kiek suprato, jis yra V. N. sūnus. Jiems atėjus jis sėdėjo ant sofos-lovos, šalia jo sėdėjo A. D., o I. G. sėdėjo ant čiužinio, patiesto ant grindų. Tik įėjęs į butą V. N. paklausė, kas jis toks, ką čia veikia ir liepė jam išeiti. V. N. nieko neatsakė, nes nenorėjo konfliktuoti, todėl pakilo nuo sofos ir norėjo eiti link durų. Stodamasis pamatė V. N. rankoje peilį, bet nematė, iš kur jis tą peilį išsitraukė. Nuo stalo pasiėmė atsineštas kruopas ir ėjo link durų. Žengęs žingsnį pajuto dūrį į kairį šoną. Išeidamas į koridorių dar išgirdo šaukiant A. D., suprato, kad dar kažkas tarp jų įvyko. Apie tai, kad V. N. perrėžė A. D. veidą, sužinojo tik vėliau. Iš karto grįžo į savo butą ir, paskambinęs į bendrąjį pagalbos centrą, iškvietė policiją. Po to nuėjo į bendrojo naudojimo virtuvę. Atvyko policijos pareigūnai, kurie per radijo ryšio stotį iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnams nurodė, kuriame bute buvo sužalotas ir kad jį sužalojo vyras, pravarde V., kaip dabar žino V. N.. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė jį į ligoninę. Gydėsi ligoninėje dėl V. N. peiliu padaryto sužalojimo ir dėl to kilusių sveikatos komplikacijų. Dėl komplikacijų jam darė operaciją. Po sužalojimo jam nebefunkcionuoja dalis plaučių, jaučia kvėpavimo sutrikimus. Įvykio metu buvo sugadintas jo megztinis ir striukė, nes juose liko peilio dūrimo žymės. Dėl rūbų sugadinimo jam padaryta 50 eurų turtinė žala, kurią prašo priteisti iš kalto asmens.
Kodėl V. N. jį sužalojo, paaiškinti negali, to nesupranta. Tarp jų anksčiau jokių asmeninių santykių nėra buvę, tą dieną jį matė pirmą kartą. Kaltinamajam jis nieko nesakė, nesipriešino, nebandė suduoti, pakluso jo reikalavimui ir ėjo iš I. G. buto laukan. Nors jis tuo metu buvo neblaivus, bet buvo sąmoningas, viską prisimena.
Jokių pretenzijų V. N. neturi. Prieš posėdį jis jo atsiprašė. Nereiškia ieškinio neturtinei žalai atlyginti, nes supranta, kad V. N. neturi galimybių atlyginti žalą, netiki, kad bus galima ką nors iš jo išieškoti.
Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, (parodymai paskelbti, nes liudytojas į teismo posėdžius neatvyko, policijos pareigūnai jo kelis kartus namuose nerado, jo buvimo vieta nežinoma) parodė, kad įvykio dieną jis, V. N., V. N. namuose gėrė alų. Atėjo kaimynė I., pakvietė užeiti pas ją, sakė, kad turi išgerti. Prieš einant pas kaimynę pamatė, kad V. N. už rankovės kišasi peilį. Liepė jam palikti peilį, bet V. N. pasakė, kad turi daug priešų. Gal po 20 minučių jie nuėjo pas I. G. į to paties namo (duomenys neskelbtini)-ąjį butą, nusinešė tris plastmasinius butelius alaus. Kai įėjo, I. G. gulėjo ant čiužinio, A. D. – ant sofos. Ant sofos taip pat sėdėjo R. A.. V. N. pradėjo priekaištauti, kad I. guli ant grindų, o R. sėdi ant sofos. V. N. pradėjo pulti A. D. ir R. A., kalbėjo negražiais žodžiais. Po to V. N., išsitraukęs peilį, puolė A. D., nestipriai perpjovė jam veidą. Jis (V. G.) R. liepė išeiti, nes V. N. kvailioja. R. atsistojo, pasiėmė nuo stalo kruopas ir ėjo pro V. N., kuris tuo metu jam dūrė peiliu į šoną. R. išėjo, o V. N., rodydamas peilį, pasigyrė, kad „pusė peilio suvarė“. Po įvykio V. N. peilį numetė po stalu. V. N. pradėjo konfliktą, pradėjo „daryti tvarką“. Priežasties pradėti konfliktą nebuvo, nesuprato, kas jam pasidarė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir V. N. išsivežė. Policijos pareigūnams jis parodė, kur guli numestas peilis (1 t., b. l. 118-120).
Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. G. parodė I. G. bute vietas, kur įvykio metu buvo kiekvienas asmuo, ant manekeno pademonstravo, kaip V. N. peiliu perrėžė A. D. veidą ir įdūrė R. A. į šoną (1 t., b. l. 108-113).
Liudytoja V. N. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai paskelbti, nes iš Panevėžio apskrities VPK tarnybinio pranešimo matyti, jog V. N. nevyks į teismą, nes nenori duoti parodymų prieš sūnų) parodė, kad 2015-11-23 ji, jos sugyventinis V. G., sūnus V. N. buvo pas ją namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Pas juos atėjo kaimynė I. G., kuri visus pakvietė pas save į butą išgerti. Jie pasiėmė du butelius alaus ir nuėjo pas I. G.. Atėjusi pamatė, kad I. G. guli ant grindų esančio čiužinio. Ji nemiegojo, tik šiaip pasirėmusi gulėjo. Tuo metu ant sofos gulėjo S. (A. D.), o šalia jo sėdėjo R. A.. Sūnus V. N. iš karto pradėjo priekabiauti prie abiejų bute buvusių vyrų dėl to, kad I. guli ant čiužinio, o jie sėdi ant sofos. R. A. yra ramaus būdo, todėl V. N. nieko nesakė. R. A. atsistojo ir bandė išeiti. Tada V. N. iš rankovės išsitraukė peilį ir nieko nesakęs R. A. dūrė kažkur į šoną. R. ant stalo buvo pasidėjęs kruopas. Po dūrio jis nuo stalo pasiėmė kruopas ir išėjo. Po to nuo sofos atsikėlė A. D.. V. N. jam peiliu perbrėžė veidą, grasino nupjauti ausį. V. N. A. D. liepė dingti. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė V. N. (1 t., b. l. 122-124).
Liudytoja I. G. parodė, kad gyvena su sugyventiniu A. D. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2015-11-23 ryte atėjo kaimynas R. A.. Jis kartu su A. D. vartojo alkoholį. Ji išėjo į miestą, ten išgėrė 200 gramų talpos buteliuką „Trejos devynerios“. Apie 13 val. grįžo į namus ir užėjo pas kaimynę V. N.. Ten buvo jos sugyventinis V. G. ir prieš kelias dienas iš užsienio grįžęs sūnus V. N.. Ji (I. G.) pasisakė, kad gavo iš savo sūnaus, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, laišką, pasakė, jog nebenori, kad pas ją gyventų A. D., nes negali su juo susitvarkyti, lyg minėjo, kad reikėtų jį „pamokyti“, tačiau sumušti ar sužaloti jo niekam nesiūlė. Kadangi namuose turėjo alaus, pakvietė visus užeiti į svečius. Netrukus pas ją į namus atėjo V. N., V. G. ir V. N.. Tuo metu ji sėdėjo ant čiužinio, buvusio ant grindų, o A. D. ir R. A. buvo ant sofos. V. N. iš karto pradėjo triukšmauti, V. D. priekaištavo, kad jis sėdi ant sofos, o ji (I. G.) ant grindų. Vienu metu pamatė, kaip R. A. stovi, o V. N. dūrė jam peiliu į šoną. R. A., susiėmęs už šono, iš karto išėjo iš kambario į koridorių. Prieš tai V. N. peiliu perbrėžė A. D. veidą. V. tą peilį atsinešė su savimi, nes jos namuose tokių peilių nebuvo.
R. A. išėjus, bute liko ji, V. N., jo tėvai ir A. D.. Po to atvyko policija ir išvežė V. N..
Liudytojas A. D. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su I. G.. 2015-11-23 atėjo R. A. ir jie gėrė alų. Po pietų grįžo sugyventinė I. G.. Po to atėjo V. N., jo motina V. N. ir jo patėvis V. G.. Tuo metu jis jau buvo išgėręs apie porą litrų alaus, jautėsi girtas ir tolimesnes aplinkybes sunkiai prisimena. Kaltinamąjį V. N. pažinojo tik iš matymo, su juo susitikdavo tame pačiame name, pasisveikindavo, ir tiek. Tą dieną V. N. pas juos į butą užėjo pirmą kartą po sugrįžimo iš užsienio. Su R. A. susitikdavo nuolatos, bendraudavo beveik kiekvieną dieną, dažniausiai jis (A. D.) pas jį užeidavo.
Kaip buvo sužalotas R. A., jis arba nematė, arba neatsimena. Neatsimena, kaip V. N. jam peiliu perbrėžė veidą. Apie tai jam kitą dieną pasakė I. G.. Iki tol manė, kad veidą persibrėžė pats. V. N. rankose peilio nematė.
Niekam jokių pretenzijų neturi.
Apie tai, ką kitą dieną pasakojo tyrėjai, buvo sužinojęs iš savo sugyventinės.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D., be kitų aplinkybių, parodė, kad užėjęs į butą V. N. pradėjo triukšmauti. V. nepatiko tai, kad jis (A. D.) gulėjo ant lovos, todėl jis ėmė priekaištauti. V. su savimi atsinešė peilį. Tą peilį jis ankščiau buvo matęs V. namuose. Iš pradžių V. jam kažką sakė, bandė provokuoti ir tada pamatė, kad jis išsitraukė peilį. Peilis buvo juoda rankena, jo geležtė siaura. Tada V., ištraukęs atsineštą peilį, jam perbraukė per veidą ir šiek tiek įpjovė. Jis užsidėjo ant galvos kepurę ir pasitraukė – ėjo link buto išėjimo. Tada V., pamatęs R. A., prišoko prie jo ir nieko nesakęs dūrė peiliu jam į šoną. Viskas truko vos kelias sekundes. Po to R. A. iš buto iš karto išėjo. Atvyko policijos pareigūnai ir sulaikė V.. V. yra neprognozuojamas. Nesupranta, kodėl jis puolė R., nes jį apskritai matė pirmą kartą. V. niekas nepuolė ir su juo nekonfliktavo. Dėl jam padaryto sužalojimo jis niekam jokių pretenzijų neturi (1 t., b. l. 137-138, 141-142).
Liudytoja J. O. parodė, kad dirba Panevėžio miesto GMP stotyje, yra skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė. 2015 m. lapkričio 23 d. gavo iškvietimą ir vyko į bendrabutį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Įvykis buvo dienos metu, apie pietus. Nuvykus į bendrabutį, bendro naudojimo patalpose rado policijos pareigūnus, o kartu su jais buvo ir sužalotas neblaivus vyras. Vyras sakė, kad jis yra sužeistas. Jis rodė ausį, sakė, kad jam ją sužeidė. Apžiūrėjo žaizdą jo nurodytoje ausyje ir matė, kad sužalojimas buvo, bet labai nežymus. Ant vyro drabužių buvo matyti kraujo dėmės, jos buvo krūtinės dalyje, ties kairės pusės šonkauliais. Pakėlusi vyro drabužius pamatė durtinę žaizdą. Vyras apie sužalojimo aplinkybes nieko nepasakojo. Vyrui suteikė pirmąją medicininę pagalbą, jį nuvežė į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę. Užpildė dokumento formą F.110, pažymėjo, kurios kūno vietos yra sužalotos, kur yra kraujavimas, kur yra skausmas. Ausies sužeidimas nebuvo labai svarbus gyvybiškai, todėl tokio nesvarbaus sužalojimo toje formoje nepažymėjo.
Liudytojas D. V. parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos vyresniuoju patruliu. 2015-11-23 budėjo viename ekipaže su kolega M. K.. Po pietų iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur peiliu perdurtas žmogus. Nuvyko minėtu adresu, nukentėjusįjį rado viršutinio aukšto laiptinės koridoriuje. Jis orientavosi aplinkoje. Ant nukentėjusio asmens drabužių buvo matyti kraujo žymės, jo paprašius pakelti viršutinį drabužį, pamatė, jog ties jo šonkauliais buvo durtinė žaizda, kuri kraujavo. Suteikė jam pirmąją pagalbą ir nuvedė jį į bendro naudojimo virtuvę, kol atvažiuos medikai. Nukentėjusysis nurodė, kur yra jį sužalojęs asmuo, apibūdino tą asmenį, pasakė jo vardą. Nurodė, jog tai įvyko kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). Iš pradžių jų į butą neįsileido, buvo užrakinta. Pagrasinus išlaužti duris, jas kažkas atidarė. Bute buvo keturi asmenys. Pagal apibūdinimą, sulaikė įtariamąjį. Jis elgėsi agresyviai ir nevykdė jų teisėtų reikalavimų, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdėsi, atsisakė vykti į policijos komisariatą. Dėl to jį sulaikant panaudojo spec. priemones. Įtariamasis buvo girtas, todėl įvykio aplinkybių su juo nesiaiškino. Kai sulaikė įtariamąjį ir apžiūrinėjo kambarį, klausė ten buvusių asmenų, kur yra peilis, nes peilio pas įtariamąjį nerado. Vienas iš kambaryje buvusių vyriškių, nesakydamas nė žodžio, pirštu parodė po stalu gulėjusį peilį. Ten buvusi moteris veido mimika taip pat bandė rodyti, kur yra peilis. Peilis buvo juoda rankena. Matė, kad ant stalo buvo kelios servetėlės su raudonos spalvos dėmėmis. Teismo posėdžių salėje yra ir nukentėjusysis, ir įtariamasis (parodė į salėje esantį R. A. ir V. N.). Įvykio dieną įtariamąjį matė pirmą kartą, o jo kolega M. K. su juo buvo susidūręs dėl panašaus įvykio dieną prieš tai.
Analogiškai parodė ir liudytojas M. K..
2015-11-23 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad 2015-11-23 apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Butas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ketvirtame aukšte. Butą į dvi dalis skiria spintos. Šalia stalo rasti skudurėliai su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis, peleninė su cigarečių nuorūkomis. Po stalu rastas peilis juodos spalvos rankena, prie stalo šiaurinės kojos rastas antras peilis juoda rankena (1 t., b. l. 5-7, 8, 9-17).
2015-12-03 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti du peiliai. Peilis juodos spalvos rankena (rastas prie stalo šiaurinės kojos) yra 24,2 cm ilgio, geležtės ilgis – 12,5 cm. Plačiausioje peilio geležtės vietoje, plotis ties atrama, siekia 2,1 cm. Ant geležtės yra užrašas „Pintinox“. Peilio kriaunos yra plastikinės, juodos spalvos. Rankenos viršūnė yra metalinė. Ant peilio geležtės priekinės dalies šonų bei viršutinės briaunos buvo matyti rausvos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Peilis juodos spalvos rankena (rastas po stalu) yra 13 cm ilgio, geležtės ilgis – 6,5 cm. Plačiausioje peilio geležtės vietoje, plotis ties atrama, siekia 2,7 cm. Peilio kriaunos yra plastikinės, juodos spalvos. Dalyvavęs specialistas nurodė, jog apžiūrėjus pateiktus peilius, nustatyta, jog tai gamykliniu būdu pagaminti virtuviniai peiliai, kurie nepriskiriami prie šaltųjų ginklų (1 t., b. l. 20-23, 24-25).
2015-12-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole konstatuota, kad liudytojas V. G. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kurį turėjo savo bute ir kurį V. N. atsinešė į I. G. butą. Peilis Nr. 2 buvo rastas ir paimtas 2015-11-23 apžiūrint įvykio vietą prie stalo šiaurinės kojos (1 t., b. l. 103-105).
Iš 2015-12-03 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad V. N. atpažino peilį, pažymėtą Nr. 2, kuriuo buvo sužalotas R. A.. Atpažintas peilis buvo rastas ir paimtas įvykio vietos apžiūros metu prie stalo šiaurinės kojos (1 t., b. l. 125-128).
Iš 2015-12-17 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad kaltinamasis V. N. iš jam parodytų atpažinti peilių nurodė peilį, pažymėtą Nr. 2, parodė, jog šiuo peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairį šoną. Peilį atpažino iš jo rankenos, parodė, kad peilį atsinešė iš savo motinos buto. Peilis Nr. 2 yra rastas ir paimtas 2015-11-23 apžiūrint įvykio vietą prie stalo šiaurinės kojos (2 t., b. l. 12-15).
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrint daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, V. N. patvirtino, kad šį peilį atsinešė iš motinos buto ir juo dūrė R. A. į šoną.
Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-12-02 rašte Nr. 41D(V) nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 23 d. 13 val. 11 min. Centro informacinėje sistemoje yra užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (1 t., b. l. 32).
2015-12-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įraše pranešėjas R. A. kviečiasi pagalbą į (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dėl to, kad jį užpuolė su peiliu kaimynas (1 t., b. l.33-36).
2015-11-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. A. pateikė tamsiai žalios spalvos striukę (1 t., b. l. 68).
2015-12-08 apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta R. A. pateikta striukė ir megztinis. Striukė yra tamsiai žalios spalvos, vyriška. Striukės išorėje, nugaros dalyje, matyti mechaninis pažeidimas. Pažeidimas nelygiais kraštais, banguotos formos. Pažeidimo ilgis apie 26 mm. Striukės viršutinėje, vidinėje dalyse, ties dešinės pusės užtrauktuku, matyti netolygiais kraštais, skirtingų diametrų ir formų tamsiai rudos spalvos dėmės, kurios išsidėsčiusios apie 7x23 cm plote. Megztinio viršutinėje dalyje, ant krūtinės ir vidinėje dešinės atlapo dalyje yra netolygiais kraštais, skirtingų diametrų ir formų tamsiai rudos spalvos dėmės, kurios panašios į kraują. Kitoje megztinio pusėje – nugaros dalyje, kairėje pusėje yra rudos spalvos dėmė, panaši į kraują. Megztinio audinys yra storas, plotas, kuriame yra dėmės, sukietėjęs. Dėmės pradžia yra apie 8,5 cm atstumu nuo kairės pusės šoninės siūlės ir tęsiasi link megztinio apačios. Rudos spalvos plote matyti mechaninis pažeidimas, kuris yra apie 18 mm ilgio. Mechaninio pažeidimo vieta yra įstriža kairės pusės šoninei siūlei. Viršutinė pažeidimo dalis yra apie 10 cm ilgio atstumu nuo pažasties, apie 8 cm nuo kairės pusės šoninės siūlės. Pažeidimo apatinė dalis yra apie 11cm ilgio atstumu nuo pažasties, apie 9,5 cm nuo kairės pusės šoninės siūlės (1 t., b. l. 72-80).
Teisiamojo posėdžio metu apžiūrint daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, R. A. paaiškino, jog šie rūbai yra jo, jis jais vilkėjo įvykio metu.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. 23/2016(05) matyti, kad R. A. nustatytas pjautinis-durtinis kiauryminis, atsiveriantis į kairės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimas, lydimas kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui – 2015-11-23 apie 13.05 val., nėra. Sužalojimas lokalizuojasi krūtinės ląstos kairėje pusėje, 7-me tarpšonkauliniame tarpe. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių daiktu, galimai peilio geležte ar panašiai. Sužalojimas susiformavo vienu trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo R. A. sveikatos sutrikdymas vertinamas kaip sunkus (1 t., b. l. 55-56).
Teisiamajame posėdyje ekspertė patvirtino savo išvadą ir paaiškino, kad išvados pirmame punkte nurodytas sužalojimo pobūdis. Sužalojimas yra tik vienas – kiauryminis krūtinės ląstos sužalojimas, atsiveriantis į krūtinplėvės ertmę, lydimas kraujo susikaupimo. Trečiame išvados punkte nurodyta, kad toks R. A. sveikatos sutrikdymas yra vertinamas kaip sunkus. Pagal BK jis atitiktų sunkų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 58).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2016-01-06 specialisto išvados Nr. 97 TPK-5/2015 matyti, kad V. N. nustatyta diagnozė – priklausomybė alkoholiui, diagnozuojama: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę V. N. netikslinga (2 t., b. l. 63).
Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. N. kaltė dėl R. A. sunkaus sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta byloje surinktais, teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir šiame nuosprendyje aptartais nukentėjusiojo R. A., liudytojų V. G., I. G., V. N., A. D. parodymais, paties kaltinamojo paaiškinimais, teismo medicinos specialisto išvada, daiktų, įvykio vietos apžiūros protokolų duomenimis.
V. N., užėjęs į I. G. butą, dūrė peiliu R. A. į šoną, taip padarė nukentėjusiajam pjautinį-durtinį kiauryminį, atsiveriantį į kairės pusės krūtinplėvės ertmę, krūtinės ląstos kairės pusės sužalojimą, lydimą kraujo susikaupimo kairėje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaip pretekstą tokiems savo veiksmams kaltinamasis panaudojo formalią ir mažareikšmę dingstį, smurtą vartojo pašalinių žmonių akivaizdoje, ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl aiškaus žmogus negerbimo, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, t. y. dėl chuliganiškų paskatų.
V. N. nukentėjusiajam peiliu dūrė negalvodamas apie pasekmes ir jų savo sąmonėje nedetalizuodamas. Tačiau, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo ir turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, jis, be abejo suvokė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajam gali kilti įvairaus sunkumo kūno sužalojimų, ir šių pasekmių norėjo, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.
Atsižvelgus į tai, V. N. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų.
Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose esantys kai kurie nesutapimai paaiškinami situacijos netikėtinumu ir su tuo susijusiu psichologiniu nepasiruošimu įvykiui, asmenų amžiumi, sugebėjimu suvokti įvykio aplinkybes ir įsiminti atskiras detales, praėjusiu laiko tarpu, įvykio metu buvusiu jų neblaivumu. Šie nesutapimai esminės reikšmės įrodymų vertinimui ir nusikaltimo kvalifikavimui neturi, be to, jie pašalinti.
Kaltinamasis V. N. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, kas pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei kitas bylos aplinkybes.
V. N. padarė labai sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai, todėl jam skiriama reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 str. nuostatas, t. y. skirti švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje, nėra, taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 54 str. 2 d. nuostatų.
Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad V. N., kaip jis pats parodė, yra teistas užsienyje, tačiau Lietuvos Respublikoje neteistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 33-43), charakterizuojamas kaip turintis polinkį vartoti alkoholį, jam nustatytas priklausomybės sindromas (2 t., 63 b. l.), neblaivus būna agresyvus, nesugeba valdyti emocijų (t. 1, b. l. 138). Teismas taip pat atsižvelgia į aplinkybes, jog nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas, buvo padarytas spontaniškai, kaltinamasis nukentėjusiojo atsiprašė, nukentėjusysis jam atleido, pretenzijų neturi.
Įvertinus visas šias bei vieną atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir vieną atsakomybę sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybes, V. N. skiriama laisvės atėmimo bausmė, artimesnė BK 135 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Nukentėjusysis R. A. reiškia byloje 50 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dėl sugadintų rūbų – striukės ir megztinio. Prašo šią sumą priteisti iš kaltinamojo.
Už sveikatai padarytą žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 str.)
Pareikštas 50 eurų ieškinys atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, V. N. dėl šios sumos neprieštarauja, todėl ji priteistina iš kaltinamojo.
Byloje taip pat pateiktas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš kalto asmens priteisti 1326,30 euro už R. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 85-89). Ieškinys pagrįstas dokumentais, todėl tenkinamas.
Daiktai – nuoplova nuo peilio, vokai su nuorūkomis (3 vnt.), vokas su viduje esančiomis 3 vnt. daktiloskopinėmis plokštelėmis su rankų pirštų pėdsakais, vokai su skudurėliais, R. A. megztinis ir striukė, 2 vnt. vokų su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami. V. N. sportiniai bateliai, odinė striukė, marškinėliai trumpomis rankovėmis, sportinės kelnės, guminės šlepetės, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinami V. N..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307 str.,
N U S P R E N D Ž I A:
V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d., 8 p., ir nubausti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę V. N. paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. N. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Į V. N. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 23 d. iki 2015 m. lapkričio 25 d.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje pakeisti į suėmimą.
Priteisti iš Valentino N. R. A. 50 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. N. 1326,30 euro Valstybinei ligonių kasai už R. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus – nuoplovą nuo peilio, vokus su nuorūkomis (3 vnt.), voką su viduje esančiomis 3 vnt. daktiloskopinėmis plokštelėmis su rankų pirštų pėdsakais, vokus su skudurėliais, R. A. megztinį ir striukę, 2 vnt. vokų su DNR lyginamaisiais pavyzdžiais, peilį, sunaikinti, V. N. sportinius batelius, odinę striukę, marškinėlius trumpomis rankovėmis, sportines kelnes, gumines šlepetes, grąžintini V. N..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nedalyvavusio nuteistojo nuo nuosprendžio išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.
Teisėjas Pranas Šimkus