Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-12-13][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-1511-496-2024].docx
Bylos nr.: 1-1511-496/2024
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių teritorinė ligonių kasa 188784026 civilinis ieškovas baudž. byloje
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra (Kelmė) prokurorė Deimantė Banaitienė 291884920 prokuroras
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
Specialioji dalis
Nesunkus kvalifikuotas sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII–XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Nusikaltimai žmogaus sveikatai (BK XVIII skyrius)
Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str.)
Teismo nutartys (BPK 253, 253¹ str.)

?N U T A R T I S

Baudžiamoji byla Nr. 1-1511-496/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32095-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.3; 2.3.6.4.5.2.

(S)

img1 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. lapkričio 21 d.

Kelmė

 

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Daiva Valčiukienė 

sekretoriaujant Gabrielei Petrylei,

dalyvaujant prokurorei D. B.,

kaltinamajam V. M.,  

nukentėjusiajam L. M., 

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu  išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

    V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, prokuroro 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, teistas:  

2024 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu ir 5 dalies 4 punktu paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs

,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Kaltinamasis V. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, po to pargriovus ant žemės ne mažiau du kartus spyrė į šoną savo broliui L. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam L. M. kairės pusės IX šonkaulio lūžį, t. y. padarė L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IX šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis V. M. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog žinojo, kad L. M. su bendradarbiais išgėrinėjo sodyboje, kuri priklauso įmonei, kurioje jie dirba, todėl nusprendė nuvažiuoti ir kartu su jais išgerti alkoholio. Kai nuvyko į sodybą, ten buvo L. M., L. S., E. P.. Visi kartu gėrė alų ir degtinę, tuo metu jautėsi lengvai apsvaigęs. Pažymėjo, kad gėrė iki paryčių. L. M., būdamas jau stipriai apsvaigęs, pradėjo prie jo kabinėtis, sudavė jam kelis kartus į pakaušį, todėl jis neapsikentęs, kad brolis jam tai daro, atsistojo ir kažkiek kartų kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas. Nurodė, kad nuo suduotų smūgių L. griuvo ant žemės ir jis du kartus šiam spyrė į šoną. Po jo spyrių L. pradėjo šaukti, kad skauda, jam nepavyko atsikelti, prašė, kad iškviestų greitąją pagalbą, todėl jis (kaltinamasis) iškvietė greitąją pagalbą. V. M. nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad brolis buvo labai daug išgėręs, pažymėjo, kad su broliu sutaria gerai, jo atsiprašė ir susitaikė. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Kaltinamasis V. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas ir nuoširdžiai gailisi. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi brolį L. M., kuris gyvena tuo pačiu adresu. Abu su broliu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, miško darbuose. 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 23.00 val., jis iš savo namų nuvyko adresu (duomenys neskelbtini). Tas namas priklauso įmonei, kurioje jis ir brolis dirba. Nuvyko į tą namą, nes žinojo, kad jo brolis L. M., L. S. ir E., kurio pavardės jis nežino, vartojo alkoholį. Pats L. jį buvo kvietęs kartu pavakaroti. Prieš nuvykstant į (duomenys neskelbtini) jis nebuvo vartojęs jokio alkoholio. Nuvykus matė, kad L. ir kiti du minėti asmenys jau yra apsvaigę nuo alkoholio. Kiek jie buvo išgėrę alkoholio jis neklausė, nesidomėjo. Visiems būnant kartu jie gėrė daugiausia alų ir vieną 0,5 l. butelį degtinės. Viskas buvo gerai, iš pradžių jokių konfliktų nebuvo. Visi buvo jau gan stipriai apsvaigę nuo išgerto alkoholio. Apie 03.30 val. brolis L., būdamas jau stipriai apsvaigęs, jiems besėdint kambaryje prie stalo, pradėjo jam priekaištauti. Gerai net nepamena, kodėl brolis jam priekaištavo. Tarp jų kilo konfliktas ir konflikto metu jam besėdint ant medžio kaladės, L. prieš jį atsistojo ir jam kumščiu sudavė į pakaušį. Tiksliai nežino, kiek kartų L. jam į pakaušį sudavė, galėjo būti ne mažiau trys kartai. Fizinio skausmo nuo suduotų smūgių nejautė, kadangi buvo neblaivus. Skausmo nejaučia ir dabar. Gal tuo metu, kai sudavė, kažkiek skaudėjo, tačiau trumpai. Jis neapsikentęs, kad brolis jam tai daro, atsistojo nuo kaladės ir kažkiek kartų kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai smūgiai L. kliuvo, jis nežino, trenkė visur. Kiek smūgių kumščiais L. galėjo suduoti, jis nežino, neskaičiavo. Nuo suduotų smūgių L. griuvo ant žemės šalia išėjimo iš kambario ir jis du kartus jam spyrė į šonkaulius. Į kurios pusės šonkaulius jam pataikė, jis nepamena. Tuo metu, kai L. spyrė, buvo apsiavęs sportinius batus. Po jo spyrių L. pradėjo šaukti, kad skauda, jam nepavyko atsikelti, todėl išsigandęs, kad broliui gali būti kažkas blogai, iškvietė GMP pagalbą, su kuria kartu atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl to, kad taip sužalojo savo brolį L. M. jis labai gailisi. Mano, kad visko nebūtų nutikę, jei nebūtų apsvaigę nuo alkoholio. Visą įvykį matė E. ir L. S., kadangi viso įvykio metu jie buvo tame pačiame kambaryje, kur įvyko konfliktas. Jie į konfliktą nesikišo. Pripažįsta, kad pranešime nurodytą dieną jis sudavė smūgius broliui L. M. bei du kartus jam, gulinčiam ant žemės,  spyrė į šoną, dėl to galėjo lūžti kairės pusės šonkaulis. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Brolio L. M. atsiprašė, šis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 111-113, 121).

 

Kaltinamojo V. M. kaltė  įrodyta.

 

Nukentėjusysis L. M., ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-19 parodė, kad brolis V. M. jo nesumušė, tarp jo ir brolio 2024 m. rugpjūčio 19 d. naktį joks konfliktas neįvyko. Pats nukrito lauke, būdamas neblaivus, nuo laiptelio, esančio prie namo išėjimo durų. Girtas užkliuvo už durų slenksčio ir griuvo į lauką ant betoninio laiptelio, kur trenkėsi kairį šoną ir veidą. Dėl to brolis V. M. iškvietė GMP pagalbą, nes labai skaudėjo šoną. Brolis jo nemušė, susižalojo pats. Daugiau nieko nekomentuos, atsisako duoti išsamesnius parodymus, kadangi turi tokią teisę, kadangi įtariamasis jo brolis. Nurodo, kad pas medicinos ekspertus vykti jis atsisako (b. l. 72).

Nukentėjusysis L. M., ikiteisminio tyrimo metu 2024-08-23  papildomai parodė, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs parodymus. Nori paaiškinti, kad jo duoti pirminiai parodymai yra neteisingi ir šiuo metu nori duoti teisingus parodymus. Duodant pirminius parodymus jam buvo sunku atsiminti įvykio aplinkybes, kadangi įvykio metu buvo stipriai neblaivus ir daug ko neprisiminė. Taip pat nenorėjo, kad brolis būtų patrauktas atsakomybėn. Šiuo metu duodant tikslius parodymus gali paaiškinti, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tas namas priklauso jo mamai. Name gyvena jis, jo brolis V. M. ir jų mama. Su broliu V. kartu dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ miško darbuose. Įmonės direktorius turi namą (duomenys neskelbtini), kur leidžia gyventi įmonės darbuotojams. Nei jis, nei brolis V. tame name negyvena, kasdien iš namų atvyksta į darbą. Kalbant apie įvykio dieną, t. y. 2024-08-18 po darbų, tiksliai laiko nepamena, jis, ir du jo bendradarbiai L. S. ir E., kurio pavardės nežino, tame įmonės name vartojo alkoholį. L. ir E. tame name gyvena, kai atvyksta darbuotis į miškus. Pamena, kad gėrė alų ir degtinę. Kiek buvo išgerta nepamena, buvo daug alkoholio. Iš pradžių alkoholį gėrė trise, paskui prie jų prisijungė jo brolis V.. V. prie jų prisijungė apie 22.00 val. Begeriant alkoholį jautėsi jau labai stipriai apsvaigęs, todėl jam ir dabar sunku prisiminti įvykio aplinkybes. Koks buvo laikas, jis jau tikrai nepamena, tačiau jau buvo naktis, kai jis ir brolis V. dėl kažko susiginčijo. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu jie vienas kitam sudavė smūgius. Kiek ir į kokias konkrečiai vietas V. sudavė smūgius, jis pasakyti negali, nepamena. Kiek pamena, V. pats kažkiek smūgių sudavė į galvą. Sudavė kumščiu. Ar V. skaudėjo, jis pasakyti negali. Kažkiek pamena, kad konflikto metu buvo pargriuvęs ant žemės. Kaip V. jam kojomis spyrė į kūną, jis nepamena. Nuo to laiko, kai griuvo ant žemės, nieko nebepamena. Buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jam buvo nustatyti kairės pusės dviejų šonkaulių lūžiai. Tik paskui, bendraujant su įvykį mačiusiais L. ir E., šie jam nurodė, kad V. jam parkritus ant žemės du kartus stipriai spyrė į šoną. Tada suprato, kad nuo spyrių jam lūžo šonkauliai. Kaip ir minėjo, pirmos apklausos metu davė neteisingus parodymus, kadangi jam buvo sunku atsiminti įvykio aplinkybes, todėl tiesiog nurodė, kad pats būdamas neblaivus griuvo, dėl to jam atsirado sužalojimai, tačiau jis pats negriuvo, tai nutiko dėl muštynių su broliu V.. Civilinio ieškinio nereikš (b. l. 74-75).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. L. M. padarytas kairės pusės IX šonkaulio lūžis. 2. L. M. nustatytam kūno sužalojimui padaryti reikėjo vieno trauminio poveikio. 3. L. M. nustatytas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. 4., 7 . L. M. nustatytas kūno sužalojimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IX šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. 5. L. M. nustatytas kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. 6. Iš turimų teismo medicininių dokumentų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (spiriant koja ar kokiu nors buku kietu daiktu) buvo padarytas L. M. nustatytas kūno sužalojimas (b . l. 31).

PRĮR pažymoje nurodyta, kad „SMURTAS, ĮTARIAMASIS SULAIKYTAS. Po vykusių muštynių vyrui skauda šonkaulius, jis (duomenys neskelbtini) metų. Muštynių dalyviai vietoje. Prašo atvykti GMP. Adreso nežino. Adresas nurodytas pagal VND rodmenis. Info GMP ir AVPK.“ (b. l. 13-17).  

2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini) priešais matomas raudonos spalvos, medinis gyvenamasis namas, ant kurio sienos pakabintos dvi reklaminės lentelės su užrašu „UAB „(duomenys neskelbtini)“ INVESTICIJOS Į MIŠKININKYSTĖS TECHNOLOGIJAS“. Paėjus kiek tolėliau apie porą metų dešinėje pusėje matomos žalios spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į namo vidų. Einant pro minėtas duris patenkama į namo prieškambarį, kur matomas raudonos spalvos dujų balionas, o kairėje pusėje medinės rudos spalvos durys. Pradarius minėtas rudos spalvos duris iš prieškambario patenkama į virtuvę ir matomas dar vienas raudonos spalvos dujų balionas. Kiek toliau yra durys, pro kurias patenkama į kambarį. Kairėje pusėje matomas pečius ant kurio padėti du metaliniai indai. Dešinėje virtuvės pusėje matomas medinis stalas, ant kurio padėtas plastikinis kibiras, už stalo matyti baltos spalvos dujinė viryklė. Apžiūrėjus virtuvę ir paėjus tiesiai apie porą metrų, patenkama į kambarį, kur galimai įvyko konfliktas. Nuėjus į kambarį, priešais matoma sujaukta lova, prie lovos esantį stalą ant kurio yra padėtas puodelis, peilis, įvairūs stiklainiai, pjaustymo lentelė ir televizorius. Po stalu ir po lova, matyti keli plastikinės taros alaus buteliai, su pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“. Iš to, kas matoma, galima suprasti, jog vyko išgertuvės. Įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 32-34).

2024 m. rugpjūčio 19 d. asmens apžiūros protokole nustatyta, kad 2024-08-19 04.30 val., apžiūrint asmenį L. M., gim. (duomenys neskelbtini), ant jo lūpų, smakro ir ant kairio žando matomas pridžiūvęs raudonos spalvos skystis, kuris yra panašus į kraują (b. l. 41-43).

Liudytojas L. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku. Kai atvyksta darbuotis į miškus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tas namas priklauso įmonės direktoriui ir jis jiems darbo metu leidžia gyventi tame name. Toje pačioje įmonėje tik kitu pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“  dirba broliai V. M. ir L. M.. Jie tame name negyvena. Jie atvyksta kartais į tą įmonės namą pabūti, tiksliau atvyksta pavartoti alkoholio. Apie įvykio dieną gali paaiškinti, kad 2024-08-18 po darbų miškuose apie 15.00 val., grįžus adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Su juo alkoholį vartojo E. P. ir L. M.. V. M. iš pradžių nebuvo. Alkoholį gėrė kambaryje, kur jis miega. Išgerta alkoholio buvo labai daug. Apie 20.00 val., tiksliai laiko nepamena, L. M. savo keturračiu išvyko parsivežti savo brolį V. M.. Netrukus jie grįžo jau kartu pas juos ir jie visi toliau vartojo alkoholį. Visi buvo stipriai apsvaigę. Vienu metu jis kambaryje trumpam užmigo ir E., L. ir V. išėjo iš jo kambario alkoholį vartoti į E. kambarį. Kažkuriuo metu jis atsikėlė, kada tikrai nepamena, nes buvo stipriai neblaivus, tačiau, atėjus į E. kambarį, jis pamatė kaip broliai V. ir L. mušasi. Kiek jie vienas kitam smūgių sudavė, jis negali pasakyti, aiškiai visko nematė. Tada vienu metu L. jau gulėjo ant žemės, šaukė ir dejavo. Kaip V. spyrė jis dėl girtumo nepamena. Toliau pamena tik tiek, kad į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jam jokie smūgiai suduoti nebuvo ir jis niekam nesudavė. Kiek supranta, visas konfliktas tarp brolių kilo dėl kažkokios merginos. Nematė, kad L. M. būtų pats dėl neblaivumo kur pargriuvęs. Pargriuvo tik muštynių metu (b. l. 78-79).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pjūklininku. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau, kai atvyksta darbuotis į miškus, gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tas namas priklauso įmonės direktoriui ir jis jiems darbo metu leidžia gyventi tame name. Įmonėje taip pat dirba V. M. ir L. M.. Jie tame name negyvena. Jie į tą įmonės namą atvyksta pabūti. Apie įvykio dieną gali paaiškinti, kad 2024-08-18 po darbų miškuose apie 17.00 val., grįžus adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Su juo alkoholį vartojo L. S. ir L. M.. V. M. tuo metu nebuvo. Kiek pamena alkoholio išgerta buvo labai daug. Tą dieną, apie 22.00 val., kol lauke dar nebuvo tamsu, atvyko ir V. M.. Visi toliau vartojo alkoholį. Daugiausia gėrė alų, buvo ir 0,5 l. degtinės. Iš pradžių alkoholį vartojo kambaryje, kur dažniausiai miega L. S.. L. S. užmigus, su V. ir L. M. alkoholį gerti perėjo į kambarį, kur visuomet miega jis. Vartojant alkoholį iš pradžių jokių konfliktų nebuvo. Visi jau buvo stipriai apsvaigę. Nakties metu, kuriuo laiku negali pasakyti, L. M. pradėjo priekaištauti savo broliui dėl kažkokios merginos. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas. Konflikto metu L. M. atsistojo ir sėdinčiam ant kaladės V. M. kelis kartus sudavė kumščiu į galvą. Galėjo būti 3-4 smūgiai. V. M., nieko nelaukęs, atsistojo nuo kaladės ir taip pat L. M. kumščiais sudavė kažkiek kartų į įvairiais kūno vietas. Nematė tiksliai kur pataikė, tačiau nuo smūgių L. M. griuvo ant žemės ir V. M., priėjęs prie gulinčio L. M., jam dar 2 ar daugiau kartų spyrė į šoną. Spyriai buvo stiprūs. Jis puolė laikyti V. M., kad šis nebemuštų L. M.. V. M. nurimo ir jie suprato, kad L. yra blogai, jis šaukė iš skausmo, negalėjo atsikelti, dėl to V. M. iškvietė GMP pagalbą, su kuria atvyko policija. Matė kaip L. M. bėgo kraujas iš lūpos, matėsi, kad jo šonas ties šonkauliais pamėlęs. L. prieš konfliktą nebuvo pats dėl neatsargumo kažkur nuvirtęs (b. l. 81-82).

 

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą atsakomybė kyla tam, kas nesunkiai  sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Už šią veiką yra numatyta vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad  kaltinamasis V. M. 2024 m. rugpjūčio 19 d., apie 04.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, tyčia sudavė į įvairias kūno vietas nenustatytą skaičių kartų, po to, pargriovus ant žemės, ne mažiau du kartus spyrė į šoną savo broliui L. M., tuo padarydamas nukentėjusiajam L. M. kairės pusės IX šonkaulio lūžį, t. y. padarė L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės pusės IX šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Tokie kaltinamojo V. M. neteisėti veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.

(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa 2024 m. spalio 9 d. pateikė civilinį ieškinį 114,88 Eur sumai už nukentėjusiojo L. M. gydymą (b. l. 172-176). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu sutiko su šiuo civiliniu ieškiniu. Kaltinamąjį V. M. pripažįstant kaltu dėl L. M. IX šonkaulio lūžio, ligonių kasai atlygintina už J. M. gydymą, civilinis ieškinys tenkintinas.   

Nukentėjusysis L. M. nereiškė civilinio ieškinio.   

Kaltinamojo V. M. atsakomybę  sunkinančios aplinkybės yra šios: jis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y, būdamas recidyvistu, ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančiomis  aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi, jis iškvietė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą bei veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (L. M. pirmas sudavė smūgius kaltinamajam) (BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktai).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam V. M. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis V. M. padarė vieną nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis V. M. prokuroro 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi. Jis vieną kartą teistas: 2024 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64 1 straipsnį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskirtas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 132-134), nėra baustas administracine tvarka (b. l. 141-142), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 143-144). Kaltinamasis gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bei tai, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajam V. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad V. M. veiksmais nebuvo sukeltos sunkios pasekmės, jis labai gailisi, įvykis prasidėjo provokuojančiu, neleistinu nukentėjusiojo elgesiu, kuriam kaltinamasis iškvietė pagalbą, brolio atsiprašė, su juo susitaikė, todėl  kaltinamajam skirtina mažesnė, nei  vidutinio dydžio laisvės atėmimo bausmė.  

BK 75 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaltinamasis V. M. naują nusikaltimą padarė neatlikęs anksčiau paskirtos laisvės apribojimo bausmės, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą. Teismas sprendžia, kad  yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vieneriems) metams, jam paskiriant įpareigojimus, kurie teismo nuomone turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui bei užtikrins tinkamą bausmės tikslų įgyvendinimą, t. y. jam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų   (BK 75 straipsnio 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktai).

Teismui nusprendus skirti dalyvavimą elgesio pataisos programoje, kaltinamajam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kadangi V. M. visiškai pripažįsta kaltę, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka,  todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Kaltinamajam į bausmę įskaitytinas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d., 04.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.55 val. (b. l. 93-97, 98-100), t. y. dvi dienos, jas prilyginant dviem laisvės atėmimo dienoms.

Kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2024 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant 2024 m. birželio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį. Šiuo metu neatliktas laisvės apribojimo bausmės laikas trumpesnis nei keturi mėnesiai, tai atitiktų mažiau nei du mėnesius laisvės atėmimo (BK 65 straipsnio 1b punktas), todėl pridėtina laisvės atėmimo bausmės dalis yra vienas mėnuo ir 15 dienų (minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis pagal BK 48 straipsnį yra 3 mėnesiai).

Kaltinamajam V. M. 2024 m. rugpjūčio 20 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-125). Baigus nagrinėti baudžiamąją bylą kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam 2024-08-20 teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, nebendrauti du juo ... dviem mėnesiams. Šio kardomosios priemonės terminas pratęstas 2024 m. spalio 17 dienos nutartimi iki 2024-11-21. Kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius ir baigiant nagrinėti baudžiamąją bylą, nėra pagrindo tęsti šią kardomąją priemonę.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 ir 301-308 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.   

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu V. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. birželio 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, pridedant jos dalį, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1b punktu  laisvės apribojimą pakeičiant laisvės atėmimu santykiu 2:1, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių 15 (penkiolikai) dienų.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d., 04.50 val. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. 13.55 val., t. y. įskaityti dvi laisvės atėmimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 7, 8, 10 punktais V. M. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.  

Kaltinamajam V. M. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir panaikinti įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. 

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš V. M. PSDF biudžeto naudai 114,88 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 88 ct.) už nukentėjusio asmens L. M.  gydymą, pinigus pervedant į Valstybės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos , į. k. 191351679, sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

 

 

Teisėja Daiva Valčiukienė


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 138 str. Nesunkus sveikatos sutrikdymas
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 65 str. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės