Baudžiamoji byla Nr. 1-2707-754/2014

Proceso Nr. 1-12-1-02013-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9., 2.10.1.

(S)

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 21 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-02013-13, ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

              E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, aukštesniojo išsilavinimo, neteistas,

              kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.,

              n u s t a t ė :

E. S. vengė išlaikyti vaiką:

              jis, pagal 2005-02-09 Vilniaus mieto 4 apylinkės teismo 2005-02-09 sprendimą, civilinėje byloje Nr.2-264-02/05 privalo V. S. naudai mokėti lėšas sūnaus J. S. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 700 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2005-03-09 iki sūnaus pilnametystės ar teikti kitą būtiną materialią pagalbą vaikui bei galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdė, t. y. nemokėjo pinigų vaiko išlaikymui nuo 2005-10-01 iki 2005-12-01, nuo 2006-01-01 iki 2006-02-03, nuo 2006-03-01 iki 2007-08-03, nuo 2007-09-01 iki 2007-10-11, nuo 2007-11-01 iki 2007-12-03, nuo 2008-02-01 iki 2009-03-13, nuo 2009-04-01 iki 2013-04-13, nuo 2013-05-01 iki 2014-06-25 ir neteikė jam kitos būtinos materialinės paramos, dėl ko 2014-06-01 susidarė 67931,64 Lt įsiskolinimas.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir parodymais, nukentėjusiosios parodymais, rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamasis E. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie teismo sprendimą išlaikyti sūnų J. S. S. buvo informuotas. Iki 2008 metų mokėjo į žmonos V. S. sąskaitą, tačiau paskui neteko darbo ir mokėti alimentus nustojo, kai vėl įsidarbino atlyginimas buvo labai mažas, o išlaikymui turėjo sumokėti po 700 Lt. Su sūnumi bendrauja, kartais susitinka kartą į savaitę, kartu atostogauja, sūnui dovanoja dovanų, dalyvauja auklėjime, skatina sportuoti, lankyti būrelius, už kuriuos pats moka (b.l. 75). 2014-02-22 apklausos metu įtariamasis E. S. parodė, kad įtarime nurodytais laikotarpiais sūnui J. S. S. alimentų nemokėjo, nes niekur nedirbo, nerado jam tinkamo darbo. 2012 metais užsiregistravo darbo biržoje, iš darbo biržos gavo mokymosi stipendiją. Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre mokėsi virėjo specialybės. Buvo sudaryta trišalė sutartis. Iš stipendijos alimentų nei kiek nemokėjo, nes turėjo kitų įsiskolinimų, sūnui duodavo grynais, vieną kartą 100 Lt, kitą kartą 50 Lt, kiek davė viso  pinigų per tą laikotarpį, negali pasakyti. Taip pat finansiškai kainuodavo ir jų susitikimai, kadangi nusivesdavo į kiną. Šiuo metu niekur nedirba, tačiau kuria savo įmonę, kuri yra registravimo stadijoje. Iš darbo biržos individualios veiklos patento neišsiėmė. Registruoja „Mažąją bendriją“. Savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), jei šis turtas dar nėra areštuotas (b.l. 81). 2014-05-08 E. S. parodė, kad nekeičia 2013-10-15 apklausos metu duotų parodymų, nori pridėti, kad alimentų šiuo metu nemoka, nes neturi pastovaus pajamų šaltinio, gyvena bute, kuris priklauso draugei J. B., ji taip pat vyrą išlaiko ir pasirūpina būtiniausiais daiktais bei maistu. Uždarbiauja oficialiai neįsidarbindamas maisto gamybos srityje, per mėnesį taip uždirbtų pajamų suma sudaro maždaug 400 Lt (b.l. 85). 2014-06-25 pareiškus galutinį įtarimą E. S. paaiškino, kad nuo 2005-03-01 iki 2005-11-10 dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas šioje įmonėje alimentus mokėjo, todėl už ši laikotarpį skolos neturi. 2005-01-01 iki 2005-07-15 taip pat dirbo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš įmonės išėjo dvišalius susitarimu. Tuo metu liko dirbti tik anksčiau minėtoje įmonėje. Iš darbo išėjo, nes nesutarė su vadovybe, parašęs prašymą savo noru. 2006 metais alimentų nemokėjo, išskyrus 2006-03-03, pervedė 125 lt į nurodytą jam sąskaitą. Nuo 2006-01-04 iki 2006-02-28 dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, išėjo savo noru, kadangi nuo 2006-03-01 įsidarbino įmonėje UAB “ (duomenys neskelbtini)“, šioje įmonėje dirbo iki 2009-02-23, antstolių raštus gavo prieš išeidamas iš darbo. Pats į antstolius nesikreipė, nepranešė apie darboviečių pasikeitimus. Alimentų nemokėjo, nes gaunamų pajamų apie 700 Lt jiems mokėti neužteko. Apie mažesnės sumos pervedimą nepagalvojo. Į teismą dėl alimentų sumos sumažinimo nesikreipė. Išėjęs iš anksčiau minėtos įmonės niekur nedirbo, buvo išlaikomas sugyventinės J. B., su kuria vedė bendrą ūkį. 2012-10-31 iki 2013-07-01 gavo mokymosi stipendiją, už mokymosi laikotarpį gavo 4208,33 Lt Iš stipendijos alimentų nemokėjo, kadangi ši buvo per maža. Nuo 2013-07-01 oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Kaip ir minėjo ankstesnių apklausų metu su sūnumi ryšį palaiko, dovanoja dovanas, perka lavinimo priemones, eina į kino teatrus, važiuoja atostogauti (b.l. 89).

Nukentėjusioji V. S. 2013-05-28 parodė, kad su E. S. susituokė 1998-08-21, gyveno bendrame būste ir vedė bendrą ūkį. 1997-06-09 gimė sūnus Julius, vyras dalyvavo sūnaus auklėjime, prisidėjo finansiškai prie išlaikymo. Pardavus namą Alytuje, šeima persikėlė gyventi į Vilnių. E. S. savo vardu paėmė paskolą, kurią mokėjo V. S.. 2005-03-12 pora bendru sutarimu išsiskyrė teisme. Buvo sutarta, kad vyras mokės alimentus vaiko išlaikymui po 700 Lt į mėnesį. Pirmą įmoką sumokėjo 2005-02-15- 540 Lt, reguliariai mokėjo iki 2005-12-06, išskyrus 2005 metų spalio ir lapkričio mėnesius. Paskui 2006 metais sumokėjo 125 Lt, 2007 metais įmokėjo tris įmokas, o paskutinis kartas, kuomet vyras mokėjo alimentus buvo 2008-01-30- 350 Lt. V. S. 2013 metų balandžio mėnesį iš antstolių gavo 300 Lt išieškotos sumos iš E. S.. Vyras ir po skyrybų dalyvavo sūnaus auklėjime, tėvų susirinkimuose, pasiimdavo sūnų savaitgaliais, dovanojo jam žaislų. Apie dabartines vyro dovanas moteris nežino, prie vaiko išlaikymo jis neprisideda (b.l. 18). 2014-02-12 V. S. parodė, kad nuo to laiko, kai E. S. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, vyras nepradėjo mokėti alimentų, kiek jai yra žinoma vyras gyvenamosios vietos nepakeitė, iš kokių pajamų gyvena - nežino. Vyras yra mokėjęs už vaiko būrelį, kurį šis lankė maždaug prieš metus. Vyras su sūnumi susitinka savaitgaliais, tačiau finansiškai prie auklėjimo neprisideda, pinigų neperveda (b.l. 25).

Nukentėjusioji V. S. 2013-05-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad įmokos vaiko išlaikymui buvo mokamos nuo 2005-02-15 iki 2005-09-28, 2005-12-06, 2006-02-03, 2007-08-03, 2007-10-11, 2007-12-03, 2008-01-30 (b.l. 21-22). Taip pat pateikė Vilniaus m. 4 apylinkės teismo sprendimą ir antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. sausio ir vasario mėn. išieškotojai išmokėta 0 Lt (b.l. 23-26).

Lietuvos darbo biržos duomenimis E. S. darbo biržoje registruotas nuo 2012-10-31. Už 2012-11-27 - 2013-05-30 laikotarpį E. S. buvo mokama mokymosi stipendija, nes E. S. dalyvavo profesinio mokymo programoje, per laikotarpį išmokėta 4208,33 Lt mokymosi stipendijos (b.l. 69).

Antstolio Vitaliaus Milevičiaus kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0013/08/02203, dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis po 700 Lt. Antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2013-07-08 pateiktame rašte nurodyta, kad iš skolininko E. S. yra išieškota ir ieškovei V. S. pervesta: 2009-03-13 – 3063,11 Lt, 2013-04-15 – 365,36 Lt (b.l. 29). Antstolio Vitaliaus Milevičiaus 2014-06-11 rašte nurodyta, kad apie atliktus mokėjimus ir pervestas sumas iš skolininko E. S. buvo pranešta 2013-07-08 raštu, nuo 2013-07-08 duomenų apie sumokėtas sumas išieškotojai bei apie priverstinai ieškotas sumas ir pervestas išieškotojai, nėra, periodinių išmokų skola 2014-06-01 sudaro – 67931,64 Lt (b.l. 58).

Įvertinus surinktų įrodymų visumą darytina išvada, kad kaltinamasis E. S. padarė nusikalstamą veiką, kaltinamojo E. S. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str..

Kaltinamasis E. S. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 3 d.).

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

Kaltinamasis E. S. administracine tvarka baustas (b.l. 93-97), psichiatrijos ligoninėse negydytas, Vilniaus m. priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 106-108).

Bausmės tikslai siektini skiriant kaltinamajam E. S. laisvės apribojimo bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas

n u s p r e n d ė :

E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 str. 1 d. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Išaiškinti E. S., kad atlikdamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę, jis privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti E. S., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                               Alberta Baltušytė

                                                        (parašas)

Nuorašas tikras: