Baudžiamoji byla Nr. 1A-761-594/2017

                                                                                       Proceso Nr. 1-01-1-16335-2017-1

                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.;

(S)

     1.1.9.8.; 2.4.6.4.1.; 2.4.7.; 2.4.8.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                               2017 m. gruodžio 7 d.

                                                                          Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,

dalyvaujanti prokurorui Dariui Dziegoraičiui,

asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, V. J.,

jo gynėjai advokatei Sandrai Venslovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla V. J. atžvilgiu buvo nutraukta, V. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir perduotas laiduotojos A. J. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Tuo pačiu nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui ir 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis įpareigotas sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. J. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, nuspręsta panaikinti.

V. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikta savininko V. J. nuosavybėje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. J. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atleistas BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad jis 2017 m. balandžio 5 d., apie 12.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,65 promilių etilo alkoholio kraujyje).
2. Apeliaciniu prokuroro skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.
1. Prokuroro teigimu, V. J. įvykdydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra neteisėtas, ir norėjo taip elgtis. Šios nusikalstamos veikos padarymui panaudojo konkrečią transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo aspektu pažymima, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turtas pripažįstamas nusikaltimo priemone, kai nustatoma, kad be jos nusikalstamos veikos padarymas nebūtų įmanomas. Šis kriterijus taikomas ir nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, kai asmuo ja naudojasi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Tokiu atveju turto konfiskavimas yra imperatyvus, t. y. nustačius, kad transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Tais atvejais, kai taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas, į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti tik skirdamas bausmę kaltininkui, t. y. paskirdamas mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstydamas ilgesniam laikotarpiui, bet ne nuspręsdamas nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius. Šių duomenų visumoje pabrėžiama, kad analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į V. J. asmenybę taikant jam BK 40 straipsnio nuostatas ir jų pagrindu atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei parenkant jam baudžiamojo poveikio priemonių rūšį, todėl sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo V. J. asmenybės įvertinimas, prokuroro įsitikinimu, nėra reikšmingas.
2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pagal teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad asmuo BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Ši baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl vien tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Vertinamu atveju uždraudžiant V. J. vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, pasak prokuroro, nebuvo tinkamai įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios tiek jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek ir paties V. J. asmenybę, neatsižvelgta į tai, kad analizuojamu atveju V. J. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardintos aplinkybės V. J. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina, todėl baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta skiriant tik tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas neproporcingas bausme siekiamiems tikslams įgyvendinti. Įvertinant tai, kad teise vairuoti transporto priemones įprastai naudojamasi kasdienėje veikloje, darbo tikslais, atliekant buities darbus, ilgesnis terminas, per kurį galimybė naudotis šia teise bus apribota, sudaro pagrindą tikėtis, jog asmuo tinkamai įvertins savo priešingus teisei veiksmus, padarys reikiamas išvadas, ir tai padės užtikrinti bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimą.
3. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. pateikė atsiliepimą į prokuroro apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį palikti nepakeistą ir prokuroro apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras D. Dziegoraitis pritarė savo apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. ir jo gynėja, nesutikdami su apeliacinio skundo motyvais, prašė jį atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminu bei sprendimu nekonfiskuoti V. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
7. Vertinant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
8. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. V. J. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,65 promilės), daugiau nei 6 kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais V. J. veiksmais (automobilio vairavimu, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.
9. Vertinant V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis, nei 1,51 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis). Šių duomenų visumoje, spendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, būtina pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje vis tik turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas: pirmieji yra padarę administracinius nusižengimus, apibrėžtus ANK, o antrieji – nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, apibrėžtus baudžiamajame įstatyme (2005 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarimas). Aptarto teisinio reguliavimo bei konstitucinės jurisprudencijos kontekste įvertinus V. J. neteisėtus veiksmus, neabejotinai keliančius ypatingą pavojų eismo saugumui bei kitų eismo dalyvių sveikatai, manyti, jog jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui yra tinkama ir proporcinga jo neteisėtų veiksmų pavojingumui, nėra jokio objektyvaus pagrindo.  Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti V. J. atsakomybę (paskiriant jam draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones tokiam terminui, kuris skiriamas asmeniui, padariusiam lengvesnį pažeidimą, t. y. administracinį nusižengimą) nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra.
1. Darant šią išvadą, nepaisant skundžiamame nuosprendyje išsamiai aptartų V. J. asmenybę iš esmės teigiamai charakterizuojančių aplinkybių (kurioms teisėjų kolegija pritaria), būtina įvertinti ir jo poziciją dėl padarytos nusikalstamos veikos. Apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. J. tvirtino, jog alkoholį jis vartojo vakare (nors neneigė ryte išgėręs alaus skardinę) ir jam priklausančią transporto priemonę vairavo tik norėdamas pastatyti ją saugesnėje vietoje. Tačiau, įvertinus, kad patikrinimo alkotesteriu metu 12.51 val. jam buvo nustatytas 2.25 promilės girtumas, tuo tarpu iš jo beveik po valandos (2017 m. balandžio 5 d. 13.45 val.) paimtame kraujyje nustatyta net 2,65 promilių girtumas, ši jo versija kelia pagrįstų abejonių, sudarančių teisinį pagrindą abejoti ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens nuoširdumu, juolab, kad automobilis buvo vairuojamas ne anksti ryte, o apie 12.20 val. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. balandžio 5 d. buvo darbo diena. Atkreiptinas dėmesys ir į V. J. dukros A. J. teisiamojo posėdžio metu išdėstytus argumentus. Jos teigimu, V. J. po sutuoktinės mirties yra labai sunku, o tam, kad rytais jis neturėtų poreikio išgerti alaus, jam reikalinga „Minesotos“ programa (įvairiapusis ir intensyvus 28 dienų stacionarinis gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus), kas leidžia pagrįstai įtarti tam tikras V. J. problemas, susijusias su nesaikingu alkoholio vartojimu, o tai neabejotinai didina tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei.
10. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustatydamas vos 1 (vienerių) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl ši nuosprendžio dalis keistina.
1. Kaip nustatyta BK 68 straipsnio 2 dalyje, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Sprendžiant klausimą dėl V. J. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Įvertinus tiek aukščiau išdėstytas V. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartas V. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taikymas 2 (dviejų) metų laikotarpiui, (neviršijant apeliacinio skundo ribų), aptarto proporcingumo principo nepažeidžia, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sugriežtinamas iki prokuroro apeliaciniame skunde nurodyto 2 metų termino.
11. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir tai, kad paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė bei jos taikymo terminas 2 (dviejų) metų laikotarpiui V. J. sukels tam tikras neigiamas pasekmes, susijusias su jo darbu ar anūkės priežiūra. Kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.
12. Nesutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo metu V. J. vairuota transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nekonfiskuotas nepagrįstai, teisinio pagrindo taip pat nėra.
13. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio kraujyje, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, automobilio konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, būtų apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju – turto konfiskavimo, pobūdžio.
14. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti 72 straipsnyje. BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.
15. Nagrinėjamu atveju abejonių tuo, jog V. J. priklausanti transporto priemonė – automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, teisėjų kolegijai nekyla. Nors V. J. vairuota transporto priemonė nebuvo kaip nors specialiai pritaikyta nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas būtų neįmanomas. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl V. J. automobilis laikytas konfiskuotinu turtu BK 72 straipsnio prasme ir turi būti konfiskuojamas. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
16. Nors skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas sprendė, kad konfiskavus V. J. priklausančią transporto priemonę būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi automobilis V. J. yra ne prabangos dalykas, o būtina susisiekimo priemonė, tačiau sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad tuo pačiu nuosprendžiu teisė vairuoti transporto priemones V. J. buvo apribota. Be to, įvertintina ir tai, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad V. J. dirba UAB „E.“ direktoriumi, todėl abejoti jo finansiniu stabilumu, teisinio pagrindo nėra. Be to, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Priimant šį sprendimą buvo įvertintas tiek nuoširdus V. J. gailestis dėl padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę išimtinai teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – praeityje nei teistas, nei baustas administracine tvarka nebuvo, rūpinasi savo mažamete anūke, tiek ir jo darbo pobūdis, todėl dar labiau švelninti V. J. atsakomybę nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemonės, remiantis tais pačiais motyvais, teisinio pagrindo nėra.
17. Skundžiamu nuosprendžiu V. J. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje būtent transporto priemonės konfiskavimas padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, o teismo paskirtoji įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą parinkta neteisingai įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį. Todėl skundžiamu nuosprendžiu V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, naikinama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Dariaus Dziegoraičio apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį:

• V. J. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, terminą sugriežtinti iki 2 (dvejų) metų.
• Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini).
• Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (376,60 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Likusią Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                        Albinas Antanaitis

                                                                                                        Evaldas Gražys

                                                                                                          Daiva Jankauskienė