Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-383/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42260-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

sekretoriaujant Urtei Piluckei,

dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei,

nuteistojo R. A. gynėjui advokatui R. B.,

nukentėjusiojo A. A. atstovui advokatui E. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme,

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. A. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. A. A. iš R. A. ir A. Z. priteista solidariai 48 eurai turtinei žalai atlyginti ir 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Z., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       R. A. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su A. Z., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininku grupe, 2022 m. lapkričio 6 d. laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.30 val., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia per duris įsibrovė į nukentėjusiojo A. A. namą, esantį (duomenys neskelbtini), panaudojo nukentėjusiojo A. A. atžvilgiu fizinį smurtą bei kitaip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. R. A. reikalaudamas pinigų bei grasindamas užmušti kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. A. tiksliai nenustatytą kiekį smūgių į veidą, nuo suduotų smūgių nukentėjusiajam A. A. nugriuvus ir atsisėdus ant spintelės, o A. Z. stovint A. A. už nugaros ir laikant jį už pečių bei liepiant nekelti galvos, taip atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, abu kartu grasindami panaudoti fizinį smurtą liepė nukentėjusiajam A. A. nejudėti ir nekelti galvos, A. A. pakėlus galvą, R. A. sudavė A. A. smūgius ranka į veidą bei kitas kūno dalis. A. Z. toliau laikant nukentėjusįjį už pečių, R. A. reikalavo atiduoti pinigus bei banko kortelę, nukentėjusiajam A. A. atsakius, kad pinigų neturi, R. A. grasindamas užmušti, kirvio pentimi sudavė nukentėjusiajam A. A. ne mažiau du kartus į kaklą ir pečius, po to sudavė mediniu pagaliu ne mažiau du kartus per mentes, šiais veiksmais A. A. padarė poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, abiejų akių vokuose, kairiajame skruoste, nugaros dešinėje pusėje, kraujosruvas po kairės akies obuolio jungine, viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos dešinėje pusėje, paviršinę muštinę žaizdą nosies nugarėlės srityje, dėl ko nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam A. A. priklausantį televizorių ,,T.“ – 150 eurų vertės, degtinės ,,R. v.“ butelį – 10 eurų vertės ir – 30 eurų, tuo padarydamas A. A. – 190 eurų turtinę žalą.

2.       Be to, R. A. nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo psichotropine medžiaga - neteisėtai striukės kišenėje laikė tabletę, kurioje yra nedidelis kiekis psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurio masė yra 0,002 g, iki kol (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose (duomenys neskelbtini), atliekant asmens kratą 2022 m. lapkričio 9 d. laikotarpiu nuo 16.18 val. iki 16.35 val. ją rado ir paėmė policijos pareigūnas.

3.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. A. kaltę, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam priklausantis turtas pagrobtas įsibrovus į namą, panaudojant kirvį, todėl kaltinamųjų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Taip pat nustatyta, kad R. A., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, sąmoningai pasisavino ne jam skirtą raminančio poveikio tabletę ir disponavo šia psichotropine medžiaga.

4.       Nuteistasis R. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atidėti realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą arba skirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę.

4.1.                      Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino, kad nukentėjusysis A. A. nebuvo nuoseklus savo parodymuose. Net ir pats nurodė, kad inkriminuojamos veikos metu trenkėsi į spintelę ir galva, kas įtakojo dalinį atminties praradimą. Be to, nukentėjusysis parodė, kad veikos išvakarėse turėjo konfliktą su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu kaimynu, turėjo gaudyti pabėgusį savo gyvulį. Tai manytina lėmė bent dalį susižalojimų, atsiradusių ant nukentėjusiojo kūno ir užfiksuotų teismo medicinos ekspertų.

4.2.                      Skunde pažymima, kad vien prielaidų, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Teismas nepagrįstai nevertino, kad bendrininkas A. Z. nepatvirtino, kad apeliantas darė kokį poveikį A. A..

4.3.                      Skunde akcentuojama, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė, kad jis augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi savo ligota, senyvo amžiaus motina, su kuria gyveno tuo pačiu adresu. Jo įkalinimas motiną sutraumuotų psichologiškai ir ekonomiškai. Visi ankstesni teistumai išnykę, jau ilgą laiką gyveno iš esmės teisėtai, t. y. legaliai dirbo arba registravosi pašalpų gavimui Užimtumo tarnyboje ir seniūnijoje. Nors veikom turėjo įtakos alkoholis, BK nedraudžia skirti poveikio priemonės – įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Nukentėjusiajam pilnai atlyginta žala ir grąžinti pagrobti daiktai. Mano, kad šeimyninės aplinkybės sudaro pagrindą bausmės vykdymą atidėti arba sumažinti skirtą bausmę.

5.       Atsiliepimu į nuteistojo R. A. apeliacinį skundą, nukentėjusiojo A. A. atstovas advokatas E. L. prašo apeliacinį skundą atmesti.

6.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo R. A. gynėjas advokatas R. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė Dalia Pangonienė ir nukentėjusiojo A. A. atstovas advokatas E. L. prašė apeliacinį skundą atmesti.

7.       Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

8.       Nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde keliami kaltės, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, byloje esančių įrodymų vertinimo ir bausmės individualizavimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

9.       Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis R. A. padarė BK 180 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistojo R. A. kaltė dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis priimtas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Dėl kaltės

10.       Apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. A. kaltę dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos neigė, tačiau pripažino, kad kirvio medine puse sudavė nukentėjusiajam į dešinę ranką bei paėmė televizorių. Teigė trenkęs kirviu nukentėjusiajam, kadangi šis jam trenkė į dešinį klubą su kirviu.

11.       Nuteistojo R. A. kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Apklaustas pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. A. teigė, kad pas jį įsibrovė R. A. ir A. Z.. Nuteistasis R. A. jam trenkė į akis, klausė, kur yra laikomi pinigai. A. Z. jį laikė, o R. A. daugiausia jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Nuteistieji jį daužė kirviu, spaudė prie žemės, sudavė pagaliu, liepė atiduoti automobilio raktelius. Apeliantas iš jo namų išsinešė televizorių. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nukentėjusiojo A. A. parodymai nebuvo nuoseklūs, kadangi šis nurodė, kad inkriminuojamos veikos metu trenkėsi į spintelę galva, kas turėjo įtakos daliniam atminties praradimui, o veikos išvakarėse nukentėjusysis turėjo konfliktą su (duomenys neskelbtini) gyvenančiu kaimynu. Nuteistojo vertinimu, tai lėmė dalį nukentėjusiojo sužalojimų. Atmesdamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukentėjusysis A. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad, nespėjęs jų (kaltinamųjų) paklausti ,,kas čia vyksta“, pirmasis vyras iš karto rankos kumščiu trenkė jam į veido sritį ne mažiau 10 kartų ir tuo pačiu metu atėmė jo rankose laikytą mobilaus ryšio telefoną ,,N.“, kurį įmetė į žuvies bačką, kuri buvo šalia prie pat durų. Viskas vyko labai greitai, smūgiuodamas jam į veidą, pirmasis vyras reikalavo pinigų, grasinančiai rėkė ,,užmušiu, kur pinigai, kur laikai pinigus“, jis tik bandė dengtis veidą, bet nuo smūgių gausos iš karto krito ant spintelės, kuri yra žema, jam svaigo galva, todėl visko tiksliai nurodyti negali. Dėl nuo smūgių svaigstančios galvos atsisėdo ant spintelės, užsidengė veidą kapišonu, tuo pačiu metu antrasis vyras jį už nugaros laikė, laikė jo pečius, kad neatsistotų ir nepabėgtų. Antrasis vyras jam grasino ,,nebandyk kelti galvos, bėgti“. Dėl patirto išgąsčio ir streso negali visko tiksliai nurodyti, bet kol jį laikė antrasis vyras, tuo tarpu pirmasis vyras jam liepė būti nuleidus galvą, neleido jos pakelti. Jis šių vyrų bijodamas vykdė jų nurodymus. Girdėjo, kaip pirmasis vyras mėto daiktus, ieško pinigų. Taip pat pirmasis vyras ant prie sofos esančio stalo rado degtinės butelį ,,R. v.“, 10 eurų vertės, kurį atsidarė ir su antruoju vyru pasidalindamas gėrė, negali pasakyti, ar jie visą degtinę išgėrė, nematė. Vos pakėlus galvą, iš karto pirmasis vyras kumščiu trenkdavo jam į veido sritį bei kitas kūno dalis, kiek šių smūgių buvo, jis nurodyti negali, iš baimės ir patirto streso nebeatsimena. Prisimena, kad pirmasis vyras visus daiktus mėtė, vertė ir radęs rankinuką mėlynos spalvos, jame buvo įvairios eurų monetos, kurių galėjo apie 30 eurų. Mėlynos spalvos rankinuko nepagrobė, paliko, tik iš jo išvertė buvusius daiktus. Antrasis vyras jį visą laiką laikė, kad nekeltų galvos, todėl jis nematė, kur pirmasis vyras susidėjo šias monetas, girdėjo, kad barškėjo monetos. Pirmasis vyras neradęs daugiau pinigų rėkdamas klausė ,,kur daugiau yra pinigų“, jis iš baimės atsakė, kad daugiau pinigų su savimi neturi, tik gali parduoti savo gyvulius, bet tai greitai nebus. Tada pirmasis vyras reikalavo atiduoti banko kortelę, bet atsakė, kad jos neturi, nes antstoliai yra atėmę ją, tik gali kitą dieną nusiimti pinigų pačiame banke. Pirmasis vyras įsiuto, kad neturi su savimi daugiau pinigų, ir rėkdamas ,,užmušiu“ pagriebė kirvį, kuris buvo padėtas prie krosnies, ir kirvio metaline dalimi, tai yra bukąja - pentimi, jam ne mažiau du kartus trenkė per kaklą ir pečius. Antrasis vyras sakė ,,nebandyk rėkti“, jis iš skausmo susirietė. Tada pirmasis vyras iš karto pagriebė medinę kopūstų grūstuvę - pagalį, jis bandė pakelti galvą ir pirmasis vyras įsiutęs rėkė ,,nebandai kelti galvos“ ir tuo pačiu smūgiavo su minėtu mediniu pagaliu jam per mentis ne mažiau dviejų kartų. Tada antrasis vyras jį pakėlė ir pastūmė sakydamas ,,eik ieškoti mašinos dokumentų“. Jis turi 6 automobilius, kurie yra neveikiantys, ir 1 automobilį, kuris yra tinkamas naudoti. Jis klausė antrojo vyro nurodymų ir ieškojo automobilių dokumentų ir raktelių, tuo tarpu pirmasis vyras apsiramino ir pagriebė televizorių ,,T.“ <...>. Kol jis ieškojo automobilių dokumentų, raktelių, jie abu sakė ,,nebandai kam nors skųstis“, ,,kad rytoj būtų pinigai 100 eurų“. Abu vyrai grasino, kad ateis pas jį pasiimti minėtų pinigų, jeigu jų nebus, užmuš jį. Iš išgąsčio pasakė jiems, kad pinigai bus <...> Su vienu iš savo kaimynų, tamsaus gymio, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, jo vardo ir pavardės nežino, prieš keletą dienų turėjo konfliktą dėl jo vieno pabėgusio gyvulio, kuris nubrozdino šio kaimyno automobilį, bet su šiuo kaimynu jie susitarė, kad atlygins jam žalą (2 t., b. l. 10-12). Papildomos apklausos metu A. A. parodė, kad savo ankstesnėje apklausoje apibūdino plėšikus, kuriuos įvardino kaip pirmąjį ir antrąjį asmenį, ir sakė, kad gali atpažinti pirmąjį plėšiką. Atpažinimo metu vyrą, laikantį skaičių Nr. 3 (R. A.), jis atpažino, kurį savo ankstesnėje apklausoje įvardijo kaip pirmąjį asmenį, kuris įvykio dieną jį sumušė, bet atpažinimo metu ji pasimetė ir išsigando, kad šis įtariamasis jam gali pakenkti, nes ir įvykio dieną jis grasino nužudyti, todėl atpažinimo metu pasakė, kad jo neatpažįsta. Šį asmenį, kurį savo ankstesnėje apklausoje įvardino kaip pirmąjį, yra matęs vieną kartą 2022 m. vasarą pas kaimyną, kuris gyvena netoli jo namų. Su minėtu asmeniu nėra bendravęs, tik tą vienintelę akimirką jį matė, jo vardo ir pavardės nežino, tai tikrai tas asmuo, kuris jį sumušė ir apiplėšė (2 t., b. l. 40-41). Taigi, iš nukentėjusiojo A. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad nukentėjusysis išties nurodė nukritęs ant spintelės dėl jam suduotų smūgių gausos. Vis dėlto, nukentėjusiojo patirti sužalojimai, net ir galimai susižalojus krentant ant spintelės, buvo sąlygoti ne jo paties atliktų veiksmų ar judesių, o būtent – dėl nuteistųjų naudoto fizinio smurto. Pasisakant dėl įvykio išvakarėse kilusio nukentėjusiojo konflikto su kaimynu, gyvenančiu Miško g., matyti, kad A. A. tik nurodė, kad įvyko konfliktas su kaimynu dėl jo pabėgusio gyvulio, tačiau teigė susitaręs su kaimynu dėl žalos atlyginimo ir nenurodė jokių aplinkybių, kad šio konflikto metu buvo naudojamas smurtas ar patirti kokie nors sužalojimai. Analizuojant nukentėjusiojo A. A. parodymų visumą, konstatuojama, kad nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis davė išsamesnius parodymus, nei apklausiamas teisme, nurodė daugiau įvykio aplinkybių, tačiau akcentuojama, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jo nurodytos aplinkybės, kad į jo namus įsibrovė R. A. kartu su A. Z., jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą (didžiąją dalį smūgių sudavė R. A.), grasino ir  pagrobė 190 Eur vertės turtą, yra nuoseklios ir viso proceso metu nekito. Natūralu, kad praėjus tam tikram laiko tarpui nuo įvykio (nagrinėjamu atveju nukentėjusysis teisme buvo apklaustas praėjus daugiau, nei 4 mėnesiams po įvykio), kurio metu buvo patirti itin nemalonūs išgyvenimai, asmuo gali neatsiminti visų aplinkybių. Be to, nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais ir sudaro, įrodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir sudaro vientisą, logišką įrodymų grandinę.

12.       Apylinkės teisme apklausta liudytoja A. P. nurodė, kad vežė R. ir A. iki (duomenys neskelbtini). Jie sakė, kad ten žmonės yra skolingi pinigų ir reikia paimti skolą. Nuvežus nuteistuosius į (duomenys neskelbtini), laukė automobilyje. Po 40 minučių jie grįžo į automobilį nešini televizoriumi, juos parvežė į R. namus. R. dar sakė, kad ,,davė kažkam į dūdą“. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje aprašyti A. A. padaryti sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais daiktais, paveikus veidą ir nugaros dešinę pusę, mažiausiai 8 (aštuoniais) trauminiais poveikiais, galimai tiriamojo nurodytu laiku, t. y. 2022 m. lapkričio 6 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti A. A., esant įvairiose padėtyse, smūgiuojant rankomis, kojomis bei kitais bukais daiktais (1 t., b. l. 72-74). 2022 m. gruodžio 19 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ant įvykio vietoje rasto ir tirti pateikto pagalio rasta ne mažiau, kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti, kurių genotipas sutampa su R. A. genotipu (1 t., b. l. 99-101). 2022 m. lapkričio 7 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad į namą įsibrovę asmenys galėjo atvykti automobiliu ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso A. P. (2 t., b. l. 151). 2022 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad tyrimui pateikti du padangų protektoriaus rašto pėdsakai, užfiksuoti dvejose išliejose, išlieti įvykio vietoje, yra palikti tos pačios rūšies padangomis, kaip ir automobilio ,,Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangos (1 t., b. l. 150-160). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota liudytojai A. P. priklausančio telefono ,,Samsung S8+“ apžiūra. Nustatyta, kad įvykio dieną liudytoja kontaktavo su asmeniu, įvardintu R. vardu (3 t., b. l. 45-53). Kratos metu R. A. gyvenamojoje vietoje buvo rastas televizorius ,,T.“, kurį nukentėjusysis atpažino (2 t., b. l. 103-107, 22-26). 2022 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime dėl A. P. telefoninių skambučių išklotinės nurodyta, kad, atlikus A. P. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių analizę, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. 22.21 val. ir 22.22 val. A. P. telefonas naudojant internetinę prieigą jungiasi prie mobilaus ryšio operatoriaus bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šio operatoriaus bokšto spindulys apima įvykio vietą. Išanalizavus skambučių išklotinę, matyti, kad prieš įvykį A. P. telefonu bendravo tik su asmeniu, kuris naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini), šio numerio savininkas yra R. A. (3 t., b. l. 8-9). 2022 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešimo dėl R. A. telefoninių skambučių išklotinės nurodyta, kad, atlikus R. A. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių analizę, nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 6 d. užfiksuoti skambučiai į A. P. telefono numerį. Nuo 2022 m. lapkričio 6 d. 21:46:46 val. iki 2022 m. lapkričio 6 d. 23:47:16 val. ilgą laiko tarpą mobiliojo ryšio telefono numeris (duomenys neskelbtini) nesijungia nei prie vieno telekomunikacijos bokšto, kas leidžia daryti prielaidą, jog telefonas buvo išjungtas, kad nebūtų fiksuojama jo buvimo vieta (3 t., b. l. 19-20).

13.       Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, tačiau su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Nagrinėjamu atveju R. A. kaltę, padarius BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrindžia byloje esanti įrodymų visuma, aptarta šios nutarties 10-12 punktuose. Sutiktina su nuteistuoju, kad jo bendrininkas A. Z. išties nenurodė, kad apeliantas darė kokį nors poveikį A. A., tačiau jis patvirtino, kad pas nukentėjusįjį A. A. atsiimti skolos jis vyko kartu su R. A.. A. Z. pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau teigė nepamenantis įvykio dėl girtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad pats R. A. pripažino kartu vykęs pas nukentėjusįjį į namus su A. Z., sudavęs kirviu nukentėjusiajam ir pagrobęs televizorių. Nukentėjusysis A. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai nurodė, kad pas jį į namus įsibrovė nuteistieji, pagrobė 190 Eur vertės turtą, jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, suduodami smūgius kumščiais, kirviu, pagaliu bei grasino. Nukentėjusiojo teigimu, fizinį smurtą jo atžvilgiu daugiausiai naudojo R. A.. Liudytoja A. P. patvirtino vežusi nuteistuosius į (duomenys neskelbtini) atsiimti skolos. Byloje esančioje specialisto išvadoje aprašyti nukentėjusiajam A. A. padaryti sužalojimai, kurie galėjo būti padaryti 2022 m. lapkričio 6 d. smūgiuojant rankomis, kojomis ir kitais bukais daiktais. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateikto pagalio, paimto iš įvykio vietos, rastas R. A. genotipas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada nustatyta, kad liudytojos A. P. vairuojamo automobilio padangų protektoriaus raštas sutampa su įvykio vietoje rastomis padangų žymėmis. Atlikus kratą R. A. namuose, buvo rastas iš nukentėjusiojo pagrobtas televizorius ,,T.“. Tarnybiniuose pranešimuose dėl telefoninių skambučių išklotinės, daiktų apžiūros protokole užfiksuotas R. A. ir liudytojos A. P. tarpusavio bendravimas telefonu įvykio dieną. Kolegijos vertinimu, nuteistojo R. A. kaltė yra visiškai įrodyta visapusiškai ištyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas išvadas, jog byloje esančių įrodymų pakanka nuteistojo kaltei pagrįsti.

14.       Nors R. A. apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti kaip nepagrįstą, todėl kolegija pasisako ir dėl R. A. kaltės, padarius šią nusikalstamą veiką. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis R. A. pripažino pasiėmęs iš spintelės raminamąją tabletę savo vartojimui, nors ji buvo išrašyta dėdei V. A.. Asmens kratos protokolas patvirtina, kad buvo rasta ir iš nuteistojo paimta baltos spalvos tabletė (4 t., b. l. 75-76). 2022 m. gruodžio 2 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad baltos spalvos tabletės, rastos ir paimtos iš R. A. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurios bendroji masė 0,002 g (1 t., b. l. 105-107). 2022 m. gruodžio 14 d. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos raštas patvirtina, kad R. A. nebuvo išduoti kompensuojami psichotropiniai vaistai laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. 2022 m. gruodžio 19 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštas patvirtina, kad R. A. minimu laikotarpiu prie ligoninės Pirminio asmens sveikatos priežiūros skyriaus prisirašęs nebuvo ir sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos (1 t., b. l. 113). Taigi, tiek paties nuteistojo R. A. parodymai, tiek byloje esantis kratos protokolas, specialisto išvada patvirtina, kad apeliantas, neturėdamas tikslo platinti, su savimi laikė raminančio poveikio tabletę, kurios sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir ja disponavo, kol tabletę rado ir paėmė pareigūnas.

Dėl bausmės

15.       Nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo nustatoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam R. A. paskirta bausmė nusikalstamų veikų ir nuteistojo asmenybės kontekste nelaikytina aiškiai per griežta ar neatitinkanti proporcingumo, protingumo principų reikalavimų. Vien tai, kad apelianto vertinimu, jam paskirta per griežta bausmė, nesudaro pagrindo švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių naujų ir pirmosios instancijos teismui nežinomų aplinkybių, sudarančių pagrindą sušvelninti bausmę.

16.       Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis R. A. padarė vieną sunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, veikos padarytos neišnykus teistumui, praeityje teistas keturis kartus Lietuvoje ir du kartus užsienyje, iš jų ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (plėšimas), administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką (plėšimą) padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsni 1 dalies 1 punktas, 9 punktas).

17.       Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą yra numatęs vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki 7 metų. Tuo tarpu už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymas numato alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, laisvės apribojimą, baudą arba areštą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas R. A. už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę, nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis, o už BK 259 straipsnio 2 dalyje – 20 parų arešto bausmę t. y. taip pat mažesnę, nei sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis.

18.       Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, rūpinasi savo ligota, senyvo amžiaus motina, ankstesni teistumai išnykę, jau ilgą laiką gyveno iš esmės teisėtai, nukentėjusiajam pilnai atlyginta žala ir grąžinti pagrobti daiktai. Vis dėlto, šios aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, įvertinus aukščiau nurodytas jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nuteistasis R. A. iki inkriminuojamų nusikaltimų padarymo buvo teistas 4 kartus, iš jų vieną kartą taip pat už plėšimą, du kartus teistas užsienyje (beveik visi praeities teistumai už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams). Taigi, akivaizdu, jog dalį lėšų pragyvenimui nuteistasis gaudavo nusikalstamu keliu, juo labiau, kad, bylos duomenimis, veikų padarymo metu jis nedirbo, o oficiali darbinė patirtis nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2022 m. kovo 31 d. sudaro vos kelis metus (sudėjus laikotarpius, kuriais buvo įdarbintas). Darytina išvada, kad teistumai, paskirtos ankstesnės realios laisvės atėmimo bausmės ir teisių suvaržymas nuteistajam jokios teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas. Be to, ankstesniais nuosprendžiais buvo skiriamos tiek laisvės atėmimo, tiek ir švelnesnės bausmės rūšys, kurios savo tikslų nepasiekė. Šios aplinkybės liudija, jog priešingas teisei nuteistojo elgesys nesikeičia, vis pakartotinai nusikalstant. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė laisvės atėmimo bausmę.

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, jo asmenybei ir nėra nepagrįstai apsunkinanti nuteistojo teisinę padėtį. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, galėtų būti laikomos išskirtinėmis ir suponuojančiomis į nuteistajam paskirtos bausmės švelninimą. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta objektyvių argumentų, kurie paneigtų teismo išvadą dėl bausmės rūšies ir dydžio, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir nuteistajam sušvelninti paskirtą bausmę.

20.       Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Vis dėlto, pažymėtina, kad taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

21.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatytos tik formalios sąlygos BK 75 straipsnio taikymui, tačiau nėra kitų aplinkybių, kurios turi reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti minėtą baudžiamosios teisės institutą nuteistojo R. A. atžvilgiu. Nors apeliantas pripažintas kaltu už vieno sunkaus nusikaltimo ir vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, nuteistas laisvės atėmimo bausme, neviršijančia 5 metų, tačiau bylos aplinkybės, susijusios su padarytomis nusikalstamomis veikomis, praeities teistumais ir nuteistojo asmenybe, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Praeities teistumai rodo neigiamą asmens požiūrį į valstybėje galiojančius įstatymus, visuomenėje susiformavusias moralės normas, savęs iškėlimą aukščiau kitų asmenų teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad, kaip minėta, R. A. iki inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo buvo 4 kartus teistas Lietuvoje ir 2 kartus užsienyje, vyrauja turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai nuteistajam R. A. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Vien tai, kad, kaip teigia nuteistasis, jis turi vaikų, kuriuos išlaiko, prižiūri savo senyvo amžiaus motiną, nemažina nei nuteistojo padarytų veikų, nei jo asmenybės pavojingumo ir nėra išskirtinės, dėl kurių išimtinai būtų galimas BK 75 straipsnio taikymas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių šias skunde nurodomas šeimines aplinkybes patvirtinančių duomenų.

22.       Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad nuteistajam R. A. ir nukentėjusiajam A. A. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro: 113,33 Eur už R. A. atstovavimą ir 191,26 Eur – už A. A.. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, nuteistasis R. A. yra nedirbantis asmuo, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą ir pajamas byloje nėra, todėl iš jo nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. 

23.       Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nuteistojo R. A. apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a :

nuteistojo R. A.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo R. A..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai          Svetlana Jurgaitienė

Gytis Večerskas

Valdas Vitunskas