Civilinė byla Nr. e2S-1048-580/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13461-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.1.; 3.3.1.18.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui J. Š. (J. Š.)  dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

1.1.                      priteisti ieškovei iš atsakovo J. Š. 34 650 Eur kompensaciją už atidalijamą 55/100 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka atsakovui J. Š. arba priteisti atsakovui J. Š. iš ieškovės 28 350 Eur kompensacijos už atidalijimą 45/100 dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad po atidalijimo visas butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ieškovei A. B.;

1.2.                      priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės A. B. ieškinį atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad:

2.1.                      ieškovė už ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, t. y. kaip už neturtinį reikalavimą;

2.2.                      pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012, tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu;

2.3.                      ieškovė ieškiniu prašo atidalinti bylos šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą. Tai turtinio pobūdžio ginčas, o ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę;

2.4.                      Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškinyje nurodyto atidalintino turto vidutinė rinkos vertė (50 200 Eur) viršija 40 000 Eur, todėl toks ieškinys neteismingas apylinkės teismui ir jį atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Ieškovė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad:

3.1.                      ieškovės reikalavimu dėl atidalijimo iš bendro turto yra įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto, pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Ieškovė neprašo priteisti papildomo turto, todėl jos ieškinys yra neturtinis;

3.2.                      pirmosios instancijos teismo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje buvo sprendžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimas, o ne turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės;

3.3.                      teigiant, jog ieškovės reikalavimas yra turtinis, ieškinio suma negali būti nustatoma pagal viso turto, kurį ieškovė siekia atidalinti, vertę. Ieškovė prašo atidalinti tik jai priklausančio turto dalį, kuri vertinama 34 650 Eur, todėl ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, o ne Vilniaus apygardos teismui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

1.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

2.       Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovės A. B. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka.

5.       Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui. 

6.       Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27 ir 28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 punktas numato, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.

7.       Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

8.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė, prašydama atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškė turtinį reikalavimą, kuris turi būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu priklausomai nuo prašomo atidalinti turto rinkos vertės (sumos). Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybę, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014, 2015-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015 ir kt.). Nustatant, ar reikalavimas laikytinas (ne)turtiniu, esminis vertinimo kriterijus yra tai, kokie padariniai (turtinio ar neturtinio pobūdžio) kyla ginčo išsprendimo atveju.

10.       Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jai ir atsakovui J. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 61,67 kv. m butas, unikalus Nr. (duomenys skelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 55/100 dalys minėto buto, atsakovui – 45/100 dalys. Ieškiniu ieškovė prašo šio turto atidalijimo, ieškovei arba atsakovui atitinkamai priteisinat didesnę/mažesnę kompensaciją už atidalijamą buto dalį.

11.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

12.       Šalių turimo turto dalys jau yra nustatytos, todėl sutiktina su ieškove, kad šiuo atveju turto atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės jai tiesioginių turtinių pasekmių nesukelia, kadangi ieškovė nesiekia įgyti naujo turto. Reikalavimas dėl piniginės kompensacijos priteisimo yra ieškovės pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Tenkinus ieškovės A. B. ieškinį jos turtinė padėtis nepagerės, kadangi ieškovės turimo turto dydis nepadidės, tik keisis jo forma (iš nekilnojamojo turto transformuosis į piniginę išraišką). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju ieškovės A. B. pareikštas reikalavimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės laikytinas neturtiniu, kuris turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

13.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2012. Nurodomoje byloje buvo sprendžiama dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo. Kasacinis teismas minėtoje byloje išaiškino, jog reikalavimas padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Šioje byloje yra sprendžiamas atidalijimas iš bendraturčiams priklausančio turto, kuris nėra šalių bendroji jungtinė nuosavybė, ir kurio dalys jau yra nustatytos. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškove, jog iš esmės skiriasi bylos faktinės aplinkybės, dėl to šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 nutartis negali būti taikoma, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis šia nutartimi ieškovės reikalavimą pripažino turtiniu reikalavimu ir sprendė, jog pareikšto ieškinio suma viršija 40 000 Eur, todėl ieškinys nėra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

14.       Pažymėtina ir tai, jog kasacinis teismas vėlesnėje nutartyje taip pat yra nurodęs, jog ginčas dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės teise priklausančios nuosavybės dalį akivaizdžiai yra ginčas dėl turto, o reikalavimas priteisti tokią kompensaciją gali būti įkainotas, todėl žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju taip pat neturi pagrindo vadovautis, kadangi nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl jau priteistos kompensacijos dydžio už atidalintą turtą.

15.       Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1-6 punktais, žyminis mokestis turtiniuose ginčuose mokamas nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų, kituose ginčuose – vieno šimto eurų. Procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

16.       Konstatavus, jog šiuo atveju ieškovės A. B. pareikštas reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio, įvertinus tai, kad ieškinys teismui buvo teikiamas elektroninėmis ryšio priemonėmis, ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 75 Eur dydžio žyminį mokestį. Tokio dydžio žyminis mokestis ir buvo sumokėtas byloje.

17.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą bei teismingumo nustatymą ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės A. B. ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 

n u t a r i a :

ieškovės A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja                                        Jūra Marija Strumskienė