KLAIPĖDOS  APYGARDOS  TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. sausio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Rasos Valentinienės, Stasio Valužio,

sekretoriaujant J. D.,

dalyvaujant prokurorui Audriui Pėstininkui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės S. B.,

gynėjai advokatei Marinai Saveljevai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės A. K. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-11-02 nuosprendžio, kuriuo S. B., gim. (duomenys neskelbtini), dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš S. B. priteista 2875,90 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija

nustatė:

S. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo, kad jis 2006 m. rugpjūčio 11 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme tarpusavio konflikto metu, tyčia, sugriebęs rankomis F. L. už kaklo, jį smaugdamas, pargriovė ant asfaltuotos dangos, taip nukentėjusiajam F. L. padarydamas dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą dešinio kaklelio srityje bei atvirą lūžimą kairiųjų I – II dantų srityje, odos nubrozdinimą alkūnės tiesiajame paviršiuje, tai yra sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio dvigubo lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgalaikiai.

Apeliaciniame skunde vyriausioji prokurorė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir S. B. pripažinti kaltu pagal BK 138 str. l d. ir nubausti laivės atėmimu vieneriems metams. Taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per vienerius metus atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Nurodo, kad apylinkės teismas S. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės nesant visoms LR BK 38 str. išvardytoms būtinoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, kadangi dėl kaltinamojo veiksnių nukentėjusiojo F. L. sveikatai buvo padaryta žala ir jos pašalinimui Valstybinė ligonių kasa turėjo išlaidų, tačiau tos išlaidos savanoriškai neatlygintos bei nesusitarta dėl šių išlaidų atlyginimo. Teigia, kad įstatymo leidėjas tiesiogiai nenurodo, kad žala turi būti atlyginama tik asmeniui byloje ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu pripažintam nukentėjusiuoju, todėl laikytina, kad LR BK 38 str. pagrindu teismas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti tik tais atvejais, kai jis atlygina visiems fiziniams ir juridiniams asmenims savo nusikalstama veika padarytą žalą.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. B. ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nusprendė, kad yra   visos sąlygos, leidžiančios asmenį, padariusį baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas susitaiko su nukentėjusiuju.

BK 38 str. 1 d. 2 p. nurodyta sąlyga, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo.

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6250 str. 1 d.). Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 str. 1, 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 “Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis” 9 p. nurodyta, kad žala yra turtinės, fizinės ar moralinės nusikaltimo pasekmės, tiesiogiai kilusios iš nusikalstamos kaltininko veikos. Nuostoliai yra žala ir kitos nusikaltimo sąlygotos turtinės pasekmės (ligonių kasos išlaidos nukentėjusiajam gydyti, socialinio draudimo išlaidos dėl nukentėjusiojo nedarbingumo, būtinas pagerintas maitinimas, nekompensuojamų ir iš dalies kompen­suojamų vaistų pirkimas ir pan.).

Apeliantas šiuo atveju ginčija apylinkės teismo interpretuotą žalos sąvoką BK 38 str. 1 d. 2 p. prasme, nurodydamas, kad dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta žala ir jos pašalinimui Valstybinė ligonių kasa turėjo išlaidų, tačiau tos išlaidos savanoriškai neatlygintos bei nesusitarta dėl šių išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje nurodytas gydymo išlaidas nevertino kaip tiesiogiai nusikaltimu padarytus nuostolius Valstybinei ligonių kasai. Galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Nukentėjusiajam F. L. dėl nusikaltimu padarytos žalos buvo suteiktos gydymo paslaugos VšĮ Šilalės ligoninėje bei VšĮ Klaipėdos ligoninėje. Šių įstaigų patirtas išlaidas apmokėjo Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (l. 91).

Atsižvelgiant į šias įstatymuose įtvirtintas normas bei byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Klaipėdos teritorinę ligonių kasą su nukentėjusįjį F. L. gydžiusiomis įstaigomis sieja sutartiniai santykiai. Tuo tarpu tiesiogiai nusikaltimu padarytos išlaidos minėtoms įstaigoms yra atlygintos. Todėl teisėjų kolegija mano, kad BK 38 str. S. B. taikytas tinkamai.

Vadovaujantis CK 280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nėra t pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                        Violeta Miliuvienė                                                                                   

Teisėjai                                                                                              Stasys Valužis                                                                                                                

                                                                                                                Rasa Valentinienė