Baudžiamoji byla Nr. 1-1173-311/ 2018

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00260-2018-2 

                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                              1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.6.; 2.3.6.4.6.;                                         

2.1.10.1; 2.12.2.8

                                   KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

                                           NUOSPRENDIS

                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                       2018 m. spalio 24 d.

                                                               Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Rimantas Grigas,

sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,

dalyvaujant:

prokurorei Ritai Mikalauskienei,

gynėjai advokatei S. K.,

kaltinamajam R. L.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmen kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis prokurorei Ritai Mikalauskienei, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :

1.1996-10-31 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 235 straipsnio 1dalį – bauda 900 Lt;

2.1999-05-13 pagal BK 235 straipsnį, 43 straipsnį-laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. su bauda 900 Lt: pritaikius BK 471 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1m. 6 mėn.;

3. 2000-07-25 pagal BK 2321 straipsnio 1 dalį, 23210 straipsnį-laisvės atėmimu 1m. 8 mėn. su bauda 900Lt;

4.2001-04-04 pagal BK 180 straispnio 2 dalį- laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; 2003-07-24 paleistas iš Pravieniškių PN, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi, neatlikus 1m. 5 mėn. l/a bausmės;

5. 2012-06-29 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn.; 2014-05-12 Vilkavišio apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš Kybartų pataisos namų, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi; 2015-03-30 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro Kauno APT kauno probacijos skyriaus, teistumas neišnykęs, 

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir

n u s t a t ė :

R. L. 2018-01-01 apie 21.52 val. (duomenys neskelbtini), S. L. g. ties (duomenys neskelbtini)  pastatu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę–automobilį „Mitshubishi Galant“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, (nustatyta 2,69 promilės alkoholio kraujyje), t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamasis R. L. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-12-31 apie 18 val.  jis su savo drauge L. D. ir jos sūnumi atvyko į pastarosios mamos, gyvenančios (duomenys neskelbtini), butą švęsti Naujų metų. Tuo metu L. D. mama gulėjo (duomenys neskelbtini)  slaugos ligoninėje. Jis su L. D. išgėrė šampano, pasivaišino. Apie 2-3 valandą nakties nuėjo miegoti. Ryte važiavo aplankyti L. D. mamos. Grįžo namo gal po pusantros valandos, su L. D. išgėrė šampano. Jis pats išgėrė taurę šampano, pavalgė. Vakarą vaikas užsimanė valgyti, todėl jis išvažiavo pirkti picos. Picerijoje užsisakė picą. Jam pasakė, kad pica bus paruošta po 20 min., todėl jis grįžo namo, pastatė automobilį ir su vaiku nuėjo paimti picos. Kadangi L. D. jam neleidžia gerti alkoholio, tai jis, eidamas pasiimti picos, pasiėmė iš automobilio vieną „fleškutę“ alkoholinio gėrimo, Dieną prieš tai jis dvo „fleškutes“ nusipirko ir paliko automobilyje. Tą „fleškutę“ jis, eidamas paimti picą, vienas išgėrė. Picerijoje su niekuo nebendravo, gal tik paklausė, kur yra naktinė parduotuvė, kurioje galima nusipirkti alkoholio. Paklausė dėl įdomumo, nes tuo metu turėjo 2 „fleškutes“ alkoholio, tačiau ieškojo dar pirkti alkoholio, kadangi ruošėsi (duomenys neskelbtini)   pasilikti dar 3 dienas. Pasiėmęs iš picerijos picą ir eidamas anmo, pakeliui išgėrė dar vieną „Fleškutę“ alkoholio. Kai įėjo į namo koridorių, prie jo priėjo policijos pareigūnai ir paklausė, ar kieme stovintis automobilis jo, ar jis vairavo. Po to patikrino jo blaivumą. Kodėl liudytojai kvietė policiją, jis neįsivaizduoja, nes tarp jų nebuvo kilęs joks konfliktas. Dėl to, kad liudytojams pasirodė, jog jis svyruoja paaiškina, kad jo koja trumpesnė 2 cm, be to, tuo metu lauke buvo pliurza, todėl pasirodė žmonėms, kad jis eidamas svirduliavo ir buvo neblaivus.

Liudytoja V. A. parodė, kad 2018-01-01 apie 20-21 val. ji su draugais R. A. ir M. M. buvo (duomenys neskelbtini), prie kebabinės, esančios (duomenys neskelbtini). Ji sėdėjo automobilyje, o draugai buvo nuėję į kavinę užsakyti maisto. Ji matė, kaip jos draugai su kalbėjo su kaltinamuoju. Vėliau atėję į mašiną jie pasakojo, kad kaltinamasis klausė, kur galima gauti nusipirkti išgerti. Po to ji matė, kaip kaltinamasis ėjo į savo mašiną, užvedė variklį. Kadangi akivaizdžiai matėsi, kad kaltinamasis neblaivus, nes jis eidamas svirduliavo, užvedęs automobilį pradėjo važiuoti, todėl jos draugas A. paskambino į policiją ir pranešė apie tai. Po to ji su A. važiavo paskui kaltinamojo automobilį. Pavažiavo 300-400 metrus, matė, kaip kaltinamasis išlipo iš automobilio ir nuėjo į butą. Tuomet jie grįžo prie kavinės ir laukė policijos. Po kiek laiko į kavinę atėjo kaltinamasis, pasiėmė maistą ir išėjo. Gal po 3 minučių atvyko policija. A. aiškino pareigūnams, kur nuvažiavo kaltinamasis.

Liudytoja nemano, kad kaltinamasis eidamas šlubavo, nes šlubas žmogus eina kitaip. Kaltinamasis lygiai taip pat ėjo į kavinę ir vėliau iš jos.

Liudytojas M. M. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Jį matė vieną kartą 2018-01-01 Garliavoje esančioje picerijoje. Ten M. M. atėjo su draugu R. A.. Jų draugė V. A. jų laukė automobilyje. Tuo metu kavinėje jau buvo kaltinamasis. Kadangi picerijos patalpa yra nedidelė, M. M. iš karto pajuto nuo kaltinamojo sklindantį alkoholio kvapą. Kaltinamasis užsisakė maisto, jų dar paklausė, kur galima nusipirkti alkoholio. Bendraujant su kaltinamuoju M. M. kilo įtarimas, kad kaltinamasis neblaivus. Apie tai M. M. sprendė iš kaltinamojo koordinacijos, be to, nuo jo sklido alkoholio kvapas.

Po to kaltinamasis nuėjo į savo automobilį, jį užsikūrė ir pradėjo važiuoti. Tuomet R. A. paskambino policijai. Paskambinus pareigūnas pasakė, kad, jei kaltinamasis pradės važiuoti, reikėtų jį pasekti. Todėl M. M. su R. A. ir V. A. važiavo paskui kaltinamojo automobilį gal 1.5 km. Ką darė kaltinamasis, kai sustojo prie daugiabučio, jis nematė. Po to jie sugrįžo prie kavinės. Po kiek laiko atėjo ir kaltinamasis, pasiėmė maistą ir išėjo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Kai atvažiavo policijos pareigūnai R. A. įsėdo į jų automobilį, kad parotų, kur nuėjo kaltinamasis.

Liudytoja L. D. parodė, kad kaltinamasis R. L. yra jos geras draugas.

2018-01-01 jie buvo aplankyti L. D. mamą, kuri tuo metu gydėsi (duomenys neskelbtini)  ligoninėje. Po to apie pietus grįžus namo, L. D. su R. L. išgėrė kelias taures šampano. Iki vakaro su kaltinamuoju buvo namuose. Prie jos R. L. daugiau negėrė. Vakare, apie 20 val. R. L. užsimanė valgyti ir išėjo. Ar jis ėjo pėsčias, ar važiavo, ji nežino, jis tik pasakė, kad važiuoja karšto atsiimti. Ar jis pasiėmė automobilio raktelius, L. D. nematė. Maždaug po 15-20 min., užsisakęs maistą, jis grįžo į namus, sakė, kad reikia laukti picos. Matė, kad R. L. buvo neblaivus, taip pat matė, kaip jis išsitraukė ”fleškutę”, t.y. 0,2 litro talpos degtinės buteliuką ir vienas jį išgėrė.  Po to jis išėjo pasiimti picos.

L. R. A. parodė, kad 2018-01-01 apie 21.30 val. jis kartu su savo draugu M. ir V. atvažiavo į piceriją-kebabinę, esančią (duomenys neskelbtini), S. L. g.. ten būnant įėjo kaltinamasis. Jis svirduliavo, mėtėsi į šonus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kiek pamena, kaltinamasis užsisakė maisto, taip pat klausė, kur galima būtų įsigyti alkoholio. R. A. atsakė, kuriame restorane galima tai padaryti. Po to kaltinamasis nuėjo prie automobilio “Mitshubishi Galant”, įsėdo į jį, užsivedė variklį ir dar pastovėjo apie 5 ar 10 minučių. R. A. iš karto paskambino policijai, nes jam atrodė, jog vyras yra neblaivus. Pareigūnai paprašė važiuoti paskui kaltinamąjį. Kai kaltinamasis pradėjo važiuoti, R. A. su draugais savo automobiliu pasekė kaltinamąjį ir matė, kaip šis, pavažiavęs apie 200 metrų, sustojo netoliese esančiame daugiabučio kieme. Po to R. A. su draugais grįžo prie picerijos. Maždaug po 3-5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir R. A. kartu su jais nuvažiavo iki to daugiabučio, prie kurio buvo sustojęs kaltinamasis. Kiek atsimena, kaltinamasis ar tai po kiemą vaikščiojo, ar tai pareidinėjo iš picerijos pėsčias. Kad jis būtų gėręs kokius nors gėrimus, R. A. nematė.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikso baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo pagarsinti liudytojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, kad 2018-01-01 dirbo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinėje, kartu su vyr. patruliu M. J., kai apie 21.37 val. gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini)  prie prekybos centro esančios picerijos neblaivus vairuotojas įsėdo į automobilį ir važiuoja. Nuvykus tuo adresu juos pasitiko pranešėjas R. A., kuris paaiškino, kad į piceriją atėjęs vyriškis buvo neblaivus, nuo jo sklido stiprius alkoholio kvapas, užsisakęs maisto jis nuėjo į automobilį "Mitshubishi Galant" ir pradėjo važiuoti. Tai nurodęs pranešėjas kartu su jais sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo į vietą, kur turėjo būti tas asmuo. Nuo picerijos pavažiavus prie daugiabučio adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas automobilis "Mitshubishi Galant" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio vyro nebuvo. Tačiau prie daugiabučio laiptinės durų buvo pastebėtas vyriškis, kurį pranešėjas įvardino kaip vyriškį iš picerijos, kuris vairavo automobilį. Priėjus prie vyriškio buvo nustatyta, jog tai R. L. gim. (duomenys neskelbtini), nuo vyriškio sklido stiprus alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Šalia vyriškio buvo jo draugės vaikas. Vyriškis teigė, kad alkoholio nevartojo, su automobiliu važiavo iki picerijos, kur užsisakė maisto. Daugiau vyriškis nieko nesakė, elgėsi tvarkingai. Asmuo pateikė vairuotojo pažymėjimą, tačiau patikrinus pažymėjimą duomenų bazėje nustatė, jog pažymėjimas turėjo būti atimtas, tačiau kaip suprato, vyriškis nebuvo atidavęs vairuotojo pažymėjo už administracinį nusižengimą. Apie 21.52 val. R. L. girtumą pasitikrino alkotesteriu, kuris parodė 3,04 promilės girtumą. Asmuo buvo nuvežtas į LSMUK kraujo mėginiui paimti, o vėliau pristatytas į policijos įstaigą tolimesniam įvykio aplinkybių aiškinimuisi  (b.l. 42-44).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-01-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 7 d. (b.l. 1)

Iš 2018-01-01 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir joje esantis automobilis "Mitsubishi Galant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris po apžiūros paimtas. (b.l. 17-23)

Iš 2018-02-07 akistatos protokolo matyti, kad liudytoja L. D. ir įtariamasis R. L. buvo suvesti į akistatą, kurios metu abiems dalyviams buvo užduoti klausimai:

1. Klausimas: kokiomis aplinkybėmis buvo užsakytas maistas?

liudytojos L. D. atsakymas: pamena, kad vakaro metu, tai galėjo būti 20.30 val., tikslaus laiko neatsimena, R. nusprendė užsisakyti picos, kadangi nežinojo, kur ją galima užsisakyti (duomenys neskelbtini), jis išėjo iš buto adresu (duomenys neskelbtini) ir su savo automobiliu išvažiavo ieškoti picerijos, jis išvažiavo vienas, sūnus su juo nevažiavo.

įtariamojo R. L. atsakymas: jis girdėjo parodymus, su jais sutinka, pabrėžia, kad tikslaus laiko neatsimena, bet jis vienas sėdo į automobilį ir išvažiavo ieškoti picerijos, ją rado netoliese, ten užsakė picą ir vėl grįžo į butą.

liudytojos L. D. atsakymas: girdėjo sutinka, papildymų neturi.

2. Klausimas: ar R. L. 2018-01-01 vartojo alkoholinius gėrimus?

liudytojos L. D. atsakymas: dienos metu Ričerdas išgėrė porą taurių šampano, vėliau, kai R. grįžo užsakęs picą, vakaro metu apie 21.00-21.30 val. tiksliai negali nurodyti jis būdamas bute adresu (duomenys neskelbtini) išgėrė 0,2 litro talpos degtinės buteliuką, jį išgėrė bute koridoriuje, buteliuką įsidėjo į striukės kišenę, ir tada jis kartu su jos sūnumi matu nuėjo parsinešti užsakytos picos.

įtariamojo R. L. atsakymas: girdėjo, sutinka su parodymais, jis stengėsi išgerti minėtą buteliuką nematant Linai, o kad ji mato, jis nežinojo, stengėsi nuslėpti.

liudytojos L. D. atsakymas: girdėjo, suprato, papildymų neturi.

3. Klausimas: ar R. L. vairavo automobilį "Mitshubishi Galant" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

liudytojos L. D. atsakymas: ji pati nematė, kad R. vairuotų automobilį, tik būdama bute, kuris yra pirmame aukšte, girdėjo kaip minėtas automobilis išvažiuoja, pagal variklio garsą.

įtariamojo R. L. atsakymas: girdėjo parodymus, jis vairavo automobilį "Mitshubishi Galant" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamena, kad sėdo į automobilį vienas, išvažiavo į S. L. g., vėliau sankryžoje suko į kairę į (duomenys neskelbtini)  g. nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), kadangi nieko nerado, apsisuko ir vėl atgal važiavo, grįždamas sustojo prie picerijos, kuri dar dirbo, ji buvo S. L. g. priešais prekybos centrą "(duomenys neskelbtini) ", užsakęs picą grįžo į kiemą.

liudytojos L. D. atsakymas: girdėjo parodymus, kadangi nematė jo vairuojant neturi ką atsakyti.

4. Klausimas: ar sūnus M. ką nors pasakojo apie piceriją?

liudytojos L. D. atsakymas: kai R. su jos sūnumi M., kuriam yra 12 metų, išėjo į piceriją, po to grįžo, jis jai nieko nesakė, tik minėjo, jog į pačią piceriją nėjo,o paskui pati matė, kad R. sulaikė policijos pareigūnai. R. su M.galėjo užtrukti apie 15-20 minučių, tiksliai negali įvardinti laiko.

įtariamojo R. L. atsakymas: girdėjo sutinka, jis su M. ėjo iki picerijos, kadangi viduje matė, kad pica paruošta, jis į piceriją įėjo vienas, tuomet su M. ėjo atgal, kadangi turėjo dar vieną 0,2 litro talpos buteliuką, paprašė, kad M. paeitų į priekį, kol jis paėjo vienas, lauke buvo tamsu jis greitai išgėrė degtinės buteliuką ir jį išmetė į konteinerį. Galėjo užtrukti 20 minučių.

liudytojos L. D. atsakymas: girdėjo supranta atsakymą, papildymų neturi (b.l. 86-88).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. pateikė vaizdo įrašą skaitmeninėje laikmenoje. (b.l. 58)

Iš 2018-01-24 vaizdo įrašo apžiūros protokolo matytui, kad pateikta skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais nuo 2018-01-01 21:10:10 val. iki 2018-01-01 22:30:00 val. (duomenys neskelbtini)  namo kiemo vaizdas.  (b.l. 59-61)

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. 0537975. (b.l. 45,46)

Iš transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties matyti, kad R. L. 2017-12-24 iš R. J. įsigijo automobilį "Mitshubishi Galant", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 78)

Iš 2018-01-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 435/2018(01) matyti, kad R. L. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,69 promilės etilo alkoholio. (b.l. 69).

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo R. L. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamojo R. L. parodymus, kad jis picos užsisakyti automobiliu važiavo blaivus, o išgėrė degtinės tik tuomet, kai, užsisakęs picos ir grįžęs prie namų, automobilį pastatė kieme, teismas vertina kritiškai, kaip nenuoseklius, neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, t.y. kaip jo siekimą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Liudytojai V. A., M. M., R. A. kategoriškai patvirtino, kad į piceriją atvažiavęs automobiliu R. L. atrodė aiškai neblaivus-buvo sutrikusi jo koordinacija, jis svirduliavo į šonus. Be to, liudytojai M. M. ir R. A. patvirtino, kad bendraujant su R. L., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kaip nurodė liudytojai V. A. ir R. A., važiuodami paskui R. L. jie matė, kaip jis sustojo prie daugiabučio namo, išlipo iš automobilio ir nuėjo į namo laiptinę. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja L. D. nurodžiusi, kad po to, kai R. L. išėjo iš buto pasakęs, kad važiuoja užsakyti maisto, grįžo į butą jau girtas. Tai paneigia pačio R. L. parodymus, kad jis, picerijoje užsakęs picą, nebuvo grįžęs į butą, o pastatęs automobilį prie namo, iš automobilio pasiėmė buteliuką degtinės ir jį eidamas pasiimti picos, išgėrė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. L. buvo sulaikytas 21:52 val. Tuoj pat alkotesteriu buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatyta, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 3,04 promilės girtumas). Išklausius liudytojo R. A. telefoninį pokalbį, skambinant bendruoju pagalbos telefonu, girdėti, kaip jis operatorei nurodė, jog matė, kaip į automobilį įsėdo visiškai girtas vyriškis. Todėl teismui kelia pagrįstą abejonę kaltinamojo R. L. parodymai, kad maždaug 10 minučių laikotarpyje, išgėręs 2 buteliukus 0,2 l talpos degtinės, galėjo taip apgirsti ir tik patvirtina liudytojų R. A., M. M. ir V. A. parodymus, kad jau automobiliu atvažiavęs prie picerijos, kaltinamasis R. L. buvo neblaivus.

Dėl bausmės

Kaltinamasis R. L. kaltas ir baustinas.

K. R. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadijas, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) yra ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Skiriant bausmę, taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų ir visuomenės interesai.

Skiriant bausmę R. L., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę bei kitas aplinkybes, t.y. kad kaltu visiškai neprisipažino ir negailėjo, padarė vieną nesunkų tyčinį ir baigtą nusikaltimą, anksčiau teistas 5 kartus, teistumai neišnykę (t. 1, b.l. 91-94), baustas administracine tvarka (t. 1, b.l. 95-97), niekur nedirba ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, yra įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2014-05-30 (diagnozė-lankėsi pagal probacijos skyriaus nukreipimą profilaktiniam patikrinimui dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo (t. 1, b.l. 102), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje lankėsi 2014-08-13-2014-08-18 (t. 1, b.l. 103), tačiau specialisto išvados duomenimis, R. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 72), taip pat į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

        Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

        Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis R. L. automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės iš viso vairuoti automobilį, nes dar 2010 metais jam už vairtavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, R. L. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka,  kas rodo, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas.

Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamasis R. L. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamas R. L. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina mažesnė nei sankcijoje už nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). 

Į paskirtosios bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis, prabūtas R. L. sulaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 140 straipsnio tvarka nuo 2018-01-01 21.52 val. iki 2018-01-02 14.02 val., t.y. 1 (viena) para.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės-specialios teisės atėmimo taikymo

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Nustatyta, jog R. L. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,69 promilės), vairavo transporto priemonę. Vairavimas transporto priemonių neblaiviame stovyje kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl tikslinga R. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje-uždraudimą naudotis specialia teise- teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, nustatatant 3 metų laikotarpį.

Dėl automobilio konfiskacijos

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), tirdamas turto konfiskavimo kaip papildomos bausmės atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) konstatavo, kad turto konfiskavimu yra siekiama daryti poveikį tai nusikalstamo elgesio motyvacijai, kuri visų pirma lemia savanaudiškų nusikaltimų padarymą (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 straipsnio 10 dalyje automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

Nors iš informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad automobilio “Mitsubichi Galant” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valdytoja-savininkė yra R. J. (b.l. 74), tačiau iš 2017-12-24 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad šį automobilį R. J. pardavė R. L. už 100 eurų. Pats R. L. patvirtino, kad vairavo jam priklausantį autokmobilį. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad R. L. įgytas automobilis “Mitsubichi Galant” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintinas nusikalstamos veikos priemone ir konfiskuotinas.

Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. paskirtos kardomosios priemonės-dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo paž-ymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, asmens tapatybės kortelę grąžinant R. L., vairuotojo pažymėjimą išsiunčiant VĮ „Regitra“.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipnsiais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 a punktu, įskaityti laikotarpį, prabūtą R. L. sulaikius BPK 140 straipsnio tvarka nuo 2018-01-01 21.52 val. iki 2018-01-02 14.02 val., t.y. 1 (vieną) parą.

Ikiteisminio tyrimo metu R. L. paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu skirti R. L. baudžiamojo poveikio priemonę-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.  

Daiktą, turintį reikšmės bylai nagrinėti teisme-automobilį “Mitsubichi Galant” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti.

Automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros lapą, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimą.

Asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. L. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus jam grąžinti.

Vairuotojo pažymėjimą, išduotą R. L. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus persiųsti į VĮ “Regitra”.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Rimantas Grigas