Administracinė byla N-261-2930/2010
Procesinio sprendimo
kategorija 45.4.1;79.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. kovo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos
pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą
pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. Č. apeliacinį
skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutarties
A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n
u s t a t ė :
I.
Šiaulių miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios
policijos Eismo priežiūros skyriaus pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 26 d. surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad
jis 2008 m. rugpjūčio 26 d., apie 08:58 val. Šiaulių rajone kelio Šiauliai -
Palanga 5 km. vairavo automobilį Lexus RX 300, valst. Nr. (duomenys
neskelbtini) 115 km/h greičiu ir viršijo leistiną 90 km/h greitį 25
km/h. Savo veiksmais A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių
(toliau – ir KET) 175.1 punkto reikalavimus.
Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios
tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2008 m. rugsėjo 11 d. nutarimu A. Č. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės
pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį paskirta 100
Lt bauda.
II.
A. Č. kreipėsi į teismą,
prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nepripažįsta
padaręs pažeidimo, kadangi automobilio nutarime nurodytu greičiu nevairavo. A. Č. pripažįsta, kad galėjo šiek tiek viršyti leistiną greitį
ir galėjo važiuoti apie 100 km/h greičiu. Sustabdžius policijos pareigūnui, jis
pažeidimo neneigė, nes galvojo, jog užfiksuotas 100 km/h jo automobilio
greitis. Jis nepasižiūrėjęs į protokolo turinį, pasirašė, kad sutinka su
pažeidimu ir tik vėliau, pažiūrėjęs atidžiau, pamatė, jog yra nurodytas 115
km/h užfiksuotas automobilio greitis. Su tokiu greičiu jis nesutinka, nes savo
automobilyje buvo nustatęs pastovaus greičio palaikymo sistemą 100 km/h
greičiui. Su juo kartu važiavo žmona, kuri irgi matė, jog jis greičio
neviršijo. Mano, jog buvo sustabdytas ir apkaltintas paprašius Telšių policijos
komisariate dirbančio L. R., kuris jį anksčiau yra baudęs
už greičio viršijimą ir su juo yra turėjęs konfliktą.
Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos
atstovas nurodė, kad su pateiktu skundu ir pareikštais A. Č. argumentais
nesutinka, prašė skundą atmesti, nes A. Č. vairuoto
automobilio greitis buvo fiksuojamas metrologiškai patikrintu ir įregistruotu
Lietuvoje greičio matavimo prietaisu.
III.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio
31 d. nutartimi A. Č. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu
tinkamai buvo įvertinti byloje surinkti įrodymai bei paskirta teisės pažeidimo
sunkumo laipsnį ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę
atitinkanti administracinė nuobauda.
Teismas padarė išvadą, kad A. Č. parodymai,
kad jis protokole nurodytu dydžiu – 25 km/h - nustatyto greičio neviršijo, iš
esmės prieštarauja kitiems byloje surinktiems objektyviems įrodymams -
administracinio teisės pažeidimo protokolui, (b.l.8), policijos pareigūno T. B. tarnybiniu pranešimu (b.l. 8), teismo posėdžio metu
surinktiems įrodymams - liudytojų T. B. (b.l.46) ir K. J. (b.l.46-47) parodymams, kuriuose jie nurodė, jog
dirbant kelio Šiauliai – Palanga 5 km. ir kontroliuojant transporto priemonių
greitį, T. B. greičio matavimo prietaisu „Berkut“,
laikydamas jį rankoje, užfiksavo priešais atvažiuojančio A. Č.
vairuoto automobilio greitį ir prietaisas parodė, jog automobilis važiuoja
115 km/h greičiu. Nustačius, jog greitis yra viršytas, A. Č. vairuotas
automobilis buvo sustabdytas bei surašytas ATP protokolas. Greičio fiksavimo
metu, kitų automobilių kelyje nebuvo, greičio matavimo prietaisas buvo įjungtas
taip, kad fiksuotų artimiausiai esančio automobilio greitį. Sustabdžius, A. Č. siūlė už tai, kad būtų paleistas ir nenubaustas 50
litų, tačiau jį įspėjus dėl atsakomybės, jis to daugiau nedarė. Jie taip pat
paaiškino, jog jokio prašymo iš L. R. dėl A.
Č. sustabdymo nebuvo gavę. Teismas pateiktus policijos darbuotojų parodymus
vertino kaip objektyvius, nes jie abu nurodė, kad su A. Č. nėra
pažįstami, todėl teismas kokią nors asmeniškumų ar išankstinio nusistatymo prieš
A. Č. galimybę atmetė, pažeidimo fiksavimo metu policijos
darbuotojai vykdė tarnybines pareigas, jų veiksmai atitiko jiems suteiktus
įgaliojimus, jie savo veiksmais siekė užfiksuoti ir nutraukti akivaizdžiai
vykdomą teisės pažeidimą.
Teismas pažymėjo, kad automobilio greitis buvo
fiksuojamas greičio matavimo prietaisu „Berkut R“ Nr.0611423 (b.l. 8). Iš
patikros sertifikato Nr. 0041490 kopijos (b.l.17) matyti, kad šis greičio
matavimo prietaisas yra metrologiškai patikrintas ir jo patikra galiojo iki
2009 m. sausio 18 d. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus teismas konstatavo,
jog teismui nekyla abejonių dėl automobilio greičio fiksavimui naudoto
prietaiso patikimumo ir objektyvumo. Jau minėtoje patikros liudijimo kopijoje
yra nurodyta, kad galima prietaiso paklaida stacionariame režime yra +- 1km/h,
taigi netgi įskaičiavus galimą greičio matavimo prietaiso paklaidą
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai, teisės pažeidimo
kvalifikacija nepasikeičia.
Iš prie bylos esančios Radiolokacinio transporto
priemonių greičio matavimo prietaiso „Berkut“ techninio aprašymo ir naudojimo
instrukcijos (toliau tekste - Instrukcija) kopijos (b.l.18-34) matyti, kad
greičio matavimo prietaisas „Berkut“ matuojant greitį gali veikti dviem
režimais - tai stacionariame režime, kai greitis fiksuojamas stacionariai, t. y.
iš nejudančios transporto priemonės ir patruliavimo režime, kai greitis yra
fiksuojamas iš judančio patrulinio automobilio, taip pat greičio matavimo
prietaisas gali fiksuoti tiek atvažiuojančio tiek nuvažiuojančio automobilio
greitį. Apklausiant liudytojais policijos darbuotojus, jie nurodė, kad matavimo
metu buvo įjungtas režimas veikti stacionariame režime ir fiksuoti artimiausio
automobilio greitį, kitų automobilių greičio matavimo prietaiso veikimo zonoje,
tuo metu nebuvo, taigi nekyla abejonių, jog buvo užfiksuotas būtent
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuoto automobilio greitis.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad
surašytame ATP protokole (b.l.8) skiltyje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos
techninės priemonės“ yra nurodytas tikrinimo rezultatas – 115 km/h +- 1 km/h ir
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ranka įrašyta, jog jis su matavimo
rezultatu sutinka bei jo parašas. Šis įrašas, teismo nuomone, rodo, jog jis
pažeidimo iš pradžių neneigė ir tik vėliau, siekdamas švelnesnės administracinės
nuobaudos, nurodė, jog greitį viršijo 10 km/h. Visi įvykyje dalyvavę asmenys –
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, tiek policijos pareigūnai,
nurodė, jog ATP protokolas buvo visiškai užpildytas įvykio vietoje ir A. Č. buvo įteikta jo kopija, todėl akivaizdu, jog A. Č. buvo žinoma koks automobilio greitis yra užfiksuotas ir
šio greičio jis neneigė. Teismas atmetė A. Č. argumentą,
kad jis nepastebėjo koks automobilio greitis yra užfiksuotas protokole, nes
protokolo rašymo metu buvo šviesus paros metas, jis pasirašė būtent toje
protokolo vietoje, kur buvo nurodytas užfiksuotas greitis.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens
prašymu liudytoja teismo posėdžio metu buvo apklausta D. Č. (b.l.38),
kuri nurodė, jog įvykio metu važiavo kartu su A. Č., kuris
yra buvęs jos sutuoktinis. Vyko į Šiaulių apygardos administracinį teismą, kur
turėjo būti nagrinėjama byla pagal A. Č. skundą. Važiavo
neskubėdami, todėl ji labai nustebo, kai juos sustabdė policininkas. Grįžęs A. Č. paaiškino, kad viršijo leistiną greitį 5 km/h ir tik
vėliau ji pastebėjo, jog greitis viršytas ženkliai daugiau. Prieš sustabdymą,
ji matė, kad A. Č. važiavo 95 km/h greičiu. Teismas
pateiktus liudijimus atmetė ir jais nesirėmė, kaip prieštaraujančius aukščiau
nurodytiems objektyviems įrodymams, surinktiems šioje byloje. Pirmiausiai
liudytojos parodymai prieštarauja pačio A. Č. aiškinimams,
nes jis nurodė važiavęs apie 100 km/h greičiu, o tuo tarpu liudytoja aiškina,
jog automobilio greitis buvo 95 km/h, taip pat, teismo nuomone, šiais
parodymais remtis pagrindo nėra, nes neaišku kada liudytoja atkreipė dėmesį į
automobilio spidometrą – ar iki greičio užfiksavimo, ar jau po to.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn
patrauktas asmuo taip pat nurodė, jog jo sustabdymui įtakos galėjo turėti tai,
kad policijos tarnybiniame automobilyje buvo sumontuota speciali aparatūra
skenuojanti transporto priemonių valstybinio numerio ženklus, tačiau teismas šį
teiginį atmetė, nes padaryto pažeidimo – viršyto greičio – užfiksavimui buvo
naudojamas greičio matavimo prietaisas, nurodytas ATP protokole, o jokios
nuorodos į tai, kad būtų naudotos kitos techninės priemonės surašytame ATP protokole
nėra. Be to liudytojais apklausti policijos darbuotojai nurodė, kad minėta
skenavimo įranga veikia tik tuo metu, kai užvestas tarnybinio automobilio
variklis, o greičio fiksavimo metu tarnybinis automobilis stovėjo ir nėra
duomenų, jog jo variklis būtų užvestas.
Teismas konstatavo, kad nuobauda paskirta
pagrįstai, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti,
padaryta veika teisingai kvalifikuota, naikinti ar keisti skunde ir
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisme nurodytais motyvais
paskirtą administracinę nuobaudą pagrindo nėra.
IV.
Apeliaciniu skundu A. Č. prašo
panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d.
nutartį.
Apeliaciniame skunde nurodė, kad automobilyje
esantį autopilotą buvo nustatęs apie 100 km/val., taigi leistiną greitį viršijo
apie 10 km/val. Todėl jis iš pradžių ir sutiko, kad viršijo greitį. Tik vėliau
pastebėjo, kad protokole užfiksuota, jog leistiną greitį viršijo 25 km/val. Su
tokiu pažeidimu A. Č. nesutinka. Su A. Č.
kartu važiavusi D. Č. patvirtino, kad jis tikrai 25
km/val. leistino greičio neviršijo.
Teismas rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, kad
jie nustatė būtent A. Č. automobilio viršytą greitį, nors
teismui kitų objektyvių įrodymų nepateikė.
Teismui abejonių nesukėlė policijos pareigūnų
parodymai, kad greičio fiksavimo metu kitų automobilių kelyje nebuvo, greičio
matavimo prietaisas buvo įjungtas taip , kad fiksuotų artimiausiai esančio
automobilio greitį. Tačiau, kai buvo sustabdytas A. Č. automobilis,
eismas buvo tiek intensyvus, kad A. Č. aš ne iš karto suprato,
kieno automobilis yra stabdomas.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
pažeidikių rajono policijos komisariato viešosios tvarkos skyriausi Kelių
policijos poskyris su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip
nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad A. Č. ne
gyvenvietėje važiavo 114 km/h greičiu (išskaičiavus 1 km/h paklaidą),
viršydamas leistina greitį 24 km/h.
Teisėjų kolegija
k
o n s t a t u o j a :
V.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantas nesutinka dėl jam inkriminuoto ATPK 124
straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo. Teigia, kad jis leistiną greitį viršijo
tik 10 km/h.
Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad
pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos
įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos
teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo
teisėtumą ir pagrįstumą.
Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir
pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo
konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais
įrodymais tai grindžiama.
Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai
administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys,
kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar
yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo
padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai
teisingai išspręsti.
Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis:
administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo
įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn
atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais,
daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat
kitokiais dokumentais.
ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie
įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus
pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu
bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat
teisingumo ir protingumo kriterijais. Todėl teismas negali teikti pirmenybės
atitinkamiems įrodymams.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija,
įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei byloje surinktus įrodymus, daro
išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė.
Teismas argumentavo, kodėl vienais įrodymais nesiremia, o kitus pripažįsta kaip
objektyvius. Toks vertinimas yra atliktas įrodymų visumoje, todėl yra tinkamas.
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis
teismas administracinėje byloje Nr. A4-1212/2006 konstatavo, kad
proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus,
dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl
įrodymų galios (ABTĮ 52 str. 2 d. ir 57 str. 4 d. ), tačiau ABTĮ 57 straipsnyje
suformuluotos ir įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos
įrodymus vertina tik teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir
objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip
pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, proceso šalies pateikta
įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma.
A. Č. padarytą pažeidimą
patvirtina 2008 m. rugpjūčio 26 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas,
pažeidimą stebėjusio policijos pareigūno T. B. tarnybinis
pranešimais, liudytojais apklaustų T. B. ir K. J. parodymais teismo posėdžio metu. Šiais įrodymais
fiksuoti duomenys patvirtina, jog, panaudojant technines priemones (greičio
matuoklį Berkut R), buvo nustatyta, kad A. Č. vairuojamas
automobilis, važiuodamas 115 km/h greičiu, viršijo leistiną 90 km/h greitį.
Pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo byloje esantis patikros
liudijimas patvirtina, kad greičio matavimo prietaisas buvo metrologiškai
patikrintas ir tikslus, patikros sertifikatas galiojo iki 2009 m. sausio 18 d. (b.l.
17). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, jog
jos administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai galėtų būti
suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių teiktų neteisingus
paaiškinimus apie įvykio aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojai T. B. ir K. J. administracinėn
atsakomybėn traukiamo asmens asmeniškai nepažįsta, teismas neturi pagrindo
abejoti šių liudytojų parodymais. Liudytoja D. Č. yra buvusi
A. Č. sutuoktinė, todėl gali būti suinteresuoti duoti
administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankius parodymus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų T. B. ir K. J. parodymais, administracinio teisės pažeidimo protokolu,
o A. Č. paaiškinimus ir D. Č. parodymus
vertino kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad A. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 3
dalyje, kadangi leistiną 90 km/h greitį viršijo 25 km/h (1 km/h paklaida).
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios
instancijos teismui pakako byloje įrodymų konstatuoti, jog A.
Č. kaltė padarius ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą yra
įrodyta. A. Č. kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK
124 straipsnio 3 dalyje, įrodyta ištyrus visus reikšmingus nagrinėjamai
administracinei bylai įrodymus. Todėl vien tik protokolo pasirašymo faktas
įtakos A. Č. atsakomybės klausimui neturi.
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta,
naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais
nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis
paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
A. Č. apeliacinį skundą
atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio
31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Stasys Gagys
|