Civilinė byla Nr. 2A-145-340/11

Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.3; 34.4.7.1; 121.15; 121.18; 121.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija,

susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T. Žukauskienės,

kolegijos teisėjų D. Kačinskienės, A. Maciejevskio,

sekretoriaujant R. Anderson,

dalyvaujant ieškovei D. L., ieškovės atstovui advokatui Z. Benečiui,

atsakovui (apeliantui) T. Š., atsakovo atstovui advokatui V. Dubrovskiui,

vertėjai O. Jakšto,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui T. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Vilniaus miesto 22-asis notarų biuras bei Vilniaus miesto 16-asis notarų biuras.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti 2003-10-17 testamentą, sudarytą Vilniaus m. 22 notarų biure, pagal kurį H. J. Š. savo turtą paliko T. Š., negaliojančiu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės teta H. J. Š.. Tetai mirus, ieškovė sužinojusi apie jos 2003-10-17 sudarytą ir notariškai patvirtintą testamentą, kuriuo testatorei nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei visi jame esantys namų apyvokos daiktai bei baldai palikti atsakovui T. Š.. Nurodė, kad 2003-10-15 H. J. Š. ištiko insultas ir dėl to ji buvo skubiai paguldyta į ligoninę. Lankydamasi ligoninėje ieškovė matė, kad tetos sveikatos būklė buvo sunki, ji buvo maitinama įstatytu zondu, kalbėjo sunkiai, negalėjo išreikšti savo minčių, ne viską suvokė. Testatorei buvo diagnozuotas galvos smegenų infarktas, ko pasekoje ji negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. 2006 m. balandžio pabaigoje teta sakiusi, jog norinti testamentu butą palikti ieškovei ir atsakovui.

Atsiliepimu į ieškinį trečiojo asmens Vilniaus m. 16-ojo notarų biuro notarė D. J. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, jog kadangi netvirtino ginčijamo testamento, todėl negalinti pasisakyti dėl jo teisėtumo ir pasirašiusio asmens veiksnumo.

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tetai H. J. Š. patekus į ligoninę jis su žmona rūpinosi ir lankė ją ligoninėje, pirko vaistus. 2003-10-17 jam su žmona atvykus į ligoninę teta pasakiusi, kad ją ištiko insultas, ji galinti mirti ir paprašiusi atvežti jai notarą. Atsakovas iš artimiausio biuro atvežęs notarę, kuri pasikalbėjusi su teta, viską suprantančia, surašė testamentą, išvertė tetai į rusų kalbą ir pastaroji testamentą pasirašė. Atsakovo teta paprašiusi kol kas apie tai nesakyti sesei (ieškovei), kadangi vėliau pati pasakysianti. Nurodė, kad su žmona tetos sveikata rūpinosi ir jai sugrįžus iš ligoninės, o ieškovė kartais ateidavo pas tetą siūlydama įvairius variantus, kaip pasielgti su jos butu. Kai teta pasakė sesei (ieškovei), kad butas testamentu paliekamas atsakovui, sesuo supyko ir iki jos mirties nelankė ir nepadėdavo.

Tretysis asmuo Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro notarė S. N. prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2010-02-24 sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu H. J. Š. 2003-10-17 sudarytą ir Vilniaus m. 22-jo notarų biuro patvirtintą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) testamentą, kuriuo H. J. Š. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei visus jame esančius apyvokos daiktus bei baldus palieka T. Š.; priteisė iš atsakovo T. Š. bylinėjimosi išlaidas viso 832 Lt ieškovės D. L. naudai. Teismas nustatė, kad testamentas surašytas ir patvirtintas 2003-10-17 ligoninėje, į kurią testatorė H. J. Š. buvo skubiai paguldyta po to, kai ją ištiko insultas. Tikslu nustatyti testatorės psichinę būklę testamento sudarymo metu, teismas skyrė teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, kurią atlikusi ekspertų komisija padarė išvadą, kad testamento sudarymo metu H. J. Š. dėl ūmaus galvos smegenų kraujotakos sutrikimo buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Esant abejonių dėl ekspertų išvados pagrįstumo, buvo paskirta ir atlikta pakartotinė pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, kurią atlikę ekspertai nurodė, jog komisija negali nustatyti, kaip esantys neurologiniai sutrikimai įtakojo H. J. Š. psichikos būklę ir jos gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti testamento sudarymo metu. Tokią išvadą ekspertai padarė motyvuodami tuo, kad medicininėje dokumentacijoje esantys įrašai apie H. J. Š. psichikos sutrikimus yra labai skurdūs ir psichiatriniu požiūriu neinformatyvūs. Dalinė sensorinė afazija – nesugebėjimas suprasti kalbos konstatuotas tik spalio 15 d. Po savaitės po testamento sudarymo, buvo konstatuotas tik nežymus orientacijos sutrikimas, atminties sutrikimai. Pirmoji ekspertų komisija taip pat nurodė, jog psichikos būsena nebuvo aprašyta. Tačiau komisija įvertinusi išreikštus galvos smegenų patologinius pakitimus, objektyviai patvirtintus instrumentiniais tyrimais, sunkią neurologinę būseną su pažintinių funkcijų defektu, ekspertizės akte nurodė, jog galima pagrįstai tvirtinti, kad testamento sudarymo metu, t. y. 2003-10-17 H. J. Š. dėl savo būsenos negalėjo visapusiškai teisingai vertinti situacijos, numatyti savo veiksmų pasekmių. Ekspertai konstatavo, kad nuo 2003-10-15 iki 18 dienos H. J. Š. būsena blogėjo. Taip pat įvertinę patologijos dinamiką po patirto insulto ekspertai, teismo nuomone, padarė pakankamai motyvuotą išvadą apie H. J. Š. gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę testamento sudarymo metu ir juos valdyti. Teismas konstatavo, jog apklausta liudytoja V. Š., H. J. Š. kaimynė, parodė, kad ji pastarąją palydėjusi į ligoninę, lankiusi ją ligoninėje, tačiau ji savo kaimynės, liudytojos, neatpažinusi. Liudytoja L. B., H. J. Š. nuomininkė, teisme paliudijo, kad J. Š. nuolat prašė T. (atsakovo), kad jis atneštų testamentą. Kai testamentą atsakovas atnešęs, ji, L. B., perskaičiusi testamentą J. ir pastaroji labai susijaudinusi. Atsakovas savo atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad jis tikrai atvežęs testamentą, kurį L. B. perskaičiusi ir išvertusi į rusų kalbą. H. J. Š. buvo paaiškinta, kad jos butas neparduotas ir kad ji visada gali perrašyti testamentą bet kurio žmogaus vardu. Priešingai, nei teigia liudytoja, išgirdusi, kas parašyta, teta nustojusi jaudintis. Teismas sprendė, kad tas faktas, kad H. J. Š. prašė atnešti ir perskaityti testamentą, rodo, kad ji nesupratusi, kokį dokumentą pasirašė būdama ligoninėje. Teismas įvertinęs ekspertų išvadas ir minėtų liudytojų parodymus daro išvadą, kad H. J. Š. dėl sunkios sveikatos būklės sudarant testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Taigi dėl testatorės valios ydingumo, testamentas pripažintinas negaliojančiu. Kadangi testamentą tvirtino notarė, rašysenos ekspertizės išvados teisiškai nėra reikšmingos.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus m. l apylinkės teismo 2010-02-24 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinio netenkinti. Apelianto nuomone, neišsamus bylos išnagrinėjimas, netinkamas bylos aplinkybių įvertinimas lėmė neteisingo ir nepagristo sprendimo priėmimą. Teismo konstatuotas ekspertų išvadų įvertinimas negali būti laikomas motyvu, kadangi teismas nepaaiškino, kuo pasireiškė ekspertų išvadų įvertinimas ir kokios to įvertinimo išvados. Tai yra ypač svarbu, nes abiejų teismo psichiatrijos ekspertizių išvados yra skirtingos. Pirminės teismo psichiatrijos ekspertizės išvados negalėjo būti laikomos pagrindu, priimant sprendimą šioje byloje, kadangi jos buvo faktiškai paneigtos pakartotinės ekspertizės metu, juo labiau, kad abiejų ekspertizių išvadose konstatuota, jog duomenų kategoriškai išvadai padaryti nepakanka. Teismas tenkino ieškinį ir pripažino testamentą negaliojančiu remiantis liudytojų V. Š. ir L. B. parodymais. Nebuvo atsižvelgta į apelianto nuomonę, kad minėtų liudytojų parodymai negali būti nešališki ir objektyvūs; su abejomis liudytojomis apeliantas turėjo konfliktus. Tuo pačiu, sprendime net nepaminėta liudytoja I. V., šalių giminaitė, tetos H. J. Š. pusseserė, dėl kurios nešališkumo neabejotina. Pažymi, kad teismas tinkamai, kritiškai neįvertino ir pačios ieškovės parodymų, kurie yra nenuoseklūs, klaidinantys, kartais priešingi vieni kitiems – ieškinyje aiškiai nurodyta, kad apie tai, jog teta testamentu paliko turtą apeliantui, ji iš L. B. sužinojo tik 2006-06-14, 2010-02-11 teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad tetos laidotuvėse, (duomenys neskelbtini), ji nedalyvavo ir neprisidėjo prie laidotuvių išlaidų, nes tuo metu jau žinojo, kad testamentu viskas palikta atsakovui. Teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė apelianto teises, kadangi neapklausė liudytojos L. Š. – prašymas apklausti buvusią žmoną, L. Š., buvo tenkintas teismo posėdžio metu; liudytojai išsiųstas šaukimas grįžo neįteiktas, savo prašymo iškviesti L. Š. apeliantas neatsisakė, tačiau teismas niekaip šio klausimo neišsprendė. Nurodo, kad paskutinio teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės, buvo be atstovės ir dėl teisinio neišprusimo nepakartojo prašymo kviesti minėtą liudytoją. Taip pat nurodo, kad teismo sprendimas yra neišsamus ir neobjektyvus ir dėl to, kad nebuvo apklaustas tretysis asmuo - Vilniaus m 22 notarų biuro notarė S. N., labai svarbi liudytoja, kuri betarpiškai patvirtino tetos sudarytą testamentą. Byloje buvo atlikta rašysenos tetos H. J. Š. parašo ekspertizė, patvirtinusi, kad testamente pasirašė pati teta, todėl nesutinka su teismo pozicija, kad rašysenos ekspertizės išvados teisiškai nėra reikšmingos. Faktas, jog teta pasirašė testamentą pati, įrodo, kad ji sąmoningai išreiškė ir patvirtino parašu savo tikrąją valią.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog pakartotinė pomirtinė psichiatrijos ekspertizė nepaneigė pirmosios ekspertų komisijos padarytos išvados; pirmosios ekspertizės išvadas patvirtina ir liudytojų parodymai ir surinkta medicininė informacija. Liudytojų bei ieškovės parodymai įvertinti tinkamai. Apelianto teisės pažeistos nebuvo, teisės jam buvo išaiškintos ir jis pats sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo advokatei. Pažymi, kad notarė išreiškė savo poziciją prašydama bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodo, jog esant ekspertų išvadai, kad testamento sudarymo metu H. J. Š. buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nebeturi reikšmės sąmoningas valios išreiškimas.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos nurodymais tokios kategorijos bylose, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kas sudaro pagrindą priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė savo reikalavimą dėl H. J. Š. 2003-10-17 testamento pripažinimo negaliojančiu pagal CK 5.17 str.; šio straipsnio normos reglamentuoja įstatyminių įpėdinių teisę pareikšti ieškinį dėl testamento nuginčijimo. Testamentas, kaip vienašalis asmens sandoris, gali būti pripažintas negaliojančiu bendrais įstatymo numatytais sandorių negaliojimo pagrindais. Nors nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė savo reikalavimo dėl testamento nuginčijimo pagrindo, tačiau iš jos nurodyto faktinio ieškinio pagrindo (testamentas testatorės surašytas ir pasirašytas ligoninėje, po insulto) seka, kad ieškovė pasirėmė CK 1.89 str. 1 d. norma, pagal kurią fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens (arba jo įpėdinių – CK 5.17 str. 1 d.) ieškinį, t. y. dėl sandorio sudariusio asmens valios ydingumo. Tokia būsena asmeniui gali būti dėl ilgalaikio ar trumpalaikio sveikatos sutrikimo ar kitų priežasčių, kurios iš esmės paveikia asmens gebėjimą suvokti savo atliekamus veiksmus. Suformuotoje teismų praktikoje tokios kategorijos bylose nustatyta, jog sprendžiant, ar asmuo iš tikrųjų buvo tokios būsenos sandorio sudarymo metu, turi būti nustatyta ne vien medicininiais duomenimis, bet atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą: iš asmens sveikatos, psichikos būklės, sudaromo sandorio pobūdžio ir reikšmės, asmens konkretaus elgesio, rodančio, jog atliekamų veiksmų jis nesupranta, atsižvelgiama, ar sudaromas sandoris atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, bet turi būti patikrinta ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus (CPK 185 str.). Pažymėtina, jog ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes tokios kategorijos bylose privalo įrodyti ieškovas. Tokiomis nuostatomis teismas nesivadovavo, rėmėsi vienos iš dviejų atliktų byloje teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, nelygino jos duomenų su kitais, to laikotarpio, byloje nustatytais faktais apie testatorės būseną ir atliktų veiksmų suvokimą; teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teismas atmetė pakartotinės teismo pomirtinės psichiatrinės ekspertizės išvadas apie medicininių duomenų nepakankamumą H. J. Š. psichikos sveikatos sutrikimui testamento surašymo metu konstatuoti, yra nelogiškos, nesusijusios su tyrimo metu gautų duomenų analize, t. y. bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009, 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-451/2005; 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1022/2003; 2002-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-993/2002 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad iki 2003-10-15, kai testatorę H. J. Š., ieškovės ir atsakovo tetą, ištiko insultas, ji turėtų psichinės veiklos sutrikimų arba somatinių susirgimų, dėl kurių jai galėtų išsivystyti toks sutrikimas. Byloje atliktos teismo psichiatrijos bei teismo psichologijos ekspertizės 2007-05-03 – 06-14 akto Nr. 78TPK-141 duomenimis ekspertai-psichiatrai padarė išvadą, kad nors testamento surašymo metu 2003-10-17 testatorės H. J. Š. psichinė būklė nebuvo aprašyta, įvertinus išreikštus galvos smegenų patologinius pakitimus, objektyviai patvirtintus instrumentiniais tyrimais, sunkią neurologinę būseną su pažintinių funkcijų defektu, galima pagrįstai tvirtinti, kad testamento surašymo metu H. J. Š. dėl savo būsenos negalėjo visapusiškai teisingai vertinti situacijos, numatyti savo veiksmų pasekmių (b.l. 121-123, t.1). Teismas, atsižvelgdamas į ekspertų konstatuotą medicininių duomenų trūkumą, patenkino atsakovo atstovės prašymą bei paskyrė nagrinėjamoje byloje pakartotinę teismo pomirtinę psichiatrinę ekspertizę pavedant ją atlikti Centrinei teismo psichiatrijos komisijai (b.l. 135, t.1). Pakartotinės ekspertizės aktu ekspertai-psichiatrai konstatavo, kad medicininėje dokumentacijoje esantys įrašai apie H. J. Š. psichikos sutrikimus yra labai skurdūs ir neinformatyvūs; nurodyti sutrikimai: dalinė sensorinė afazija (nesugebėjimas suprasti kalbos) buvo konstatuota tik 2003-10-15 ir kituose įrašuose nekonstatuota, Binsvangerio liga (kraujagyslinė demencija) buvo paminėta atlikus kompiuterinę tomografiją, tačiau kliniškai patvirtinta nebuvo; 2003-10-24 – savaitė po testamento surašymo atlikus protinės būklės mini-testą konstatuota 17 balų, kas atitinka vidutinį kognityvinį (pažintinį) defektą, konstatuotas tik nežymus orientacijos sutrikimas laike, dėmesio ir atminties sutrikimai, dėl ko ekspertai padarė išvadą, jog negalima nustatyti, kaip esantys neurologiniai sutrikimai įtakojo testatorės psichikos būklę bei jos sugebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę bei juos valdyti testamento sudarymo metu (b.l. 139-142, t.1). Teismas savo sprendimo motyvuose pažymėjo, kad pirmosios ekspertizės akte ekspertai konstatavo, kad nuo 2003-10-15 iki 18 d. H. J. Š. sveikatos būsena blogėjo, todėl pirmosios instancijos teismo nuomone, ekspertų išvada apie testatorės gebėjimą suprasti savo veiksmų reikšmę testamento pasirašymo metu (2003-10-17) yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu teismo ekspertizių aktų vertinimu. Ir ekspertai ekspertizės akte ir pats teismas, skirdamas nagrinėjamoje byloje pakartotinę ekspertizę, pripažino medicininių įrašų apie H. J. Š. psichikos būklę esminį trūkumą, tačiau teismas po pakartotinės ekspertizės atlikimo sprendime pasirėmė pirmos ekspertizės akto išvadomis, nelogiškai pripažinęs, kad pirmosios ekspertizės išvados yra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos.

Teismas, tenkindamas ieškinį, taip pat pasirėmė liudytojos L. B. (H. J. Š. nuomininkės) parodymais, apie tai, kad J. nuolat prašė T. (atsakovo), kad jis atneštų testamentą, o jį perskaičius, labai susijaudino. Teismas įvertino faktą, kad H. J. Š. prašė atnešti ir perskaityti testamentą, kaip įrodymą, jog testatorė H. J. Š. nesupratusi, kokį dokumentą pasirašė, būdama ligoninėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojos L. B. parodymai apie H. J. Š. susijaudinimą po testamento perskaitymo nepatvirtina, kad testamento sudarymo ir pasirašymo metu ji buvo tokios psichinės būsenos, jog negalėjo suprasti šio savo veiksmo esmės; testamento surašymo dieną liudytoja su H. J. Š. nebendravo ir apie testatorės psichinę būseną testamento pasirašymo metu negalėjo žinoti.

Teisėjų kolegija apelianto prašymu ištyrė papildomus įrodymus: apklausė notarę S. N., liudytojas L. A., L. Š., ekspertes V. J., J. M.. Notarė paaiškino, kad H. J. Š. testamentas buvo pasirašytas testatorei gulint ligoninėje 2003-10-17; testatorės gebėjimas suprasti savo veiksmų esmę buvo nustatytas pakalbėjus su ja, notarei nekilo abejonių dėl jos sugebėjimo suvokti savo veiksmų esmę. Pastebėjo, kad testatorė sunkiai valdė dešinę ranką. Su gydytoju dėl testatorės būklės nesikonsultavo, nes toje ligoninėje, kur gulėjo H. J. Š., gydytojai atsisako dalyvauti notariniuose veiksmuose. Liudytoja L. A., H. J. Š. kaimynė, parodė, kad 2003 m. grįžusi iš ligoninės, H. J. Š. papasakojo, kad ligoninėje surašė testamentą, butą paliko T.. Motyvavo tuo, kad T. jo tėvas (testatorės brolis) nieko nepaliko. L. Š., buvusi atsakovo T. Š. sutuoktinė, parodė, kad buvo ligoninėje tuo metu, kai H. J. Š. paprašė pakviesti notarę; ji sunkiau kalbėjo bei valdė dešinę ranką, tačiau viską suvokė teisingai, suprato, kad ji yra ligoninėje, savo prašymą pakviesti notarę motyvavo tuo, kad gali numirti, nori sutvarkyti reikalus.

Apklausta ekspertė-psichologė V. J. (ekspertų komisijos, surašiusios 2007-05-03 - 06-14 aktą Nr. 78TPK-14, narė) parodė, kad kiti du ekspertai-psichiatrai komisijos nariai yra mirę; pati ekspertė, būdama psichologe, ekspertų-psichiatrų išvados dėl H. J. Š. būsenos testamento pasirašymo metu komentuoti negali. Apklausta ekspertė-psichiatrė J. M. (ekspertų komisijos, atlikusios pakartotinę ekspertizę narė) pažymėjo, kad pakartotinę ekspertizę atliko aukštesnės kvalifikacijos Centrinės teismo psichiatrijos komisijos ekspertai-mokslų daktarai bei nurodė, kad tyrimo metu ekspertai turi vertinti medicininius veiksnumo nustatymo kriterijus: psichinės būklės konstatavimą ir įvertinimą. Ekspertė pabrėžė, kad vienintelis tam tikras sutrikimas – dalinė sensorinė afazija (nesugebėjimas suprasti kalbos) H. J. Š. buvo konstatuota tik 2003-10-15; testamento surašymo dieną-2003-10-17 jokių įrašų apie psichinės veiklos sutrikimus nėra, 2003-10-24, savaitę po testamento surašymo, atlikus ligonei protinės būklės mini įvertinimo testą konstatuotas tik vidutinis kognityvinis (pažintinis) defektas su nežymiais orientacijos bei dėmesio sutrikimais; nesant įrašų apie ligonės psichinę būklę ekspertai negalėjo nustatyti, kaip neurologiniai sutrikimai įtakojo jos gebėjimą suprasti jos veiksmų reikšmę.

Palyginus 2007-05-03 - 06-14 akto Nr. 78TPK-14 išvadą su kitais testamento surašymo laikotarpio faktais apie H. J. Š. suvokimą ir atliktus veiksmus, teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertų padaryta išvada pagrįsta teismo prielaidomis, jog medicininiuose dokumentuose aprašyti neurologiniai sutrikimai galėjo suponuoti psichinės būsenos sutrikimą bei jos neveiksnumą; tokia išvada prieštarauja trečiojo asmens paaiškinimams, liudytojų parodymams, pakartotinės ekspertizės akto išvadai, todėl teisėjų kolegija šios ekspertizės išvada nesivadovauja. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia jog ieškovė neįrodė, kad testamento sudarymo metu 2003-10-17 testatorė H. J. Š. dėl savo psichinės veiklos sutrikimo buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės; ieškovės paaiškinimai, kad H. J. Š. testamento sudarymo dieną visiškai nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir iki 2006 m. net nežinojo apie tai, kad pasirašė testamentą, buvo įsitikinusi, jog pasirašytas tik įgaliojimas, suteikiantis teisę paimti jos pensiją, paneigia liudytojos L. A. parodymai apie tai, kad grįžusi iš ligoninės H. J. Š. ne tik pranešė kaimynams apie testamento atsakovo naudai surašymo faktą, bet ir logiškai paaiškino tokio apsisprendimo motyvus. Dėl išdėstyto teisėjų kolegija panaikina skundžiamą sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį atmeta (CPK 326 str. 1 d. 2 p.)

Teisėjų kolegija iš esmė pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą byloje (CPK 93 str. 4 d.). Atsakovas sumokėjo 130 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 62, t.2 ), 1 000 Lt atstovavimo išlaidų (b.l. 34, t.2), 1 334,50 Lt ekspertizės išlaidų (b.l. 146, t.1); šaliai, kuriuos naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies-ieškovės (CPK 93 str. 3 d., 98 str. 3 d.).

Iš ieškovės valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 70, t.2), duomenų apie dokumentų siuntimo išlaidas pirmosios instancijos teisme byloje nėra (CPK 79, 88 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – D. L. ieškinį atsakovui T. Š. dėl H. J. Š. 2003 m. spalio 17 d. testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti atsakovui T. Š. iš ieškovės D. L. 130 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą, 1 334,50 Lt ekspertizės išlaidų, 1 000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme bei 130 Lt už apeliacinio skundo padavimą, iš viso priteisti 2 594,50 Lt (du tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt keturis litus, 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės D. L. 18,45 Lt (aštuoniolika litų, 45 centus) dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  T. Žukauskienė

Teisėjai                                                                                                                D. Kačinskienė

                                                                                                                              A. Maciejevski