Civilinė byla Nr. e2-1201-1102/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21612-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3;

 (S)

3.4.1.2; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Mauricė,

sekretoriaujant Neringai Stuglytei, 

dalyvaujant ieškovei K. A., ieškovės atstovui advokatui Dainiui Židanavičiui, atsakovui D. A.,

posėdyje nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos atstovui (išvada į bylą pateikta), suinteresuotiems asmenims (apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui D. A. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tretieji suinteresuotieji asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Legal balance“, akcinė bendrovė „Investicijų inovacijos“, uždaroji akcinė bendrovė „Mogo lt“, Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“, Luminos Bank AS, veikiantis per Lietuvos skyrių, G. B., R. A. (pakeitęs suinteresuotą asmenį D. D.-U.), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. rugsėjo 6 d. priimtas nagrinėti ieškovės K. A. ieškinys, teismui pateiktas 2019 m. rugpjūčio 8 d., atsakovui D. A., kuriuo ieškovė prašė: 1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų, gimusių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto/patalpos – buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, o nepilnametei dukrai M. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį buto/patalpos – buto, esančios (duomenys neskelbtini), ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį; netenkinus ieškovės prašymo dėl mišraus išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur ir išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 340 Eur bei įregistruoti priverstinę buto/patalpos – buto, esančios (duomenys neskelbtini), hipoteką; 4) priteisti iš atsakovo 5880 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; 5) nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką; 5) atsakovo turimus įsipareigojimus kreditoriams pripažinti jo asmeniniais įsipareigojimais; 6) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ilgą laiką sutuoktinių santykiai buvo geri, atsakovas padėdavo rūpintis buitimi, prisidėjo prie šeimos poreikių, tačiau po 2019 m. sausio 1 d. atsakovo elgesys ir bendravimas su ieškove, taip pat ir šalių nepilnamečiais vaikais pakito, atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, konfliktų metu atsakovas ne kartą ieškovės reikalavo susikrauti daiktus ir su nepilnamečiais vaikais išsikraustyti. Pažymėjo, kad yra tikėtina, jog šeima iširo dėl skirtingo šalių požiūrio į šeimą, vertybes, išsiskyrė šalių požiūriai, tikslai, trūko tarpusavio supratimo. Nenorėdama aštrinti situacijos ieškovė laikosi pozicijos, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl vaikų gyvenamosios vietos pažymėjo, kad šalių nepilnametis sūnus A. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, o nepilnametė šalių dukra M. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, tokio amžiaus vaikams ypatingai yra svarbus tėvų dalyvavimas vaikų auklėjime, rūpinimasis jų fiziniu, protiniu, doroviniu ir socialiniu vystymusi. Nurodė, kad vaikams gyvenant su ieškove ir būnant jos žinioje, vaikais yra visapusiškai pasirūpinta, nuo pat gimimo vaikais didžiąja dalimi rūpinosi ieškovė, ryšys tarp ieškovės ir vaikų yra itin glaudus ir nepertraukiamas. Tuo metu atsakovas yra ūmaus ir neprognozuojamo charakterio, naudoja psichologinį smurtą ieškovės atžvilgiu, pastaruoju metu yra iš esmės nusišalinęs nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo, ugdymo ir lavinimo. Mano, kad geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, t.y. ieškove. Detalizavo atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, prašė ją patvirtinti. Dėl nepilnamečių vaikų poreikių nurodė, kad A. A. (duomenys neskelbtini) išlaidos per mėnesį vidutiniškai (skaičiuojant ir vienkartinius sūnaus poreikius iki jo pilnametystės) sudaro apie 996,29 Eur per mėnesį, todėl iš Atsakovo priteistina 500 Eur suma per mėnesį. Atitinkamai dukros M. A. (duomenys neskelbtini) poreikiai iš viso  sudaro apie 673,77 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina 340 Eur suma per mėnesį. Pažymėjo, kad vaikų mėnesinis išlaikymo dydis nėra vienodas dėl amžiaus skirtumo, dėl vaikų skirtingų pomėgių bei skirtingos lyties. Prašė priteisti iš atsakovo nuo 2019 m. sausio 1 d. neteikto išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500 Eur/mėn. sūnui ir 340 Eur/mėn. dukrai. Ieškovė nurodė nedirbanti, esanti aktyviose darbo paieškose. Nurodė, kad atsakovas eina UAB (duomenys neskelbtini) pareigas, turi asmenine nuosavybės teise valdomo turto. Ieškovė registruotino turto neturi, šalys 2017 m. sausio 17 d. yra pasirašiusios povedybinę sutartį, kuria pasirinko turto visiško atskirumo režimą. Ieškovė formuluojamus alternatyvius reikalavimus dėl išlaikymo vaikams formos grindė tuo, kad atsakovas pastaruoju metu neišlaiko vaikų, ieškovės žiniomis, atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Atkreipė dėmesį, jog atsakovas yra neteikęs išlaikymo ir savo jau pilnamečiui sūnui R. A. iš ankstesnės atsakovo santuokos, teikė įrodymus apie tai, kad teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str., t. y. neteikus išlaikymo nepilnamečiui vaikui.

Teismas 2019 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatė nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kiekvienam iš nepilnamečių vaikų, mokamą nuo bylos iškėlimo teisme dienos periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriant ieškovę (el. b. T. II, psl. 37-40). Teismas 2019 m. spalio 31 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl vykdymo veiksmų stabdymo vykdomojoje byloje Nr. 0068/02/00794 (el. b. T. II, psl. 177-180).

Posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovas tik santykių pradžioje rodė ieškovei išskirtinį dėmesį, o gyvenant santuokoje, gimus vaikams paaiškėjo, kad yra linkęs gyventi sau, nenorėjo ar nemokėjo kurti bendro gyvenimo. Pažymėjo, kad šeima galutinai faktiškai iširo 2019 m. pradžioje, po to, kai atsakovas vienas, palikęs šeimą išvyko su draugais sutikti Naujų metų į Ukrainą, o grįžęs varė atsakovę iš šeimos būsto, kuris atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Teigė, kad šiuo metu atsakovas arba tyli, arba šaukia, sutuoktiniai yra nutolę vienas nuo kito. Nurodė, kad 2019 m. vasarą atsakovas dar mokėjo komunalinius buto mokesčius, gyveno bute, o nuo rudens butą pilnai išlaiko ieškovė, atsakovas yra išėjęs, aplanko vaikus 1-2 kartus per savaitę. Ieškovę remia mama, kuri gyvena ir dirba Airijoje, ši parama per mėnesį sudaro apie 200-300 Eur. Pati ieškovė nurodė dirbanti manikiūrininke, jos darbinės pajamos sudaro apie 1000-1200 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė turinti apie 7000 Eur santaupų, šias lėšas užsidirbo Airijoje iki santuokos su atsakovu. Prieš pradėdama gyventi su atsakovu turėjo 14000 Eur santaupų, dalį jų išleido šeimos poreikiams. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės mėn. ieškovė vyko atostogauti su vaikais ir savo mama į Turkiją, rugsėjį vyko atostogauti su draugų šeima. Atsakovas su draugais yra vykęs atostogauti į Fidži salą, vykdavo slidinėti, nardyti, leisdavo laiką su baikeriais, garaže ir pan.

Ieškovės pateiktas ieškinys atsakovui buvo tinkamai įteiktas, atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad mano, jos santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kad yra sunku būti lojaliam, kai ieškovė jau ketverius metus, t. y. po antro vaiko gimimo, nepalaiko jokių santuokinių artimų ryšių su atsakovu. Neprieštaravo ieškovės reikalavimams dėl vaikų išlaikymo formos – periodinėmis išmokomis, nurodė kad ketinantis mokėti, kai turės tam galimybių, pažymėjo, kad šiuo metu iš esmės neturi tokių galimybių, nes stokoja lėšų pragyvenimui, turi daug skolų, verčiasi atsitiktiniu automobilių remontu, oficialaus atlyginimo negauna, jo sąskaitas yra areštavę antstoliai. Jo vadovaujamos bendrovės situacija yra sudėtinga, svarsto bankroto skelbimo galimybę. Mano, kad vieno vaiko mėnesio poreikiams šeimoje būdavo išleidžiama apie 600-700 Eur. Nurodė, kad šiuo metu nemoka išlaikymo (paramos) ir pilnamečiui sūnui R. A., nes neturi iš ko, o taikos sutartį teisme dėl paramos teikimo pasirašė spaudžiamas buvusios sutuoktinės, pilnamečio motinos. Paaiškino, kad savo pomėgiui motociklams daug neišleidžia, kuro transporto priemonei užpila draugai ir pan.

Civilinėje byloje gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos, G. B., UAB „Legal Balance“ atsiliepimai, kuriais neprieštaraujama, kad atsakovo turimi kreditoriniai įsipareigojimai būtų pripažinti jo asmeniniais (el. b. T. II, psl. 91–97; 110). D. D.-U. atsiliepime nurodė nesutinkanti, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas būtų priteistas ieškovės nepilnamečių vaikų naudai (el. b. T. II, psl. 113–114). G. B. atsiliepime nurodė nesutinkantis su ieškovės prašomais išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiais, išlaikymo priteisimu turtu, prieštaravo priverstinės hipotekos įregistravimui (el. b. T. II, psl. 126-131). Kiti kreditoriai atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė.

Byloje gauta išvadą teikiančios institucijos 2019 m. spalio 8 d. išvada Nr. 1SD-7084-(8.1.27) „Dėl nepilnamečių A. A. ir M. A.“ ir 2019 m. rugsėjo 24 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktas Nr. 1TSD-2614, 2019 m. rugsėjo 24 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas Nr. 1TSD-2615. Dokumentuose nurodyta, kad šeimos gyvenamoji vieta yra 3 kambarių butas su patogumais, esantis (duomenys neskelbtini), priklausantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Namuose švaru ir tvarkinga, vaikams skirtas vienas buto kambarių, jame yra visi reikalingi baldai, vaikų žaislai; gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos vaikams gyventi, ilsėtis, ugdytis. A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini). Anot mamos, vaikas yra mokomos papildomai, (75 Eur/mėn.), ji taip pat moka už sūnaus maitinimą mokykloje (80 Eur/mėn.), pirko vaikui mokyklinę uniformą (apie 150 Eur/mėn.). Berniukas lanko kovos menų centrą (duomenys neskelbtini) (40 Eur/mėn.), gauna logopedo paslaugas (15 Eur/1 kartas). M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ugdoma (duomenys neskelbtini)  (60 Eur/mėn.), lanko šokių būrelį (2-3 Eur/1 kartas). Anot motinos, abiejų vaikų sveikata gera, jie registruoti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad Tarnybos atstovei, mamai nedalyvaujant, pabendravus su vaikais kol jie žaidė savo kambaryje, berniukas pasakojo, jog jam patinka draugauti ir su tėčiu, ir su mama, su abiem labai gražiai sutaria. Berniukas pasidalino, kad su tėčiu yra važinėjęs keturračiu, kartu jiedu konstruoja iš Lego kaladėlių, gyrėsi kiek tėtis yra nupirkęs įvairiausių Lego. Pasak berniuko, jis norėtų gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Mergaitė pasakojo, jog su tėčiu važiuoja į parduotuvę, perka sūrelius, važiuoja į svečius. Sakė, kad su mama daugiau ir dažniau žaidžia, o su tėčiu dažniausiai išdykauja, ją tėtis kutena ir gaudo. Mergaitė gyrėsi kokį gražų žaislinį katinėlį jai yra nupirkęs tėtis. Anot nepilnametės, tėtis su mama kartais barasi ir rėkia, ji nori gyventi su tėčiu ir mama. Vaikų mama vizito metu paaiškino, jog bendros buities su atsakovu neveda nuo 2019 m. sausio 1 d. Ieškovė teigė, kad atsakovas su vaikais bendrauja mažai, nerodo jiems dėmesio, nesidomi vaikų ugdymu, sveikata, laisvalaikiu ir vaikų pomėgiais. Moters vertinimu, atsakovas yra darboholikas ir mažai savęs skiria šeimos santykių kūrimui. Pasak moters visas sąskaitas, susijusias su vaikų ugdymu, apmoka ji, gyvena iš santaupų, taip pat padedama savo mamos. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas matytųsi su vaikais, priešingai, nuolat jį skatina. Tarnybos atstovei susisiekus su atsakovu telefonu, vyras paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), įmonė šiuo metu patiria finansinių sunkumų, tai, jo vertinimu, yra ir skyrybų priežastis. Atsakovas nurodė, jog šiuo metu sąskaitas ir išlaidas, susijusias su vaikais, apmoka ieškovė ir jos motina. Tėvas sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau mano, kad prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma yra per didelė, mano, jog vaikų poreikiai nėra tokie dideli. D. A. savo santykius su vaikais vertina kaip gerus, jie bendrauja, leidžia kartu laisvalaikį, žaidžia, jis perka vaikams žaislus, rūpinasi, domisi vaikų ugdymu ir sveikata. Vyras teigė, jog dėl sunkios finansinės situacijos mažiau laiko skyrė vaikams, tačiau nori su jais maksimaliai bendrauti ir dalyvauti jų ugdyme. 

Tarnyba darė išvadą, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus. Pažymėjo, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tėvams jos laikantis, galėtų užtikrinti vaikų teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu bei sudarytų sąlygas tėvui dalyvauti vaikų gyvenime ir auklėjime, tuo pačiu atkreipė dėmesį į tai, kad nors įsiteisėjęs teismo sprendimas turės įstatymo galią ir bus privalomas vykdyti, tačiau svarbu suprasti, kad teismo nustatytos bendravimo tvarkos laikymasis gali, ir dažnai būna, smarkiai įtakojamas visų suinteresuotųjų asmeninių gyvenimų aplinkybių, todėl gali susidaryti situacijos kai pažodinis teismo sprendimo vykdymas ir/ar reikalavimas „aklai“ sekti sprendime nustatytą bendravimo tvarką neatitiks geriausių vaiko interesų. Nurodė, kad reikėtų protingai atsižvelgti į tai, kad nuo teismo sprendimo priėmimo, vaikams augant dažniausiai natūraliai kinta ir jų užimtumas ugdymo įstaigoje, popamokinė veikla, atsiranda naujų interesų ir/ar poreikių, taip pat gali iš esmės pasikeisti ir pačių tėvų gyvenimai, darbovietės, užimtumas, jie gali sukurti naujas šeimas ar pan., o tuo tarpu teismo sprendimo pakeitimas ir pritaikymas prie naujų aplinkybių, nėra greitas procesas, ypatingai tais atvejais, kai tarp tėvų nėra sutarimo šiuo klausimu, todėl teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką vykdyti būtina vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią įgyvendinti aktyviai bei protingai. Esant poreikiui, tėvai galit susitarti ir dėl susitikimų su vaikais ne teismo nustatyta tvarka, toks susitarimas turi būti pasiektas bendru sutarimu, abiem tėvams priimtinas ir jo turi būti pagarbiai laikomasi, priešingu atveju, nesant bendro sutarimo, turi būti laikomasi teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Dėl išlaikymo nurodė, kad išlaikymas savo prigimtimi yra skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, vaikų poreikiams patenkinti yra reikalingos stabilios ir pastoviai gaunamos lėšos, todėl tikslingiausia, jei tik leidžia aplinkybės, išlaikymą vaikams priteisti periodinėmis išmokomis. Ieškovės reikalavimas priteisti vaikams išlaikymą mišria forma – periodinėmis išmokomis ir turtu natūra galėtų būti tenkinamas nustačius, kad teikti išlaikymą privalantis tėvas neturi pakankamai nuolatinių pajamų, o iš bylos aplinkybių negalima spręsti, kad tėvas pastoviams pajamas gaus ar išlaikymą periodinėmis išmokomis jis laiku ir visapusiškai teiks iš turimų santaupų ar kito turto duodamų pajamų (el. b. T. II, psl. 119–125).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

1.       Dėl santuokos nutraukimo 

Byloje leistinais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu sudarė ir įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 581 (el. bylos priedas, l. 2). Šalys augina nepilnamečius vaikus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 20-21).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinių pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyviais aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1048-619/2017; kt.).

Ieškovei keliant reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o atsakovui dėl to neprieštaraujant, teismas išsamiai neanalizuoja, kuo pasireiškė vieno ar kito sutuoktinio kaltė, nevertina kaltės masto ir (ar) laipsnio. Atsižvelgus į šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, konstatuotina, kad tarp sutuoktinių nebeliko abipusio lojalumo, palaikymo, supratimo, atjautos, siekio išsaugoti šeimą, sutuoktiniai nesitiki vėl pradėti gyventi kartu, neveda bendro ūkio nuo 2019 m. pradžios, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip metus, todėl santuoka laikytina iširusia ir nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2.       Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje neprašė po santuokos nutraukimo grąžinti jos turėtos ikisantuokinės pavardės „K.“, todėl jai paliktina santuokinė pavardė „A.“. Atsakovo pavardė nekeičiama.

3.       Dėl turto padalijimo.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis, 3.126 straipsnis, CPK 385 straipsnis).

Iš bylos duomenų, valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad pareiškėjai dalintino bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio registruotino nekilnojamojo turto neturi: atsakovo vardu yra registruotas 2000 m. gruodžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, t. y. iki santuokos sudarymo, įgytas butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas) ir 1197/10000 dalis kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. T. I, psl. 24-33). Atsakovo vardu registruota transporto priemonė Victory Cross Roads, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgyta 2017 m. gegužės 30 d. (el. b. T. I, psl. 190-191), t. y. po povedybinės sutarties, kuria šalys pasirinko turto visiško atskirumo režimą, sudarymo 2017 m. sausio 17 d. (el. b. T. I, psl. 50-57), todėl laikytina asmeniniu turtu. Ieškovė registruotino turto objektų neturi.

Ieškovei ieškinyje nekeliant reikalavimo dėl kompensacijos už atsakovo asmeninio turto pagerinimą santuokos metu mokėjimo, šalims nepareiškus prašymų dalinti neregistruotiną kilnojamąjį turtą ir (ar) pinigines lėšas, laikytina, kad dalintino turto nėra ir turto padalijimo klausimas nutraukiant santuoką nesprendžiamas.

4.       Dėl prievolių vykdymo po santuokos nutraukimo.

Ieškovė nurodė, kad bendrų kreditorių šalys neturi.

Iš Antstolių informacinės sistemos 2019 m. rugpjūčio 9 d. duomenų nustatyta, kad atsakovo D. A., kaip skolininko, atžvilgiu vykdomas išieškojimas 27-iose vykdomosiose bylose (el. b. T. I, psl. 68-121). Išieškotojai (kreditoriai) į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis, apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 118 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnis, 123 straipsnio 1 dalis, 124 straipsnio 1 dalis, 1751 straipsnis).

Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų išreikštą neprieštaravimą, kad atsakovo prievolės po santuokos nutraukimo būtų laikomos jo asmeninėmis prievolėmis, ar tokių prieštaravimų dėl prievolių pobūdžio nebuvimą, atsakovo prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, bendrovėms UAB „Legal balance“, AB „Investicijų inovacijos“, UAB „Mogo lt“, UAB „Ekskomisarų biuras“, Luminos Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, fiziniams asmenims G. B., R. A. po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

5.       Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

Byloje nesant tarp šalių ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, teismas plačiau nepasisako dėl tėvo ir motinos asmeninių bruožų, gebėjimo rūpintis vaikais, kitų reikšmingų aplinkybių sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Atsižvelgęs į ieškinio reikalavimą nustatyti šalių sūnaus ir dukros gyvenamąją vietą su ieškove, į teisinį reguliavimą, numatantį, kad vaiko gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo gali ir turi būti nustatyta tik su vienu iš tėvų, kitam iš tėvų sudarant galimybes bendrauti su vaiku tėvų (CK 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.170 straipsnis), į išvadą teikiančios institucijos išvadą Nr. 1SD-7084-(8.1.27), pripažinęs, kad vaikų interesus atitinka brolių ir seserų neišskyrimas, įvertinęs nedidelį vaikų amžių ir tikėtiną glaudų ryšį su motina, neturėdamas duomenų, kad ieškovė netinkami rūpintųsi vaikais, teismas sprendžia, kad nepilnamečių M. A. ir A. A. gyvenamoji vieta nustatytina su motina ieškove K. A..

6.       Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, vykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi.

CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Teismas kiekvieną kartą turi atsižvelgti į individualias byloje susiklosčiusias aplinkybes ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri atitiktų konkrečią situaciją. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimais suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti.

Atsakovui neprieštaraujant ir sutinkant su ieškinyje nurodyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka, ši tvarka tvirtintina nutraukiant santuoką. Teismas savo iniciatyva (ex officio) papildo ieškovės prašomą tvarka papildoma nuostata, kuri įgalina šalis tartis dėl tvarkos pakeitimų, kai tai yra reikalinga. Pažymėtina, kad šeimos bylose teismas yra aktyvus sprendžiant su nepilnamečių interesų užtikrinimu susijusius klausimus, teismas privalo siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškinama, kad šis teismo sprendimas dalyje, susijusioje su nepilnamečiu vaiku, neįgyja res judicata (galutinio įsiteisėjimo) galios, todėl esant nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos ar siekiant pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, šalys turi teisę kreiptis į teismą su bendru prašymu patvirtinti pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, taip pat bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo jo siūlomu būdu.

7.       Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, jo formos ir dydžio

Nustačius šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas.

Ieškovė teikė alternatyvius reikalavimus dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo: pirmiausia prašė priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui A. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 dalį Buto, ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį, o nepilnametei dukrai M. A. išlaikymą turtu, priteisiant 1/2 Buto, ir išlaikymą periodinėmis išmokomis po 85 Eur kas mėnesį. Jei šis reikalavimas nebūtų tenkintas, prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 500 Eur ir išlaikymą dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 340 Eur bei įregistruoti priverstinę Buto hipoteką.

Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018; kt.). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018). Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Bylos nagrinėjimo metu, 2019 m., minimalus mėnesinis atlyginimas buvo 555 Eur neatskaičius mokesčių, arba 430 Eur atskaičius mokesčius, įvestus dėl mokestinės darbo santykių reformos; atitinkamai kiekvieno iš tėvų teikiamo išlaikymo suma būtiniesiems poreikiams tenkinti turėtų būti ne mažesnė kaip 215 Eur. Nuo 2020 m. sausio 1 d., didėjant MMA apie 9,4 proc. (nuo 555 Eur iki 607 Eur), orientacinė būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui reikalinga suma būtų 470 Eur, atitinkamai pusė šio dydžio sudarytų 235 Eur.

Ieškovė detalizavo nepilnamečio vaiko A. A. (duomenys neskelbtini) poreikius, nurodė, kad išlaidos per mėnesį vidutiniškai maistui namuose sudaro 150 Eur, išlaidos valgymui mokykloje – 36,66 Eur, būsto išlaikymo išlaidos, tenkančios sūnaus daliai – 50 Eur, mokymosi išlaidos – 50 Eur, išlaidos uniformai, dienpinigiams – 44 Eur, renginių lankymo išlaidos – 50 Eur, žaislai ir lavinimo priemonėms namuose – 50 Eur, būreliams – 44 Eur, kuro išlaidos sūnaus pavežėjimui – 40 Eur, išlaidos sporto ir laisvalaikio inventoriui – 20 Eur/mėn, mobilaus tel. ryšio paslaugoms – 5 Eur, logopedės paslaugoms – 120 Eur, kirpėjo paslaugoms – 8 Eur, higienos ir buities priemonėms – 20 Eur, vaikų šventėms – 45 Eur, atostogoms – 40 Eur/mėn., odontologo paslaugoms – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, avalynei – 30 Eur, drabužiams – 100 Eur. Nurodė, kad papildomas išlaidas iki pilnametystės sudarys kompiuteris 500 Eur vertės, plančetinis kompiuteris, 360 Eur vertės, mobilūs telefonai iš viso 600 Eur, spausdintuvas, 240 Eur vertės, televizorius, 500 Eur vertės, baldai, 2250 Eur vertės. Viso vienkartinės išlaidos sūnui iki jo pilnametystės sudarys 4330 Eur, kas per mėnesį sudaro 32,80 Eur. Nurodė, kad sūnaus poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, saviraiškos pomėgiams ir kt. (skaičiuojant ir vienkartinius sūnaus poreikius iki jo pilnametystės) sudaro apie 996,29 Eur per mėnesį, todėl iš Atsakovo priteistina 500 Eur suma per mėnesį. Atitinkamai detalizuoti dukros M. (duomenys neskelbtini) poreikiai, nurodyta, kad jie iš viso  sudaro apie 673,77 Eur per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistina 340 Eur suma per mėnesį. Ieškovė papildomai teikė įrodymus apie vaikų poreikių tenkinimui skirtas lėšas (el. b. T. III, psl. 1-133).

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017).

Iš bylos medžiagos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad iki kreipimosi į teismą dienos ieškovė nedirbo, buvo vaiko priežiūros atostogose, gavo socialines išmokas. Atsakovas nuo 2013 m. sausio mėn. dirba UAB (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio – gegužės mėn. gavo 500-645 Eur dydžio atlyginimą, neatskaičius mokesčių (el. b. T. I, psl. 35-37, 65-67, 122-127). Vertinant šiuos duomenis darytina išvada, kad šeimos pajamos nėra didelės. Kita vertus, iš šalių paaiškinimų, kad tiek ieškovė su vaikais, tiek atsakovas su draugais atostogauja užsienio valstybėse, spręstina, kad šalys galimai turi papildomų pajamų. Įvertinus ieškovės paaiškinimus, kad ji dirbdama manikiūrininke su verslo liudijimu (el. b. T. III, psl. 137), uždirba iki 1000-1200 Eur per mėnesį, nustačius, kad jos motina ją remia apie 250-300 Eur dydžio suma per mėnesį (el. b. T. III, psl. 139, 184), atsižvelgus į tai, kad atsakovas turi didelių įsiskolinimų kreditoriams (pavyzdžiui, vykd. byloje Nr. 0012/17/00496 išieškoma 127 171 Eur dydžio suma suinteresuoto asmens G. B. naudai, vykd. byloje Nr. 0015/15/23625 išieškoma 15 835 Eur dydžio suma suinteresuoto asmens Luminos Bank AS naudai, vykd. byloje Nr. 0008/15/06588 išieškoma 1415 Eur dydžio suma suinteresuotų asmenų UAB „Legal balance“, AB „Investicijų inovacijos“, UAB „Mogo lt“, naudai ir kt.), teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės teiginiai, jog šeimoje per mėnesį vaikų poreikiams išleidžiama apie 1670 Eur (996,29 Eur sūnui ir 673,77 Eur dukrai), yra pagrįsti.

Atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikymo (paramos) reikalingą sūnų – 2019 m. kovo 16 d. pilnametystės sulaukusį R. A.. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-30579-930/2019, pradėtoje ginčo teisena pagal atsakovo pilnamečio sūnaus R. A. ieškinį, 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo patvirtinta atsakovo ir jo pilnamečio sūnaus R. A. taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo teikti paramą pilnamečiui sūnui, gim. (duomenys neskelbtini), 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį kol jis studijuos pagal nuolatinės studijų formos programą ir bus ne vyresnis nei 24 metų.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, vaikų poreikius ir išlaikymą turinčio teikti tėvo galimybės, tėvo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, aplinkybę, kad vaikai neturi specialių (ypatingų) sveikatos poreikių, teismas sprendžia, kad iš atsakovo jo nepilnamečiams vaikams M. A. ir A. A. priteistino išlaikymo dydis yra 260 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Teismas, remdamasis CK 3.198 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į panašų vaikų amžių, sprendžia, kad išlaikymas iš atsakovo abiem nepilnamečiams vaikams teiktinas lygiomis dalimis. Vertintina, kad tokio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepažeis vaikų interesų, atitiks proporcingumo tarp vaikų poreikių ir išlaikymą privalančio mokėti tėvo turtinės padėties ir finansinių galimybių kriterijų ir garantuos būtinųjų ir dalies papildomų vaikų poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). 

Dėl išlaikymo formos pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 straipsnio 1 dalis) geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

Išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizavus būtų gaunamos pajamos vaikui (vaikams) išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jo išlaikymui ir kt.), todėl turtas gali būti perduodamas tik gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirandančių pareigų. Kita vertus, kadangi tėvas turto ar jo dalies netenka, tai turi būti įvertinta, ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-926/2016; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-96/2003).

Byloje nustatyta, kad atsakovas gauna pastovų darbo užmokestį (el. b. T. I, psl. 122-127), galimai verčiasi papildoma ūkine veikla – tai sudaro pagrindą priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis. Teismas sprendžia, kad išlaikymo priteisimas turtu, t. y. Buto dalimis, neatitiktų vaikų poreikių, nes butas yra areštuotas keletą kartų (el. b. T. I, psl. 31-33), taigi nėra galimybės jo realizuoti ir gauti pajamų iš turto realizavimo kasdienių vaikų poreikių tenkinimui. Teismas taip pat sprendžia, kad išlaikymo priteisimas turtu galimai pernelyg suvaržytų tiek atsakovo, tiek atsakovo kreditorių teises ir interesus.

Išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. (ieškinio padavimo dienos) iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ieškovę paskiriant išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimas šioje dalyje vykdytinas skubiai.

8.       Dėl priverstinės hipotekos Butui registravimo

Ieškovė prašo priteisus iš atsakovo išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, įregistruoti priverstinę Buto hipoteką. Ieškovė šį prašymą grindė tuo, kad atsakovas yra neteikęs Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002 m. kovo 4 d. sprendimu priteisto išlaikymo savo sūnui R. A. iš ankstesnės atsakovo santuokos, dėl to 2015 m. sausio ­19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 str., t. y. neteikus išlaikymo nepilnamečiui vaikui (el. b. T. I, psl. 41-47). Teismui nustačius, kad Butui jau yra registruota priverstinė hipoteka R. A. naudai, ieškovė į bylą pateikė pirminio hipotekos kreditoriaus R. A. sutikimą dėl antrinė hipotekos registravimo (el. b. T. III, psl. 134).

CK 3.197 straipsnyje yra nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno iš jų) turtui priverstinį įkeitimą (hipoteką). Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka.

Formuodamas teismų praktiką, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-501-687/2018, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog teismas nustatęs, jog vaikų išlaikymo prievolės realiam įvykdymui užtikrinti tikslinga taikyti priverstinį įkeitimą (hipoteką), vadovaudamasis CK 3.197 straipsniu, gali tiek šalies, tiek savo iniciatyva nustatyti priverstinį konkretaus skolininko (nagrinėjamu atveju tėvo) turto įkeitimą (hipoteką). Paprastai priverstinė hipoteka yra nustatoma kreditoriaus prašymu, tačiau išimtiniais įstatymų nurodytais atvejais (CK 3.197 straipsnis) teismas gali nustatyti priverstinį įkeitimą (hipoteką) savo iniciatyva. CPK įtvirtintos teisės normos nustato aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, jeigu tai yra būtina bylai teisingai išspręsti (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

2017 m. lapkričio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas savo sprendimu turi teisę nustatyti priverstinę skolininko nekilnojamojo daikto hipoteką tik esant šių sąlygų visumai: 1) turi egzistuoti teismo sprendimu patenkintas reikalavimas dėl pinigų išieškojimo; 2) turi būti pateiktas teismui kreditoriaus prašymas dėl priverstinės hipotekos nustatymo (išskyrus išimtinius įstatymo numatytus atvejus, kai teismas turi teisę nustatyti priverstinę hipoteką ex officio (pagal pareigas) (pvz., CK 3.197 straipsnis); 3) turi egzistuoti CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (pvz., CK 3.197 straipsnis, 5.71 straipsnis); 4) nekilnojamasis daiktas, kuriam siekiama nustatyti priverstinę hipoteką, turi priklausyti skolininkui nuosavybės teise. Tik esant šių sąlygų visumai teismo sprendimu gali būti nustatoma priverstinė hipoteka, atitinkamai konkrečiai įstatymo nenurodytais atvejais priverstinė hipoteka negali būti nustatoma.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos visos sąlygos, kurių pagrindu atsakovo nekilnojamajam turtui turėtų būti nustatyta priverstinė hipoteka: 1) šiuo sprendimu ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies ir iš atsakovo D. A. priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui A. A. ir dukrai M. A. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 2) ieškovė, kaip kreditorė, šioje civilinėje byloje teismo prašo nustatyti priverstinę hipoteką; 3) egzistuoja CK įtvirtintinas priverstinės hipotekos atvejis – būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus; 4) nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Priverstiniam įkeitimui (kai įkeitimas atsiranda įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu) mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos CK ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką (CK 4.199 straipsnio 3 dalis). Dėl priverstinės hipotekos taikymo nepilnamečių vaikų išlaikymo bylose principinių nuostatų yra pasisakęs kasacinis teismas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2008).

Pažymėtina, jog būtinumas nustatyti priverstinę hipoteką turi būti pagrįstas objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Teismas taip pat turi įvertinti, ar priverstinė hipoteka nesuvaržys skolininko teisių ir interesų labiau, negu yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti. Nagrinėjamu atveju tokios objektyvios aplinkybės (atsakovo vengimas išlaikyti sūnų iš ankstesnės santuokos, nepakankamas išlaikymo teikimas nepilnamečiams vaikams šioje santuokoje ir pan.), iš kurių būtų matyti, kad nenustačius hipotekos teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo įvykdymas iš esmės pasunkės, byloje nustatytos. Byloje nenustatyta, jog priverstinė hipoteka suvaržytų atsakovo teises labiau, nei tai yra būtina reikalavimui dėl išlaikymo užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo tenkintinas. Pažymėtina, kad Buto apsunkinimas areštais nelaikytina kliūtimi nustatyti privesrtinę hipoteką nepilnamečių vaikų naudai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1224-492/2011).

Nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki dukros M. A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (duomenys neskelbtini) liko (duomenys neskelbtini), atsakovo teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 43 940 Eur (260 Eur x 169 mėn.), o nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki šalių nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (duomenys neskelbtini) liko (duomenys neskelbtini), atsakovo teiktina bendra išlaikymo suma sudarys 33 800 Eur (260 Eur x 130 mėn.), todėl siekiant užtikrinti tinkamą šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo teikimą, atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui - butas/patalpa - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nustatytina priverstinė hipoteka 77 740 Eur apimtyje iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A. ir A. A., jiems esant nepilnamečiais, teikimo.

9.       Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikam įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo nuo 2019 m. sausio 1 d. neteikto išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 500 Eur/mėn. sūnui ir 340 Eur/mėn. dukrai už 2019 m. septynis mėnesius, iš viso 3500 Eur sūnui ir 2380 Eur dukrai. Teismas aukščiau šiame sprendime konstatavo, kad iš atsakovo vieno vaiko išlaikymui priteistina suma yra 260 Eur, taigi vertino, kad vieno vaiko poreikių tenkinimui reikia 520 Eur per mėnesį, dviejų – 1040 Eur.

Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas iki 2019 m. rudens gyveno bendruose šeimos namuose, 2019 m. vasarą mokėjo už komunalines paslaugas. Ieškovė teikdama ieškinį nurodė, kad nedirba, o posėdžio metu paaiškino ir teikė įrodymus, kad ją remia Airijoje gyvenanti jos mama, apie 200-300 Eur per mėnesį, nurodė, kad dirba su verslo liudijimu. Atsakovas nurodė, kad jo finansinė padėtis 2019 m. pablogėjo. Iš šių aplinkybių darytina išvada, kad abiejų vaikų poreikių tenkinimui aptariamu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. galėjo būti išleidžiama mažiau nei 1040 Eur per mėnesį. 

Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės teiginiai dėl atsakovo nepilnai teikto išlaikymo šalių vaikams yra pagrįsti. Tuo pačiu vertintina, kad atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo, būsto suteikimas ir išlaikymas, maisto pirkimas ir pan. (vidutiniškai po 55 Eur per mėnesį vienam vaikui) sudaro pagrindą mažinti prašomą išlaikymo įsiskolinimo dydį vienam vaikui iki 1156 Eur (160 Eur x 7 mėn. + 160 : 31 x 7).  

10.       Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, išlaikymas vienas kitam nepriteisiamas.

11.       Dėl bylinėjimosi ir kitų išlaidų paskirstymo

Remiantis bylos dokumentais, ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis (el. b. T. I, psl. 61-62), taip pat 2662 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (el. b. priedas, l. 11-15), iš viso 2737 Eur .

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio reikalavimai didesne galimi tenkinti (prašymas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės tenkintas, reikalavimas dėl priverstinės hipotekos įregistravimo tenkintas iš dalies, reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos tenkinti pilnai, reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies), įvertinus procesinį šalių elgesį, t. y. tai, kad atsakovas iš esmės neginčijo ieškovės reikalavimų, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos santykiu 60 proc. ir 40 proc.

Remiantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsnio 1, 2 dalimis, atsižvelgus į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 60 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 210 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, ieškovės atsakovui kompensuojant bylinėjimosi išlaidas mokėtina suma iš viso sudaro 1642,20 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudarė 8,82 Eur. Šios išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis), t. y. iš atsakovo priteistina 5,29 Eur (60 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovės – 3,53 Eur (40 proc.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti K. A. (pavardė iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 581, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti turimas pavardes „.“, „.A.”.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su mama K. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš tėvo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki sūnus sulauks pilnametystės išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš tėvo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugpjūčio 8 d.) iki dukra sulauks pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatyti, kad pinigines lėšas D. A. perveda į K. A. sąskaitą banke.

Iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1156 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. A. įsiskolinimą ir 1156 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai M. A. įsiskolinimą, iš viso 2312 Eur, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos.

Nustatyti atsakovui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui – butui/patalpai - butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), priverstinį įkeitimą (hipoteką), 77 740 Eur apimtyje, siekiant užtikrinti 43 940 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai M. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokėjimo vykdymą iki jos pilnametystės, ir siekiant užtikrinti 33 800 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini), mokėjimo vykdymą iki jo pilnametystės, nustatant, kad priverstinė hipoteka galios iki to momento, kol atsakovas visiškai įvykdys šį sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), jiems esant nepilnamečiais, teikimo.  

Nustatyti tokią tėvo D. A. (toliau – tėvas) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai), tvarką iki vaikai sulauks pilnametystės:

-       Tėvas bendrauja su vaikais kiekvienų metų porinių savaičių penktadienį pasiimdamas vaikus 17 val. iš vaikų mokymo-ugdymo vietos arba gyvenamosios vietos ir tos pačios savaitės sekmadienį 19 val. privalo pristatyti vaikus į jų motinos K. A. (toliau - motina) gyvenamąją vietą.

-       Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikai praleidžia tokia tvarka: neporiniais metais pirmą šventės dieną (gruodžio 24 d.) - su tėvu, antrą (gruodžio 25d.) - su motina, o poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną (gruodžio 24 d.) su motina, antrą (gruodžio 25d.) - su tėvu; tėvas vaikus iš jų motinos gyvenamosios vietos paima šventės dieną 10 val. ir grąžina atgal į vaikų motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.

-       Šv. Velykas poriniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su tėvu, antrą šventės dieną - su motina, o neporiniais metais vaikai praleidžia pirmą šventės dieną su motina, antrą šventės dieną - su tėvu; tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą iki tos pačios dienos 19 val.

-       Tėvas bendrauja su vaikais kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimtadienį. Tėvas vaikus paima šventės dieną 10 val. ir grąžina vaikus į jų motinos gyvenamąją vietą tos pačios šventinės dienos 19 val.

-       Tėvas bendrauja su vaikais keturiolika kalendorinių dienų vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, konkrečią atostogų pradžios ir pabaigos datą bei vaikų paėmimo ir grąžinimo vietą šalims (tėvui ir motinai) suderinus elektroniniu paštu ne vėliau kaip iki kiekvienų metų birželio 1 d. Tėvas savo atostogų su vaikais periodui vaikus pasiima pirmą atostogų dieną 10 val. ir grąžina paskutinės laikotarpio dienos 19 val.

-       Tėvas ir motina savo buvimo su vaikais metu privalo sudaryti sąlygas vaikams bendrauti telefonu ar elektroninio ryšio priemonėmis su kitu iš tėvų.

-       Aukščiau nurodyta tėvo bendravimo su vaikais tvarka netaikoma kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną); vasario 25 - ąją dieną, t.y. vaikų motinos gimimo dieną, ir motinos atostogų su vaikais metu.

-       Jeigu tėvas šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti vaikų, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau (ne vėliau nei per vieną dieną nuo aplinkybių paaiškėjimo) informuoti sms žinute arba elektroniniu paštu vaikų motiną.

-       Tėvas ir mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo ir dukros bendravimo tvarkos arba pakeisti šiuo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

Pripažinti po santuokos nutraukimo atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) prievoles Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, bendrovėms UAB „Legal balance“, AB „Investicijų inovacijos“, UAB „Mogo lt“, UAB „Ekskomisarų biuras“, Luminos Bank AS, veikiančiam per Lietuvos skyrių, fiziniams asmenims G. B., R. A. asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. 

Priteisti iš ieškovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 3,53 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu 

Išaiškinti šalims, kad į valstybės pajamas priteistas išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Panaikinti byloje 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytina skubiai. Sprendimo apskundimas apeliacine tvarka nesustabdo šios dalies vykdymo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                          Eglė Mauricė