Civilinė byla Nr. 2S-474-605/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 32.5.;
(S)
122.2.; 122.3.; 128.17.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. vasario 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Arūno Rudzinsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų UAB „Liturimex“ viešbučiai ir R. A. atstovės advokatės I. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2241-470/2009 pagal kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą su skolininku ir įkeisto daikto savininku UAB „Liturimex“ viešbučiai ir įkeisto daikto savininku R. A. dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų prieš terminą.
Teisėjų kolegija nustatė:
Pagal 2000-11-29 paskolos sutartį Nr. 464 skolininkui UAB „Liturimex“ viešbučiai buvo suteiktas 428250,00 EUR kreditas iki 2010 m. lapkričio 28 d. Šio kredito grąžinimo užtikrinimui skolininkas įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį turtą - viešbutį, esantį T. K. g. 3, Druskininkų m., ir R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį T. K. g. 7, Druskininkų m. Įkeitimai įregistruoti hipotekos registre 2001 m. vasario 5d. hipotekos lakštu dokumento Nr. 06120010000130 ir 2004 m. kovo 24 d. hipotekos lakštu dokumento Nr. 06120040000503. Kadangi skolininkas sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais neįvykdė prievolių pagal paskolos Nr. 464 su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, kreditorius nuo 2009 metų balandžio 15 dienos sutartį su skolininku nutraukė ir prašė teismo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų prieš terminą. Kreditoriui skola sudaro: 84264,65 EUR negrąžintos paskolos, 3060,79 EUR pradelstų palūkanų, 15659,46 EUR delspinigių už laiku nesumokėtą paskolą, 309,07 EUR delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas, iš viso - 101293,97 EUR bei 131 litas žyminio mokesčio. Taip pat kreditorius prašė jo naudai išieškoti 6 mėnesių EURIBOR, pridedant 3,5 procentų maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą pagal paskolos sutartį, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo ir 6 proc. įstatymines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. lapkričio 24 d. nutartimi (II tomas, b.l. 4-5) areštavo UAB „Liturimex“ viešbučiai nuosavybės teise priklausantį viešbutį (unikalus Nr. 159400205016), esantį T. K. g. 3, Druskininkų m., įkeistą hipotekos lakštu Nr. 06120010000130, ir R. A. asmeninės nuosavybės teise priklausantį 0,6437 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. 440011237237), esantį T. K. g. 7, Druskininkų m., įkeistą hipotekos lakštu Nr. 06120040000503, uždraudžiant areštuotais daiktais disponuoti, paliekant teisę juos valdyti ir jais naudotis.
Nutartyje nurodyta, kad iš pateiktų prie pareiškimo dokumentų matyti, jog kredito sutartis prieš terminą su skolininku UAB „Liturimex“ viešbučiai nutraukta dėl to, kad skolininkas nesilaikė kredito sutarties sąlygų. Sutartyje aptartos nutraukimo tvarkos kreditorius laikėsi, t.y. prieš nustatytą terminą skolininką įspėjo, tai matyti iš pridėto prie pareiškimo rašytinio pranešimo. Tokia šalių numatyta sąlyga yra pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal Įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių įrodymų nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. l d.). Esant šalių sulygtam daliniam paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminui, po jo suėjimo atsiranda šalių teisės ir pareigos. Jos turi būti vykdomos nuo sutartyje numatyto kiekvieno termino suėjimo. Teismas laikė, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai, pareikšti po to, kai suėjo daliniai prievolės įvykdymo terminai, o prievolė pagal šiuos terminus nebuvo vykdoma, nevertinami kaip pareikšti prieš terminą, nepriklausomai nuo to, kad galutinis prievolės įvykdymo terminas dar nesuėjo. Nutraukus paskolos sutartį dėl dalinių nesumokėjimų kreditoriui yra galimas išieškojimas lygiai taip pat, kaip ir suėjus galutiniam paskolos grąžinimo terminui (LR CK 6.874 str. 2 d.).
Atskiruoju skundu skolininkų UAB „Liturimex“ viešbučiai ir R. A. atstovė advokatė I. K. (II tomas, b.l. 1-3) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti.
Skunde teigiama, kad kreditorius AB „Swedbank“, piktnaudžiaudamas savo teisėmis ir elgdamasis nesąžiningai, pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo nurodė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją bei nuslėpė bylai reikšmingas aplinkybes, dėl ko hipotekos teismas priėmė neteisėtą nutartį. Apeliantė nurodo šiuos motyvus: 1) hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeistų daiktų prieš terminą neatitinka tikrovės, kadangi dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos, palūkanų bei delspinigių priteisimo Vilniaus apygardos teisme yra iškelta ir nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5055-578/2009. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės, todėl kol nesibaigė civilinės bylos nagrinėjimas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ginčo teisenos tvarka, negali būti pradėtas priverstinis išieškojimas iš įkeisto turto; 2) minėtoje civilinėje byloje paties hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB iniciatyva yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Liturimex“ viešbučiai priklausančio ir hipotekos kreditoriui „Swedbank“ AB įkeisto nekilnojamojo daikto - viešbučio, esančio T. K. g. 3, Druskininkuose, areštas. Antstolio R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0128/09/01098 yra atlikta turto vertės nustatymo ekspertizė, ir šis turtas yra įkainotas 3 950 000,00 Lt. Reikalavimo, dėl kurio patenkinimo yra pareikštas prašymas areštuoti UAB „Liturimex“ viešbučiai ir R. A. priklausantį turtą, hipotekos kreditoriaus nurodomas dydis yra 101 293,97 EUR, t.y. 349 747,81 Lt. Hipotekos kreditoriui „Swedbank“ AB šios aplinkybės yra žinomos, apie vykdomojoje byloje paskirtą ekspertizę ir antstolio patvarkymą jam yra žinoma, dėl ko darytina išvada, kad jo pateiktas reikalavimas dėl R. A. priklausančio bankui įkeisto turto arešto yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Sklypas adresu: T. K. g.7, Druskininkai, kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso R. A., yra areštuotas, įkeistas bankui 2004-03-24 hipotekos lakštu Nr.0612004000503, po įkeitimo buvo padidintas nuo 0,37 ha, kaip nurodyta hipotekos lakšte, iki 0,6437 ha, kaip nurodyta pažymėjime apie turto arešto aktą. Be to, jame stovinčių rekonstruotų statinių atžvilgiu hipoteka baigta 2006-12-14, Nr.06120060003078; 3) Išieškojimas iš UAB „Liturimex“ viešbučiai turto šiuo metu yra negalimas, nes prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2009-04-09 nutarčiai civilinėje byloje Nr. B2-3549-623/09, kuria teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę - sustabdyti išieškojimus vykdymo procese iš UAB „Liturimex“ viešbučiai, įmonės kodas 122746612, turto ir lėšų iki teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti UAB „Liturimex“ viešbučiai restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos, leidžiant UAB „Liturimex“ viešbučiai lėšas ir turtą naudoti įmonės ūkinei - komercinei veiklai vykdyti. Šioje byloje Hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB dalyvauja trečiuoju asmeniu, bei yra vienas pagrindinių UAB „Liturimex“ viešbučiai kreditorių, todėl apie šią teismo nutartį jam yra žinoma. Vilniaus apygardos teismo 2009-11-20 nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-5853-560/2009 UAB „Liturimex“ viešbučiai yra iškelta restruktūrizavimo byla, tačiau Hipotekos kreditorius „Swedbank“ AB ją apskundė. Todėl Hipotekos kreditoriaus „Swedbank“ AB reikalavimas pradėti išieškojimą iš įkeisto turto vertintinas kaip nesąžiningas ir akivaizdus piktnaudžiavimas teisėmis.
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius „Swedbank“, AB (II tomas, b.l. 34-35) teigia, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, kad apeliantas klaidingai teigia, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-5055-578/2009 nagrinėjamas ginčas dėl Kredito sutarties nutraukimo. Kreditorius „Swedbank“, AB šioje civilinėje byloje turtinius reikalavimus, kylančius iš Kredito sutarties pažeidimo, pareiškė ne tik kredito gavėjui UAB „Liturimex“ viešbučiai, bet ir jo laiduotojams UAB „Liturimex kelionių tarnyba“ bei R. A., kuriems, remiantis CK 6.76 str. ir 6.81 str. bei sudarytų laidavimo sutarčių sąlygomis, UAB „Liturimex“ viešbučiai neįvykdžius Kredito sutarties, atsirado solidari atsakomybė „Swedbank“, AB atžvilgiu. Skolininkas UAB „Liturimex“ viešbučiai savo atsiliepime į ieškinį civilinėje byloje Nr.2-5055-578/2009 neginčija Kredito sutarties nutraukimo ir su ieškinio reikalavimais iš esmės sutinka. Šiame atsiliepime į ieškinį skolininko dėstomi motyvai dėl kreditoriaus teisės reikalauti iš skolininko sumokėti ne tik išmokėtą ir negrąžintą kreditą, bet ir mokėjimo bei kompensavimo funkciją atliekančias palūkanas, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teismų praktikai (2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003 m., bylų kategorija 27.5.4, 31.5, 57.1; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006 m., bylų kategorija 3.1 (S)ir kt.). Teisiniai santykiai dėl turto hipotekos ir/ar įkeitimo yra specifinė teisinių santykių sritis, kuri nagrinėjama ne ginčo teisenos tvarka (CPK 442 str. 11 p.), todėl remiantis CPK 443 str. 7 d. bylos dėl hipotekos (kilnojamojo turto įkeitimo) teisinių santykių nagrinėjamos neatsižvelgiant į tai, ar bylos nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės.
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Hipoteka - tai specialia tvarka įregistruotas nekilnojamojo turto įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų skolininko atžvilgiu patenkinimas ne ginčo tvarka. Hipoteka, kaip vienas iš prievolių užtikrinimo būdų, užtikrina pagrindinio reikalavimo įvykdymą, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimą (CK 4.174 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis CPK 558 str. 1 d., skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos sutartinės prievolės, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo, nurodydamas jame hipotekos kodą hipotekos registre, negrąžintos skolos dydį, skolininką, įkeisto daikto savininką ir jų adresus (buveines). Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Taigi tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėja laikėsi Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Jokių pažeidimų dėl pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir hipotekos teisėjos veiksmų teisėjų kolegija nenustatė.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Apeliantų atstovė teismui pranešė (2010-02-03 reg. Nr. 3506), kad 2010-02-04 16 val. bus skelbiama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurioje bus sprendžiamas klausimas, ar palikti galioti Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-5853-560/09, kuriuo UAB „Liturimex“ viešbučiai yra iškelta restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas įkeitimu užtikrintiems kreditoriaus reikalavimams neturi jokios reikšmės, nes kreditorius pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą įgyja teisę reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).
Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu
n u t a r i a :
Palikti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutartį nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Neringa Venckienė
Kolegijos teisėjai Jolita Cirulienė
Arūnas Rudzinskas