Administracinė byla Nr. eA-2047-821/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04432-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. ir atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliacinius skundus dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, ir Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimus patikslino 2025 m. gegužės 14 d. pareiškimu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), ir Neringos savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė), atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) ir Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), 934 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad jam 2012 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – 96,29 kv. m bendrojo ploto pastatas – motelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys), kuris pastatytas ant valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

3.       Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2006 m. gegužės 29 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu panaikinti administracinius aktus, kuriais vadovaujantis ant Žemės sklypo buvo pastatyti statiniai (moteliai), taip jų ir pareiškėjui priklausantis Statinys. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą ir panaikino administracinius aktus, lėmusius statinių pastatymą, t. y. Tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 111 (toliau – ir Savivaldybės sprendimas), kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas); Administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą moteliui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektavimo sąlygų sąvadas); Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2021 m. birželio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. 01/72 (toliau – ir Statybos leidimas); Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos 2002 m. rugpjūčio 12 d. priimtą motelio (duomenys neskelbtini) pripažinimo tinkamu naudoti aktą (toliau – ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

4.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 iš dalies tenkino Inspekcijos 2012 m. liepos 10 d. paduotą ieškinį (kuris buvo patikslintas 2012 m. gruodžio 20 d.) dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo ir nusprendė: 1) įpareigoti atsakovus P. V. J. ir J. K. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Savivaldybės, Administracijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir Direkcija), Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) ir bendros Lietuvos ir Suomijos įmonės „Laitila architects baltic“ (toliau – ir Įmonė) lėšomis nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoti atsakovą S. V. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos RAAD ir Įmonės lėšomis nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą pastatą – motelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), užfiksuotą 2012 m. kovo 28 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FAK-895 (16.31) ir sutvarkyti statybvietę; 3) įpareigojo atsakovą A. B. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos RAAD ir Įmonės lėšomis nugriauti žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), pastatytą ginčo Statinį ir sutvarkyti statybvietę; 4) atsakovams P. V. J., J. K., S. V. ir A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per teismo nustatytą terminą, leisti Inspekcijai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos RAAD ir Įmonės. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą.

5.       Pareiškėjas teigė, kad teismo sprendimas šiuo metu yra įvykdytas, Statinys 2024 m. spalio 25 d. nugriautas, todėl turtinės žalos, kildinamos iš Statinio nugriovimo, atsiradimo faktas yra įrodytas. Pareiškėjas pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Statinio vertinimo ataskaitą Nr. 2303/01 (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 1), kurioje nurodyta, kad Statinio vertė 2023 m. kovo 6 d. yra 919 000 Eur. Pagal pateiktus papildomus įrodymus – turto vertintojo 2025 m. gegužės 9 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. DGA250509.1r (toliau – ir Vertinimo ataskaita Nr. 2) – pareiškėjo turtinė žala dėl Statinio netekimo žalos atsiradimo dieną, t. y. 2024 m. spalio 25 d., sudaro 931 000 Eur. Pasak pareiškėjo, būtent tokio dydžio turtinė žala jam turi būti atlyginta. 

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovų veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog Tarybos sprendimu buvo patvirtintas Detalusis planas, Administracija neteisėtai išdavė Sąvadą, o Inspekcija – Statybos leidimą bei neteisėtai sudarė Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Pareiškėjo teigimu, abiejų atsakovų (jų darbuotojų) neteisėti veiksmai priimant administracinius aktus buvo konstatuoti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai, todėl iš naujo neįrodinėtinos.

7.       Pareiškėjo vertinimu, nėra jokių kliūčių priteisti jam dėl Statinio praradimo realiai atsiradusius nuostolius, kurie yra konkretūs, akivaizdūs ir įrodyti. Tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi šiuo atveju yra visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovų civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjui turi būti priteisiama turtinė žala, taikant solidariosios atsakomybės institutą.

8.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

9.       Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas dar iki Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo priėmimo turėjo suvokti, jog Statinys privalės būti nugriautas ir negalės būti išsaugotas. Net ir vertinant, kad egzistavo teorinės galimybės sudaryti taikos sutartį vykdymo procese ir taip griautinas Statinys galėjo būti išsaugotas, visgi vėliausiai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. KT52-N14/2019 priėmimo dienos, kai paaiškėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos ir naudojimo režimo bei jo suponuojamų apribojimų ir draudimų nepaisymo padariniai negali būti įteisinti jokiais valstybės ar savivaldybės institucijų ar pareigūnų sprendimais arba susitarimais, galėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris šiuo atveju yra praleistas. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausančių priežasčių, kurios sukliudė jam anksčiau – dar iki ieškinio senaties termino pabaigos – kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo.

10.       Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas nepagrįstai atsakovų neteisėtus veiksmus siekia pagrįsti Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 nustatytomis aplinkybėmis. Atsakovo atstovo vertinimu, administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

11.       Atsakovo atstovas pažymėjo, kad reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai turėtomis išlaidomis statant Statinį – tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška (rinkos kaina), kuri paprastai taikoma nustatant tą vertę, už kurią turtą tikimasi parduoti. Be to, turi būti pateikti neteisėto Statybos leidimo pagrindu pastatyto Statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nepateikė. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo pateiktos vertinimo ataskaitos negali būti laikomos pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti ir žalai pagrįsti. Žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas, neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška. Jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu.

12.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

13.       Atsakovas nurodė, kad Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie lemtų Statinio nugriovimą. Esminė priežastis (aplinkybė), lėmusi Statinio statybų pradžią ir jo, kaip nekilnojamojo daikto (nuosavybės teisių objekto), sukūrimą, buvo statybą leidžiančio dokumento išdavimas ir netinkamai vykdyta teritorijų planavimo bei statybos valstybinė priežiūra. Nesant išduoto statybą leidžiančio dokumento, Statinys niekada nebūtų buvęs pradėtas statyti, jis nebūtų sukurtas kaip civilinių teisinių santykių objektas, todėl ir dėl jo nugriovimo (ir dėl kilusios žalos) nebūtų ginčo. Net ir vertinant, kad Detaliojo plano patvirtinimas ar Sąvado išdavimas galbūt sudarė prielaidas neteisėto Statybos leidimo išdavimui, jeigu nebūtų iš Detaliojo plano derinusios valstybinės institucijos ir iš teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos (tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) gauta teigiama Detaliojo plano patikrinimo išvada, toks Detalusis planas niekada nebūtų pateiktas Savivaldybei tvirtinti. Neteisėto Detaliojo plano patvirtinimo Taryboje pagrindinė priežastis buvo valstybinių institucijų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (šiuo metu – Inspekcijos)) netinkamas jai priskirtų funkcijų, susijusių su teritorijų planavimo dokumentų patikra dėl jų atitikties teritorijų planavimo dokumentams, vykdymas. Taryba, tvirtindama suderintą ir patikrintą Detalųjį planą, kuriam buvo pateikta teigiama išvada, turėjo pagrįstą pagrindą vertinti, kad Detalusis planas (jo sprendiniai) nepažeidžia jokių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentus, reikalavimų.

14.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo Statinio rinkos vertė yra nustatyta lyginamuoju metodu, kuris įrodymų prasme negali būti laikomas įrodymu konkrečiam žalos, patirtos dėl Statinio nugriovimo, dydžiui nustatyti ir priteisti. Patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas atsižvelgiant ne į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais. Pareiškėjo pateiktos vertinimo ataskaitos nelaikytinos tinkamu įrodymu pagrįsti žalą, patirtą dėl Statinio nugriovimo. Ataskaitos neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Turto ir verslo vertinimo metodika, Metodika) reikalavimų, nes parinkti palyginamieji objektai savo savybėmis reikšmingai skiriasi, turtas, su kuriuo buvo lyginama, nėra tapatus savo dydžiu, konstrukcijomis, pastatų paskirtimi.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos apsaugos departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja viešosios atsakomybės sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti. Pareiškėjo reikalaujamas žalos atlyginimas turi būti grindžiamas ne turto rinkos verte, pareiškėjas patirtą žalos dydį turi pagrįsti išlaidomis, kurias jis patyrė (būtų patyręs) įgydamas Statinį. Tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė.

17.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir taikyti ieškinio senatį.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausiai turi įrodyti patirtą žalą, taip pat ją sudarančius elementus bei dydį. Turtinė žala turi būti tikra (reali), konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris šios pareigos neįvykdė.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas Teisingumo ministerijos teisių ir pareigų klausimas procesinių įstatymų prasme. Teisingumo ministerija, atlygindama žalą, kuri atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), ir vykdydama teismo sprendimus, jeigu tokia žala buvo priteista, yra tik asignavimų valdytoja.

II.

20.       Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1409-809/2024 atmetė pareiškėjo A. B. pradinį skundą, kuriuo buvo prašoma priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 929 754,35 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

21.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-815/2024 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, susijusio su Statinio nugriovimu, bylinėjimosi išlaidų už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą bei procesinių palūkanų priteisimo ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.

22.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, vertindamas, jog Statiniui nesant nugriautam, pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos; pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju nėra vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų (žalos), netyrė ir nevertino kitų viešosios atsakomybės sąlygų, taip pat nevertino prašomos priteisti žalos dydžio ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei pakankamumo. 

23.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pasikeitė bylos faktinės aplinkybės, t. y. Statinys buvo nugriautas, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog žalos, kildinamos iš Statinio nugriovimo, atsiradimo faktas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių (kitų viešosios atsakomybės sąlygų, be kita ko, neįvertinus prašomo priteisti žalos dydžio), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad bylos išnagrinėjimas apeliacinėje instancijoje šiuo aspektu yra negalimas (būtų pažeistos proceso šalių teisės į apeliaciją), todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

24.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 atlyginimo, nes šie reikalavimai yra susiję su tuo, ar iš dalies perdavus bylą nagrinėti iš naujo teismas, įvertinęs reikšmingas byloje aplinkybes, tenkins ir kokia apimtimi pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, be kita ko, ar vertinant išlaidų būtinumą minėta vertinimo ataskaita bus reikšmingas įrodymas byloje.

25.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas priteisti 8 754,35 Eur tiesiogines išlaidas už teisines paslaugas, kurias pareiškėjas patyrė atstovaujant jo interesams derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinėje byloje Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013), yra pagrįsta ir teisėta.

26.        Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes pareiškėjas nepateikė jokių jo neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko galioti.

III.

27.       Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1003-423/2026, iš naujo išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi perduotą nagrinėti administracinės bylos dalį, iš dalies tenkino pareiškėjo A. B. patikslintą skundą – priteisė pareiškėjui solidariai iš Lietuvos valstybės ir Savivaldybės 931 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo, t. y. nuo 2023 m. balandžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės po 6 274,8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš viso 12 549,60 Eur).

28.       Teismas, vertindamas, ar nagrinėjamu atveju nėra praleistas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo, nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Statinys pareiškėjui nuosavybės teise priklausė 2012 m. balandžio 12 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu. Pareiškėjas su skundu dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, kurį vėliau patikslino, kreipėsi 2023 m. balandžio 12 d., o Statinys buvo nugriautas 2024 m. spalio 25 d. (Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00003). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas jam kilusią žalą grindė Statinio nugriovimu, teismas sprendė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, nepraleido ieškinio senaties termino. 

29.       Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad pareiškėjui teko patirti ilgalaikį netikrumą dėl ginčo Statinio teisėtumo, nes teisminiai procesai dėl teritorijų planavimo ir statybų (ne)teisėtumo prasidėjo dar 2006 metais, o valdžios institucijos, taisydamos savo klaidas, neveikė pakankamai operatyviai, nuosekliai ir su deramu rūpestingumu, todėl nebuvo užtikrinta teisinga bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių pareiškėjo teisių apsaugos pusiausvyra.

30.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam turtinės žalos atlyginimą už Statinį, kurį teko nugriauti dėl institucijų neteisėtų veiksmų, pateikė jo prašomą priteisti žalos dydį dėl Statinio netekimo pagrindžiančius įrodymus, o byloje nėra duomenų, kad jų teisingumas teisės aktų nustatyta tvarka būtų nuginčytas. Siekdami paneigti pareiškėjo prašomos priteisti žalos dydį, atstovai nepateikė jokių kitų objektyvių duomenų, išskyrus savo paaiškinimus. Atsakovai nepateikė jokio alternatyvaus turto (ginčo Statinio) vertinimo ar kitų objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjo pateiktais turto vertinimais grindžiama prašoma priteisti suma reikšmingai skirtųsi nuo Statinio vertės, buvusios pareiškėjo nuosavybės teisių į juos netekimo (jų nugriovimo) metu, t. y. jog ši disproporcija būtų pernelyg didelė, kad teismas galėtų konstatuoti, jog priteisiant pareiškėjui jo prašomą sumą dėl Statinio netekimo nebus išlaikyta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės interesų ir pareiškėjo pagrindinių teisių.

31.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nebuvo Statinio statytojas, jis Statinį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu (2012 m. balandžio 12 d.), todėl atsakovai nepagrįstai reikalauja, jog pareiškėjas žalą pagrįstų statybos kaštais. Byloje nenustatyta neteisėtų pareiškėjo veiksmų, dėl kurių būtų pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas siekė vilkinti sprendimo dėl Statinio nugriovimo įvykdymą. Statinys buvo nugriautas 2024 m. spalio 25 d. ir pareiškėjas neteko jam priklausančio turto.

32.       Teismas, aptaręs Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir nacionalinių teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose (pirmosios instancijos teismas, be kita ko, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 ir 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 pateiktais išaiškinimais), darė išvadą, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju turi būti kompensuota nugriauto Statinio rinkos vertė nuosavybės netekimo metu, t. y. jo faktinio nugriovimo momentu (2024 m. spalio 25 d.), o ne atliktų statybos darbų faktinės išlaidos, kaip nurodo atsakovai. Nugriauto Statinio rinkos vertė turi būti įvertinta, vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, atlikus turto vertinimą.

33.       Teismas pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 buvo konstatuota, jog civilinė atsakomybė atsakovams kyla iš delikto, nuostoliai pareiškėjui atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų (darbuotojų) veiksmų organizuojant, rengiant ir derinant Detalųjį planą, išduodant Statybos leidimą, Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažįstant Statinį tinkamu naudoti. Šie administraciniai aktai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti ir tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui, kuris vėliau dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos.

34.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtos žalos dydį įrodinėja į bylą pateiktomis Vertinimo ataskaita Nr. 1, kurioje nurodyta, kad Statinio vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2023 m. kovo 6 d., yra 919 000 Eur; ir Vertinimo ataskaita Nr. 2, kurioje nurodyta, kad Statinio vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2024 m. spalio 25 d., yra 931 000 Eur. Nugriauto statinio vertė apskaičiuota be nuomoto Žemės sklypo dalies nuomos kainos.

35.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog Vertinimo ataskaita Nr. 2 būtų pripažinta neatitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba būtų nuginčyta teisme, todėl ji laikytina teisinga. Šia vertinimo ataskaita teismas nusprendė vadovautis, nes joje nustatyta vertė apskaičiuota Statinio nugriovimo dieną.

36.       Teismas sprendė, kad pareiškėjo patirti 931 000 Eur nuostoliai, susiję su Statinio netekimu 2024 m. spalio 25 d., yra pagrįsti ir įrodyti, todėl pareiškėjui priteistini. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui taip pat priteisė penkių procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo 2023 m. balandžio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37.       Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, analizavo pareiškėjo prašymuose dėl patirtų atstovavimo išlaidų nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Teismas sumažino pareiškėjo prašomą priteisti 2 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems iki 1 942,08 Eur, vertindamas, jog pareiškėjo prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2025 m. gegužės 14 d., 2025 m. liepos 15 d. prašymų parengimą, vertindamas, kad šie prašymai nelėmė galutinio teismo sprendimo priėmimo arba teismo nebuvo tenkinti. Taip pat teismas netenkino prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą, nes teismas, priimdamas sprendimą, ja nesivadovavo (teismas vadovavosi Vertinimo ataskaita Nr. 2). Teismas, atsižvelgdamas į prašomą priteisti ir maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteisė pareiškėjui iš atsakovų lygiomis dalimis po 6 274,8 Eur iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš viso 12 549,60 Eur.

IV.        

38.       Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui atlyginimo ir priteisti jam iš atsakovų 16 250 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas už šio apeliacinio skundo parengimą.

39.       Pareiškėjo teigimu, teismui nebuvo pagrindo mažinti prašomą 2 312,50 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą už pasirengimą teismo posėdžiams ir atstovavimą juose. Pareiškėjas nurodo, kad jis iš viso yra patyręs išlaidų už pasirengimą teismo posėdžiams ir jo interesų atstovavimą juose už 18,5 val., iš kurių atstovavimas teismo posėdžiuose truko 8 val., o likęs laikas (10,5 val.) skaičiuotinas pasirengimui teismo posėdžiams. Rekomendacijų 8.19 papunktyje yra nustatytas maksimalus atlyginimas už vieną valandą. Pareiškėjas už 1 val. teisinių paslaugų mokėjo 125 Eur, kai maksimalus valandinis atlygis sudarė net 242,76 Eur. Todėl mažinti pareiškėjui priteistiną sumą, kuri už teisinių paslaugų 1 val. sudarė vos apie 50 procentų maksimalios priteistinos valandinės sumos, yra ne tik nepagrįsta, bet ir neteisinga.

40.       Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2025 m. liepos 15 d. prašymų parengimą, vertindamas, jog 2024 m. vasario 5 d. ir 2024 m. kovo 25 d. prašymai dėl papildomų įrodymų byloje neturėjo esminės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui, o 2024 m. rugpjūčio 26 d. prašymas dėl bylos nagrinėjimo skubos tvarka nebuvo tenkintas, papildomai pateikti dokumentai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nebuvo vertinti; 2025 m. liepos 15 d. prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo prioriteto tvarka taip pat nebuvo tenkintas. Pareiškėjo teigimu, teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą, neturėjo teisinio pagrindo vertinti, kaip buvo išspręsti pareiškėjo teikti prašymai bylos nagrinėjimo metu, kadangi paskirstant bylinėjimosi išlaidas esminę reikšmę turi galutinis procesinis sprendimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra laimėjusi bylą šalis, turinti teisę gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaidų už 2025 m. gegužės 14 d. prašymo dėl skundo reikalavimų patikslinimo parengimą. Pareiškėjo vertinimu, šis prašymas negali būti vertinamas kaip anksčiau to paties advokato rengto procesinio dokumento trūkumų šalinimas. Šio prašymo parengimą lėmė teismo pasiūlymas pateikti į bylą papildomus įrodymus. Teismas, 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atnaujinęs administracinės bylos Nr. eI2-6874-423/2025 nagrinėjimą iš esmės, pasiūlė pareiškėjui iki 2025 m. birželio 20 d. pateikti papildomus įrodymus, atitinkančius ir pagrindžiančius turtinės žalos dėl turto netekimo dydį. Pasinaudojęs teismo siūlymu pateikti papildomus įrodymus pareiškėjas patikslino skundo reikalavimą, susijusį su prašomos priteisti turtinės žalos dėl Statinio netekimo dydžiu.

42.       Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai jam nepriteisė išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu, t. y. 2 000 Eur už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą. Teismas pareiškėjui priteisė tik 1 500 Eur išlaidas už Vertinimo ataskaitos Nr. 2 parengimą, nes teismas byloje rėmėsi šia ataskaita. Pareiškėjas mano, kad vien ta aplinkybė, jog teismas tiesiogiai nesivadovavo vienu iš atliktų įvertinimų, prašydamas pateikti papildomus įrodymus, nesuteikia pagrindo pareiškėjo patirtas išlaidas vertinti kaip perteklines ar nepagrįstas. Pareiškėjas teikė į bylą įrodymus, įskaitant žalos dydį pagrindžiančius duomenis, kuriuos rinko pasitelkdamas turto vertintoją, o vėliau ir teismo ekspertą. Teismas sumažino pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, neįvertinęs taisyklės „pralaimėjęs moka“ tikslo.

43.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

44.       Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas sprendime nepateikė aiškių motyvų ir argumentų dėl valstybės ir savivaldybės neteisėtų veiksmų buvimo ar nebuvimo, teismas nevertino ir to, ar reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti siejamas priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais. Teismo sprendime nėra nustatyta nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio nustatymui svarbių aplinkybių, nepateikta jokia jų analizė ir galutinis įvertinimas. Teismo sprendime liko neįvertinti Inspekcijos atsiliepime išdėstyti argumentai, kad vien Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nurodytas teiginys, jog civilinė atsakomybė atsakovams kyla iš delikto, neįrodo valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, atsakomybės. Civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 nebuvo nustatinėjama Inspekcijos kaltė ir atsakomybė dėl neteisėtai išduoto Statybos leidimo, todėl šioje administracinėje byloje, be kita ko, liko neatskleisti motyvai dėl valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo.

45.       Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-815/2024 panaikino Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, susijusią su ginčo Statinio nugriovimu ir Statinio vertinimo ataskaitos parengimu, bei metinių procesinių palūkanų priteisimu ir šią bylos dalį perdavė teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju teismo sprendime nebuvo ištaisyti trūkumai, dėl kurių byla buvo perduota nagrinėti iš naujo. Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, nurodė, kad šios bylos ginčo dalykas yra atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas, todėl teismo sprendime vertintas tik žalos dydžio aspektas ir nenagrinėtos kitos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys), nepateiktas jų įvertinimas, todėl buvo priimtas nemotyvuotas teismo sprendimas.

46.       Atsakovo atstovo teigimu, teismas, spręsdamas žalos dydžio nustatymo klausimą, nepagrįstai turtinę žalą prilygino Statinio rinkos vertei, buvusiai jo nugriovimo dieną (2024 m. spalio 25 d.). Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su Vertinimo ataskaitoje Nr. 2 pasirinktu ir aprašytu turto vertės nustatymo metodu, taikytu nustatant turto vertę ir žalos dydį. Atsakovo atstovas byloje įrodinėja, kad reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai turėtomis išlaidomis statant Statinį – tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o ne su maksimalia ir nuolat kintančia šio turto pinigine išraiška. Be to, turi būti pateikti neteisėto Statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai, kurių pareiškėjas nepateikė.

47.       Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje analogiško pobūdžio administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 išaiškino, jog konstatavus patirtą žalą, reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis; žalai pagrįsti turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai; pareiškėjo į bylą pateikta vertinimo ataskaita įrodymų prasme negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti; žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška; jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės nustatymu.

48.       Atsakovo atstovas akcentuoja, kad šioje byloje taip pat reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2392-463/2025 pateiktas aiškinimas, jog „teismams nustačius, kad ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, jog neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. <...>“. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas Statinį nuosavybės teise įgijo 2012 m. balandžio 12 d. dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu, t. y. po to, kai buvo užbaigta administracinė byla dėl administracinių aktų panaikinimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog neteisėtų sprendimų pagrindu pareiškėjui galėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai; jau 2015 m. balandžio 29 d. buvo baigti teisminiai procesai ir buvo konstatuota, jog ginčo turtas laikytinas neteisėta statyba, taip pat buvo panaikinta valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutartis.

49.       Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo pasirinktas turto vertinimo lyginamasis metodas, kuriuo vadovaujantis parengta Vertinimo ataskaita Nr. 2, nėra objektyvus ir motyvuotas, nes lygintasi su kitos paskirties statiniais, turto vertintojas nerado rinkoje parduotų analogiškų viešbučių paskirties statinių (motelių) ir nepagrindė lyginamojo metodo pasirinkimo. Susiklosčius tokiai situacijai labiausiai tinkamas metodas, atitinkantis ir Inspekcijos nurodytą, šiuo atveju būtų, išlaidų (kaštų) metodas, kuris taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Išlaidų (kaštų) metodas, be kita ko, leidžia tiksliai nustatyti konkretaus statinio statybos išlaidas patvirtinančius kaštus, įvertinti turto nuvertėjimą, kas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 nurodytą žalos nustatymo būdą.

50.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

51.       Atsakovas nurodo, kad teismo apibrėžtas šios bylos ginčo dalykas – atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas, – neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2019-815/2024 turinio ir bylos nagrinėjimo ribų, nes apeliacinės instancijos teismas bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo žalos atlyginimo klausimu, o ne vien tik dėl žalos dydžio nustatymo. Tai reiškia, kad teismas turėjo pareigą įvertinti visas civilinės atsakomybės sąlygas, būtinas viešajai atsakomybei kilti, t. y. nustatyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp konkrečių atsakovų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos. Nagrinėjamu atveju teismas sprendime neatliko savarankiško Savivaldybės veiksmų teisėtumo vertinimo, neanalizavo, ar Savivaldybės priimti sprendimai galėjo būti laikomi neteisėtais CK 6.271 straipsnio prasme, taip pat nevertino priežastinio ryšio tarp Savivaldybės veiksmų ir pareiškėjo nurodomos žalos atsiradimo.

52.       Atsakovas pažymi, kad Savivaldybė, nesutikdama su jai reiškiamu reikalavimu dėl civilinės atsakomybės taikymo, atsiliepime į skundą išsamiai išdėstė argumentus, pagrindžiančius, kad nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Savivaldybei negali kilti atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. 

53.       Atsakovo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad nagrinėjamu atveju teismas sprendime nustatė visas viešosios atsakomybės sąlygas, teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo patirtos žalos dydį vadovaudamasis Vertinimo ataskaita Nr. 2. Pareiškėjo patirta žala negali būti nustatoma pagal nugriauto Statinio rinkos vertę, apskaičiuotą lyginamuoju metodu, nes tokia vertė neatspindi realių pareiškėjo patirtų nuostolių. Patirtas žalos dėl Statinio nugriovimo dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, o vertinant realias, konkrečias ir aiškias išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais. Turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška. Jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu. Teismas neteisingai vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos žalos dydis turi būti nustatomas remiantis nugriauto Statinio rinkos verte, apskaičiuota lyginamuoju metodu. Toks žalos nustatymo būdas neatitinka nei civilinės atsakomybės paskirties, nei teismų praktikoje suformuotų taisyklių dėl realios žalos apskaičiavimo (t. y. neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024 ir 2025 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2392-463/2025 pateiktų išaiškinimų).

54.       Pareiškėjas A. B. atsiliepimuose į atsakovų Lietuvos valstybės ir Savivaldybės apeliacinius skundus prašo juos atmesti ir pritiesti jam bylinėjimosi išlaidas.

55.       Pareiškėjo teigimu, apeliaciniuose skunduose nepateikta pagrįstų teisinių argumentų, nenurodyta faktinių aplinkybių, kurios galėtų paneigti teismo išvadas, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 jau yra konstatuota, jog civilinė atsakomybė atsakovams kyla iš delikto, nuostoliai pareiškėjui atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų darbuotojų veiksmų organizuojant, rengiant, derinant Detalųjį planą, išduodant Statybos leidimą, Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažįstant statinį tinkamus naudoti, šie administraciniai aktai dėl padarytų pažeidimų buvo panaikinti ir tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius, t. y. dėl neteisėtų atsakovų veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui, kuris vėliau dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos bei, kad pareiškėjo patirti 931 000 Eur nuostoliai, susiję su Statinio netekimu 2024 m. spalio 25 d., yra pagrįsti ir įrodyti.

56.       Pareiškėjas nurodo, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2019-815/2024 padaryta išvada, jog žalos, kildinamos iš Statinio nugriovimo, atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas ir iš naujo nevertintinas, be kita ko, remdamasis kitose bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys, įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis atsakovų, civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį taikymui būtinomis sąlygomis (neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys), kurios buvo išsamiai ir ne vieną kartą išanalizuotos, pagrįstai sprendė, kad šios administracinės bylos ginčo dalykas yra atsakovų neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydžio nustatymas, likusius šalių argumentus pagrįstai pripažinęs pertekliniais, neturinčiais tiesioginės reikšmės kilusiam ginčui teisingai išspręsti.

57.       Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcija ir Savivaldybė, ginčydamos žalos apskaičiavimo metodą ir dydį, nepateikė alternatyvaus turto vertinimo ar kitų įrodymų dėl Statinio rinkos vertės. Teismas ne vieną kartą siūlė šalims teikti papildomus įrodymus žalos dydžiui pagrįsti ar paneigti, tačiau tokiu siūlymu pasinaudojo tik pareiškėjas. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų poziciją dėl žalos nustatymo, ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti teismo išvadomis dėl pareiškėjui priteistos žalos dydžio pagrįstumo. Teismo išvados atitinka teismų praktikos išaiškinimus dėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklės taikymo. Teismas išvadas dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio grindė bylos faktiniais duomenimis, imperatyviomis teisės aktų normomis ir ginčui aktualia teismų praktika.

58.       Pareiškėjo teigimu, atsakovai nepagrįstai nurodo, kad ginčo atveju turėjo būti taikomas išlaidų (kaštų) metodas. Pasak pareiškėjo, Vertinimo ataskaitoje Nr. 2, kurią teismas pripažino tinkama ir pagrindžiančia pareiškėjo patirtą žalą, yra nurodytos turto, su kuriuo buvo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo pagrindimo aplinkybės, išsamiai aprašytos ir nurodytos taikytos formulės, atlikti skaičiavimai ir gauti rezultatai. Ataskaita parengta vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje įtvirtintais reikalavimais, o pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnį ataskaita laikoma teisinga, kol priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Tokių duomenų byloje nėra, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti Vertinimo ataskaita Nr. 2.

59.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, atsiliepimuose į pareiškėjo ir atsakovo Savivaldybės apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

60.       Atsakovo atstovas sutinka su atsakovo Savivaldybės apeliacinio skundo prašymu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

61.       Atsakovo atstovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, sutinka su teismo vertinimu, kad išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir dalyvavimą teismo posėdžiuose atskirai neturi būti vertinamos, nes advokato ar advokato padėjėjo atlikti teisiniai veiksmai, tokie kaip pasirengimas kliento interesų atstovavimui teisme ir kliento konsultacijos, negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi.

62.       Atsakovo atstovas taip pat sutinka su teismu, kad nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui išlaidas už 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2025 m. liepos 15 d., 2025 m. gegužės 14 d. prašymų rengimą ir už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą, nes šie procesiniai dokumentai nebuvo reikšmingi bylai, todėl išlaidos pagrįstai vertintos kaip perteklinės ir nepagrįstos.

63.       Atsakovas Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, atsiliepimuose į pareiškėjo ir atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Lietuvos valstybės apeliacinį skundą tenkinti. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 

64.       Atsakovas sutinka su atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, apeliacinio skundo argumentais, kad teismas sprendime nenustatė ir tinkamai neįvertino esminių viešosios civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų bei pareiškėjo nurodomos žalos. Taip pat teismas netinkamai nustatė žalos dydį. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Savivaldybės veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl jos atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negali kilti.

65.       Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo nurodo, kad jeigu vis dėl to būtų priimtas sprendimas, jog pareiškėjo skundas teismo sprendimu buvo tenkintas pagrįstai, atsakovas mano, kad teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą – teisėtai ir pagrįstai sumažino pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas bei priteisė tik tas išlaidas, kurios atitinka jų būtinybės, pagrįstumo ir proporcingumo kriterijus.

66.       Tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos apsaugos departamentas ir Direkcija atsiliepimuose į atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Savivaldybės apeliacinius skundus prašo juos atmesti, o dėl pareiškėjo apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra.

67.       Tretieji suinteresuoti asmenys laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo byloje iš naujo vertinti institucijų, byloje įtrauktų trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, veiksmų kaltės aspektu ar pripažinti šias institucijas atsakovais, kaip to siekia Inspekcija ir Savivaldybė, nes teismų sprendimuose jau yra pasisakyta dėl institucijų, dalyvavusių ginčui aktualiame Detaliojo plano rengimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procese, vaidmens ir jų įtakos žalos atsiradimui. Atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai savaime nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims nėra teisiškai reikšmingi.

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:        

V.

68.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. B. reikalavimo priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, 934 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos pagrįstumo.

69.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. balandžio 12 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą – 96,29 kv. m bendrojo ploto pastatą – motelį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), kuris pastatytas ant valstybinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kuriam naudoti buvo sudaryta nuomos sutartis. Pareiškėjas šio Statinio savininku tapo jau po to, kai Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 tenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą panaikinti administracinius aktus, kuriais vadovaujantis ant valstybinio žemės sklypo buvo pastatyti statiniai (moteliai), taip jų ir pareiškėjui priklausantis Statinys. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą dėl administracinių aktų panaikinimo paliko nepakeistą. 

70.       Administraciniam teismui panaikinus neteisėtus administracinius aktus, liko neišspręstas šių aktų pagrindu vykdytos statybos padarinių šalinimo klausimas, todėl Inspekcija su 2012 m. liepos 10 d. ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių pašalinimo, prašant įpareigoti statytoją ir savininkus nugriauti pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus pastatytus statinius teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 iš dalies tenkino Inspekcijos ieškinį ir, be kita ko, įpareigojo atsakovą A. B. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos RAAD ir Įmonės lėšomis nugriauti Žemės sklype pastatytą ginčo Statinį bei sutvarkyti statybvietę; atsakovui A. B. neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, teismas leido Inspekcijai nugriauti Statinį ir sutvarkyti statybvietę, šiems darbams reikalingas lėšas išieškant iš Savivaldybės, Administracijos, Direkcijos, Kultūros paveldo departamento, Klaipėdos RAAD ir Įmonės. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-584-253/2014 šį Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

71.       Atsižvelgdama į tai, kad Statinys per teismo nustatytą terminą nebuvo nugriautas, Inspekcija su 2017 m. balandžio 29 d. raštu Nr. 2D-4089 (16.24) kreipėsi į antstolę A. R. Ž. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013 vykdymo. Šio prašymo pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0075/17/00586 (skolininkas A. B.) ir atliekami vykdymo veiksmai dėl įpareigojimo skolininką A. B. įvykdyti teismo sprendimą.

72.       Pareiškėjas su 2023 m. kovo 31 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 929 754,35 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas, patirtas teisminių procesų metu. Pareiškėjas skunde 929 754,35 Eur dydžio turtinę žalą kildino iš: 1) Statinio rinkos vertės, kuri 2023 m. kovo 6 d. pagal UAB „Turto ir verslo tyrimo centras“ parengtą Vertinimo ataskaitą Nr. 1 sudarė 919 000 Eur; pareiškėjas teigė, kad įsiteisėjus teismų sprendimams, kuriais buvo panaikinti administraciniai aktai, lėmę Statinio statybą, ir teismo sprendimu įpareigojus nugriauti Statinį, Statinio nugriovimas ir su tuo susiję pareiškėjo nuostoliai yra realūs ir neišvengiami; 2) 8 754,35 Eur tiesioginių išlaidų už teisines paslaugas, kurias pareiškėjas patyrė atstovaujant jo interesams derybose dėl taikos sutarties sudarymo, taip pat teisminiuose procesuose, teikiant konsultacijas, rengiant procesinius dokumentus ir kt. (civilinėje byloje Nr. 2VP-5595-991/2020 pagal antstolės pareiškimą dėl pasekmių taikymo ir baudų skyrimo, taip pat dėl sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013; 3) 2 000 Eur išlaidų už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą. Taip pat pareiškėjas prašė dėl neteisėtų institucijų veiksmų, teismo sprendimo neįvykdymo, patirtos žalos neatlyginimo priteisti jam 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

73.       Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 23 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad: 1) ginčo Statinys bylos nagrinėjimo metu nėra nugriautas, todėl pareiškėjas neįrodė jam realiai padarytos žalos; 2) byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas konkrečiose civilinėse bylose reikalavo jo patirtų 8 754,35 Eur teisinių paslaugų išlaidų atlyginimo; pareiškėjas nepagrindė, kodėl minėtas bylinėjimosi išlaidas turėtų padengti šios bylos atsakovai; į bylą yra pateiktos tik sąskaitos faktūros už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nėra pateikta duomenų apie šių sąskaitų apmokėjimą; nebuvo būtinumo advokatui dalyvauti derybose dėl taikos sutarties sudarymo, todėl šias išlaidas pareiškėjas patyrė veikdamas savo rizika; 3) į bylą yra pateikta tik sąskaita faktūra 2 000 Eur sumai už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą, tačiau nėra pateikta duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą, be to, teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimą, Vertinimo ataskaita Nr. 1 nesivadovavo; 4) pareiškėjas neįrodė, kad būtent su statybomis susiję procesai ir teisminiai procesai lėmė jo pablogėjusią sveikatą, neigiamus išgyvenimus, pats pareiškėjas ilgą laiką neįvykdė (-o) įsiteisėjusio teismo sprendimo ir toliau naudojosi Statiniu, todėl nėra nustatytų sąlygų priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą; 5) atmetus pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimi, atmestinas ir reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

74.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2019-815/2024 iš dalies tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikino pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo, susijusio su Statinio nugriovimu, bylinėjimosi išlaidų už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą bei procesinių palūkanų priteisimo ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pasikeitė bylos faktinės aplinkybės, t. y. Statinys buvo nugriautas, todėl žalos, kildinamos iš Statinio nugriovimo, atsiradimo faktas yra įrodytas. Pirmosios instancijos teismui neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių (kitų viešosios atsakomybės sąlygų, be kita ko, neįvertinus prašomo priteisti žalos dydžio), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendė, kad bylos išnagrinėjimas apeliacinėje instancijoje šiuo aspektu yra negalimas (būtų pažeistos proceso šalių teisės į apeliaciją), todėl šią pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį panaikino ir perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl procesinių palūkanų priteisimo ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą atlyginimo, nes šie reikalavimai yra susijęs su tuo, ar iš dalies perdavus bylą nagrinėti iš naujo teismas, įvertinęs reikšmingas byloje aplinkybes, tenkins ir kokia apimtimi pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, be kita ko, ar vertinant išlaidų būtinumą minėta vertinimo ataskaita bus reikšmingas įrodymas byloje.

75.       Pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant administracinės bylos dalį pareiškėjas patikslinto savo skundo reikalavimus, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 934 500 Eur turtinės žalos atlyginimą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

76.       Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu 2026 m. vasario 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo patikslintą skundą – priteisė pareiškėjui solidariai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, 931 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 12 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovų po 6 274,8 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš viso 12 549,60 Eur). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo patirti 931 000 Eur nuostoliai, susiję su Statinio, kuris nugriautas 2024 m. spalio 25 d., netekimu, yra pagrįsti ir įrodyti; byloje nėra duomenų, jog Vertinimo ataskaita Nr. 2, kurioje nurodyta, kad Statinio vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2024 m. spalio 25 d., yra 931 000 Eur, būtų pripažinta neatitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba būtų nuginčyta teisme; atsakovai nepateikė jokio alternatyvaus ginčo Statinio vertinimo ar kitų objektyvių duomenų žalos dydžiui nustatyti; pareiškėjui nagrinėjamu atveju turi būti kompensuota nugriauto Statinio rinkos vertė nuosavybės netekimo metu (2024 m. spalio 25 d.), o ne atliktų statybos darbų faktinės išlaidos. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažino pareiškėjo prašomą išlaidų sumą už atstovavimą teismo posėdžiuose ir pasirengimą jiems, netenkino prašymų priteisti išlaidas už 2024 m. vasario 5 d., 2024 m. kovo 25 d., 2024 m. rugpjūčio 26 d., 2025 m. gegužės 14 d., 2025 m. liepos 15 d. prašymų ir Vertinimo ataskaitos Nr. 1 parengimą.

77.       Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimo panaikinimo (pakeitimo) padavė tiek pareiškėjas, tiek atsakovai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria sumažinta jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovai apeliaciniuose skunduose ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą priteisti pareiškėjui turtinę žalą, byloje nustatytą aplinkybę, jog būtent atsakovai yra atsakingi už pareiškėjui kilusią žalą, taip pat prašomos priteisti žalos dydį ir jos apskaičiavimą. Atsakovai apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad byloje nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų Inspekcijos ir Savivaldybės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, teismas nepagrįstai pareiškėjo patirtos žalos dydį nustatė vadovaudamasis Vertinimo ataskaita Nr. 2, kurioje Statinio vertė apskaičiuota pagal turto rinkos vertę, nustatytą lyginamuoju metodu; patirtas žalos dydis turi būti apskaičiuojamas ir vertinamas atsižvelgiant ne į prarasto turto rinkos vertę, o į realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, siejamas su faktiškai turėtomis išlaidomis statant Statinį; jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės nustatymu.

78.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovų apeliacinių skundų argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.).

VI.

Dėl atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, ir Neringos savivaldybės, atstovaujamos Tarybos ir Administracijos, apeliacinių skundų

79.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji deliktinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

80.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016).

81.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, o turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Tokiu būdu turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius turtinius praradimus. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-631-525/2020, 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-396-438/2021; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024; kt.).

82.       Nagrinėjamu atveju pareiškėjas patirtą turtinę žalą iš esmės grindžia Statinio netekimo faktu, nes Statinys buvo nugriautas vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad Statinys 2024 m. spalio 25 d. buvo nugriautas (tai patvirtina byloje pateiktas Inspekcijos 2024 m. spalio 31 d. savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktas Nr. SNUGA-30-241031-00003), todėl žalos atsiradimo faktas nagrinėjamu atveju yra įrodytas.

83.       Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-909-889/2013, kurį vykdant nugriautas pareiškėjui priklausantis Statinys, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-227-57/2009 panaikino administracinius aktus, lėmusios ginčo Statinio pastatymą, t. y. Savivaldybės sprendimą, kuriuo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas; Administracijos 2001 m. kovo 28 d. išduotą Projektavimo sąlygų sąvadą; Kultūros vertybių apsaugos departamento Klaipėdos apygardos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2021 m. birželio 1 d. išduotą statybos leidimą Nr. 01/72; Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2222 sudarytos komisijos Pripažinimo tinkamu naudoti aktą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-556-958/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams, todėl Tarybos 2000 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 111, kuriuo patvirtintas Detalusis planas ir šio Detaliojo plano pagrindu priimti kiti byloje skundžiami aktai, tarp jų – Projektavimo sąlygų sąvadas, Statybos leidimas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas, buvo panaikinti, kaip prieštaraujantys Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos (generalinio plano) sprendiniams. Administracinėje byloje atsakovais buvo įtraukti Taryba, Administracija, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys, Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėja – Inspekcija), o trečiaisiais suinteresuotais asmenimis – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Inspekcija, Direkcija, Klaipėdos RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas Aplinkos apsaugos departamentas), AB SEB bankas ir kiti fiziniai asmenys.

84.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). CK 6.273 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Pagal Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 papunktį (2016 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 659 redakcija), kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...> valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atitinkamai CK 6.273 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti savivaldybė, savivaldybei atstovauja savivaldybės institucija, dėl kurios neteisėtų veiksmų atsirado žala.

85.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais neteisėtais pripažinti sprendimas dėl Detaliojo plano patvirtinimo ir Statybų leidimas yra esminiai aktai, sudarę prielaidas ginčo statybai. Tuo tarpu kiti panaikinti kaip neteisėti administraciniai aktai (Projektavimo sąlygų sąvadas ir Pripažinimo tinkamu naudoti aktas) yra išvestiniai iš kaip pagrindinių priimtų aktų. Sprendimą dėl Detaliojo plano patvirtinimo priėmė Taryba, o Statybos leidimą išdavė Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių ir pareigų perėmėja – Inspekcija), Projektavimo sąlygų sąvadą parengė Administracija, o Pripažinimo tinkamu naudoti aktą priėmė Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija, kuriai vadovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos atstovai (teisių ir pareigų perėmėja – Inspekcija).

86.       Nors Detaliojo plano rengimo ir Statybų leidimo išdavimo procese bei pripažįstant Statinį tinkamu naudoti dalyvavo daugiau institucijų, t. y. Direkcija, Kultūros paveldo departamentas, Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos RAAD (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šių institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neturėjo esminės ir lemiamos įtakos žalos, kurios atlyginimą šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti, atsiradimui. Taigi, nagrinėjamoje byloje tinkamais atsakovų atstovais laikytini Neringos savivaldybė, atstovaujama Tarybos ir Administracijos, bei Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos. Šių institucijų padaryti pažeidimai, priimant neteisėtus administracinius aktus, kurie vėliau buvo panaikinti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, iš esmės lėmė pareiškėjo prašomą priteisti žalą. Tokia pozicija atitinka ir kitas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtas analogiško pobūdžio bylas (žr., pvz., 2013 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1134-575/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020; 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024), nuo kurių nėra pagrindo nukrypti, todėl atsakovų apeliacinių skundų teiginiai, kad atsakovais šioje byloje turėtų būti įtrauktos ir kitos institucijos, dalyvavusios ginčui aktualiame Detaliojo plano rengimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo procese, atmetami kaip nepagrįsti.

87.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra konstatuota, jog civilinė atsakomybė atsakovams (Inspekcijai ir Savivaldybei) kilo iš delikto, nuostoliai pareiškėjui atsirado dėl neteisėtų valstybės ir savivaldybės institucijų (jų darbuotojų) veiksmų organizuojant, rengiant, derinant Detalųjį planą, išduodant Statybos leidimą, Pripažinimo tinkamu naudoti aktu pripažįstant Statinį tinkamu naudoti, visi šie administraciniai aktai dėl padarytų pažeidimų buvo teismo panaikinti, o tai sukūrė šioje byloje sprendžiamus padarinius, t. y. dėl neteisėtų atsakovų (Inspekcijos ir Savivaldybės) veiksmų buvo sudarytos neteisėtos galimybės civilinėje apyvartoje atsirasti nekilnojamojo daikto objektui (Statiniui), kuris vėliau dėl jo ydingumo buvo išimtas iš šios apyvartos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas administracinės bylos dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisingai apibrėžė ginčo ribas, nustatydamas, jog byloje turi būti sprendžiamas tik žalos atlyginimo dydžio klausimas.

88.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pareiškėjui jo prašomo dydžio turtinės žalos atlyginimą, vadovavosi byloje pateikta Vertinimo ataskaita Nr. 2, kurioje nurodyta, kad Statinio vertė, nustatyta lyginamuoju metodu 2024 m. spalio 25 d. (Statinio nugriovimo dieną), yra 931 000 Eur, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 bei 2024 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 pateiktais išaiškinimais. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjui turi būti kompensuota nugriauto Statinio rinkos vertė nuosavybės netekimo metu, t. y. jo faktinio nugriovimo momentu (2024 m. spalio 25 d.), o ne kompensuotos atliktų statybos darbų faktinės išlaidos, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovai. Pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindų nesivadovauti pareiškėjo pateikta Vertinimo ataskaita Nr. 2, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyta, todėl, teismo vertinimu, ši ataskaita yra tinkamas įrodymas Statinio vertei nustatyti, siekiant priteisti turtinės žalos atlyginimą.

89.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad patirtas žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, o realias, konkrečias ir aiškias pareiškėjo išlaidas, susijusias su neteisėtų valdžios institucijų veiksmais. Turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis, kuris negali būti objektyviai vertinamas kaip žalos išraiška (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011; 2024 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024; kt.).

90.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gruodžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-818-552/2024, kurios faktinės aplinkybės yra analogiškos šioje byloje sprendžiamiems klausimams, išaiškino, kad konstatavus patirtą žalą, reikalaujamos žalos atlyginimas turi būti siejamas su faktiškai patirtomis išlaidomis, t. y. tiesiogiai patirtomis statybos sąnaudomis, o žalai pagrįsti turi būti pateikti neteisėto statybos leidimo pagrindu pastatyto statinio statybos kaštus patvirtinantys įrodymai. Pareiškėjo į bylą pateikta vertinimo ataskaita įrodymų prasme negalėjo ir negali būti laikoma pakankamu įrodymu konkrečiam žalos dydžiui nustatyti bei priteisti, nes pagal teismų praktiką, žalos dydis yra apskaičiuojamas ir vertinamas neatsižvelgiant į prarasto turto vertę, nes turto vertė yra dinamiška ir negali būti objektyviai vertinama kaip žalos išraiška. Jeigu nėra galimybės pateikti statybos išlaidas patvirtinančių įrodymų, tuomet žala gali būti įrodinėjama statybos kaštus pagrindžiant statybinių medžiagų rinkos vertės, bet ne turto rinkos vertės, nustatymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1885-520/2021). 

91.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį pagal Statinio turto vertę, nurodytą Vertinimo ataskaitoje Nr. 2, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar Vertinimo ataskaita Nr. 2 atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo bei Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatas. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo vertinimu, jog atsakovai, ginčydami pareiškėjo nurodytą žalos dydį, nepateikė jokio alternatyvaus ginčo Statinio vertinimo ar kitų objektyvių duomenų žalos dydžiui nustatyti, o byloje nėra jokių duomenų, kad Vertinimo ataskaita Nr. 2 būtų pripažinta neatitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba būtų nuginčyta teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pakankamai pagrįstas Vertino ataskaitos Nr. 2, kaip įrodymo, leistinumo klausimas.

92.       Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtų administracinių bylų Nr. eA-666-602/2021 ir Nr. eA-514-662/2024 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinės situacijos. Administracinėje byloje Nr. eA-666-602/2021 žala buvo siejama su pastatų praradimu, nugriovimu, bankroto procese patirtomis išlaidomis ir kt., kuri buvo įrodinėjama realiais patirtą žalą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo–pardavimo sutartimis, pasiūlymais ir kt. Minėtoje byloje teismo sprendimas nebuvo įvykdytas dėl to, kad iš pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių ginčo pastatų neišsikėlė fiziniai asmenys, nes pareiškėjas nevykdė pagal teismo sprendimą jam nustatytos pareigos sumokėti jiems priteistas pinigines lėšas. Administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 nors ir buvo konstatuota, jog turto vertinimo ataskaita yra tinkamas įrodymas byloje žalai pagrįsti, tačiau esminis skirtumas tarp minėtos bylos ir šios nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių ir tai, jog administracinėje byloje Nr. eA-514-662/2024 pareiškėjas statinius įgijo dar iki administracinių aktų, lėmusių minėtų statinių statybą, pripažinimo neteisėtais, o šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčo Statinį įgijo 2012 m. balandžio 12 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. 1-3582 pagrindu, kai teismai jau buvo pripažinę neteisėtais administracinius aktus, kurių pagrindu Statinys buvo pastatytas, ir kai Statinys buvo vertinamas kaip neteisėtos statybos objektas bei sprendžiamas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

93.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2392-463/2025, vertindamas iš esmės analogiško pobūdžio faktines aplinkybes, akcentavo, kad teismams nustačius, jog ginčijami teisės aktai buvo priimti pažeidžiant imperatyvias aukštesnės galios teisės aktų normas, nėra pagrindo teigti, kad neteisėtų sprendimų pagrindu nekilnojamojo turto įgijėjams gali susiformuoti teisėti lūkesčiai, nes teisėtų lūkesčių principas suponuoja, kad turi būti ginamos teisėtai įgytos teisės. Todėl, sprendžiant apie patirtos žalos dydį, būtina įvertinti visus turto vertei įtakos turinčius veiksnius, nekilnojamo turto vertę, atsižvelgiant į faktines ginčo aplinkybes, o taip pat įvertinti ir pareiškėjo veiksmus, nes tai gali turėti tiesioginės įtakos sprendžiant atlygintinos žalos dydžio klausimą.

94.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas priteistinos kompensacijos dydį, yra pasisakęs, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-62-1119/2011; 2025 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2392-463/2025). Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl aplinkybės, ar 2012 metais priimdamas dovanojamą turtą pareiškėjas buvo pakankamai atsakingas ir apdairus, kadangi ginčai dėl turto teisėto ar neteisėto statuso prasidėjo dar 2006 metais.

95.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti atsakovų apeliacinius skundus ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, administracinę bylą dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos priteistino dydžio nustatymo perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo

96.       Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu tenkinęs pareiškėjo skundą, priteisė jam dalį prašytų bylinėjimosi išlaidas, dėl kurių dydžio pareiškėjas padavė apeliacinį skundą.

97.       Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam solidariai iš atsakovų 931 000 Eur turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo (nuo 2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei šį sprendimą panaikinus, naikintina ir sprendimo dalis dėl pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo, be kita ko, pareiškėjui priteistos bylinėjimosi išlaidos, yra panaikinamas, administracinę bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pareiškėjo apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio padidinimo atmetamas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

98.       Pirmosios instancijos teismui netinkamai taikius teisės aktų nuostatas, ne visiškai tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos, atsakovų apeliaciniai skundai tenkinami – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla dėl turtinės žalos atlyginimo ir jos priteistino dydžio nustatymo perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio padidinimo atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

99.       Perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovo Neringos savivaldybės prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė