Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1109-406-2011].doc
Bylos nr.: Ik-1109-406/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Kauno apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr. I-1109-406/11

Teismo proceso Nr. 3-61-3-00564-2011-3



Procesinio sprendimo kategorija 24.;74.

(S)

 

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

    2011 m. gruodžio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teisėjų Astos Urbonienės ir Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

dalyvaujant pareiškėjui D. S.,

atsakovo atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir teismo išlaidų priteisimo,

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2808, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2809, TP-2-(2.2)-11-N-2033-2810, kuriais jam atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą; 2) įpareigoti atsakovą Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti teisinę pagalbą pareiškėjui šiose bylose: dėl žalos priteisimo iš pareiškėjo: 2009 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-386-324/2009 ir 2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartis civ. byloje Nr. 2A-278/2010, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu: Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 1 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-853-605/2010 ir 2009 m. gruodžio 3 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-1170-568/2009 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turtinės žalos pareiškėjo naudai priteisimo: 2010 m. balandžio 13 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-2339-577/2009; Nr. 2-107-577/2010 ir 2010 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. Byloje Nr. 2A-1375-115/2010; 3) priteisti iš atsakovo turėtas visas bylos ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus, nuo 2010 m. rudens sunkiai serga. 2010 metais trijose civilinėse bylose (dėl žalos priteisimo iš pareiškėjo, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turtinės žalos pareiškėjo naudai priteisimo) savo teises gynė pats, nes advokatui pasisamdyti neturėjo lėšų. Dėl pablogėjusios sveikatos jis nebegali dirbti pilnu etatu, ligos pašalpa nemokama, turi dvi nepilnametes dukras, kurioms reikia mokėti alimentus, jokio vertingo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi, gyvena iš gaunamo darbo užmokesčio ir invalidumo pašalpos. 2011 m. kovo 24 d. jis kreipėsi su prašymu į Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – Kauno VGTPT) dėl teisinės pagalbos suteikimo, kadangi reikalinga advokato pagalba surašant kasacinius skundus aukščiau minėtose civilinėse bylose. Mano, jog atsakovui pateikė visus reikalingus dokumentus, patvirtinančius ne tik gautas pajamas, bet ir realiai turėtas išlaidas, taip pat informaciją, jog areštuotos pareiškėjo sąskaitos bankuose, metinę – 2010 m. gegužės 1 d. – 2011 m. balandžio 30 d. – turto deklaraciją. 2011 m. liepos 8 d. gavo atsakovo priimtus sprendimus, kuriais atsisakyta suteikti jam nemokamą arba didžia dalimi apmokėtą valstybės teisinę pagalbą. Mano, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus vadovavosi formaliais kriterijais, kadangi pareiškėjui jo reikmėms lieka 65 Lt per mėnesį suma, atsakovas nevertino nurodytų aplinkybių, jog antstoliai yra areštavę visą pareiškėjo turimą turtą, kad antstoliai daro išskaitas iš vykdomųjų dokumentų, kad moka alimentus ir jis negali disponuoti visomis pajamomis, taip pat atsakovas grubiai pažeidė Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių Konvencijoje įtvirtintas normas. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą bei pateiktus dokumentus, sprendimais Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2808, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2809, TP-2-(2.2)-11-N-2033-2810 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą, kadangi pareiškėjo metinės pajamos viršijo pirmąjį ir antrąjį pajamų lygį. Iš pareiškėjo pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto ir pajamų deklaracijos už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. matyti, jog pareiškėjas gavo 36999 Lt pajamų. Antstolio patvarkymas areštuoti lėšas priimtas tik 2011 m. balandžio 12 d., todėl pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. galėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis 36999 Lt lėšomis. Atsakovas nurodo, jog vadovaujantis Vyriausybės nutarimu, vertinama gautas pareiškėjo turtas ir pajamos už 12 mėnesių laikotarpį, bet ne pajamos, kurios lieka pragyvenimui atėmus visas išlaidas, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti atsakovo priimtus sprendimus yra nepagrįstas.

Skundas tenkintinas iš dalies.             

Byloje kilęs ginčas dėl 2011 m. liepos 1 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimų Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2808, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2809, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2810 (b.l. 51-53). Šiais sprendimais buvo atsisakyta teikti D. S. antrinę teisinę pagalbą civilinėse bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, dėl žalos atlyginimo, dėl gyvenamosios vietos nustatymo pareiškėjo nepilnamečiui vaikui ir turtinės žalos priteisimo, nurodant, kad pareiškėjo turtas ir pajamos neatitiko turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti.

Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalie 1 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. VGTPĮ 14 straipsnio 4 dalis numato, kad VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas), pagal kurį antrinei teisinei pagalbai gauti  nustatomi tokie asmenų turto ir pajamų lygiai: pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4889) 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio;  antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto šeimai (vieniems gyvenantiems asmenims) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 14 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Taigi pagal aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą, pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas - 6400 litų (8 MMA), o pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas - 9600 litų (12 MMA).

Teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinė pagalbą įrodo gyventojo turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, jog deklaracija pateikta. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais privalo turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti prieš kreipdamiesi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad deklaruojama mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Taigi, kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turi būti pateikta prašymo pateikimo momentu turimo turto (įskaitant gautas) pajamas deklaracija. Ši deklaracija turi būti pateikta kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr.VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 109 punkte numatyta, kad FR0001P priedo P4 laukelis „Gauta pajamų suma neatėmus mokesčių (Lt)“ turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma (litais) neatėmus sumokėto (išskaičiuoto) pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio. Taisyklių 111 punkte nurodyta FR0001P priedo P6 laukelio pildymo tvarka, jog čia turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti). Todėl pagal pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pareiškėjo gautos pajamos, nurodomos deklaracijos priede FR0001P P4 laukelyje ir P6 laukelyje ir deklaruotos deklaracijos 28 punkte „Gautos pajamos“ yra jo pajamos ir gauta pajamų suma yra 36999 Lt. Būtent pagal šią gautą pajamų sumą ir yra sprendžiama, ar asmuo pagal patvirtintus turto ir pajamų lygius turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas metinėje gyventojo turto deklaracijoje  (FR 0001 versija 01) ir jos prieduose FR0001P, kuri, kaip matyti iš mokesčių administratoriaus žymos, buvo pateikta 2011 m. gegužės 9 d. už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 30 d. deklaravo, kad gavo 36999 Lt (trisdešimt šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus) pajamų (T. 1, b.l. 77-80). Akivaizdu, jog tai viršija aukščiau nurodytus tiek pirmąjį pajamų lygį – 6400 Lt (8x800 Lt), tiek antrąjį pajamų lygį - 9600 litų (12x800 Lt).

Pareiškėjas teigia, kad pajamų nurodymas turto deklaracijoje dar nereiškia, jog jis visas šias nurodytas lėšas gauna pats asmeniškai. Didžiąją pajamų dalį jis išleido vaistams, paskolai, būstui, gydymui. Jo nuomone, atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, privalėjo atsižvelgti į faktines jo pajamas, t.y. įvertinti tai, jog jis negalėjo laisvai disponuoti visomis savo lėšomis, nes jo turtas ir pajamos buvo areštuotos, dalis jo pajamų buvo skiriama alimentams nepilnamečių vaikų išlaikymui, dalis jo pajamų buvo išieškomos pagal vykdomuosius dokumentus, be to atsakovas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis yra neįgalus.

VGTPĮ 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tokių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei vietos mokesčių administratoriui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopija (VGTPĮ 13 str. 7d.). Iš šios teisės normos matyti, kad tam, jog atsirastų asmens teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi egzistuoti šių požymių (prielaidų ir sąlygų) visuma: 1. asmens negalėjimas disponuoti savo turtu ir lėšomis dėl objektyvių priežasčių; 2. asmens turtas ir pajamos, kuriais jis gali disponuoti turi neviršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių; 3. asmuo turi pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintos teisės normos (13 str. 7 d.) matyti, kad joje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas įrodymų, kurie gali patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punkte nustatytų prielaidų egzistavimą. Akivaizdu, kad turto arešto aktas tiesiogiai pripažįstamas kaip pakankamas įrodymas pagrįsti aplinkybei, jog asmuo dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, tuo tarpu teisės akte minimais „kitais dokumentais“ pripažintini įrodymai, kurie taip pat gali pagrįsti tokios aplinkybės, kylančios iš kitų teisės aktuose numatytų teisinio poveikio priemonių, kuriomis atimama ir/ar suvaržoma, iš dalies ar visiškai, asmens teisė realiai atitinkamu laikotarpiu disponuoti savo turtu ir lėšomis, buvimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolis R. B. patvarkymą areštuoti pareiškėjo lėšas priėmė tik 2011 m. balandžio 12 d. (T. 1, b.l. 30-47). Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2011 m. balandžio 12 d. jo turtas areštuotas nebuvo, jis galėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis deklaracijoje nurodytomis 36999 Lt lėšomis. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ir antstolės G. B. patvarkymu dar 2008 m. spalio 1 d. buvo areštuotos jo lėšos, tačiau antstolės raštas Nr. 0021/08/02097 (2 t., b.l. 56) patvirtina, jog 2008 m. lapkričio 25 d.  raštu „Dėl arešto sąskaitoms panaikinimo“ areštas D. S. priklausančiai sąskaitai, esančiai Nordea Bank Finland Plc Lietuvos sk. buvo panaikintas. Taigi minėti turto arešto aktai nepagrindžia aplinkybės, jog deklaracijoje nurodytu laikotarpiu D. S. negalėjo disponuoti savo gautomis pajamomis.

Vertinant kitus pareiškėjo pateiktus dokumentus pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus pažymos (t. 1 b. l. 72, t. 2, b.l. 83) patvirtina apie nagrinėjamų teisinių santykių metu iš pareiškėjo pajamų kas mėnesį pagal vykdomuosius dokumentus išieškomas ir išieškotojui pervedamas atitinkamas pinigines sumas. Minėti įrodymai, teismo nuomone pagrindžia, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu realiai negalėjo disponuoti visomis deklaracijoje nurodytomis pajamomis, nes dalis jo pajamų iš jo buvo išskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas ginčijamų sprendimų priėmimo metu šių aplinkybių nevertino, o teismo posėdžio metu nurodė, kad į tokias aplinkybes ir neturi būti atsižvelgiama. Kolegijos nuomone, tokie atsakovo argumentai nėra pagrįsti, tokios nagrinėjamu atveju teismo išsakytos pozicijos, vertinant VGTPĮ 13 str. 7 d. prasme pažymas dėl išieškomų sumų pagal vykdomuosius raštus dokumentu, patvirtinančiu objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, laikėsi ir teismų praktiką formuojantis Lietuvos Vyriausias administracinis teismas analogiškoje administracinėje  byloje Nr. A-438-1375-11. 

Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl išlaidų vaistams, paskolai, būstui, gydymui VGTPTĮ 13 str. 6 d. prasme nepripažintini įrodymais, patvirtinančiais objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis. Kolegijos nuomone, tarnyba, vertindama gautą pareiškėjo turtą ir pajamas už jo deklaruotą 12 mėnesių laikotarpį, neturi atsižvelgti tik į faktines pajamas, kurios lieka pareiškėjui atėmus visas turėtas išlaidas pargyvenimui.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra neįgalus. VGTPĮ 12 str. 5 p. nustatyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, turi asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais. Ši įstatymo nuostata taikoma neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius. Iš Išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (b.l. 149) matyti, kad D. S. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis. Įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjui nustatytas sunkus neįgalumas ir kad jis yra pripažintas nedarbingu, nepateikta, todėl taikyti VGTPĮ 12 str. 5 d. nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio 6 dalies taikymo prasme iš dalies įrodė, jog ginčo atsiradimo metu dėl objektyvių priežasčių negalėjo visa apimtimi disponuoti gautomis lėšomis, tuo tarpu atsakovas priimdamas ginčijamus sprendimus šių aplinkybių visiškai nevertino. Nenustačius, ar likusi pajamų suma, kuria jis galėjo disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, suteikiančių jam teisę į antrinę teisinę pagalbą, negalima nuspręsti ar jis tokią teisę turi. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiami atsakovo sprendimai iš dalies nėra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl sprendimų neteisėtumo ir nepagrįstumo pripažintini pagrįstais, ginčijami 2011 m. liepos 1 d. sprendimai Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2808, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2809, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2810 naikintini. Panaikinus skundžiamus sprendimus, būtina iš naujo įvertinti D. S. pajamas ir tik tuomet spręsti, ar atsižvelgiant į jo turtą ir pajamas, valstybė turėtų garantuoti ir apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, ar jis pagal patvirtintus turto ir pajamų lygius turi teisę į antrinę teisinę pagalbą. Todėl pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje turi būti nagrinėjamas iš naujo (2008 m. kovo 31 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-608/2008).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 1 d. sprendimus Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2808, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2809, Nr. TP-2-(2.2)-11-N-2033-2810 “Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo”.

Įpareigoti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti D. S. prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo ir priimti dėl jo sprendimą.

  Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

 

 

 

Teisėjai                                                                                       Gintaras Čekanauskas

 

               Asta Urbonienė

 

                 Natalja Zelionkienė