Baudžiamoji byla Nr. 1-377-1058/2020

                               Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55579-2018-5

                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                        1.1.7.2.5; 1.1.10.1.; 1.2.14.5.2.4.; 1.2.29.1.3.;

                               2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

vertėjaujant Svetlanai Minakovai,

sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei ir Gražinai Osinskajai,

dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,

kaltinamajam I. S. (I. S.), jo gynėjui advokatui Remigijui Rinkevičiui,

nukentėjusiajam I. G. (I. G.), jo atstovui advokatui Michailui Gaibeliui (Michail Gaibel),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė:

I. S. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, pateikdamas apie save tikrovės neatitinkančią informaciją, neva jis sėkmingas verslininkas, 2016 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, pasiūlė I. G. investuoti į jo (I. S.) sugalvotą komercinį projektą – pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslą įmonėje „F“ LTD, jis (I. S.) apgaulės būdu – motyvuodamas, kad įmonės „F“ LTD įsigijimo formalumai dar nėra iki galo pabaigti, o jis (I. S.) dar nėra paskirtas įmonės direktoriumi, garantuodamas pinigų grąžinimą bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas pažįstamą I. G., pasinaudojęs pastarojo pasitikėjimu, įtikino I. G. pervesti į jo (I. S.) asmeninę AB „SEB“ banko sąskaitą LT Nr. (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, kurios vėliau turėjo būti pervestos į „F“ LTD sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje nukentėjusysis I. G. apgaulės įtakoje 2016 m. spalio 24 d. bankomate Nr. ATM  Nr. 353, adresu Vokiečių g. 9, Vilniuje įnešė į jo (I. S.) sąskaitą 7 900 eurų ir 100 eurų, o taip pat nukentėjusysis I. G. iš savo banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini) į jo (I. S.) AB „SEB“ banko sąskaitą LT Nr. (duomenys neskelbtini)  pervedė:

2016 m. lapkričio 10 d. 4 000 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“;

2016 m. gruodžio 8 d. pervedė 10 000 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i statutai fondai“;

2017 m. sausio 10 d. pervedė 10 500 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio fondai;

2017 m. vasario 7 d. pervedė 11 700 eurų mokėjimo paskirtyje nurodęs „Inesimas i istatinio kapitalas“;

2017 m. vasario 27 d. pervedė 2 000 eurų,

tačiau jis (I. S.) iš savo asmeninės sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini) į bendrovės „F“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų gautų iš nukentėjusiojo I. G. nepervedė, o išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tokiu būdų apgaule savo naudai užvaldė nukentėjusiajam I. G. priklausančius 46 200 eurų.

Teismo posėdyje kaltinamasis I. S. parodė, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltės nepripažįsta, o pagal BK 300 straipsnio 3 dalį pripažįsta iš dalies, tačiau tai darė ne norėdamas gauti naudos, o siekdamas išsaugoti santykius su I. G.. 2014-2015 m. dirbo įmonėje „R” (duomenys neskelbtini). Jau 16 metų yra (duomenys neskelbtini), užima (duomenys neskelbtini) pareigas keliose įmonėse, turi ryšių, kurie leidžia paskirstyti pinigus ir tokiu būdu uždirbti klientams pinigų. Jis ketino išvystyti kreditinio portfelio vertinimo sistemą, tačiau neišvystė. Darbą atlieka programa, šiuo metu ji veikia, tačiau tik lokaliai, naudoja ją savo veikloje. Programą sudarė L. P. programuotojai. Jos kūrimo procesas prasidėjo 2016 m. rugpjūtį, iki I. G. praėjo investuoti. Su I. G., kaip potencialiu investuotoju, 2016 m. vasarą supažindino P. M. (P. M.), su kuriuo kartu mokėsi (duomenys neskelbtini). Jam buvo papasakojęs, kad ruošia tokį projektą ir po kelių mėnesių jis informavo, kad yra (duomenys neskelbtini), kuris nori investuoti Lietuvoje. Jis (I. S.) P. M. buvo sakęs, kad pats nenorėtų investuoti pilnai, nes projektas pakankamai didelis, o jis jau vedė keletą projektų. Birželį, liepą susitikinėjo su                                     I. G., aptarinėjo projektą. Kelis kartus siuntė jam dokumentus, projekto planą, projekto aprašymą. Keletą kartų susitiko trise su P. M.. Ir P. buvo suinteresuotas būti akcininku, tačiau pinigų neturėjo, siūlė įkeisti žemę. Jį tai tenkino. Susitarimas dėl žemės įkeitimo buvo žodinis.  Nukentėjusiajam buvo pateiktas investicinis projektas, juridiškai tai buvo memorandumas, tai buvo susitarimas dėl bendradarbiavimo. „Žaidėjais“ projekte buvo minimos įmonės kurios turi daugybę dukterinių įmonių. Su jomis palaikė glaudžius santykius, kadangi labai gerai pažinojo įmonių direktorius, generalinį ofisą ir savininkus. Neatsimena tikslių įmonių pavadinimų, nes bendravo su konkrečiais žmonėmis. „(duomenys neskelbtini)“ investiciniame projekte bendra projekto kaina buvo 125-127 000 eurų, tiksliai neatsimena, jis atlyginimo negaudavo, todėl nurodytas užmokestis galėjo būti skirtas tik programuotojams. Darbo užmokesčio fondas už pirmus 12 mėn. nurodomas programuotojams. H. P. ir M. G. pažįsta, susipažino maždaug 2015 m. spalį, arba lapkritį per P. M.. Jis pasiūlė du programuotojus, kurie gali organizuoti viską. Su jais aptarinėjo techninę dalį ir kaip gali startuoti projektas. Buvo galvojama, kad tai bus pilotinis projektas, kurį galima bus parodyti investuotojams ir toliau vystyti. Po poros mėnesių aptarinėjimas baigėsi, nes parašęs techninę užduotį, jis suprato, jog neužteks pilotinės versijos, reikalingas pilnas produktas, kitaip nėra apie ką kalbėti su investuotojais. H. P. buvo siūlęs padaryti pilotinę projekto versiją, bet kainos su juo neaptarinėjo, apie kainą kalbėjo su M. H., jis įvardijo 8 000 eurų atlygį už programinį produktą, kurį siūlė sukurti H. P.. Jo netenkino pasiūlytas produktas. Tuo metu techninės užduoties nebuvo. Užduotį jis parašė pats. 2016 m. spalio mėn. Už  I. G. investuotus 5 000 eurų buvo galima pradėti dirbti, o 40 000 eurų buvo įskaityti į projekto palaikymą. Jie taip pat buvo aptarę, kad nukentėjusiojo pinigais jis (I. S.) iš dalies grąžins savo išlaidas, patirtas pradėjus projektą, kai buvo užregistruota įmonė. Bendraudamas su I. G. susidarė nuomonę, kad jis kvalifikuotas investuotojas, suvokiantis projekto riziką. Buvo nuspręsta atidaryti anglišką įmonę „F“, todėl buvo geriau atidaryti sąskaitą Anglijoje. Jos atidarymu turėjo rūpintis teisininkas direktorius K. N. (K. N.). Pats to daryti negalėjo, nes (duomenys neskelbtini) neturi gyvenamosios vietos, kurios reikia norint atidaryti banko sąskaitą. 2016 m. balandį K. N. paprašė atidaryti sąskaitą „Barclays“ banke. Neatsimena asmens pavardės, atrodo, G., kuris yra anglas, pranešė, kad sąskaita atidaryta, bet ja gali naudotis tik direktorius K. N.. K. N. nepažinojo ir negalėjo patikėti jam įmonės pinigų. Nebūdamas nuolatiniu (duomenys neskelbtini) gyventoju, pats sąskaitos naudotoju tapti taip pat negalėjo, todėl sąskaita buvo uždaryta. Tuo metu buvo trys akcininkai: P. M. su 7120 akcijų, jis turėjo 89 akcijas ir dirbo su dokumentais, o visos likusios akcijos buvo I. G.. Viena akcija kainuoja 10 eurų. Visos akcijos turėjo būti išpirktos per metus. Jis (I. S.) buvo apmokėjęs įmonei „E“ už programos sukūrimą, t. y. investavo savo pinigus, ko nenorėjo daryti ir taip kreditavo įmonę. Kadangi banko sąskaita dar nebuvo atidaryta viskas buvo daroma grynais pinigais. Kai I. G. spalį pradėjo investuoti, jau buvo skola daugiau nei 30 000 eurų. Paskolos sutarties, patvirtinančios, kad jis (I. S.) kreditavo įmonę, nėra, nes tam nebuvo prasmės, sutartį iš abiejų pusių būtų pasirašinėjęs tas pats asmuo – jis. 2016 m. pabaigoje tapo aišku, kad P. M. nesugeba įnešti žemės į įstatyminį fondą ir neapmokės savo akcijų dalies. Tuomet jis (I. S.) pilnai apmokėjo P. M. akcijų dalį, o I. G. sumokėjo 46 200 EUR. Jo (I. S.) įnašas už akcijas buvo užskaitytas pagal įmonėje buvusią skolą jam. Toks akcijų perskirstymas įvyko 2017 m. sausio mėnesį, nuo tada jam priklausė 50 % akcijų minus viena, o I. G. – 50 % + 1 akcija. Jo (I. S.) įnašas į įstatyminį fondą buvo pilnai apmokėtas, o I. G. dalinai – 46 200 EUR. P. M. iš akcininkų buvo pašalintas. Už nukentėjusiojo į jo (I. S.) banko sąskaitą pervestus pinigus jis apmokėdavo savo išlaidas, taip pat pinigai buvo įnešami į įmonės kasą, tai patvirtina kasos dokumentai. Iš pradžių teigė, kad pinigus, kuriuos pervedė I. G. į jo sąskaitą, išgrynindavo kai reikėjo perduoti „E“, bankomate buvo nuimta daugiau, nei 20 000 EUR ir perduota pagal kasos orderius „E“. Vėliau teigė, kad kai                        I. G. pervedė pinigus į sąskaitą, jis į įmonės kasą jo vardu įnešdavo savo pinigus, pats pasirašydavo kasos pajamų orderius. Kasa nuolatos buvo prie jo (I. S.), nesvarbu kur būdavo. Kasa buvo – kasos knyga ir pinigai. Pinigai buvo saugomi pas jį. Visi pinigai į kasą buvo įnešami eurais. Į Angliją grynieji nevažiavo. Tai, kad nukentėjusiojo pinigai panaudoti įstatiniam kapitalui matyti iš akcininkų sąrašo, jį rodė I. G., kai buvo susitikę 2017 m. sausį Lietuvoje. IT darbai prasidėjo rugpjūtį, t. y. dar iki tol, kai nukentėjusysis pradėjo investuoti savo pinigus. Iki tol jis pats (I. S.) jau buvo įnešęs virš 0 000 eurų, bet visumoje įnešė ir dar daugiau. Už tuos pinigus buvo kuriamos programinės platformos. Jis disponavo skolininkui reikalingais pinigais, nes turėjo keletą kompanijų, viena iš jų yra (duomenys neskelbtini). Projekto pradžioje (duomenys neskelbtini) kompanija jam buvo skolinga 190 000 eurų, todėl susitikimų su L. P. metu naudojo tuos pinigus. Teismui pateiktame kasos žurnale matyti, kokios sumos ir kada buvo mokamos. Taip pat iš pasuose esančių atžymų matyti, kada jis susitikinėjo su L. P.. Jie susitikdavo ir Vienoje, nes tuo metu (duomenys neskelbtini) jis neturėjo sąskaitos ir jo (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo atvežti pinigus į Vieną. Niekada ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad su L. P. susitikinėjo Lietuvoje, gal tai vertimo klaida, turėjo omenyje Europos Sąjungą. Jam buvo patogu, už pinigus, kuriuos paskolino kompanijai, apmokėti paslaugas L. P.. Pinigų perdavimą patvirtina kasos orderiai, kontraktai, sąskaitos. Iš viso už programos kūrimą buvo sumokėta virš 120 000 eurų. Jo ir H. P. nurodytos kainos skiriasi, nes su pastaruoju kalbėjo tik apie pilotinį projektą, kuris tik vėliau tapo platforma ir ženkliai padidėjo kaina. Pokalbių su H. P., M. G. ir P. M. metu jis surašė techninę užduotį, vadovaujantis kuria „E“ pateikė pasiūlymą dėl kainos. Kiek iki šio projekto „E“ įvykdė projektų, nežino, tačiau 2018 m. L. P. šią kompaniją pardavė. L. P. pati yra programuotoja, tačiau turėjo ir savus programuotojus, kiek žino, ji sudarinėjo su jais sutartis. Tų programuotojų jis nebeprisimena, su jais susirašinėjo, bet tai buvo prieš 3 metus. Dėl atlygio su programuotojais susitardavo L. P., nes ji kontroliavo jų darbą ir mokėjo. Su šia programa dirbo 11 žmonių. L. P. pasiūlyta platformos sukūrimo kaina buvo 5 559 EUR, tačiau tai labai maža darbų dalis. Kiti pinigai buvo išleisti programinės įrangos palaikymui. Kurdamas verslo projektą, dar nežinojo, kad jį atliks E“, bet numatė tokią galimybę, nes tai buvo pigiausias ir realiausias variantas. Nors sutartyje su „E“ nebuvo nurodyta, kokia programinė įranga turi būti sukurta, ji aprašoma techninėje užduotyje, kuri turėtų būti sutarties priedas, bet tai nėra privalu. Jeigu įmonė vykdo savo darbą pagal užduotį ir nėra pretenzijų, tai kodėl turėtų apie tai rašyti sutartyje. Tas buvo aptarinėjama susirašinėjimuose su L. P.. 2016 m. rugsėjį jis pasamdė ir I. V., kuris bendradarbiaudamas su L. P. ir su jos programuotoju darė dalį projekto. Jis kūrė kliento matomų puslapių išorinį dizainą. Su juo buvo tik žodinis susitarimas. I. V. darbą pasiūlė, nes pamanė, kad baigiantis pirmam projekto etapui reiktų kitų programuotojų, kurie galėtų padaryti pigiau. Kai jis pradėjo kurti, žinojo, kad galimas interesų konfliktas, todėl vasarį nustojo bendradarbiauti. „E“ programinę įrangą parengė 2017 m. kovo pabaigoje, tačiau dar kurį laiką buvo atliekami nedideli pakeitimai, susieti su techniniu aptarnavimu ir platformos veikimu. Balandį ir gegužę buvo sumokėta 8 000 EUR. Sąskaitos už balandį, gegužę yra susiję su techniniu palaikymu. Perdavimo aktas yra sąskaitos faktūros, kitokio dokumento nebuvo būtinybės išrašyti. Materialus rezultatas yra programos kodas. Tokiu dokumentu yra techninis programos projektas, kurį sudarinėjo L. P. iš techninės informacijos. Techninis dokumentas yra programinės įrangos aprašymas. Kodas, kaip turtas į balansą buvo perduotas per apmokėtas sąskaitas. 90 % programinės įrangos sukūrė L. P. programuotojai ir tik 10 % – I. V. su dar dviem savo žmonėmis. Už tai I. V. gavo nemažiau 16 000 eurų. Sumokėjo jam pinigus, pasakė, kad nesusidirbs su L. P., todėl bendradarbiavimas nutraukiamas. I. V. mokėjo savo grynaisiais, nes mokant pavedimu, tektų sumokėti 15 proc. mokesčių. Jų neapskaitė, nes neturėjo išlaidas patvirtinančių dokumentų. I. V. negali išrašyti kasos orderio, nes nėra juridinis asmuo. Su I. V. buvo susitikę 3 kartus, paskutinį kartą, atrodo, sumokėjo 10 000 EUR. Bendrai – 26 000 EUR. Nemano, kad liko skolingas už darbą. I. V. nespėjo užduoties atlikti laiku. Paraleliai buvo pavesta užduotis „E“ programuotojams. Yra geriau turėti dvi galimybes. Iš pradžių jis nežinojo, kad I. V. darbo nereikės, sužinojo kovo mėn. Jam buvo svarbu, kad I. V. pabaigtų savo darbą, nes tai yra teisinga, be to, jis buvo jo draugas ir norėjo, kad santykiai liktu draugiški. Suprato, kad pinigai, kurie buvo pažadėti I. V. vasario mėn., bus iš „jo kišenės“, nes negalės įrodyti, kad tai įmonės pinigai. Darbo tęsimas su I. V. buvo jo asmeninis reikalas. Iš pat pradžių neplanavo mokėti visiems. Buvo kitokie planai dėl I. V. darbo, bet jie realizacijos metu keitėsi. Buvo galima panaudoti abi versijas arba sujungti į vieną ir toliau vystyti. Galiausiai kovo mėn. buvo nuspręsta I. V. kodo nenaudoti ir darbas su juo nutrauktas. Vėliau kaltinamasis parodė, kad I. V. darbą naudojo dalinai, galutinis rezultatas nebuvo naudojamas, tik dizainas ir sąveikų tarp tinklalapių puslapių schemos. Teigė, kad I. V. Anglijos kompanija „C“ nebuvo kuriama tam pačiam tikslui – naudoti „(duomenys neskelbtini)“ platformą. I. V. 2016 m. gruodį leido jam naudoti šią įmonę, nes liudytojo projektas nenusisekė, kad nereikėtų uždaryti. „C“ galėjo būti panaudota siekiant permesti kitam juridiniam asmeniui dalį procesų, tačiau tai nebuvo realizuota. I. V. turbūt ne taip suprato jo paaiškinimus, sakydamas, kad „(duomenys neskelbtini) “ platforma naudosis „C“. „F“ direktoriumi jis tapo 2016 m. gruodžio mėn. 13 d., bet dar iki tol naudojo savo asmeninius pinigus kompanijai, įnešant grynuosius į kasą. Turėjo įmonei skolinti pinigų iš ankstesnio darbo ir vykdytų projektų. „B“ iki šiol dirba, atrodo turi 16 proc. akcijų, ir tuo pat metu buvo (duomenys neskelbtini), teikė konsultavimo paslaugas (duomenys neskelbtini), 2011 m. gavo pajamų. Tai matyti iš (duomenys neskelbtini) teiktos deklaracijos už 2012 m. Tais pinigais atsikaitė su „E“, dalis pinigų buvo panaudota gyvenimui, turi butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), maždaug pusę dar paskolino kitai įmonei, kuri 2016 m. grąžino 120 000, likusią dalį gražins iki metu pabaigos. 2016 m. grąžino grynais, nes tam momentui neturėjo sąskaitos (duomenys neskelbtini). Praktiškai visi pinigai buvo panaudoti apmokėjimui už šį projektą. Pinigus jam atvežė į Vieną, ten pat pasirašinėjo orderius. Į Ukrainą gabeno pinigus, kad apmokėtų paslaugas „E“. Jo asmeniniai pinigai vėliau buvo grąžinti jam ir, esant poreikiui, naudojami įmonės tikslais, pagal generalinį įgaliojimą. Būdamas „F“ vadovu, apskaitą vykdė pagal kasos pajamų orderius. Buhalterinius dokumentus visada pildė pats, buvo ir direktoriumi ir buhalteriu, daugiau darbuotojų negalėjo sau leisti. Pats yra sertifikuotas buhalteris, dar turi 3 aukštuosius išsilavinimus, du iš jų ekonominiai. Pagal sertifikatą buhalteriją gali vykdyti ir Lietuvoje. Iki tapo „F“ direktoriumi savo veiksmus įmonės vardu gali pagrįsti generaliniu įgaliojimu ir sutartimi dėl paslaugų teikimo, leidžiančia priimti ir išduoti pinigus įmonės vardu. Paskolos sutartis įmonei buvo pasirašyta tarp jo ir K. N.. Jis nebijojo skolinti, nes suprato, kad anksčiau ar vėliau pats bus įmonės direktorius. Su K. N. nebuvo susisiekęs, bendravimas vyko per juristus. Tai įprasta praktika kai naudojami nominalūs akcininkai ir direktoriai. Jis sutartį siuntė su savo parašu į Angliją, grįžo su K. N. parašu. Pamena, kad bendravo su indu G., atrodo, dar buvo mergina A. Viskas buvo siunčiama įmonės adresu ir K. N. tokiu būdu pasirašydavo. Jis siuntė PDF formatu, K. N. pasirašydavo ir grąžindavo su paštu. Gali pateikti duomenis, kad siuntė el. paštu, tik jie bus anglų kalba. Buhalterinių dokumentų originalai buvo siunčiami dar iki susipažinimo su I. G. per DPD kurjerį. 2017 m. vasario mėnesį I. G. nustojo finansuoti projektą, vieną vertus dėl to, kad poreikio nebuvo, nes pats (I. S.) turėjo pinigų, iš kitos pusės – suprato, kad I. G. nelabai nori užsiimti, nes neturi apsaugos – įkeistos žemės, kaip buvo pradinėje darbo schemoje. Nukentėjusiojo pinigai iš tiesų buvo įnešti į įmonės kasą, tačiau fiziškai panaudojant nuosavus (I. S.) grynuosius. Vėliau, įmonės pinigai pagal apskaitą buvo išduoti jam (I. S.) apmokėti sąskaitoms už platformą, t. y. jis mokėjo sau priklausančiais grynaisiais, o po to susigrąžindavo juos iš I. G. pervestų. Tas buvo atlikta grynais, nes taip buvo patogiau. Tuo metu pats pajamas gaudavo iš savarankiškos veiklos – turėjo nemažai projektų ir investuotojų – netoli Miuncheno, Čekijoje, Slovakijoje, be to, turi asmenines kompanijas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Taip pat turi daug sąskaitų – Slovakijoje, Juodkalnijoje, todėl mokėjimai „E“ nesutaptų su gryninimais iš sąskaitos į kurią pervedė I. G.. Jam „E“ pasakydavo, kiek darbo padaryta ir paskaičiuodavo valandas, tada sekdavo apmokėjimas. Jis informuodavo I. G., kada pervesti pinigus. Už programos kūrimą įmonei pinigus nuveždavo grynais, nes nenorėjo, savo vardu daryti pavedimų. Pagrinde pinigus L. P. perdavinėjo Vienoje, bet perdavė ir Ukrainoje. Jo vežamos sumos neviršydavo privalomų deklaruoti 10 000 EUR. Pinigų perdavimas buvo fiksuojamas orderiais. Perduodant pinigus Vienoje L. P. registratūroje prašydavo, kad merginos atspausdintų dokumentus iš USB laikmenos. P. M. ir I. G. buvo suteikta galimybė prisijungti prie kuriamos IT platformos, jis pats davė prisijungimo kodus. Prisijungimas vykdavo užeinant į serverį, prieiga per slaptažodį. Prisijungimas buvo duotas spalį, kai I. G. pradėjo investuoti. Tam momentui buvo sukurta apie 60 proc. produkto. Nors P. M. nurodė, kad nematė jokių programavimo darbų, mano, kad nebūdamas informacinių technologijų specialistas, jis negalėjo peržiūrėti kodo ir suprasti matomų duomenų. Programa naudoja du serverius, viename vyksta darbas, o į kitą perkeliamas baigtinis variantas. P. M. neturėjo prieigos prie serverio kur programa buvo rašoma. Jam priėjimas prie serverio buvo užblokuotas kai buvo aišku, kad nevykdys įsipareigojimų. Pasitarus su I. G. nuspręsta pašalinti jį iš steigėjų. I. G. prašymu leista programos kūrimo stebėseną atlikti jo pažįstamo sūnui. Jam buvo suteikta prieiga prie serverio ir taip stebėjo. Vėliau I. G. taip pat buvo panaikinta prieiga, nes jis neįvykdė įsipareigojimų, neįnešė pilnai visos sumos. Tai buvo, atrodo, 2017 m. viduryje, faktiškai po to, kai jis nustojo investuoti. Platforma tuo metu beveik buvo paruošta naudojimui, buvo likę tik grafiniai darbai. Praktiškai pilnai buvo apmokėta, reikėjo tik vartotojų puslapyje įdėti grafiką. „Viber“ susirašinėjime su I. G. atpažįsta savo numerį, tačiau nepamena, kuriuo metu jis jam priklausė. Nukentėjusiojo telefono numerio nepamena. Jis niekada nesusirašinėjo su I. G. dėl 46 000 EUR grąžinimo. Maždaug 2017 m. viduryje pastarasis pasakė, kad jo giminaičiui JAV reikia sumokėti už automobilį 20-25 000 EUR. Kalba ėjo apie tuos pinigus. Bandė padaryti 15-20 000 EUR pavedimą per interneto banką, bet buvo išvykęs ir galutiniame rezultate neleido atlikti mokėjimo, nes mokėjimas turėjo būti iš juridinio asmens juridiniam asmeniui. Nežino, kodėl susirašinėjime minimas „(duomenys neskelbtini)”, matomai tekstas buvo redaguotas. „Viber“ susirašinėjimą atkurti galima tik turint tą telefono numerį, deja jis savo numerio nėra išsaugojęs. Į I. G. dėl investavimo kreipėsi, nes tai startuolių finansavimas ankstyvojoje stadijoje – pati rizikingiausia finansavimo stadija. Dažniausiai 90 proc. tokių projektų neveikia. Nebuvo pasiruošęs pilnai investuoti į tą projektą. Jis neplanavo apgaudinėti I. G., bet supratęs, kad prarado jo pasitikėjimą ir norėdamas išsaugoti normalius santykius, padarė kvailystę suklastodamas mokėjimo pavedimus. Santykiai suprastėjo, kai I. G. bandė „išeiti į jo investuotojus“ per jo buvusią merginą. Ji paskambino ir pasakė, kad skambino I. G., mano, jog yra apgaudinėjamas. I. G. skambutį buvusiai merginai, palaikė kišimusi į privatų gyvenimą. Tada jis jam parašė elektroninį laišką, kad taip aiškintis neteisinga. I. G. negalėjo susisiekti tiesiogiai telefonu, kadangi jis (I. S.) buvo pasikeitęs telefono numerį 2017 m. viduryje. Seną telefoną pametė ir numerio atstatyti negalėjo, nes tai buvo išankstinio apmokėjimo kortelė. I. G. apie tai neinformavo, nes visą laiką buvo išvažiavęs, neturėjo laiko. Sekančiame teismo posėdyje parodė, kad neinformavo, nes laukė, kol į jo sąskaitą pateks pinigų ir galės atsiskaityti su nuketėjusiuoju. 2017 m. birželį-liepą su juo susirašinėjo dėl pinigų grąžinimo, tikėdamasis, kad klientai pradės mokėti. Į klausimą, kodėl susirašinėjimo telefonu metu nurodė  I. G., jog pinigai yra pervesti, tik kažkokios problemos su banku, atsakė, kad bandė pervesti pinigus iš savo kompanijos (duomenys neskelbtini), bet pavedimo nepavyko padaryti.                                       I. G. buvo nurodęs, kad pinigai pervesti į „F“ sąskaitą, nes jam buvo žadėjęs atidaryti sąskaita Anglijoje. Nepavykus to padaryti, teko dirbti su grynaisiais pinigais, bet to nukentėjusiajam nesakė. Be to, I. G. panoro susigrąžinti savo pinigus, o jis (I. S.) laukė apmokėjimo iš kliento ir reikėjo išlošti laiko. Jo (I. S. elektroninis paštas buvo visą laiką tas pats, nesikeitė. Šiuo būdu su                              I. G. bendravimas nevyko labiau dėl jo (I. S.) kaltės, nes negalėjo nukentėjusiajam pilnai paaiškinti situacijos su investuotojais ir negalėjo pasakyti, kada tiksliai bus pinigų grąžinimas iš projekto. Nors iš pat pradžių buvo kalbama, kad įmonė pinigus gaus po 2-3 metų, kai pradės veiklą. Šio pažado jis nesugebėjo įvykdyti, bet tai nereiškia, kad ketino apgauti I. G. ar nebus grąžinti pinigai. Visos įmonės lėšos atsispindi buhalterinėje apskaitoje, joje yra kasos orderiai, avansinės ataskaitos. Visus dokumentus pasirašydavo tik jis (I. S.), nes kitų darbuotojų nebuvo, jis vienintelis atstovavo įmonę. „F“ šiai dienai realiai teikia paslaugas, jai neapmokėtų sąskaitų suma sudaro apie 200 000 EUR. Klientai neatsiskaito. Klientų negali atskleisti, tai daugiausia šveicarų, vokiečių įmonės, kurios aptarnauja interesus šeimų finansuose. Jis kviečia susirikti akcininkus, nes ateina laikas, kai bus apmokėtos tos sąskaitos ir galės pasidalinti pelną. 2020 m. sausio 22 d. teismo posėdyje teigė, kad sutarties terminas baigėsi 2020 m. sausio 15 dieną, todėl pinigus (187 000 EUR) planuoja gauti iki mėnesio galo. Ta „(duomenys neskelbtini)“ programinė įranga veikia lokaliniam serveryje, jo (I. S.) nešiojamajame kompiuteryje. Naudojama bet nepilnai, VPM kanalu, prie kurio klientams pagal prašymą išduodamas prisijungimo kodas. Naudojasi jis ir 3 įmonės investuotojos, tik lokaliai, per jį, kaip tarpininką. Per mėnesį įvyksta dvi trys operacijos vertybiniais popieriais, t. y. „F“ vykdo veiklą, bet ne tokiais mastais, kaip norėtų. Jo veiklai nereikia licencijos, nes klientai nėra fiziniai asmenys ir nedalyvauja biržoje. Įmonių registre vis dar yra žyma, kad šiuo metu įmonės veikla sustabdyta. Atnaujinti veiklai reikia tik pateikti vidaus ataskaitą ir sumokėti 35 000 EUR mokesčių bei delspinigius Anglijai. Jam jau yra tekę anksčiau atkurti įmonę iš būsenos „desold“, tai daroma per 2 savaites po mokesčių ir baudos sumokėjimo ir įmonė toliau tęsia savo veiklą. Planuoja veiklą atkurti iki mėnesio pabaigos, kai gaus pinigus iš klientų. Dabar buvo pateikta pirminė dokumentacija, kad yra pajamų ir mokesčių deklaracija. Mokesčių jis nemokėjo, nes nukentėjusysis nevykdė savo įpareigojimų, ataskaitos neteikė, kad negautų baudų. „F“ mokestinis laikotarpis kalendoriniai metai. Pagal Didžiosios Britanijos mokesčių reikalavimus, už 2017 m. turėjo būti sumokėta 32 000 eurų, be delspinigių ir baudos. Jeigu nukentėjusysis būtų įnešęs pinigus kaip įsipareigojo, 2017 m. būtų pateikta deklaracija su pelnu. Šiai dienai yra dvi „F“ sąskaitos – „Revolut“ ir „Pioneer“ banke. Pajamos buvo gautos pagal sutartis su klientais, panaudojant sukurtą programą. 2019 m. pabaigoje įmonė gavo 155 000 EUR pelną už „(duomenys neskelbtini)“ platformos naudojimą. Tai 2 proc. komisiniai. Šios lėšos buvo apskaičiuotos kaip 2020 m. pajamos. Šiam momentui pinigai dalinai nuėjo mokesčiams ir delspinigiams, likutis depozite iki kol įmonė bus vėl įtraukta į registrą. Įmonės atstatymo procesas paleistas prieš 3 savaites ir nėra dar baigtas, todėl kol kas registre jos nėra. Planuoja išpirkti nukentėjusiojo akcijas ir su juo atsiskaityti. Pinigai buvo gauti į „Revoliut“ sąskaitą, pervesti į „Pioneer“ banką, nes taip buvo paprasčiau atlikti mokėjimus už mokesčius ir Britanijos VMI paskaičiuoti delspinigius. Pasistengs pateikti „Pioneer“ banko sąskaitos išrašus. Negali atskleisti kur yra likutis, nes bijo tų sąskaitų arešto, tai vidinė įmonės informacija. Šiam momentui gali būti apie 125 000 EUR depozitinėje sąskaitoje, bet ne tuose dviejuose bankuose. Šios savaitės pabaigoje pinigai bus pervesti į jo (I. S.) advokato sąskaitą, kad galima būtų atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir sudaryta taikos sutartis. Paprašytas pakomentuoti, kodėl skiriasi jo žaliame segtuve pateikti dokumentų originalai nuo jų kopijų, pateiktų ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tyrimui buvo pateikti dokumentai, kurie jam buvo siųsti faksu, tai buvo faksimiliniai parašai, antspaudas su parašu. Vėliau jam buvo persiunčiami originalūs dokumentai su parašais. Ukrainoje tai įprasta praktika. Tyrimo metu - 2019 m., turėjo tuos originalus, bet jam buvo paprasčiau atspausdinti iš savo duomenų bazės, negu kopijuoti. Akcininkų registrus sudarinėjo jis pats, iki kol tapo direktoriumi, juos pasirašinėdavo K. N.. Jis siųsdavo dokumentus G. PDF faile, ir K. N. pasirašinėjo atspausdindavo. Teismui pateikė dokumentų originalus, kuriuos spėjo surinkti. Negali pasakyti, ar tyrimo metu juos turėjo. Anglijos registrui „Companies house“ informaciją pateikdavo jis. Niekada už K. N. nepasirašinėjo. Susirašinėjimo paštu su G. neišsaugojo. Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad būdamas finansų sferos specialistas, taip pat turėdamas plačius ryšius tarp potencialių investuotojų ir tarp bendrovių išduodančių momentinius kreditus, kurioms reikia investuotojų ir investicijų, 2016m. gegužės. mėn. buvo pradėtas projektas susijęs su tarpininkavimo paslaugų teikimu. Projektas pagrįstas tuo, kad jo bendrovė kaip tarpininkė, analizuos bendrovių išduodančių momentinius kreditus „kreditų portfelius“, iš kitos pusės garantuodama potencialiam investuotojui nepriklausomą kreditų portfelio įvertinimą. Klientų kreditinių portfelių analizei reikėjo sukurti programinį produktą, kuris leistų apdirbti ir analizuoti informacijos masyvus nuo 10 iki 100 tūkstančių kreditų, kuriuos išdavė mūsų bendrovės klientai. Taigi jis parengė kreditų portfelio įvertinimo algoritmą ir jo pagrindu sukūrė techninę užduotį programuotojams. Jo sukurtą techninę užduotį jis pasiūlė realizuoti kelioms IT kompanijoms. Jis gavo keletą pasiūlymų dėl kainos už tokias IT paslaugas. Kaina buvo nuo 140 000 EUR iki 300 000 EUR. Kadangi jo sukaupto kapitalo tam neužteko, jis pradėjo derybas su įvairiais investuotojais. Kadangi jo projektas buvo inovatyvi naujovė niekas nenorėjo investuoti. Jis bendraudamas su savo bendra kursiu P. M., papasakojo apie tokio projekto idėja, po kelių mėnesių P. jį supažindino su I. G.. P. pasiūlė savo turimą nekilnojamąjį turtą įnešti į kompanijos įstatinį kapitalą, kaip savo įnašo dalį, tam kad vėliau šis turtas būtų įkeistas I. G. naudai, kaip jo investuotų lėšų į kompaniją grąžinimo garantą. Tokiu būdu pas I. ir pas P. būtų ne mažiau nei 90 procentų bendrovės akcijų. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu, kad galėtų garantuoti I. kaip potencialiam investuotojui jo investicijų grąžą, su sąlyga, kad tie pinigai kuriuos investuos jis bus jam grąžinti po 3 metų nuo bendrovės darbo pradžios. Šis susitarimas buvo sudarytas 2016 m. liepos mėn. ir tik žodžiu. Bendrovė „F“ buvo įkurta 2016 m. gegužės 24 d. Faktiškai 2016 m. rugpjūčio mėn. pradžioje pradėjo investuoti į projektą savo pinigus ir paprašė Anglijos advokatų, kad pakeistų bendrovės „F“ steigėjų sudėtį. 2016 m. gruodžio 13 d. bendrovė „F“ reorganizuota. Pradžioje „F“ direktorius buvo K. N. (iki 2016 m. gruodžio 13 d.). Kadangi jis buvo „F“ direktorius ir gyveno (duomenys neskelbtini), jis atidarė sąskaitą banke „Barclay“ bendrovės vardu. Kai jis tapo 2016 m. gruodžio 13 d. „F“ direktoriumi, buvo bandoma pakeisti už įmonės sąskaitą atsakingą asmenį banke, tačiau to padaryti nepavyko, todėl kad jis neturėjo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. jis į bendrovės veiklą pradėjo investuoti, faktiškai investavo 38 520 eurų, iš kurių buvo mokėta už platformą (bendrovės veiklos programinis aprūpinimas). Kadangi jis negalėjo naudotis bendrovės „F“ sąskaita, turėjo dirbti su grynaisiais pinigais, todėl jis I. pasakė, kokios reikalingos pinigų sumos, kur jos bus panaudotos. I. G. sutiko ir pirmą įnašą 8 000 eurų sumoje padarė Vilniaus bankomate, jis jam savo ruožtų išrašė kasos pajamų orderį. Laikotarpyje nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. vasario 27 d. I. G. į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš viso pervedė 46 200 eurų. Visi reikiami dokumentai buvo užpildyti, o jam buvo išduotas akcijų sertifikatas patvirtinantis, kiek akcijų jis yra įgijęs ir išrašas iš akcininkų registrų nurodantis kiek faktiškai akcijų jis apmokėjo ir kiek turi balsuojančių akcijų. I. G. duoti pinigai įnešti į „F“ kasą grynais pinigais. Jis I. pasakė, kad šis projektas kainuos 140 000 eurų, tačiau jis buvo pasiruošęs investuoti tik 80 000 eurų, todėl programinio aprūpinimo sukūrimas buvo padalinta į dvi dalis, t. y. analitinę dalį ir vizualizaciją. Tai leistų pradėti dirbti su klientais be vizualiacijos. 2016 m. gruodžio mėn. gale P. atsisakė investuoti savo turimą nekilnojamą turtą į kompanijos „F“ įstatinį kapitalą. Faktiškai iki 2017 m. sausio vidurio I. ir P. bandė spręsti šią problemą, tačiau jos taip ir neišsprendė. 2017 m. vasario 20 d. Kijeve susitiko su I. G., kadangi P. atsisakė įnešti savo įnašą į „F“ įstatinį kapitalą. Priėmė sprendimą P. akcijas padalinti, t. y. jam ir I. (50 procentų  minus 1 akcija jam ir 50 procentų plius 1 akcija I. G.), su ta sąlyga, kad jis įmokės 80 000 eurų ir I. G. įneš 80 000 eurų į „F“ įstatinį fondą. Faktiškai 2017 m. vasario pabaigoje jis investavęs buvo daugiau nei  55 000 eurų, o I. – 46 200 eurų. Programuotojams buvo jau sumokėta už darbą 103 000 eurų. Po to I. sakydamas, kad šiuo metu lėšų neturi, prašė kad jis investuotų pats. Faktiškai 2017 m. gegužės pabaigoje jis jau buvo įnešęs daugiau nei 80 000 eurų, apmokėdamas tokiu būdu programuotojų darbus. I. nustojo mokėjęs pinigus sakydamas, kad neturi lėšų. I. nuo 2017 m. balandžio iki liepos mėn. bandė pasinaudoti jo ryšiais su investuotojais (kurie nesusiję su „F“) ir gauti iš jo kontaktus, kad galėtų susisiekti su investuotojais, kadangi atsisakė suvesti jį su investuotojais, tarp jų kilo konfliktas. Bendrovės veiklos programinis aprūpinimas buvo sukurtas ir veikiantis, viso kainavo 127 320 eurų. Bendrovė susidūrė su ta problema, kad finansiniai metai tęsiasi nuo gegužės iki kitų metų gegužės, o klientų finansiniai metai prasideda sausį ir baigiasi gruodį, dėl to jie laiku negali suformuoti bendrovės metinės finansinės atskaitomybės. I. G. norint pasitraukti iš verslo, jis yra pasiruošęs sumokėti realią (teisingą) akcijų kainą, įvertinant bendrovės finansinius rezultatus. Papildomai nori paaiškinti, kad „F“ veikla sustabdyta, todėl kad laiku nebuvo pateikta bendrovės metinė finansinė atskaitomybė, todėl ji buvo išbraukta iš Anglijos rejestro, tačiau įmonė ten bus grąžinta, pateikus finansinės atskaitomybės dokumentus ir sumokėjus baudą. Programinės platformos bendrovė, kuri atliko darbus yra (duomenys neskelbtini) „E“. Šios bendrovės direktorė L. B. P., tel. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 41-42). Papildomai apklaustas                               I. S. dėl pirmojo epizodo neprisipažino, dėl antro epizodo prisipažino, tai padarė iš kvailumo. Dėl pirmojo epizodo laikėsi savo ankščiau duotų parodymų, kuriuos davė ankstesnėse apklausose, papildė, kad I. G., mokėdamas pinigus per bankomatą, gerai žinojo, kad tokiu būdu atlygina nuostolius, kuriuos jis turėjo kurdamas firmą, bet ir vykdydamas bendrovės komercinę veiklą. 2017 m. sausio 20 d. I. G. pasinaudojo savo akcijomis už kurias jis jau tuo metu buvo sumokėjęs, perdalindamas akcijų dalis bendrovėje. Tokiu būdu pripažino, kad nupirko akcijas gerai žinodamas apie nusipirktų akcijų skaičių. Dėl antrojo epizodo prisipažino, kad mokėjimo pavedimus banko SEB suklastojo, t. y. konkrečiai laiko neprisimena, bet buvo suklastotas tokiu būdu, kokiu nurodyta pranešime apie įtarime. Suklastojo mokėjimų pavedimus iš kvailumo, kadangi I. G. nebuvo informuotas apie tai, kad nepavyko atidaryti įmonės „F“ sąskaitos Didžiojoje Britanijoje, taigi įmonės reikmėms jis naudojo savo asmeninius pinigus. Šie pinigai buvo grynieji, dalis buvo pasiskolinta iš jo draugų, o kitą dalį turėjo sukaupęs dirbdamas (duomenys neskelbtini) įvairiose bendrovėse. Didžioji dalis buvo jo asmeniniai pinigai. Pasiskolino tik 5 000 eurų iš draugų. Šie AB „SEB bankas“ mokėjimo pavedimai elektroniniu būdu buvo išsiųsti antstoliui A. bei kopija buvo išsiųsta ir I. G. atstovui Michailui Gaibeliui. Su (duomenys neskelbtini) gyvenančia L. B. P. jo santykiai draugiški ir verslo. Už atliktus programinės platformos darbus Ukrainos bendrovei „E“ buvo mokama dalimis, grynaisiais, dėl ko buvo išrašomi kasos pajamų orderiai. Pats asmeniškai vykdavo į Ukrainą ir turėdavo pinigų sumas iki 10 000 eurų, kurių nereikėdavo deklaruoti. Būdavo, kad pati L. B. P. atvažiuodavo į Lietuvą ir jis jai Lietuvoje sumokėdavo už atliktus darbus (t. 5, b. l. 65).

Nukentėjusysis I. G. teisme parodė, kad 2016 m. buvo Lietuvoje pas P. M. svečiuose, jis pasiūlė projektą. Investiciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad bendra projekto suma 80 000 EUR, jo įnašas per metus apie 42 000 EUR. Komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad 5 900 EUR išlaidos skiriamos programos surašymui, sertifikavimui, serverių apmokėjimui, Anglijos advokato, kuris turėjo įnešti pirkimus į „F“, išlaidoms. Jis sutiko investuoti. Pirmą dalį įnašo atliko 2016 m. gruodžio mėnesį, o paskutinį – 2017 m. kovą. Įnešė daugiau nei 42 000 EUR. Kada mokėti ir kokias sumas, sakė I. S.. Jis sakė, kad šitos sumos eina į įstatyminį fondą ir tik ten. Jo pervesti pinigai buvo skirti tik papildyti „F“ įstatyminį fondą, tą nurodydavo ir savo pavedimų mokėjimo skiltyje. Po pilno įnašo sumokėjimo I. S. nustojo bendrauti. Iš pradžių jis davė prieigą prie kuriamos programos, bet po to ji buvo atimta. Jo pažįstamas (duomenys neskelbtini) (F. S.), kurio paprašė kontroliuoti kas vyksta su programine įranga, bendravo su informacinių technologijų (IT) specialistu – I. V. (I. V.) – privačiu asmeniu, kuris gavo pinigus iš I. S. ir sukūrė platformą. Jam I. V. davė leidimą, prieigą stebėti I. V. darbą. Po to, 2017 m. kovą, prieigą gavo ir jis (I. G.), o 2017 m. rugpjūtį jos neteko ir neturėjo galimybės gauti kokią nors informaciją. 2017 m. balandį matė, kad programa nebaigta. 2018 m. sausio mėnesį jis susirašinėjo su I. V., kuris pasakė, kad I. S. darbą vykdė, bet paskui nustojo, nes I. S. dingo ir nutraukė finansavimą. Programos nebaigė. Tiksliai nebuvo pasakyta, kada nustojo. Turi 2018 metų sauso mėn. susirašinėjimą su I. V..  I. V. buvo fizinis asmuo – I. S. pažįstamas. Įmonės „E“ nežino, tik girdėjo, kad pas I. S. yra labai gera draugė L., kaip supranta tai yra L. P.. Susitarimo, kad įmonė atliks programos kūrimą nebuvo, jis buvo nustebęs, kai tai sužinojo. Jam žinomas tik I. V., kaip fizinis asmuo. Už jo paslaugas komerciniame pasiūlyme buvo numatyta 5 950 EUR ir pilnai tikėtina, kad jis gavo tuos pinigus, nors asmeniškai nematė nei vieno mokėjimo patvirtinimo. Su I. S. bendravimas buvo minimalus, bendravo „Viber“ programos pagalba. Jis visą laiką buvo užimtas, kelionėse, pusę metų buvo (duomenys neskelbtini) bent jau taip sakė. Netikėtai ir neperspėjus atvykęs į Lietuvą I. S. rado bute, jis buvo nustebęs. Paprašius pateikti nors kažkokius dokumentus, banko išrašus, dėl jo pinigų panaudojimo, jis pažadėjo tai padaryti kitą kartą. Susitarė, kada susitiks kitą kartą. 2017 m. gruodžio mėn. pradžioje atvykęs sužinojo, kad I. S. išvažiavo iš to buto ir daugiau jo nebematė. I. S. naudojosi dviem telefono numeriais („Viber“, „Whatsapp“), bet vieną atjungė, o kito nekėlė. Jo elektroninį paštą turėjo, visus susirašinėjimus yra išsaugojęs. Kadangi turėjo jo buvusios merginos numerį, pabandė iš jos sužinoti, kur yra I. S.. Tada pastarasis vieną kartą atrašė, kad „neliesk mano merginos, juridiškai mano viskas pridengta tu man nieko nepadarysi“. Pradėjo ieškoti susisiekimo su I. S. būdų, į skambučius jis neatsiliepinėjo. Iš angliško registro „Company house“ 2018 m. gegužės mėnesį gavo informaciją, kad įmonė „F“ uždaryta, nes nevykdo veiklos. Po šito kreipėsi į advokatą. Pagal advokato užklausą antstolio padėjėjas parašė laišką I. S., kuris atsakė tik į elektroninį paštą, ir išsiuntė pavedimų kopijas, tačiau jų tikrumo negali pakomentuoti. P. M. kaip investuotojas žadėjo įnešti savo dalį žeme, tačiau vėliau I. S. išsiaiškino, kad žemė priklausė P. M. skolininkui. Šita kaltinamojo parodymų dalis yra teisinga, tačiau žemės įkeitimas nebuvo esminė sąlyga, kad jis (I. G.) taptų akcininku. I. S. pasakė, kad savo dalį įneš kažkokios Slovakijos įmonės akcijomis, tačiau, kad jis apmokėjo, ar apie paskolas įmonei – nieko nežino. Šiai dienai registre „Company house“ du pagrindiniai investuotojai yra jis ir P. M., I. S., kaip akcininko, ten nėra. Jis turėjo iki 1% akcijos, buvo direktoriumi, tvarkė visus dokumentus, antspaudas ir parašas jo. Prieigos patikrinti, ataskaitų iš jo niekaip neišeidavo gauti, nors bandė. Jis visą laiką būdavo išvykęs, kelionėse. Teisme jam pirmą kartą tapo žinoma, kad I. S. iš pervestų pinigų turėjo kompensuoti savo veiklos išlaidas su šia firma, nors negalėjo turėti realių išlaidų. Pinigus į I. S. sąskaitą reikėjo pervesti jo nurodymu, nes dar nebuvo „F“ sąskaitos Anglijoje. Tik iš bylos jam paaiškėjo, kad I. S. kažkur kitur išleido pinigus. Jis nepranešė, kad turi išlaidų. I. S. jo pervestais pinigais galėjo naudotis tik tam, kad apmokėti programavimo, serverių pirkimo, advokatų paslaugas, tik įmonės „F“ naudai. 2018 m. gegužės 3 d. I. S. pateikė išrašus iš jo SEB banko sąskaitos, kad įnešti pinigai buvo pervesti į „F“ įmonės banko sąskaitą Anglijoje bei kad jis išleido pinigus įmonei, tačiau, kaip supranta, pervedimų nebuvo. Iš                       I. S. jį pasiekė daug melo, daugiau nenori su juo dirbti. UAB „S“ pasiūlymą tapti akcininku jam pateikė I. S., pasiūlė kaip vieną iš variantų gauti leidimą gyventi ir dalyvauti jo įmonėje UAB „S“. Tuo momentu manė, kad viskas veiks ir tai būtų patogu, todėl sutiko. Supratimas, kad I. S. dingo, buvo 2017 m. gruodžio pradžia. Ikiteisminio tyrimo metu I. G. parodė, kad 2016 m. I. S. (tel. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) jam ir jo pažįstamam P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tel. (duomenys neskelbtini)) pasiūlė investuoti į jo sugalvotą komercinį projektą, t. y. pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslą. I. S. pasirūpino visais įmonės įsigijimo Jungtinėje Karalystėje dokumentiniais formalumais ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. už simbolinę 100 GBP kainą visi trise tapo „F“ akcininkais, o I. S. - šios įmonės direktoriumi. I. S. primygtinai prašė, kad į jo sugalvotą verslą savo pinigines lėšas investuotų įnešdami jas į įmonės įstatinį kapitalą. Motyvuodamas tuo, kad įmonės įsigijimo formalumai dar neužbaigti, o jis kol kas nėra paskirtas direktoriumi (tapo vėliau - nuo 2016 m. gruodžio 13 d.), pinigus, skirtus įnešimui į įmonės įstatinį kapitalą, I. S. prašė jo pervesti į jo vardu Lietuvos Respublikos teritorijoje AB SEB banke atidarytą asmeninę banko sąskaitą. I. S. žadėjo, kad sutvarkęs likusius įmonės įsigijimo dokumentus ir tapęs direktoriumi, jo lėšas iš savo asmeninės banko sąskaitos jis perves tiesiai įmonės „F“ vardu Jungtinėje Karalystėje atidarytą banko sąskaitą. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d. I. S. prašymu Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavė jam įmonės įstatinio kapitalo padidinimui 46 200 eurų dydžio sumą: 2016 m. spalio                 24 d. AB SEB banko bankomate Vokiečių g. 8, Vilnius jo turimą AB SEB banko elektroninės banko kortelės sąskaitą įnešė grynais 7 120 svarų (8 000 eurų) sumą. I. S. tą pačią dieną anglų kalba išrašė pinigų priėmimo kvitą Nr. 1 apie pinigų gavimą „F“ vardu, kaip paskirtį jame nurodydamas „įmoka už akcijas“. Likusias pinigų sumas, skirtas įnešti įstatinį kapitalą, pervedė jam iš savo banko sąskaitos AB Šiaulių banko Vilniaus filiale Nr. (duomenys neskelbtini) į jo banko sąskaitą AB SEB Banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 10 d. – 4 000 eurų, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 eurų, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 eurų, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 eurų, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 eurų. Gavęs iš jo visas aukščiau paminėtas sumas, I. S. staiga pradėjo vengti asmeninių kontaktų ir bendravimo telefonu. Kurį laiką atsiliepdavo tik elektroniniu paštu, tačiau su laiku nustojo. Į jo prašymus pagrįsti dokumentais faktą, jog jo pinigines lėšas jis, kaip ir priklauso, pervedė įmonės banko sąskaitą, jis nereaguodavo. 2018 m. kovo 6 d. JK Bendrovių registras viešai informavo, kad įmonė po 2 mėnesių bus likviduota. Sunerimęs pabandė kontaktuoti su I. S., tačiau nesėkmingai. 2018 m. kovo 14 d. per savo atstovą - advokatą M. Gaibelį kreipėsi į antstolę Brigitą Palavinskienę su prašymu įteikti I. S. jo 2018 m. kovo 14 d. reikalavimą. Šiame reikalavime prašė I. S. pateikti jam dokumentus, patvirtinančius perduotų lėšų teisėtą panaudojimą pagal paskirtį – įnešimui į  įmonės „F“ įstatinį kapitalą, tame tarpe įskaitant ir dokumentus, liudijančius, kad iš jo asmeninės banko sąskaitos nurodyta suma buvo pervesta įmonės „F“ banko sąskaitą, tapo įmonės turtu bei buvo tinkamai įtraukta į įmonės „F“ buhalterine apskaitą. Tuo atveju jei perduotų piniginių lėšų pagal minėtą paskirtį jis tinkamai nepanaudojo arba negali pateikti šio panaudojimo faktą patvirtinančių dokumentų, reikalavau nedelsiant grąžinti jas, pervedant į jo banko sąskaitą. Antstolei Brigitai Palavinskienei rasti I. S. ir įteikti dokumentus nepavyko, tačiau antstolės B. Palavinskienės padėjėjui A. B. pasisekė 2018 m. balandžio 25 d. susisiekti su I. S. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) ir įteikti reikalavimą. 2018 m. gegužės 5 d. I. S. antstolio padėjėjui A. B. bei jo atstovui advokatui M. Gaibeliui elektroniniu paštu atsiuntė atsakymą į 2018 m. kovo 14 d. reikalavimą. Jame I. S. nurodė, kad iš savo asmeninės AB SEB banko sąskaitos jo (I. G.) lėšas neva pervedė įmonei į jos banko (Barclays Bank UK Plc) sąskaitą Jungtinėje Karalystėje (Nr. (duomenys neskelbtini)), pridėdamas prie atsakymo tai tariamai patvirtinančias AB SEB banko elektroninės bankininkystės platformos mokėjimo nurodymų kopijas. Tačiau I. S. kategoriškai atsisakė pateikti įmonės banko sąskaitos išrašus, patvirtinančius pinigų įplaukimą į ją. Taip pat I. S. patikino esą iki 2018 m. gegužės 31 d. jis parengs įmonės veiklos metinę atskaitomybę ir užsakys įmonės audito ataskaitą, kurias jam pažadėjo netrukus pateikti. Tačiau I. S. pateikti AB SEB banko mokėjimo nurodymai nepatvirtina jo teiginių apie jo lėšų pervedimą į įmonės banko sąskaitą. Mokėjimo nurodymuose trūksta vienos esminės standartinei nurodymo formai būdingos žymos - apie pavedimo įvykdymo būklę „įvykdyta“. Nei viename iš septynių I. S. pateiktų mokėjimo nurodymų tokio įrašo apie įvykdymą nėra. Tokiu būdu yra pagrindo manyti, jog jis, siekdamas apgauti dėl lėšų tariamo pervedimo į įmonės sąskaitas, galimai suklastojo pateiktus bankinio mokėjimo nurodymus. I. S. vienareikšmis atsisakymas pateikti išrašus iš pačios įmonės banko sąskaitos tik dar labiau sustiprina pagrįstas abejones dėl mokėjimo nurodymų tikrumo. Nuo 2018 m. gegužės 5 d. iki šiol I. S. taip ir nepateikė jam nei žadėtos įmonės finansinės atskaitomybės, nei audito ataskaitos. Netrukus po jo 2018 m. gegužės 5 d. atsakymo gavimo JK Bendrovių registras 2018 m. gegužės 22 d. dieną viešai paskelbė, kad įmonė yra likviduota. Tai liudija, kad I. S. informacija apie įmonės veiklą ir pažadai pateikti jam jos ataskaitas, buvo melaginga. I. S. iki šiol slapstosi, jokios informacijos apie jo piniginių lėšų likimą neteikia. Įsitikinęs, kad nuo pat pradžių buvo I. S. mulkinamas, siekiant apgaule išvilioti iš jo ir įsigyti savo naudai svetimą didelės vertės turtą (46 200 eurų sumą) kaip priedangą naudojant tariamo verslo idėją, įmonės įsigijimą ir jos įstatinio kapitalo apmokėjimą. Šiai dienai jokių patikimų dokumentų, kad jo pinigai iš viso buvo pasiekę įmonę, net nėra. Duomenų, kad įmonė buvo realiai vykdžiusi kokią nors veiklą kaip tą žadėjo I. S., nėra, o pati įmonė iš viso yra likviduota. Be to, I. S. melagingi aiškinimai apie jo lėšų pervedimą įmonės sąskaitą yra grindžiami galimai suklastotais mokėjimo nurodymais (t. 2, b. l. 87-89).  

Liudytojas P. M. (P. M.) teismo posėdyje parodė, kad su I. S. susipažino 2014 m. universitete, o I. G. pažįsta nuo 2005 m., darbo reikalais. I. S. pažinojo gerai, žinojo ir jo tėvus. Jų finansinė situacija buvo sudėtinga, jokių ypatingų pajamų, vienintelė svajonė – paleisti platformą ir pradėti dirbti, nes jokios perspektyvos ir nebuvo. Baigus universitetą I. S. dirbo su įmone, kuri užsiėmė smulkiais kreditais. Po kažkiek laiko jį išmetė iš jos ir pokalbio metu jis pasakė, kad žino visą tą rinką bei pasiūlė sukurti tam tikrą instrumentą, kuris padėtų įmonėms, su kuriomis jis dirba, pritraukti investuotojus. Apie tai daug kalbėjo ir buvo nuspręsta sukurti elektroninę platformą. Tam jis pasikreipė į savo du pažįstamus iš (duomenys neskelbtini). H. P. (H. P.), jis tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) studentas, ir M. H. (M. H.). Tuo momentu I. S. dar neturėjo supratimo, kaip viskas turėjo atrodyti. Tai buvo 2016 m., dar turi išlikusią pirmą susirinkimo nuotrauką. Susitikimo metu ant lentos piešė konfigūraciją, kaip turėtų būti, sugalvojo prekės ženklą „(duomenys neskelbtini)“. I. S. paruošė investicinį verslo planą, kur buvo aprašyti visi įmonės kūrimo ir darbo žingsniai. Visą tą laiką jie ieškojo investuotojų į šį projektą. Taip jis supažindino I. S. su I. G.. Proceso eigoje jie įsigijo įmonę (duomenys neskelbtini). I. S. turėjo kontaktą su advokatų kontora per Indijos pilietį, kuris nupirko jau esančią įmonę su direktoriumi K. N., tai buvo maždaug 2016 metų gruodžio mėnesį. K. N. buvo fiktyvus direktorius, duomenų bazėje jis 6 ar 7 įmonių direktorius. Jie teikia tokias paslaugas tam, kad nereiktų važiuoti į Angliją, o pirkėjas šiek tiek daugiau moka už jų paslaugas, bet už tai gauna jau paruoštą įmonę tik, kad pakeičiamas direktorius ir viskas. Pardavėjui pateikia visus dokumentus, jis patikrina dėl kriminalo, jeigu nėra kriminalo Europos Sąjungos duomenų bazėje, galima pirkti bendrovę. Jis su K. N. nebendravo, niekas su juo nebendravo. I. S. bendravo tik su Indijos piliečiu. Visa tai buvo daroma elektroniniu paštu. Kiek žino, I. S. darbai buvo tokie: apmokėjo anglišką įmonę, gavo dokumentus, pakeitė direktorių, kartu su juo buvo surašomas investicinis planas, tai visas jo darbas. Už tai jokių pinigų neturėjo gauti, net kaip darbo užmokesčio, nors buvo direktorius. Toks buvo jų susitarimas. Įmonė nei turto, nei patalpų neturėjo. Tai yra „startup“, žmonės deda savo laiką, pastangas. Pagal investicinį projektą darbo užmokestis, biuro išlaikymas, telefono ryšys, komandiruotės buvo tolimoje ateityje, viskas tik po to, kai bus įvykdytos dvi sąlygos. Pirma sąlyga paruošta programa, antra – pirmi klientai, iš kurių būtų matyti, ar iš vis reikalinga ta programa. Jeigu nebūtų reikalinga niekam, tai tiesiog išsiskirsto ir kažkaip kompensuoja tuos 7 000 EUR I. G.. Jis nežino, kodėl I. G. pervedė I. S. aštuonis kartus daugiau pinigų. Apie jokius pinigus negalėjo būti kalbos, kol nebus sukurta programa, viso kito jis nežino. Pagrindinis dokumentas buvo investicinis planas, kurio tarėsi laikytis. Projekto startui reikėjo dviejų dalykų – elektroninės platformos ir antras –                                I. S. pasakė, kad jis turi susitarimą su tokiomis kreditavimu užsiimančiomis įmonėmis, kurios bus jų klientais. Iš karto susitarė su I. G., kad jis įneš pirmą įnašą į įstatyminį fondą, tam kad būtų sukurta elektroninė platforma. Iš pradžių kūrėjai, kuriuos jis (P. M.) pasiūlė, buvo Vilniuje. Juos pažinojo ir buvo galima kontroliuoti. Jie pasakė, kad platforma kainuotų 8 000 EUR. I. S. pasakė, kad tai yra labai brangu ir jis turi programuotoją (duomenys neskelbtini), kuris tai padarytų už 5000 EUR. I. G. sutiko, kad programą kurtų I. S. pažįstami su sąlyga, kad jis pasamdys vieną specialistą, kuris tikrins kaip vyksta darbas. Su sąlyga, kad viskas bus kontroliuojama, jis (P. M.) sutiko dalyvauti projekte ir 2016 m. rugsėjį išvyko į (duomenys neskelbtini). Žinojo, kad I. G. perdavė 7 000 EUR tam, kad vystyti platformą. Pagal jų susitarimą visi atsiskaitymai ir išlaidos turėjo eiti per įstatyminį kapitalą. Pagal planą sausio mėnesį programa turėjo būti paruošta ir turėjo būti galima ją pateikti būsimiems klientams. Jis turėjo prieigą prie programos, kuri tikrina darbą kaip vyksta darbas. Gruodžio mėnesį ten nieko nepamatė. Pagalvojo, kad kažko nesupranta ir paprašė pažiūrėti savo uošvės, kadangi ji daugiau nei 25 metus dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ji pasakė, kad ten nieko nėra. Paskui jis susisiekė su I. G. ir I. S.. Pastarasis pasakė, kad „tu nieko nesupranti, ne tą paspaudei, ne tą atidarei“. Dar paminėjo, kad elektroninės bazės – platformos, terminas perkeliamas į kovo mėnesį. I. G. pasakė, kad išsiaiškins ir tuo visi pasiaiškinimai baigėsi. Po pokalbio jis neteko prieigos, o I. S. pakeitė telefono numerius, visus pašalino iš socialinių tinklų. Tuomet jis suprato, kad programos nėra, darbas su programa nevyksta. Be to, nebuvo jokių susitarimų su įmonėmis, kurios turėjo būti potencialiais klientais. Kai pamatė, kad (duomenys neskelbtini) įmonė „dega raudona šviesa“ registracijos bazėje, suprato, kad nevyksta jokie veiksmai. Po viso to 2017 m., gal rudenį,  pas jį atvažiavo I. G. su prašymu padėti surasti I. S.. Pasakė, kad pagal I. S. prašymą jis įnešė į įstatyminį fondą 47 000 EUR, tačiau jis nežino, nei kur I. S., nei kur pinigai ar darbas. I. G. teigė bendravęs su programuotoju iš (duomenys neskelbtini), tačiau ir jis sakė, kad I. S. nematė, jo kontaktų nežino, už darbą jam sumokėjo, darbas realiai buvo atliktas, bet programos niekas nepaėmė. Nežino, kiek (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta. I. G. tos programos nepasiėmė, nes jam tuo metu buvo šokas, jam labiau rūpėjo surasti I. S. ir savo pinigus, nes nežinojo, kur jie panaudoti ir nepavyko rasti kaltinamojo. Tas programuotojas negalėjo būti L. P. darbuotoju, nes jis „freelanceris“, laisvai samdomas, dirbo ant savęs, užsakovų darbus atlikinėjo nuotoliniu būdu, įmonėje nedirbo. Kai pats (P. M.) žiūrėjo prisijungęs prie kuriamo tinklapio, ten nieko nebuvo. I. S. visos pajamos buvo kai dirbo (duomenys neskelbtini), iš kurios išmetė, jo atlyginimas buvo maždaug 1 200 EUR. Žino, kad jis dar buvo steigėju įmonėje UAB „S“, bet ten uždarbio nebuvo, ten „visiškai buvo liūdna“, teko atsisakyti biuro, nes kilo klausimas dėl apmokėjimo, jo ieškojo žmonės, nes vieną dieną jis tiesiog susirinko daiktus ir dingo. Žino, kad I. S. gyvena pas tėvus, iš jų pajamų, niekur nedirba. Pažįsta kaltinamojo tėvą, buvo sutikęs, todėl ir žino. Taip pat žino, kad ir kitas jo projektas baigėsi pareiškimais policijai, su padirbtais banko dokumentais. Jis pats neinvestavo, nes susitikimų metu neturėjo pinigų, tačiau jo skolininkas pardavinėjo žemę, kuria jis (P. M.) sutiko įnešti kaip užstatą. Skolininkas žemę pardavė 2017 m. kovo mėnesį, su juo atsiskaitė, ir tais metais jis jau galėjo atlikti piniginius įnašus, tačiau matė, jog niekas nebuvo daroma, po to jam pašalino prieigą, todėl daryti įnašą nematė prasmės. Pats I. S. nieko neinvestavo, nes kai vyko investuotojų paieška pas jį buvo nulis, nebuvo nei vieno žmogaus su kuriuo būtų galima derėtis pradinėje stadijoje. Jis žadėjo įsigyti mažą akcijų dalį ir pradėjus įmonei veikti, jas apmokėti. Buvo nuspręsta, kad pagrindiniais akcininkais tampa jis                  (P. M.) ir I. G.. Visus žmones, kuriems siūlė platformą visus atvesdavo ir siūlė jis (P. M.). Programos rėmus, „brendą“ kurti buvo atvykę H. P. (H. P.) ir M. H. (M. H.). M. H. ir H. P. pasiūlė tą programą sukurti, nes nebuvo nei techninės užduoties nieko. I. S. neturėjo įsivaizdavimo, kaip viskas turi atrodyti, visą tai buvo nuspręsta per keturis susitikimus, jie braižė, aptarinėjo, vyko darbinis procesas. Visiems tai buvo nauja. Šitie žmonės dalyvavo iki techninės užduoties, kurią būtų galima duoti programuotojui, sukūrimo. Techniniame aprašyme buvo svetainės konfigūracija, rizikos faktorių atpažinimo algoritmas, įnešimo sistema, sistema kaip įmonės, kurios teikia visas tas paslaugas, siunčia savo balansą tam tikru momentu. Tuo metu jie turėjo tik darbinius užrašus ant popieriaus. Žino, kad I. G. tuo momentu jis įnešė į įstatyminį fondą 7 000 EUR, kad būtų galima pradėti ruošti programą, kurią būtų galima vėliau parodyti būsimiems klientams. I. S. sakė, kad turi keturis klientus, kurie pasiruošę pasirašyti. Tie klientai iš tiesų buvo egzistuojančios įmonės, bet pasak I. S., nei vienas iš jų nesusidomėjo, nebuvo nei vieno susitikimo. I. S. sakė, kad pažįstamas, kuris rengė platformą, yra jo draugas, tai nebuvo L. P.. Ji užsiėmė (duomenys neskelbtini). I. S. sakė, kad L. P. kažkada jį mokė buhalterijos pradmenų, tačiau jokio ryšio su aptarnavimu, su technologijomis ji neturėjo. Jos darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini), atrodo, jie iš vieno miesto. Įmonės „E“ nežino. I. G. nurodyto atliekamų darbų stebėtojo jis nežino, buvo pasakyta, kad tai kažkoks jo pažįstamas. Jam tai nebuvo svarbu, bet kadangi pirmą įnašą padarė I. G., jis turėjo teisę kelti sąlygas, kas programuos, kas stebės, kur naudojami jo pinigai. Oficialiame „Company house“ registre jis matė, kad yra akcininku. I. S. pasakė, kad neturi pinigų, todėl jo (P. M.) ir I. G. akcijų dalys bus didesnės, kai jis pradės dirbti, ateityje padidins. Anglišką įmonę pirko I. S. iš savo sąskaitos. Derybos vyko su Indijos piliečiu. Labai ilgai negalėjo gauti dokumentų iš to nominalaus direktoriaus. Kai I. G. sutiko dirbti, jis buvo įvestas steigėju, jam duota dalis akcijų. I. S. perdarė balansą. Atrodo, kad už akcijas jie įnešė po 100 EUR. Akcijų kiekis ir vertė jo visiškai nedomino, nes tai fikcija, tų popieriukų galima surašyti. Akcininkų susirinkimo, bendrų pasitarimų, sprendimų nebuvo, visiškai nieko nebuvo. Paskutinis jo, I. S., I. G. buvo restorane „The old green house“ ir kai I. G. sutiko dirbti ir pervesti startui į įstatyminį fondą 7 000 EUR programos kūrimui. Tik šiam tikslui minėti pinigai galėjo būti panaudoti. Tai buvo aptarta susitikimo metu. Apie jokias papildomas programos kūrimo išlaidas nebuvo kalbama. Akcijų paskirstymą atliko I. S.. I. G. 7 000 EUR buvo pirmos ir vienintelės lėšos. Iš įstatyminio fondo turėjo būti apmokėtas programuotojo darbas. Kitokių veiksmų be pinigų įnešimo nenusimatė, pirmiausia turėjo būti sukurta programa. Jis turėjo savo vaikinus programuotojus, kurie pasiūlė atlikti visą darbą už  8 000 EUR per tris mėnesius, bet I. S. buvo prieš, pasakė, kad per brangu ir pasiūlė (duomenys neskelbtini) kainą 5 000 EUR. Jis (P. M.) tų programuotojų nepažinojo ir kontroliuoti negalėjo. I. G. pasakė, kad pasamdys žmogų, kuris kiekvieną dieną stebės kaip jie dirba. I. G. nesakė, kad produktas padarytas. Programos prisijungimo kodą davė I. S.. Ten nuoroda, reikdavo įvesti savo 4-5 skaičių kodą. Programoje turėjo būti pažymėta visa darbo eiga, nuo pradžios iki galo. Galima buvo pažiūrėti svetainės maketą, kiekviena dalis turėjo turėti blokus, o po to turėjo matytis darbas, kad būtent tam tikrą dieną atiduota tokia darbo dalis, kitą dieną kita, ties kuo dirba šiuo metu, tačiau prisijungus buvo nulis, viskas balta jokios žymos. Šią informaciją turėjo pateikti (duomenys neskelbtini) programuotojas. Jis turėjo atsiskaitinėti įkėlinėdamas ten baigdamas kiekvieną žingsnį, kad matytųsi, kad dirba. Iš I. S. žodžių  - programuotojas žadėjo, kad programa bus sausio mėnesį, pats to programuotojo nebuvo matęs. Kai gruodžio mėn. pamatė, kad ten nieko nėra ir apie tai pasakė I. S., jį informavo, kad perkeliama į kovo mėnesį. Po to prarado prieigą. Žino, kad ir I. G. prarado prieigą. I. S. tiesiog nuotoliniu būdu pakeitė prisijungimo kodą. Bandė su juo susisiekti, bet telefonai buvo išjungti, pakeitė ir gyvenamąją vietą. Jis neišmano programavimo, tačiau gali atskirti lapą kur kažkas parašyta ir baltą lapą. Ten nieko nebuvo. Įmonę pirko jis ir I. S.. Ji buvo paruošta pardavimui su tam tikru kiekiu akcijų. I. S. mokėjo iš savo SEB banko sąskaitos į anglišką kontorą. Tuo pačiu metu ir jo (P. M.) draugai norėjo įsigyti įmonę Anglijoje. Jis jiems nurodė dvigubą įmonės kainą ir už jų pinigus nupirko dvi įmones. Jis (P. M.) nuo rugsėjo buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tad jokiam akcininkų susirinkime nedalyvavo, jokio sprendimo dėl jo pašalinimo iš akcininkų nebuvo, jis niekur nepasirašinėjo. Mano, kad niekas jo nepašalino. Nėra nei vieno parašo pasirašęs, jeigu kažkas yra, garantuoja, kad tai padirbta. Jokio susitarimo, kad naujai išleistos įmonės akcijos turėtų būti apmokėtos, nebuvo, viskas jau buvo nupirkta ir sumokėta. Nors nustatyta, kad įmonė yra išleidusi 14 240 akcijų, tai tik skaičius, jos nieko nereiškia. Čia tiesiog ant popieriaus surašyta teisinė fikcija. Iš pradžių buvo įnešta po 100 EUR ir už tuos pinigus nupirkta įmonė. Po to pirmas realus įnašas buvo I. G. 7 000 EUR, konkrečiam dalykui, per įstatyminį fondą. Kai programa būtų paruošta, tam tikru momentu ir jis būtų turėjęs įnešti savo dalį. Apie tai buvo kalbėję su I. G., jis siūlė įnešti savo skolininko (J. B.) žemę kaip užstatą, nes kitų laisvų pinigų neturėjo. Bet jam pasakė, kad žemės nenori, reikia įnešti grynais pinigais. Sutarė, kad įneš, kai bus programa. Akcijų vertė galėjo augti nebent dėl I. G. įneštų pinigų, bet ji nenešė pelno, nes nedirbo. Buhalterinė įmonės apskaita yra paslaptis, apgaubta tamsos. Visi pinigai, kuriuos I. G. pervedė į I. S. asmeninę sąskaitą, turėjo būti įnešti į įstatyminį kapitalą, laikomą banko sąskaitoje, iš kurio apmokėti programuotojo darbą. Kadangi angliška įmonė buvo nupirkta be sąskaitos, I. S. sakė, kad jo kolega iš (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini) ir atidarys sąskaitą tame (duomenys neskelbtini). Ar buvo ta sąskaita atidaryta nežino, nes jokios prieigos prie buhalterijos niekas neturėjo. I. S. nebandė atidaryti sąskaitos Anglijoje, nes reikia būti rezidentu ir tai kaltinamasis žinojo. Programa buvo gaminama nuo rugsėjo mėnesio. Jis su I. S. 20 % padarė su baltarusiais Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasak kaltinamojo, pradėjo dirbti spalio mėnesį. Ten nereikėjo iškarto sumokėti visų pinigų, mokėjimas turėjo būti po darbų įvykdymo, t. y. tie 7 000 EUR turėjo gulėti įstatyminiam fonde ir iš jų dalimis sumokėta. Taip buvo sutarta paskutinio jų visų trijų susitikimo metu, kad programuotojas nedingtų anksčiau laiko. Tai buvo sąlyga I. S. dėl programuotojo darbo. Sutarties su programuotoju jiems nerodė, priėmimo-perdavimo aktų nebuvo, sąskaitų nematė. Jis nežino, ar programa pradėta kurti Ukrainoje ir ar ji išviso buvo kuriama, nes tai ką matė – nieko nebuvo. Pagal investicinio projekto sutarties trečią punktą, po pirmų keturių klientų būtų pradėtas aktyvus platinimas ir tik tada būtų reikėję papildomų kitų akcininkų piniginių įnašų. Jis kategoriškai buvo prieš papildomas investicijas, kol nebus pabaigtos dvi projekto dalys. I. S. apie pokalbius su klientais jokių ataskaitų neteikė. Įmonė pagal pirminį planą turėjo pradėti veikti 2017 m. Byloje esančio investicinio projekto niekas nepasirašinėjo, kol nebuvo įgyvendintos pirmos dvi susitarimo sąlygos – programos sukūrimas ir pirmieji klientai, visa kita likusi informacija – fikcija, nieko nereiškia. Projekte yra nurodyta bendra investicijos suma 130 841,70 EUR, 5 559,97 EUR IT platformos darbų užbaigimas, sekanti eilutė darbo užmokesčio fondo finansavimas dvylikai mėnesių 60 420 EUR, bet tai yra kitas etapas, kai oficialiai įdarbinami žmonės, yra biuras ir prasideda kitos išlaidos. Išlaidos ofiso įrengimui pirmiems metams nurodyta 18 150 EUR suma, bet jokio ofiso nebuvo, kaip ir produkto, nebuvo su kuo dirbti. Dvylikos mėnesių išlaidos projekto technologiniam palaikymui 41 712 EUR buvo numatytos po produkto išleidimo, kai jis veiks, bet jo nėra, todėl kalbų apie šias sumas negali būti. Visų pirma, pas nieką nebuvo tų 130 000 EUR, visi suprato, kad to, kas surašyta, siekiama žingsnis po žingsnio, jokių peršokimų. Jie negalėjo iš savo pinigų mokėti sau atlyginimų. Iš investicinio projekto nei darbo užmokesčio fondas 60 420 EUR, nei išlaidos ofisui 18 150 EUR, nei technologinis projekto palaikymas 41 712 EUR neįėjo į IT platformos sukūrimą. Sukūrimo kaina yra 5 559 EUR. Ikiteisminio tyrimo metu P. M. parodė, kad 2016 m. I. S. jam ir jo pažįstamui I. G. pasiūlė investuoti į jo sugalvota komercinį projektą, t. y. pradėti Jungtinėje Karalystėje finansinio tarpininkavimo internetu verslą. I. S. pateikė verslo planą bei pasirūpino visais įmonės įsigijimo Jungtinėje Karalystėje dokumentiniais formalumais ir nuo 2016 m. gruodžio 15 d. už simbolinę 100 GBP (visi trise sumokėjo po 100 GBP) kainą visi trise tapo „F“ akcininkais, o I. S. - šios įmonės direktoriumi. Bendrovė turėjo pradėti darbą nuo 2017 m. kovo mėn. Kiek žino I. G. 2016 m. spalio mėn. I. S. pervedė 7 000 eurų, kad būtų pradėtas darbas ankščiau minėtoje bendrovėje, konkrečiai šie pinigai buvo skirti programuotojui, kuris turėjo sukurti finansinę platformą (serverių apmokėjimas ir programuotojo priežiūra-kontrolė). Jis kartu su I. G. surado programuotoją (M. H., tačiau gyvena ne (duomenys neskelbtini)), paaiškino situaciją su kuo bus dirbama, programuotojui reikėjo tik sėsti prie darbo vietos ir pradėti dirbti, tačiau I. S. atsisakė jo paslaugų, jiems pasakydamas, kad suras pigesnį programuotoją, kuris dirbs tą patį darbą, ir surado kažkokį asmenį jam atrodo, kad lyg tai iš (duomenys neskelbtini) (jo jokių duomenų nežino). Ar jis realiai dirbo nežino. 2016 m. rugsėjo mėn. jis išvyko į (duomenys neskelbtini) ir prabuvo iki 2017 m. balandžio mėn. Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio mėn. buvo prisijungęs prie serverio dalies (turėjo jam suteiktus slaptažodžius) matė, kad programuotojas neatlieka jokių darbų, ir tai pasakė  I. S. ir I. G., po ko I. S. jam pasakė, kad viskas gerai, kad darbai vyksta, kad jis nieko pats nesupranta, vėliau jau jis pasakė, kad truputį atsilieka nuo grafiko, tačiau tikrai bendrovė pradės funkcionuoti nuo 2017m. kovo mėn. Po ko iš viso jam buvo užblokuotas bet koks priėjimas prie serverio. Vėliau sužinojo iš pačio I. G., kad jis per visą laikotarpį, t y. nuo 2016 m. spalio iki 2016 m. gruodžio mėn. (tikslių datų nežino) į I. S. asmeninę sąskaitą pervedė 46 200 eurų. I. G. jam pasakė, kad I. S. jį labai įkalbinėjo, kad reikia padidinti įstatinį bendrovės „F“ kapitalą, kad pats I. S. iš savo asmeninės sąskaitos perves visus pinigus į Jungtinėje Karalystėje esančios bendrovės atidarytą sąskaitą, nors I. S. negalėjo niekaip būti atsidaręs sąskaitos Jungtinėje Karalystėje, kadangi jis pats turėjo būti Jungtinės Karalystės pilietis ir pats privalėjo dalyvauti atsidarant sąskaitą A klasės banke (šią sąskaitą gali atsidaryti tik Anglijos piliečiai), taip pat turėjo dalyvauti akcininkai, o jis žino, kad taip tikrai nebuvo. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. I. S. dingo, jam nei į skambučius nei į žinutes, nei į el. laiškus jis neatsakinėdavo (t. 2, b. l. 94).

Liudytojas H. P. (H. P.) parodė, kad turi aukštąjį išsilavinimą, yra (duomenys neskelbtini). Dirba UAB „N“ (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju susipažino per bendrus pažįstamus – P. M. ir M. H.. Tai buvo maždaug 2015 m. pabaigoje, kartu aptarinėjo projektą, kuris buvo susijęs su vertybiniais popieriais, sistema, susieta su antrine vertybinių popierių rinka. Buvo susitikę apie 3-4 kartus, projekte jis pats nedalyvavo. Labai daug aptarinėjo projekto idėją, kaip jį atlikti, terminą, kainas. Tikslių skaičių dabar neįvardins, nes tai buvo senai. Jis skaičiavo, per kiek darbo valandų, galima būtų sukurti tokią programą, kalba ėjo apie kelis mėnesius (iki 6 mėn.). Buvo kalbama, kad iš pradžių padarys MVP, tai yra versija, per kurią galima paleisti projektą. Kaip programuotojas, jis galėtų atlikti tokį darbą per nurodytą laikotarpį, suteiktų jo palaikymo paslaugas. Viską būtų atlikęs už 10 000 EUR. Jokių pinigų negavo, jokių sutarčių nebuvo. Viskas buvo tik diskusijos ir susitikimai. Kas buvo projekto iniciatorius, negali pasakyti, nes jis prisijungė pakviestas draugo M. H.. Jis pasiūlė susitikti aptarti projektą, kurį pastarasis su vaikinais aptarinėjo. Susitikime matė 3 žmones. Kurie atitinka byloje esančią nuotrauką. Ant sofos šalia jo sėdi jo draugas M. H.. Kiek suprato, projekto idėjos autorius buvo I.. Kuo užsiiminėjo P. ir M., nelabai suprato. M. labiau padėjo formuluoti idėją. Jis pats iš pradžių norėjo dalyvauti šiame projekte kaip programuotojas, ketino užsidirbti. M. jį ir pakvietė į projektą kaip programuotoją. Investuoti į šį projektą jo niekas nekvietė, ar kvietė M. – nežino. Pirmiausia buvo planuojama kaip techniškai įgyvendinti sumanymą, idėjos lygmenyje bandė padaryti projekto prototipą, suformuluoti techninius reikalavimus, kad galima būtų kažką daryti. Fiziškai projektas nebuvo parengtas, bent jau tokio nematė. Projekto įgyvendinimo sąlygos - laikas ir pinigai. Kas turėjo finansuoti projektą, nežino. Tuo metu jis darbus vertino 10 000 EUR. Į kainą įėjo viso projekto parengimas, t. y. projekto prototipo parengimas. Kaip programuotojas jis kalbėjo tik apie programos kainą. Bendro projekto sumos nežino. Gal ir buvo susitikimų metu kalbama apie bendrą projekto kainą, bet to neatsimena. Gerai atsimena, kad buvo kalbama apie sumas ir laiką projekto parengimui. Negali pasakyti, ar buvo svarstoma suma už visą projektą, ar tik už prototipą. Neprisimena, kodėl nepradėjo programuoti. Visos diskusijos po truputėli nutilo, dirbti jie taip ir nepradėjo. Kodėl taip įvyko - nežino. Kiek žino, be jo jie bandė įgyvendinti šį projektą. Tai sakė M. Praėjus porai mėnesių po nutrūkusio bendravimo, jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir M. pasakė, kad kažkokie procesai vyksta, bet detalių neklausinėjo. Suprato, kad su juo nustojo bendrauti, nes nutarė nedirbti kaip su programuotoju. Ar M. toliau dalyvavo šiame projekte, nežino. Projektas buvo realus ir įgyvendinamas, jis buvo didelis, jie aptarinėjo pirminį paleidimą MVP versijoje. Projektas atrodė už tuos pinigus pakankamai realus projektas. Schemų raštu nebuvo, gal buvo kokie brėžiniai, bet jų neturi. M. H. išsilavinimas – aukštasis, (duomenys neskelbtini). Kiek žino, jis nėra informatikas ar programuotojas. Vienintelis programuotojas buvo jis (H. P.). Viską pristatinėjo I., tai yra tas žmogus, kuris sėdi salėje.                                    I. G. nepažįsta. Prekės ženklas „(duomenys neskelbtini)“ girdėtas, tai buvo tas pavadinimas, kurį jie sugalvojo. Jis dar dalyvavo diskusijoje, kai buvo svarstoma, kokį pavadinimą suteikti projektui. M. su programavimu nieko bendro neturėjo, jis daugiau buvo kaip verslo analitikas, kaip žmogus, kuris bendrauja su idėjos autoriumi, greičiausiai su I., ir bando tai konvertuoti į technines specifikacijas. Nepaisant to, kad neturi programuotojo išsilavinimo, bet jam labai gerai sekėsi tarpininkauti su programuotojais ir idėjos autoriumi. I. S. nesakė, kad jau turi klientą ir investuotoją šiam projektui. Programą galima išskaidyti į keletą sudedamųjų. Jis kaip vienintelis programuotojas ketino užsiimti „Front-end“ ir „Back-end“. „Front-end“ tai vizualinė dalis, kurią mato klientas. „Back-end“ tai serverinė dalis ir infrastruktūra, t. y. kokiame serveryje viskas bus ir to serverio nustatymas. Norint naudoti tą platformą, jam turėjo apmokėti serverių infrastruktūrą, t. y. „hosting`ą“, domenų vardus, SSL sertifikatus. Tai galima pavadinti vienu žodžių – infrastruktūra. Tokio projekto pradiniuose etapuose, įskaitant tai, kad jis nėra apkrautas, nereikalavo didelių resursų, infrastruktūros palaikymas kainuotų apie 50 eurų per mėnesį. Taip, tai būtų nuomojama infrastruktūra iš kitų tiekėjų. Projekto stadijos priklauso nuo turimo biudžeto. Kuo daugiau laiko ir pinigų, tuo geresnė kokybė ir projekto mastelis. Neprisimena, ar ta programa turėjo veikti tik Lietuvoje, ar visoje Europoje. Adaptacija reikalauja finansavimo, kai kada reikalinga keisti mastelį, infrastruktūrą, tam paprastai reikalingi papildomi resursai, kad galima būtų palaikyti programą ir keisti mastelį. MVP - tai projektas su minimaliomis funkcijomis, kuriuo pakanka, kad jis galėtų veikti kaip verslas. Kaltinamasis norėjo, kad jis sukurtų WEB programą, tinklo resursą, konkrečiai – MVP. Tai turėjo būti WEB priedas, internetinis puslapis su minimaliu rinkiniu, kurio pakaktų, kad puslapis veiktų. Mano, kad šios programinės įrangos pakaktų, verslui veikti. Išgirdęs visus reikalavimus programinei įrangai, buvo sutikęs sukurti ją už nedaugiau kaip 10 tūkst. eurų. Padidėjus užklausoms ir reikalavimams, atsiradus papildomoms užduotims, tokiam projektui galima buvo skirti 200 tūkst. eurų ir to nebūtų per daug. Tai priklausytų nuo to, kaip toli nueitų tas projektas. Dabar jis dirba su projektais, kurie kainuoja ne mažiau. Šiuo atveju kalba ėjo ne apie tai, kad reikia sukurti globalinį projektą, o apie tai, kad tiesiog sukurti projektą, pilotinę versiją, toliau pinigų suma būtų proporcinga projekto masteliui ir palaikymui. Su I. S. aptarimų apie 200 tūkstančių nebuvo, kokios buvo strategijos verslo plane, nežino. Pinigai už darbą neturėjo būti iš karto sumokėti, bet nebuvo ir konkretaus susitarimo, nes nepradėjo kartu dirbti. Jeigu būtų pradėję dirbti, paprašytų sumokėti dalimis. Būtų aprašę techninę užduotį ir po kiekvieno etapo būtų atsiskaitymas. Ar buvo duota eiga tam projektui, nežino. Techninės užduoties M. jam neteikė, nes turėjo ją patys suformuluoti. Turėjo kaltinamojo verslo planą, kartu sėdėti ir sukurti techninę užduotį, kad paskui galėtų kartu pradėti dirbti.

Liudytojas M. H. teismo posėdyje parodė, kad I. S. pažįsta, susipažino per bendrą pažįstamą P. M., bendravo dėl galimybės sukurti programą „(duomenys neskelbtini)“, susijusią su vertybiniais popieriais. Jis darė projekciją, kaip tai galėtų atrodyti, grafinį dizainą. Iki tol kaltinamojo nepažinojo. Prie projekto kūrimo neprisidėjo, buvo tik kalba, ar galima tai padaryti, ar ne, derybų procesas. Su juo kartu buvo jo programuotojas H. P., bet ir jis pats maždaug nuo 20 metų dirba IT sferoje ir programavimą išmano. Programuotoją pasiėmė, nes labiau yra projektų vadybininkas, žino bazinius dalykus, gali įvertinti technologijas, kurias gali panaudoti, numatyti povandeninius akmenis. H. P. yra geresnis programuotojas. Su jais vyko derybos, ar galėtų tai padaryti, jeigu atsirastų pinigų. Jie bandė įvertinti savo dabų kainą, bet I. išsirinko kitus žmones, atrodo iš (duomenys neskelbtini), ir daugiau šia tema nebendravo. Kaip suprato, I. tikslas buvo maždaug apskaičiuoti, kiek tai galėtų kainuoti. Kainos ir sąlygų jis jau neprisimena. Jis padėjo tą idėją vizualizuoti ir suprasti ar verta toliau vystyti projektą. Buvo daug techninių klausimų, susijusių su „back ofisu”, bet ar atliko kokius techninius darbus – nepamena. Ar I. S. iki tol buvo atlikęs kokius nors darbus, neatsimena. Jie aptarinėjo tik tiek, ar iš viso įmanoma vizualizacija tokio projekto. Buvo susikę keletą kartu. Pamena, kad buvo kažkokia kalba apie investuotojus, tačiau jo investuoti nekvietė, tuo metu buvo neturtingas. H. P., mano, kad taip pat neplanavo investuoti. Jis yra programuotojas, jį visada kartu pasiimdavo, kad galėtų pasakyti darbų kainą, ar galima imtis tokio darbo. Šiuo atveju darbas realiai taip ir neprasidėjo. Nežino, ar I. S. pasirinkti (duomenys neskelbtini) buvo fiziniai, ar juridiniai asmenys. Jam sunku pasakyti, kiek galėtų trukti minėtos programos kūrimas, nes buvo daug finansinių momentų dėl organizavimo. Prieš 4-5 metus būtų galėjęs pasakyti, kad gali padaryti per kelis mėnesius, pusę metų. Nepamena, ar tada buvo kalbama apie kažkokį terminą. Įmonės „E“ negirdėjo. Informatikų darbo apimtis buvo labai didelė, mano, kad darbas būtų užtrukęs ilgiau, pusę metų. Tas ilgai daroma ir brangiai kainuoja. Pamena, kad buvo aptarinėjama, kiek projektas galėtų kainuoti, bet konkrečios sumos neatsimena. Kalba galėjo eiti apie dešimt tūkstančių, vertę didino „back ofisas“. Tuo matu kaltinamasis jo akyse buvo kietas vyras finansų sferoje, su kietais klientais. Tikėjosi būti produkto vadybininku ir tokiu būdu uždirbti pinigų. Buvo kažkokia kalba apie didelius pinigus. Pamena, kad su I. nustojo bendrauti po nemalonaus pokalbio. Dėl ko – nepamena, bet po to draugais neliko. Tai faktas.

Liudytojas I. V. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju mokėsi vienoje klasėje. Prieš 4 metus atliko darbus projekte „(duomenys neskelbtini)“. Apie tai, kad planuojamas toks projektas, kaltinamasis perspėjo dar rugpjūtį. Pradėjo jo planavimą, „(duomenys neskelbtini)“ buvo suplanuotas spalio antrajai pusei, bet realiai paleido tik lapkričio viduryje. Bendras projekto laikas – iki balandžio vidurio. Projektas buvo baigtas pilnai. Prie projekto dirbo jis                              (I. V.), kaip sistemos architektas ir produkto vadybininkas, D. B. – produkto vadybininkas, V. G., D. A., tai žmogus kuris dirbo su „amazon“ duomenų baze, B. A. – „frontend“ programuotojas, S. K. – VIP dizaineris. Taip pat projekte dalyvavo inžinierius, testuotojas iš užsakovo pusės – M., pavardės neatsimena. Bendra projekto vertė buvo 36-38 tūkstančiai eurų. Tie pinigai buvo: jo atlyginimas – 1 000 eurų, projekto vadybininko – 500 eurų, „back end“ – 4 000 eurų, „devops“ – 4 000 eurų, „frontend“ – 1 200 eurų per mėnesį, dizainas – 1 500 eurų. Ne visi darbai buvo atliekami kas mėnesį, užmokestis buvo nuo 10-12 tūkst. eurų per mėnesį. Startinę kainą nurodytiems asmenims nuo lapkričio vidurio iki gruodžio mėnesio komandai mokėjo jis (I. V.) „iš savo kišenės“ – pasiskolintų iš uošvės pinigų. Gruodį ir sausį                              I. S. sumokėjo pilnai, vasarį – atrodo, taip pat buvo pilnai sumokėta. Už kovą ir už pusę balandžio, kai palaikė projektą, apmokėjimo nebuvo. Apmokėjimą už palaikymą dalinai pats sumokėjo komandai, kad minimizuoti skolas. Nuo balandžio vidurio kaltinamasis nutraukė bendravimą, argumentavo, kad pametė telefoną. Balandžio pabaigoje, kai iš jo (I. V.) sąskaitos nuskaičiavo už „Amazon“ serverius, nutraukė darbus ir projekto palaikymą. Programinis kodas „(duomenys neskelbtini)“ šiai dienai pilnai išsaugotas. Kas buvo tiesioginis užsakovas nežino, bet jis bendravo tik su I. S.. Pastarojo bendra skola komandai 16 645 eurų. Arba 18 000 dolerių, šiandienos kursui. Startinė projekto kaina buvo 4-4,5 tūkstančiai eurų ir 6 tūkstančiai eurų pabaigus. Savo sumokėtų sumų komandai nelaiko skola I. S., laiko tai partnerio įnašu, kadangi jis žadėjo dalyvavimą projekte kaip bendrasavininkas. Komandą rinko pats. Ties technine puse dirbo tik jo išvardyti žmonės, kiek žino, daugiau niekas nedirbo. Galėjo būti dar nebent teisinė, finansinė projekto pusė, tačiau visą programavimo darbą atliko jis ir jo komanda. Įmonės „E“ neprisimena. Su L. P. supažindino I. S.. Iš techninės pusės su L. P. nebendravo. Atrodo I. S. sakė, kad ji užsiims finansine projekto puse. Kiek jam žinoma, visi prisijungimai, administravimo teisės, archyvas, kodai, visa medžiaga buvo pas juos (I. V. komandą). Prisijungimus turėjo ir I. S., tačiau daugiau niekam nedavė. I. S. turėjo prieigą praktiškai prie visų kodų iki liepos mėnesio, kol ta sistema buvo apmokėta. Darbas su projektu vyko VIP technologijų pagalba, visi darbai, pakeitimai, judesys su projektu buvo fiksuojamas pagal „Back change“ technologiją. Kažką pakeisti be komandos žinios būtų neįmanoma. Jis neatsimena, kad būtų tokie pakeitimai. Buvo keli prisijungimo kodai prie 3 skirtingų infrastruktūrų, prie serverių, prie paties tinklalapio. I. S. turėjo visus prisijungimus. Jeigu lygiagrečiai buvo kuriamas dar koks projektas, tai jis neturėjo jokio sąlyčio su jo rašoma programa. R., T., C., A., L., P., S., D. nepažįsta. Šie žmonės prie jo kuriamos programos neprisidėjo, nei vienam iš jų prieigos neduodavo. Kaltinamasis turėjo prieigą prie kodų, bet tam kad kažką daryti reikėjo patvirtinimo administratoriaus. Galėjo tik parsisiųsti programą ir pažiūrėti ar ji veikia. Be jo žinios kiti programuotojai negalėjo atlikti jokių pakeitimų, tik persiųsti. Programa buvo padalinta į                          3 didelius blokus: 1) serverių sureguliavimas, duomenų bazės apsauga, 2) „back end“, programos logika, 3) „frontend“ ir naudotojų vizualizacija. Visas šias dalis darė jie (I. V. komanda). Dėl darbų atlikimo buvo sudaryta sutartis su įmone „F“, kurią pasirašė tiek jis, tiek visi programuotojai. Mokėjimus atlikdavo grynais, nes I. S. taip buvo patogiau, be to, jei gerai pamena, tuo metu Ukrainoje buvo užlaikomi tarptautiniai pervedimai. I. S. atskrisdavo į Kijevą, vieną kartą Dniepropetrovske, atrodo, buvo susitikę, tiksliai nuvietos jau neprisimena. Kokias sumas atveždavo, neprisimena, valiuta, atrodo, eurai. Priimant pinigus nepasirašinėjo jokių dokumentų. Vėliau pinigai keliavo į programuotojų sąskaitas pagal sutartis, taip pat grynais. Jis kartu su visa komanda dirbo (duomenys neskelbtini). Su I. S. viso buvo 2-3 susitikimai. Darbų perdavimo akto nebuvo, nes kai baigėsi sistemos kūrimas, su I. S. buvo neįmanoma susisiekti. Apie projekto užbaigimą jį perspėjo, visus prisijungimus ir resursus ketino perduoti po galutinio apmokėjimo. Darbai buvo atliekami pagal jo (I. V.) perrašytą projektą. Šiai dienai ta programa niekas nesinaudoja, ji yra archyvuota kompiuteryje. I. G. jį susirado 2018 m. vasario 5 d. per „skype“, prisistatė projekto investuotoju. Sutikus bendrauti, susitiko gyvai šiemet gegužės 13 d., kaip suprato, susisiekė prasidėjus teisminiams procesams, klausė apie visus su programa „(duomenys neskelbtini)“ susijusius įvykius. Jam papasakojo, kad toks projektas yra ir yra pasiruošęs perduoti kodus, jeigu yra toks reikalingumas. Dirbo kaip individualus verslininkas, turėjo „SPD“ licenciją. Su I. S., atrodo, nieko nepasirašinėjo. Sutartys buvo tarp I. S. ir programuotojų. Iš jo gautus pinigus perduodavo programuotojams į rankas, o jie eidavo padėti į banką. Jeigu neperduotų pinigų programuotojams, tai iš karto būtų žinoma. Pagal sutartį atlyginimas buvo fiksuotas už vieną mėnesį. Jis asmeniškai iš I. S. gavo 3 tūkstančius eurų, kaip atlyginimą. Atrodo sausio antroje pusėje atsirado testuotojas M. V. iš nukentėjusiojo pusės, kuris turėjo tikrinti, kaip veikia programa. Jam teikė duomenis, kuriuos jis turėjo testuoti ir jis paskui pagal tuos „keysus“ rašė ataskaitą. P. M. nepažįsta. Gruodį buvo serveris ir atlikti pirminiai darbai, „frontendą“ pradėjo rašyti sausio 5 dieną. Darbus baigė kovo pabaigoje tikrai. I. S. reguliariai rodė, kaip dirba programa, jis sakė, kad demonstravo, tačiau demonstravimas buvo labai trumpalaikis. Visa programinė įranga buvo padaryta, bet iš serverio mato, kad kaltinamasis su programa nieko nedarė. Programa kainavo 36-37 tūkstančius, šiai dienai kaltinamasis skolingas 16 645 eurų, kadangi projektas užsitiesė 2 savaitėms. Kol kaltinamasis nedingo iš akiračio, jam sakė, kad darbai praktiškai baigti. Programas dar palaikydavo, kol nesuprato, kad kaltinamasis dingo ir liko skolingas programuotojams. Kaltinamasis sakė, kad buhalterinės apskaitos ir depozitinę sistemą jis turi, bet tai visiškai atskiros sistemos, sąveikavo tik duomenų persiuntimui. Po paleidimo, buvo planuojama perrašyti projektą, integruoti su buhalterine sistema. Be jo žinios sujungti šias sistemas kaltinamasis negalėjo, jos bendravo failas, reikėdavo stipriai perrašyti ir be jo tas vargu ar pavyko. Teoriškai, jeigu pas jį liko kodas, tai jis galėjo pasamdyti naują komandą, bet projekto kūrimo metu, iki balandžio, nieko panašaus nebuvo. Kas toliau buvo – nežino. Iki 2017 m. birželio niekas jų programine įranga nesinaudojo. Anglijoje yra įmonė „C“, registruota 2016 m. vasario 18 d., veiklą nutraukė 2017 m. liepos 25 d. Dėl šios įmonės jis buvo kreipęsis į kaltinamąjį, kad padėtų užregistruoti Anglijoje. Kai verslas nepavyko ir I. S. pasakė, kad jam reikalinga įmonė, jog būtų lengviau sukurti „(duomenys neskelbtini)“ projektą, davė jam sutikimą naudoti įmonę šiam tikslui. Kiek žino, kaltinamasis planavo „C“ pagalba licencijuoti „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad su I. S. yra pažįstami, dirbo kartu nuo 2012 m. įmonėje „E“, jis buvo (duomenys neskelbtini), o ji (duomenys neskelbtini). Jokių artimų, šeiminių ryšių tarp jų nėra. Tuo metu ji kuravo programinės įrangos integraciją „E“, I. S. tai žinojo. Vėliau, kai I. S. kilo mintis sukurti prekybos platformoms programinę įrangą, jis kreipėsi į ją, nes ji jau buvo pažįstama su daugeliu programuotojų. I. S. jai pateikė pasiūlymą, maždaug 2016 m. vasario-kovo mėnesį, tuo metu nuo 2014 m. iki 2018 m. ji buvo „E“ akcininke, direktore ir vienintele darbuotoja. Pirmas kontraktas buvo pasirašytas rugpjūtį, antras – gruodžio viduryje. Pirma dalis ėjo dėl programinės įrangos, apskaitos ir duomenų bazės analizės iki gruodžio vidurio. Po to buvo antra dalis, ji buvo susieta su padarytų darbų vizualizacija, tai buvo iki kovo pradžios. Darbams atlikti „E“ pasamdė 10-12 programuotojų, kadangi buvo trumpi terminai. Prieš tai su jais buvo dirbusi prie kito projekto. Su kiekvienu programuotoju buvo sudaryta atskira sutartis. Sutartys konfidencialios. Tuo metu pagrindinė įmonės veikla buvo (duomenys neskelbtini). „Europolo“ atsakyme įmonės veikla nurodyta po to, kai ji buvo parduota – buvo pakeista veikla. Pardavė prieš metus, nes norėjo pristabdyti savo veiklą. Ji visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), „E“ veikė (duomenys neskelbtini), t. y. ten, kur ji ir gyvena. Kiekvienas iš pasamdytų programuotojų turėjo savo darbo vietą, jiems reikėjo tik išdalinti užduotis, o padarytą darbą betarpiškai tikrino I. S.. Ji surinkdavo informaciją ir jam perduodavo. Elektronine forma jai buvo teikiamos įvykdytos užduotys, kurias persiųsdavo elektroniniu būdu I. S.. Susirašinėjimo neišsaugojo. Jie kūrė programą, į kurią vėliau būtų galima įvesti duomenų bazę. Tai buvo pirmas „E“ bendradarbiavimas su I. S.. Ji pamena, kaip rengė komercinį pasiūlymą. Buvo aptariamos valandos, prieš tai buvo kalbama su programuotojais, kiek maždaug laiko tai gali užimti, aptarta kaina. Kainą siūlė I. S., programuotojai sutiko. Pirmas darbo etapas buvo 66 tūkst. valandų, o antras – 53 tūkst. valandų. Taip nurodyta ir komerciniame pasiūlyme. Techninis palaikymas buvo vėliau, atrodo, kainavo 8 tūkstančius. Palaikymas ėjo atskirai, vienas žmogus tai darė. Negalėjo paaiškinti, kodėl pirminis komercinis pasiūlymas buvo adresuotas „S“. Kadangi pasiūlymas atėjo iš tos įmonės, jiems ir išsiuntė. I. S. buvo abejose įmonėse. Sutartis rengė I. S., jas perdavė elektroniniu paštu, o kai pirmą kartą susitiko Vienoje, apsikeitė originalais. Ji pasirašė tik dvi sutartis. Kainos nurodytos apytikslės, nes iš anksto nėra žinoma, kiek tai pareikalaus laiko, gali būti ir daugiau valandų. Jose nėra išreikštas sutarties dalykas, nes buvo teikiama paslauga, tai buvo techninių pasaugų dalykas. Technines užduotis, pagal kurias turėjo dirbti, teikdavo I. S., elektroniniu būdu. Nežino, kodėl jų nėra pridėta prie sutarčių kaip priedo. Pagal sutartis mokėjo I. S. asmeniškai jai. Ji priėmė pinigus. Mokėjimas vyko apytiksliai 15 d. ir 31 d., t. y. du kartus per mėnesį, priklausomai nuo valandų. Dėl 5.1. sutarties punkto paaiškino, kad paslaugos buvo užbaigiamos mėnesio viduryje ir mėnesio pabaigoje, todėl ir buvo atskiri apmokėjimai pagal sąskaitas faktūras, atitinkamai pagal valandas. Sąskaitas išrašydavo ji, kadangi buvo ir buhalterė, ir kasininkė. Atsiskaitymas vyko po sąskaitų išrašymo, grynaisiais, nes tai greitais ir labiau patikimas būdas. Jai vis tiek reikėdavo pasirašinėti atliktus darbus. Programuotojams ji taip pat mokėjo grynais. Iš I. S. gaunami grynėji pinigai ėjo į kasą, o iš kasos mokami programuotojams. Tai normalu. Pas juos 50 proc. atlyginimų mokami grynaisiais. Kad I. S. atsiskaitinėjo grynaisiais niekas be jos patvirtinti negali. Kasos pajamų orderių laikas atitinka realų pinigų gavimo laiką. Pagal pirmą kontraktą gavo 66 120, tada 53 200 ir 8 000 už palaikymą. Iš jų mokėjo programuotojams. Kokį pelną gavo „E“ ir kiek konkrečiai sumokėjo programuotojams, negali pasakyti, tai komercinė paslaptis. I. S. mokėjo įmonės „F“ pinigais. Iš kur įmonė jų gavo – nežino. Su I. S. susitikinėjo du kartus per mėnesį. Susitikimai buvo Vienoje ir Kijeve. Į Lietuvą niekada nebuvo atvažiavusi. Turi tik seno (pakeisto) paso kopiją su vizomis. Išvykstant iš Europos Sąjungos pinigų deklaruoti nereikėdavo, nes praktiškai visada suma buvo nedidesnė nei 10 tūkstančių. Į Austriją skrisdavo du kartus per mėnesį nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio, Jeigu neklysta į Vieną skrido 11 kartų, vieną kartą rugpjūtį, tą tiksliai žino, po to buvo po du kartus rugsėjį, spalį ir gruodį. Sausį vienas kartas, nes buvo trumpas mėnuo. Vasarį ir kovą buvo susitikę Kijeve. Vienoje susitikdavo viešbutyje „Zacher“, bet ji ten negyveno. Atskrisdavo ir išskrisdavo tą pačią dieną. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), todėl galėjo skraidyti. Už skrydžius mokėjo grynais. Jai žinoma, kad tarp įmonių negalimas atsiskaitymas grynaisiais, tačiau išskyrus užsienio valiutą. Kai pinigai patenka į Ukrainą, valiuta turi būti konvertuojama. Vienoje gautus pinigus Kijeve ji iš karto konvertuodavo banke. Pagal kasos orderį galėjo užsienyje priimti eurais. Apribojimai dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais, atsirado gal prieš dvejus metus. Programuotojų darbo laiko apskaita vyko pagal programą „Time doctor“. Programuotojai dirbo nuo rugpjūčio vidurio iki gruodžio vidurio, po to nuo gruodžio iki kovo galo. Visus įsipareigojimus įvykdė iki galo. Padarė galutinį produktą, jį pridavė dalimis iki kovo 31 d. Perdavimo aktų nebuvo, tai buvo „invoice“ (sąskaitos faktūros), kurie ėjo kaip darbų perdavimo aktai. “E“ vardu „invoice“ išrašinėjo tik ji, kadangi ji derindavo darbo valandas. Lietuvių kalbos ji nemoka, skaityti, rašyti lietuvių kalba nemoka. Mano, kad užsienietiškame pase jos vardas ir pavardė parašyti anglų ir (duomenys neskelbtini) kalbomis. Nėra skirtumo, kaip rašomas vardas, pavardė, visi duomenys „invoice“ pildymui paimami iš sutarties. Sutartis rengė I. S., jos sudarytos anglų ir (duomenys neskelbtini) kalba. „Invoice“ duomenys įrašomi iš sutarties anglų kalba. Turi būti identiškai su sutartimi. Nėra identifikuojama pagal užsieniečių pasą. Sutartyje yra jos pavardė (duomenys neskelbtini) kalba, tokią pavardę ji privalo naudoti sutarčių sudarymui. Sutarties angliško varianto neskaitė, anglų kalbos nemoka. Gal jos pavardė buvo blogai buvo išversta. Kol buvo vedamas aptarnavimas (palaikymas), programa veikė, kaip buvo toliau, nežino. I. V. pažįsta, jis yra I. S. klasiokas, gyvena (duomenys neskelbtini), į projektą įtrauktas pastarojo iniciatyva. Jis buvo pasijungęs prie tinklalapio vizualizacijos, bet tai buvo antrame etape. Su jais dirbo nuo gruodžio iki vasario, bet ne iki galo, išėjo anksčiau. I. V. ji nemokėjo, I. su juo atskirai užsiimdavo. Jos programuotojai programinę įrangą kūrė nuo nulio. Antrame etape prisijungęs buvo                               I. V., bet jis dirbo atskirai, vėliau tiesiog surišdavo viską. Ir jie ir I. V. darė vizualizaciją. Taip buvo sudėtingiau, todėl vėliau su juo nutraukė darbą. Išėjo dar nepasibaigus projektui. Nežino, ar kiti asmenys galėjo prisijungti prie tinklalapio ir tikrinti atliktus darbus. Tai nebuvo aptarta. Gal I. S. kam nors leisdavo tai daryti, ji tokios informacijos neturi. Tai buvo jų serveriai, todėl ji nieko nežino apie pašalinių asmenų prisijungimus. Ji turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Techninės srities (programavimo ir pan.) išsilavinimo neturi, tik patirtį. Jos funkcija buvo vadybininkės – surinkti komandą. Pinigus gaudavo už programos kūrimą, bet asmeniškai programos sukurti negalėjo, tam darbui atlikti buvo samdomi SPD darbuotojai, tačiau programavimo kalbą gali perskaityti, nemoka tik parašyti. Programuoti nemoka. Integruojant programą mato produktą ir gali jį įvertinti kaip vartotojas. Kažkam buvo pavestas duomenų bazės kūrimas, kažkas surišdavo, kad vėliau galima būtų iš tos bazės gauti duomenų analizę. Ji kontroliavo programuotojų darbą pagal laiką, matė atliktą darbą, skirstė užduotis, bet jas suformuluodavo I. S.. Ji nepamena visų pasamdytų programuotojų pavardžių, bet buvo M., R., P. Mano, kad jie būtų prieš savo kontaktų teismui perdavimą, nes niekas nenori problemų, žmonės savotiškai žiūri į teismus, nesvarbu koks tavo statusas procese. K. N. nepažįsta. Sutartis buvo pasirašyta su I. S., su K. N. ji nebendravo ir jo nematė. Kada I. S. tapo šios įmonės „F“ direktoriumi ir akcininku, nežino, bet jis visuomet atstovavo įmonę. Mano, kad turėjo įgaliojimą ir jį parodė. Sau įgaliojimo kopijos ji nepasiliko, teksto neskaitė. Nežino įgaliojimų apimties. Santykiai su kaltinamuoju baigėsi, kai darbai baigėsi, tiksliau pasibaigus daliai darbų, 2017 m. kovą. Po to kažkiek buvo vykdomas palaikymas, kai darbo proceso metu taisomos kilusios problemos, jų neįmanoma numatyti, kažkokios nežinomos klaidos, kurias reikia eigoje ištaisyti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. P. parodymus duoti atsisakė (t. 5, b. l. 39-60).

Liudytojas M. V. (M. V.) teismo posėdyje parodė, kad jo išsilavinimas – aukštasis, baigė (duomenys neskelbtini), taip pat dirba (duomenys neskelbtini). I. S. pažįsta, susipažino per I. G., kuris pasiūlė dirbti su projektu. Po to su juo susisiekė I. S. ir I. V., supažindino su darbu. Tinklalapyje turėjo vykti vertybinių popierių pardavimai, pirkimai. Jis I. G. turėjo teikti informaciją, kaip eina darbas su projektu. Po to I. V. paprašė pagalbos su programine įranga, t. y. tinklalapio funkcionalumu. Su laiku pradėjo testuoti programinę įrangą „(duomenys neskelbtini)“ projekte. Kas dar dirbo su šiuo projektu, nežino. Iš projekto pažįsta tik I. S., I. G. ir I. V.. I. G. jį pasikvietė, nes buvo pažįstamas su S. F., kuris yra jų bendras pažįstamas, bet su tuo projektu nesusijęs. Už darbą mokėjo tik I. G.. Kas mokėjo I. V., nežino. I. G. ataskaitas teikė telefonu, per „Skype“. Kai pradėjo stebėti darbus, buvo padarytas pagrindinis tinklalapio funkcionalumas, negali pasakyti ar iki galo, nes nežino, kiek buvo suplanuota. Tinklalapis veikė, bet nežino, ar 100 proc. visos funkcijos veikė, t. y. ar tinklapis veikė – nežino. Dėl tinklalapio užbaigimo, toje pačioje „back trekingo“ sistemoje „Hero“ buvo sukurti uždaviniai ateičiai, kurie nebuvo pilnai uždaryti. Visą prisijungimo informaciją suteikė I. V.. Taip pat „back trekingo“ sistemoje „Hero“ turėjo duomenis prisijungimui I. V. vardu. Tai nebuvo jo (M. V.) paskyra. Stebėjimus atliko iki I. V. darbų pabaigos, dirbo nuo 2016 m. gruodžio mėnesio iki 2017 m. vasario pabaigos. Mano, kad projektiniai darbai iki 2017 m. vasario mėnesio ėjo gerai, pagal planą, bet I. 2017 m. vasarį pasakė, kad projektas užšaldomas. Kodėl, nepaaiškino. Apie tai jis informavo I. G.. Su I. V. susiskambindavo per „Skype“, kelis kartus per savaitę. Jis pasakojo, kaip viskas vyksta. Ar I. G. ir I. S. savarankiškai galėjo prisijungti prie tinklalapio, nežino. I. V. kūrė ne vidinę sistemą. Ar patį tinklalapį kūrė vien tik I. V., nežino. Kada tiksliai jis pradėjo dirbti su programa ir ar dirbo pagal individualią veiklą, nežino. Su I. S. bendravo tik telefonu, 1-2 kartus, darbiniais reikalais. L. P. nepažįstama, įmonė „E“ taip pat. Kiek turėjo kainuoti pati platforma, nežino, su juo tokio pokalbio nebuvo. Apytikslės kainos negali nurodyti, nes niekada su tokiomis platformomis nedirbo. Jo darbas buvo priežiūra, testavimas.

I. G. 2018 m. lapkričio 5 d. pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodydamas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 24 d. iki 2017 m. vasario 27 d. I. S. prašymu Lietuvos Respublikos teritorijoje perdavė įmonės „F” įstatinio kapitalo didinimui 46 200 EUR. Gavęs pervestą sumą I. S. pradėjo vengti bendravimo, į prašymus pagrįsti dokumentais faktą, jog pinigai pervesti į įmonės bako sąskaitą, neragavo. 2018 m. kovo 3 d. JK Bendrovių registras viešai informavo, kad įmonė po 2 mėnesių bus likviduota. Tuomet per antstolę kreipėsi į I. S., reikalaudamas pateikti pinigų pervedimą įmonei ir jų apskaitą patvirtinančius įrodymus arba nedelsiant juos grąžinti. 2018 m. gegužės 3 d. I. S. antstolio padėjėjui A. B. ir advokatui                M. Gaibel elektroniniu paštu atsiuntė jam (I. G.) skirtą atsakymą į reikalavimą, kuriame nurodė, kad iš savo asmeninės SEB banko sąskaitos lėšas neva pervedė įmonei į banko (Barclays Bank UK Plc sąskaitą Jungtinėje Karalystėje (Nr. (duomenys neskelbtini)). Pateikė tariamus pavedimus patvirtinančias mokėjimo nurodymų kopijas, tačiau kategoriškai atsisakė pateikti banko sąskaitos išrašą. Jis taip pat tvirtino iki 2015 m. gegužės 31 d. parengs įmonės veiklos metinę atskaitomybę, užsakys įmonės audito ataskaitą ir ją pateiks. To nepadarė. 2018 m. gegužės 22 d. JK Bendrovių registras viešai paskelbė, kad įmonė likviduota. Duomenų, kad įmonė realiai būtų vykdžiusi veiklą šiai dienai nėra. I. S. pateiktuose mokėjimo nurodymuose trūksta žymos „įvykdytas“, todėl jis (I. G.) mano, kad yra siekiama jį apgauti dėl jo lėšų pervedimo į įmonės sąskaitą, o mokėjimo nurodymai yra galimai suklastoti.  I. S. slapstosi, jokios informacijos apie pinigų likimą nepateikia (t. 1, b. l. 1-5). 

Anglijos ir Velso įmonių registratoriaus išduotame Uždarosios akcinės bendrovės registravimo pažymėjime nurodyta, kad „F” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) registruota 2016 m. gegužės 24 d. Įmonės buveinė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); 2016 m. gruodžio 14 dienai 89 paprastosios akcijos priklauso I. S., 7031 – P. M. ir 7120 –                   I. G.; esminę kontrolę vykdantis asmuo registruotas P. M. ir I. S.; 2016 m. gruodžio 13 d. I. S. paskirtas direktoriumi, jo pareigos įvardijamos – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 21-236).

Iš „Europol“ 2018 m. lapkričio 23 d. raštu pateiktos informacijos apie įmonę „F“ matyti, kad duomenų pateikimo dienai „Companies House“ viešajame registre buvo išviešinta, jog įmonė įsteigta 2016 m. gegužės 24 d., nuo 2016 m. gruodžio 13 d. įmonės direktoriumi tapo I. S., iki tol direktoriumi buvo K. N. (įskaitant ir kitų 35 įmonių direktorius). Pagal 2016 m. gruodžio 13 d. pakeistus bendrovės įstatus įmonės akcinis kapitalas siekia 142 400 GBP, jis yra padalintas į 14 240 akcijų, kurių vienos vertė 10 GBP. Analogiška informacija fiksuota ir bendrovių registre, papildomai nurodant, kad nesumokėta suma - 0. Įstatų patvirtinimo dieną I. S. priklausė 89 paprastosios akcijos, P. M. – 7031, I. G. – 7120 paprastosios akcijos. 2018 m. lapkričio             26 dienai registre fiksuota, kad įmonė yra likviduota (t. 1, b. l. 97-198, t. 2, b. l. 1-79).

I. G. ikiteisminio tyrimo metu pateikė įmokos kvitus, patvirtinančius 7 120 svarų (8 000 EUR) įnešimą už „F” akcijas (t. 1, b. l. 37-42); pinigų pervedimą iš I. G. banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialo Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. banko sąskaitą SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 10 d. – 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 EUR, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 EUR, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 EUR (t. 1, b. l. 43-47).

Bendrovių registro 2018 m. kovo 6 d. rašte „F” nurodyta, kad praėjus dviems mėnesiams nuo rašto dienos įmonė bus likviduota (t. 1, b. l. 48-49). Bendrovių registro duomenimis „F” 2018 m. gegužės 22 d. likviduota (t. 1, b. l. 70-71).

Teismo posėdyje I. S. pateikė ištrauką iš bendrovių registre pateikiamos informacijos apie veiklą baigusios bendrovės atkūrimo sąlygas. Kur nurodyta, jog „norint atkurti bendrovę (tai žinoma kaip „administracinis atkūrimas“) galima kreiptis į „Companies House“, jei: buvote direktorius, jei ji išbraukta iš Bendrovių registro per pastaruosius 6 metus, jei vykdė veiklą tuo metu, kai buvo panaikinta. Kitu atveju turėsite gauti teismo orderį, kad galėtumėte atkurti bendrovę“. Atkūrimui reikia pateikti užpildytą prašymą, 100 GBP čekį „Companies House“ vardu, bet kokius svarbius dokumentus, pvz. ataskaitas arba patvirtinimo pareiškimus (seniau mokesčių deklaracijos), bet kokius mokesčius už dokumentų tvarkymą arba baudas. Jei bendrovė turėjo turtų, bona vacantia sutikimo laišką. Jei prašymas bus sėkmingas, bendrovė bus atkurta, kai registratorius atsiųs patvirtinimo laišką (t. 6, b. l. 83-84, 90-91).

Iš I. G. 2018 m. kovo 14 d. reikalavimo I. S. matyti, kad yra prašoma pateikti 46100 EUR panaudojimą pagal paskirtį – įnešimui į „F” įstatinį kapitalą, įskaitant dokumentus, liudijančius pinigų pervedimą iš asmeninės sąskaitos į įmonės banko sąskaitą bei pinigų apskaitymą įmonės buhalterijoje. Arba nurodytą sumą nedelsiant grąžinti, pervedant į „Šiaulių bankas“ sąskaitą (t. 1, b. l. 51-52).

Iš antstolio padėjėjo A. B. elektroninio susirašinėjimo (2018 m. balandžio 9 d.–2018 m. balandžio 23 d. laikotarpiu) su I. S. matyti, kad 2018 m. balandžio 23 d. kaltinamasis įsipareigojo per 10 darbo dienų (iki gegužės 3 d.) pateikti atsakymą į reikalavimą, nurodydamas, jog šiuo metu yra ne Vilniuje (t. 1, b. l. 56-69).

„F” LTD 2018 m. gegužės 3 d. rašte, pasirašytame I. S., adresuotame I. G., nurodyta, kad tai atsakymas į 2018 m. kovo 14 d. reikalavimą. Teigiama, kad bendrovė „F“ LTD išleido 14240 akcijų, kurių kiekvienos nominalas 10 GBP. „Jūs, kaip bendrovės akcininkas, pradžioje pasirašėte 7120 akcijų, tačiau, kadangi akcininkas P. M. neįmokėjo savo įnašo į įstatinį bendrovės fondą, specialus bendrovės akcininkų susirinkimas, remdamasis 2017 m. sausio 20 d. susirinkimo protokolu, pakeitė bendrovės akcijų pasirašymą tokiu būdu: I. G. - 7121 akcija, kurių bendra nominalioji vertė 71 210,00 GBP; I. S. - 7119 akcijos, kurių bendra nominalioji vertė 71 190,00 GBP. Susirinkimo protokolo kopiją aš asmeniškai pateikiau Jums 2017 m. sausio 20 d. Jūsų reikalavime yra nedidelis netikslumas, būtent: Jūs perdavėte man toliau nurodytas įmokų į įstatinį fondą sumas: 2016 m. spalio 24 d. grynaisiais pinigais buvo perduota 7900 eurų ir 100 eurų, kadangi einantis bendrovės direktoriaus pareigas asmuo bendrovės sąskaitos kontrolę turėjo perduoti man nuo 2016 m. lapkričio 1 d., šią sumą Jūs ir aš bendru sprendimu įvertinome 7120,00 GBP, vėliau visos Jūsų pervestos įmokos buvo įskaitytos GBP pagal Anglijos Banko (BANK 0F ENGLAND) kursą, galiojantį lėšų gavimo į mano atsiskaitomąją sąskaitą dieną. Taigi Jūs faktiškai įnešėte ir įmokėjote: 2016-10-24 7 120 GBP (8 000 EUR), 2016-11-10 3 485,23 GBP (4 000 EUR pagal kursą 1,1477), 2016-12-08 8 453,80 GBP (10 000 EUR pagal kursą 1,1829), 2017-01-10 9 130,44 GBP (10 500 EUR pagal kursą 1,1500, 2017-02-0710 061,05 GBP (11 700 EUR pagal kursą 1,1629), 2017-02-27 1 707,51 GBP (2 000 EUR pagal kursą 1,1713). Iš viso: 39 958,03 GBP (46 200 EUR). Jūsų įmokos eurais buvo pervestos iš mano sąskaitos į mūsų bendrovės daugiavaliutę sąskaitą tokia seka: 8 000 EUR 2016-11-02, 4 000 EUR 2016-11-12, 10 000 EUR 2016-12-08, 10 500 EUR 2017-01-10,                      11 700 EUR 2017-02-07, 2 000 EUR 2017-02-28 ir atitinkami įrašai įrašyti į bendrovės akcininkų registrą. Akcininkų registro kopiją pridedu, taip pat pridedu atitinkamų mokėjimo pavedimų kopijas. Aš, kaip bendrovės akcininkas, taip pat įmokėjau visą atitinkamą įmoką į bendrovės įstatinį fondą, būtent 2017-12-22 įnešiau 70 190,00 GBP eurais pagal kursą 1,1295,            t. y. 79 403,85 EUR. Ir anksčiau už teisines paslaugas perkant įmonę 890,00 GBP, įskaitytus            2016 m. lapkričio 1 d. kaip įmoką už 89 akcijas. Žinios apie tai taip pat įrašytos į akcininkų registrą, o mokėjimo |pavedimo kopija pridedama prie šio rašto. Jūsų reikalavimą pateikti bendrovės banko sąskaitos išrašus iki šiol laikau neteisėtu ir I nemotyvuotu, ką esu nurodęs anksčiau elektroninėje korespondencijoje, kadangi vienintelė bendrovės atskaitomybės Jums, kaip akcininkui, forma yra metinė finansinė atskaitomybė. Remiantis 2006 m. Bendrovių įstatymu, mūsų bendrovės atskaitomybės parengimo data yra gegužės 31 d., ir aš, kaip bendrovės direktorius, tą dieną ketinu parengti ir pateikti Jums metinę atskaitomybę, tačiau kadangi Jūs nedviprasmiškai išreiškėte nepasitikėjimą manimi kaip bendrovės direktoriumi, Jums bus pateikta metinė finansinė ataskaita su audito bendrovės iš (duomenys neskelbtini) (t. y. K, E, P arba D) išvada. Apie sutarties dėl audito atlikimo pasirašymą su viena iš šių bendrovių Jums bus pranešta raštiškai birželio pradžioje, nes tokios sutarties pasirašymui bendrovė turi turėti visus dokumentus savo dispozicijoje, o minėtas ataskaitinis laikotarpis dar nesibaigė. Esu tikras, kad mano pateikta informacija, patvirtinta atitinkamais dokumentais, panaikino Jūsų abejones, kurios, mano manymu, yra nepagrįstos, tačiau jeigu Jums vis dar liko tam tikrų abejonių, rekomenduoju palaukti, kol bus pateikta metinė finansinė atskaitomybė ir audito ataskaita“. Prie rašto pateiktas akcininkų registro išrašas, galiojantis 2018 m. gegužės 3 d. (su paskutiniais pakeitimais, įtrauktais 2017 m. gruodžio 26 d.), kuriame nurodyta, kad akcininkas                                I. G. turi 7121 akcijas (sumokėta: 7120 GBP 2016-11-02, 3485,23 GBP 2016-11-12, 8453,80 GBP 2016-12-08, 9130,44 GBP 2017-01-10, 10061,05 GBP 2017-02-07, 1707,51 GBP 2017-02-28), akcininkas I. S. – 7119 akcijų (sumokėta 890 GBP 2016-11-01, 70300 GBP 2017-12-22); mokėjimo pavedimai: 2016 m. lapkričio 2 d. – 8 000 EUR sumai, 2016 m. lapkričio 12 d. – 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 8 d. – 10 000 EUR pervedimą, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11700 EUR, 2017 m. vasario 28 d. – 2 000 EUR, 2017 m. gruodžio 22 d. – 79 403,85 EUR. Su raštu pateiktame akcininkų registro išraše   (t. 1, b. l. 72-93).

Įmonių, registruotų Jungtinėje karalystėje viešo tinklapio www.gov.uk/government/organisations/companies-house 2018 m. lapkričio 26 d. duomenimis „F“ LTD įsteigta 2016 m. gegužės 24 d.; vadovu 2016 m. gruodžio 13 d. paskirtas I. S., iki tol, nuo 2016 m. gegužės 24 d., vadovu registruotas K. N. (K. N.); 2016 m. gruodžio 14 d. registruoti akcininkai: I. S. – 89 paprastosios akcijos, P. M. – 7031 paprastosios akcijos ir I. G. – 7120 paprastosios akcijos; 2018 m. kovo 6 d. raštu bendrovių registro tvarkytojas informavo, kad jei nebus nurodyta priešinga priežastis, praėjus 2 mėnesiams po pirmiau nurodytos dienos, bendrovės pavadinimas bus pašalintas iš registro ir bendrovė bus likviduota; įmonė likviduota 2018 m. gegužės 22 d. (t. 1, b. l. 98-198, t. 2, b. l. 1-79).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD registracijos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad įmonė įkurta 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. gruodžio 13 d. egzistuojančių akcininkų sąrašą I. S., P. M. ir I. G., bendrovės įstatus, kurie akcininkų nepasirašyti (t. 3, b. l. 127-154, t. 4, b. l. 148-169).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė lentelės forma užpildytus akcininkų registro duomenis, kuriuose nurodyta, kad tai bendrovės „F“ LTD įsteigtos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Bendrovės reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). 2016 m. gegužės 24 d. datuojamame akcininkų registro išraše nurodyta, kad 2016 m. gegužės 24 d. „C“ įsigijo 100 vnt. A klasės paprastųjų akcijų, kurios vieneto vertė 1 GBP, sumokėta 100 GBP. 2016 m. spalio 24 d. datuojamame išraše nurodyta, kad „C“ perleido akcijas. Akcininkai I. S. įgijo 89 vnt. 10 GBP vertės akcijų, apmokėta dalis 890 GBP, P. M. įgijo 7031 vnt. akcijų, kurios neapmokėtos, I. G. įgijo 7120 vnt. akcijų, apmokėjo 7 120 GBP (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. lapkričio 12 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I. G. su 7120 vnt. ir 10 605,23 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. gruodžio 8 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su  89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I. G. su 7120 vnt. ir 19 059,03 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus K. N., patvirtinta įmonės anspaudu). 2016 m. sausio 10 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 89 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 7031 vnt. neapmokėtų akcijų, I. G. su 7120 vnt. ir 28 189,47 EUR apmokėtų akcijų (direktoriumi nurodytas I. S., pasirašyta K. N. parašu, patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. sausio 20 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų, P. M. su 0 vnt. akcijų, pastabose nurodyta, kad 2017 m. sausio 20 d. perleista viena paprastoji akcija I. G. ir 7030 paprastųjų akcijų I. S., I. G. su 7121 vnt. ir 28 189,47 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. vasario 7 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų ir I. G. su 7121 vnt. ir 38 250,52 EUR apmokėtų akcijų(pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. vasario 28 d. datuojamame išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 890 GBP apmokėtų akcijų ir  I. G. su 7121 vnt. ir 39 958,03 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu). 2017 m. gruodžio 22 d. išraše nurodyti akcininkai I. S. su 7119 vnt., 71 190 GBP apmokėtų akcijų ir I. G. su 7121 vnt. ir 39 958,03 EUR apmokėtų akcijų (pasirašyta direktoriaus I. S., patvirtinta įmonės anspaudu) (t. 3, b. l. 155-164, t. 4, b. l. 170-178).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „C“ (duomenys neskelbtini) herbu pažymėtus įmonės „F“ LTD perleidimo dokumentus – 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškimą, kad įmonė „C“ (duomenys neskelbtini) būdama „F“ LTD registracijos atstovu, šiuo dokumentu garantuoja, kad ši įmonė niekada neprekiavo nuo jos įkūrimo pradžios iki šios dienos. Jai nėra tekę už kažką atsakyti nei galimai, nei kaip kitaip nuo pat įmonės įkūrimo ir jokioms šalims nebuvo leista atstovauti šiai įmonei nei vienoje iš sričių; 2016 m. gruodžio 13 d. K. N. atsistatydinimo iš „F“ LTD pareigų pareiškimą; „F“ LTD direktorių valdybos neeilinio susirinkimo rezoliuciją 2016 m. gruodžio 13 d., kur užfiksuota, kad direktoriumi skiriamas I. S., įmonė padidina įstatinį kapitalą iki 14 240 paprastųjų akcijų, kurių vertė 10 GBP už akciją. Nuspręsta, kad „C“ (duomenys neskelbtini) LTD perduos 100 vnt. paprastųjų akcijų ir bus išduoti nauji akcijų sertifikatai - I. S. 89 vnt. paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 10 GBP, P. M. – 7031 vnt. paprastųjų akcijų, I. G. –7120 vnt. paprastųjų akcijų. Kartu pateiktos elektroninių dokumentų kopijos apie direktoriaus atleidimą ir paskyrim, akcininkų sąrašas, akcijų paskirstymo informacija, kur nurodyta, kad įmonė turi 14240 vnt. paprastųjų akcijų. Jos visos apmokėtos (t. 3, b. l. 165-198, t. 4, b. l. 179-183).

Iš I. S. AB „SEB“ banko sąskaitos LT Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. bankomate Nr. ATM Nr. 353, adresu Vokiečių g. 9, Vilniuje į sąskaitą įnešta grynaisiais 7 900 eurų ir 100 eurų; I. G. iš savo banko sąskaitos AB „Šiaulių bankas“ Vilniaus filialas Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. AB „SEB“ banko sąskaitą LT Nr. (duomenys neskelbtini)  mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Inesimas i statutai fondai“ pervedė 2016 m. lapkričio 10 d. 4 000 eurų, 2016 m. gruodžio 8 d. – 10 000 eurų, 2017 m. sausio 10 d. – 10 500 eurų, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 eurų, 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 eurų (t. 2, b. l. 99-200, t. 3, b. l. 1-15).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD grynųjų registracijos žurnalo kopiją už 2016 m. gruodžio mėn.–2017 m. gruodžio mėn. laikotarpį bei grynųjų iš I. G. ir I. S. priėmimo kvitus: 2016 m. gruodžio 13 d. registruota I. G. 22 000 EUR įmoka į įstatinį kapitalą, kuri išleista 2016 m. gruodžio 14 d. išankstiniam mokėjimui, taip pat 2016 m. gruodžio 20 d. registruota                              I. S. 36 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2016 m. gruodžio 21 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. sausio 10 d. registruota I. G. 10 500 EUR įmoka į įstatinį kapitalą, kuri išleista 2017 m. sausio 11 d. išankstiniam mokėjimui, 2017 m. sausio 17 d. registruota I. S. 10 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. sausio 18 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. vasario 7 d. registruota I. G. 11 700 EUR įmoka į įstatinį kapitalą, kuri išleista 2017 m. vasario 8 d. išankstiniam mokėjimui, 2017 m. vasario 22 d. registruota I. S. 15 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. vasario 23 d. išankstiniam mokėjimui, 2017 m. vasario 28 d. registruota I. G. 2 000 EUR įmoka į įstatinį kapitalą; 2017 m. kovo 14 d. registruota I. S. 5 000 EUR paskola įmonei, 2017 m. kovo 15 d. išankstiniam mokėjimui išleista 7 000 EUR; 2017 m. balandžio 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. balandžio 18 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. gegužės 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. gegužės 18 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. birželio 19 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. birželio 20 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. liepos 17 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. liepos 18 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. rugpjūčio 21 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. rugpjūčio 22 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. rugsėjo 18 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. rugsėjo 19 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. spalio 18 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. spalio 19 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. lapkričio 20 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista 2017 m. lapkričio 21 d. išankstiniam mokėjimui; 2017 m. gruodžio 18 d. registruota I. S. 3 000 EUR paskola įmonei, kuri išleista mokėjimui, 2017 m. gruodžio 22 d. registruotos bendrovės išlaidos grynaisiais pinigais – 79 403,85 EUR – skolos grąžinimas, bei tą pačią dieną registruotas I. S. 79 403,85 EUR grynaisiais į įstatyminį fondą įnešimas. Su grynųjų pinigų registracijos žurnalu pateikti I. S. pasirašyti ir įmonės anspaudu patvirtinti kvitai dėl grynųjų pinigų gavimo ir paėmimo, atitinkantys žurnale nurodytas sumas (t. 3, b. l. 85-124, t. 4, b. l. 3-37).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD Smulkių išlaidų žurnalo už 2016 m. gegužės mėn.–2017 m. gegužės mėn., „E“ sąskaitų faktūrų ir pinigų priėmimo kvitų kopijas. Dokumentuose nurodyta, jog 2016 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta sąskaita 10 920 EUR sumai, taip pat tą pačią dieną išrašytas ir pinigų priėmimo kvitas tai pačiai sumai bei K. N. ir I. S. parašais patvirtinta smulkių išlaidų ataskaita. Analogiškai patvirtinta ir 2016 m. rugsėjo 30 d. smulkių išlaidų ataskaita 19 400 EUR sumai, pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. 8 600 EUR sumai bei 2016 m. rugsėjo 30 d. 10 800 EUR sumai išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2016 m. spalio 31 d. smulkių išlaidų ataskaita 17 000 EUR sumai, pagal 2016 m. spalio 17 d. 8 200 EUR sumai ir 2016 m. spalio 31 d. 8 800 EUR sumai išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2016 m. lapkričio 30 d. smulkių išlaidų ataskaita 18 800 EUR sumai, pagal 2016 m. lapkričio 14 d. 6 400 EUR sumai ir 2016 m. lapkričio 30 d. 12 400 EUR sumai išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. Vienasmeniškai I. S. pasirašytos 2016 m. gruodžio 30 d. smulkių išlaidų ataskaita 17 600 EUR sumai, pagal 2016 m. gruodžio 16 d. 9 600 EUR sumai ir 2016 m. gruodžio 30 d. 8 000 EUR sumai „E“ išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. sausio 13 d. smulkių išlaidų ataskaita 4 200 EUR sumai pagal šiai sumai tą pačią dieną išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. vasario 28 d. smulkių išlaidų ataskaita 15 600 EUR sumai, pagal 2017 m. vasario 15 d. 8 000 EUR sumai ir 2016 m. vasario 28 d. 7 600 EUR sumai išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. kovo 31 d. smulkių išlaidų ataskaita 15 800 EUR sumai, pagal 2017 m. kovo 15 d. 7 600 EUR sumai ir 2017 m. kovo 31 d. 8 200 EUR sumai išrašytas sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus; 2017 m. balandžio 14 d. smulkių išlaidų ataskaita 5 000 EUR sumai bei 2017 m. gegužės 12 d. smulkių išlaidų ataskaita 3 000 EUR sumai ir tą pačią dieną toms pačioms sumoms išrašytus pinigų priėmimo kvitus (t. 3, b. l. 44-84, t. 4, b. l. 61-81, 94-99, 126-130).

Teismo posėdyje I. S. pateikė tarp jo ir „F“ LTD, atstovaujamos K. N., 2016 m. gegužės 25 d. sudarytą bendrąjį paslaugų teikimo susitarimą, kuriuo susitarė dėl I. S. atstovavimo įmonei užsienyje, už Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės. Į teikiamas paslaugas įeina ir tos užduotys, dėl kurių šalys susitaria (1, 2 punktai) (t. 6, b. l. 87-89, 92-96).

Teismo posėdyje I. S. pateikė „C“ įmonės 2017 m. kovo 22 d. Ofertą I. S., UAB „S“. Ofertoje nurodoma „Atsakydami į Jūsų 2016-03-12 užklausimą, informuojame: Mūsų įmonė turi galimybę vykdyti programinės įrangos kūrimo projektą apibrėžėtomis Jūsų etapais šiomis sąlygomis: - I etapas - tai yra dizaino, kodų ir duomenų bazių kūrimas atliekant „back-office“ darbą, duomenų gavimas per API bei jų analizė bei sąsajos su User Interface. Darbų apimtis sudaro apie 8 000 (žmogaus darbo valandų) Vieno žmogaus darbo valandos kaina sudaro 17 eurų. Bendra etapo kaina sudaro 136 000 eurų. - II etapas - tai yra dizaino, programinio kodo kūrimas bendravimui su User Interface vartotojais. Darbų apimtis sudaro apie 6 000 (žmogaus darbo valandų). Vienos žmogaus darbo valandos kaina sudaro 17 eurų. Bendra etapo kaina sudaro 102 000 eurų. Pirmo etapo kūrimo darbai gali būti atlikti per 6 mėnesius nuo 30 procentų avanso apmokėjimo pagal susitarimą bei antro etapo per 4 mėnesius. Apmokėjimo sąlygos: 30 proc. - avansas ne vėliau nei per 10 dienų nuo sutarties pasirašymo. 70 proc. - dalimis pagal atliktų darbų aktus, sudaromus du kartus per mėnesį“. Pasirašyta A. S. N., patvirtinta „C“ įmonės anspaudu (t. 6, b. l. 113-114).

Teismo posėdyje I. S. pateikė TOV „E“ 2016 m. kovo 17 d. Nr. 9 komercinį pasiūlymą, adresuotą I. S., UAB „S“. Pasiūlyme nurodoma „Atsakydami į Jūsų 2016-03-10 laišką, siūlome šias sąlygas, kuriomis mūsų įmonė gali atlikti Jūsų programinės įrangos kūrimo darbus. – Darbų pirmas etapas – apie 6600 darbo valandų po 10 eurų už valandą per nemažesnį nei 4 (keturių) mėnesių terminą nuo susitarimo pasirašymo dienos. – Darbų antras etapas – apie 5300 darbo valandų po 10 eurų už valandą per nemažesnį nei 5 (penkių) mėnesių terminą nuo susitarimo pasirašymo dienos. Už darbus galima mokėti dalimis pagal atliktų darbų aktus, kurie sudaromi du kartus per mėnesį, bet ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 15-tą ir paskutinę dieną“ pasirašyta L. B. P., patvirtinta TOV „E“ anspaudu (t. 6, b. l. 111-112).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. pateikė „F“ LTD ir TOV (ribotos atsakomybės bendrovė) „E“ 2016 m. rugpjūčio 15 d. programinės įrangos leidybos ir konsultacinių paslaugų suderinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad „F“ LTD (užsakovas), kuriam atstovauja I. S., paveda TOV „E“ (vykdytojas) pagal (duomenys neskelbtini) jurisdikciją teikti paslaugas ir vykdyti programinės įrangos (PĮ) leidybą internetu šiomis sąlygomis: 1. „Sutarties dalykas“; 1.1 PĮ kūrimo paslaugos internetu, teikiamos šioje sutartyje numatytomis sąlygomis, pagal užsakovo užsakymą sutikus vykdytojui. Jei užsakovas nori įgyti kitokias paslaugas, kitomis sąlygomis, reikalingas naujas susitarimas; 2. „Darbų vykdymo ir perdavimo tvarka“; 2.1 vykdytojas vykdo darbus, kurious sudaro šios sutarties 1. Punkte nurodytos paslaugos; 2.2 vykdytojas nustato ir suderina su užsakovu būsimų darbų apimtis; 2.3 darbams pagal šią sutartį atlikti vykdytojas naudoja savo lėšas ir medžiagas; 2.4 vykdytojas, pateikdamas atlikto darbo rezultatus, išrašo sąskaitą. Vykdytojo pasirašytos sąskaitos yra neatsiejamos sutarties dalys; 5. „darbų apmokėjimas ir atsiskaitymo tvarka“; 5.1 užsakovas apmoka vykdytojo išrašytą sąskaitą per 20 dienų (angliškame sutarties variante nurodyta 15 dienų) po paslaugų suteikimo; 5.2 pagal šią sutartį užsakovas vykdytojui sumoka apytiksliai 66 000 EUR ir skaičiuoja 6600 darbo valandų (angliškame sutarties variante nurodyta bendrai 66 000 EUR skaičiuojant apytiksliai 6600 darbo valandų); 10.1 ši sutartis įsigalioja ją pasirašius; 10.2 ši sutartis baigia galioti 2017 m. kovo 31 d. jei užsakovas ir toliau pageidaus panašių paslaugų, privalo pasirašyti naują sutartį. Sutartį pasirašę asmenys – K. N. ir L. P.. Kiekvieno puslapio apačioje K. N. inicialai „K. N.“.  (t. 3, b. l. 183-188, t. 5, b. l. 24-29).

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. taip pat pateikė „F“ LTD ir TOV „E“ 2016 m. gruodžio 16 d. programinės įrangos leidybos ir konsultacinių paslaugų suderinimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąlygos iš esmės yra identiškos 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutarčiai Nr. (duomenys neskelbtini), nes su tais pačiais vertimo neatitikimais (5.1 punktas), išskyrus 5.2 ir 10.2 punktų sąlygas, numatančias sutarties kainą – 53 000 EUR ir 5300 darbo valandas, taip pat pakeista sutarties galiojimo data, vietoje 2017 m. kovo 31 d. nurodant 2017 m. birželio 31 d. Sutartį pasirašę asmenys – I. S. ir L. P. (t. 3, b. l. 191-196, t. 5, b. l. 12-17).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyba 2019 m. kovo 27 d. raštu informavo, kad iš Interpolo Ukrainos nacionalinio biuro gauta informacija, jog duomenų apie K. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, gyventojų registre nėra. Įmonės „E”, registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini)). Įmonės steigėja - L. P.. Įmonės veikla: žvalgybinis gręžimas, didmeninė prekyba buitinėmis elektros prekėmis, didmeninė prekyba baldais, kilimais ir apšvietimo priedais, kita mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kita profesinė, mokslinė ir techninė veikla. Ši įmonė buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 18 d. Iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro buvo gautas atsakymas, jog Lietuvos pareigūnų pateikta informacija buvo įtraukta į tarptautinę nusikalstamumo duomenų bazę būsimai analizei. Jeigu analitikai nustatys ryšius bei galimybes, susijusias su pateiktais duomenimis, informuos papildomai. Daugiau jokios informacijos Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinis biuras pateikti negali. 2019 m. balandžio 17 d. raštu informavo, kad iš Interpolo Rusijos Federacijos nacionalinio biuro gauta informacija, jog K. N., gim. (duomenys neskelbtini) metais, nėra įtrauktas į gyventojų ir nuosprendžių/teistumo registrus (t. 5, b. l. 32-33).

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2017 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią I. G. iš jo nupirko 140 UAB „S“ akcijų už 14 000 EUR (t. 5, b. l. 134-135).

Teismo posėdyje I. S. pateikė prekybos platformos „(duomenys neskelbtini)“ techninį aprašymą 2017 m. (angliška/lietuviška versija), kuriame atlikėju įvardijamas TOV „E“, užsakovu – „F“ LTD (t. 5, b. l. 144-195).

Teismo posėdyje I. S. pateikė „(duomenys neskelbtini)“ investicinį projektą, kurio „Reziume“ nuodyta, jog kompanija „(duomenys neskelbtini)“ LLC siūlo finansavimui projektą - sukurti platformą, kurios specializacija būtų prekyba ilgalaikiais nebankiniais kreditiniais įsipareigojimais, finansuojant ES piliečius. <...> Dabartiniu metu įmonės vadovybė yra sukūrusi metodiką, kuri leidžia nustatyti emitento paskolų portfelio reitingą, surenkant pirminę informaciją apie paskolų portfelį per API (aplikacijų programavimo sąsają), susietą su emitento bendrovės naudojama programine įranga. Portfelio vertinimo sistema išbandyta, periodiškai (kas savaitę) vertinant „A“ ((duomenys neskelbtini)) kreditų portfelį nuo 2015 m. lapkričio iki 2016 m. vasario. Pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su kompanija, turinčia turto vertinimo licenciją. Kompanijos vadovybė turi glaudžius santykius su daugeliu rinkos, teikiančios trumpalaikius kreditus Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Gruzijoje, žaidėjų. Investiciniam projektui reikia  130 841,70 eurų pradinių investicijų, kuriomis finansuojama: IT platformos baigiamiesiems darbams – 5 559,97 eurai; atlyginimo fondo finansavimas 60 420 euro, pirmų 12 projekto mėnesių finansavimui; ofiso įrengimui pirmiems metams 18 150  eurų; išlaidos projekto technologiniam palaikymui 41 712 eurų, pirmiems 12 projekto mėnesių; Išlaidos susijusios su ISO sertifikavimu 5 000 eurų. Kompanija siūlo potencialiam investuotojiui investicijas į rizikingą kapitalą mainais į 70% kompanijos įstatinio kapitalo, su prognozuojama projekto grąža, ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo investicijos pradžios, o taip pat turto užstato vertė 84 000 eurai. Analogišką dokumentą, gautą iš kaltinamojo elektroniniu paštu, pateikė ir                                   I. G. (t. 6, b. l. 27-46, 115-143). 

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. spalio 24 d. „F“ LTD akcininkų susitarimą, kuriame nurodyta, kad I. S. turi 89 vnt. akcijų, P. M. – 7031 vnt., I. G. – 7120 vnt. Nepateiktas tekstas dėl ko buvo susitarta akcininkų susirinkime. Susitarimas nepasirašytas (t. 6, b. l. 76-77, 81-82).

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį, kuria jis pasižadėjo paskolinti „F“ LTD 100 000 EUR, o įmonė įsipareigojo pagrindinę sumos dalį grąžinti ne vėliau, nei 2020 m. lapkričio 25 d. Sutartis pasirašyta K. N. ir I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu (t. 6,                  b. l. 65-66, 97-98).

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2016 m. gruodžio 12 d. suderinimo ataskaitą apie tarpusavio atsiskaitymus, kuri pasirašyta K. N. ir I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu. Ataskaitos lentelėje nurodyta, kad įmonės balansas 44 120 EUR: nuo 2016 m. rugpjūčio 31 d. iki 2016 m. spalio 17 d. „F“ LTD kreditas atitiko I. S. debetą – 38 520 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. spalio 24 d. įmonės debetas atitinka I. S. kreditą – 8 000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas); 2016 m. spalio 31 d. įmonės kreditas atitiko I. S. debetą – 8 800 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. lapkričio 10 d. įmonės debetas atitinka I. S. kreditą – 4000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas); 2016 m. lapkričio 14 d. įmonės kreditas atitiko I. S. debetą – 6 400 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. lapkričio 30 d. įmonės kreditas atitiko I. S. debetą – 12 400 EUR (pažymint, kad tai grynųjų pinigų gavimas/smulkiųjų ataskaita); 2016 m. gruodžio 8 d. įmonės debetas 10 000 EUR (pažymint, kad tai I. G. įstatyminis fondas). Bendras įmonės kreditas – 44 120 EUR atitinka  I. S. debetą – 44 120 EUR, bendras įmonės debetas – 22 000 EUR atitinka I. S. kreditą – 22 000 EUR. Laikotarpio pradžioje – 2016 m. gegužės 25 d. balansas – 0 EUR (t. 6, b. l. 67, 78).

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2017 m. gruodžio 22 d. susitarimą reikalavimo teisei perduoti, sudarytą tarp I. S. („perėmėjas“) ir „F“ LTD („perdavėjas“). Susitarime nurodyta, kad perdavėjas perduoda perėmėjui teisę reikalauti piniginių įsipareigojimų, atsiradusių dėl 2016 m. spalio 24 d. akcininkų susitarimo, sudaryto tarp perdavėjo ir perėmėjo, bei 2017 m. sausio 20 d. pataisos. Įsipareigojimų suma 70 300 GBP arba šio susitarimo dieną – 79 403,85 EUR (1.1 punktas). Perdavėjas skolingas perėmėjui pagal 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos susitarimą 95 000 EUR sumą. Perėmėjas perduoda perdavėjui teisę nuskaičiuoti 79 403,85 EUR (žodžiais centai įvardinti „95 centų“) sumą iš pirmiau nurodytos skolos. Už abi susitarimo šalis pasirašė I. S., patvirtinta „F“ LTD anspaudu (t. 6, b. l. 85-86, 92-93).

Teismo posėdyje I. S. pateikė 2018 m. sausio 17 d. sudarytos finansinio tarpininkavimo sutarties tarp „F“ LTD ir Šveicarijos įmonės „I“ AG kopiją. Sutartyje susitarta dėl tarpininkavimo tarp kliento ir obligacijų leidėjų paslaugos teikimo. Prie šios sutarties pridėtame Nr. 1 priedu (nurodyta, kad tai priedas Nr. 1 prie 2017 m. sausio 17 d. sutarties (t. y. nurodyti ankstesni metai)) pažymėtame protokole apie kliento įsigytas obligacijas 2018 m. kovo 31 d., nurodyta, kad per 2020 m. sausio-kovo mėn. „F“ LTD turėjo būti išmokėtas 140 000 EUR sėkmės mokestis. Taip pat analogišką 2017 m. gruodžio 13 d. „F“ LTD sutartį su Šveicarijos įmone „L“ AG. Pagal prie jos pridėtą priedą Nr. 1 (nurodyta, kad tai priedas Nr. 1 prie 2016 m. gruodžio 13 d. sutarties (t. y. vėl nurodyti ankstesni metai)) pažymėtame protokole apie kliento įsigytas obligacijas 2018 m. kovo 31 d., nurodyta, kad per 2020 m. sausio-kovo mėn. „F“ LTD turėjo būti išmokėtas 100 000 EUR sėkmės mokestis (t. 6, b. l. 68-73, 99-105).

Teismo posėdyje I. S. pateikė savo ir L. P. pasų kopijas, iš kurių matyti atvykimo ir išvykimo į Lietuvos Respubliką, Slovakiją, Austriją laikotarpiai (t. 6, b. l. 164-172). Pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos pateiktą informaciją L. P. 2016-2017 m. laikotarpiu į Lietuvos Respubliką nebuvo atvykusi, I. S. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2016 m. spalio 30 d., atvyko – 2016 m. lapkričio 14 d., išvyko – 2016 m. gruodžio 2 d., atvyko – 2016 m. gruodžio 6 d., išvyko – 2016 m. gruodžio 15 d., atvyko – 2016 m. gruodžio 18 d., išvyko – 2016 m. gruodžio 26 d., atvyko 2017 m. sausio 7 d., išvyko 2017 m. sausio 20 d., atvyko – 2017 m. sausio 22 d., išvyko – 2017 m. vasario 14 d., atvyko – 2017 m. vasario 21 d., išvyko – 2017 m. birželio 15 d., atvyko – 2017 m. birželio 18 d., išvyko – 2017 m. liepos 21 d., atvyko – 2017 m. liepos 22 d. (t. 8, b. l. 12).

Teismo posėdyje I. G. pateikė „Skype“ platformoje vykusį  susirašinėjimas su I. V.. Jame I. G. prisistato, nurodo, kad yra „žmogus, kuris mokėjo už Jūsų darbą su firma „F“ Ltd arba prekių ženklu (duomenys neskelbtini). Norėčiau su Jumis pabendrauti dėl mūsų darbo“ Nurodo savo telefono numerį. 2018 m. vasario 5 d. I. V. atsakymas „laba diena, I. Na taip, mes atlikome Jums darbus, kaip laisvai samdoma komanda. Tiksliau sakant, pažinojau ir atlikau darbus I. S., kol nedingo iš akiračio. Šiuo metu esu ne (duomenys neskelbtini). Patogiausias būdas palaikyti ryšį – „skaipas“. Jei turite klausimų, esu pasirengęs išsamiai atsakyti“ (t. 6, b. l. 55-58).

Teismo posėdyje I. G. pateikė „Viber“ platformoje vykusio susirašinėjimo su I. S. išklotinę (t. 6, b. l. 173-200, t. 7, b. l. 1-39).

Dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

I. S. buvo kaltinamas šešių dokumentų suklastojimu ir šių suklastotų dokumentų panaudojimu.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, t. y. atsakomybė kyla už 300 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Juo gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (kasacinė nutartis Nr. 2K-662/2000). Teismų praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis Nr. 2K-573/2012). Tačiau jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010,               2K-559/2011).

Nagrinėjamojoje byloje I. S. pripažino, kad savarankiškai pagamino šešis AB „SEB“ banko mokėjimo pavedimus, kuriuose įrašė netikrus duomenis, kad iš nukentėjusiojo I. G. verslo plėtojimui į savo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gautus pinigus pervedė į „F“ sąskaitą (duomenys neskelbtini): 2016 m. lapkričio 2d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 8 000 EUR pervedimo; 2016 m. lapkričio 12 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4 000 EUR pervedimo; 2016 m. gruodžio 8 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 000 EUR pervedimo; 2017 m. sausio  10 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 500 EUR pervedimo; 2017 m. vasario 7 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11 700 EUR pervedimo; 2017 m. vasario 28 d. mokėjimo pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 EUR pervedimo (t. 1, b. l. 76-82, 87-93). Taip pat kaltinamasis patvirtino, kad 2018 m. gegužės 3 d. 19.05 val. minėtus banko mokėjimo pavedimus išsiuntė nukentėjusiajam I. G. ir antstoliui elektroniniais adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Šie kaltinamojo parodymai atitinka                                I. S. „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašus bei elektroninį susirašinėjimą tarp kaltinamojo, antstolio padėjėjo A. B., advokato M. Gaibel (t. 1, b. l. 56-72, t. 2, b. l. 155-200), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Kita vertus, I. S. nukentėjusiajam pateiktuose mokėjimo pavedimuose nėra įrašų, patvirtinančių pinigų pervedimo įvykdymą, kaip kad savo pavyzdyje pateikė nukentėjusysis I. G. (t. 1, b. l. 95). Vadinasi, minėtais duomenimis nebuvo patvirtinama jokia objektyviai egzistuojanti piniginė operacija (faktas), ką beje, pastebėjo ir pats nukentėjusysis. Iš čia darytina išvada, kad I. S. sukurti pavedimai pagal savo turinį neatitinka dokumentui keliamų reikalavimų ir negalėjo būti panaudoti dokumentų teisinei apyvartai kenkiančiais tikslais, todėl negali būti BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku. Konstatavus šią aplinkybę nebe taip aktualus ir faktas, kad netikrais mokėjimo dokumentais jokia žala nebuvo ir padaryta. I. S. pagaminti mokėjimo pavedimai ne tik savaime nepatvirtina pinigų pervedimo fakto, bet ir pats I. G. akivaizdžiai nepatikėjo pateiktų pavedimų tikrumu. Jie nesukėlė nukentėjusiajam jokių teisiškai reikšmingų pasekmių. Atitinkamai darytina išvada, kad kaltinime minimi 6 mokėjimo pavedimai ne tik, kad neatitinka BK 300 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalykui keliamų reikalavimų, bet ir jų panaudojimas nesukėlė BK 300 straipsnio 3 dalyje reikalaujamų padarinių, todėl I. S. išteisintinas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esminis požymis – apgaulės panaudojimas, užvaldant turtą. Būtent apgaulė skiria šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei daro ją neteisėtą. Teismų praktikoje išskiriamos aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iš tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą pranešti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-319-693/2016).

Iš I. G. pateiktų dokumentų matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. AB „SEB“ banke buvo įmokėta 100 EUR ir 7 900 EUR, viso 8 000 EUR (t. 1, b. l. 38-39), 2016 m. lapkričio 10 d. I. S. pervesta 4 000 EUR, 2016 m. gruodžio 7 d. – 10 000 EUR,  2017 m. sausio 10 d. – 10 500 EUR, 2017 m. vasario 7 d. – 11 700 EUR ir 2017 m. vasario 27 d. – 2 000 EUR (t. 1, b. l. 43-47). Nurodytas pavedimų laikas ir sumos atitinka ir I. S. AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 2, b. l. 155-200, t. 3, b. l. 1-15), todėl pagrindo abejoti, jog kaltinamasi gavo nukentėjusiojo pervestus pinigus, nėra. Tuo tarpu nors kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė tikslą apgauti I. G., tvirtindamas, kad jo pinigus pagal susitarimą panaudojo įmonės „F“ naudai, ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta priešingai.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. tvirtino, kad I. G. pervestus pinigus įnešė į „F“ kasą grynais pinigais. Teisme parodė, kad iš 46 000 EUR, kuriuos pervedė I. G., išgrynindavo, kai reikėjo perduoti „E“. Vadinasi, bet kuriuo atveju banko sąskaitoje turi atsispindėti pervestų pinigų gryninimo operacijos. Tačiau peržiūrėjus kaltinamojo AB „SEB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą (t. 1, b. l. 155-200, t, 3, b. l. 1-15) nematyti, nei pinigų gryninimo tomis datomis ir tokiomis sumomis, kurioms išrašyti „E“ kasos pajamų orderiai (2016 m. rugpjūčio 31 d. – 10 920 EUR, 2016 m. rugsėjo 15 d. – 8 600 EUR, 2016 m. rugsėjo 30 d. – 10 800 EUR, 2016 m. spalio 17 d. – 8 200 EUR, 2016 m. spalio 31 d. – 8 800 EUR, 2016 m. lapkričio 14 d. – 6 400 EUR, 2016 m. lapkričio 30 d. – 12 400 EUR, 2016 m. gruodžio 16 d. – 9 600 EUR, 2016 m. gruodžio 30 d. – 8 000 EUR, 2017 m. sausio 13 d. – 4 200 EUR, 2017 m. vasario 15 d. – 8 000 EUR, 2017 m. vasario 28 d. – 7 600 EUR, 2017 m. kovo 15 d. – 7 600 EUR, 2017 m. kovo 31 d. – 8 200 EUR, 2017 m. balandžio 14 d. – 5 000 EUR, 2017 m. gegužės 12 d. – 3 000 EUR) (t. 3,  b. l. 46-84, t. 4, b. l. 55-60, 94-98), ar apskritai gryninimas didesnėmis sumomis, kas patvirtintų minėtus kaltinamojo parodymus, kuriuos jis net kelis kartus keitė. Iš I. S. sąskaitos išrašo nematyti ir reikšmingų sumų pervedimo į kitą jo ar „F“ sąskaitą, kaip teigiama 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme I. G. (t. 1, b. l. 72-74, 83-86). Tyrimo metu gavus kaltinamojo AB „SEB“ banko išrašą, pastarasis neneigė, jog 2018 m. gegužės 3 d. rašte melavo apie pinigų pervedimą į įmonės sąskaitą, bei patvirtino, kad kartu su atsakymu I. G. pateikti mokėjimo pavedimai yra netikri (t. 1, b. l. 76-82, 87-93). Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo nenuoširdumą ir siekį suklaidinti nukentėjusįjį dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Teisme I. S. teigė ir tai, kad „E“ mokėjo grynindamas savo pinigus iš kitų sąskaitų, kurių daug turėjo Slovakijoje ir Juodkalnijoje. Nežiūrint į tai, atsisakė pateikti sąskaitų išrašus ir teismas jų patikrinti neturi galimybės. Tuo tarpu įvertinus I. S. suinteresuotumą bylos baigtini bei nenuoširdumą, vien kaltinamojo žodžiu tikėti negalima, juo labiau, kad jo pakankamai artimas draugas P. M. teismui parodė, kad projekto idėjos gvildenimo etape I. S. visai neturėjo pinigų, todėl ieškojo investuotojų ir todėl būtent P. M. ir I. G. tapo pagrindiniais akcininkais. Bylos nagrinėjimo metu I. S. dar kartą pakeitė parodymus, pasikartodamas, kad „E“ mokėjo iš nuosavų pinigų, tačiau jau nebe grynindamas iš savo sąskaitų, o naudodamas grynuosius, gautus iš Slovakijos kompanijos „B“, kurios akcininku pats yra. Kaltinamasis nurodė, kad „B“ grąžino jam 190 000 eurų skolą grynaisiais ir susitikimų su L. P. metu naudojo tuos pinigus, nors dar ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad dalį pinigų (5 000 EUR) skolinosi iš draugų. Lieka neaišku, kam reikėjo skolintis, jei pats turėjo daugiau nei pakankamai lėšų, be to, jokių draugų paskolą patvirtinančių įrodymų, vėl gi, nepateikė. Teisme I. S. parodė, jog „B“ skolą grąžino grynaisiais, todėl jokių pinigų srautus patvirtinančių bankinių pavedimų pateikti negali, tačiau pateikė jo naudai, bendrai 150 000 EUR sumai, išrašytus „B“ kasos išlaidų orderius (2016 m. rugpjūčio 25 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. spalio 25 d., 2016 m. lapkričio 25 d., 2016 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 22 d.) (t. 7, b. l. 113-119), parodė, kad šiuos pinigus jam atvežė į Vieną, jų gavimo metu Vienoje pasirašinėjo ir kasos išlaidų orderius. Nurodyti parodymai vėl neatitinka tikrovės, kadangi iš I. S. „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2016 m. rugsėjo 24-8 dienomis, 2016 m. spalio 24-26 dienomis, 2016 m. lapkričio 24-26 dienomis, 2016 m. gruodžio 13-15 dienomis, 2016 m. gruodžio 21-23 dienomis kaltinamasis buvo Lietuvoje (fiksuoti pirkimai parduotuvėse „Rimi“, „Norfa“, „Maxima“, „Iki“, „Danija“). Tuo pačiu pagrindu paneigiami ir I. S. bei L. P. parodymai. Pastaroji parodė, kad „E“ kasos pajamų orderių laikas atitinka realų jų išrašymo ir pinigų gavimo laiką. Abu patvirtino, kad didžioji dalis pinigų perduoti Vienoje. L. P. išvykstant iš Europos Sąjungos pinigų deklaruoti nereikėdavo, nes praktiškai visada suma buvo nedidesnė nei 10 tūkstančių. Pagal L. P. paso duomenis, ji Vienoje lankėsi 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d., 2017 m. balandžio 14 d., 2017 m. gegužės 12 d., tą pačią dieną atvykdama ir išvykdama  (t. 6, b. l. 170-172). Tačiau šie duomenys patvirtina tik L. P. lankymosi Vienoje laiką, tačiau neįrodo, kad tuo metu Vienoje ji susitikinėjo su I. S.. Nei liudytoja, nei kaltinamasis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų – viešbučių rezervacijos nurodytomis datomis, automobilio nuomos, bilietų pirkimo į Vieną duomenų. Priešingai iš I. S. „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad deklaruojamo pinigų perdavimo „E“ metu buvo Lietuvoje: 2016 m. rugsėjo 14-16 dienomis pirkta „IKI“ ir „Reitan“ Vilniuje; 2016 m. rugsėjo 29 d.– 2016 m. spalio 1 d. dienomis pirkta „Mersvita“ paslaugos, atsiskaityta „Rimi“ parduotuvėje Vilniuje; 2016 m. spalio 16, 18 dienomis atsiskaityta „IKI“ ir „Rimi“ parduotuvėse Vilniuje; 2016 m. lapkričio 29-30–2016 m. gruodžio 1 d. atsiskaityta „Rimi“, „Maxima“,“Decantus vyninė“ parduotuvėse ir gryninti pinigai Vilniuje; 2017 m. sausio 12-14 d. atsiskaityta parduotuvėse „Iki“, „Rimi“, „Čili pica“; 2017 m. vasario 27-29 d. atsiskaitymai parduotuvėje „Iki“, „Canvan Pizza“ Vilniuje; 2017 m. kovo 14-16 d. atsiskaitymas parduotuvėse „Maxima“, „Iki“ Vilniuje; 2017 m. kovo 30 d.–2017 m. balandžio 1 d. atsiskaityta parduotuvėse „Iki“, „Maxima“ Vilniuje; 2017 m. balandžio 14-15 d. atsiskaitė „Caif cafe“ ir „Iki“ parduotuvėje Vilniuje; 2017 m. gegužės 11-13 d. atsiskaityta parduotuvėje „Iki“ Klaipėdoje, parduotuvėje „Maxima“ ir „Jammi Kebabai“ Vilniuje. Be to, pagal „E“ kasos pajamų orderius, 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. lapkričio 30 d. mokėjimai viršijo nedeklaruotinos 10 000 EUR sumos ribą (atitinkamai mokėta 10 920 EUR, 10 800 EUR, 12 400 EUR), tačiau jokių deklaravimą patvirtinančių įrodymų, tuo pačiu galinčių įrodyti realų pinigų gavimą, L. P. nepateikė. Toks kaltinamojo bei liudytojos L. P. parodymų neatitikimas byloje esantiems įrodymams sudaro pagrindą abejoti tiek pačiais „E“ kasos pajamų orderiais, pateiktais kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu, tiek apskritai bet kokių „F“ ir „E“ verslo santykių egzistavimu. Kas aptartina žemmiau.

Pagrindiniu ir objektyviu įrodymu teismas laiko „F“ įgijimo iš „C“ dokumentus, kurie liudija, jog iki 2016 m. gruodžio 13 d. bendrovė niekada neprekiavo ir jokioms šalims nebuvo leista ją atstovauti (t. 3, b. l. 165-166, t. 4, b. l. 179-180). Šie įmonės įsigijimo dokumentai yra vieninteliai dokumentai, pildyti ne I. S. ir atitinkantys viešajame registre esančius duomenis, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Visi likusieji „F“ dokumentai buvo parengti ir į bylą pateikti kaltinamojo, t. y. asmens, vėliau tapusio įmonės direktoriumi, kuriam buvo perduotas įmonės anspaudas, tad I. S. nuo 2016 m. gruodžio 13 d. turėjo galimybę parengti bet kokio pobūdžio „F“ dokumentus ir patvirtinti juos įmonės anspaudu tiek realiu laiku, tiek atbuline data. Nors ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis periodiškai teikė masę naujų duomenų, susijusių tiek su jo asmeniniams santykiais su „F“ (2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartis, 2016 m. gegužės 25 d. bendrąjį paslaugų susitarimą, tiek ir „F“ kasos pajamų ir išlaidų orderius, kasos knygą, smulkių išlaidų žurnalus, sutartis su „E“, šios įmonės sąskaitas ir kasos pajamų orderius, technines užduotis programuotojams ir darbo laiko paskaitos žiniaraščius, net neva sukurtos programos funkcionavimą bei įmonės veiklą pagrindžiančias tarpininkavimo sutartis su „I“ AG ir „L“ AG. Iš esmės visų dokumentų parengimo laikas yra dar iki nukentėjusiojo reikalavimo pateikti pinigų panaudojimo įrodymus, atitinkamai lieka neaišku, kodėl visi šie dokumentai negalėjo būti pateikti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pagal nukentėjusiojo reikalavimą pagrįsti jo pinigų panaudojimą, vietoje to pasirenkant niekaip nepaaiškinamą, teisei priešingą elgesio variantą – apgaule, pagamintais mokėjimo pavedimais įtikinti, jog pinigai panaudoti įmonės veiklai pervedant į jos sąskaitą banke. Kaltinamasis pripažino, jog kartu su jo 2018 m. gegužės 3 d. atsakymu I. G. buvo pateikti netikri minėti mokėjimo pavedimai, kas liudija faktą, jog I. S. būdingas tam tikros informacijos klastojimo elgesys. Dėl nurodytos priežasties visi kaltinamojo pateikti „F“ vardu išrašyti dokumentai vertintini kritiškai ir nesant kitų juos patvirtinančių įrodymų laikytini nepatikimais.

Kilus įtarimų dėl ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo pateiktų dokumentų kopijų tikrumo, teismas įpareigojo I. S. pateikti visus tyrimo metu ir teismui pateiktų dokumentų originalus. Jie pateikti 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje (buvo nukopijuoti ir įsegti į žalią segtuvą). Peržiūrėjus dokumentų originalus, nustatyta, kad jie nesutampa su byloje esančiomis tų pačių dokumentų kopijomis, dalies originalų iš viso nėra. Skiriasi I. G. pateiktame 2017 m. gruodžio 26 d. akcininkų registre esanti kaltinamojo parašo ir įmonės anspaudo vieta (t. 1, b. l. 75, žalias segtuvas), tarp akcininkų registro lapų apskritai nebuvo pateiktas 2017 m. sausio 10 d. registro (kuriame ties kaltinamojo pavarde yra į K. N. panašus parašas) originalas. Skiriasi „F“ ir „E“ 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartyje esantys K. N. ir L. P. parašai bei anspaudų uždėjimo vieta, 2016 m. gruodžio 16 d. sutartyje tarp „F“ ir „E“ originale ir byloje esančios kopijoje (t. 3, b. l. 191-196) kaltinamojo ir L. P. parašai bei anspaudų uždėjimo vietos. Skiriasi originaluose ir byloje esančiose „E“ sąskaitų kopijose L. P. parašai bei anspaudų uždėjimo vietos. Ant byloje esančių „E“ kopijų nėra šios įmonės anspaudo (t. 3, b. l. 46-84), nors ant originalų spaudas yra. Skiriasi teismui pateiktų L. P. samdytų programuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių („Time doctor“) tvirtinimas – teismui pateiktieji buvo patvirtinti tik I. S. ir L. P. parašu (t. 8 b. l. 24-37), tuo tarpu originalai – jau su abiejų įmonių anspaudais ir kitokiais parašais, dabų įvykdymo ataskaitos taip pat patvirtintos skirtingai (t. 8, b. l. 38-60). Nesutampa ir teismui pateiktos paskolos sutarties su „B“ tvirtinimo parašai ir anspaudai (t. 7, b. l. 109-112). Iš čia akivaizdu, kad byloje pateikti dokumentai nebuvo surašyti realiu, juose nurodytu laiku, todėl yra nepatikimi, kaip neatspindintys tikrovės.

I. S. įrodinėdamas savo finansinę padėtį, skolinimo įmonei ir jos atstovavimo pagrindus teismui pateikė 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutartį tarp jo ir „F“, kuria įsipareigojo neatlygintinai paskolinti 100 000 EUR (t. 6, b. l. 97-98, 65-66) ir 2016 m. gegužės 25 d. bendrąjį paslaugų teikimo susitarimą, kuriuo „F“ sutinka pasamdyti I. S. atstovauti įmonę už Didžiosios Britanijos ir Airijos Jungtinės Karalystės ribų (t. 6, b. l. 87-89, 94-96), ir abu šie dokumentai pasirašyti kaltinamojo bei K. N. vardu, patvirtinti įmonės spaudu, I. S. bei į K. N. panašiu parašu, esančiu ant įmonės perleidimo dokumentų. Tačiau nurodyti dokumentai niekaip nėra suderinami su aukščiau minėtu buvusio „F“ savininko „C“ 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškimu, kad bendrovė iki pardavimo veiklos nevykdė ir nebuvo atstovaujama. Šis faktas prieštarauja ir kitiems kaltinamojo pateiktiems duomenims - 2016 m. rugpjūčio 15 d. „F“ su „E“ sutarčiai dėl paslaugų teikimo ir programinės įrangos leidimo, pasirašytai panašiu į K. N. parašu, esančiu ant „C“ pardavimo dokumentų (t. 3, b. l. 167, 183-188, t. 5, b. l. 24-29) taip pat atsiskaitymą tarp įmonių liudijantiems 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 30 d. „E“ kasos pajamų orderiams bei šios įmonės išrašytoms sąskaitoms, įskaitant Smulkioms išlaidoms skirtų pinigų ataskaitas, išrašytas iki 2016 m. gruodžio 13 d. ir pasirašytas panašiu į K. N. parašą. Nors kaltinamasis teigė, kad K. N. dokumentus pasirašymui siųsdavo paštu, pateikė neva tai patvirtinantį elektroninį susirašinėjimą su Y. G. (t. 8, b. l. 69-80), kuriame kalbama apie smulkiųjų grynųjų pinigų ataskaitos siuntimą K. N. pasirašyti ir grąžinti paštu, apie sąskaitos įmonei atidarymą, tačiau teismo įpareigotas I. S. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam iš tiesų buvo pristatyti paštu siųsti K. N. pasirašyti dokumentai (nepateikė nei voko, nenurodė, nei kurjerio, per kurį vyko pristatymas), todėl kaltinamojo pateikti įrodymai yra nepatikrinami ir nepatikimi, dėl to teismas jai nesivadovauja. Be „C“ 2016 m. gruodžio 13 d. pareiškimo faktą, jog iki „F“ pardavimo įmonė jokios veiklos nevykdė ir neturėjo turtinių įsipareigojimų nei fiziniams nei juridiniams asmenims, patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų parodymai. Nors teisme ir ikiteisminio tyrimo metu I. S. tvirtino, kad dar iki nukentėjusiojo pirmojo įnašo į įstatyminį fondą, savarankiškai jau buvo investavęs į platformos kūrimą virš                   30 000-40 000 EUR (ikiteisminio tyrimo metu teigė – 38 520 EUR), laikė tai paskola įmonei, jo draugas P. M. liudijo priešingai, nurodydamas, kad I. G. pinigai būtent ir buvo reikalingi tam, kad sukurti elektroninę platformą, kadangi nei jis (P. M.), nei I. S. tam momentui pinigų neturėjo. Kaltinamojo parodymai apie paskolas įmonei yra nelogiški ir tuo, kad pats I. S. teismui teigė, jog buvo nusprendęs daug neinvestuoti į projektą, nes vertino jį kaip labai rizikingą startuolį, dėl to jam priklausė tik nedidelė akcijų dalis pradžioje, tačiau tai nesutrukdė jam kaip fiziniam asmeniui, niekaip nesusijusiam su „F“, tokiam „rizikingam startuoliui“ skolinti pakankamai dideles pinigų sumas ir rizikuoti jų netekti. Nurodyta kaltinamojo parodymų dalis yra visiškai nelogiška. Teisme apklausti susitikimo kaltinamojo namuose dalyvavę liudytojai                                (P. M., M. G., H. P.) bei nukentėjusysis parodė, kad tuo metu jokio apčiuopiamo platformos varianto nebuvo, viskas buvo kuriama nuo nulio, aptariamos esminės idėjos, galimi veikimo principai. P. M. parodė, kad I. S. dar neturėjo supratimo ir įsivaizdavimo, kaip viskas turėjo atrodyti. Kai M. H. ir H. P. pasiūlė sukurti programą nebuvo nei techninės užduoties, nei „brendo“. Jį sukūrė kartu. H. P. teigė, kad susitikimų metu labai daug aptarinėjo projekto idėją, kaip techniškai įgyvendinti sumanymą, kad pradžioje pakaktų MVP versijos – internetinio puslapio su minimaliu rinkiniu, kuriuo pakaktų, kad puslapis veiktų, idėjos lygmenyje bandė padaryti projekto prototipą, suformuluoti techninius reikalavimus, kad galima būtų kažką daryti.                      I. S. skaičiavo per kiek laiko galima sukurti programą, galvota, kaip techniškai įgyvendinti projektą. Viskas buvo idėjos lygmenyje. H. P. tuo metu buvo vienintelis programuotojas, todėl jo objektyviai suprato, kad tai tik pradinė projekto kūrimo stadija. M. H. parodė, kad susitikimo metu buvo tik kalba, ar galima tai padaryti, jeigu atsirastų pinigų. Be to, ir pats I. S. apklausiamas teisme parodė, kad susitikimų metu H. P. siūlė padaryti tik pilotinę projekto versiją, su M. G. buvo tik derinama programos kūrimo kaina. Taigi, akivaizdu, kad iki tol nebuvo jokio kaltinamojo minimų investicijų reikalaujančio IT produkto kūrimo darbų, atitinkamai ir su tuo susijusių išlaidų kaltinamasis negalėjo patirti. I. S. parodymus paneigia ir minėtos 2016 m. lapkričio 25 d. paskolos sutarties (kuria jis įsipareigojo be palūkanų paskolinti įmonei 100 000 EUR) sudarymo laikas, t. y. ji sudaryta jau po to, kai kaltinamasis teigė investavęs į įmonę virš 30 000 EUR ir jau po pirmųjų I. G. įmokų į I. S. sąskaitą.

Byloje nėra jokių neabejotinų duomenų apskritai patvirtinančių, jog „F“ turėjo ką nors bendra su I. S., P. M. ir I. G. iki jos pardavimo, t. y. iki 2016 m. gruodžio 13 d. Tik vadovaujantis „F“ 2016 m. gruodžio 13 d. direktorių valdybos rezoliucija buvo nuspręsta, jog „C“ perduoda savo akcijas I. S., P. M. ir I. G., o K. N. atsistatydino iš direktoriaus pareigų perleisdamas jas kaltinamajam. Pastebėtina ir tai, kad iš kaltinamojo sąskaitos matyti, jog vienintelis atsiskaitymas svarais buvo atliktas 2016 m. lapkričio 30 d, sumokant gavėjui „C“ 378 GBP (t. 2,                      b. l. 169). Taigi, lieka neaišku, kokiu pagrindu, I. S. teigimu, jis veikė „F“ vardu iki jos pardavimo ir kokiu būdu bei pagrindu vedė byloje pateiktą įmonės apskaitą, pildė akcininkų registrą – kurio iki įmonės pardavimo ir pagal „F“ 2016 m. gruodžio 13 d. direktorių valdybos rezoliuciją nė negalėjo būti (t. 3, b. l. 159, 161-163). Akcininkų registro fiktyvumą rodo ir įrašai kaltinamojo vestoje „F“ kasos knygoje. Pagal jo išrašytus ir pasirašytus pinigų į kasą įnešimo kvitus, pinigai pradėti įnešti tik 2016 m. gruodžio 13 d. (22 000 EUR) (t. 3, b. l. 86-87, t. 4, b. l. 4-5), t. y. jam tapus direktoriumi, tačiau minėtame akcininkų registre I. G. grynųjų įnašas fiksuotas jau 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. lapkričio 12 d. (t. 3, b. l. 159, 161-163, t. 4, b. l. 174, 176-177). Be to, 2017 m. sausio 10 d. akcininkų registro tvirtintoju nurodytas tuo metu jau direktoriumi paskirtas I. S., tačiau ties jo pavarde ir „F LTD“ anspaudu, yra į K. N. panašus parašas (t. 3, b. l. 160, t. 4, b. l. 175), t. y. registrą pasirašė visiškai nebesusijęs su įmone asmuo. Pastebėtina, jog teikdamas akcininkų registro originalius dokumentas, būtent I. S. pateikė visus byloje esančius registrus, išskyrus minėtąjį 2017 m. sausio 10 d. registrą. Mažai tikėtina, jog iš „F LTD“ direktorių atsistatydinęs asmuo pasirašinėtų kaip bendrovės direktorius ir dar ties svetima pavarde, priešingai, tai sudaro prielaidą abejoti šio parašo, kuris, beje, yra identiškas visiems kaltinamojo pateiktiesiems, išskyrus esančiam ant įmonės pardavimo dokumentų, tikrumu.

Analogiškai kritiškai vertintini ir kaltinamojo verslo santykius tarp „F“ ir „E“ pagrįsti pateikti įrodymai. Kaip minėta, 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartis tarp šių įmonių pasirašyta į K. N. panašiu parašu, nors tuo metu pagal oficialius duomenis įmonė jokios veiklos nevykdė. Įgaliojimo atstovauti taip pat niekam nebuvo išdavusi, tačiau sutarties pradžioje „F“ atstovaujančiu asmeniu nurodytas I. S., nežiūrint į tai, sutartis pasirašyta į K. N. panašiu parašu. Liudytoja L. P. parodė, kad su K. N. kiekada nebendravo, nėra jo mačiusi, visas sutartis pasirašė su I. S.. Be to, 2016 m. rugpjūčio 15 d. sutartį patvirtinantis „E“ spaudas ir L. P. parašas yra identiški, esantiems ir ant antrosios 2016 m. gruodžio 16 d. „F“ bei „E“ sutarties spaudui ir parašui (t. 3, b. l. 183-188, 191-196), kaip ir ant visų „E“ sąskaitų faktūrų, išrašytų „F“ (2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 15 d., 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 17 d., 2016 m. spalio 31 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2016 m. lapkričio 30 d., 2019 m. gruodžio 16 d., 2019 m. gruodžio 30 d., 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. vasario 15 d., 2017 m. vasario 28 d., 2017 m. kovo 15 d., 2017 m. kovo 31 d.) (t. 3, b. l. 47-80). Teismui pateiktuose minėtų dokumentų originaluose parašai yra kitokie, anspaudai uždėti kitose vietose. Tai tik patvirtina, jog kopijų teismui pateikimo metu vėliau pateiktųjų originalų nebuvo. Ši ir kitos aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą minėtus dokumentus laikyti nepatikimais. Pastebėtina, kad sutartyse su „E“ nėra aiškiai įvardijamas teikiamų paslaugų objektas, t. y. kad sutarta būtent dėl „(duomenys neskelbtini)“ platformos kūrimo darbų, taigi pačios savaime sutartys yra ir nepakankamai informatyvios. Be to, byloje nėra pateikta jokių taip brangiai kainavusių programavimo darbų perdavimo aktų. I. S. perdavimo aktais nurodė laikyti kasos pajamų orderius, tačiau jie savaime sukurto produkto perdavimo nepatvirtina, o ir patys yra abejotino tikrumo pajamų įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis parodė, kad už programos kūrimą pinigus L. P. vežė tik į Kijevą bei L. P. pati buvo atvykusi į Lietuvą pasiimti mokėjimų, apie pinigų perdavimą Vienoje, neužsiminė. Teisme savo parodymus pakeitė, tvirtindamas, kad Lietuvoje jie nesusitikinėjo ir pateikė savo bei L. P. pasų kopijas, kuriose fiksuotos kaltinamojo vykimo į Kijevą ir L. P. vykimo į Vieną datos (t. 6, b. l. 164-173). Kaip jau aptarta aukščiau, byloje nėra įrodymų, jog I. S. su L. P. buvo susitikęs Vienoje, taip pat į bylą pateiktas Valstybės sienos apsaugos tarnybos 2020 m. gegužės 21 d. atsakymas patvirtina, kad 2016 m. sausio 1 d.–2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu L. P. į Lietuvos Respublika nebuvo atvykusi (t. 8, b. l. 12). Taigi, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duoti parodymai buvo paneigti.

Nei vienam iš susitikimo I. S. namuose dalyvių (P. M., M. G., H. P., I. G.) nebuvo žinoma L. P. įmonė „E“. P. M. parodė, kad pasak I. S., platformą rengė jo pažįstamas, bet tai nebuvo L. P., įmonės „E“ nežino. M. H. parodė, kad I. S. pasirinko ne juos, o kitą programuotoją (duomenys neskelbtini), įmonė „E“ nežinoma. Analogiškai parodė ir I. G., teigdamas, kad apie L. P. žinojo tik tiek, kad tai gera I. S. draugė, o „E“ nebuvo žinoma iki pat bylos nagrinėjimo, susitarimo, kad minėta įmonė atliks programos kūrimą, nebuvo, ši žinia jį nustebino. Nukentėjusysis parodė, kad jam buvo žinoma apie vienintelio I. V. darbą, kurį I. G. pavedimu stebėjo. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka P. M. parodymai, kad platformą rengė                             I. S. draugas ir tai nebuvo L. P.. Kaip parodė liudytojas, ji buvo iš to paties miesto, kaip kaltinamasis, užsiėmė (duomenys neskelbtini) ir panašiai, kaip jam pasakojo I. S., kažkada mokė jį buhalterijos pradmenų, tačiau jokio ryšio su aptarnavimu, su technologijomis ji neturėjo. Įmonės „E“ nežino. Pastebėtina, kad P. M. parodymai apie L. P. veiklą atitinka Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2019 m. kovo 27 d. informaciją apie „E“ mažmeninės prekybos veiklą (t. 5, .b l. 32) ir paneigia L. P. parodymus, kad „Europol“ nurodė „E“ veiklą jau po šios įmonės perleidimo. Nors L. P. parodė, kad I. V. buvo pasijungęs prie tinklalapio antrame etape, nuo gruodžio iki vasario jis atskirai dirbo prie vizualizacijos, vėliau tiesiog surišdavo viską, tačiau teisme apklaustas I. V. parodė, kad įmonės „E“ neprisimena, L. P. nurodytų ir darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nurodytų programuotojų negirdėjęs, su L. P. iš techninės pusės nebendravo, juos supažindino I. S., tačiau L. P. turėjo užsiimti finansine projekto puse. Visi darbai, pakeitimai, judesys su projektu buvo fiksuojami ir kažką pakeisti be jo komandos žinios būtų neįmanoma, neatsimena, kad būtų tokie pakeitimai. Tai vėl sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo ir liudytojos L. P. parodymais. Iš jų parodymų akivaizdu, kad juos sieja sena pažintis, abu kilę iš to paties miesto, abu teikė abejotino patikimumo įrodymus, kurių patikrinti nėra galimybių. Siekiant nustatyti, ar „E“ iš tiesų samdė programuotojus ir darbai realiai buvo atliekami, už kuriuos būtų pagrindas atlikti mokėjimus, L. P. buvo prašoma nurodyti programuotojų kontaktinius duomenis, tačiau liudytoja atsisakė tai padaryti. Taip pat liudytoja nepateikė ir „E“ sutarčių su programuotojais, nurodydama, kad tai komercinė paslaptis. Nei I. S., nei L. P. nepateikė jokių objektyviai patikrinamų įrodymų, patvirtinančių realių darbų atlikimą ir pinigų perdavimą bei gavimą. Tuo tarpu Nacionalinės Ukrainos advokatų asociacijos advokato P. O. V. 2020 m. gegužės 12 d. konsultacijoje teisiniais klausimais nurodyta, kad pagal Ukrainoje galiojančius teisės aktus 2016 m. rugpjūčio 1 d.–2017 m. liepos 1 d. laikotarpiu atsiskaitymas užsienio valiuta už suteiktas paslaugas tarp juridinių asmenų, kurių tik vienas yra Ukrainos rezidentas, galėjo vykti tik per bankus. Ne Ukrainos rezidento fizinio asmens atsiskaitymas grynaisiais užsienio valiuta su Ukrainoje reziduojančiu juridiniu asmeniu, galėjo vykti tik fiziniam asmeniui įmokant grynuosius į banką tolesniam įskaitymui į juridinio asmens valiutinę sąskaitą. Konsultacijoje aiškiai nurodyta, kad Ukrainos rezidentas juridinis asmuo neturėjo teisės priimti į savo kasą, buhalteriją jokios užsienio valiutos grynaisiais pinigais ir išduoti tipinės formos Nr. KO-1 kasos pajamų orderio (t. 7, b. l. 170-175), t. y. būtent tokio, koks šiuo atveju buvo išduotas „E“. Kadangi kasos pajamų orderiuose fiksuoti mokėjimai grynaisiais, atvykusi iš (duomenys neskelbtini) L. P. privalėjo įnešti pinigus į įmonės valiutinę sąskaitą banke, tačiau tokių įrodymų liudytoja taip pat negalėjo pateikti. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad arba I. S. į bylą pateikti „E“ kasos pajamų orderiai netikri, arba L. P. buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktų reikalavimų, kas vėl gi sudaro pagrindą abejoti visais teismui pateiktais „E“ buhalterinės apskaitos dokumentais. Išskyrus bylos baigtimi suinteresuoto kaltinamojo bei jo geros pažįstamos pateiktų buhalterinių apskaitos dokumentų, kurie pripažintini nepatikimais, programuotojų darbo laiko apskaitos lapų, techninių užduočių ir jų įvykdymo ataskaitų, kurių originalai nesutampa su teismui pateiktomis kopijomis, jokių neabejotinų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių I. S. parodymus, jog nukentėjusiojo pinigai buvo naudojami „F“ interesais, apmokant „E“ programavimo darbų paslaugas, byloje nėra.

Iš I. V., M. V. ir I. S. parodymų seka, kad programavimo darbai vis tik buvo atliekami, juos atliko-organizavo atlikimą I. V.. Tačiau kaltinamasis taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kam reikėjo dubliuoti I. V. ir „E“ dabą, nors ir teigė, kad atlikti darbai buvo apjungti, nenurodė, nei kada, nei kokiu būdu tai buvo padaryta. Galiausiai keitė parodymus, teigdamas, jog su I. V. tiesiog nustojo bendrauti, kadangi atsirado interesų konfliktas tarp jo ir L. P., plačiau aplinkybių nepaaiškindamas. Nežiūrint į liudytojų patvirtinimą, jog darbus I. V. atliko, jokių šių darbų apimtis ar apmokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų, apart liudytojo parodymų, kad programos baigtumas buvo 100 proc., byloje nėra. I. V. parodė, kad bendra projekto vertė buvo 36-38 tūkstančiai eurų, kad su juo atsiskaitydavo asmeniškai I. S. ir tik grynaisiais, kadangi taip buvo patogiau kaltinamajam. Jokių sutarčių su „F“ nei I. V., nei I. S. nepateikė, nors liudytojas, priešingai, nei kaltinamasis, teigė, kad tokia sutartis tarp šios įmonės ir programuotojų buvo                (I. S. tvirtino, kad susitarimas buvo žodinis), tai neatsispindi jokiuose „F“ dokumentuose, kita vertus, liudytojas taip pat nurodė, kad su programuotojais sutartis pasirašinėjo asmeniškai I. S.. Byloje nėra nei pinigų už programuotojų darbus išmokėjimo iš įmonės kasos ar priėmimą patvirtinančių dokumentų, kurie būtini juridinio asmens apskaitoje, nei darbų perdavimo aktų. Dar daugiau I. V. parodymai bei byloje esantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad „(duomenys neskelbtini)“ platforma jei ir buvo kuriama, tai, kaltinamasis ketino ją panaudoti visai ne „F“, o UAB „S“ ar „C“ LTD veikloje. Byloje yra 2016 m. kovo 17 d. „E“ ir 2016 m. kovo 22 d. „C“ komercinis pasiūlymas dėl programinės įrangos kūrimo darbų UAB „S“ (t. 6,              b. l. 111-114). Pagal Jungtinės Karalystės įmonių registrą, nuo 2016 m. vasario 18 d. buvo įsteigta „C“ LTD, kurios direktoriumi buvo I. S., o sekretoriumi I. V.. Teismo posėdyje I. V. parodė, kad I. S. „(duomenys neskelbtini)“ platformą ketino panaudoti būtent šios įmonės veikloje (t. 8, b. l. 16-22). Taigi, iš to, kas išdėstyta, seka vienareikšmė išvada, jog I. V. jei ir kūrė „(duomenys neskelbtini)“ platformą, tai ne „F“ naudai, atitinkamai atsiskaitymams už darbą negalėjo būti naudojami I. G. pinigai.

I. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, kad ne kartą reikalavo kaltinamojo pateikti bet kokius įrodymus, kad į pastarojo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo panaudoti pagal paskirtį – įstatiniam kapitalui ir apmokėjimui už programos sukūrimą, kaip tai numatyta investavimo pasiūlyme. Tai patvirtina tiek I. G. pateiktas susirašinėjimas su kaltinamuoju per „Viber“ programą“ (t. 6, b. l. 173-200, t. 7, b. l. 1-39), kur nuo 2017 m. birželio 23 d. kalbama tiek apie 46 000 EUR grąžinimą nukentėjusiajam, tiek apie „F“ banko sąskaitą banke, kurios, kaip nustatyta, niekada nebuvo. Nors kaltinamasis, siekdamas įtikinti, jog dėjo pastangas atidaryti „F“ banko sąskaitą Rygos ir Estijos bankuose, teikė elektroninį susirašinėjimą su bankų atstovais (t. 8, b. l. 74-75, 81-82), tačiau iš susirašinėjimo turinio nematyti, jog buvo domimasi būtent „F“ banko sąskaitos atidarymu. Įvertinęs aukščiau minėtas aplinkybes, susijusias su I. S. planais platformą panaudoti kitų įmonių vardu, vien iš pateikto elektroninio susirašinėjimo apie banko sąskaitos atidarymą nėra pagrindo išvadai, jog kalbama apie „F“. Pokalbių su nukentėjusiuoju metu kaltinamasis nurodė įvairiausias kliūtis, dėl kurių pinigų grąžinimo pavedimas nepasiekė nukentėjusiojo, tai vyko iki pat 2017 m. lapkričio 29 d., kuomet jų bendravimas nutrūko. Pirmojo teismo posėdžio metu I. S. tvirtino, kad pametė savo telefoną, todėl 2017 m. viduryje keitė telefono numerį ir nebeturėjo I. G. kontaktų, tačiau apklausiamas vėliau, jau nurodė, kad su nukentėjusiuoju nesusiekė, nes laukė, kol į jo sąskaitą pateks pinigai ir galės su juo atsiskaityti. Taip pat teigė, kad bandė pervesti I. G. pinigus iš savo kompanijos Maltoje, bet pavedimo nepavyko padaryti. Teismas netiki šias kaltinamojo parodymais, nes jie yra prieštaringi ir nelogiški. Kaltinamasis teigė, kad Maltoje esančioje banko sąskaitoje turėjo pakankamai pinigų pervesti I. G., tačiau to nepavyko padaryti dėl techninių kliūčių, tačiau lieka niekaip nepaaiškinama, kodėl šie pinigai negalėjo būti išgryninti ir tokiu būdu perduoti nukentėjusiajam. Pinigų gryninimas neapsiriboja valstybių sienomis, tad ši pinigų operacija būtų pareikalavusi mažiausiai nukentėjusiojo pastangų, juo labiau, kad iš I. S. parodymų matyti, jog jam buvo įprastos operacijos grynaisiais. Tęsdamas savo parodymus I. S. vėl sau paprieštaravo, nurodydamas, kad su nukentėjusiuoju nesusisiekė, nes laukė apmokėjimo iš kliento ir reikėjo išlošti laiko, t. y. sąmoningai delsė kontaktuoti ir tai nebuvo susiję su telefono numerio praradimu. Visi šie kaltinamojo parodymai dėl nenuoseklumo ir prieštaringumo tiek tarpusavyje, tiek elementariai logikai, laikytini nepatikimais ir atspindi tiek kaltinamojo siekį suklaidinti teismą, tiek ir piktavališkumą nukentėjusiojo atžvilgiu. Tuo atveju, jei nukentėjusiojo pinigų panaudojimas būtų buvęs skaidrus ir pagal paskirtį, kaltinamajam nebūtų reikėję vengti I. G. ir teikti jam melagingą informaciją apie pavedimų įvykdymą, atsakant į nukentėjusiojo 2018 m. kovo 14 d. raginimą (t. 1, b. l. 50-55, 72-74, 83-85).

Teismas neturi pagrindo nukentėjusiojo veiksmų vertinti, kaip stokojančius atsakomybės ar bent minimalaus protingumo ir rūpestingumo. Akivaizdu, kad pinigus į I. S. banko sąskaitą jis pervedė būtent kaltinamojo iniciatyva, jo įtikintas, kad pinigai bus panaudoti įmonės įstatiniam kapitalui ir programuotojų darbui apmokėti. Kaip parodė M. H., susitikimų metu I. S. sudarė „kieto vyro finansų sferoje“ įspūdį, kalbėjo apie didelius pinigus. Susitikimų su I. S. metu dalyvavo ir jų bendras pažįstamas P. M., todėl I. G. nebuvo pagrindo abejoti teikiamo pasiūlymo tikrumu. Taip pat logiška, jog gavus 2018 m. kovo 6 d. bendrovių registro informaciją, kad po dviejų mėnesių „F“ bus likviduota (t. 1, b. l. 48-49), I. G. kilo pagrįstų įtarimų, jog pinigai, kuriuos pervedė į kaltinamojo sąskaitą, buvo naudojami ne pagal paskirtį. Praradus tiesioginį ryšį su I. S., nukentėjusysis 2018 kovo 14 d. kreipėsi pagalbos į kaltinamojo gyvenamosios vietos advokatą (t. 1, b. l. 53-54) ir antstolį, siekiant išsiaiškinti kaltinamojo buvimo vietą ir jo pinigų panaudojimo aplinkybes. Su antstolio padėjėjo A. B. tarpininkavimu I. S. atsakymą (su klaidinančia informacija) I. G. pateikė elektroniniu paštu ir tik 2018 m. gegužės 3 d. (t. 1, b. l. 56-69). Anglijos įmonių registre 2018 m. gegužės 22 d. buvo įregistruotas likviduotos

Nors net ir nagrinėjant bylą teisme I. S. vis dar tvirtino, jog programa yra sukurta, veikianti ir naudojama, net pateikė Šveicarijos kompanijų sutarčių su „F“ kopijas, tačiau teismas šiais kaltinamojo parodymais netiki. Pirmiausia, „F“ Anglijos bendrovių registre vis dar žymima kaip likviduota, neveikianti įmonė (t. 1, b. l. 70-71), tad neaišku, kaip įmonės vardu gali būti sudaromi sandoriai su užsienio kompanijomis. Pastarieji kaltinamojo pateikti sandoriai taip pat yra abejotino tikrumo, kadangi teismui pateiktų sutarčių ir jų priedų kopijose, kur nurodomi klienų įgytų obligacijų kiekiai ir „F“ LTD sėkmės mokestis už tarpininkavimo paslaugas, priedai yra datuoti metais anksčiau nei pačios sutartys su klientais, taip pat neaišku, kodėl pagal priedus tarpininkavimas teikiamas tik 2020 m., nors sutartys 2017 m. ir 2018 m. Jokių realių mokėjimų gavimo įrodymų I. S. teismui nepateikė, kaip ir įrodymų, jog sutartys vykdomos naudojant būtent „(duomenys neskelbtini)“ programą, priklausančią „F“. Tokia informacija kaltinamojo pateiktose sutartyse neatsispindi (t. 6, b. l. 68-73, 99-101). Pastebėtina ir tai, kad skiriasi teismui pateiktų minėtų sutarčių kopijų su priedais ir jų originalų turinys – skiriasi sutartį su „L“ AG bei jos priedą tvirtinančių asmenų parašai ir įmonių anspaudų uždėjimo vieta, net ir priedu Nr. 1 įvardinto protokolo data. Sutarties su „I“ AG originalas su priedu taip pat skiriasi nuo anksčiau teismui pateiktų kopijų – skiriasi sudarymo datos, tvirtinantys parašai ir anspaudų uždėjimo vietos. Visa tai daro kaltinamojo pateiktus bendrovės realią veiklą neva patvirtinančius įrodymus nepatikimais. Taip pat lieka nepaaiškinta, kodėl I. S. „F“ finansinės atskaitomybės dokumentus parengė tik 2020 m., kai baudžiamoji byla buvo nagrinėjama teisme, nors juos žadėjo pateikti dar 2018 m. gegužės 3 d. atsakyme I. G.. Teismui teigė, kad kliūtis kėlė finansinių metų skirtumas tarp informacinių technologijų paslaugas teikiančios bendrovės ir „F“, tačiau finansinė atskaitomybė neteikta net už keturis metus. Atitinkamai tokiu būdu buvo apsunkinamos akcininko I. G. galimybės susipažinti su įmonės veikla ir jos finansine padėtimi. Įvertinus visus teismo ištirtus įrodymus darytina vienareikšmė išvada, kad finansinės atskaitomybės nerengimas ir nepateikimas buvo dar vienas I. G. ir teismo klaidinimo būdų. Nuo pat pirmojo teismo posėdžio 2020 m. sausio mėnesį I. S. kalbėjo apie pinigų gavimą iš klientų, po ko žadėjo atnaujinti įmonės veiklą, tos pačios apklausos metu nurodė ir ilgesnį laiką – 2020 m. vidurį, tačiau iki pat nuosprendžio paskelbimo dienos „F“ statusas taip ir liko „likviduota“. Atlikus informacijos apie „(duomenys neskelbtini)“ platformą paiešką internete, taip pat nebuvo rasta jokių tinklapių, susijusių su kaltinamojo deklaruojama įmonės veikla, priešingai, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) domenas yra parduodamas (t. 9, b. l. 68-69 (t. 9, b. l. 60-67, 70-73).

Taigi, byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad I. G. pervestus pinigus I. S. panaudojo įstatyminiam kapitalui ir programos kūrimui. Teismas suteikė kaltinamajam galimybę įrodyti savo nekaltumą, priimdamas didžiąją dalį jo teiktų dokumentų, tačiau įvertinus juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais paaiškėjo, kad beveik visi buvo rengti paties I. S. ar glaudžiai su juo susijusių įmonių, didžioji dalis jų kopijų neatitiko originalų, o dalies originalų apskritai nėra, dalis kaltinamojo teiktų dokumentų prieštaravo objektyviai egzistuojantiems „F“ pardavimo dokumentams, liudytojų parodymams ir elementariai logikai, todėl teismas jais nesivadovavo. Iš esmės visi kaltinamojo veiksmai buvo nukreipti apgaule, įtikinus pelningo verslo vizija, užvaldyti I. G. pinigus savo reikmėms. Apgaulė prasidėjo nuo pat „(duomenys neskelbtini)“ investicinio projekto (t. 6, b. l. 115-144) I. G. pateikimo. Pagal I. S. elektroninį susirašinėjimą su P. M. vėliausiai projektas buvo sukurtas 2016 m. vasario 18 d. (t. 6, b. l. 146, 156), į jį buvo perkeltos artimos „E“ pasiūlymo UAB „S“ kainos ir P. M. dar tik žadamas 1,72 ha žemės užstatas investuotojui bei neaiškios kilmės piniginis 84 000 EUR užstatas. Iš aukščiau aptartų įrodymų akivaizdu, kad investuotojui buvo siūlomos neegzistuojančios garantijos, kas rodo išankstinę tyčią apgaulei. Tiek ir vėliau  I. G. pradėjus mokėti neva įstatinio kapitalo įmokas, palaikant su juo draugišką ryšį (atskiedžia susirašinėjimai) ir įgyjant vis didesnį pasitikėjimą, įtikinant nukentėjusįjį atlikti papildomus pavedimus į kaltinamojo asmeninę sąskaitą. Iš susirašinėjimų akivaizdu, kad dar iki I. G. kreipimosi į teisėsaugos institucijas, jam buvo teikiama melaginga informacija apie „F“ sąskaitos atidarymą ir nukentėjusiojo pinigų į ją pervedimą. Šios melagingos informacijos įtikimumui sutvirtinti net buvo teikiami netikri mokėjimo pavedimai. I. G. akivaizdžiai praradus pasitikėjimą kaltinamuoju, pastarasis vengė bet kokio kontakto, nors turėjo visas galimybes pateikti nukentėjusiajam šiuo metu byloje esančius neva „F“ pinigų panaudojimo dokumentus. Jokių neabejotinų įrodymų, kad „F“ naudai buvo sukurta „(duomenys neskelbtini)“ platforma ir kad nukentėjusiojo į kaltinamojo asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo panaudoti būtent šiuo tikslu bei „F“ naudai, byloje nėra. priešingai, visi aukščiau aptarti kaltinamojo veiksmai atskleidžia jo siekį apgaule užvaldyti nukentėjusiojo pinigus, kurių civilinėmis priemonėmis I. G. susigrąžinti šiuo metu nebegali. Iš kaltinamojo sąskaitos išrašo matyti, jog pervesti pinigai buvo išleisti, duomenų apie kitas I. S. priklausančias sąskaitas nėra. I. S. užvaldyta 46 200 EUR suma viršija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytą didelės vertės turto ribą (250 MGL), todėl pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Už BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs vienintelę – laisvės atėmimo, bausmę iki 8 metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas sunkus nusikaltimas nuosavybei, veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia iš savanaudiškų paskatų, I. S. savo kaltę neigė. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė didelę turtinę ir neturtinę žalą, kuri nėra atlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. S. dirba (t. 5, b. l. 73), pirmą kartą užsieniečio registracijos pažymėjimas Lietuvos Respublikoje išduotas (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 69), praeityje Lietuvos Respublikoje neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. 5, b. l. 67-68, 70-71). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, įvertinus atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, parinktinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra baustas net administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu dirbantis, tad gaudamas pajamas turi realią galimybę kuo greičiau atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, spręstina, kad yra pagrindas taikyti nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Įvertinus nusikalstamos veikos trukmę, padarytos žalos dydį, tai, jog kaltinamasis savo katę neigė ir kritiškai savo veiksmų nevertino, bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas didesnis už BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą vidurkį. Siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus bei spartesnio padarytos žalos atlyginimo, I. S. skirtini įstatyme numatyti įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonės. Siekiant nubausti bei sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir kuo skubesnį nukentėjusiajam padarytos žalos atlyginimą, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį I. S. įpareigotinas: tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; įvertinus tai, kad kaltinamasis yra tampriais ryšiais susijęs su (duomenys neskelbtini), buvęs šios valstybės pilietis, jis įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (iki 2017 m. spalio 6 d. galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio  2 dalies 5, 8 punktas). I. S. skirtinos ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktuose, BK 69 ir 71 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (nusikaltimo padarymo dienai 1 MGL atitiko 37,66 EUR).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 3, b. l. 37) paliktina nepakeista iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o               BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas I. G. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti 46 200 EUR turtinę žalą ir 5 000 EUR neturtinę žalą (t. 1, b. l. 12-16). Iš I. G. pateiktų mokėjimo dokumentų ir kaltinamojo banko sąskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusysis apgaulės įtakoje į asmeninę kaltinamojo sąskaitą pervedė 46 200 EUR. Šios nukentėjusiojo išlaidos pripažintinos tiesioginiais su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais susijusiais jo nuostoliais, todėl I. G. reikalavimas priteisti turtinę žalą tenkintinas visiškai, priteisiant jam iš kaltinamojo I. S. 46 200 EUR.

Civiliniame ieškinyje grįsdamas neturtinę žalą I. G. nurodė, kad supratęs, jog iš jo apgaule buvo išviliota didelė pinigų suma, patyrė daug neigiamų emocijų, didelį stresą ir nervinę įtampą. Dėl nusikaltimo ir pinigų praradimo suprastėjo nuotaika, miegas. Patyrė nepatogumų dėl negalėjimo naudotis nusavintais pinigais tiek verslo tikslais, tiek ir užtikrinant šeimos gerovę. Tai neigiamai įtakojo jo gyvenimo kokybę. Be to, teko aukoti laiką ir energiją nusikaltimo tyrimo metu, turėjo samdytis advokatą, kreiptis į antstolį, teisėsaugos institucijas, rinkti įrodymus ir ne kartą vykti iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką teisinių klausimų sprendimui, dalyvauti procesiniuose veiksmuose, t. y. patyrė ir papildomų išlaidų. Šį reikalavimą iš esmės tais pačiais argumentais nukentėjusysis palaikė ir teismo posėdyje.

Neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio                     1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šiuo atveju neturtinė žala kildinama iš dėl kaltinamojo veiksmų kilusių neigiamų išgyvenimų. Neabejotina, jog I. G. iš pradžių įtikėjus pelningo verslo galimybe, teko smarkiai nusivilti, supratus, jog viskas buvo apgaulė, siekiant užvaldyti jo pinigus. Patirti nuostoliai yra pakankamai dideli, kad nukentėjusysis pajustų pinigų trūkumą tiek buityje, tiek ir sumažėjus investavimo galimybėms, atitinkamai tai galėjo kelti susierzinimą ir nereikalingą stresą, galimai ir to įtakotus miego sutrikimus, kitus neigiamus išgyvenimus. Papildomą įtampą I. G. galėjo kelti ir tai, kad su kaltinamuoju reziduoja skirtingose šalyse, kas ypač apsunkino tiek savo pinigų paieškos galimybes, tiek ir vėlesnį bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, kas iš nukentėjusiojo pareikalavo daugybės laiko ir pastangų. Negana to, susierzinimą ir nuoskaudą skatino kaltinamojo kaltės neigimas, dėl ko nukentėjusysis net ir perdavus bylą teismui privalėjo atvykti į Lietuvą, rinkti papildomus I. S. kaltės įrodymus, tai trikdė įprastą gyvenimo ritmą, vėl gaišino laiką ir kėlė nemalonius prisiminimus. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau ji mažintina atsižvelgiant į tai, kad I. G. turėjo suvokti, jog investavimas į „startuolį“ yra gana rizikingas, todėl galėjo įvertinti tiek investuojamų lėšų dydį, tiek ir rizikingą grąžą. Taigi, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kilusias pasekmes bei nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus ir jų mastą, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytai nusikalstamai veikai proporcinga neturtine žala pripažintina 1 000 EUR.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kuris paskutine Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartimi pratęstas iki 2021 m. sausio 25 d., paliktinas galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis prašo atlyginti bendrai patirtas 10 831,77 EUR (1 089+980,10+1 847,52+871,20+1 633,50+1 089+1 960,20+1 361,25) išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusiojo atstovas pateikė sąskaitas už teisinių paslaugų suteikimą ir jų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (t. 5, b. l. 126-133, t. 8,                b. l. 92-97, t. 9, b. l. 85). Iš advokato pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad patirtos išlaidos buvo susijusios būtent su nagrinėjama baudžiamąja byla (pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą parengimas, pridedamų dokumentų sukomplektavimas, kopijavimas, vertimo organizavimas, konsultacijos baudžiamosios bylos iškėlimo klausimu, atstovavimas ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimas, susipažinimas su ikiteisminio tyrimo medžiaga, jos analizė ir kliento konsultavimas, prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo parengimas, atstovavimas teismo posėdžiuose ir pasirengimas kiekvienam iš jų, nukentėjusiojo konsultavimas, susipažinimas su kaltinamojo naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, prašymų teismui rengimas). Įvertinus išnagrinėtos baudžiamosios bylos sudėtingumą ir apimtį, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme trukmę, advokato atliktų procesinių veiksmų kiekį ir didelį reikšmingumą renkant įrodymus, tai, kad bylos nagrinėjimas teisme išsitęsė būtent dėl kaltinamojo kaltės neigimo ir teismo klaidinimo į kiekvieną posėdį pateikiant šūsnis naujų duomenų, reikalaujančių papildomo laiko susipažinti bei įvertinti, įskaitant ir tai, kad atstovaujamasis yra užsienio šalies pilietis ir visų naujų įrodymų pateikimas reikalavo jų vertimo išlaidų, spręstina, kad visos prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, susijusios su nagrinėjama byla, todėl priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo.

Nukentėjusiajam iš Vilniaus miesto apylinkės teismo lėšų buvo apmokėtos 224,87 EUR dydžio kelionės į teismą išlaidos. Baudžiamojoje byloje yra pateiktas I. G. prašymas dėl kelionės išlaidų kompensavimo, išlaidas pagrindžiantys įrodymai (t. 7, b. l. 58-66) ir pažyma, patvirtinanti, jog nukentėjusiajam kelionės į teismo posėdį išlaidos apmokėtos. Vadovaujantis BPK 103-105 straipsnių nuostatomis, nukentėjusiajam I. G. apmokėtos 224,87 EUR kelionės išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai, kuriuose yra nuotoliniu būdu rengtų teismo posėdžių garso ir vaizdo įrašai, saugomi 7 tomo              120 ir 154 lapais pažymėtuose vokuose, 8 tomo 83 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                    303 straipsnio 2 dalimi, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

I. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį nesant jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių.

I. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi,                    2 dalies 5 ir 8 punktas, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams                           6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1)        tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2)        neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir                 6 punktais, 69 ir 71 straipsniais, I. S. skirti baudžiamojo poveikio priemones:

1)        per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam I. G. padarytą turtinę žalą, nustatant, kad pusė turtinės žalos (23 100 EUR) turi būti sumokėta ne vėliau, nei po 6 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

2)        bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sumokėti 15 MGL (564,90 EUR) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Priteisti iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 46 200 EUR turtinę žalą ir 1 000 EUR neturtinę žalą.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki visiško turtinės ir neturtinės žalos nukentėjusiajam I. G. atlyginimo.

Priteisti iš I. S. nukentėjusiojo I. G. naudai 10 831,77 EUR išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš I. S. valstybės naudai 224,87 EUR proceso išlaidas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinius diskus, kuriuose yra nuotoliniu būdu rengtų teismo posėdžių garso ir vaizdo įrašai, saugomus 7 tomo 120 ir 154 lapais pažymėtuose vokuose bei 8 tomo 83 lapu pažymėtame voke, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                          Giedrė Telksnienė