Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-12-14][nuasmeninta nutartis byloje][2A-1520-460-2015].docx
Bylos nr.: 2A-1520-460/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "Baltijos paslaugų agentūra" 302343239 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos, susijusios su deliktine atsakomybe
dėl atsakomybės už kitų asmenų padarytą žalą
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Kitos bylos nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių teisė
Civilinė atsakomybė:
Civilinės atsakomybės rūšys:
Deliktinė atsakomybė:
Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą

c.b.

Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                        Civilinė byla Nr. 2A-1520-460/2015

Teisėja Diana Vercinskė                                                                      (Proceso Nr. 2-10-3-00036-2015-3)

Procesinio sprendimo kategorija

(S) 2.5.10.5.2.4; 3.3.1.21.

 

 



 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

 

2015 m. gruodžio 11 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-262-588/2015 pagal ieškovo S. K. (Sergej / us Kravčenko) ieškinį atsakovei L. V. dėl žalos atlyginimo ir atsakovės L. V. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimo.

Teisėjų kolegija

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

ieškovas pateikė ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, juo prašė priteisti iš atsakovės 801,54 EUR žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2014-10-23 Plytų g. 9A, Palangoje (parduotuvės MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelėje) kilus gaisrui atsakovės automobilyje „Mercedes Benz A160“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas greta stovėjęs ieškovui priklausiantis automobilis „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Tai patvirtina Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014-10-24 pažyma dėl kilusio gaisro Nr. 1-19-225. Vertinimo įmonė UAB „Autosigma“ (įmonės kvalifikacijos atestato Nr. 000368) atliko gaisro padarytos žalos dydžio apskaičiavimus, kuriuose nurodyta, kad minimo įvykio metu sugadintos transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo buvo 8720 Lt (2525,00 EUR), jos atkūrimo kaštai sudaro 8620,00 Lt (2497,00 EUR), o likutinė vertė 3200,00 Lt (927 EUR), todėl mašinos remontas yra ekonomiškai nenaudingas. Tokiu atveju žala apskaičiuojama kaip skirtumas tarp mašinos vidutinės rinkos vertės iki įvykio ir jos likutinės vertės (2525,00 – 927,00) ir sudaro 1598,00 EUR ieškovo automobiliui. Ieškovas savo reikalavimą atsakovei grindžia LR CK 6.249 str. 1 d., tokiu mastu yra sugadintas ieškovo turtas ir tai yra jam padarytos žalos suma, kuri turi būti jam atlyginta visiškai, žalą ieškovui privalo atlyginti atsakovė (LR CK 6.251 str. 1 d., 6.270 str.).

Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nesutinka dėl žalos atlyginimo dydžio, jis yra nepagrįstai didelis, nes tokio tipo ir senumo automobilio remontui taikomos pačios didžiausios kainos, norint jį gražinti į naujo automobilio būklę. Jai autoremonto serviso darbuotojai paaiškino, kad automobilį galima suremontuoti už 3000 litų. Sprendžiant dėl jos atsakomybės ir ribų reikėtų atsižvelgti į paslaptingas įvykio aplinkybes. 2014 m. spalio 23 d. sudegė jos automobilis „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Gaisro aplinkybės nėra neginčijamai aiškios, nes tyrimas nebuvo atliktas. Iš Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos gelbėjimo tarnybos 2014-10-24 pažymos matyti, kad joje nurodoma tik prielaida, tikimybė, jog jos automobilio sunaikinimo priežastis yra elektros laidų savaiminis užsidegimas, todėl neatmetama tikimybė, kad tai galėjo būti ir piktavališkos priežastys. Ji patyrė labai didelę materialinę ir moralinę žalą nebūdama net įvykio kaltininkė. Yra pensininkė, pensijos dydis tik 183 EUR ir be vaikų pagalbos negali net visavertiškai gyventi. Sumokėtą 796,46 EUR (2750 Lt) sumą jai paskolino vaikai. Mano, kad ši suma yra pakankama, nes įvykį galima prilyginti nelaimingam atsitikimui ar pripažinti kaip įvykusį dėl nenugalimos jėgos (force majeure), kada jokia atsakomybė iš viso neatsiranda, nes tokio gaisro ji negalėjo numatyti ir tikėtis. Papildomai nurodė, kad buvo nenugalima jėga. Įvyko nelaimingas atsitikimas, nesant kaltės, todėl atsakovė gali būti visiškai ar iš dalies atleista nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra. Ieškovo automobilio apdegė durelės, sparnas, vidus nėra išdegęs, todėl jį galima suremontuoti, be to, gali būti, kad ieškovas pastatė automobilį nesilaikydamas taisyklių, t. y. tinkamo atstumo, todėl jo automobilis ir buvo apgadintas. Atsižvelgiant į atsakovės pajamas, amžių ir kt. žalos atlyginimas turi būti žymiai sumažintas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-05-28 sprendimu tenkino ieškovo S. K. ieškinį visiškai. Nusprendė priteisti iš atsakovės L. V. ieškovui S. K. 801,54 EUR žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovės L. V. ieškovui S. K. 471,17 EUR bylinėjimosi išlaidų. Grąžino UAB „Baltijos paslaugų agentūra“ 24 EUR žyminio mokesčio, sumokėto DNB banke 2015-01-16 pavedimu Nr. 607. Nurodė, jog atsakovė yra atsakinga dėl jos automobilyje kilusio gaisro, kurio metu buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis. Pažymėjo, kad atsakovė teigė, kad žala apskaičiuota nepagrįstai didelė, o mašiną būtų galima suremontuoti, tačiau teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių pateiktos teismui vertinimo ataskaitos skaičiavimus. Konstatavo, kad atsakovas įrodė žalos faktą bei dydį. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė pateikdama vien tik 2015-05-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymą apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties ir pajamų, todėl atsakovės prašymo sumažinti žalos atlyginimo dydį netenkino.

Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Palangos miesto apylinkės teismo        2015-05-28 sprendimą pakeisti sumažinant priteisto žalos atlyginimo dydį ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu nesutinkama su sugadinto automobilio atkūrimo išlaidomis, apskaičiuotomis nepriklausomų turto vertintojų, t. y. nesutinkama su padarytos žalos dydžiu. Savo nesutikimą atsakovė motyvuoja paaiškinimais, kad tai yra per didelė suma, nepagrįstais jokiais įrodymais.

Atsiliepime ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių kitokį žalos dydį.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-10-23 Plytų g. 9A, Palangoje (parduotuvės MAXIMA automobilių stovėjimo aikštelėje) kilus gaisrui atsakovės automobilyje „Mercedes Benz A160“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas greta stovėjęs ieškovui priklausiantis automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Vertinimo įmonės UAB „Autosigma“ atlikto gaisro padarytos žalos dydžio apskaičiavimuose nurodyta, kad minimo įvykio metu sugadintos transporto priemonės rinkos vertė iki sugadinimo buvo 8720,00 Lt (2525,00 EUR), jos atkūrimo kaštai sudaro 8620,00 Lt (2497,00 EUR), o likutinė vertė 3200,00 Lt (927 EUR), todėl mašinos remontas yra ekonomiškai nenaudingas. Žala apskaičiuojama kaip skirtumas tarp mašinos vidutinės rinkos vertės iki įvykio ir jos likutinės vertės (2525,00 – 927,00) ir sudaro 1598,00 EUR ieškovo automobiliui (b. l. 7–19). Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014-10-24 pažymoje dėl kilusio gaisro Nr. 1-19-225 nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio elektros instaliacijos gedimas (b. l. 31). Iš AB SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015-01-11 L. V. pervedė S. K. automobilio žalos atlyginimą – 796,46 EUR (2750,00 Lt).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kurie leistų manyti, kad ieškovo automobiliui padaryta žala būtų buvusi kitokia, nei tvirtina ieškovas, pateikęs į bylą rašytinius įrodymus. Vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovo į bylą pateikta kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 14-10-28/1, pagal kurią ir buvo nustatyta padaryta žala ieškovo automobiliui, laikoma oficialiu rašytiniu įrodymu, ji laikoma teisinga, joje nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, kol nebus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Atsižvelgiant į CPK 178 straipsnį, kaip nurodyta anksčiau, būtent atsakovė privalėjo įrodyti kitokį žalos dydį, nesutikdama su byloje ieškovo pateiktu žalos dydžiu, tačiau jo neįrodė, kadangi neteikė į bylą tokių įrodymų. Aktualu pažymėti, jog žalos atlyginimo kainos yra apskaičiuotos žalos padarymo dienos duomenimis, tai šioje situacijoje atitinka realiąją žalą, nereiškia nei ieškovo nepagrįsto praturtėjimo, nei jam nevisiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuo žalos padarymo iki teismo sprendimo priėmimo gali praeiti nemažai laiko, todėl CK 6.249 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos trys alternatyvios turtinės žalos įvertinimo pinigais taisyklės. Bendroji taisyklė yra ta, kad nuostoliai skaičiuojami pagal turto kainas, kurios galioja teismo sprendimo priėmimo dieną. Jeigu kainų pagal nurodytą taisyklę taikymas galėtų reikšti nukentėjusiojo arba nepagrįstą praturtėjimą (t. y. jam būtų kompensuota daugiau, negu padaryta žalos), arba nevisišką žalos atlyginimą (jis nebūtų visiškai grąžintas į padėtį, kuri būtų nepadarius žalos), įstatymo leidžiama taikyti bendrosios taisyklės išimtis ir vadovautis kainomis, kurios buvo arba žalos padarymo, arba ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-302/2010; 2011-11-14 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-426/2011, 2012-05-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-215/2012). Byloje nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, išskyrus pačios atsakovės paaiškinimus, kad ieškovo automobiliui padaryta žala būtų kitokia, todėl teismas pagrįstai padarytos žalos dydį nustatė pagal byloje pateiktą vertinimo ataskaitą.

Šiai teisinei situacijai svarbu tai, jog kilti atsakomybei pagal CK 6.270 straipsnį atsakovės tyčia nebūtina, atsakomybė kyla ir dėl neatsargumo, jos kaltė preziumuojama, ją paneigti privalo ji pati ir tai gali padaryti tik įrodžiusi, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokių aplinkybių atsakovė ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo. Tai reiškia, kad jos kaltės prezumpcija nebuvo paneigta, todėl dėl padarytos žalos yra atsakinga atsakovė. Ieškovui šiuo atveju reikėjo įrodyti, kad žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, tai ir buvo įrodyta, ir kad atsakovė yra šio didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, tai irgi buvo įrodyta (CK 6.270 straipsnio 2 dalis), šių abiejų aplinkybių atsakovė net ir neginčija, tik teigia, kad neatmetama galimybė, jog jos automobilis buvo padegtas, kad Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2014-10-24 pažymoje Nr. 1-19-225 yra nurodyta tik tikėtina gaisro atsakovės automobilyje kilimo priežastis. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje pažymoje atsakovės automobilio elektros instaliacijos gedimas yra nurodytas kaip labiausiai tikėtina gaisro priežastis. Tačiau atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad jos automobilis buvo padegtas, nors tai įrodyti yra būtent jos pareiga (CK 6.270 straipsnio 3 dalis), maža to, ji to net neįrodinėjo, ekspertizės skirti atsakovė neprašė, teismas pagrįstai nustatė tokią gaisro kilimo priežastį, kokia nurodyta minėtoje pažymoje.

Atsakovė bando teigti, kad gaisras jos automobilyje kilo dėl nenugalimos jėgos. Tokie teiginiai yra nepagrįsti. Atsižvelgiant į CK 6.253 straipsnio 2 dalį ir CK 6.212 straipsnio 1 dalį, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir atsakovės nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos ir kurių atsiradimui atsakovė negalėjo užkirsti kelio. Kolegija sutinka su ieškovu, jog automobilio tvarkingos techninės būklės užtikrinimas yra jo savininko pareiga. Techninę automobilio būklę būtent savininkas ir kontroliuoja, jis turi imtis veiksmų, kad priežastys galimoms grėsmėms atsirasti būtų laiku pašalintos. Todėl gaisro kilimas dėl netvarkingos automobilio techninės būklės nėra nenugalimos jėgos aplinkybės.

Vertinant žalos dydį, spręstina, kad už advokato pagalbą rengiant ieškinį ieškovas sumokėjo 300 EUR, ši suma gerokai mažesnė, nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. 350 Lt (101,37 EUR) sumokėta už vertinimo ataskaitos sudarymą, manytina, jog tai būtinas įrodymas siekiant nustatyti žalos dydį. 4,15 Lt (1,20 EUR) sumokėta už reikalavimo atlyginti žalą ne teismo tvarka įteikimą ir 4 Lt (1,16 EUR) sumokėta už siūlymo atlyginti žalą ne teismo tvarka įteikimą. Tai irgi yra būtinos išlaidos siekiant ginčą išspręsti ne teismo tvarka. Bylinėjimosi išlaidos, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, t. y. antstoliui buvo sumokėta 43,44 EUR, taip pat buvo būtinos, nes nesikreipus į antstolį per 14 dienų nuo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos tampa nebegaliojančios. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad apylinkės teismas tinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jo sumokėti 200 EUR už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo ieškovui iš apeliantės priteistina 200 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

n u t a r i a :

 

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovės L. V. 200 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                           Aušra Maškevičienė

Kolegijos teisėjos                                                                                                                                       Erinija Kazlauskienė

                                     Alona Romanovienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • CK6 6.251 str. Visiškas nuostolių atlyginimas
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CK
  • 3K-3-302/2010
  • 3K-3-426/2011
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės