(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilaitės terasos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SBJ RV“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pilaitės terasos“ dėl skolos priteisimo, 

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „SBJ RV“ kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Pilaitės terasos“ priteisti 103 985,88 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Pilaitės terasos“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnės kaip 103 985,88 Eur vertės, o neužtenkant (ar nesant) šio turto, likusiai sumai areštuoti UAB „Pilaitės terasos“ lėšas ar turtines teises už ne didesnę kaip 103 985,88 Eur sumą, priklausančias UAB „Pilaitės terasos“ ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies ir areštavo 103 985,88 Eur dydžio atsakovės lėšas, esančias banko sąskaitoje, bei turtines teises.

4.       Preliminariai įvertinęs byloje pareikštą reikalavimą bei kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog ieškovei palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas.

5.       Teismas laikėsi nuostatos, kad ieškovės pateikti įrodymai apie atsakovės vykdomus sandorius negali būti vertinami vienareikšmiškai kaip galimas nesąžiningumas, siekiant paslėpti ar kitaip apsunkinti turtą, kadangi tarp šalių nėra ginčo, jog atsakovės veikla yra nekilnojamojo turto pardavimas. Atsakovei vykdant ūkinę komercinę veiklą yra parduodamas turtas tiek galutiniams kotedžų ar butų pirkėjams fiziniams asmenims, kurie, tikėtina, jau būna sumokėję dalį turto kainos, tiek juridiniams (su atsakove galimai susijusiems) asmenims. Teismas pažymėjo, kad toks atsakovės turto perleidimas juridiniams asmenims taip pat gali būti vertinamas kaip komercinės veiklos vykdymas, todėl prašymas taikyti areštą atsakovės nekilnojamam turtui atmestinas.

6.       Įvertinęs aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus dėl turto perleidimo juridiniams asmenims, teismas patenkino prašymą taikyti areštą atsakovės lėšoms ar turtinėms teisėms ne didesnei kaip 103 985,88 Eur sumai.

7.       Teismas pabrėžė, kad atsakovė, teigdama, kad ieškinio reikalavimų suma jai nėra didelė, gali sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba prašyti pakeisti areštuotą turtą kitu turtu. 

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

9.        Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

9.1.                      Nei atsakovei, nei statybos darbų techninei priežiūrai nebuvo žinoma apie darbų perdavimo aktuose įrašytus ieškovės vykdytus statybos rangos darbus, tai yra rangovo darbų perdavimo aktuose nurodyti darbai neatlikti juose nurodyta apimtimi, o atliktų darbų dalis buvo su trūkumais.

9.2.                      Ieškovė pati atsisakė šalinti nurodytus darbų trūkumus ir, siekdama išvengti savo pareigų vykdymo, savavališkai surašė vienašalius perdavimo aktus, jų pagrindu pareikšdama nepagrįstą ieškinį.

9.3.                      Vienašališkai (atsakovei nežinant) surašytų darbų perdavimo aktų dėl faktiškai neatliktų statybos rangos darbų pagrindu negali kilti pareiga atsiskaityti, todėl ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, net jį vertinant preliminariai.

9.4.                      Teismas pilna apimtimi neatliko pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimo.

9.5.                      Ieškovė neįrodė aplinkybių, kad yra iškilusi grėsmė galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kas eliminuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

10.       Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

11.        Atsiliepimas motyvuojamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11.1.                      Atskirajame skunde faktinės aplinkybės pateikiamos išimtinai atsakovei palankia linkme, tačiau tokia atsakovės pozicija prieštarauja jos pozicijai, išdėstytai kituose byloje esančiuose dokumentuose.

11.2.                      Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, Civilinio proceso kodekso normos nereikalauja įvertinti ieškinio pagrįstumo.

11.3.                      Ieškovė pateikė duomenis, kurie pagrindė pirmosios instancijos teismo įsitikinimą bei suteikė galimybę preliminariai įvertinti, jog ieškovei palankus sprendimas yra įmanomas.

11.4.                      Atsakovė nuo civilinės bylos iškėlimo dienos perleido beveik visą jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą, be to, atsakovės nekilnojamam turtui pritaikyta priverstinė hipoteka.

11.5.                      Atsakovės elgesys nesuderinamas su sąžiningo asmens elgesio principu, atsakovės veiksmai atitinka įstatyme įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją.

11.6.                      Didelė ieškinio suma taip pat padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

14.       Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „SBJ RV“ ieškinys preliminariai yra pagrįstas.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti teismo tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo    2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje  e2-8-464/2017, 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

16.       Šiuo atveju ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, taip pat pateikė tas aplinkybes patvirtinančius duomenis. Atsakovės atskirajame skunde dėstomos aplinkybės (tai, kad rangovo pateikti darbų perdavimo aktai yra parengti vienašališkai, juose nurodyti darbai faktiškai neatlikti ir pan.) yra ieškinio nagrinėjimo iš esmės klausimas, tačiau nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys gali būti preliminariai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su procesiniais dokumentais, taip pat nenustatė aplinkybių, kad UAB „SBJ RV“ pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba pareiškė tokį reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.

17.       Atsakovė atskirajame skunde taip pat pabrėžė, kad teismas nepagrindė savo išvados, jog tenkinus ieškinį teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

18.       Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu.

19.       Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė pateikė duomenų, kad atsakovė UAB „Pilaitės terasos“ 2020 m. sausio 28 d., 2020 m. liepos 9 d. ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. perleido atsakovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą su ja susijusiems juridiniams asmenims UAB „Grunau 30“ ir UAB „Pašilaičių namai“. Atsakovė neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių. Nesutikdama su  ieškovės prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė tvirtino, kad ieškinys yra nepagrįstas, tačiau į bylą neteikė duomenų, kurie patvirtintų, kad perleidus materialųjį turtą susijusiems asmenims, atsakovės turimo turto vertė nepakito.

20.       Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka pagrįstų abejonių, kad šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali ateityje elgtis nesąžiningai ir siekti vengti vykdyti būsimą teismo sprendimą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra būtina turėti absoliučių ir nepaneigiamų įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, perleidęs savo turtą, turėjo tikslą tokiais savo veiksmais pakenkti būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o užtenka to, kad tokie atsakovo veiksmai sukeltų abejonių jo sąžiningumu.

21.       Bylos nagrinėjimo metu mažiau likvidaus atsakovės turto perleidimas susijusiems asmenims, nesant duomenų, kad toks verslo modelis (nekilnojamasis turtas fiziniams asmenims pardavinėjamas ne tiesiogiai atsakovės, bet kitų juridinių asmenų) buvo taikomas ir iki bylos iškėlimo, kelia pagrįstų abejonių, jog tokiais atsakovės veiksmais galėjo būti siekiama apsunkinti būsimo ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Esant tikimybei, kad gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, darytina išvada, jog šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

22.       Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl atsakovės UAB „Pilaitės terasos“ atskirasis skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                        Gintaras Pečiulis