Civilinė byla Nr. 2A-182-450/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01692-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.6;
2.6.2.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Kazio Kailiūno, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Č. G. (Č. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-281-431/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Katori“ ieškinį atsakovui Č. G. ir atsakovo Č. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Katori“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Katori“ prašė priteisti iš atsakovo Č. G., vykdančio individualią veiklą „Česlav ir KO“, ieškovės naudai 62 091,56 Eur žalos (nuostolių) atlyginimo, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovės UAB „Katori“ ir atsakovo Č. G. 2017 m. rugpjūčio 7 d. pasirašytos statybos darbų sutarties Nr. KAT 2017-08-07 (toliau – Sutartis) pagrindu atsakovas įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis pilnai atlikti fasado sienų ir cokolio (taip pat ir angokraščių) šiltinimo darbus, įskaitant sienų (cokolio) paruošimo darbus (gruntavimas, mūro siūlių armavimo mišinių užtaisymas), fasadinių pastolių surinkimą ir išardymą objekte (duomenys neskelbtini) iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Atsakovas pagal Sutarties 6.2.8. punktą įsipareigojo nesugadinti bei saugoti ieškovo materialinį turtą (taip pat ir pateiktus pastolius ir statybines medžiagas), o pradėtus darbus turėjo užbaigti iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 4.1. p.). Ieškovė nuo 2017 m. rugpjūčio 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d. ne vieną kartą žodžiu ragino atsakovą paspartinti darbų tempus, tačiau atsakovas į tai nereagavo. Todėl ieškovė 2017 m. spalio 17 d. raštu dėl statybos darbų vykdymo pagal darbų sutartį Nr. 1 atsakovą informavo, kad iki 2017 m. spalio 16 d. yra užbaigtas tik sienų armavimas su trūkumais namo adresu: (duomenys neskelbtini), yra tik apšiltintas. Dėl atsakovo vėlavimo užbaigti fasado sienų bei cokolio šiltinimo ir apdailos darbus, ieškovė negalėjo laiku pradėti kitų statybos darbų, tokių kaip įrengimas, atraminės sienutės įrengimas, terasų įrengimas, aplinkos tvarkymo darbai, todėl pareikalavo organizuoti objekto apsaugą nuo lietaus ir sienų džiovinimą, iki 2017 m. spalio 30 d. pabaigti visus sutartyje numatytus darbus bei iš anksto pateikti ieškovei trūkstamų medžiagų sąrašą. Taip pat aukščiau nurodytame rašte atsakovui nurodyti techniniai reikalavimai šiltinimo darbams ir jau atliktos (padarytos) šiltinimo sistemos patikros metu nustatytų defektų ir trūkumų šalinimo terminai, t. y. iki 2017 m. spalio 19 d. imtinai. Ieškovė 2018 m. vasario 22 d. raštu dėl įsiskolinimo pagal Rangos darbų sutartį Nr. KAT 2017-08-07 Nr. 2 atsakovui priminė, kad jis ir toliau nesilaiko sutartinių bei 2018 m. sausio 31 d. garantiniame rašte įvardytų įsipareigojimų ir iki šiol nepradėjo taisyti 2018 m. sausio 23 d. defektiniu aktu Nr. 1 komisijos nustatytus ir išvardytus trūkumus. Taip pat pranešė, kad sumokėjo atsakovui tik už faktiškai ir kokybiškai atliktus darbus 13 260 Eur sumą, kiti mokėjimai pagal sutartį dėl aukščiau nurodytų objektyvių priežasčių pristabdyti, tačiau atsakovas trūkumų nepašalino. Ieškovė, siekdama nustatyti ir savarankiškai pašalinti atsakovo atliktų statybos darbų trūkumus, papildomai patyrė išlaidų, kurios taipogi pripažintinos kaip ieškovės patirti nuostoliai.
3. Atsakovas Č. G. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė ieškovės UAB „Katori“ ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti bei priteisti atsakovui iš UAB „Katori“ 9 237 Eur skolos, 4 823,28 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistinos 9 237 Eur sumos.
4. Atsakovas pažymėjo, kad pagal pasirašytą Statybos darbų sutartį šalys susitarė, kad 1 kv. m pastato apšiltinimo darbai vertinami 14 Eur (pagal preliminarius matavimus apšiltinimo plotas sudarė 1 700 kv. m), ir 1,60 Eur už 1 kv. m pastolių sumontavimą bei išardymą (Sutarties 3.1 punktas). Apmokėjimas už atliktus darbus turėjo būti atliktas per 5 darbo dienas (Sutarties 3.4 punktas). Pradėjus pastatų apšiltinimo darbus, atsakovas nustatė, kad faktiškas pastatų apšiltinimo darbams skirtas plotas yra 1 900 kv. m, t. y. 200 kv. m skyrėsi nuo nurodyto Sutartyje, tačiau gavęs žodinį ieškovo sutikimą, atsakovas pradėjo darbus. Nurodyti darbai turėjo buvo atlikti iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 4 punktas), tačiau atsakovui nespėjus iki sutartyje nurodyto termino atlikti visus sutartus statybos darbus bei pašalinti nustatytus ir aptartus defektus, buvo gautas ieškovės pritarimas pratęsti atliekamų darbų terminą iki 2018 m. kovo 31 d. Pažymi, kad visus statybos darbus kartu su nustatytų defektų šalinimo darbais, atsakovas atliko iki 2018 m sausio 31 d. Ieškovė buvo informuota apie statybos darbų užbaigimą bei buvo raginama atvykti priimti atliktus statybos darbus. 2018 m. sausio 23 d. ieškovė pateikė atsakovui surašytą defektinį aktą Nr. 1, kuriame buvo nurodyti nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai. Buvo sutarta, kad atsakovas pašalins 2018 m. sausio 23 d. defektiniame akte Nr. 1 nustatytus trūkumus iš karto, kai tik bus palankios oro sąlygos tokiems darbams atlikti. Nepaisant esamo susitarimo, ieškovė pati nusprendė pašalinti nustatytus trūkumus, apie tai net neinformavusi atsakovo. Ieškovė su atsakovu už atliktus atsakovo darbus iki šiol neatsiskaitė, atliktų darbų akto nepasirašė, atsakovo išrašyta bei ieškovei pateikta 2018 m. vasario 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija 09 Nr. 15 dėl 9 237 Eur iki šiol neapmokėta. Atsakovas taip pat nesutiko ir su ieškovės prašoma priteisti 4 856 Eur nuostolių, susijusių su fasadinių pastolių nuoma, suma ir 13 916,24 Eur nuostolių, susijusių su palūkanų mokėjimu pagal ieškovei suteiktas pinigų paskolos sutartis, suma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Katori“ iš Č. G. 20 925,74 Eur defektų šalinimo išlaidų, 9 225 Eur delspinigių, 1 791 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo priešieškinį atmetė.
6. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė netinkamai informavo atsakovą bei nesuteikė galimybės pašalinti nustatytų trūkumų, pažymėdamas, jog 2017 m. spalio 17 d. raštu dėl statybos darbų vykdymo pagal darbų sutartį Nr. 1, ieškovė pareikalavo organizuoti objekto apsaugą nuo lietaus ir sienų džiovinimą, iki 2017 m. spalio 30 d. pabaigti visus sutartyje numatytus darbus bei iš anksto pateikti ieškovei trūkstamų medžiagų sąrašą, taip pat atsakovui nurodyti jau atliktos (padarytos) šiltinimo sistemos patikros metu nustatytų defektų ir trūkumų šalinimo terminai – iki 2017 m. spalio 19 d. imtinai. Ieškovės iniciatyva sudarytoji komisija iš UAB „Katori“ direktoriaus J. V. (J. V.), statybos vadovo A. V. (A. V.) ir Č. G., pasirašydama 2018 m. sausio 23 d. defektinį aktą Nr. 1 konstatavo, nufotografavo ir surašė 15 trūkumų, taip pat sutarė, kad atšilus orams, atsakovas nedelsiant pradės taisyti nurodytus trūkumus, tačiau užbaigti darbus privalo iki 2018 m. kovo 31 d.
7. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįvykdė prisiimtų pagal sutartį įsipareigojimų nustatytu terminu, kuris šalių susitarimu buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 31 d., rangovo atlikti statybos darbai buvo su trūkumais, kurių atsakovas nepašalino per nustatytą protingą terminą. Teismas vertino, kad atsakovas, sutikdamas su defektiniame akte nurodytais darbų trūkumais, sutiko ir su daliniu apmokėjimu pagal Atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad rangovui sumokama tik dalis kainos, o nesumokėtoji 9 237 Eur bus sumokama ištaisius trūkumus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovas darbų trūkumus būtų ištaisęs, todėl ieškovė pagrįstai neapmokėjo atsakovo pateiktos šiai sumai sąskaitos, todėl atsakovo priešieškinį atmetė.
8. Ieškovės reikalavimą priteisti 4 856,56 Eur žalos atlyginimą dėl pereikvotų statybinių medžiagų teismas atmetė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.648 straipsnis), nes defektiniame akte nėra konkrečios detalizacijos, kokie medžiagų kiekiai ir atitinkamai kokia jų kaina. Ieškovė padarytą žalą vertino pagal ieškovės paruoštą ir į bylą pateiktą statybinių medžiagų sunaudojimo pagal normą ir patirtų nuostolių skaičiavimą, tačiau šis skaičiavimas, teismo vertinimu, visų pirma, nėra siejamas su Defektiniame akte nustatytais trūkumais, antra, nėra įrodymų, kodėl ieškovė prisiėmė pareigą tiekti medžiagas, kai pagal sutarties sąlygas rangovas buvo įsipareigojęs darbus atlikti savo jėgomis ir priemonėmis, trečia, jeigu jau ieškovė tiekė medžiagas atsakovui, tai kodėl medžiagų kiekiai nebuvo kontroliuojami savalaikiai, o ne tada, kai ruošiamasi ginčą nagrinėti teisme.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą priteisti 4 856 Eur nuostolių, kurie susidarė dėl ieškovės išnuomotų atsakovui fasadinių pastolių, ir 469,12 Eur nuostolių už objekto teritorijos aptvėrimų ir lauko biotualeto nuomą, nes byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pasekmių. Teismas atmetė ir ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti kaip nuostolius 13 916,24 Eur palūkanų, motyvuodamas tuo, jog nėra pateikti įrodymai, kad paskolos pinigai tiesiogiai panaudoti objekto statybai, kad objektai buvo parduoti iš karto juos pridavus, vertino, kad vienintelė priežastis, dėl kurios kreditoriams buvo sumokėta nurodoma palūkanų suma, buvo atsakovo vėlavimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus, t. y. nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių.
10. Teismas delspinigius skaičiavo nuo sutartimi nustatyto termino darbams užbaigti, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (šalių susitarimu pratęsto termino trūkumams pašalinti). Ieškovė 2018 m. balandžio mėnesį pasirašė sutartis su kitais rangovais, kurie ištaisė trūkumus ir užbaigė darbus. Teismas priskaičiavo iš atsakovo priteistiną 9 225 Eur delspinigių sumą už uždelstas 197 dienas.
III. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų argumentai
11. Atsakovas Č. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Atsakovas abejoja skundžiamame sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių tinkamu vertinimu, pažymėdamas, jog galimai objekte atsakovo darbų trūkumus ištaisiusių bendrovių pavadinimai yra labai panašūs (klaidinantys). Iš viešai prieinamų duomenų (www.rekvizitai.lt) nustatė, kad įmonė UAB „Budkom“ nėra įregistruota – apie šią įmonę nėra jokių duomenų, tačiau ši įmonė yra įregistruota Lenkijos Respublikoje (Budkom SP ZOO). Nesupranta, kokiu pagrindu buvo pasamdytos dvi įmonės, kurių viena veikia užsienyje. Kelia abejones dėl šių įmonių pateiktos 21 897,73 Eur sąmatos pagrįstumo. Mano, kad galėjo būti nepagrįstai padidinta trūkumų šalinimo kaina. Apeliantui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su trūkumų šalinimo mechanizmu, šių prieštaravimų taip pat nepašalino teismas, atsisakęs skirti ekspertizę.
11.2. Teismas neišsiaiškino tikrųjų 2018 m. sausio 23 d. defektinio akto Nr. 1 pasirašymo aplinkybių, kurį apeliantas pasirašė pasikliaudamas žodiniais ieškovės pažadais, kad po jo pasirašymo ieškovė atliks dalinį mokėjimą. Apeliantas pasitikėjo ieškove, kadangi jie buvo pažįstami ilgą laiką. Ieškovė jokių mokėjimų neatliko, todėl ir apeliantas neatliko trūkumų šalinimo darbų, kaip buvo tartasi. Nepagrįstai ilgas ieškovės delsimas (trūkumų šalinimas praėjus metams laiko net nepranešus apeliantui) prisidėjo ir prie delspinigių dydžio, kuris apelianto manymu, yra nepagrįstas ir nulemtas ieškovės galimai siekiamos naudos, todėl turėtų būti mažinamas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
11.3. Ieškovės veiksmai prieštarauja CK 6.691 straipsnyje nustatytam statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos imperatyvui, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintiems prievolių vykdymo principams, CK 6.687 straipsnyje numatytai užsakovo pareigai atsiskaityti.
11.4. Konstatavus abiejų šalių bendradarbiavimo pareigos stoką, teismo sprendimu priteista defektų šalinimo išlaidų suma 20 925,74 Eur turi būti mažinama (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Turėtų būti atsižvelgta į tai, kad netesybos paskaičiuotos už metų laikotarpį, apeliantas darbus atliko, o nustatyti trūkumai – mažareikšmiai.
11.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei padarė nepagrįstas išvadas apie nuostolių ir netesybų egzistavimą bei jų dydį, kuris galėtų būti nustatytas paskyrus bei atlikus nepriklausomą ekspertizę, todėl tikslinga bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
12. Ieškovė UAB „Katori“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo (apelianto) Č. G., vykdančio individualią veiklą „Česlav ir KO“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Teismas tinkamai įvertino bylos rašytinius dokumentus ir ieškovės paaiškinimus, kad objekte atsakovo statybos darbų trūkumų šalinimo darbus atliko UAB „Budkom“ ir UAB „Budcom“, kuriems sumokėta 21 897,73 Eur suma. Atsakovas šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo. Tuo tarpu, teismas vertindamas ieškovės atsiskaitymus su šiomis įmonėmis, nenustatė pateiktos sąmatos neteisingumo.
12.2. Atsakovo atliktų darbų kompleksinę apžiūrą bei nustatytų statybos darbų trūkumų vertinimą vykdė statybos ekspertas T. M.. Eksperto pateiktos išvados turinio apeliantas iš esmės neginčijo, byloje nenustatyta aplinkybių, keliančių abejonių eksperto šališkumu ar eksperto išvados netinkamumu. Todėl nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
12.3. Apeliantui suteikė galimybę pašalinti nustatytus trūkumus ir tinkamai jį apie tai informavo, raštu supažindino, kad galutinis apmokėjimas bus atliktas tik po defektų ištaisymo. Visi komisijos nariai (UAB „Katori“ direktorius J. V. (J. V.), statybos vadovas A. V. (A. V.) ir Č. G.), pasirašydami 2018 m. sausio 23 d. defektinį aktą Nr. 1, konstatavo, nufotografavo ir surašė 15 trūkumų, taip pat susitarė, kad atšilus orams, atsakovas nedelsiant pradės taisyti nurodytus trūkumus. Darbus privalėjo užbaigti iki 2018 m. kovo 31 d. Todėl atsakovo argumentus, kad pažeidžiant bendradarbiavimo principą, jam nebuvo suteikta galimybė pašalinti nustatytus trūkumus, laiko neatitinkančius tikrovės. Po sutarties pabaigos (po 2018 m. kovo 31 d.), ieškovė turėjo teisę veikti savo nuožiūra, t. y. pradėti šalinti trūkumus, apie tai neinformuodama atsakovo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Katori“ ieškinys patenkintas iš dalies ir jai iš atsakovo Č. G., vykdančio individualią veiklą „Česlav ir KO“, priteista 20 925,74 Eur defektų šalinimo išlaidų, 9 225 Eur delspinigių (po 0,2 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sutarties kainos) nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 31 d., ir 1 791 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo priešieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl defektų šalinimo išlaidų sumos objekte, kur buvo atliekami fasadų šiltinimo darbai, įskaitant sienų paruošimo darbus, bei pastolių montavimas ir surinkimas, ir delspinigių dydžio.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Katori“ ir apeliantas Č. G., vykdantis individualią veiklą „Česlav ir KO“, 2017 m. rugpjūčio 7 d. sudarė rangos darbų sutartį Nr. KAT 2017-08-07, pagal kurią apeliantas įsipareigojo savo jėgomis ir priemonėmis objekte – gyvenamosios paskirties (dviejų butų) pastatų statyba (duomenys neskelbtini), atlikti fasado sienų ir cokolio (taip pat ir angokraščių) šiltinimo darbus, įskaitant sienų (cokolio) paruošimo darbus (gruntavimą, mūro siūlių armavimo mišiniu užtaisymą), fasadinių pastolių surinkimą ir išardymą (toliau – darbai) iki 2017 m. rugsėjo 15 d. (Sutarties 4.1 punktas). Atsakovui nespėjus iki Sutartyje nurodyto termino atlikti visus sutartus statybos darbus bei pašalinti nustatytus ir aptartus defektus šis terminas šalių susitarimu kelis kartus buvo pratęstas iki 2018 m. kovo 31 d.
16. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalys pasirašė du atliktų darbų aktus 2017 m. už rugsėjo mėn., kuriuose ieškovės atstovo ranka darytais įrašais užfiksuotas atliktų darbų priėmimas su defektais ir pratęstas terminas iki 2018 m. kovo 31 d. defektams pašalinti. 2018 m. sausio 23 d. ieškovo iniciatyva sudaryta komisija, susidedanti iš UAB „Katori“ direktoriaus J. V., statybos vadovo A. V. ir rangovo Č. G., apžiūrėjusi objekte atliktus fasado sienų ir cokolio (taip pat ir angokraščių) šiltinimo darbus, defektiniame akte Nr. 1 nustatė ir užfiksavo 15 atliktų darbų trūkumų bei šalys susitarė, kad atšilus orams, rangovas nedelsiant pradės taisyti nurodytus trūkumus, tačiau ne vėliau kaip iki 2018 m. kovo 31 d. Nurodytu aktu atsakovas inter alia (liet. be kita ko) informuotas, kad galutinis apmokėjimas nebus pervedamas iki trūkumų pašalinimo ir pridavimo užsakovui dienos; neatlygintinai per užsakovo nurodytą terminą nepašalinus darbų defektų, rangovas privalės atlyginti užsakovui šių darbų defektų šalinimo išlaidas ir už kiekvieną uždelstą dieną nuo sutarties termino pabaigos bus skaičiuojami delspinigiai. 2018 m. sausio 31 d. rangovo pateiktame garantiniame rašte atsakovas įsipareigojo ištaisyti nustatytus defektus iki 2018 m. kovo 31 d., tačiau iki nustatyto termino pabaigos darbų trūkumų neištaisė, jų neužbaigė ir nepridavė ieškovei. Dėl šių faktinių aplinkybių byloje ginčo nėra. Tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovė sumokėjo atsakovui 13 260 Eur sumą, kiti mokėjimai pagal sutartį (likusi nesumokėta 9 237 Eur suma) dėl nustatytų darbų trūkumų buvo pristabdyti iki trūkumų pašalinimo termino, o šiam darbų neatlikus, mokėjimas neįvykdytas.
Dėl ginčo esmės
17. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo, apelianto pareigos apmokėti defektų šalinimo išlaidas bei paskaičiuotų netesybų (delspinigių dydžio).
18. Apeliantas teigia, kad ieškovė su apeliantu nebendradarbiavo, netinkamai informavo apeliantą ir nesudarė galimybės pašalinti nustatytų trūkumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
19. Sutartys turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012 ir kt.).
20. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2017 m. spalio 17 d. raštu Nr. 1 dėl statybos darbų vykdymo pagal darbų sutartį informavo apeliantą, jog iki 2017 m. spalio 16 d. yra užbaigtas tik sienų armavimas su trūkumais namo objekte (duomenys neskelbtini), yra tik apšiltintas, name, esančiame (duomenys neskelbtini), darbai net nepradėti. Minėtu raštu ieškovė pareikalavo organizuoti objekto apsaugą nuo lietaus ir sienų džiovinimą, iki 2017 m. spalio 30 d. pabaigti visus sutartyje numatytus darbus bei iš anksto pateikti ieškovei trūkstamų medžiagų sąrašą. Taip pat apeliantui nurodyti techniniai reikalavimai šiltinimo darbams ir jau atliktos (padarytos) šiltinimo sistemos patikros metu nustatytų defektų ir trūkumų šalinimo terminai. Be to, ieškovės iniciatyva sudarytoji komisija, į kurios sudėtį pateko ir apeliantas, pasirašydama 2018 m. sausio 23 d. defektinį aktą Nr. 1 konstatavo, nufotografavo ir surašė 15 trūkumų bei sutarė, kad atšilus orams, apeliantas nedelsiant pradės taisyti nurodytus trūkumus ir šiuos darbus privalo užbaigti iki 2018 m. kovo 31 d. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo argumentus, kad jam nebuvo suteikta galimybė pašalinti nustatytus trūkumus, laikė neatitinkančiais tikrovės.
21. Kartu apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto nurodytus argumentus ir keliamas abejones dėl UAB „Budkom“ ir UAB „Budcom“, atlikusių apelianto statybos darbų trūkumų šalinimo darbus, pateiktos 21 897,73 Eur sąmatos pagrįstumo. Viena vertus, kaip teisingai savo atsiliepime pažymėjo ieškovė, atsakovas šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme neginčijo (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, UAB „Budkom“ ir UAB „Budcom“ sumokėta statybos darbų trūkumų šalinimo kaina (21 897,73 Eur) yra artima 2018 m. balandžio 30 d. defektų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 180426 statybos eksperto T. M. paskaičiuotai fasado dekoratyvinio sluoksnio, armavimo sluoksnio ir kt. defektų ištaisymo kainai – 20 925,74 Eur ir būtent šią, eksperto paskaičiuotą statybos darbų defektų šalinimo sumą pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš apelianto. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas neginčijo eksperto pateiktų paskaičiavimų, taip pat bendrovių, atlikusių defektų šalinimo darbus objekte, pateiktų sąmatų, atliktų darbų aktų (juose nurodytų darbų apimties ir kainos) bei pagal juos ieškovės atliktų mokėjimų. Tuo tarpu, detaliau dėl apelianto pateiktų argumentų, susijusių su defektų šalinimo darbus atlikusių bendrovių panašių pavadinimų ir jų registracijos vietos, teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliantas nenurodo, kokią reikšmę jie turi teisingam bylos išnagrinėjimui, juo labiau, kad apeliantas, kaip minėta, neginčija šių bendrovių atliktų darbų apimties ir kainos, prašydamas pirmosios instancijos priteistą defektų šalinimo išlaidų 20 925,74 Eur sumą mažinti, konstatavus abiejų šalių bendradarbiavimo pareigos stoką.
22. Aptariamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė savo pareigas, taip pat ir pareigą bendradarbiauti, įtvirtintą CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, vykdė tinkamai, suteikė galimybę apeliantui ištaisyti 2018 m. sausio 23 d. defektiniame akte Nr. 1 nustatytų statybos darbų trūkumus, nustatydama protingą tokių darbų atlikimo terminą iki 2018 m. kovo 31 d. Apeliantui nepradėjus šalinti statybos darbų defektų per nustatytą terminą, po nustatyto termino pabaigos, ieškovė pagrįstai ir teisėtai nustatytus trūkumus pradėjo šalinti savo iniciatyva sudarydama Statybos subrangos sutartį Nr. B-2018/04/16 su UAB „Budkom“ ir Rangos darbų sutartį Nr. KAT 2018-04-20 su UAB „Budcom“ dėl apelianto statybos darbų trūkumų pašalinimo (defektų ištaisymo), taigi, ieškovė rangos sutartis su statybos defektus ištaisiusiomis bendrovėmis pasirašė netrukus po apeliantui nustatyto termino (2018 m. kovo 31 d.) darbų trūkumams pašalinti pabaigos (atitinkamai 2018 m. balandžio 16 d. ir 2018 m. balandžio 20 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, defektų šalinimo darbai, atsižvelgiant į nustatytą jų mąstą (2018 m. balandžio 30 d. defektų nustatymo ir jų ištaisymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 180426) ir jų atlikimo laiką (visi darbai pabaigti iki 2018 m. rugpjūčio 23 d.), atlikti per protingą keturių mėnesių laikotarpį, todėl nėra pagrindo teigti, jog ieškovė pernelyg ilgai delsė šalindama nustatytų darbų trūkumus.
23. Byloje nėra patikimų duomenų, išskyrus apelianto paaiškinimus, kad egzistavo žodinis apelianto ir ieškovės susitarimas dėl dalinio mokėjimo atlikimo po 2018 m. sausio 23 d. defektinio akto Nr. 1 pasirašymo. Nei pačiame 2018 m. sausio 23 d. defektiniame akte Nr. 1, nei kituose dokumentuose nėra fiksuotas toks susitarimas, nors iš esmės niekas netrukdė jį įrašyti ranka pasirašant minėtą aktą. Priešingai, defektiniame akte aiškiai nurodyta, kad vadovaujantis sutartimi galutinis apmokėjimas nebus pervedamas iki trūkumų pašalinimo ir pridavimo užsakovui dienos, todėl atsakovo argumentai dėl defektinio akto pasirašymo aplinkybių vertintini kritiškai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas, sutikdamas su defektiniame akte nurodytais darbų trūkumais, sutiko ir su daliniu apmokėjimu pagal atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta, kad rangovui sumokama tik dalis kainos, o nesumokėtoji 9 237 Eur bus sumokama ištaisius trūkumus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad apeliantas nustatytuosius darbų trūkumus būtų ištaisęs, todėl ieškovė pagrįstai neapmokėjo apelianto pateiktos šiai sumai sąskaitos.
Dėl priteistų delspinigių dydžio
24. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas apie nuostolių ir netesybų egzistavimą bei jų dydį, dėl to priteisė neprotingai didelius delspinigius, kurie turėtų būti mažinami vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi.
25. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (liet. be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad netesybos negali būti priemonė nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Netesybos gali būti mažinamos tik nustačius, kad jos yra neprotingai didelės arba kad skolininkas dalį prievolės įvykdė. Netesybos gali būti mažinamos tik tiek, kad netaptų mažesnės už kreditoriaus patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog gera praktika laikoma sutartyse nustatyti 0,02 proc. nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną dydžio delspinigiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006). Vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).
27. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ieškovė ir apeliantas susitarė, jog už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,2 procento netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas delspinigius skaičiavo nuo sutartimi nustatyto termino darbams užbaigti, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (šalių susitarimu pratęsto termino trūkumams pašalinti) ir už uždelstas 197 dienas nuo bendros sutarties kainos – 23 413,60 Eur priskaičiavo iš apelianto priteistiną 9 225 Eur delspinigių sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad priteistų delspinigių suma sudaro beveik pusę visos sutarties kainos sumos.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visa sutarties kaina, nuo kurios turėjo būti skaičiuojama delspinigių suma ir dėl kurios tarp šalių ginčo nėra, yra 22 497 Eur (sumokėta 13 260 Eur suma ir nesumokėtas 9 237 Eur likutis). Ieškovė 2018 m. vasario 22 d. rašte dėl įsiskolinimo pagal rangos darbų sutartį akcentavo, kad daliniu 13 260 Eur mokėjimu sumokėjo atsakovui už faktiškai ir kokybiškai atliktus darbus, vadinasi, ieškovė iš esmės pripažino, jog didžioji dalis apelianto atliktų darbų buvo atlikta be trūkumų. Be to, ieškovė rangos sutarties užbaigimo terminą pratęsė iki 2017 m. spalio 30 d. ir iki šio termino pabaigos pareikalavo atlikti visus su apeliantu sudarytoje rangos sutartyje numatytus darbus, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, delspinigiai turėtų būti skaičiuojami nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2018 m. kovo 31 d. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines aplinkybes, atsižvelgusi į kasacinio teismo formuojamą praktiką bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad šalių sutartyje nustatytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažinamas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną ir yra 683,91 Eur (22 497 Eur x 0,02/100 x 152 d.)
Dėl procesinės bylos baigties
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, vertindamas apelianto nekokybiškai atliktų darbų defektų šalinimo aplinkybes, taip pat apelianto pareigą apmokėti šias išlaidas ir netesybas, tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai ieškovei iš apelianto priteisė 20 925,74 Eur defektų šalinimo išlaidų, tačiau nepagrįstai priteisė beveik pusę visos sutarties kainos sumos siekiančius delspinigius, nemažindamas jų atsižvelgiant į neprotingą dydį bei šios konkrečios bylos faktines aplinkybes. Todėl ieškovei iš apelianto priteisti delspinigiai mažintini iki 683,91 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai).
31. Kadangi šia nutartimi atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas dėl priteistų delspinigių dydžio ir bendra patenkinta ieškinio suma mažėja iki 35 proc., todėl apeliacinės instancijos teismas keičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir ieškovei UAB „Katori“ iš atsakovo Č. G., vykdančio individualią veiklą „Česlav ir KO“, priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai 1 279,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
32. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).
33. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti turėtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Teismui pateikti duomenys (2019 m. gegužės 13 d. sąskaita Nr. 183 už teisines paslaugas, 2019 m. gegužės 13 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 932543) patvirtina, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 000 Eur išlaidų už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą paruošimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (2015 m. kovo 19 d. rekomendacijų redakcija) nustatytų maksimalių teisinių paslaugų dydžių (rekomenduojamas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1 261,39 Eur), todėl ieškovė UAB „Katori“, atsižvelgiant į apelianto patenkintų reikalavimų dalį (28 proc.), įgijo teisę į 720 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu apeliantas sumokėjo 903 Eur dydžio žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą, todėl patenkinus 28 proc. jo skundo reikalavimų, įgijo teisę į 253 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš apelianto priteistina bylos sudėtingumą atitinkanti 467 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Katori“ (juridinio asmens kodas 302613204) iš Č. G. (Č. G.), vykdančio individualią veiklą „Česlav ir KO“ (individualios veikslo vykdymo pažymos Nr. 585254), 20 925,74 Eur (dvidešimt tūkstančių devynis šimtus dvidešimt penkis eurus 74 centus) defektų šalinimo išlaidų, 683,91 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 91 centus) delspinigių, 1 279,10 Eur (tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 10 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Priešieškinį atmesti.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Katori“ iš apelianto Č. G. 467 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Kazys Kailiūnas
Asta Radzevičienė