Administracinė byla Nr. eA-2485-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01634-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. E. D. (C. E. D.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. E. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.       Pareiškėjas C. E. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 24S96877 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėjas, kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis, skunde nurodė:

2.1.                      atsakovas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tyrimą atliko skubotai, paviršutiniškai ir neobjektyviai, nesudarydamas galimybės pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus, neįvertindamas kilmės šalies situacijos ir kt., pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas;

2.2.                      prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pareiškėjui buvo 17 metų. Pareiškėjo, kuris buvo nelydimas nepilnametis, prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka, nepaskyrus atstovo. Sprendime nebuvo vertinamos pareiškėjo galimybės suvokti jam kylančią grėsmę, pateikti įrodymus, nuoseklų pasakojimą ir kt. Be to, nebuvo užtikrintos garantijos, kad pareiškėjo apklausa būtų atliekama dalyvaujant įgaliotam atstovui ir vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui (Aprašo 28 p.);

2.3.                      pareiškėjui (jo atstovui advokatui) nebuvo sudarytos galimės susipažinti su prieglobsčio bylos medžiaga (apklausos įrašu, transkripcija ir kt.), tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į veiksmingą prieglobsčio procedūrą. Šios aplinkybės konstatuotos administracinėje byloje Nr. eA-1377-821/2024. Tai, kad pareiškėjui, kuris pirminės apklausos metu buvo nepilnametis, ir jo atstovui nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su prieglobsčio byloje esančia medžiaga, nulėmė tai, kad prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas neobjektyviai, nebendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju;

2.4.                      pareiškėjas persekiojimo grėsmę kilmės valstybėje kildina iš savo giminystės ryšio su tėvu. Atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai (gimimo liudijimo nuorašas) turi akivaizdžių klastojimo požymių. Atsakovas nesudarė galimybės pareiškėjui pateikti dokumentų originalus. Atsakovas, atmetęs pareiškėjo teiginius apie giminystės ryšį, nevertino kitų pareiškėjo pateiktų duomenų, be kita ko, apie jo tėvo narystę politinėje partijoje;

2.5.                      pareiškėjo grėsmės suvokimas kyla iš motinos pasakojimo. Pareiškėjas nurodė motinos telefono numerį, tačiau atsakovas nebandė su ja susisiekti ir patikrinti nepilnamečio pareiškėjo teikiamos informacijos tikrumą;

2.6.                      atsakovas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, pažeidė Aprašo nuostatas ir nesilaikė iš gero administravimo principo kylančių reikalavimų, todėl individualiai ir objektyviai neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo. Teismas negali pašalinti šių pažeidimų, todėl Departamento atliktas tyrimas turi būti atnaujintas.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.       Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.                      Sprendimas buvo priimtas, nustačius, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų pabėgėlio statusui suteikti, taip pat papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo
87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra grindžiama nenuosekliais ir kilmės valstybės informacijos neatitinkančiais teiginiais bei dokumentais, kuriuose yra akivaizdžių klastojimo požymių, ir nenustatyta visiškai pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus;

4.2.                      pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be dokumentų. Pasitikint pareiškėjo teiginiais apie jo gimimo datą, jam buvo nustatyta laikinoji rūpyba, t. y. jam buvo paskirtas atstovas. Vėliau paaiškėjo, kad pareiškėjas klaidino institucijas dėl savo amžiaus (be kita ko, pateikė suklastotą gimimo liudijimą), siekdamas pasinaudoti nepilnamečiams suteiktomis teisėmis. Be to, pareiškėjo pirminę apklausą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Departamentas netinkamai atliko pirminę apklausą, nepagrįsti, juolab kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo apklaustas netinkamai. Atliekant pareiškėjo apklausą Departamente, dalyvavo jo atstovas;

4.3.                      nėra pagrindo manyti, kad pareiškėjo apklausa buvo atlikta netinkamai. Iš transkripcijos matyti, kad Departamento darbuotojas buvo puikiai susipažinęs su apklausų technika ir tvarka. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė laisvu tekstu teikti paaiškinimus, vėliau buvo užduodami patikslinamieji klausimai, pareiškėjui išaiškintos procedūros;

4.4.                      pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista jo teisė susipažinti su bylos medžiaga. Atsakovas teikė pareiškėjui informaciją, vadovaudamasis Aprašo 192–194 punktų nuostatomis. Pareiškėjas siekė gauti papildomą informaciją (pirminės apklausos transkripciją ir kt.), galbūt siekdamas „atgaivinti atmintį“ ir priderinti savo pasakojimą ir priderinti savo pasakojimą prie atsakovo surinktos kilmės valstybės informacijos. Taigi, pareiškėjo prašomų duomenų atskleidimas galėjo pakenkti Departamento tyrimui, kuriame siekiama įsitikinti pareiškėjo patikimumu ir prašyme suteikti prieglobstį nurodytų aplinkybių pagrįstumu;

4.5.                      įvertinus pareiškėjo pateikto gimimo sertifikato technologinius formos ir apsaugos požymius (gimimo sertifikatas atspausdintas ant balto, o ne žalio lapo; nėra fono su poslinkiu ir vandens ženklų, trūksta hologramos lipduko ir kt.) bylos surinktų įrodymų kontekste nustatyti esminiai trūkumai leidžia konstatuoti, kad dokumentas yra klastotė;

4.6.                      atsakovas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, įvertino pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir dokumentus, surinko kilmės valstybės informaciją ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Nors pareiškėjas teigė, kad atsakovas tyrimą atliko skubotai, paviršutiniškai, nesudarydamas galimybės pateikti papildomus įrodymus, tačiau pareiškėjas skunde nenurodė, kokių konkrečiai dokumentų jis neturėjo galimybės pateikti, o teismui pateikė tik dar vieną gimimo liudijimo kopiją. Pareiškėjas turėjo visas galimybes teikti Departamentui pageidaujamus dokumentus.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2025 m. liepos 9 d. sprendimu atmetė pareiškėjo C. E. D. skundą.

6.       Teismas nustatė, kad:

6.1.                      pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52334, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į kilmės valstybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022 panaikino šį sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį;

6.2.                      pareiškėjas per 2021 m. rugpjūčio 9 d. pirminę apklausą prisistatė kaip (duomenys neskelbtini) pilietis, krikščionis, kurio paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) rajonas. Pareiškėjas teigė, kad jo tėvas, pralaimėjus rinkimus, patyrė spaudimą iš opozicinės partijos ir dėl to turėjo bėgti iš šalies. Pareiškėjui, kaip politiko sūnui, buvo sunku likti šalyje. Pareiškėjo motina padėjo jam pabėgti į Baltarusiją. Jis iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2020 m. lapkričio 24 d., Baltarusijoje gyveno ir žaidė krepšinio komandoje 8 mėnesius. Baltarusiją paliko dėl prastos finansinės padėties, nuolatinės kontrolės ir fizinio smurto iš komandos narių;

6.3.                      pareiškėjas per 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausą paaiškino, jog jo tėvas D. E. priklausė valdančiajai partijai – (duomenys neskelbtini) – ir dalyvavo politikoje (duomenys neskelbtini), buvo svarbus asmuo. Pareiškėjo tėvas dirbo (duomenys neskelbtini) rinkiminėje apylinkėje. Jis buvo artimas kandidato draugas ir atstovas ryšiams su visuomene. 2020 metais D. E. bendraudavo su bendruomenėmis vietinėmis kalbomis kandidato vardu arba būdavo jo vertėju. Pareiškėjas nežinojo, koks (duomenys neskelbtini) kandidato, kuris kandidatavo į parlamentą (duomenys neskelbtini) rinkimų apylinkėje, vardas ir pavardė. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) 2020 metais pralaimėjo parlamento ir prezidento rinkimus. Laimėjus opozicinei partijai – (duomenys neskelbtini), prasidėjo problemos ir tėvas 2020 m. gruodžio mėn. išvyko iš (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad tėvui kilo problemos, pareiškėjas sužinojo iš motinos. Motina pareiškėjui nurodė, kad dėl to, jog į valdžią atėjo rinkimus laimėjusi opozicija, kažkas tikrai bus jam padaryta. Pareiškėjas neturėjo informacijos apie tai, kas nutiko tėvui iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini), ir nežinojo, ar jis patyrė nederamą elgesį. Pareiškėjo santykiai su tėvu nebuvo tokie glaudūs kaip santykiai su motina. Tėvui išvykus iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas kilmės valstybėje gyveno su motina ir jaunesne seserimi. Vėliau patikslino, kad visada gyveno tik su motina ir seserimi, o tėvas atvykdavo tik retkarčiais. Pareiškėjo nuomone, grįžimo į kilmės valstybę atveju kiltų pavojus jo gyvybei. Pareiškėjas kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo veiksmų. Kai (duomenys neskelbtini) vėl bus valdžioje, jo tėvas galės grįžti į (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjo motina ir sesuo gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas – (duomenys neskelbtini);

6.4.                      Departamentas 2023 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą Nr. 23S16587, kuriuo nusprendė nutraukti prašymo nagrinėjimą, remdamasis informacija, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 4 d. pasišalino iš Pabėgėlių priėmimo centro ir negrįžo ilgiau nei 72 valandas. Pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 11 d. prisistatė į Pabėgėlių priėmimo centrą. Departamentas 2023 m. rugsėjo 15 d. sprendimu Nr. 23S15344 atnaujino prašymo nagrinėjimą;

6.5.                      Departamentas 2024 m. balandžio 11 d. priėmė Sprendimą, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į antrosios kartos centrinę Šengeno sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metams nuo išsiuntimo dienos;

6.6.                      Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą;

6.7.                      Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino 2025 m. balandžio 1 d. teismo sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

7.       Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Ženevos konvencijos
(t. y. 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlių statuso su pakeitimais, padarytais
1967 m. sausio 31 d. Niujorko protokolu), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES), Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) ir Aprašo nuostatas.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovas, vertindamas situaciją kilmės valstybėje, rėmėsi ataskaitomis už 2020 metus, parengtomis JAV valstybės departamento, Europos Sąjungos rinkimų stebėsenos misijos, Amnesty International ir kt. Nė vienoje iš ataskaitų nepateikta informacijos, indikuojančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) narių, rėmėjų ar asocijuotų trečiųjų asmenų vykdomą sistemingą persekiojimą, nutaikytą prieš politinius oponentus ar jų šeimos narius. Taip pat nėra pranešimų, kad valstybės institucijos, užtikrinančios piliečių apsaugą, atsisakė juos apsaugoti dėl politinių pažiūrų.

9.       Teismo vertinimu, pareiškėjas baimę būti persekiojamam sieja su hipotetinio pobūdžio įsitikinimais, jog kilmės valstybėje jam kyla grėsmė dėl giminystės ryšių. Tokie deklaratyvūs nuogąstavimai nėra pagrindas suteikti pabėgėlio statusą, nes neatitinka Ženevos konvencijos sąlygų.

10.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašyme suteikti prieglobstį ir prašyme atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą prisistatė vardu C. ir pavarde E. D. gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, prašydamas prieglobsčio Vokietijos Federacinėje Respublikoje, prisistatė vardu A. ir pavarde A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktuose dokumentuose, be kita ko, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Reglamentas „Dublinas III“) priedo ir EURODAC ataskaitos, yra nurodytas tas pats užsieniečio identifikacinis kodas ((duomenys neskelbtini)). Be to, Reglamento „Dublinas III“ priede pirmame ir antrame punktuose nurodomas pareiškėjo vardas ir pavardė – A. A. S., o trečiame punkte, atsakant į klausimą „Ar yra arba buvo naudojami ir kiti vardai? Kokie?“, pažymėtas teigiamas atsakymas ir nurodytas vardas C. E. D.

11.       Teismas nurodė, kad, kilus įtarimų dėl pareiškėjo tapatybės, atsakovas papildomai įvertino pateikto gimimo įrašo sertifikuotos kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumą ir nustatė, kad dokumentas – klastotė. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad C. E. D. ir A. A. S. yra tas pats asmuo, tačiau jis naudojosi skirtingomis tapatybėmis, siekdamas gauti palankesnį teisinį statusą. Pareiškėjas, prisistatydamas viena iš tapatybių, pateikė save kaip nepilnametį asmenį, todėl atsakovo tyrime dalyvavo kaip nepilnametis, nors viso proceso metu buvo pilnametis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, nenustatė pagrindo vertinti su tariama nepilnametyste susijusių teisinių pasekmių, todėl su naudota klaidinančia tapatybe susiję argumentai neturi įtakos sprendimui priimti.

12.       Teismas atsižvelgė į atsakovo surinktą kilmės valstybės informaciją, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad „(duomenys neskelbtini)“ rinkiminę apylinkę sudaro dvi dalys ir abiejose dalyse laimėjo atskiri kandidatai, taip pat kad „(duomenys neskelbtini)“ apygardoje (duomenys neskelbtini) pralaimėjo ir prezidento, ir parlamento rinkimus, laikytini neatitinkančiais tikrovės.

13.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas keitė paaiškinimus, susijusius su išvykimo iš kilmės valstybės priežastimis: viena vertus, pareiškėjas tvirtino, kad, sužinojęs iš motinos apie jam kylančią grėsmę dėl tėvo priklausymo (duomenys neskelbtini), paliko šalį ir išvyko į Baltarusiją; kita vertus, teigė, jog išvyko į Baltarusiją žaisti krepšinio komandoje, Baltarusijoje patyrė rasizmo apraiškas bei fizinį smurtą ir nusprendė grįžti į (duomenys neskelbtini), tačiau pokalbio su mama metu jam buvo atskleista informacija, susijusi su tėvu, dėl ko jis nusprendė negrįžti į kilmės valstybę ir neteisėtai vykti į Lietuvą.

14.       Teismas nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas patvirtinti giminystės ryšį ir savo tapatybę, pateikė atsakovui dokumento nuotrauką, tačiau atsakovas šį įrodymą kvalifikavo kaip klaidinimą ir bandymą sukčiauti. Teismas akcentavo, kad, atliekant dokumentų tyrimą ir vertinimą, yra svarbūs protingumo, greito nagrinėjimo, ekonomiškumo principai. Nepagrįstas, perdėtas dokumentų tyrimas, kuomet Departamento pareigūnas, atlikdamas dokumento vertinimą, mato akivaizdžius klastojimo požymius, yra laikytinas neadekvačiu ir nereikalingu. Be to, pareiškėjo galimybė vietoj gimimo liudijimo kopijos pateikti jo originalą neturi įtakos dokumento turinio vertinimui. Byloje esanti informacijos visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjas pakartotinai teikė klaidinančią informaciją.

15.       Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo paaiškinimai prieštaringi, nenuoseklūs bei prieštaraujantys kilmės valstybės informacijai, pareiškėjas pagrįstai nelaikytinas bendrai patikimu informacijos šaltiniu, o jo pateiktam pasakojimui netaikyta abejonės privilegija.

16.       Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, galinčių pagrįsti prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, todėl pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Teismui nekilo abejonių, kad atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo išsamiai, įvertindamas visas aplinkybes, susijusias su jo individualiu atveju. Tyrimo metu taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirtęs valstybės sieną. Pareiškėjas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai pasišalino iš Lietuvos ir pateikė prašymą Vokietijoje, po ko buvo grąžintas į Lietuvą. Pareiškėjas neturėjo ryšių su Lietuva, Lietuvoje buvo tik prašymo nagrinėjimo laikotarpiu. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas ir prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo pareiškėjo tikslas. Tikėtina, kad jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir nenustatęs priežasčių, dėl kurių draudžiama išsiųsti užsienietį, sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjui taikytina 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis ir nesuteiktinas laikotarpis savanoriškai išvykti, todėl pareiškėjas pagrįstai Sprendimu išsiunčiamas iš Lietuvos.

18.       Teismo vertinimu, pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, nes tyčia, neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir turėjo tikslą neteisėtai vykti į kitą Europos Sąjungos šalį. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Jis neturi socialinių ar kitų ryšių su Lietuva. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo
133 straipsnio 2 dalimi ir Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai nustatytas 3 metų draudimo atvykti terminas, kuris šiuo atveju laikytinas proporcingu.

19.       Teismas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra išsiunčiamas iš Lietuvos, bet jis ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, į tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir į tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant į Šengeno informacinę sistemą (SIS) įspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, pareiškėjo duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami SIS, įvedant perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo dienos.

20.       Teismo vertinimu, Sprendime faktinės aplinkybės aptartos aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ ir teismų praktikoje suformuluotus reikalavimus. Taigi, nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

21.       Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jo skundas atmestas.

III.

22.       Pareiškėjas C. E. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

23.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo:

23.1.                      teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neatsižvelgiant į nustatytas reikšmingas aplinkybes ir prieštarauja bylos medžiagai. Teismas iš esmės nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su persekiojimo grėsme ir išsiuntimu, prieglobsčio procedūros metu padarytais grubiais vaiko teisių pažeidimais, nurodydamas tik formalų pagrindą, kad pareiškėjas prieglobsčio procedūros metu buvo pilnametis asmuo. Teismo sprendimas nemotyvuotas;

23.2.                      išvados apie pareiškėjo tapatybę padarytos remiantis tik atsakovo samprotavimais, susijusiais su tuo, kad pareiškėjas, išvykęs į Vokietiją, prisistatė kitu vardu, pavarde ir gimimo data. Tačiau pareiškėjas Vokietijos institucijoms niekada neprisistatė kitu vardu, o pasikreipime nurodyto asmens nepažįsta. Pareiškėjo amžiaus nustatymas nebuvo atliktas, todėl nėra pagrindo išvadai, jog, pateikdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, jis nebuvo nepilnametis asmuo ir jam neturėjo būti taikomos atitinkamos garantijos;

23.3.                      teismo išvada, kad pareiškėjo pateikta gimimo įrašo sertifikuota kopija yra klastotė, nėra pagrįsta. Pareigūnams, priėmusiems prašymą suteikti prieglobstį, nekilo abejonių dėl pareiškėjo dokumentų autentiškumo. Pareiškėjas nurodė Departamentui, kad, kilus tokioms abejonėms, jis gali pateikti dokumento originalą, bei prašė teismo skirti ekspertizę;

23.4.                      byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konstatuota, kad atsakovas, prieš priimdamas Sprendimą, pažeidė pareiškėjo teisę į informaciją ir apribojo jo teisę susipažinti su bylos medžiaga;

23.5.                      atsakovas įrodymus apie pareiškėjo giminystės ryšius ir jam kylančią grėsmę nagrinėjo atmestinai, neobjektyviai ir neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas buvo nelydimas nepilnametis;

23.6.                      pareiškėjui nustatytas 3 metų draudimo atvykti terminas yra neproporcingas. Teismo argumentai nepagrįsti, priimti neatsižvelgiant į pareiškėjo amžių prieglobsčio procedūros metu;

23.7.                      klausimas dėl pareiškėjo išsiuntimo nagrinėtinas kaip dėl nepilnamečio išsiuntimo, atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus. Nelydimų nepilnamečių statusas imigracijos ir (arba) prieglobsčio kontekste nėra (griežtai) susietas su jų amžiumi, o tai reiškia, kad kai jie sulaukia pilnametystės, jokių tiesioginių pasekmių nekyla.

24.       Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25.       Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Atsakovas teigia, kad byloje esantys patikimi dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas Vokietijoje prisistatė kitu vardu. Pareiškėjo pateikti dokumentai, kuriais jis siekė pagrįsti savo amžių, yra prieštaringi ir akivaizdžiai suklastoti (pvz., 2016 m. išduotas „gimimo liudijimas“ negali būti laikomas 2023 m. išduoto „gimimo liudijimo“ nuorašu ar kopija, nes kopija negali būti sukurta anksčiau nei originalas). Atsakovo nuomone, jis tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, o pareiškėjo teiginiai dėl procedūrinių pažeidimų nepagrįsti. Atsakovas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl sprendimų dėl išsiuntimo ir dėl draudimo atvykti, nurodo, kad, net remiantis pareiškėjo nurodyta melaginga gimimo data, jis tiek šiuo metu, tiek Sprendimo priėmimo metu buvo pilnametis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

26.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriame nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini) Respubliką), uždrausti jam atvykti 3 metus nuo išsiuntimo bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą (SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

27.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų.

28.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies
2 punktą, terminas „pabėgėlis“ nusako asmenį, kuris, be kita ko, dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba.

29.       Europos Sąjungos Taryba, konstatavusi, be kita ko, kad yra būtina įvesti bendrus prieglobsčio prašytojų pripažinimo pabėgėliais pagal Ženevos konvencijos 1 straipsnį kriterijus (Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamosios dalies 17 p.), taip pat turėtų būti nustatyti būtiniausi papildomos apsaugos statuso apibrėžimo ir apibūdinimo turinio standartai; papildoma apsauga turėtų papildyti Ženevos konvencijoje numatytą pabėgėlių apsaugą (Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamosios dalies 24 p.), priėmė Direktyvą 2011/95/ES, kurios tikslas – nustatyti būtiniausius trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir suteikiamos apsaugos pobūdžio standartus (Direktyvos 2011/95/ES 1 str.).

30.       Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nurodyta, kad persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje.

31.       Direktyvos 2011/95/ES 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad persekiojimo veiksmai pagal Ženevos konvencijos 1A straipsnį turi būti: a) pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą, visų pirma tų teisių, kurių negalima varžyti pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 15 straipsnio 2 dalį; arba b) įvairių priemonių sankaupa, įskaitant žmogaus teisių pažeidimus, kurie yra pakankamai sunkūs, kad veiktų asmenį panašiai kaip minėta a punkte. Direktyvos 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad persekiojimo veiksmai pagal šio straipsnio 1 dalį inter alia (be kita ko, įskaitant) gali būti tokios formos: a) fizinio ir psichologinio smurto veiksmai, įskaitant seksualinį smurtą; b) teisinės, administracinės, policijos ir (arba) teisminės priemonės, kurios savaime yra diskriminacinės arba taikomos diskriminuojant;
c) persekiojimas ar baudimas, kuris yra neproporcingas ir diskriminuojantis; <...>.

32.       Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti faktoriai, į kuriuos atsižvelgia valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, tarp jų d punkte – grupe laikoma tam tikra socialinė grupė, kurioje visų pirma: tos grupės nariai turi tas pačias prigimtines savybes ar bendrą istoriją, kurios negalima pakeisti, arba turi tas pačias savybes ar įsitikinimus, kurie yra tokie svarbūs to asmens tapatumui ar sąžinei, kad jis negali būti verčiamas jų atsisakyti; ta grupė turi individualų tapatumą atitinkamoje šalyje, nes aplinkinės visuomenės suvokiama kaip skirtinga; <...>; e punkte –
politinių pažiūrų sąvoka visų pirma apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų.

33.       Įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties

34.       Pagal Įstatymą, papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo
86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

35.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3118-629/2020, 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1215-821/2025). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2358-662/2025).

36.       Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

37.       Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-4046-438/2018, 2025 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2318-968/2025).

38.       Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį pažymėtina, jog Direktyvoje 2011/95/ES nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

39.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos mėn. neteisėtai (pėsčiomis kirsdamas valstybės sieną neleistinoje vietoje) atvyko į Lietuvos Respubliką iš Baltarusijos Respublikos ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas prisistatė kaip C. E. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pirminė apklausa įvyko 2021 m. rugpjūčio 9 d., o antrinė apklausa – 2021 m. rugsėjo 1 d., t. y. pagal pareiškėjo nurodytą gimimo datą, abi apklausos įvyko, kai pareiškėjas buvo 17 metų amžiaus.

40.       Departamentas 2021 m. gruodžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 21S52334, kuriame nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į kilmės valstybę. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2022 m. birželio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3510-484/2022 panaikino šį sprendimą ir įpareigojo Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Teismas šiame sprendime, be kita ko, nurodė, kad Departamentas, konstatuodamas, jog pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus, išsamus ir neatitinka tikrovės, neatsižvelgė į pareiškėjo statusą, t. y. į tai, jog jis yra nelydimas nepilnametis (pažeidžiamas asmuo, Įstatymo 2 str. 182 d.), taip pat atsakovas, tirdamas pareiškėjo individualią situaciją, rėmėsi neoficialiais šaltiniais, dėl kurių patikimumo kilo abejonių, o atsakovo surinkta informacija buvo bendro pobūdžio ir paviršutiniška.

41.       Departamentas, vykdydamas 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimą, priėmė ginčijamą Sprendimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš dalies tenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino 2025 m. balandžio 1 d. teismo sprendimą ir perdavė bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, be kita ko, nurodė, kad, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog bylai teisingai išspręsti nepakanka minėtos informacijos lietuvių kalba, teismas turėjo galimybę pareikalauti atsakovo pateikti dokumentų vertimą platesne apimtimi, kaip ir EURODAC duomenis, taip pat teismas turėjo bylos nagrinėjimo metu įvertinti ir ištirti dokumentą, kurį pareiškėjas pateikė po Sprendimo priėmimo (2023 m. gimimo liudijimą), ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime į skundą pateikė išsamią poziciją dėl šio dokumento, be to, apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl teismo išvados, kad per apklausą turėjo dalyvauti vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, pažymėjo, kad pirminę apklausą atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybą, o antrinę apklausą – Departamentas, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualus ne Aprašo 25 punktas, o 92.1 punktas.

42.       Iš bylos medžiagos matyti, kad abejonės dėl pareiškėjo tapatybės (atitinkamai, ir amžiaus) kilo po 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimo priėmimo, t. y. kai buvo gauti duomenys iš Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingų institucijų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl prieglobsčio Vokietijoje, bet prisistatė kaip kitas asmuo, t. y. vardu A. ir pavarde A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Sprendime nurodyta ir pirmosios instancijos teismo posėdžiuose papildomai paaiškinta, kad, kai pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje, buvo nuskaityti jo pirštų atspaudai. Kai pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Vokietijoje, jo pirštų atspaudai buvo pakartotinai nuskaityti. Tokiu automatizuotu būdu (pasinaudojant EURODAC sistema) nustatyta, kad prieglobsčio Vokietijoje prašantis užsienietis yra tas pats užsienietis, kuris 2021 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl pateiktų Reglamento „Dublinas III“ priedo ir EURODAC ataskaitos patikimumo ir juose nurodytų duomenų tikslumo, o pareiškėjo argumentai, kad jis Vokietijoje neprisistatė kaip kitas asmuo ir policijai pateikė Lietuvoje išduotą pažymėjimą, laikytini jo gynybine pozicija. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas iš esmės nekelia ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis C. E. D., tačiau kvestionuoja pareiškėjo nurodytą gimimo datą.

43.       Kilus abejonių dėl pareiškėjo tapatybės, atsakovas Sprendime papildomai įvertino pareiškėjo pateiktą 2016 m. spalio 19 d. gimimo įrašo sertifikuotą kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijos nuotrauką). Atsakovas rėmėsi Kanados imigracijos ir pabėgėlių valdybos tyrimų direktorato ataskaitose pateikta informacija dėl (duomenys neskelbtini) gimimo sertifikato technologinių požymių ir nustatė, kad aptariami gimimo sertifikatai (angl. Certified copy of entry in Register of Births) yra sugeneruoti kompiuterio, standartizuoti ir nėra regioninių variacijų, kurios skirtųsi vizualiai. Atsakovas nustatė įvairius pareiškėjo pateikto gimimo sertifikato trūkumus, pavyzdžiui, pareiškėjo pateiktas gimimo sertifikatas yra atspausdintas ant balto lapo (originalūs gimimo sertifikatai pasižymi ryškia žalia spalva), jame nėra fono su poslinkiu ir vandens ženklų, sauso įspaudo ties parašu, taip pat technologinio apsaugos elemento – hologramos lipduko.

44.       Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2023 m. birželio 12 d. gimimo įrašo sertifikuotą kopiją Nr. (duomenys neskelbtini) (kopijos nuotrauką). Atsakovas atsiliepime į skundą atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas galėjo pateikti šį dokumentą iki Sprendimo priėmimo, bet to nepadarė, taip pat į tai, kad 2016 metų sertifikato ir 2023 metų sertifikato turinys yra skirtingas, pavyzdžiui, nurodytas kitoks pareiškėjo vardas („C. E. D.“ ir „C. E. D.“) ir jo motinos vardas („P. A. D.“ ir „A. A.“), kitokia gimimo vieta ir gimimo registracijos data. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad asmens gimimas yra registruojamas vieną kartą, o gimimo registraciją patvirtinantys dokumentai gali būti išduodami daug kartų, tačiau, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, jo gimimas buvo įregistruotas du kartus.

45.       Pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime, nagrinėdamas pareiškėjo tapatybės klausimą, nurodė, kad atsakovas Sprendime pagrįstai nustatė pareiškėjo pateiktos gimimo įrašo sertifikuotos kopijos Nr. (duomenys neskelbtini) esminius trūkumus ir konstatavo, kad dokumentas – klastotė; akivaizdu, kad C. E. D. ir A. A. S. yra tas pats asmuo, o pareiškėjas, prisistatydamas viena iš šių tapatybių, pateikė save kaip nepilnametį asmenį, atitinkamai ir atsakovo tyrime dalyvavo kaip nepilnametis asmuo, nors viso proceso metu buvo pilnametis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutikdamas su atsakovo pateikta išsamia dokumentų analize, pareiškėjui nepateikiant konkrečių argumentų dėl tokios analizės nepagrįstumo, iš esmės nepažeidė pareigos motyvuoti savo sprendimą dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų (dokumentų, matomų nuotraukose) akivaizdaus suklastojimo fakto. Pareiškėjas šiuo aspektu rėmėsi tik deklaratyvaus pobūdžio argumentais, kad jis pateikė tikrų dokumentų nuotraukas ir gali pateikti nurodytų dokumentų originalus, kurie nepaneigia atsakovo atlikto detalaus vertinimo.

46.       Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai apie jo gimimo datą yra suklastoti, savaime nepaneigia pareiškėjo teiginių, jog jis tam tikru prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu buvo nepilnametis ir jam turėjo būti užtikrintos atitinkamos garantijos. Šiuo atveju atsakovas nepasinaudojo galimybe Įstatymo 32 straipsnio 8 dalyje ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 23 d. įsakymu
Nr. A1-229/1V-289/V-491 patvirtintame Nelydimų nepilnamečių užsieniečių apgyvendinimo, nelydimų nepilnamečių užsieniečių, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, šeimos narių ar kitų teisėtų atstovų paieškos, teisinės padėties nustatymo ir kitų su jais susijusių procedūrinių veiksmų atlikimo, užsieniečių amžiaus nustatymo tvarkos apraše įtvirtinta tvarka nustatyti pareiškėjo amžių. Taigi, negalima neabejotinai teigti, kad pareiškėjas viso proceso metu buvo pilnametis.

47.       Pagal Įstatymo 32 straipsnio 1 dalį (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija), nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.

48.       Aprašo (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo
Nr. 1V-626 redakcija) 6 punkte, be kita ko, nustatyta, kad Aprašo 47, 57, 118 ir 92.1 punkte nurodytos prieglobsčio prašytojo apklausos atliekamos sąlygomis, užtikrinančiomis konfidencialumą ir leidžiančiomis prieglobsčio prašytojui pateikti išsamius paaiškinimus. <...> Nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama dalyvaujant teisinę pagalbą teikiančiam įgaliotam atstovui ir įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 2 straipsnio 21 dalyje nurodytam atstovui, kuriems suteikiama galimybė prieš apklausą pranešti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui apie apklausos reikšmę ir galimas pasekmes bei prireikus padėti jam pasirengti apklausai, o apklausos metu ją atliekančio įgalioto valstybės tarnautojo nustatytomis sąlygomis užduoti nelydimam nepilnamečiam prieglobsčio prašytojui klausimus ir (arba) teikti pastabas dėl jo atsakymų.

49.       Aprašo 25 punkte yra išvardyti veiksmai, kuriuos atlieka prašymą suteikti prieglobstį priimančios institucijos įgaliotas valstybės tarnautojas, tarp jų – atlieka pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą ir įrašo Aprašo 2 priede nurodytus duomenis nustatytos formos prašyme suteikti prieglobstį. Pirminės apklausos tikslas – surinkti duomenis apie prieglobsčio prašytoją bei kartu atvykusius prieglobsčio prašytojo šeimos narius, atvykimo į Lietuvos Respubliką maršrutą, duomenis, susijusius su Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu, taip pat išsiaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus bei prieglobsčio prašytojo padėtį trečiosiose valstybėse. Pirminės apklausos metu taip pat atliekamas prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminis vertinimas (25.3 p.). Pagal Aprašo 28 punktą, Aprašo 25 punkte nurodyti veiksmai, susiję su nelydimu nepilnamečiu prieglobsčio prašytoju, atliekami dalyvaujant įgaliotam atstovui bei vaikų teisių apsaugos institucijos atstovui. Vaikų teisių apsaugos institucijos atstovą kviečia prašymą suteikti prieglobstį priėmusi institucija.

50.       Aprašo 92 punkte yra nurodyti veiksmai, kuriuos privalo atlikti įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, tarp jų – atlikti prieglobsčio prašytojo apklausą, kurios tikslas – suteikti prieglobsčio prašytojui galimybę išsamiai paaiškinti prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, o apklausą atliekančiam įgaliotam Migracijos departamento valstybės tarnautojui – surinkti duomenis, reikalingus įvertinti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus, bei kitus prieglobsčio prašytojo teisinei padėčiai nustatyti reikalingus duomenis. Šiame punkte nurodyta apklausa gali būti neatliekama įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 82 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais (92.1 p.).

51.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas patvirtina, jog, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje 2021 m. rugpjūčio 9 d. atliekant pirminę apklausą, turėjo dalyvauti įgaliotas atstovas ir vaikų teisių apsaugos institucijos atstovas, o Departamente 2021 m. rugsėjo 1 d. atliekant išsamią apklausą – teisinę pagalbą teikiantis įgaliotas atstovas ir Įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje nurodytas atstovas („fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas neveiksnaus užsieniečio ar nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju)“). Šiuo atveju 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausoje dalyvavo pareiškėjo atstovas – advokatas Jonas Jonuška.

52.       Teisėjų kolegija, vertindama, ar nurodyti procedūriniai trūkumai yra esminiai, atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas (jo atstovas advokatas) savo teisių pažeidimą grindžia iš esmės tuo, kad apklausose kartu nedalyvavo visi teisės aktuose paminėti atstovai, tačiau nenurodo kitų pažeidimų (pvz., kokių konkrečiai aplinkybių jis neturėjo galimybės paaiškinti). Iš 2021 m. rugsėjo 1 d. apklausos transkripcijos matyti, jog Departamento darbuotojai įsitikino, kad pareiškėjas supranta vertėją, išaiškino apklausos tvarką, sudarė galimybę pareiškėjui laisvai pasisakyti ir vėliau uždavė patikslinančius klausimus, advokatui taip pat buvo sudarytos galimybės užduoti klausimus. Ankstesnis Departamento sprendimas, kurio atsisakyta suteikti pareiškėjui prieglobstį, buvo panaikintas 2022 m. birželio 23 d. teismo sprendimu, o pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo nagrinėjamas iš naujo kai, pagal pareiškėjo paaiškinimus, jis jau buvo pilnametis. Šioje byloje ginčijamas Sprendimas buvo priimtas 2024 m. balandžio 11 d. Administracinė byla du kartus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (suorganizuoti keli teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas) ir vieną kartą – apeliacinės instancijos teisme (šioje nutartyje byla apeliacine tvarka nagrinėjama antrą kartą), sudarant galimybes pareiškėjui ir jo atstovui advokatui teikti paaiškinimus (tiek žodžiu, tiek raštu) ir papildomus įrodymus, užduoti klausimus ir kt. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjas šiuo atveju buvo išklausytas, jam ir jo atstovui advokatui buvo sudarytos galimybės teikti visus pageidaujamus paaiškinimus, duomenis ir įrodymus, tačiau jie iš esmės nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos Sprendime, todėl nustatytas procedūrinis trūkumas, įvykęs prieš ketverius metus, nelaikytinas pakankamu pagrindu panaikinti Sprendimą.

53.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Sprendime neapsiribojo išvada, jog pareiškėjas nepagrindė giminystės ryšių su E. D., tačiau surinko duomenis apie kilmės valstybę pareiškėjo nurodytais aspektais ir patikrino jo pasakojimą iš esmės. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Sprendime yra pateikta aktuali informacija iš patikimų šaltinių (JAV valstybės departamentas, Europos Sąjungos rinkimų stebėsenos komisija, Amnesty International ir kt.), sudaranti pagrindą spręsti, kad (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas per apklausą buvo nurodęs, kad, kol jis gyveno (duomenys neskelbtini), faktiškai jokie žmonės nebuvo jo užsipuolę ir jis nežino, kas atsitiko jo tėvui iki išvykimo (jis nėra matęs, kad jo tėvas kažką tokio būtų patyręs), ir jam galinčią kilti grėsmę siejo su motinais pasakojimu apie krizę dėl partijos, kad „kažkas tikrai bus jam padaryta.“ Pareiškėjas teismui neteigė ir nepateikė duomenų, sudarančių pagrindą abejoti atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę aktualumu ir patikimumu, taip pat nenurodė, kad pareiškėjo pasakojimas Sprendime buvo atskleistas netiksliai, klaidingai.

54.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tyrimo metu surinktą informaciją ir nustatytas aplinkybes ir pagrįstai sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, todėl atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

55.       Teisėjų kolegija, tikrindama kitą teismo sprendimo dalį, pažymi, jog Direktyvos 2008/115/EB 3 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad „grąžinimas“ – trečiosios šalies piliečio grįžimo procesas – savanoriškai vykdant prievolę grįžti arba priverstinai – į: asmens kilmės šalį, arba tranzito šalį pagal Bendrijos ar dvišalius readmisijos susitarimus ar kitas nuostatas, arba kitą trečiąją šalį, į kurią atitinkamas trečiosios šalies pilietis savanoriškai nusprendžia grįžti ir į kurią jis būtų priimtas. Direktyva 2008/115/EB nustatomi bendri standartai ir tvarka, taikomi valstybėse narėse, grąžinant neteisėtai esančius trečiųjų šalių piliečius, remiantis pagrindinėmis teisėmis kaip Bendrijos ir tarptautinės teisės bendraisiais principais, įskaitant pabėgėlių apsaugos ir žmogaus teisių reikalavimus (Direktyvos 2008/115/EB 1 str.). Ši direktyva taikoma trečiųjų šalių piliečiams, neteisėtai esantiems valstybės narės teritorijoje (Direktyvos 2008/115/EB 2 str. 1 d.). Pagal Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo.

56.       Direktyvos 2008/115/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės priima sprendimą grąžinti kiekvieno trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio jų teritorijoje, atžvilgiu, nepažeisdamos 2–5 dalyse nurodytų išimčių, įskaitant reikalavimą tinkamai atsižvelgti į šeimos gyvenimą ir laikytis negrąžinimo principo (5 str.), o, pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės narės, atsižvelgdamos į asmenines, humanitarines ar kitas priežastis, bet kuriuo metu gali suteikti atskirą leidimą gyventi ar kitokį leidimą, suteikiantį teisę pasilikti neteisėtai jų teritorijoje esančiam trečiosios šalies piliečiui, tokiu atveju sprendimas grąžinti nepriimamas. Be to, Direktyvos 2008/115/EB preambulės šeštoje konstatuojamoje dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyta, jog, pagal bendruosius Europos Sąjungos teisės principus, sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais,
t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą.

57.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. spalio
17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011 nurodė, kad, įvertinus aptartas Direktyvos 2008/115/EB nuostatas, galima daryti kelias išvadas. Pirma, net jei užsieniečio buvimas valstybės narės teritorijoje yra neteisėtas, nes jis neatitinka ar nebeatitinka joje taikomų buvimo trukmės sąlygų, Europos Sąjungos teisė neįtvirtina besąlyginio imperatyvo jį išsiųsti. Antra, sprendžiant klausimą dėl užsieniečio grąžinimo, kiekvienu konkrečiu atveju privalo būti įvertinamos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įskaitant asmenines priežastis, susijusias su asmens privataus ir šeimos gyvenimo apsauga, taip pat poreikiu užtikrinti nepilnamečių teisių apsaugą. Be to, aiškinant minėtas Direktyvos 2008/115/EB nuostatas darytina išvada, kad reikalavimas įvertinti visas reikšmingas faktines aplinkybes taikytinas ir priimant išsiuntimo sprendimą (Įstatymo atitikmuo – įpareigojimas išvykti), ir apsisprendžiant dėl išsiuntimo sprendimo vykdymo (Įstatymo atitikmuo – išsiuntimas). Atitinkamai Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatos privalo būti aiškinamos, atsižvelgiant į pirmiau aptartą Europos Sąjungos teisės turinį.

58.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo ar grąžinimo, turi būti vertinamos aplinkybės, nurodytos Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Jei, sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą, nesvarbu, kokia procedūra naudojama (įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos), paaiškėja, jog yra aplinkybių, dėl kurių šio užsieniečio grąžinimas į užsienio valstybę gali būti neįmanomas, tokios aplinkybės privalo būti visapusiškai ir išsamiai įvertintos prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę (žr., pvz.,
2011 m. spalio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-2332/2011, 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2127-1047/2024). Be to, akcentuotina, kad valstybės narės turi leisti atitinkamiems asmenims remtis bet kokiu aplinkybių pasikeitimu, įvykusiu priėmus sprendimą grąžinti ir galinčiu turėti reikšmingą poveikį, vertinant atitinkamo trečiosios šalies piliečio padėtį, be kita ko, atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115/EB 5 straipsnį (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo Gnandi, C-181/16, EU:C:2018:465, 64 p.).

59.       Šiuo atveju sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad jo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas, pareiškėjas į Lietuvą atvyko neteisėtai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pasišalino iš Lietuvos ir kreipėsi dėl prieglobsčio Vokietijoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo veiksmai, kai pareiškėjas, pagal jo paaiškinimus, jau buvo pilnametis (pasišalinimas iš Lietuvos, prašymo suteikti prieglobstį pateikimas kitoje valstybėje, prisistatant kitu vardu), sudarė atsakovui pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėjas gali pasislėpti, siekdamas išvengti įpareigojimo išvykti ar išsiuntimo, todėl jam nenustatytinas terminas savanoriškai išvykti ir jis išsiųstinas iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 126 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinio skundo argumentai, kad, tikrinant sprendimą dėl išsiuntimo, pareiškėjas turėtų būti vertinamas kaip nepilnametis, yra deklaratyvūs, neatitinkantys šios bylos faktinių aplinkybių ir todėl atmestini.

60.       Pagal Įstatymo 133 straipsnio 1 dalį, be kita ko, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos ar grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Kriterijų vertinimo tvarkos 42 punkte nurodyta, kad, priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis, atsižvelgiama į: 1. priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta suteikti prieglobstį ar jis buvo panaikintas; 2. esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius Lietuvos Respublikoje; 3. tai, ar užsienietis piktnaudžiavo prieglobsčio procedūromis; 4. geriausius vaiko interesus. Draudimo atvykti laikotarpiai užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį arba kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas, yra įtvirtinti Kriterijų vertinimo tvarkos 44 punkte. Šios tvarkos 44.3 punkte yra nurodytas 2 metų terminas, jeigu užsienietis buvo grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu arba išsiųstas ir nustatoma viena iš žemiau išvardytų aplinkybių, tarp jų – užsieniečio pateiktas prašymas suteikti prieglobstį išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka (44.3.1 p.); užsienietis buvo pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ir / arba pilietybę arba naudojosi neteisėtai įgytu, netikru, suklastotu ar padirbtu dokumentu (44.3.2 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu užsienietis neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos ir buvo atsiimtas iš kitos Reglamento „Dublinas III“ (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 31) nustatyta tvarka (44.3.3 p.).

61.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime nustatytos aplinkybės (pareiškėjo pasišalinimas iš Lietuvos, nagrinėjant jo prašymą suteikti prieglobstį, klaidingų duomenų apie savo asmens tapatybę teikimas ir kt.) pagrindžia atsakovo vertinimą, kad pareiškėjas kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodė, kad pareiškėjui nustatytas 3 metų (šiuo aspektu Sprendimo turinys nėra nuoseklus, tačiau jo rezoliucinėje dalyje yra nurodytas 3 metų terminas, todėl motyvuojamojoje dalyje nurodyti kiti terminai laikytini rašymo apsirikimu) draudimo atvykti terminas yra neproporcingas, tačiau nepateikė argumentų, galinčių sukelti pagrįstas abejones dėl atsakovo parinktos priemonės teisėtumo ir pagrįstumo.

62.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Taisyklių 15 punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – ir SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį ar perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką.

63.       SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai tenkinama viena iš šių sąlygų: a) valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi arba b) valstybė narė trečiosios šalies piliečio atžvilgiu yra paskelbusi draudimą atvykti, taikydama procedūras, kurios atitinka Direktyvą 2008/115/EB. 

64.       Šiuo atveju atsakovas Sprendime nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos (Direktyvoje 2008/115/EB numatyta procedūra) ir uždrausti jam atvykti į Lietuvą. Taigi, nustačius SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtintą sąlygą bei vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, ir nenustačius su pareiškėju susijusių individualių aplinkybių, dėl kurių perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi įvedimas į Šengeno informacinę sistemą šiuo konkrečiu atveju būtų nesuderinamas su teisės aktų reikalavimais ir teisės principais, konstatuotina, kad atsakovas šioje dalyje priėmė taip pat pagrįstą sprendimą.

65.       Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino Sprendimą ir pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas administracinis sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

66.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

67.       Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne pareiškėjo naudai (ABTĮ 40 str.
1 d.), jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo C. E. D. (C. E. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Artūras Drigotas

        Dalia Višinskienė

        Virginija Volskienė