Civilinė byla Nr. e2A-512-739/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31864-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.2.1.8.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės, Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Birutės Valiulienės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2125-996/2020 pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, A. P. dėl spaudoje paskelbtų duomenų pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. Z. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir atsakovė) ir A. P. (toliau – ir atsakovė), prašydamas įpareigoti atsakoves savo lėšomis, be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti jo garbę ir orumą informacija, išspausdinti tokio turinio paneigimą: „(duomenys neskelbtini) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje išspausdintame korespondentės A. P. straipsnyje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti ir visuomenę klaidinanti informacija. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis straipsnio pavadinimas: „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra konstatuota, kad kaltinamasis J. Z. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl J. Z. specialiai nusikaltimui nesiruošė, specialiai nelaukė aukos pasislėpęs ir laikydamas rankoje paruoštą peilį. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys: „Aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. J. Z. niekada neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau jį vartoja ne jis vienas. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad „problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona“. Minėtame straipsnyje išspausdintas tikrovės neatitinkantis sakinys: „Esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga bei Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, jog iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas 0,22 promilių alkoholio.“; priteisti jam solidariai iš atsakovių 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

1.1.                      Ieškovas ieškinyje paaiškino, kad atsakovė A. P. rašydama straipsnį ne tik prasilenkė su profesinės etikos normomis, pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo normas, bet taip pat šiuo straipsniu per visuomenės informavimo priemonę paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Ieškovo teigimu, iš straipsnio antraštės išsireiškimo „prie durų patykojo su peiliu rankoje“, skaitytojui formuojama nuomonė, kad nusikaltimą padaręs asmuo iš anksto turėjo tikslą įvykdyti tokį nusikaltimą ir specialiai ruošėsi tokiam nusikaltimui, specialiai (net pasislėpęs) laukė nukentėjusiojo asmens, tai darė slapčiomis ir siekė to, tuo tarpu nuosprendyje ne kartą yra aiškiai konstatuota, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

1.2.                      Nurodė, kad tame pačiame straipsnyje buvo paskelbta ir kita tikrovės neatitinkanti informacija – „aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“. Pasak ieškovo, šiais žodžiais yra skleidžiama žinia, kad visos bėdos kilo vien dėl alkoholio, kurį jis vartojo ir kad jis tai neigė, tačiau jis to niekada neneigė, neigė tik tai, kad vartojo alkoholį vien tik jis, tą patvirtina ir nuosprendyje esanti informacija, kad „problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona“, todėl, ieškovo nuomone, problemos šeimoje kilo ne vien dėl jo vartojamo alkoholio.

1.3.                      Teigė, kad prieš tai nurodytame straipsnyje yra paskelbta  dar viena tikrovės neatitinkanti informacija – „esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“, tačiau, pasak ieškovo, jį sulaikius jam buvo nustatytas tik 0,22 promilių girtumas, o  nuosprendyje nustatyta – „iš alkotesterio šaknelės matyti, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. ieškovo tikrinimo rezultatai 0,22 promilių alkoholio“.

1.4.                      Pažymėjo, kad atsakovės A. P. parašytame straipsnyje yra paskleistos žinios, o ne jos nuomonė, nes ji nepateikė jokio išdėstytos informacijos vertinimo, nevartojo jokių tik nuomonei išreikšti būdingų žodžių: „galimai“, „man atrodo“, „aš manau“, „aš vertinu“ ir panašiai, kurie patvirtintų pareikštą subjektyvią nuomonę, o ne paskelbtą faktą. Pabrėžė, kad paskleistos žinios paplitimo ir atitinkamai pasekmių mastas buvo itin didelis, nes dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ tiražai yra vieni didžiausių šalyje, be to, nereikia įrodinėti aplinkybių, kad duomenys buvo paskelbti būtent apie jį – straipsnyje nurodomi jo vardas ir pavardė, patalpinta nuotrauka.

1.5.                      Ieškovo teigimu,  tokie viešai paskelbti ir tikrovės neatitinkantys duomenys žemina jo garbę ir orumą, būtent dėl tokių duomenų paskelbimo sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, atsirado baimė, kad apie jį tretieji asmenys (giminės, artimieji, draugai) pakeitė nuomonę, susidarė neigiamą įspūdį, ėmė vengti bendrauti, jam sukelti neigiami išgyvenimai, patirtas dvasinis sukrėtimas, stresas, nepatogumai, jis tapo nervingas, jaučia sumišimą, savo asmens sumenkinimą, tenka aiškintis artimiesiems bei draugams, taip pat kitiems nuteistiesiems dėl žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio, todėl siekia 5000 Eur neturtinės žalos prisiteisimo.

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dienraštyje „(duomenys neskelbtini)“ išspausdintas A. P. straipsnis buvo parengtas naudojant duomenis, kuriuos žurnalistė sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje (ne viskas, kas buvo išsakyta teismo posėdyje, pažodžiui buvo perkelta į nuosprendį) ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones (patykojo prie durų, susivertė visus degtinės likučius ir pan.), tuo pačiu pažymėjo, kad visa straipsnyje paskleista informacija savo esme pilnai atitinka tikrovę. Teigė, kad pats ieškovas teisme pripažino, jog savo žmoną nužudė prie išėjimo iš namo durų, teismas jo veiksmus kvalifikavo kaip tyčinius. Pažymėjo, kad straipsnyje niekur nebuvo parašyta, kad ieškovas neigė vartojęs alkoholį, o tik buvo pažymėta jo paties teisme išsakyta pozicija, jog visos bėdos šeimoje kilo ne tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį. Nurodė, kad ieškovas tikino, jog išgėrė tik po nusikaltimo, tačiau teismas nustatė, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šį faktą pripažino sunkinančia aplinkybe, taip pat pabrėžė, jog nusikaltimas buvo padarytas 2017 m. balandžio 4 d. apie 7 val., o alkotesteriu ieškovas patikrintas tik 17:20 val., ir netgi tuomet nustatyta 0,22 promilių alkoholio, todėl, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, aptariamame straipsnyje paskelbti duomenys iš esmės atitinka tikrovę, jie negali žeminti ieškovo garbės ir orumo, o žurnalistė informaciją paskleidė sąžiningai, perteikdama kaltinimo esmę, remdamasi teisme išgirstais proceso dalyvių parodymais ir nepiktnaudžiaudama savo teise skleisti informaciją.

3.       Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, nurodydama, kad išspausdintą straipsnį parengė naudodama duomenis, kuriuos sužinojo dalyvaudama teismo posėdyje, juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones. Teigė, kad visa straipsnyje pateikta informacija atitinka tikrovę, kadangi ieškovas teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad prie namo durų, būdamas neblaivus, veikdamas netiesiogine tyčia nužudė savo žmoną.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas  2020 m. vasario 6 d.

5.       Teismas konstatavo, kad byloje atsakovės įrodė, jog informacija pateikta ieškovo nurodytame straipsnyje atitinka tikrovę, nes išsireiškimai:  „prie durų patykojo su peiliu rankoje“; „vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“; „esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ nėra faktų, kurie neegzistavo tikrovėje, kūrimas.

6.       Teismas nustatė, prieš tai nurodytas straipsnis parengtas panaudojant duomenis, kuriuos atsakovė A. P. išgirdo dalyvaudama teismo posėdyje ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones, o nežymūs hiperbolizavimai, netikslumai yra leidžiami, be to teismas nenustatė žurnalistės nesąžiningumo.

7.       Teismas sprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog žinios paskelbtame straipsnyje neatitinka tikrovės ir kad jos žemina ieškovo garbę ir orumą, nėra, todėl nenustatė ir pagrindo neturtinės žalos priteisimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas J. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. Z. ieškinį patenkinti visiškai, priteisti solidariai iš atsakovių valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

8.1.                      Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovės byloje jokių įrodymų nepateikė, tik paaiškino, jog duomenys straipsnyje buvo pateikti pavartojant kai kurias literatūrines išraiškos priemones, kad yra galima naudoti tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą) bei pasirėmė, jų nuomone, tai patvirtinančia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2003, 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2006), nors nurodytose nutartyse buvo kalbama ne apie „paskleistą žinią“, o apie „išsakytą nuomonę“ ir tik todėl buvo pasisakyta, kad teisė reikšti savo nuomonę apima ir tam tikro laipsnio faktų perdėjimą (hiperbolizavimą). Pažymi, kad fakto, jog straipsnyje yra paskleista žinia, o ne išsakyta korespondentės nuomonė, atsakovės neginčijo.

8.2.                      Apelianto nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino ieškovo ir atsakovių pateiktus įrodymus, t. y. dėl ieškovo pateiktų argumentų nieko nepasisakė, tik juos laikė nepakankamais, o dėl atsakovių pateiktų deklaratyvių teiginių apie „literatūrines išraiškos priemones“ bei „hiperbolizavimą“ sprendė, jog tai yra pakankami įrodymai pripažinti, kad straipsnyje pateikti duomenys atitinka tikrovę.

8.3.                      Ieškovas savo ieškinyje buvo nurodęs, kad straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija dėl 2 promilių girtumo, kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017 apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio ir panaikino nuosprendžio dalį dėl J. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio  l dalyje  9 punkte, nustatymo.

8.4.                      Apelianto nuomone, yra akivaizdu, kad jau esant aukštesnės instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms, teismo sprendime padaryta kardinaliai priešinga išvada yra niekuo nepagrįsta ir naikintina.

9.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

9.1.                      Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teisme remtis tais pačiais atsakovės argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teisme. Papildomai nurodo, kad apelianto nuoroda į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį, ginčo atveju, nėra reikšminga, kadangi aptariamas straipsnis buvo paskelbtas (duomenys neskelbtini), jis buvo parengtas remiantis viešame teismo posėdyje paskelbta informacija, kuri pilnai atitinka ir 2017 m. spalio 4 d. paskelbtame pirmos instancijos teismo nuosprendyje nustatytiems faktams.

9.2.                      Mano, kad iš bylos duomenų nėra pagrindo padaryti išvadą, kad žurnalistė piktnaudžiavo teise skleisti informaciją ar elgėsi nesąžiningai.

9.3.                      Atkreipia dėmesį ir į tai, kad apie Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį nieko nebuvo kalbama nei ieškinyje, nei jis buvo pateiktas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinis skundas netenkintinas

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo J. Z. ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Ieškovas ieškinyje, be kita ko, prašė atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paneigti straipsnio pavadinimą „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“, nes jis neatitiko tikrovės ir klaidino visuomenę, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 yra konstatuota, kad J. Z. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. ieškovas J. Z. specialiai nusikaltimui nesiruošė, specialiai nelaukė aukos pasislėpęs ir laikydamas rankoje paruoštą peilį. Taip pat prašė paneigti sakinį „Aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“, nes, pasak ieškovo,  J. Z. niekada neneigė, kad vartoja alkoholį, tačiau jį vartojo ne jis vienas – Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatuota, kad „problemų šeimoje buvo dėl girtavimo, jis kiekvieną dieną negėrė, girtavo ir žmona“. Taip pat prašė paneigti tikrovės neatitinkantį sakinį „Esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“, nes Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-102-360/2017 konstatavo, kad 2017 m. balandžio 4 d. 17:20 val. J. Z. tikrinimo rezultatas buvo 0,22 promilių alkoholio. 

12.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis).

13.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad (duomenys neskelbtini) dienraščio „(duomenys neskelbtini)“ numeryje išspausdintame korespondentės A. P. straipsnyje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ buvo paskleistos žinios apie ieškovą, t. y. kad ieškovas savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje, kad ieškovas neigė, jog visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį, bei žinia, kad ieškovui buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas.

14.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad žurnalistė straipsnyje naudojo duomenis, kuriuos ji išgirdo dalyvaudama viešame teismo posėdyje ir juos pateikė pavartodama kai kurias literatūrines išraiškos priemones. Teismas, nenustatęs žurnalistės nesąžiningumo, nusprendė, kad pagrindo konstatuoti, jog žinios paskelbtame straipsnyje neatitinka tikrovės ir kad jos žemina ieškovo garbę ir orumą, nėra.

15.       Apeliantas su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, argumentuodamas, kad tam tikro laipsnio faktų perdėjimas (hiperbolizavimas), pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, galimas sprendžiant dėl išsakytos nuomonės, o ne paskleistos žinios. Apeliantas taip pat teigia, kad faktą, jog straipsnyje buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija dėl 2 promilių girtumo patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017 panaikinta J. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė pagal Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio  l dalies  9 punktą. Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės dėl to, kad, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino visuomenės informavimo priemonę neperžengus jai leidžiamos skleisti informacijos ribų, bei dėl to, kad teismas nepripažino straipsnyje nurodytos informacijos apie jo 2 promilių girtumą kaip neatitinkančios tikrovės.

16.       Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Bylų dėl garbės ir orumo nagrinėjimo ypatumas tas, kad atsakovas turi įrodyti, jog apie tam tikrą asmenį paskleistos žinios yra atitinkančios tikrovę, o ar paskleistos žinios yra žeminančios, įrodinėja ieškovas (CK 2.24 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė įrodinėjo, kad straipsnis buvo parengtas pagal viešame teismo posėdyje žurnalistės išgirstus faktus.

17.       Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

18.       Visų pirma, ieškovas nepagrįstai teigia, jog teismas rėmėsi atsakovių nurodyta teismų praktika, kurioje buvo spręsti ginčai dėl nuomonės reiškimo. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2000, kurioje buvo pasisakyta būtent dėl visuomenės informavimo priemonių teisės skleisti informaciją – žinias, o ne nuomonę, kaip teigia apeliantas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką dėl visuomenės informavimo priemonių skleidžiamos informacijos ribų remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, kuriuose, analizuojamos žiniasklaidos skleidžiamos informacijos ribos, kalbama apie žurnalistų teisę reikšti savo nuomonę hiperbolizuojant tam tikrus faktus ir įvykius. Tokiais Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais kasacinis teismas remiasi nagrinėdamas tiek bylas dėl žiniasklaidos paskleistų žinių, tiek bylas dėl nuomonės paskleidimo. Dėl to atsakovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir neteisėtai konstatavo, kad visuomenės informavimo priemonėms, pateikiant žinias ir faktus, leidžiamas literatūrinių išraiškos priemonių, hiperbolizavimų bei netikslumų panaudojimas, atmetami kaip nepagrįsti.

19.       Teismų praktikoje akcentuojama, kad teisė skleisti informaciją visuomenės informavimo srityje, tame tarpe ir spaudoje, apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines išraiškos priemones, kurių pagalba pateikiama informacija abstrahuojama ar koncentruotai reziumuojama, jeigu šios lingvistinės ir literatūrinės priemonės nereiškia teisės skleisti informaciją ribų peržengimo, t. y. jeigu jomis naudojamasi sąžiningai, nesiekiant įžeisti ar pažeminti asmens, apie kurį rašoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1621). Analizuojant konkrečią situaciją bei siekiant nustatyti, ar nebuvo peržengtos saviraiškos laisvės ribos, svarbu įvertinti visumą faktorių: ginčo objektu esančio teiginio paskelbimo aplinkybes, šio teiginio raiškos stilių, vartojamų žodžių reikšmes, sudarančias pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ginčo teiginiu išreikšta informacija pagal savo prasmę, pobūdį, turinį ir formą yra akivaizdžiai žeminanti ar įžeidžianti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-787/2011).

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, žurnalistės straipsnio pavadinime panaudotas sąvokas „patykojo“, „su peiliu rankoje“ pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai vertintinos kaip žurnalisto panaudota kalbinė, literatūrinės išraiškos priemonė. Antraštėje „Vyras savo žmonos prie durų patykojo su peiliu rankoje“ iš esmės reziumuojama visa įvykių seka, kurią žurnalistė išgirdo viešame teisiamajame posėdyje išklausiusi kaltinamojo (ieškovo) parodymus apie nusikaltimo padarymo detales (ieškovas peiliu smūgiavo sutuoktinei prie namo durų), išgirdusi kaltinamojo duotus pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kuriuos patvirtino pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje (pvz. apie tai, kad duodamas pirminius parodymus įtariamasis teigė norėjęs tik pagąsdinti žmoną). Aplinkybė, kad teismo nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas padaręs nusikaltimą netiesiogine tyčia, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės vertinant žurnalistės išdėstytų žodžių atitikimą tikrovei, kadangi šiuo konkrečiu atveju straipsnyje žurnalistė aprašė ieškovo veiksmus, susijusius su nusikaltimo padarymo aplinkybėmis ir iš straipsnio antraštės negalima daryti išvados, kad žurnalistė būtų siekusi paskleisti visuomenei žinią, jog ieškovas, suvokdamas savo veikos pavojingumą, ir suprasdamas, kad durdamas peiliu gali nužudyti žmoną, to norėjo ir to siekė.

21.       Pasisakant dėl žurnalistės sakinio „Aukštąjį mokslą baigęs ir gerai mokamą darbą (duomenys neskelbtini) veikiančioje garsioje užsienio įmonėje turėjęs vyras neigė, kad visos bėdos kilo tuomet, kai jis ėmė per dažnai vartoti alkoholį“, teisėjų kolegija pažymi, kad šios informacijos  atitikimą tikrovei patvirtina ir pats ieškovas. Tiek iš pačio ieškovo pozicijos šioje byloje, tiek iš jo paaiškinimų 2017 m. rugsėjo 4 d. vykusiame viešame teisiamajame posėdyje Klaipėdos apygardos teisme, matyti, kad ieškovas iš tiesų neigė, kad problemos šeimoje prasidėjo vien dėl to, jog jis pradėjo vartoti alkoholį, nes ieškovas dėl problemų atsiradimo kaltino ir žmoną. Aplinkybė, kad žurnalistės sakinio formuluotė nepatinka ieškovui, nepaneigia sakinyje paskleistos informacijos tikrumo.

22.       Remiantis tuo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog aukščiau minimi žurnalistės teiginiai nėra faktų, kurie neegzistavo tikrovėje, kūrimas, šie teiginiai, nors ir pavartoti rašymo stiliumi ir meninėmis priemonėmis paryškinant aprašomą situaciją, iš esmės atitinka tikrovę.

23.       Kaip jau minėta, ieškovas nesutinka ir su teismo sprendimu nepripažinti tikrovės neatitinkančia informacija  straipsnyje nurodytos informacijos apie jo 2 promilių girtumą. 

24.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš spaudos negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-1621; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis A. S. v. UAB ,,Rinkos aikštė“ byloje Nr. 3K-3-687/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

25.       Teisėjų kolegija, įvertinusi informacinėje teismų sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) esančio 2017 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio (kuriuo gindamosi nuo ieškinio reikalavimų remiasi atsakovės) įrašą, iš dalies sutinka su ieškovu, kad teisiamajame posėdyje nebuvo paminėta ar konstatuota, kad po sulaikymo ieškovui būtų buvęs nustatytas ‚maždaug 2 promilių“ girtumas, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendyje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po sulaikymo ieškovui buvo nustatytos 0,22 promilės alkoholio. Atsakovės straipsnio sakinyje „Esą išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius, todėl ir buvo nustatytas maždaug 2 promilių girtumas“ iš esmės yra nurodyta netiksli informacija tik apie ieškovo neblaivumą, o sakinio dalis, kad „išvydęs policininkus jis susivertė visus degtinės likučius“ atitinka ieškovo 2017 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu (nuo 17.38 min.) pasakytus žodžius, jog jis prieš pasiduodamas pareigūnams suvartojo 200 ml degtinės. Aplinkybės, kad sulaikymo metu buvo neblaivus, ieškovas iš esmės neginčija, baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės tai patvirtina, todėl vien duomenų apie ieškovui nustatytas alkoholio promiles netikslumas negali būti laikomas pagrindu pripažinti ieškovo garbės ir orumo pažeidimą. 

26.       Žeminančiais garbę ir orumą laikomi tokie tikrovės neatitinkantys duomenys, kurie įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, gerą vardą visuomenėje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų, kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2009).

27.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepaisant to, jog atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ straipsnyje išdėstytos tam tikros aplinkybės nėra tikslios, tačiau jos nurodytos tikrų faktų pagrindu, jos nėra nei žeidžiančio pobūdžio, nei menkinančios ieškovo garbę, orumą ar gerą vardą viso straipsnio apie ieškovo padarytą nusikalstamą veiką kontekste – žurnalistė aprašė viešą teismo procesą ir jo metu išgirstus faktus, t. y. informavo visuomenę. Pabrėžtina ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovė žurnalistė A. P. būtų turėjusi tikslą sąmoningai, tyčia iškreipti duomenis apie ieškovo neblaivumo laipsnį, siekdama įžeisti ar pažeminti ieškovą, todėl nors ir paskleidė ne visiškai tikslią informaciją, tačiau tą padarė sąžiningai, nepiktnaudžiaudama teise skleisti informaciją.

28.       Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismui buvo privalu remtis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-533-202/2017, kuriuo panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 4 d. nuosprendžio dalis dėl J. Z. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio  l dalies  9 punkte, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo pašalinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė dėl ieškovo neblaivumo nusikalstamos veikos padarymo metu, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai situacijai, kadangi ieškovo nurodomame atsakovės publikuoto straipsnio sakinyje nėra minima, kad ieškovas būtų buvęs neblaivus padarant nusikaltimą, minėtame sakinyje aprašomos ieškovo sulaikymo aplinkybės.

29.       Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai vertino ieškovo ir atsakovių pateiktus įrodymus, t. y. dėl ieškovo pateiktų argumentų nieko nepasisakė, tik juos laikė nepakankamais, teisėjų kolegija, įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai), ar CK 2.24 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją. Skundžiamame sprendime išsamiai atskleistos ir įvertintos faktinės aplinkybės, o apelianto nesutikimas su įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimu nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis.

30.       Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus ir proceso dalyvių paaiškinimus, tinkamai pritaikė tiek procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, tiek materialines teisės normas, reglamentuojančias garbės ir orumo gynimą, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskleista informacija atitinka tikrovę ir nėra pagrindo ginti ieškovo garbę ir orumą pagal CK 2.24 straipsnį. Kadangi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas ir skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetant apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymo priteisti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė

Birutė Valiulienė