Civilinė byla Nr. e2A-1696-854/2022
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03341-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui P. S. (P. S.) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. S.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas PlusPlus Capital AS kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovo P. S. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po atsakovo tėvo A. S. (A. S.) mirties; 2) leisti nukreipti išieškojimą ieškovo naudai iš atsakovo pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1799-723/2010 vykdomą išieškojimą į trečiajam asmeniui K. S. nuosavybės teise priklausantį turtą – 3/8 dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinį grindė šiais argumentais:
2.1. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisė iš atsakovo Swedbank“, AB, naudai 27 967,64 Lt skolą (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrąžinto kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 11,90 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrąžintos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 13,50 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrąžintos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Priverstinis skolos išieškojimas buvo perduotas vykdyti antstolio Roberto Vasiliausko kontorai.
2.2. Kreditorė „Swedbank“, AB, 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teises į atsakovo vardu turimą įsipareigojimą „PlusPlus Baltic“ OU. 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, vykdomoje pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010, pakeitė pradinį išieškotoją „Swedbank“, AB, naujuoju išieškotoju – ieškovu.
2.3. Antstolis Robertas Vasiliauskas, vykdydamas išieškojimą, nustatė, jog atsakovas registruoto nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Atsakovas vykdo individualią veiklą, iš gaunamų pajamų yra atliekamos nereguliarios išskaitos įsiskolinimui dengti.
2.4. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta, jog atsakovas savo veiksmais (neveikimu) atsisakė palikimo. Ieškovui buvo pateiktas testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad atsakovas po savo tėvo A. S. mirties, būdamas pirmos eilės įpėdiniu, nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo.
2.5. Ieškovui nėra žinoma, koks tiksliai turtas sudaro mirusio asmens palikimą, tačiau iš turimų valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenų matyti, kad po atsakovo tėvo mirties, atsakovo motina – trečiasis asmuo K. S., paveldėjimo teisės pagrindu (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1876) įgijo dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
2.6. Laikantis įstatymo nustatytos prezumpcijos, jog sutuoktinių dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.117 straipsnio 1 dalis), atsakovo motinai K. S., pergyvenusiai sutuoktinį, turėjo atitekti 1/2 aukščiau nurodyto turto, taip pat su pirmos eilės įpėdiniais ji turėjo paveldėti 1/4 dalį palikimo (CK 5.13 straipsnis). Taigi po A. S. mirties K. S. priėmus palikimą jai turėjo priklausyti 5/8 dalys buto, tuo tarpu 3/8 dalys šio turto turėjo atitekti kitam įpėdiniui pagal įstatymą – palikėjo sūnui P. S.
2.7. Kadangi atsakovas savo paveldėjimo teisės neįgyvendino ir nepriėmė palikimo po tėvo mirties, tokiu būdu neteko teisės įgyti nuosavybės teisę į 3/8 dalis buto. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi, todėl atsakovo atsisakymas priimti palikimą pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.
2.8. Ieškovas, perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, kurio išieškojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir nėra padengtas iki šiol, ginčijamo sandorio (palikimo nepriėmimo) sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.
2.9. Dėl neveikimo įgyvendinant savo paveldėjimo teisę, atsakovas prarado galimybę įsigyti nuosavybės teises į dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras masinio vertinimo duomenimis nekilnojamojo turto, kurio dalį įgyti nuosavybės teise galėjo atsakovas, vidutinė rinkos vertė yra 16 827 Eur; vidutinės rinkos nustatymo data – 2011 m. kovo 4 d. Atsižvelgiant į tai, jog 2021 m. spalio 26 d. VĮ Registrų centras išraše vidutinės rinkos vertė nustatyta 2011 metais ir neatitinka šios dienos vidutinės rinkos vertės, ieškovas, vadovaudamasis viešai pateikiamais VĮ Registrų centras duomenimis, nustatė, kad minėto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 38 300 Eur. Atsakovui priėmus palikimą ir įgijus nuosavybės teisę į 3/8 dalis šio turto, antstolis, įstatymų nustatyta tvarka priverstinai realizavęs atsakovo turtą, būtų turėjęs galimybę bent iš dalies padengti atsakovo turimą įsiskolinimą ieškovui.
2.10. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto neturi, deklaruoja vykdantis individualią veiklą, iš gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio išskaitos įsiskolinimui dengti, tačiau jos yra nereguliarios. Darytina išvada, kad nėra jokio kito turto, iš kurio ieškovo reikalavimas atsakovui galėtų būti patenkintas. Tokiu būdu, ginčijamas paveldėjimo teisių atsisakymo sandoris yra pažeidžiantis ieškovo interesus, nes tokiu būdu atsakovas iš esmės sumažino savo turtą ir taip sukėlė realią grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti.
2.11. Atsakovas, sudarydamas ginčijamą sandorį, neabejotinai žinojo, kad turi įsiskolinimą ieškovui bei aiškiai suvokė, kad atsisakius po tėvo mirties atsiradusio palikimo, iš esmės bus apsunkintas priverstinis skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto ar pajamų iš kurių galėtų būti išieškoma, jis neturi, o geranoriškai atsiskaityti su ieškovu atsakovas vengia. Kadangi ginčijamas vienašalis sandoris, todėl įrodinėtinas tik atsakovo nesąžiningumas, kuris, įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, yra akivaizdus.
2.12. Ieškovas apie atsakovo vienašalį palikimo atsisakymo sandorį sužinojo iš antstolio Roberto Vasiliausko 2020 m. spalio 30 d., gavęs testamentų registro išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po tėvo mirties. Todėl nagrinėjamu atveju nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti.
2.13. Ieškovui nėra žinomos jokios aplinkybės, dėl kurių atsakovas būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir tokiu būdu atsisakyti savo paveldėjimo teisių, tuo iš esmės apsunkindamas priverstinio skolos išieškojimo ieškovo naudai procesą.
2.14. Atsakovo vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą – pripažinimas negaliojančiu nesuponuoja atsakovo įpareigojimo priimti palikimą, tačiau sudaro sąlygas taikyti kitus ieškovo pažeistų teisių gynybos būdus, t. y. įvykdyti atsakovo prievolę iš turto, kurį, pažeisdamas ieškovo interesus, atsakovas atsisakė priimti, nukreipiant išieškojimą į trečiojo asmens K. S. paveldėtą iš šiuo metu nuosavybės teise valdomą turtą, kurio atsisakė atsakovas.
2.15. Atsakovui įgijus nuosavybės teisę į jam tenkančią 3/8 turto dalį, jam tenkančios turto dalies vertė sudarytų 14 362,50 Eur (bendra turto vertė – 38 300 Eur). Kadangi ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė yra mažesnė nei teismo ieškovui iš atsakovo priteistos sumos, yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu visa apimtimi.
2.16. Išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą šiuo atveju negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens K. S. teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančią palikimo dalį, trečiasis asmuo nebūtų įgijęs teisės šio turto paveldėti. Trečiajam asmeniui iš neteisės teisė negali atsirasti.
3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai pažymėjo, kad vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad atsakovas atsisakė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, siekdamas išvengti įsiskolinimo, atsisakymo pagrindai neaiškūs. Šiuo metu iš atsakovo išieškota apie 1 500 Eur per penkerius metus nuo 2017 metų vasario mėnesio. Atsakovas nededa pastangų atsiskaityti, neturi jokio turto, vengdamas išieškojimo nepriėmė palikimo, o jei būtų priėmęs, tai kreditorius galėtų bent dalį skolos išsiieškoti. Tokie atsakovo veiksmai nesąžiningi. Ieškinys reiškiamas nepraleidus vienerių metų termino, kadangi apie tai, kad mirus atsakovo tėvui, palikimą priėmė trečiasis asmuo, paaiškėjo 2020 m. spalio 30 d., gavus duomenis iš antstolio. Apie tai, kad ginčo sandoris pažeidžia ieškovo, kaip kreditoriaus, teises paaiškėjo ir gavus paveldėjimo bylą iš notarų biuro. Dėl restitucijos – ieškovas negali reikalauti, kad atsakovas priimtų palikimą, bet kadangi atsakovas negali pažeisti kreditoriaus teisių, prašoma nukreipti išieškojimą į trečiajam asmeniui priklausančio buto dalį.
4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad neginčija savo skolos „Swedbank“, AB, tačiau dėl buto nesutinka. Nurodė, kad jo tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Jis po tėvo mirties susipyko su savo motina ir nei jis, nei jo brolis J. S. palikimo nepriėmė. Atsakovas teigė, kad jis užsidirbs ir skolą atiduos. Dėl buto pažymėjo, kad tai yra motinos butas, jam jis nepriklauso ir nenori, kad kažkas paimtų jos butą. Nurodė, kad skola buvo nuo 2010 metų, tuomet jis turėjo ir darbą, ir grožio saloną, bet išsiskyrė su žmona ir visos skolos liko jam. Jis dirba pavėžėju (duomenys neskelbtini) firmoje, teikia taksi paslaugas, į mėnesį gauna, kiek uždirba – apie 800 Eur „į rankas“, o reikia dar mokesčius sumokėti. Jokio turto neturi, yra vedęs, turi 10 metų vaiką. Pažymėjo, kad skolos anksčiau nuolat nemokėdavo, bet antstolis išskaičiuodavo; jis ir dabar antstoliui moka po 30 Eur per mėnesį.
5. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad žinojo apie atsakovo skolą, bet nelabai ja domėjosi. Po jos vyro mirties tik ji priėmė palikimą, atsakovas nepriėmė, nes ji nenorėjo, kad jos sūnūs priimtų palikimą. Ji laikė, kad tai yra jos turtas; išskyrus šitą butą, jokio kito turto ji neturi. Ji atsakovui nėra nieko išmokėjusi už palikimą. Teigė, kad atsakovas dirba, todėl su žmona gali skolą mokėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui P. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 20,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 priteisė iš atsakovo Swedbank“, AB, naudai 27 967,64 Lt skolą (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrąžinto kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 11,90 proc. metines palūkanas skaičiuojamas nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrąžintos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 13,50 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrąžintos kredito sumos, nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nurodė, kad ginčo byloje dėl to, kad kreditorius „Swedbank“, AB, reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, o šis perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kad minėto įsiskolinimo išieškojimas vykdomas antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje ir kad 22 304,21 Eur skola nėra padengta iki šiol, nekilo.
9. Teismas iš 2020 m. spalio 30 d. testamentų registro išrašo, Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro A. S. 2011 m. paveldėjimo bylos, VĮ Registrų centras išrašo nustatė, kad po palikėjo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 2010 m. gruodžio 14 d. dėl palikimo priėmimo kreipėsi jo sutuoktinė K. S.; 2011 m. vasario 24 d. palikėjo du sūnūs P. S. (atsakovas) ir J. S. pateikė Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pareiškimą dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios palikimo dalies po jų tėvo mirties; Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė 2011 m. kovo 8 d. K. S. išdavė nuosavybės teisės liudijimą, reg. Nr. 1875 ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, reg. Nr. 1876, kurių pagrindu K. S. paveldėjo po sutuoktinio mirties butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); nuo 2011 m. kovo 15 d. VĮ Registrų centras butas nuosavybės teise įregistruotas K. S. nuosavybės teise.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovas CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu ginčija atsakovo veikimą, t. y. po atsakovo tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmimą.
11. Teismas nurodė, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas negali būti įpareigotas priimti mirusio tėvo palikimą. Tokiu būdu, nepriimdamas palikimo, atsakovas nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Visgi teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teise nepriimti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Bet tai įrodyti turi atsakovas.
12. Teismas pastebėjo, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad butas yra atsakovo motinos trečiojo asmens K. S. turtas, atsakovui jis nepriklauso, kad trečiasis asmuo nenorėjo, jog butą kaip palikimą priimtų jos sūnūs, nes tai yra jos vienintelis turtas. Trečiasis asmuo šioje byloje nėra ieškovo (kreditoriaus) skolininkė. Pats ieškovo atstovas parodė, tai patvirtino ir atsakovas, kad šiuo metu iš atsakovo yra išieškota 1 500 Eur skola, ginčo dėl to, kad atsakovas dirba, gauna pajamas, kad iš atsakovo, vykdant skolos išieškojimą, antstolis išieško skolą ieškovo naudai, nekilo.
13. Teismo vertinimu, išieškojimo nukreipimas, o pirmiau atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas, būtų neteisingas trečiojo asmens K. S. atžvilgiu, vien todėl, kad ji nėra ir negali būti atsakinga už savo sūnaus skolas. Be to, teismas neturi duomenų, kad trečiasis asmuo žinojo ar galėjo žinoti apie savo sūnaus skolas. Teismas nurodė, kad su ieškovo argumentais dėl palikimo priėmimo atsisakymo būtų galima sutikti, jeigu atsakovas būtų vienintelis paveldėtojas, tačiau ne tik atsakovas atsisakė savo dalies trečiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis – trečiojo asmens sūnus J. S.
14. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad atsakovas privalo įvykdyti savo prievoles kreditoriui, tačiau, teismo vertinimu, negalima pateisinti tokios situacijos, kai vieno asmens teisės turi būti saugomas įstatymo labiau nei kito, šiuo atveju trečiojo asmens teisė į nuosavybę ir jos vientisumą būtų pažeista.
15. Teismas sprendė, kad atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo išvengti atsakovo įsiskolinimo grąžinimo ieškovui, kas paneigia ieškovo teiginius, kad atsakovas buvo nesąžiningas.
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovo ieškinį atmetė.
17. Teismas iš ieškovo valstybei priteisė 20,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Atsakovas išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas byloje nespręstas.
18. Ieškinį atmetęs, teismas panaikino 2021 m. lapkričio 3 d. nutartimi ieškovo reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – trečiajam asmeniui K. S. priklausančių 3/8 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti: jį parduoti, dovanoti, mainyti ar kitaip perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti, perduoti valdyti ir naudoti kitiems asmenims.
III. Apeliacinio skundo argumentai
19. Ieškovas PlusPlus Capital AS apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teismas netinkamai įvertino actio Pauliana taikymui būtinų sąlygų turinį.
19.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo išvengti atsakovo įsiskolinimo gražinimo ieškovui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovas sąmoningai ir iš esmės sumažino savo mokumą ir apsunkino galimybes atsiskaityti su ieškovu, tuo pažeisdamas kreditoriaus teises.
19.3. Atsakovo turimas įsipareigojimas ieškovui yra ženklus, jis neturi registruoto nekilnojamojo turto, nors asmuo vykdo individualią veiklą ir iš gaunamų pajamų yra vykdomos antstolio išskaitos įsiskolinimui dengti, išieškomų lėšų dydis ir periodiškumas yra nereguliarus, per dešimtmetį trunkantį priverstinį skolos išieškojimo procesą padengta tik nedidelė dalis turimo skolinio įsipareigojimo. Taigi nėra jokio kito turto, iš kurio ieškovo reikalavimas galėtų būti patenkintas artimoje laiko perspektyvoje.
19.4. Jeigu atsakovas savo nesąžiningais veiksmais nebūtų atsisakęs po tėvo mirties atsiradusio palikimo, jis būtų paveldėjęs 3/8 dalis turto, kurį realizavus, įsiskolinimas būtų padengtas ženklia dalimi bei žymiai greičiau.
19.5. Palikėjas nebuvo sudaręs testamento ir išreiškęs valią jam priklausantį turtą po jo mirties palikti konkrečiam įpėdiniui. Šeimos susitarimai dėl paveldimo turto, kurie šioje byloje nėra įrodyti, nedaro atsakovo sąžiningu. Atsakovo brolio valios nesiimti veiksmų palikimui priimti ieškovas neginčija, jo sudarytas sandoris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
19.6. Atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimą pradiniam kreditoriui, kurio teisių perėmėjas yra ieškovas, todėl jis suvokė, kad nesiėmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybės įvykdyti kreditorinius reikalavimus, taip pažeidžiant kreditoriaus teises ir teisėtus interesus.
19.7. Teismo išvada, jog atsakovo sudaryto vienašalio sandorio pripažinimas negaliojančiu ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą pažeistų trečiojo asmens teisę į nuosavybę ir jos vientisumą, prieštarauja actio Pauliana instituto esmei bei kasacinio teismo formuojamai praktikai analogiškose bylose.
19.8. Išieškojimo nukreipimas į atsakovui nuosavybės teise nepriklausantį turtą negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis trečiojo asmens teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų ir ieškovo teisėtus interesus pažeidžiančių veiksmų, t. y. nustatyta tvarka priėmus jam po tėvo mirties tenkančią palikimo dalį, trečiasis asmuo nebūtų įgijęs teisės šio turto paveldėti. Trečiojo asmens turtinė padėtis pagerėjo neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų atsisakant palikimo, todėl trečiajam asmeniui iš neteisės negali atsirasti teisė.
20. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
išvados
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
23. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovo ieškinys dėl vienašalio sandorio – atsisakymo priimti palikimą, pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nustatytų aplinkybių ir ginčo ribų
24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. įsiteisėjusio 2010 m. rugsėjo 27 d. teismo sprendimo pagrindu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 2010 m. lapkričio 22 d. ieškovei „Swedbank“, AB, išdavė vykdomąjį raštą dėl 27 967,64 Lt skolos (8 099,99 Eur), 11,75 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 11 367,52 Lt (3 292,26 Eur) negrąžinto kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 11,90 proc. metinių palūkanų nuo 12 823,03 Lt (3 713,81 Eur) negrąžintos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 13,50 proc. dydžio metinių palūkanų nuo 1 924,48 Lt (557,37 Eur) negrąžintos kredito sumos nuo 2010 m. balandžio 8 d. iki visiško kredito sumos grąžinimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2010 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 839 Lt (242,99 Eur) bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo P. S. ieškovės „Swedbank“, AB, naudai.
25. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomasis raštas Nr. 2-1799-723/2010 pateiktas vykdyti antstoliui Robertui Vasiliauskui, kurio pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. 0179/11/00113.
26. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-2382-723/2017 pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113 pradinį išieškotoją AB „Swedbank“ naujuoju išieškotoju „PlusPlus Capital“ AS. Teismas nustatė, kad 2017 m. sausio 13 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis išieškotojas AB „Swedbank“ reikalavimo teisę į atsakovo P. S. skolą perleido naujam kreditoriui „PlusPlus Baltic“ OU, o šis 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teisę į atsakovo skolą perleido „PlusPlus Capital“ AS. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas informuotas 2017 m. kovo 20 d. raštu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
27. Antstolis 2021 m. spalio 22 d. pateikė ieškovui informaciją, kad šiuo metu atsakovo nepadengtas įsiskolinimo dydis (skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos) sudaro 22 304,21 Eur. Taip pat pateikė duomenis apie atsakovo turtinę padėtį.
28. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovo tėvas A. S. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo į notarą su 2010 m. gruodžio 14 d. pareiškimu kreipėsi jo sutuoktinė K. S. Mirusio A. S. sūnūs – atsakovas P. S. ir J. S., 2011 m. vasario 24 d. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biurui pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo jiems priklausančios palikimo dalies po jų tėvo mirties.
29. Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė Ona Žurauskienė 2011 m. kovo 8 d. K. S. išdavė nuosavybės teisės liudijimą (notarinio reg. Nr. 1875) bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą (notarinio reg. Nr. 1876), kurių pagrindu K. S. tapo vienintele buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke. Minėtas butas 2011 m. kovo 15 d. VĮ Registrų centras įregistruotas K. S. vardu.
30. Ieškovo pateiktame 2021 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2011 m. kovo 4 d. masinio vertinimo būdu, yra 16 827 Eur.
31. Ieškovas, 2021 m. spalio 28 d. atlikęs minėto buto vidutinės rinkos vertės paiešką VĮ Registrų centras, pateikė teismui duomenis, kad masinio vertinimo būdu nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d., yra 38 300 Eur.
32. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą priimti palikimą, negaliojančiu ir leisti nukreipti išieškojimą į palikimo dalį, kurią atsakovas būtų paveldėjęs, jeigu nebūtų atsisakęs priimti palikimo – 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
33. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nenustatytos visos actio Pauliana sąlygos, todėl ieškovo ieškinį atmetė. Teismas įvertino tai, kad šiuo metu iš atsakovo yra išieškota 1 500 Eur skola, atsakovas dirba, gauna pajamas, jog iš atsakovo antstolis išieško skolą ieškovo naudai. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo teisę laisva valia apsispręsti, priimti ar ne palikimą, ir atsakovo palikimo atsisakymo tikslas nebuvo išvengti atsakovo įsiskolinimo grąžinimo ieškovui. Pažymėjo, kad atsakovo palikimo atsisakymo panaikinimas ir išieškojimo nukreipimas į trečiojo asmens – atsakovo motinos, paveldėtą turtą – butą, kuris yra vienintelis jos turimas turtas, būtų neteisingas šio asmens atžvilgiu. Nurodė, kad su ieškovo argumentais dėl palikimo priėmimo atsisakymo teismas sutiktų, jeigu atsakovas būtų vienintelis paveldėtojas, tačiau nagrinėjamu atveju ne tik atsakovas atsisakė savo dalies trečiojo asmens naudai, bet ir atsakovo brolis.
34. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nurodydamas, kad šiuo atveju egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos ieškiniui patenkinti, tarp kurių ir: i) kreditoriaus teisių pažeidimas, kadangi atsakovas, sudaręs ginčijamą sandorį, sąmoningai sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu); ii) atsakovo nesąžiningumas, kadangi atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimą kreditoriui, jis suvokė, kad nesiėmus veiksmų palikimui priimti, bus sumažintos galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus ir taip bus pažeistos kreditoriaus teisės. Pažymi, kad išieškojimo nukreipimas į trečiojo asmens paveldėto turto dalį negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis šio asmens teisėtus interesus, nes atsakovui neatlikus nesąžiningų veiksmų, t. y. priėmus jam po tėvo mirties tenkančią palikimo dalį, trečiasis asmuo nebūtų įgijęs teisės šio turto paveldėti.
35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ieškovo apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančiu vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą priimti palikimą, (ne)pagrįstumo
36. Nagrinėjamu atveju ieškovas, kaip atsakovo kreditorius, CK 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą.
37. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
38. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Šio instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).
39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu būtų patenkintas, turi būti nustatyta, kad actio Pauliana sąlygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.
41. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindžia Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-1799-723/2010 dėl įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo. Byloje ginčo dėl to, kad ieškovas, 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmęs reikalavimo teisę, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą pagal minėtą vykdomąjį raštą, kurį priverstinai vykdo antstolis Robertas Vasiliauskas vykdomojoje byloje Nr. 0179/11/00113, nekilo, todėl laikytina, kad ieškovas yra atsakovo kreditorius ir teisėjų kolegija dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako.
42. Kadangi ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės remiasi actio Pauliana sąlygomis dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamą sandorį ir atsakovo nesąžiningumo, teisėjų kolegija toliau pasisako šiais aspektais.
43. Ieškovas nurodo, kad atsakovas, sudaręs ginčijamą sandorį, sumažino savo turto apimtį ir apsunkino savo galimybę atsiskaityti su ieškovu, dėl ko buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Teisėjų kolegija su šiuo ieškovo apeliacinio skundo argumentu sutinka dėl žemiau nurodomų motyvų.
44. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.
45. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
46. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).
47. Nagrinėjamu atveju atsakovas, po savo tėvo A. S. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas pirmos eilės įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti dalį mirusio tėvo palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), notarui pateiktu bendru su savo broliu J. S. (kitu pirmos eilės įpėdiniu) 2011 m. vasario 24 d. pareiškimu atsisakė jiems priklausančios palikimo dalies. Visą palikimą (1/2 dalį buto) priėmė mirusį A. S. pergyvenusi sutuoktinė ir atsakovų motina – trečiasis asmuo K. S., kuriai 2011 m. kovo 8 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas (CK 5.13 straipsnis).
48. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal 2010 m. lapkričio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1799-723/2010 padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą. Antstolis pagal minėtą vykdomąjį raštą išieškojimą vykdo nuo 2011 metų. Nenustatyta, kad atsakovas ir šiuo metu turėtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Visgi nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas šiuo metu dirba ir gauna draudžiamąsias pajamas, iš kurių antstolis vykdo išskaitas įsiskolinimui dengti. Ieškovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu nurodė, kad nuo 2017 metų iš atsakovo buvo išieškota 1 500 Eur suma. Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo.
49. Įvertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliu, kuris taip pat atsisakė palikimo), darytina išvada, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusio tėvo palikimą, būtų įgijęs nuosavybės teisę į 3/8 dalis turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po jo tėvo mirties, darytina išvada, kad tokiu būdu buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimą ar jį iš esmės sumažinti).
50. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovui sudarant ginčo vienašalį sandorį, buvo pažeistos ieškovo, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus atsakovui priklausančios mirusio tėvo turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises.
51. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant nustatyto kreditoriaus teisių pažeidimo, visgi ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sąlygų egzistavimo fakto, o būtina jų visuma.
52. Ieškovas taip pat nurodo, kad egzistuoja kita actio Pauliana sąlyga – atsakovo nesąžiningumas. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimą kreditoriui ir jis suvokė, kad nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl ko bus pažeistos kreditoriaus teisės.
53. Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimą, buvo neatlygintinis bei vienašalis sandoris, šioje byloje trečiojo asmens (ne)sąžiningumas neturi teisinės reikšmės, todėl jis nevertintinas.
54. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sąžiningumo principo, turi būti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi būti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobūdį, juose galiojančią logiką bei sąžiningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.
55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
56. Objektyvusis sąžiningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti taikomas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė šalys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo būtinumo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo. Ginčijamo sandorio šalių sąžiningumas turi būti vertinamas iš sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, ką numatė ar galėjo numatyti šalys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).
57. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020, 44 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020, 30 punktas).
58. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
59. Byloje nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė A. S. ir K. S. (atsakovo tėvams). Ginčo dėl šių aplinkybių nekilo. Po atsakovo tėvo mirties (duomenys neskelbtini), palikimas atsirado tik į A. S. santuokoje priklausiusią 1/2 dalį minėto buto, o kita 1/2 dalis buto nuosavybės teise ir toliau liko K. S. nuosavybe (jai dėl to 2021 m. kovo 8 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, notarinio reg. Nr. 1875).
60. Atsakovas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad jie su broliu palikimo atsisakė motinos naudai, norėjo, kad visas butas priklausytų jai, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jos turimas turtas, ji pati sūnums teigė, kad butas priklauso jai. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir trečiasis asmuo K. S. Atsakovo ir jo brolio J. S. notarei pateiktas bendrai abiejų pasirašytas 2011 m. vasario 24 d. pareiškimas, kuriuo abu pirmos eilės įpėdiniai atsisakė savo dalies palikimo, iš esmės patvirtina buvus bendrą šių įpėdinių valią, jog visas paveldimas turtas atitektų likusiai įpėdinei – pergyvenusiai sutuoktinei (atsakovo ir jo brolio motinai), kuriai be kita ko, taipogi pagal įstatymą priklausė ir 1/4 dalis paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).
61. Tokiu būdu, įvertinusi konkrečias šios bylos aplinkybes, faktinę situaciją buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru sūnų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis buto (įskaitant jos nuosavybės teise turimą ir paveldėtą dalį), naudai, ir tokiu būdu užtikrinti jai vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).
62. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimą (jo per įstatyme nustatytą terminą nepriima arba jo atsisako), kai vienas iš tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu.
63. Kadangi nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė. Įvertinus tai bei tą aplinkybę, kad ieškovas apeliaciniame skunde dėsto tik argumentus, susijusius su actio Pauliana sąlygomis – kreditoriaus teisių pažeidimu ir atsakovo nesąžiningumu, teisėjų kolegija dėl kitų actio Pauliana sąlygų, kaip nekeičiančių teisinės situacijos vertinimo, egzistavimo nepasisako.
64. Nors nagrinėjamu atveju palikimą priėmusio asmens – trečiojo asmens K. S., galimas teisių pažeidimas, nukreipiant išieškojimą į tą palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakė, formaliai nėra vertintinas sprendžiant dėl reikalavimo, reiškiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nėra vienas iš jo taikymo sąlygų), tačiau į šią aplinkybę bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.
65. Šiuo atveju įvertinus tai, kad K. S. mirusio sutuoktinio palikimą priėmė dar 2010 m. gruodžio 14 d. notarui pateiktu pareiškimu (2011 m. kovo 8 d. jai išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas) ir šį turtą visą laiką iki ieškovo ieškinio teisme padavimo 2021 m. spalio 29 d., t. y. daugiau nei dešimt metų, ir iki šiol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo, turėdama pagrįstą lūkestį, jog paveldėtas turtas (butas, kuriame ji gyvena) nuo 2010 metų yra jos asmeninė nuosavybė, papildomai pažymėtina, kad tokio ieškovo reikalavimo tenkinimas ir išieškojimo nukreipimas į ginčo turtą (jo dalį), šiuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sąžiningumo principų, tačiau ir teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iš Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.
Dėl bylos baigties
66. Išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
68. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė. Kadangi nėra duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nėra ir pagrindo spręsti dėl jų priteisimo iš ieškovo. Tuo tarpu kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmestas, jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u t a r i a:
ieškovo PlusPlus Capital AS apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Giedrė Čėsnienė
Andrius Verikas
Renata Volodko