Civilinė byla Nr. 2A-484-790/2018

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00503-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.5; 2.6.18.6 

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Kaminta“ ir trečiojo asmens UAB ,,Šiltas namas“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-827-601/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždarosios akcinės bendrovės „Šiltas namas“, „Ekspertika ir „Darbasta“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kaminta“ (toliau – ir ieškovė, rangovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jai iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė, užsakovė) priteisti 464 833,88 Eur skolos ir 6 proc. dydžio procesines palūkanas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. tarp jos (rangovės) ir atsakovės (užsakovės) buvo sudaryta statybos darbų sutartis Nr. SR-1696 parengti darbo projektą ir atlikti apleistos teritorijos Žaliojoje gatvėje, Alytuje, sutvarkymo, pašalinant krūmus ir šiukšles, kanalizuojant griovį ir rekonstruojant gatvės paviršių, statybos darbus. Šalys sutartyje nustatė fiksuotą 2 750 165,05 Eur kainą už techniniame projekte nustatytų darbų atlikimą. Vėliau ši kaina buvo sumažinta: 1) atsisakyta sutartyje numatytų tunelio darbų įrengimo, šių darbų verte (585 469,67 Eur) buvo sumažinta bendra sutarties kaina, tačiau tokiai pačiai sumai buvo sudaryta kita rangos sutartis dėl tunelio įrengimo; 2) vykdant sutartį buvo atsisakyta dalies darbų ir papildomai sumažinta sutarties kaina 69 356,77 Eur suma. Po nurodytų kainos sumažinimų galutinė sutarties kaina buvo 2 095 338,61 Eur.

3.       Atsakovė pagal sutartį nėra sumokėjusi 267 180 Eur (už atliktų darbų aktuose Nr. 30-37 nurodytus darbus ir už nepagrįstai iš ieškovei priklausančių mokėjimų atsakovės išskaičiuotas 36 515,78 Eur netesybas). Ieškovė nurodė, kad visi darbai pagal sutartį buvo atlikti tinkamai, atsakovė rezultatu naudojasi, tačiau už darbus nesumoka. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad baigus sutarties vykdymą susidarė 80 221,70 Eur skirtumas tarp fiksuotos sutarties kainos ir atliktų darbų aktų, todėl ieškovė pasirašė atliktų darbų aktą ir pažymą Nr. 37, išrašė nurodytai sumai pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitą faktūrą. Tą darydama ieškovė rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jei sutartyje yra nustatyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė privalo sumokėti 36 515,78 Eur už nepagrįstai išskaitytas netesybas (delspinigius), apmokant už darbus pagal atliktų darbų aktus Nr. 1-29. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė už sutarties vykdymo vėlavimą nuo 2013 m. lapkričio mėnesio iki 2015 m. balandžio 30 d. priskaičiavo netesybas, tačiau jos negalėjo būti skaičiuojamos, nes nurodytu laikotarpiu šalys buvo sustabdžiusios (pratęsusios) darbų atlikimo terminus.

4.       Be to, ieškovei atsakovė yra skolinga 197 653,87 Eur už papildomus darbus, kuriuos sudaro 9 116,06 Eur skola už avarijos padarinių šalinimą ir 188 537,81 Eur už papildomus darbus, dėl kurių atsakovė nepriėmė išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir aktų. Apie papildomų darbų būtinybę atsakovei buvo pranešta ir apie darbų poreikį jai buvo žinoma, atsakovė pritarė, kad būtų atlikti papildomi darbai, tačiau delsė sudaryti sutartis. Papildomus drenažo, „gesinimo šulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbus, tunelio pamatų stiprinimo ir avarijos likvidavimo darbus buvo būtina atlikti kuo skubiau, nes tokių darbų neatlikus nedelsiant ir sustabdžius statybos darbus objektas būtų buvęs sugadintas. Kadangi papildomi darbai buvo atlikti atsakovės interesais, todėl net ir nesudarius sutarčių dėl papildomų darbų atlikimo ieškovė turi teisę į apmokėjimą už juos. Ieškovė pažymi, kad visų papildomų darbų, išskyrus avarijos likvidavimo darbus, atlikimą lėmė techninio projekto trūkumai ir klaidos. Pagal viešojo pirkimo konkurso sąlygas užduotis parengti techninį projektą rangovui nebuvo priskirta, šis statybos normatyvinis dokumentas jau buvo parengtas, įėjo į konkurso dokumentų sudėtį, pagal jį reikėjo skaičiuoti darbų apimtis ir teikti pasiūlymo kainą. Pagal sutarties 4.5.2 punktą klaidos, netikslumai ir trūkumai techniniame projekte yra priskiriami užsakovo atsakomybei ir rizikai. Ieškovė atliko šiuos papildomus darbus:

4.1.                      Ieškovė papildomai įrengė drenažą prie tunelio ir lauko laiptų, šie darbai projekte nebuvo numatyti, jų teikdama pirkimo pasiūlymą ieškovė negalėjo numatyti, nes techniniame projekte esančioje 2009 m. spalio mėnesio „Inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitoje“ buvo nurodytas žemesnis gruntinio vandens lygis nei faktiškai buvo aptiktas pradėjus vykdyti darbus. Atsakovė žinojo apie būtinybę atlikti šiuos papildomus darbus ir sutiko už juos atsiskaityti, nes tą patvirtinta vykusių pasitarimų protokolai. Darbus buvo būtina atlikti nedelsiant, nes iš šlaito veržėsi šaltiniai, vanduo tekėjo ant trinkelių. Neįrengus drenažo būtų susilpnėję tunelio pamatai ir laiptai, t. y. susiklosčiusi situacija buvo pavojinga objektui.

4.2.                      Ieškovė įrengė lauko nuotekų tinklų „gesinimo šulinį“. Rengiant darbo projekto dalį dėl lauko lietaus nuotekų įrengimo buvo nustatyta, kad iš Ligoninės gatvės atitekėjusios lauko lietaus nuotekos krenta iš didelio aukščio ir ardo gelžbetonines lietaus nuotekų tinklų d1600 konstrukcijas. Atsakovės interesais, siekiant, kad nebūtų gadinamas darbų rezultatas, darbo projekte buvo suprojektuotas ir įrengtas „gesinimo šulinys“, kuris techniniame projekte suprojektuotas nebuvo. Iš techninio projekto šio papildomo darbo poreikio nebuvo galima iš anksto numatyti.

4.3.                      Ieškovė atliko papildomų, techniniame projekte nesuprojektuotų lietaus nuvedimo nuo garažų darbų. Skubiai neatlikus šių darbų grėsė paplovimai ir atliktų darbų rezultato sugadinimas, todėl ieškovė nedelsiant atliko papildomus lietaus nuotekų nuvedimo darbus. Atsakovei buvo žinoma apie papildomų darbų būtinybę ir ji jiems pritarė. Darbus buvo būtina atlikti nedelsiant, nes lietaus nuotekos tekėjo į Žaliąją gatvę ir buvo pradėjusios ardyti darbų rezultatą. Skubiai neatlikus darbų būtų kilusi reali darbų rezultato sugadinimo ir žuvimo grėsmė. Taigi, ieškovė neturėjo galimybės laukti, kol atsakovė formalizuos gamybiniuose pasitarimuose duotus įpareigojimus.

4.4.                      Ieškovė taip pat atliko papildomų darbų įrengiant papildomus, techniniame projekte nesuprojektuotus, lietaus nuotekų tinklus. Atsakovei apie būtinybę suprojektuoti ir atlikti papildomus darbus buvo žinoma, nes toks klausimas buvo sprendžiamas gamybiniuose pasitarimuose. Darbų neatlikus, būtų kilusi jau atliktų darbų rezultato sugadinimo ir žuvimo grėsmė.

4.5.                      Ieškovė atliko papildomus žemės darbus. Teikiant pasiūlymą konkursui buvo remtasi techninio projekto medžiagų žiniaraščiais, tačiau jie neatitiko faktinės situacijos. Tikrojo darbų kiekio nebuvo galima numatyti iš anksto. Nors minėti žemės darbai nebuvo būtini siekiant išsaugoti jau atliktų darbų rezultatą, tačiau jie buvo būtini užbaigti objektą. Šalių sudarytos sutarties 5.22 punkte buvo numatyta, kad darbų vykdymo metu išaiškėjus papildomiems darbams, kurie negalėjo būti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių negalima užbaigti sutarties, jie įstatymų nustatyta tvarka bus perkami papildomai.

4.6.                      Ieškovė atliko papildomus darbus įrengdama pėsčiųjų tiltelį. Techniniame projekte pėsčiųjų tiltelis buvo suprojektuotas, tačiau vykdant sutartį paaiškėjo, kad pagal techninį projektą suprojektuoto tiltelio įrengti neįmanoma – tiltelio viršutinė altitudė prieštaravo aukščių planui. Tiltelio įrengimo darbų pagal techninį projektą buvo atsisakyta, už tą tiltelį, kuris buvo suprojektuotas techniniame projekte, buvo sumažinta sutarties kaina. Ieškovė įrengė naują tiltelį, dėl kurio įrengimo su atsakove buvo pasiekusi susitarimą, todėl šis ieškovės atliktas darbas turi būti laikomas papildomu.

4.7.                      Ieškovė atliko papildomus tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidą. Techninis projektas dėl tunelio įrengimo buvo su esminiais trūkumais, todėl buvo taisomas net kelis kartus. Vykdant pirkimą ir šalims sudarant sutartį dėl techninio projekto, C laida dar nebuvo parengta, todėl šie darbai nepatenka į 2014 m. kovo 7 d. statybos rangos sutartyje nurodytus darbus. Dėl šios priežasties nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, atsiskaičiusi pagal šią sutartį, atsiskaitė ir už papildomus tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidą. Atsakovė sutiko su C laidos sprendiniais, žinojo apie papildomus darbus ir jų kainą, pasirašė 2014 m. gegužės 7 d. nenumatytų darbų aktą, todėl turi sumokėti ieškovei už papildomai atliktus darbus. Šių papildomų darbų poreikis atsirado dėl techninio projekto B laidos klaidų.

4.8.                      Ieškovė taip pat atliko papildomus darbus likviduojant avarijos padarinius, kai 2015 m. rugsėjo 16 d. liūties metu buvo nuplautas Ligoninės gatvės šaligatvis, dalis šlaitų, išplautas gruntas po lauko laiptais LL-2 ir keltuvo pamatu, užkišta kanalizacija ir užneštas gruntu upelis. Atliktais darbais buvo siekiama pašalinti avarijos padarinius ir užkirsti kelią tolimesniam objekto gadinimui. Darbų atlikimas buvo suderintas su atsakove, atsakovė avarijos metu jau naudojosi darbų rezultatu, o dėl įvykusios avarijos ieškovės kaltės nėra.

5.       Atsakovė su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2017 m. spalio 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės 276 296,06 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitą ieškinio dalį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, spręsdamas dėl įsiskolinimo pagal 2012 m. gruodžio 28 d. sutartį, nurodė, kad statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis, 6.687 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje buvo nustatyta konkreti (fiksuota) kaina – 2 095 338,61 Eur, visi darbai yra tinkamai atlikti, objektu naudojamasi pagal paskirtį, tą patvirtina byloje esantys duomenys. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tam tikri darbai pagal sutartį būtų neatlikti, todėl atsakovė turi pareigą ieškovei sumokėti už atliktus darbus sutartyje nustatytą kainą, nepriklausomai nuo to, kiek išlaidų sutartiems darbams atlikti ieškovė turėjo. Atsakovės argumentus, kad tam tikrame statybos etape nebuvo atlikti tam tikri darbai, kad atsakovė neturi mokėti už didesnį nei sutartyje numatytą trinkelių grindinio įrengimo plotą, teismas laikė nepagrįstais, nes net ir esant ieškovės prašymui sumokėti už tokius darbus, nėra pasiekiama fiksuota sutarties kaina, kurios turi teisę prašyti ieškovė. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 267 180 Eur už darbus, atliktus pagal sutartį, yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

8.       Teismas, spręsdamas dėl 197 653,87 Eur skolos už papildomus darbus, nurodė, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje.

9.       Teismas nurodė, kad tam, jog rangovas įgytų teisę gauti didesnę kainą už atliktus darbus negu yra numatyta sutartyje (CK 6.684 straipsnio 4 dalis) turi būti nustatyta: ar ieškovės nurodomi darbai laikytini papildomais darbais, t. y. ar tai nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose darbai ir ar jų nebuvo galima numatyti viešojo pirkimo metu, 2) ar atsakovė buvo informuota apie papildomus darbus, 3) ar darbai atitiko užsakovo (atsakovės) interesus, 4) ar tai buvo skubūs (neatidėliotini) darbai, 5) ar dėl jų neatlikimo galėjo žūti ar būti sugadintas statybos objektas.

10.       Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl skolos už papildomai atliktus darbus priteisimo, įrodinėjo, kad techninis projektas buvo su trūkumais, pagal jį nebuvo galima numatyti būtinų papildomų darbų, o jiems paaiškėjus buvo reikalinga skubiai atlikti šiuos darbus, nes, priešingu atveju, būtų buvę sugadinti jau atlikti darbai. Teismas, spręsdamas dėl papildomų darbų, nustatė, kad 2012 m. gruodžio 28 d. sutartimi buvo nustatyta fiksuota 2 750 165, 05 Eur kaina, kuri sutarties vykdymo eigoje buvo sumažinta: 1) dalį darbų išskyrus į atskirą sutartį, t. y. 2014 m. kovo 7 d. sutartį dėl tunelio įrengimo atviru būdu (kaina sumažėjo 585 469,67 Eur), 2) atsisakius dalies darbų (kaina sumažėjo 69 356,77 Eur). Taigi, likusi 2012 m. gruodžio 28 d. sutarties kaina – 2 095 338,61 Eur, o 2014 m. kovo 7 d. sudarytos sutarties kaina – 578 219,32 Eur. Tai reiškia, kad bendra viešųjų pirkimų metu nupirktų darbų kaina – 2 673 557,93 Eur. Sutarčių dėl ieškovės nurodomų atliktų papildomų darbų nebuvo sudaryta. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog jos nurodomi darbai yra papildomi darbai, kurie neįeina į sutartyje numatytų darbų apimtį, ir kad egzistavo išimtinės aplinkybės, leidžiančios keisti sutarties kainą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodomų papildomai atliktų darbų kaina neviršija 15 procentų sutarties kainos (2 673 557,93 Eur), šių atliktų darbų kaina yra apie 7,39 procento bendros sutarties kainos, todėl ieškovė neįgijo teisės dėl atsakovės daromų pakeitimų sutarties dokumentuose reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą (CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalys).

11.       Sutartis buvo sudaryta ieškovei laimėjus atsakovės paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą, kurio sąlygose nurodyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sąrašu, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas. Skaičiuodamas pasiūlymo kainą tiekėjas privalo numatyti visus objektui sutvarkyti būtinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektą ir užtikrinti reikiamą objekto funkcinę paskirtį. Atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos tiekėjas privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka tiekėjui. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir tiekėjas juos privalės atlikti savo sąskaita. <...> Darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobūdžio. Perkančioji organizacija organizuoja susitikimą su tiekėjais apžiūrėti objektą <...> (sąlygų 8 punktas). Teismas, atsižvelgdamas į konkurso sąlygas, taip pat į suteiktą galimybę ieškovei apžiūrėti objektą, sprendė, kad ieškovė, būdama savo srities profesionalė, neabejotinai turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumą (šlaitus ir pan.), šalia esančias aplinkines teritorijas, galinčias turėti įtakos objekto statybai bei suprasti, jog galutiniai (tikslesni) darbų kiekiai, jų apimtys paaiškės tik vykdant statybos darbus bei už juos nebus papildomai mokama ir, kad juos turi įsivertinti ieškovė, teikdama pasiūlymą. Ieškovė šiomis aplinkybėmis pasiūlė mažiausią kainą, todėl ir buvo pripažinta laimėtoja ir su ja sudaryta statybos darbų sutartis. Teismas pažymėjo, kad iš esmės neturėtų būti tokių situacijų, kai konkurso būdu laimėjusi šalis savo pasiūlytą darbų kainą (sutarties kainą) padidina, prisidengdama neva atsiradusiais papildomais darbais. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju sutarties sąlygos ir šalių valia patvirtina, jog papildomi darbai, jeigu ir būtų būtinybė juos atlikti, turėjo būti perkami papildomai, bet ne ieškovės atliekami nesant rašytinio susitarimo, jau po tokių darbų atlikimo tiesiog prašant už juos apmokėti.

12.       Be to, teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad techninio projekto (A laida) dėl tunelio įrengimo keitimas, numatant tunelį įrengti ne uždaru būdu, o atviru būdu, buvo inicijuojamas ieškovės dėl ekonominio naudingumo. Dėl tunelio įrengimo atviru būdu sudarius atskirą sutartį, pradinė (bendra) sutarties kaina nežymiai sumažėjo, tačiau prireikė atlikti kitų darbų (tunelio drenažo, „gesinimo šulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas), kurie bendrą sutarties kainą padidina. Teismas nesutiko su ieškove, kad tunelį įrengti uždaru būdu pagal techninio projekto A laidą nebuvo galimybės. Teismo nuomone, toks tunelio įrengimas yra brangesnis nei ieškovės pasiūlytas, tačiau įgyvendinamas ir tą patvirtino projektuotojas. Dėl tunelio įrengimo būdo pakeitimo, ieškovei siekiant sumažinti sąnaudas jam įrengti, papildomai atsiradę darbai (tunelio drenažo, „gesinimo šulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas) negali būti laikomi papildomais, atsakovės interesus atitinkančiais, darbais. Dėl šių darbų atlikimo aiškiai padidėjo kaina, o tai patvirtina, kad jie aiškiai neatitiko atsakovės interesų už sutarties kainą gauti tinkamai įrengtą (funkcionuojantį) objektą. Teismas taip pat pažymėjo, kad techniniame projekte buvo numatytas lauko lietaus nuotekų tinklų įrengimas, todėl ieškovė tam, jog šie tinklai funkcionuotų tinkamai, privalėjo numatyti ir įvertinti tam tikrų darbų būtinybę („gesinimo šulinio“ įrengimą, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimą ir pan.).

13.       Teismas taip pat nesutiko, kad žemės darbų kiekio padidėjimas darbo projekte lyginant su techniniu projektu (pagal ekspertizės aktą apie 72 proc.) laikytinas papildomais žemės darbais. Ieškovė turėjo galimybę prieš teikdama pasiūlymą apžiūrėti objektą, susipažino su konkurso sąlygomis, kuriose numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas, o darbų kiekiai yra orientacinio pobūdžio. Ieškovė pasiūlymo metu šių aplinkybių neįvertino, nors tą privalėjo padaryti, todėl, teismo vertinimu, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.

14.       Teismas sutiko su atsakove, kad pėsčiųjų tiltelį ieškovė įrengė nesant šiems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant neatidėliotino būtinumo jiems atlikti. Atsakovė buvo pradėjusi šių darbų pirkimo procedūras, tačiau ieškovė ignoravo atsakovės vykdomus pirkimus, įrengė pėsčiųjų tiltelį ir šiuos darbus vertina kaip papildomus darbus. Teismo nuomone, tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, jais siekiama gauti apmokėjimą už atliktus darbus pagal savo nustatytą kainą, t. y. išvengiant viešųjų pirkimų procedūrų. Teismas sprendė, kad tokiu atveju atsakovei negali kilti pareiga apmokėti už darbus, juos atsakovė atliko savo rizika.

15.       Ieškovė negalėjimą pagal techninį projektą numatyti papildomų darbų būtinybės ir jų reikalingumo grindžia teismo ekspertizės aktu Nr. 16-48, tačiau teismas neatsižvelgė į eksperto išvadas. Pirma, teismo nuomone, eksperto išvados, susijusios su tam tikrų rangovės pareigų buvimu ar nebuvimu, jos galimybėmis įvertinti reikiamus darbus bei medžiagų kiekius, pareiga tikrinti techninio projekto sprendinius, dalyvaujant skelbtame viešajame pirkime ir siekiant ateityje tinkamai įvykdyti darbų projekto parengimo užsakovei (atsakovei) paslaugą bei atlikti būsimus darbus už siūlomą kainą, jeigu pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, yra labiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis. Antra, ekspertizės tyrimo metodikoje nurodyta, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada <...>. 

16.       Teismas dėl visų pirmiau nurodytų aplinkybių sprendė, kad ieškovės nurodomi kaip papildomi darbai nelaikytini papildomais darbais (išskyrus 2015 m. rugsėjo 16 d. avarijos likvidavimo darbus). Šie darbai nebuvo įsigyti kaip numato sutartis (nėra pasirašytos sutarties dėl papildomų darbų), be to, ieškovė neįrodė, jog šie darbai buvo neatidėliotini (skubūs), kad jie atitiko atsakovės interesus. Teismas ieškovės ieškinio reikalavimo dalį, susijusią su skolos už papildomai atliktus darbus priteisimu, atmetė. Teismas situaciją, kai nenustatytas papildomų darbų faktas, o rangovė prašo priteisti visą likusią sutartą sutarties kainą (80 221,70 Eur – sutaupytos lėšos), nors faktiškai darbų už šią sumą neatliko, ir tuo pačiu prašo priteisti apmokėjimą už tame objekte atliktus papildomus darbus, vertino kaip neatitinkančią sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. 

17.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais dėl 9 116,06 Eur skolos priteisimo už 2015 m. rugsėjo 16 d. avarijos likvidavimo darbus. Teismas nustatė, kad avarijos kilimo dieną atsakovė jau naudojosi objekto dalimi, kurioje kilo avarija, o šlaito nuslinkimo priežastis – vandens surinkimo trapų užsikišimas lapais, todėl už avarijos padarinių šalinimą atsakovė turi sumokėti ieškovei (CK 6.694 straipsnio 3 dalis, sutarties 4.6.1 punktas). Taigi, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 197 653,87 Eur skolos už papildomus darbus, turi būti tenkinamas iš dalies, priteisiant 9 116,06 Eur. Likusią reikalavimo dalį, susijusią su skolos už papildomai atliktus darbus priteisimu, teismas atmetė. Bendrą ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą sudaro 276 296,06 Eur (267 180 Eur + 9 116,06 Eur), teismas taip pat už šią sumą priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 

18.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nustatė, kad byla yra didelės apimties ir sudėtinga, joje yra specialių žinių reikalingumas, buvo būtina vykti į kitą vietovę, ginčo suma taip pat yra didelė. Ieškovės advokato nurodomos darbo ir laiko sąnaudos: parengtas ieškinys, prašymas dėl ekspertizės skyrimo, 3 rašytiniai paaiškinimai, baigiamoji kalba, vyko 10 teismo posėdžių, kurių bendra trukmė apie 15 val., advokatas teikė konsultacijas, rinko įrodymus. Remdamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), teismas sprendė, kad ieškovės pagrįstos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra 8 000 Eur. Kadangi buvo tenkinta 59 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės teismas priteisė 4 720 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, 3 426 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 1 428 Eur ekspertizės išlaidų, viso 9 574 Eur. 

19.       Teismas tretiesiems asmenims, nepareiškusiems byloje savarankiškų reikalavimų ir dalyvavusiems atsakovės pusėje, UAB „Šiltas namas“, UAB „Ekpertika“ ir UAB „Darbasta“ priteisė iš ieškovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 41 proc. trečiųjų asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų.

20.       Teismas taip pat iš šalių priteisė bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro 53,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. iš ieškovės priteisė – 22 Eur, o iš atsakovės – 32 Eur (CPK 96 straipsnis).

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Kaminta“ prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 188 537,82 Eur skolą už papildomus darbus, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovės 188 537,82 Eur skolą už papildomus darbus, pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 29 056,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1.                      Teismas riziką dėl techninio projekto detalumo perkėlė rangovui. Rangovas nėra atsakingas už techninio projekto klaidas. Darbų vykdymo eigoje atsirado tokių papildomų darbų poreikis, kurių nebuvo galima numatyti iš anksto ir kurie techniniame projekte apskritai nebuvo suprojektuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 yra pateiktas išaiškinimas, kad rizika dėl techninio projekto trūkumų negali tekti rangovui. Nagrinėjamu atveju papildomi darbai yra atsiradę ne todėl, kad rangovas būtų nenumatęs kokių nors techniniame projekte nurodytų darbų kiekių, o todėl, kad minėti papildomi darbai apskritai nebuvo numatyti techniniame projekte. Papildomų darbų poreikis paaiškėjo vykdant darbus. Tai reiškia, kad papildomų darbų poreikį lėmė aplinkybės, už kurias yra atsakinga atsakovė. Aplinkybę, kad papildomi darbai nebuvo numatyti techniniame projekte ir kad pagal techninį projektą papildomų darbų iš anksto nebuvo galima numatyti, yra patvirtinę net keli statybų srities specialistai – tiek teismo ekspertas prof. dr. S. M., atlikęs 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizę, tiek statytojo atstovas statybos techninis prižiūrėtojas S. S., liudijęs 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu. 

21.2.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad eksperto išvados yra labiau teisinio, o ne ekspertinio pobūdžio ir kad ekspertizės tyrimo metodikoje yra paminėta, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Pirma, vienas iš ekspertui užduotų klausimų buvo, ar pagal techninį projektą buvo galima iš anksto numatyti papildomų darbų poreikį, o šis klausimas ir eksperto išvados atsakant į šį klausimą yra faktinio pobūdžio. Antra, teismas sprendime nekorektiškai remiasi ekspertizės tyrimo metodikoje nurodyta sakinio dalimi, pakeičiant eksperto mintį.

21.3.                      Papildomus darbus buvo būtina atlikti neatidėliotinai, nes buvo kilusi grėsmė objekto saugumui, ardomi jau atlikti darbai, t. y. buvo susiklosčiusi išimtinė CK 6.684 straipsnio 5 dalies nuostatas atitinkanti situacija, todėl ieškovė turi teisę dėl jų apmokėjimo.

21.3.1.                      Aplinkybė, kad neįrengus tunelio drenažo, „gesinimo šulinio“ būtų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui yra nustatyta ekspertizės akte ir tą taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai.

21.3.2.                      Techniniame projekte nebuvo išspręstas klausimas dėl į tvarkomą teritoriją atitekančio vandens iš aplinkinių teritorijų. Iš anksto numatyti, kad reikės įrenginėti lietaus nuvedimą iš aplinkinių teritorijų, nebuvo įmanoma. Būtinybė įrengti lietaus nuvedimą paaiškėjo pradėjus darbą ir esant liūtims, nesant liūčių to numatyti rangovė negalėjo. Be to, lietus buvo nuvedamas ne iš tvarkomos teritorijos, o iš aplinkinių garažų teritorijų, kurios nepateko nei į objekto, nei į techninio projekto apimtį. Aplinkybę, kad neįrengus papildomo lietaus nuvedimo būtų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui, yra nustatyta ekspertizės akte ir tą taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai.

21.3.3.                      Papildomų darbų poreikis dėl lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo iškilo todėl, kad atsakovė nebuvo išsprendusi vandens surinkimo aplinkinėse teritorijose, nepatenkančiose į tvarkomą objektą. Aplinkybę, kad skubiai neįrengus lietaus vandens surinkimo trapų, būtų kilusi grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui, yra nustatyta ekspertizės akte ir tą taip pat patvirtina S. S. 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė turėjo numatyti darbus, susijusius su aplinkinėmis teritorijomis, nes negalima reikalauti, jog rangovas, dalyvaujantis konkurse dėl darbų atlikimo konkrečioje miesto teritorijoje, aiškintųsi viso Alytaus miesto lietaus surinkimo problemas. Teismas, keldamas tokius reikalavimus rangovui, pažeidžia protingumo ir proporcingumo principą.

21.3.4.                      Aplinkybę, kad neatlikus papildomų tunelio pamatų stiprinimo darbų pagal techninio projekto C laidą būtų kilusi tunelio griūties rizika, patvirtina eksperto išvada bei statybos techninio prižiūrėtojo liudijimas. Sutartyje, pagal kurią buvo pirkti tunelio įrengimo darbai, yra nurodyta, kad tunelio įrengimo darbai perkami pagal B laidą. Atlikus atsakovės projektuotojo parengtos techninio projekto konstrukcijų dalies (tunelio) B laidos ekspertizę, buvo nustatyta, kad techniniame projekte numatyti tunelio pamatų sprendiniai neatitinka ES direktyvos 89/106 EC reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, jau po 2014 m. kovo 7 d. statybos darbų sutarties sudarymo, taisant techninio projekto B laidos klaidas, buvo parengta techninio projekto C laida, kuri 2014 m. balandžio 23 d. buvo perduota atsakovei derinti. Techninio projekto C laidoje, lyginant su B laida, buvo numatyti papildomi darbai stiprinant tunelio pamatus, kurių atsakovė 2014 m. kovo 7 d. sutartimi nėra nupirkusi. Techninio ir darbo projektų B ir C laidų skirtumai taip pat yra užfiksuoti ir projektų dalinės ekspertizės aktuose.

21.4.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.685 straipsnio 2 dalyje nustatyta 15 procentų kainos padidėjimo riba, nes pagal CK 6.685 straipsnį kaina gali būti didinama dėl pasikeitusių aplinkybių, o ieškovė savo reikalavimą grindžia pagrindais, įtvirtintais CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse, dėl atsiradusių papildomų darbų. Sprendime nurodyta 15 procentų riba taikoma tik esant pasikeitusioms aplinkybėms, kai padidėja arba įvykdymo kaina arba iš esmės sumažėja gaunamas vykdymas, o ne papildomų normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatytų darbų atveju.

21.5.                      Atsakovė, nors ir žinodama, kad darbai būtini bei sutikdama dėl jų atlikimo, pažeisdama sutarties 5.22 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) įtvirtintas pareigas, papildomų darbų pirkimo ir sutarčių sudarymo neorganizavo. Atsakovė šiuo atveju turi naudos iš savo neteisėtų veiksmų – naudojasi darbų rezultatu, tačiau už juos neatsiskaito, motyvuodama, kad nėra sudaryta pirkimo sutarčių. Tokia situacija prieštarauja sąžiningumo principui. Aplinkybę, kad atsakovė buvo informuota ir žinojo apie visų papildomų darbų poreikį, pritarė tam, jog darbai būtų atlikti, prašė rangovo atlikti darbus, vykdomų darbų nestabdė, patvirtina statybos dalyvių pasitarimų protokolai, šalių susirašinėjimas, taip pat statytojo atstovo statybos techninio prižiūrėtojo liudijimas teismo posėdžio metu.

21.6.                      Aplinkybė, kad techninis projektas nebuvo keičiamas, nepaneigia fakto, kad papildomi darbai buvo atlikti. Pagal objekto pridavimo metu galiojusią Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ redakciją nebuvo privaloma keisti techninio projekto, jei nesikeitė esminiai statinio projekto sprendiniai ir to nepageidauja statytojas. Šiuo atveju techninio projekto klaidos buvo ištaisytos darbo projekto rengimo metu. Atsakovė taupė lėšas ir nenorėjo koreguoti jos pačios rengto techninio projekto.

21.7.                      Sprendimas keisti tunelio įrengimo būdą iš uždaro į atvirą yra atsakovės kaip užsakovės, o ne ieškovės kaip rangovės sprendimas, todėl su tuo susijusios rizikos negali būti perkeliamos rangovei. Tunelio įrengimo būdą iš uždaro į atvirą atsakovė keitė todėl, kad techninio projekto A laidoje numatytas tunelio įrengimo būdas buvo nepritaikytas esamai faktinei situacijai. 2013 m. vasario 28 d. atlikus techninio projekto dalies ekspertizę paaiškėjo, kad numatytas tunelio po Ligoninės gatve Alytuje įrengimo būdas yra praktiškai neįgyvendinamas, atitinkamai, 2013 m. vasario 28 d. UAB „Įraža“ eksperto išvadoje Nr. 13-02/02 ekspertas rekomendavo koreguoti techninio projekto sprendinius. Siekiant įrengti tunelį pagal A laidą sankasa būtų tiesiog sugriuvusi (susideformavusi), kadangi sankasos gruntas piltinis, o toks gruntas netinkamas tuneliui įrengti. Šias aplinkybes patvirtina statybos techninio prižiūrėtojo ir ieškovės atstovo paaiškinimai, duoti 2017 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdžio metu.

21.8.                      Teismas nepagrįstai nepriteisė lėšų už įrengtą pėsčiųjų tiltelį. Techniniame projekte pėsčiųjų tiltelis buvo suprojektuotas, tačiau vykdant sutartį paaiškėjo, kad pagal techninį projektą suprojektuoto tiltelio įrengti neįmanoma, nes tiltelio viršutinė altitudė prieštarauja aukščių planui ir jį būtina perprojektuoti. Atsakovė pritarė tam, kad tiltelis būtų pakeistas. Tiltelio, kuris buvo suprojektuotas techniniame projekte, kaina yra sumažinta sutarties kaina. Ieškovė 2015 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei nevykdomų tiltelio darbų aktą ir lokalinę sąmatą ir informavo atsakovę, kad nevykdomų darbų apimtimi yra sumažinama sutarties kaina. Tačiau už tiltelio įrengimą pagal pataisytą projektą taip pat nėra atlyginta. Kadangi tiltelis yra įrengtas, juo atsakovė naudojasi, tačiau už jį nėra atlyginta, atsakovė yra nepagrįstai praturtėjusi.

21.9.                      Teismas nepagrįstai vertino, kad net 72 proc. (grunto užpylimo darbai) ir 116 proc. (rekonstruojama natūralių šlifuotų riedulių danga) padidėję žemės darbų kiekiai lyginant su techninio projekto sprendiniais nelaikytini papildomais darbais. Techninis projektas buvo rengtas vadovaujantis klaidinga topografine nuotrauka. Žemės darbai buvo suprojektuoti ant netinkamos nuotraukos, todėl dirbant paaiškėjo, kad faktinė situacija neatitinka projekto. Patys projektuotojai darbų vykdymo eigoje sutiko, kad topografinės nuotraukos yra neteisingos. Teismas, rangovui perkeldamas riziką dėl tokių didelių kiekių paklaidų, sumenkina techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento reikšmę ir įteisina situaciją, kai perkančioji organizacija iš anksto nustatydama galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai. Tokia teismo pozicija prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 pateiktam išaiškinimui, kad rizika dėl techninio projekto trūkumų negali tekti rangovui. Nors darbų žiniaraštyje ir numatyta, kad žemės darbų kiekiai gali keistis ir jie bus tikslinami darbo projekte, tačiau faktiniai kiekiai nuo suprojektuotų negali skirtis neprotingai daug. Šiuo atveju jie išaugo dvigubai. Papildomi darbai buvo būtini užbaigti projektą.

21.10.                      Teismas sprendime nepagrįstai sprendė, kad pagrįstomis laikytina tik 8 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti iš 20 830 Eur patirtų. Susidariusias išlaidas lėmė ypatingai didėlė bylos apimtis ir ginčo suma, didelis teiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių skaičius, bylos sudėtingumas, nes byloje yra keliami klausimai, kuriems reikia specialių žinių. Šios aplinkybės pagrindžia, kad visa 20 830 Eur suma yra pagrįsta.

22.       Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ 3 445,83 Eur bylinėjimosi išlaidų dalį ir dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1.                      Teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi išlaidas remdamasis ieškovės bendra ieškinio suma. Trečiojo asmens suinteresuotumas buvo ne dėl visos ieškovės ieškinio dalies, o išimtinai tik dėl tos dalies, kuri susijusi su papildomais darbais ir kuri sudaro būtent 41 proc. ieškinio sumos, kuri buvo atmesta. Tai reiškia, kad ši 41 proc. visos ieškinio sumos dalis už papildomus darbus trečiojo asmens atžvilgiu sudaro 100 proc. konkrečiai trečiojo asmens suinteresuotumo bylos baigtimi. Dėl tos priežasties trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant tik į tai, kad nebuvo konstatuotos jokios ieškovės nurodytos tariamos techninio projekto klaidos ir tik tai, kokia dalimi yra tenkinama būtent 41 proc. visos ieškinio sumos dalis už papildomus darbus. Kadangi teismas sprendime konstatavo, kad jokių techninio projekto klaidų nebuvo ir už papildomus darbus ieškinys turi būti atmestas, trečiojo asmens atžvilgiu laikoma, kad 100 proc. reikalavimų, su kuriais yra susiję trečiasis asmuo, yra atmesti. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui turėjo būti priteista 5 839,83 Eur bylinėjimosi išlaidų.

23.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais: 

23.1.                      Ieškovė neteisingai nurodo papildomų darbų atlikimo priežastį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad tunelio įrengimo būdas buvo keičiamas ne dėl to, kad jo nebuvo galima praktiškai įgyvendinti, o dėl ieškovės siekio sutaupyti. Techninio projekto (A laida) dėl tunelio įrengimo keitimas, numatant tunelį įrengti ne uždaru būdu, o atviru būdu buvo inicijuotas ieškovės ir nulemtas ekonominio naudingumo. Dėl tunelio įrengimo atviru būdu sudarius atskirą sutartį, pradinė (bendra) sutarties kaina sumažėjo. Tačiau sudarius tunelio įrengimo atviru būdu sutartį, ieškovė pakeitė savo poziciją ir pradėjo aiškinti, jog atsirado reikalingumas atlikti kitus darbus, kurie neva nėra numatyti pagal sutartį (tunelio drenažo, „gesinimo šulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas) ir kurie bendrą sutarties kainą padidina. Be to, teismas įvertino, jog techniniame projekte buvo numatytas lauko lietaus nuotekų tinklų įrengimas, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė tam, kad šie tinklai funkcionuotų tinkamai, pasiūlymo pateikimo metu privalėjo numatyti ir įvertinti tam tikrų darbų būtinybę („gesinimo šulinio“ įrengimą, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimą ir pan.). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog techniniame projekte nebuvo klaidų ir trūkumų, dėl kurių nebuvo galima iš anksto numatyti būtinų papildomų darbų.

23.2.                      Teismas padarė pagrįstas išvadas, kad teismo ekspertizės aktas Nr. 16-48 ir statybos techninio prižiūrėtojo S. S. parodymai nepagrindžia papildomų darbų būtinumo.

23.3.                      Ieškovė neįrodė, kad jos nurodomi darbai yra papildomi darbai, kurie neįeina į sutartyje numatytų darbų apimtį ir kad egzistavo išimtinės aplinkybės, leidžiančios keisti sutarties kainą. Be to, ieškovės nurodomų papildomai atliktų darbų kaina neviršija 15 proc. sutarties kainos (2 673 557,93 Eur). Teismas nustatė, kad šių atliktų darbų kaina yra apie 7,39 proc. bendros sutarties kainos. Dėl to teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįgijo teisės dėl atsakovės daromų pakeitimų sutarties dokumentuose reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą (CK 6.685 straipsnio 1, 2 dalys). 

23.4.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad jeigu ir būtų buvusi būtinybė atlikti papildomus darbus, darbai turėjo būti perkami papildomai, bet ne ieškovės atliekami be rašytinio susitarimo.

23.5.                      Priešingai nei nurodo ieškovė apeliaciniame skunde, pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 48 punktą bet kokie bet kokio techninio projekto taisymai galimi tik parengiant naują techninio projekto laidą. Byloje nekilo ginčo, kad techninis projektas nebuvo taisomas, todėl akivaizdu, jog techniniame klaidų ar trūkumų nebuvo.

23.6.                      Tunelio įrengimo būdas buvo keičiamas dėl ieškovės siekio sutaupyti. Todėl atsakovė neturi atlyginti už papildomus darbus, kuriuos ieškovė atliko dėl to, kad buvo pakeistas tunelio įrengimo būdas, nes tokius darbus ieškovė turėjo numatyti inicijuodama tunelio įrengimo būdo pakeitimą.

23.7.                      Teismas nustatė, kad pėsčiųjų tiltelį ieškovė įrengė nesant šiems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant šių darbų neatidėliotinam būtinumui. Atsakovė buvo pradėjusi šių darbų pirkimo procedūras, tačiau ieškovė ignoravo atsakovės vykdomus pirkimus ir įrengė pėsčiųjų tiltelį ir juos laiko papildomais darbais. Tokie ieškovės veiksmai yra nesąžiningi, jais siekiama gauti apmokėjimą už darbus, kurie buvo atlikti išvengiant pirkimų procedūrų. Atsakovei negali kilti pareiga apmokėti už tokius darbus, juos ieškovė atliko savo rizika.

23.8.                      Ieškovė turėjo galimybę prieš teikdama pasiūlymą apžiūrėti objektą, susipažinti su konkurso sąlygomis, kuriose numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas, o darbų kiekiai yra orientacinio pobūdžio. Teikdama pasiūlymą ieškovė privalėjo įvertinti žemės darbų kiekius, o to nepadariusi, privalo prisiimti jai tenkančią sąnaudų riziką.

23.9.                      Priešingai nei nurodo ieškovė, teismas, spręsdamas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, teisingai nusprendė, kad ieškovės pagrįstos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 8 000 Eur.

24.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

24.1.                      CK 6.685 straipsnio 2 dalis yra ir CK 6.684 straipsnio taikymą detalizuojanti ir konkretizuojanti norma, todėl ji taikoma ir CK 6.684 straipsnyje numatytais atvejais. CK 6.685 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies atžvilgiu, nes detalizuoja CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalies taikymo taisykles numatant papildomų nenumatytų darbų minimalią ribą (15 proc.), tik kurią viršijus rangovas įgyja teisę reikalauti kainos perskaičiavimo ir todėl teismas pagrįstai CK 6.685 straipsnio 2 dalies taisyklę taikė ginčo atvejui.

24.2.                      Ieškovas neįvykdė CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytos imperatyvios pareigos prieš atliekant papildomus darbus raštu informuoti apie jo įvardijamų papildomų darbų atlikimo būtinybę ir nurodyti šių papildomų darbų kainą bei gauti jai pritarimą.

24.3.                      Jokių 2012 m. techninio projekto A laidos, pagal kurią ieškovė su atsakove sudarė rangos sutartį, klaidų nebuvo. Tai reiškia, kad joks ieškovės neva papildomai atliktas darbas nebuvo susijęs su projektuotojo paruošto techninio projekto klaidomis. Nagrinėjamu atveju projektavimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmiausia buvo paruošiamas objekto techninis projektas, o antrajame etape techninio projekto sprendiniai buvo detalizuojami ir konkretizuojami ruošiant objekto detalų darbo projektą. Projektavimas dviem etapais suponuoja, kad visi darbai, kurie numatyti darbo projekte detalizuojant techninį projektą, yra laikomi buvusiais įtrauktais ir į techninį projektą. Dėl to darbo projekte numatytų darbų jokia dalis negali būti laikoma techniniame projekte nenumatytais papildomais darbais pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis. Ieškovės nurodyti darbai buvo numatyti projektuotojo paruoštame techniniame projekte, detalizuojant techninį projektą šie darbai taip pat buvo numatyti darbo projekte, dėl kurio jokių pretenzijų ieškovė nereiškia.

24.4.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad projektuotojas techninį projektą parengė ant netinkamai paruoštos topografinės nuotraukos ir kad tai lėmė techninio projekto klaidas.

24.5.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad 2012 m. techninio projekto A laidoje numatyto tunelio įrengimo uždaras būdas yra technologiškai neįmanomas įgyvendinti ir kad būtent dėl tokios techninio projekto klaidos reikėjo ruošti techninio projekto A laidos pakeitimą, perprojektuojant tunelio įrengimo būdą iš uždaro į atvirą.

24.6.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad techninio projekto A ir B laidose neteisingai buvo suprojektuoti gręžtiniai pamatai. Techninio projekto pakeitimus, kai C laidoje buvo pakeistas pamatų tipas iš gręžtinių į polinius, lėmė dvi nuo projektuotojo nepriklausančios aplinkybės: pirma, ieškovės siūlymas pakeisti tunelio įrengimo būdą; antra, papildomai 2014 m. vasario 4 d. atlikti geologiniai tyrimai, dėl kurių rezultato atsirado poreikis pakeisti pamatų tipą.

24.7.                      Ieškovė nepagrįstai teigia, kad techninio projekto A laidoje nebuvo numatytas tunelio drenažas, todėl ji jo negalėjo numatyti ir jo įrengimas turi būti laikomas papildomu darbu. Tunelio drenažas yra numatytas techninio projekto tome V-2 (A laida), dalis – konstrukcijų (tunelis), 2010 m. aiškinamojo rašto 15 punkte. Ieškovė, prieš sudarydama sutartį, galėjo ir privalėjo įvertinti tai, kad ji privalės įrengti tunelio drenažą ir jo įrengimo kaštus privalėjo įtraukti į savo pasiūlymo kainą. Dėl šios priežasties drenažo įrengimas nėra ir negali būti laikomas papildomu darbu pagal CK 6.684 straipsnį.

24.8.                      Ieškovė teigia, kad techniniame projekte nebuvo suprojektuotas gesinimo šulinys po Ligoninės gatve, todėl tai yra techninio projekto klaida. Tačiau toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Techninio projekto A laidoje numačius tunelį įrenginėti uždaru būdu, techninio projekto A laidoje buvo numatyta lietaus nuotekų surinkimo gelžbetonio vamzdį (g/b) d1600 įrengti į jau po Ligoninės gatve įrengtą esamą gesinimo šulinį. Taigi naujo šulinio įrenginėti nereikėjo, nes jis buvo įrengtas po Ligoninės gatve ir egzistavo. Situacija pasikeitė, kai buvo pakeistas tunelio įrengimo būdas iš uždaro į atvirą, t. y. dėl pakeisto įrengimo būdo buvo sunaikintas esamas gesinimo šulinys ir atsirado poreikis numatyti vietoj jo naujo šulinio įrengimą.

24.9.                      Lietaus nuvedimo nuo garažų ir papildomų lietaus surinkimo trapų darbai buvo tik techninio projekto sprendinių teisės aktuose leidžiamas patikslinimas darbo projekte, todėl jie negali būti laikomi papildomais darbais pagal CK 6.684 straipsnio 4 dalį.  

24.10.                      Techniniame projekte buvo numatyti visi aukščiai, iki kurių turėjo būti nukasti šlaitai arba jie padidinti, todėl vien pagal nurodytus aukščius bet kuris rangovas galėjo ir privalėjo apsiskaičiuoti planuojamus žemės darbus. Iš techninio projekto ieškovei taip pat buvo aišku, kad tikslių darbų kiekių techniniame projekte neįmanoma numatyti ir jie gali keistis, o galimas žemės darbų kiekių pasikeitimas nėra techninio projekto klaida. Ieškovė net neįrodė, kad ji realiai atliko ieškinyje nurodytą žemės darbų kiekį, nes nepateikė privalomo ir būtino tam įrodymo, nurodyto sutarties 5.23 punkte. Be to, gerokai didesniam žemės darbų kiekiui poreikis atsirado dėl ieškovės iniciatyva pakeisto tunelio įrengimo būdo.

24.11.                      Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo pateikė argumentus, kodėl eksperto S. M. ekspertizės išvada yra nepagrįsta, juos palaiko ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

25.       Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad trečiajam asmeniui turėjo būti priteistos visos šio asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė remiasi tuo, kad teismas sprendime nenustatė jokių techninio projekto klaidų ir ieškovės ieškinio dalį dėl papildomų darbų atmetė.

26.       Atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ apeliacinį skundą ieškovė UAB „Kaminta“ prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

26.1.                      Teismas bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui paskirstė pagal CPK nustatytas taisykles. CPK nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, yra arba ieškovo arba atsakovo pusėje. Trečiojo asmens argumentas, kad jis byloje buvo tik iš dalies atsakovės pusėje, yra nepagrįstas.

26.2.                      Nei CPK, nei teismų praktikoje nėra nustatytos tokios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias byloje būtų skaičiuojami atskiri procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso dalyvių motyvai ar kad teismas skirstytų bylinėjimosi išlaidas pagal motyvų patenkinimo apimtį. Kadangi trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovės pusėje, jam pagrįstai bylinėjimosi išlaidos priteistos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27.       Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 188 537,82 Eur skolą už papildomus darbus bei kuria buvo sumažintas priteistinų iš atsakovės ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis. Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atsisakyta priteisti iš ieškovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

28.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

29.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos, todėl nagrinėja bylą paduotų apeliacinių skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei nustato, ar pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas ieškovei skolos už papildomus darbus bei paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų.

Bylai spręsti reikšmingos faktinės aplinkybės

30.       Atsakovė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Apleistos teritorijos Žaliojoje gatvėje sutvarkymo, pašalinant krūmus ir šiukšles, kanalizuojant griovį ir rekonstruojant gatvės paviršių statybos darbų pirkimas“. Šio pirkimo sąlygų (16 t., b. l. 3-9) 8 punkte buvo numatyta, kad statybos darbai perkami pagal pridedamą koreguotą techninį projektą, taip pat numatyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sąrašu, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas. Skaičiuodamas pasiūlymo kainą tiekėjas privalo numatyti visus objekto sutvarkymui būtinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektą ir užtikrinti reikiamą objekto funkcinę paskirtį. Atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos tiekėjas privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka tiekėjui. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir tiekėjas juos privalės atlikti savo sąskaita (pirkimo sąlygų 8 punktas).  

31.       Be to, pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobūdžio (pirkimo sąlygų 8 punktas).

32.       Pirkimo sąlygose taip pat buvo numatyta, kad tiekėjas privalės atlikti ir projektavimo darbus, t. y. parengti darbo projektą su sąnaudų kiekių žiniaraščiais. Darbų vykdymo metu išaiškėjus papildomiems nenumatytiems darbams, kurių tiekėjas pasiūlymo rengimo metu negalėjo numatyti ir be kurių jis negali užbaigti sutarties, šie darbai bus perkami papildomai (pirkimo sąlygų 8 punktas).

33.       Su ieškove kaip konkurso laimėtoja 2012 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis (9 t., b. l. 32-40), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą parengti darbo projektą, atlikti statybos darbus bei perduoti juos, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutarties kainą (sutarties 2.1 punktas). Sutartyje numatyta rangovės pareiga parengti darbo projektą, vykdyti ir užbaigti darbus vadovaujantis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikantis įstatymų, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų (sutarties 5.1 punktas).

34.       Sutartyje numatyta, kad darbų kaina yra 9 495 769,89 Lt (arba 2 750 165,05 Eur) su PVM, ir šiai sutarčiai taikoma fiksuotos kainos kainodara (sutarties 9.1 ir 9.2 punktai).

35.       Į sutartį buvo perkeltos pirkimo dokumentų sąlygos, susijusios su apmokėjimu už papildomus darbus. Sutarties 5.21 punkte buvo numatyta, kad atsakomybė už darbus ir jų kiekius, kuriuos rangovė privalo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumato, tenka rangovei. Papildomas apmokėjimas už tokius darbus nebus daromas ir rangovė juos privalės atlikti savo sąskaita. Tuo tarpu sutarties 5.22 punkte buvo numatyta, kad darbų vykdymo metu išaiškėjus papildomiems nenumatytiems darbams, kurie negalėjo būti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių rangovė negali užbaigti sutarties, šie darbai bus perkami papildomai.

36.       Sutarties 5.20 punkte buvo detalizuota, kad tuo atveju, kai brėžiniuose darbai numatyti, o rangovė jų neįvertino, papildomai už šių darbų atlikimą nebus mokama. Sutarties 5.23 punkte buvo nustatyta, kad iškasto grunto kiekiui nustatyti darbų pradžioje reikia atlikti kontrolinius geodezinius ir batimetrinius apmatavimus.

37.       Bylai teisingai išspręsti aktualios dar kelios sutarties nuostatos. Sutarties 4.6.2 punkte numatyta, kad užsakovės atsakomybei ir rizikai priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte. Sutarties 10.2.3 punkte nustatyta, kad papildomi darbai, tai sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo parašais bei raštu suderinamas su užsakove.

38.       Iš 1 priedo prie sutarties matyti, kad rangovė darbus įsipareigojo atlikti pagal A laidos techninį projektą Nr. SN-09-030-TP.

39.       A laidos techniniame projekte Nr. SN-09-030-TP buvo numatytas tunelio įrengimas uždaru būdu. Tačiau pagal statybos dalyvių pasitarimų metu duotą nurodymą (žr., pvz. 10 t., b. l. 117-118) rangovės užsakymu UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliko inžinerinius geologinius tyrimus, o UAB „Įraža“ ekspertas 2013 m. vasario 28 d. pateikė išvadą Nr. 13-02/02 (4 t., b. l. 14-15), kad pagal inžinerinių geologinių tyrimų duomenis sankasą būsimo tunelio zonoje sudaro labai silpnas piltinis gruntas – priemolis su buitinėmis ir statybinėmis atliekomis, apie sankasos būklę liudija ir ženkliai įdubęs gatvės paviršius. Eksperto nuomone, projekte numatyta tunelio įrengimo technologija praktiškai neįgyvendinama, nes virš būsimo tunelio nuotekų linijos pažeistos, jos turės būti perklotos. Ekspertas pateikė nuomonę, kad racionalus būdas įrengti tuneliui būtų jo įrengimas atviru būdu. Iškasus iškasą, atsirastų galimybė paprasčiau pakloti projektuojamus lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus Žaliojoje gatvėje, be to, būtų galima kokybiškai įrengti Ligoninės gatvės sankasos pagrindus. Statybos dalyvių 2013 m. balandžio 5 d. pasitarimo metu rangovas pasiūlė pakeisti techninio projekto sprendinius tuneliui įrengti iš uždaro į atvirą būdą, kuris, rangovės teigimu, bus ekonomiškai naudingesnis užsakovei (10 t., 130-131).

40.       Atsakovė kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, prašydama sutikti, jog būtų pakeistos 2012 m. gruodžio 28 d. statybos darbų sutarties sąlygos, leidžiant atsisakyti dalies sutartyje numatytų darbų ir jų verte (2 021 509,68 Lt arba 585 469,67 Eur su PVM) sumažinti bendrą kainą. Atsakovės prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad techninis projektas buvo parengtas ir pirkimo procedūros vykdomos iki griūties, įvykusios Ligoninės gatvės sankasoje, ekspertai konstatavo, jog sankasa ir joje esantys inžineriniai tinklai yra pažeisti, todėl tunelį po Ligoninės gatve įrengti uždaru būdu neįmanoma, neefektyvu ir neracionalu, o rangovė nurodė, kad atviras tunelio įrengimas leistų patikimiau ir kokybiškiau įrengti tunelį, suprojektuotus inžinerinius tinklus bei leistų sutaupyti lėšų. Viešųjų pirkimų tarnyba 2013 m. liepos 18 d. raštu sutiko su sutarties pakeitimu (5 t., b. l. 53-54).

41.       Tarp šalių 2013 m. liepos 30 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo šalys susitarė dėl sutarties 9.1 punkto pakeitimo, t. y. šiame punkte nurodyta bendra sutarties kaina buvo sumažinta atsisakomų tunelio įrengimo darbų verte iki 7 474 260,21 Lt arba 2 164 695,38 Eur su PVM (9 t., b. l. 55-56).

42.       Atsisakius tunelio įrengimo darbų, buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo būdu, pakeitimo procedūra, tuo tikslu UAB „Šiltas namas“ parengė techninį projektą „SK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“, kuriame buvo numatytas tunelio įrengimas atviru būdu. Tunelis suprojektuotas monolitinio gelžbetonio, pamatai gręžtiniai, apjungti monolitiniu rostverku. UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas dėl parengto techninio projekto, tarp jų tai, kad projekte turi būti numatytas sprendinys, jog prieš atliekant darbo projektą būtini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, polių tipas taip pat privalo būti patikslinamas atliekant darbo projektą. Be to, šiame akte nurodyta pastaba, kad siekiant eksploatacijos metu efektyviai nudrenuoti gruntinį vandenį rekomenduojama pakloti drenažą (2 t., b. l. 112-113). Iš projektuotojo 2014 m. sausio 10 d. atsakymų į ekspertizės išvadas (12 t., b. l. 33-35) matyti, kad techninis projektas buvo pataisytas, be kita ko, brėžinys papildytas pastaba, kad prieš atliekant darbo projektą būtini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, taip pat nurodyta, kad vandens nuvedimui sprendiniai numatyti byloje TP-VN (tomas VI). UAB „Ekspertika“ 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad techninis projektas „SK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“ gali būti tvirtinamas (12 t., b. l. 36). 2014 m. sausio 30 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidai (15 t., b. l. 24).

43.       Atlikus paminėtus techninio projekto parengimo darbus, tarp šalių 2014 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis (5 t., b. l. 67-78), kuria rangovė įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru būdu statybos darbus pagal techninio projekto B laidą. Sutarties 9.1 ir 9.2 punktuose buvo numatyta, kad sutarties darbų kaina 1 996 475,68 Lt arba 578 219,32 Eur su PVM, ir šiai sutarčiai taikoma fiksuota kaina. Šios sutarties 5.1 punktu rangovė įsipareigojo parengti darbo projektą, atlikti ir užbaigti darbus pagal sutartį vadovaudamasis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Sutarties 5.8 punkte rangovė patvirtino, kad gavo visą būtiną informaciją, kurią ji, panaudodama visas savo žinias ir rūpestingumą, galėjo gauti iki sutarties pasirašymo ir kuri gali turėti įtakos sutarties darbų kainai arba darbams. Turi būti laikoma, kad sutartyje nurodyta darbų kaina apima visus rangovės sutartinius įsipareigojimus ir visa, kas būtina tinkamai vykdyti ir baigti darbus. Sutarties 10.2.3 punkte, analogiškai kaip 2012 m. gruodžio 28 d. sutartyje, buvo nustatyta, kad papildomi darbai – tai sutartyje nenumatyti, tačiau tiesiogiai su sutartyje numatytais darbais susiję ir būtini sutarčiai įvykdyti (užbaigti) darbai. Papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo parašais bei raštu suderinamas su užsakove.

44.       Atlikus papildomus inžinerinius geologinius tyrinėjimus, buvo nustatyta, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje suprojektuoti pamatai netenkina esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimų, todėl buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida, kurioje numatyta pamatus įrengti ant grunto be polių. UAB „Ekspertika“ 2014 m. balandžio 22 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad ši projekto dalis gali būti tvirtinama. 2014 m. gegužės 6 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidai (2 t., b. l. 124, 130).

45.       Be to, tarp šalių 2015 m. lapkričio 2 d. ir gruodžio 17 d. buvo sudarytos statybos darbų sutartys dėl papildomų darbų (neregių vedimo sistemos įrengimo, neįgaliųjų keltuvo elektros pajungimo, tunelio šviestuvų įrengimo, drenažo įrengimo bei drenažo įrengimo papildomų darbų) atlikimo, kurių kainos, atitinkamai, 39 162,81 Eur su PVM ir 2 251,70 Eur su PVM, 5 t., b. l. 86-89, 113-117).

46.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė atliko darbus pagal paminėtas sutartis, šią aplinkybę, be kita ko, patvirtina 2015 m. gruodžio 23 d. atsakovės pasirašyta deklaracija apie statybos užbaigimą, 2015 m. gruodžio 30 d. valstybinės statybos užbaigimo komisijos statybos užbaigimo aktas.

Dėl ginčo dalies, susijusios su papildomais darbais, esmės

47.       Byloje kilo ginčas, kam – ieškovei ar atsakovei – tenka rizika sumokėti už tam tikrus darbus, kuriuos ieškovė įvardija kaip papildomus. Ieškovės manymu, atsakovė privalo sumokėti 5 144,70 Eur už tunelio drenažo įrengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003102, 70 641,29 Eur už „gesinimo šulinio“ įrengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003100, 11 905,87 Eur už lietaus nuvedimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003103, 3 603,18 Eur už lietaus vandens surinkimo trapus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003107, 43 997,28 Eur už tunelio pamatų stiprinimą pagal techninio projekto C laidą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003115, 27 250,37 Eur už papildomus žemės darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003114 ir 25 995,12 Eur už pėsčiųjų tiltelio įrengimą pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003097.

48.       Visi šie ieškovės nurodyti darbai objekte buvo faktiškai atlikti. Ieškovės teigimu, papildomų darbų poreikį lėmė aplinkybės, priskirtinos atsakovės rizikai (techninio projekto klaidos, netikslumai ir trūkumai). Ieškovė nurodo, kad visų papildomų darbų atlikimo būtinybę lėmė tai, jog teikiant pasiūlymą ir sudarant sutartį iš techninio projekto nebuvo įmanoma nustatyti būtinų papildomų darbų. Ieškovė taip pat nurodo, kad papildomi darbai atlikti atsakovės interesais, apie papildomų darbų atlikimo būtinybę atsakovė žinojo ir tam pritarė, tačiau nesiėmė veiksmų šiems darbams įforminti, o nedelsiant neatlikus šių darbų ir juos sustabdžius, objektas būtų buvęs sugadintas. Tuo tarpu atsakovė teigia, kad papildomi darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, apie papildomų darbų poreikį atsakovei nebuvo tinkamai ir laiku pranešta, dėl šių darbų atlikimo nebuvo sudarytos sutartys, šių darbų poreikį ieškovė galėjo įvertinti iki darbų pradžios, papildomų darbų atlikimas yra susijęs su tunelio įrengimo būdo pakeitimu, kurį inicijavo ir motyvavo ekonomine nauda ieškovė.    

49.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo sumokėti už minėtus darbus, kadangi 1) papildomų darbų vertė neviršija 15 proc. bendros sutarties kainos, todėl ieškovė neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainą remiantis CK 6.685 straipsniu; 2) ieškovė turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumą ir suprasti, kad galutiniai darbų kiekiai, jų apimtys paaiškės tik vykdant statybos darbus; 3) papildomi darbai turėjo būti perkami papildomai, o ne atliekami nesant rašytinio susitarimo; 4) techninio projekto keitimas, numatant tunelį įrengti atviru būdu, buvo nulemtas ieškovės ir sąlygotas ekonominio naudingumo, todėl tunelio drenažo, „gesinimo šulinio“, lietaus nuvedimo nuo garažų, lietaus vandens surinkimo trapų įrengimas, tunelio pamatų stiprinimas, kurių reikalingumas atsirado dėl pakeisto tunelio įrengimo būdo, negali būti laikomi papildomais, kurie atitinka atsakovės interesus; 5) žemės darbų kiekio padidėjimas darbo projekte nelaikytinas papildomais žemės darbais, nes faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas; 6) pėsčiųjų tiltelį ieškovė įrengė nesant šiems darbams vykdyti sudarytos sutarties ir nesant neatidėliotino būtinumo jiems atlikti; ieškovė ignoravo atsakovės vykdomą viešąjį pirkimą. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateiktomis išvadomis, nurodęs, kad jos daugiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, be to, ekspertas nurodė, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią ginčo dalį, iš dalies neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus.

Dėl rangos sutartyse sulygtos kainos keitimo

50.       Galimybė keisti rangos sutartimi nustatytą darbų kainą priklauso nuo darbų kainos nustatymo būdo. CK 6.653 straipsnio 1–3 dalys – dispozityviosios teisės normos, kuriose nustatyta šalių galimybė pasirinkti kainos nustatymo būdus. Darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Tačiau pažymėtina, kad, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai – imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

51.       Toks teisinis reglamentavimas įpareigoja sutarties šalis apsispręsti renkantis kainos nustatymo būdą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kita. Šalys, nustatančios statybos rangos sutartyje konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006).

52.       Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

53.       Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Remiantis CK 6.684 straipsnio 5 dalimi, rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

54.       Konkurso paskelbimo ir darbų atlikimo metu galiojusio STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.4 ir 6.5 punktai nustatė, kad statinio techninis projektas – projekto pirmasis ir pagrindinis etapas, kurio sprendiniai detalizuojami darbo projekte. Techninis projektas rengiamas kaip vientisas dokumentas, nustatantis projektuojamo statinio esminius, funkcinius (paskirties), architektūros (estetinius), technologijos, techninius, ekonominius, kokybės reikalavimus, kitus jo rodiklius ir charakteristikas. Tuo tarpu statinio darbo projektas – projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, kuriame detalizuojami techninio projekto sprendiniai ir pagal kurį atliekami statybos darbai. Darbo projektas gali būti rengiamas kaip vientisas dokumentas vienu metu arba atskirais sprendinių dokumentais (iš anksto parengus sprendinius, būtinus statinio statybai pradėti, o kitus – statybos metu).

55.       Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kaip šalys apibrėžė darbų kainą bei galimybę ją keisti. Kaip jau buvo minėta, pirkimo sąlygose buvo numatyta, kad pirkimui bus sudaroma bendros sumos (fiksuotos kainos) sutartis su įkainotu veiklos sąrašu, kai faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas. Pirkimo dokumentuose buvo aiškiai nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobūdžio. Iš jau aptartų konkurso sąlygų ir sutarčių nuostatų matyti, kad už numatytas konkrečias (fiksuotas) kainas rangovė turėjo parengti darbo projektą, vykdyti ir užbaigti darbus vadovaujantis techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikantis įstatymų, jų įgyvendinamųjų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir statybos techninių reglamentų reikalavimų (sutarčių 5.1 punktai).

56.       Taigi, ieškovės kaip rangovės rizikai teko už fiksuotą sutarčių kainą atlikti techniniame projekte aprašytų sprendinių detalizavimą darbo projekte ir jų atlikimą. Jos rizikai teko įvertinti visus objekto sutvarkymui būtinus darbus ir medžiagas pagal techninį projektą ir užtikrinti reikiamą objekto funkcinę paskirtį, ji prisiėmė faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką, jos atsakomybei teko tie darbai ir jų kiekiai, kuriuos ji privalėjo numatyti pagal pirkimo dokumentus, tačiau jų nenumatė. Esant tokioms sutarčių sąlygoms, jose sulygtos bendros sumos (fiksuotos kainos) galėjo būti keičiamos tik išimtiniais CK ir sutartyse numatytais atvejais.

57.       Iš konkurso ir sutarčių sąlygų galima spręsti, kad vienas iš išimtinių atvejų, kada galėjo būti koreguojama darbų kaina – atvejis, kai nustatoma, jog reikalinga atlikti darbus, kurie susiję su sutartyje numatytais darbais ir kurie negalėjo būti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių rangovė negali užbaigti sutarties. Kadangi užsakovės atsakomybei ir rizikai pagal sutarčių sąlygas buvo priskiriamos klaidos, netikslumai ar trūkumai techniniame projekte, tai darbų kaina galėjo būti koreguojama ir atsiradus būtinybei atlikti darbus dėl šios priežasties. Tokie darbai sutartyse įvardijami kaip papildomi ir numatyta tokių darbų pirkimo galimybė. Iš esmės tai išimtinis atvejis, atitinkantis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį, kuriame numatyta galimybė padidinti sutarties kainą konstatavus, kad reikalingi papildomi statybos darbai, nenumatyti normatyviniuose statybos dokumentuose. Šalių sudarytose sutartyse nurodyta, kad tokių papildomų darbų būtinumas pagrindžiamas dokumentais, patvirtintais rangovės, inžinieriaus ir projektuotojo parašais bei raštu suderinamas su užsakove. Matyti, kad tokių dokumentų paskirtis – tinkamai, dalyvaujant visiems statybos dalyviams, įforminti tokių papildomų darbų atlikimo būtinumą ir sudaryti prielaidas atsakovei organizuoti šių darbų pirkimą laikantis imperatyvių VPĮ nuostatų. Ieškovei kaip rangovei apie papildomų darbų atlikimo būtinumą neinformavus atsakovės ir raštu neįforminus darbų būtinumo bei neorganizavus tokių darbų viešojo pirkimo, ji netenka teisės reikalauti apmokėti už tokius darbus, nebent įrodo, kad jos neatidėliotini veiksmai atitiko atsakovės interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas (CK 6.684 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, ieškovei informavus atsakovę, kad reikalinga atlikti darbus, kurie susiję su sutartyje numatytais darbais ir kurie negalėjo būti numatyti techninio projekto rengimo metu ir be kurių negalima baigti sutarties, tačiau atsakovei neorganizuojant tokių darbų įsigijimo, tiek, kiek neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas, turi būti ginamas ieškovės kaip tiekėjo lūkestis dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo (šiuo klausimu žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).      

58.       Pagal aptartas sutarčių sąlygas sprendžiant, ar konkretus darbas įėjo į pirkimo objektą, turi būti remiamasi techninio projekto sprendiniais ir vertinama, ar pagal juos (nepaisant jų galimo nedetalumo, kadangi sprendiniai turėjo būti detalizuoti darbo projekte) ir kitą turimą informaciją tie darbai rangovės kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens objektyviai galėjo būti įvertinti. Kita vertus, atsižvelgiant į viešiesiems pirkimams taikomus lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, iš rangovės negalėjo būti reikalaujama įvertinti objektyviai nenumatomas ir neapibrėžtas aplinkybes, dėl kurių bus reikalinga atlikti darbus, kurių vykdymas apskritai nesuplanuotas techninio projekto sprendiniais ir iš jų neišplaukia. Šiuo aspektu taikytini ir bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis), taip pat atsižvelgtina į kasacinio teismo aiškinimą, kad „<...> argumentai dėl visos viešojo pirkimo sutarties vykdymo rizikos perkėlimo rangovui (tiekėjui) iš principo devalvuoja techninio projekto kaip normatyvinio statybos dokumento (CK 6.684 straipsnis) reikšmę, nes tokiu būdu įteisinamos situacijos, kai perkančioji organizacija, iš anksto nustatydama dalyvių galimybę (pareigą) išnagrinėti pirkimo dokumentus, apžiūrėti objektą, taip pat a priori įtvirtindama atsakomybės ir rizikos paskirstymą tarp šalių dėl klaidų atsiradimo, lieka neatsakinga dėl pirkimo dokumentų, pagal kuriuos buvo pateikti tiekėjų pasiūlymai ir varžomasi dėl sutarties sudarymo bei ji vykdoma, turinio” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015). 

59.       Todėl teisėjų kolegija vertina kaip nepakankamus ieškinio reikalavimams atmesti pirmosios instancijos teismo nurodytus abstraktaus pobūdžio argumentus, kad ieškovė turėjo galimybę įvertinti objekto sudėtingumą ir suprasti, jog galutiniai darbų kiekiai, jų apimtys paaiškės tik vykdant statybos darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, ar ieškovė turėjo galimybę įvertinti konkrečių darbų poreikį, turi būti išsamiai išanalizuota išnagrinėjus techninio projekto sprendinius ir kitą byloje surinktą medžiagą. 

Dėl eksperto išvados vertinimo  

60.       Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 17 d. nutartimi skyrė statybos techninės veiklos ekspertizę, iš esmės siekdamas išsiaškinti, ar pagal techninį projektą buvo galima iš anksto numatyti ieškovės nurodomus papildomus darbus. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 (14 t., b. l. 3-58) teismo ekspertas pateikė išvadas, kad pagal parengtą techninį projektą nebuvo galima iš anksto numatyti ieškovės nurodomų papildomų darbų. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateiktomis išvadomis, nurodęs, kad jos daugiau teisinio, o ne ekspertinio vertinimo sritis, be to, ekspertas nurodė, kad galimybė numatyti papildomų darbų poreikį yra visada. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šį įrodymą. 

61.       Ekspertizė yra skiriama, kai nagrinėjant bylą būtina išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, ir negali būti skiriama siekiant išsiaiškinti teisės klausimus. Faktų teisinis įvertinimas yra teismo prerogatyva ir jo nesaisto kitų asmenų pateiktas teisinis vertinimas ir kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-421/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi nustatęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, teismas turi pagrindą šiomis išvadomis nesivadovauti. Teismas, pažymėjęs, kad ekspertas pateikė teisinio pobūdžio išvadas, jokių papildomų argumentų, pagrindžiančių, kodėl nesivadovauja eksperto išvadomis, nurodyti neprivalo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d.nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017).

62.       Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad išvados, susijusios su tuo, ar ieškovė pagal sutarties sąlygas buvo prisiėmusi riziką už fiksuotą kainą atlikti tam tikrus darbus, yra teisinio vertinimo sritis. Tačiau tokiam vertinimui pagrįsti atsižvelgiant į sutarčių sąlygas yra būtina išnagrinėti techninio projekto sprendinius ir pagal juos bei kitus byloje surinktus įrodymus nustatyti, ar atitinkami darbai rangovės kaip profesionalaus statybų srityje veikiančio asmens objektyviai galėjo būti numatyti. Neturėdamas specialiųjų žinių statybos techninės veiklos srityje, teismas, darydamas bylai reikšmingas išvadas, ekspertizės akte pateiktu techninio projekto sprendinių vertinimu (statybinės veiklos požiūriu), gali ir privalo remtis, pvz., spręsdamas, ar techniniame projekte yra suprojektuoti atitinkami darbai, kokia tam tikrų ieškovės atliktų darbų įtaka objekto funkcionavimui, ar kyla grėsmė neatlikus tam tikrų darbų objekto žūčiai, sugadinimui ir pan. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė eksperto išvadas vien tik tuo pagrindu, kad jos daugiau teisinio pobūdžio.

63.       Kita vertus, eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008). Todėl nagrinėjamu atveju 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padarytos išvados turi būti vertinamos kartu su kitais įrodymais ir šio vertinimo pagrindu daromos bylai teisiškai reikšmingos išvados. 

Dėl CK 6.685 straipsnio taikymo

64.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo nurodęs, kad papildomų darbų vertė neviršija 15 proc. bendros sutarties kainos, todėl ieškovė neįgijo teisės perskaičiuoti sutarties kainą remiantis CK 6.685 straipsniu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

65.       Ieškovės ieškinio reikalavimai, kaip minėta, yra grindžiami išimtimi, numatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje, ir sutarčių sąlygomis dėl papildomų darbų būtinumo.

66.       CK 6.685 straipsnyje reglamentuojamos kitos situacijos, šią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika. Joje nurodoma, kad „<...> galimybė didinti statybos darbų kainą, kai tai būtina dėl reikalingų atlikti papildomų darbų, kurie nenumatyti normatyviniuose dokumentuose, nustatyta CK 6.684 straipsnio 4 dalyje; kita galimybė didinti statybos darbų kainą užsakovo iniciatyva yra nustatyta CK 6.685 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija penkiolikos procentų sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio; <…>; aiškinant CK 6.685 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, kuriuo rangovui suteikta teisė reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, būtina pažymėti, kad teisė pakeisti sutartį kyla tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet ne atliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004, kt.). 

67.       Atsiželgdama į CK 6.685 straipsnio nuostatas ir jų aiškinimo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad papildomų darbų vertė neviršija 15 proc. bendros sutarties kainos, neatsižvelgė į ieškovės keliamo ginčo esmę, todėl nesant pagrindo taikė CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai šiuo pagrindu netenkino ieškinio reikalavimų.  

Dėl techninio projekto keitimo aplinkybių

68.       Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo, nustatęs, kad pakeisti techninį projektą dėl tunelio įrengimo atviru būdu pasiūlė ieškovė dėl ekonominio naudingumo. Darbai, kurių reikalingumas atsirado dėl pakeisto tunelio įrengimo būdo, negali būti laikomi papildomais, atitinkančiais atsakovės interesus.

69.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Iš šios teismo nutarties 39-42 punktuose nurodytų aplinkybių matyti, kad sprendimą keisti techninio projekto sprendinius, numatant tunelį įrengti atviru būdu, priėmė būtent atsakovė – ji kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo keisti sutartį, jos užsakymu buvo atlikti techninio projekto pakeitimai, kuriems ji pritarė. Atsakovė rašte Viešųjų pirkimų tarnybai nurodė, kad techninis projektas buvo parengtas ir pirkimo procedūros vykdomos iki griūties, įvykusios Ligoninės g. sankasoje, ekspertai konstatavo, jog sankasa ir joje esantys inžineriniai tinklai yra pažeisti, todėl tunelį įrengti po Ligoninės gatve įrengti uždaru būdu neįmanoma, neefektyvu ir neracionalu, o rangovas nurodė, kad atviras tunelio įrengimas leistų patikimiau ir kokybiškiau įrengti tunelį, suprojektuotus inžinerinius tinklus bei leistų sutaupyti lėšų.

70.       Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovės nurodytas ekonominis naudingumas nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios buvo pakeisti techninio projekto sprendiniai, o tą pirmiausia lėmė objektyvūs veiksniai, nepriklausantys nuo ieškovės valios. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais pirmosios instancijos teismo motyvus atmesti ieškinio reikalavimus remiantis vien tuo, kad techninio projekto keitimui darė įtaką ieškovės nurodytas ekonominis naudingumas. 

71.       Toliau byloje turi būti analizuojama, ar konkretūs ieškovės nurodyti darbai gali būti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarčių sąlygų taikymo prasme, kokią teisinę reikšmę turi tai, kad jie atlikti nesant sudarytų rašytinių sutarčių. 

Dėl tunelio drenažo įrengimo darbų

72.       Ieškovė kaip papildomus vertina drenažo įrengimo prie tunelio darbus (jų vertė – 5 144,70 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003102, 4 t., b. l. 54).

73.       Statybos dalyvių 2014 m. rugpjūčio 27 d. pasitarime (nėra duomenų, kad jame dalyvavo atsakovės atstovas) buvo nutarta esant aukštam gruntiniam vandeniui įrengti papildomą tunelio pamatų drenažą, pateikti papildomų darbų sąmatas (4 t., b. l. 55-57). 2014 m. rugsėjo 10 d. statybos dalyvių pasitarime toks nutarimas pakartotas (tačiau atsakovės atstovė pateikė pastabą, kad vykdant darbus ne pagal techninį projektą, reikalingas jo keitimas, nevykdomų darbų atsisakymas ir naujų pirkimas pagal VPĮ, 4 t., b. l. 61-63). 2014 m. spalio 29 d. statybos dalyvių pasitarime (jame dalyvavo atsakovės atstovas) fiksuota, kad papildomas tunelio pamatų drenažas įrengtas, nurodyta sąmatas pateikti su išpildomąja dokumentacija (4 t., b. l. 61-63). Projektuotojo UAB „Šiltas namas“ 2015 m. balandžio 23 d. pagrindime atsakovei nurodyta, kad pasiekus tunelio pamatų įrengimo altitudę prasimušė gruntinio vandens gysla, todėl buvo būtina įrengti drenažą, kad sulaikytų gruntinio vandens patekimą ant kelio dangos ir neplautų pamatų ir pagrindų (1 t., b. l. 79).

74.       2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad drenažo įrengimas buvo numatytas A laidos techniniame projekte Nr. SN-09-030-TP bendrosios dalies ir konstrukcijų dalies aiškinamuosiuose raštuose apibūdinant tunelio įrengimo technologiją.

75.       Tačiau iš šios teismo nutarties 41-44 punktuose nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė priėmė sprendimą pakeisti tunelio įrengimo būdą, tuo tikslu buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laida. Būtent pagal šį techninį projektą ieškovė 2014 m. kovo 7 d. sutartimi įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru būdu statybos darbus. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje nebuvo numatyta įrengti tunelio drenažą. Ši teismo eksperto išvada išsamiai motyvuota, ją patvirtina kiti bylos duomenys, į kuriuos pagrįstai atkreipė dėmesį teismo ekspertas. Antai, UAB „Darbasta“ 2016 m. gegužės 9 d. Žaliosios g. nuslinkusio šlaito ekspertizės akte (13 t., b. l. 69-96) nurodyta, kad techniniame projekte drenažas nenumatytas, UAB „Šiltas namas“ 2015 m. balandžio 23 d. pagrindime būtinybė įrengti drenažą motyvuojama naujai atsiradusia aplinkybe (prasimušusia gruntinio vandens gysla), bet ne jau esančiais techninio projekto sprendiniais ir jų detalizavimu.

76.       Kaip minėta, UAB „Šiltas namas“ parengus techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidą, UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas dėl parengto techninio projekto, tarp jų tai, kad siekiant eksploatacijos metu efektyviai nudrenuoti gruntinį vandenį rekomenduojama pakloti drenažą. Projektuotojas 2014 m. sausio 10 d. atsakymuose į ekspertizės išvadas nurodė, kad vandens nuvedimui sprendiniai numatyti byloje TP-VN (tomas VI) (vandentiekio ir nuotekų dalyje). UAB „Šiltas namas“, remdamasis šiomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismui teigė, kad techniniame projekte tunelio drenažas buvo suprojektuotas vandentiekio ir nuotekų dalyje (13 t., b. l. 20). Tačiau teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto nuotekų šalinimo (lauko tinklų) dalies A laidoje drenažo tinklai nebuvo nurodyti (žr., teismo ekspertizės akto 18 pusl.). Jokie įrodymai, paneigiantys šią teismo eksperto išvadą, nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad projektuotojo paaiškinimas, jog techniniame projekte tunelio drenažas buvo suprojektuotas vandentiekio ir nuotekų dalyje, nepagrįstas. Taigi, techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje, pagal kurią turėjo būti vykdomi tunelio įrengimo atviru būdu darbai, tunelio drenažo įrengimo sprendiniai nebuvo numatyti.

77.       UAB „Šiltas namas“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą jau teigia, kad tunelio drenažo įrengimo sprendiniai buvo perkelti į darbo projekto dalį VN (vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis), šią aplinkybę, jos teigimu, patvirtina UAB „Šiltas namas“ 2014 m. sausio 10 d. atsakymas UAB „Ekspertika“ ir šios įmonės surašytas 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto ekspertizės aktas, todėl ieškovė, 2014 m. kovo 7 d. sudarydama sutartį, jau turėjo žinoti apie drenažo įrengimo darbų būtinumą.

78.       Tokie trečiojo asmens argumentai pripažintini nepagrįstais. 2014 m. kovo 7 d. sutartimi ieškovė įsipareigojo parengti darbo projektą ir atlikti tunelio įrengimo atviru būdu statybos darbus pagal techninio projekto B laidą vadovaudamasi techniniame projekte numatyta darbų apimtimi, techninėmis specifikacijomis ir brėžiniais, laikydamasi teisės aktų nustatytų reikalavimų. Todėl sprendžiant dėl sutartimi sulygtų darbų apimties, aktualūs būtent techninio projekto sprendiniai ir juose nurodyta darbų apimtis, kurią ieškovė galėjo objektyviai įvertinti. Prieš sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį ieškovė negalėjo vadovautis darbo projekto sprendiniais dėl tunelio įrengimo, kadangi jie dar nebuvo parengti ir, akivaizdu, negalėjo būti parengti, nes dėl jų parengimo aptariama sutartis ir buvo sudaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tik 2014 m. kovo 25 d. (t. y. jau po 2014 m. kovo 7 d. sutarties sudarymo) buvo parengtas darbo projekto konstrukcijų (tunelio) dalies (B laida) darbo projekto dalinės ekspertizės aktas (13 t., b. l. 37), o techninio projekto C laidoje pakeitus tunelio pamatų tipą, tik 2014 m. balandžio 15 d. buvo parengtas darbo projekto konstrukcijų (tunelio) dalies (C laida) darbo projekto dalinės ekspertizės aktas (13 t., b. l. 39). Todėl ieškovė, sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį, negalėjo įvertinti aptariamų drenažo įrengimo darbų būtinumo. Minėti darbai nepateko į šalių susitarimo ribas, jų būtinumas paaiškėjo darbų vykdymo eigoje, prasimušus gruntinio vandens gyslai, ir todėl jie gali būti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarties nuostatų taikymo prasme.

79.       Iš šios teismo nutarties 73 punkte nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad statybos dalyvių pasitarimuose buvo pateikta informacija apie būtinumą atlikti aptariamus papildomus darbus, didinančius sutarties kainą (buvo nurodyta, kad tai papildomi darbai). Atsakovės atstovė 2014 m. rugsėjo 10 d. neprieštaravo, kad šie darbai būtų atlikti, tačiau nurodė, kad turi būti keičiamas techninis projektas, atliekamos viešojo pirkimo procedūros. Nežiūrint to, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė inicijavo techninio projekto pakeitimą, organizavo viešojo pirkimo procedūras. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padaryta išvada, kad neįrengus tunelio drenažo kiltų grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui – būtų vandeniu apsemiamos tunelio konstrukcijos, kelio danga, vanduo gadintų atliktų darbų rezultatą. Šią teismo eksperto išvadą patvirtina ir kiti jau aptarti bylos duomenys. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė aplinkybes, išsaugančias jos teisę reikalauti apmokėti atliktų darbų vertę.

80.       Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovei kilo pareiga tinkamai įforminti papildomų, techniniame projekte nenumatytų, tačiau būtinų darbų pirkimą, ji apie šias aplinkybes prieš darbų atlikimą žinojo, todėl, kaip išsamiai pagrįsta šios teismo nutarties 57 punkte, atsakovei neorganizuojant šių veiksmų atlikimo, turi būti ginamas ieškovės kaip tiekėjo lūkestis, kad bus laikomasi sudarytos viešojo pirkimo sutarties sąlygų. VPĮ ir kituose teisės aktuose numatyti ribojimai tenkinti šį ieškinio reikalavimą neįrodyti, todėl ieškinio reikalavimas priteisti drenažo įrengimo prie tunelio ir darbų vertę (5 144,70 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003102) pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkinamas.

Dėl lauko nuotekų tinklų „gesinimo šulinio“ įrengimo darbų

81.       Ieškovė kaip papildomus vertina lauko nuotekų tinklų „gesinimo šulinio“ įrengimo darbus (jų vertė – 70 641,29 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 003100, 4 t., b. l. 111).

82.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad rengiant darbo projekto dalį dėl lauko lietaus nuotekų įrengimo ir įvertinus faktinę situaciją, nustatyta, kad iš Ligoninės g. atitekėjusios lauko lietaus nuotekos krenta iš didelio aukščio ir ardo gelžbetonines lietaus nuotekų tinklų d1600 konstrukcijas. Todėl atsakovės interesais, siekiant, kad nebūtų gadinamas darbų rezultatas, darbo projekte buvo suprojektuotas ir įrengtas techniniame projekte nesuprojektuotas „gesinimo šulinys“. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta išvada, kad pagal parengtą techninį projektą nebuvo galima numatyti, kad bus reikalingas „gesinimo šulinys“.

83.       Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma paneigia šią teismo eksperto padarytą išvadą ir leidžia teigti, kad ieškovė galėjo numatyti šių darbų atlikimo būtinumą, prisiimdama įsipareigojimus atlikti tunelio įrengimo atviru būdu darbus pagal 2014 m. kovo 7 d. sudarytą statybos darbų sutartį.

84.       Techninio projekto nuotekų šalinimo (lauko tinklų) VI tome (A laidoje), aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad esamo upelio kanalizavimui bei paviršinių nuotekų surinkimui nuo tvarkomos teritorijos, remiantis UAB „Dzūkijos vandenys“ projektavimo sąlygomis, projektuojami gelžbetoniniai lauko nuotekų vamzdžiai DN 1600, o lauko nuotekų vamzdynų posūkių vietose projektuojamos gelžbetoninės kameros (8 t., b. l. 156-159). Šiame aiškinamajame rašte taip pat buvo numatyta po Ligoninės gatve, darbo bei technologinio (vykdymo projekto) metu, dalyvaujant techninio projekto projektuotojams, priimti racionaliausią sprendimą, kaip įrengti gelžbetoninį vamzdį d1600. Toks pats sprendinys yra nurodytas ir techniniame projekte esančio lietaus nuotekų tinklų išilginio profilio brėžinio pastabose (8 t., b. l. 177).  

85.       Primintina, kad UAB „Įraža“ ekspertas 2013 m. vasario 28 d. pateikė išvadą Nr. 13-02/02, jog techniniame projekte numatyta tunelio įrengimo uždaru būdu technologija praktiškai neįgyvendinama ir pasiūlė racionalų būdą tuneliui įrengti atviru būdu. Viena iš eksperto išvadoje nurodytų aplinkybių, kad virš būsimo tunelio nuotekų linijos pažeistos, jos turės būti perklotos.

86.       Iš statybos dalyvių pasitarimų protokolų matyti, kad prieš atsakovei priiimant sprendimą įrengti tunelį po Ligoninės gatve ne uždaru, bet atviru būdu, ieškovė įsipareigojo savo lėšomis atstatyti Ligoninės gatvėje esančias komunikacijas, tarp jų priklausančias UAB „Dzūkijos vandenys“ (žr., pvz. 2013 m. balandžio 12 d. pasitarimo protokolą, 10 t., b. l. 132-134). Be to, minėta, ieškovė deklaravo atsakovei tokio sprendimo ekonominį efektą.

87.       Tarp šalių 2013 m. liepos 30 d. sudarytu papildomu susitarimu buvo atsisakyta tunelio įrengimo uždaru būdu darbų ir toliau buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo būdu, pakeitimo procedūra. Statybos dalyvių 2013 m. rugpjūčio 21 d. pasitarime projektuotojas įsipareigojo kartu rengti ir darbo projektą (tunelio įrengimo iš uždaro į atvirą būdą) (10 t., b. l. 146-147).

88.       Iš byloje esančių darbo projekto sprendinių matyti, kad darbo projekto A laidoje, parengtoje 2013 m., buvo suprojektuotas „gesinimo šulinys“ ir nurodyti šiam šuliniui reikalingų atlikti darbų kiekiai (4 t., b. l. 114-115, 6 t., b. l. 11-12). Iš darbo projekto A laidoje pateiktų „gesinimo šulinio“ brėžinių matyti, kad jame suprojektuota, jog šio įrenginio konstrukcijos po Ligoninės gatve jungsis su gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų d1600 vamzdžiu.

89.       Taigi, pagal techninio projekto nuotekų šalinimo (lauko tinklų) VI tome (A laidoje) esančius sprendinius darbo bei technologinio (vykdymo projekto) metu, dalyvaujant techninio projekto projektuotojams, ieškovė turėjo priimti racionaliausią sprendimą, kaip įrengti g/b vamzdį d1600 po Ligoninės gatve. Ieškovė, prieš atsakovei priimant sprendimą pakeisti po Ligoninės gatve numatyto tunelio įrengimo būdą iš uždaro į atvirą, nurodė savo sąskaita atstatysianti šioje gatvėje esančias komunikacijas. Atsakovei priėmus sprendimą pakeisti tunelio įrengimo būdą, projektuotojas darbo projekte 2013 m. po Ligoninės gatve suprojektavo „gesinimo šulinį“, kurio konstrukcijos po Ligoninės gatve jungtųsi su gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų d1600 vamzdžiu. Iš šių faktinių aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, teikdama pasiūlymą atlikti tunelio įrengimo atviru būdu darbus ir su atsakove 2014 m. kovo 7 d. sudarydama statybos darbų sutartį, jau galėjo numatyti, kad prisiimdama įsipareigojimus atlikti šiuos darbus ji privalės priimti racionaliausią sprendimą, kaip įrengti gelžbetoninį vamzdį d1600 po Ligoninės gatve. Ieškovei taip pat buvo žinoma, kad ji privalės atlikti lietaus nuotekų nuvedimui nuo Ligoninės gatvės į šį vamzdį būtinus darbus ir jai turėjo būti žinoma apie rengiamame darbo projektą šiam tikslui 2013 m. numatytą sprendinį („gesinimo šulinį“). Ieškovė šiam sprendiniui įgyvendinti būtinus darbus galėjo įvertinti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, daro išvadą, kad „gesinimo šulinys“ ir yra ieškovės su projektuotoju parinktas racionaliausias gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų vamzdžio d1600 po Ligoninės gatve įrengimo sprendinys, pakeitus po Ligoninės gatve projektuojamo tunelio įrengimo būdą iš uždaro į atvirą, todėl jo įgyvendinimo darbai negali būti vertinami kaip atskiri techniniame projekte nesuprojektuoti ir neišplaukiantys iš jo sprendinių darbai.

90.       Šią teismo išvadą patvirtina ir faktiniai ieškovės veiksmai statybos darbų vykdymo metu, iš kurių matyti, kad nei prieš „gesinimo šulinio“ įrengimo darbų atlikimą, nei juos atlikdama ieškovė nenurodė atsakovei, kad tai papildomi, techniniame projekte nenumatyti darbai, kurie didina sutartyje numatytą fiksuotą kainą, tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos ir statybos dalyvių pasitarimų protokoluose. Ieškovė dėl apmokėjimo už šiuos darbus į atsakovę kreipėsi tik 2016 m. sausio 20 d. (4 t., b. l. 106).

91.       Kaip jau buvo minėta, eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Šiuo atveju 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta išvada, kad pagal parengtą techninį projektą nebuvo galima numatyti, kad bus reikalingas „gesinimo šulinys“ paremta tik siauru techninio projekto sprendinių vertinimu. Tačiau teismo ekspertas neanalizavo svarbaus techninio projekto sprendinio dėl ieškovės pareigos darbo ir technologinio projekto rengimo eigoje su projektuotoju parinkti racionaliausią gelžbetoninio lietaus nuotekų tinklų vamzdžio d1600 po Ligoninės gatve įrengimo būdą ir jo sąsajos su aptartais kitais byloje esančiais įrodymais. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovei neabejotinai turėjo būti žinoma jos pareiga už fiksuotą darbų kainą parinkti reikiamą sprendinį lietaus nuotekų nuvedimui po Ligoninės gatve į gelžbetoninį lietaus nuotekų tinklų vamzdį d1600. Toks sprendinys prieš ieškovei prisiimant įsipareigojimus atlikti tunelio įrengimo atviru būdu darbus faktiškai jau buvo suprojektuotas darbo projekte. Todėl sprendžiant teisinį klausimą dėl rizikos tarp šalių paskirstymo už papildomai atliktus darbus teismo ekspertizės išvadomis šiuo klausimu nesiremiama.

92.       Kadangi teisėjų kolegija nustatė, kad lauko nuotekų tinklų „gesinimo šulinio“ įrengimas įėjo į pirkimo sutarties objektą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti šių darbų vertę.

Dėl lietaus vandens nuvedimo nuo garažų ir vandens surinkimo trapų įrengimo darbų

93.       Ieškovė kaip papildomus darbus vertina lietaus nuvedimo nuo garažų darbus (11 905,87 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003103, 4 t., b. l. 122) ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbus (3 603 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003107, 4 t., b. l. 145).

94.       Statybos dalyvių pasitarimuose nuo 2013 m. vasario mėn. buvo keliamas klausimas, ar yra suprojektuotas lietaus nuvedimas nuo garažų (kad netekėtų į Žaliąją g.), projektuotojas įpareigotas pateikti sprendinius (2013 m. vasario 22 d., kovo 1 d., kovo 8 d., kovo 15 d. pasitarimai, t. 4, b. l. 123-134). Projektuotojas sprendinius dėl lietaus nuotekų nuvedimo nuo garažų pateikė 2013 m. kovo 22 d. (4 t., b. l. 135-136). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos suprojektuotus darbus ieškovė atliko.

95.       Statybos dalyvių 2013 m. gegužės 31 d. pasitarime buvo numatyta suprojektuoti papildomą paviršinio vandens surinkimo trapą nuo Vandens tako ir aplinkinių plotų (4 t., b. l. 146-147), o 2013 m. rugpjūčio 6 d. pasitarime fiksuota, kad šie darbai suprojektuoti (4 t., b. l. 148-149). Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuos darbus ieškovė taip pat atliko.

96.       2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas pateikė išvadą, kad pagal parengtą techninį projektą nebuvo galima iš anksto numatyti papildomų darbų – lietaus nuvedimo nuo garažų įrengimo ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo poreikio. Tokia teismo eksperto išvada yra motyvuota tuo, kad techniniame projekte, nors ir buvo numatytas lietaus nuotekų tinklų įrengimas, tačiau jis buvo nepakankamas, kita vertus, techninis projektas neapėmė visos garažų teritorijos, taip pat neapėmė vandens nuvedimo sprendinių nuo aplinkinių (į techninio projekto apimtį nepatenkančių) teritorijų. Įrodymų, paneigiančių šias teismo eksperto išvadas, į bylą nebuvo pateikta, o šias išvadas patvirtina tiek jau minėti statybos dalyvių pasitarimai, kuriuose aiškiai fiksuotas minėtų papildomų darbų poreikis, tiek projektuotojo UAB „Šiltas namas“ paaiškinimas, kad lietaus surinkimas iš šių teritorijų nepateko į techninio projekto nagrinėjimo ribas (13 t., b. l. 21). Kadangi, kaip nustatė teismo ekspertas ir kaip patvirtina kiti bylos duomenys, ieškovė dėl paminėtų priežasčių pagal parengtą techninį projektą objektyviai prieš sudarydama sutartis negalėjo numatyti šių darbų atlikimo poreikio, konstatuotina, kad minėti darbai nepateko į šalių susitarimo ribas ir todėl jie gali būti vertinami kaip papildomi CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir sutarties nuostatų taikymo prasme.

97.       Aptariamus darbus ieškovė atliko, nors nebuvo surašyti sutarties 10.2.3 punkte nurodyti rašytiniai dokumentai, šiems darbams įsigyti nebuvo organizuotos viešojo pirkimo procedūros ir nesudarytos rašytinės sutartys. Tačiau šių darbų atlikimo būtinumas ir aplinkybė, kad tai papildomi darbai, buvo nurodyta statybos dalyvių pasitarimuose. 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 padaryta išvada, kad neįrengus lietaus nuvedimo nuo garažų bei neįrengus vandens surinkimo trapų kiltų grėsmė objekto ir atliktų darbų saugumui – lietaus vanduo gadintų jau sutvarkytus paviršius, kiltų sankasos nuplovimo grėsmė. Kad minėti darbai buvo būtini ir todėl atitiko užsakovo interesus, patvirtina ir jau minėti statybos dalyvių pasitarimai. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė įrodė aplinkybes, išsaugančias jos teisę reikalauti apmokėti atliktų darbų vertę. Dėl išdėstytų argumentų ieškinio reikalavimas priteisti lietaus nuvedimo nuo garažų darbų ir lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo darbų vertę (11 905,87 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003103 ir 3 603 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003107) pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkinamas.

Dėl tunelio pamatų stiprinimo darbų

98.       Ieškovė kaip papildomus vertina tunelio pamatų stiprinimo darbus pagal techninio projekto C laidą (jų vertė – 43 997,28 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003115, 2 t., b. l. 109).

99.       Kaip jau minėta, atsakovei atsisakius tunelio įrengimo uždaru būdu darbų, buvo vykdoma techninio projekto sprendinių, susijusių su tunelio įrengimo būdu, pakeitimo procedūra, tuo tikslu UAB „Šiltas namas“ parengė techninį projektą, kuriame buvo numatytas tunelio įrengimas atviru būdu ir suprojektuoti gręžtiniai pamatai. UAB „Ekspertika“, atlikusi techninio projekto dalinę ekspertizę, 2013 m. gruodžio 30 d. akte nurodė pastabas, kad projekte turi būti numatytas sprendinys, jog prieš atliekant darbo projektą būtini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, polių tipas taip pat privalo būti patikslinamas atliekant darbo projektą. Iš projektuotojo 2014 m. sausio 10 d. atsakymų į ekspertizės išvadas matyti, kad techninis projektas buvo pataisytas, be kita ko, brėžinys papildytas pastaba, kad prieš atliekant darbo projektą būtini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui. UAB „Ekspertika“ 2014 m. sausio 16 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad techninis projektas „SK – konstrukcijų (tunelis), tomas V-2 (B laida) byla SN-09-030-TP-2-K“ gali būti tvirtinamas. 2014 m. sausio 30 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidai. Atlikus paminėtus techninio projekto parengimo darbus, tarp šalių 2014 m. kovo 7 d. buvo sudaryta statybos darbų sutartis, kuria rangovas įsipareigojo atlikti tunelio įrengimo atviru būdu statybos darbus pagal techninio projekto B laidą. Tačiau atlikus papildomus inžinerinius geologinius tyrinėjimus, buvo nustatyta, kad techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies B laidoje suprojektuoti pamatai netenkina esminių statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimų, todėl buvo parengta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida, kurioje numatyta pamatus įrengti ant grunto be polių. UAB „Ekspertika“ 2014 m. balandžio 22 d. techninio projekto dalinės ekspertizės akte nustatė, kad ši projekto dalis gali būti tvirtinama. 2014 m. gegužės 6 d. atsakovės vadovų ir specialistų pasitarime buvo pritarta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidai.

100.       2014 m. gegužės 7 d. komisija, susidedanti iš užsakovės atstovo, techninės priežiūros UAB „Ekspertika“ atstovo, projektuotojos UAB „Šiltas namas“ atstovo ir rangovės UAB „Kaminta“ atstovo, nustatė, kokie darbai dėl pakeisto pamatų tipo turi būti atlikti papildomai, o kokie darbai neturi būti vykdomi, nurodė rangovei darbus atlikti pagal šiuos pakeitimus (2 t., b. l. 110-111). Ši komisija taip pat siūlė atsakovei ieškoti papildomų lėšų pakeitimams apmokėti, tačiau atsakovės atstovas su tokiu siūlymu nesutiko, kadangi 1) keitimas buvo atliktas vadovaujantis techniniu projektu ir projekto ekspertizės išvada, t. y. pagal pirkimo dokumentus, o rangovė pateikė pasiūlymą įvertinęs visas rizikas; 2) tunelio projekto keitimas buvo ieškovės siūlymas ir buvo nurodyta, kad tuo būdu bus pasiektas ekonominis efektas; 3) galimam darbų pirkimui turėtų pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba; 4) keitimo priežastis – projekto klaida, todėl už pasekmes atsako projektuotojas.

101.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė, 2014 m. kovo 7 d. sudaryta statybos darbų sutartimi prisiimdama įsipareigojimus atlikti statybos darbus pagal techninio projekto B laidą, pagrįstai galėjo tikėtis, jog atliekant sutartyje numatytus tunelio įrengimo darbus bus įrengiami gręžtiniai tunelio pamatai. Nors šiame techniniame projekte, atsižvelgus į 2013 m. gruodžio 30 d. UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės akte nurodytas pastabas, buvo nurodyta, kad prieš atliekant darbo projektą būtini papildomi geologiniai tyrimai laikančio grunto sluoksnio patikslinimui, tačiau jame nebuvo jokių duomenų, kad po tokio patikslinimo gali keistis tunelio pamatų tipas iš gręžtinių į juostinius, įrengiamus ant natūralaus pagrindo. Tokios išvados ieškovė negalėjo daryti ir iš 2013 m. gruodžio 30 d. UAB „Ekspertika“ techninio projekto dalinės ekspertizės akte nurodytų pastabų, kadangi jose papildomų geologinių tyrimų atlikimas buvo siejamas su tuo, kad atliekant darbo projektą būtų patikslinamas polių tipas, tačiau ne pamatų įrengimo būdas. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė, sudarydama 2014 m. kovo 7 d. statybos darbų sutartį ir net žinodama apie būtinybę prieš darbo projektą atlikti papildomus geologinius tyrimus, negalėjo protingai numatyti, kad po tokių tyrimų atlikimo pasikeis tunelio pamatų tipas. Juostinių pamatų tipas techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laidoje buvo suprojektuotas ir šiam techniniam projektui atsakovės buvo pritarta jau po to, kai buvo sudaryta 2014 m. kovo 7 d. sutartis. Todėl darytina išvada, kad ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal 2014 m. kovo 7 d. sutartį, objektyviai negalėjo numatyti, jog bus pakeisti techninio projekto sprendiniai dėl pamatų įrengimo ir bus patvirtinta techninio projekto konstrukcijų (tunelio) dalies C laida. Šiuo atveju darbų pasikeitimą nulėmė papildomai atliktų geologinių tyrimų rezultatai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su 2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 pateikta išvada, kad pagal techninio projekto A ir B laidas nebuvo galima iš anksto numatyti papildomų darbų – tunelio pamatų stiprinimo poreikio.

102.       Byloje neginčijama, kad ieškovė atliko 2014 m. gegužės 7 d. komisijos akte nurodytus papildomus darbus, susijusius su pakeistu pamatų tipu, tuo būdu patyrė daugiau išlaidų, nei objektyviai galėjo numatyti sudarydama 2014 m. kovo 7 d. sutartį. Šiuo atveju šie darbai buvo būtini tiek statybos objektui užbaigti, tiek statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo reikalavimams įvykdyti. Apie tokių papildomų darbų poreikį atsakovei buvo iš anksto žinoma, jie buvo patvirtinti visų statybos dalyvių komisijoje, nepaisant to, atsakovė neorganizavo šių papildomų darbų įsigijimo. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės kaip tiekėjo lūkestis dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo turi būti ginamas.

103.       Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atstovo 2014 m. gegužės 7 d. komisijos akte nurodyti motyvai, dėl kurių atsakovė neorganizavo tokių darbų įsigijimo. Atsakovės atstovo argumentai, kad darbų keitimas buvo atliktas vadovaujantis pirkimo dokumentais, o rangovė pateikė pasiūlymą įvertinusi visas rizikas, nepagrįsti. Teisėjų kolegijos jau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovė pagal pirkimo dokumentus objektyviai negalėjo numatyti, kad pasikeis pats pamatų tipas. Atsakovės atstovo argumentai, kad tunelio projekto keitimas buvo ieškovės siūlymas ir buvo nurodyta, kad tuo būdu bus pasiektas ekonominis efektas, taip pat nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovė pagrįstai neorganizavo papildomų darbų įsigijimo. Šioje teismo nutartyje jau buvo nurodyta, kad tunelio projekto keitimą nulėmė ne tik ieškovės siūlymas, tačiau ir objektyvi Ligoninės gatvės sankasos ir joje įrengtų inžinerinių komunikacijų būklė, įvykusi avarija ir kt. Sprendimą keisti tunelio įrengimo būdą priėmė pati atsakovė, įvertinusi visas svarbias aplinkybes. Atsakovės atstovo nurodyta aplinkybė, kad galimam darbų pirkimui turėtų pritarti Viešųjų pirkimų tarnyba, šiuo atveju taip pat nepateisina papildomų darbų neįsigijimo, kadangi būtent atsakovė ir turėjo rūpintis, kad papildomi darbai būtų įsigyti laikantis imperatyvių VPĮ nustatytų reikalavimų. Galiausiai, atsakovės atstovo nurodytas argumentas, kad papildomų darbų atlikimą nulėmė projektuotojo klaida, taip pat nepateisina atsisakymo įsigyti papildomus darbus, kadangi, net ir pripažinus, jog gręžtinių pamatų numatymas techninio projekto B laidoje buvo projektuotojo klaida, tokia aplinkybė pagal aptartas sutarčių sąlygas priskiriama pačios atsakovės rizikai.

104.       Dėl išdėstytų argumentų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tunelio pamatų stiprinimo darbai pagal techninio projekto C laidą neįėjo į pirkimo objektą, todėl ieškinio reikalavimas priteisti jų vertę (43 997,28 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003115) yra pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo turėjo būti tenkinamas.

Dėl papildomų žemės darbų

105.       Ieškovė kaip papildomus vertina žemės darbus (jų vertė – 27 250,37 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003114, 2 t., b. l. 175). Ieškovė nurodo, kad atliko papildomų sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalies darbų. Ieškovės teigimu, iš techninio projekto brėžinių nebuvo įmanoma nustatyti net apytikrių faktiškai reikalingų kiekių, teikiant pasiūlymą buvo remtasi techninio projekto medžiagų žiniaraščiais.  

106.       2016 m. gruodžio 19 d. teismo ekspertizės akte Nr. 16-48 teismo ekspertas nustatė, kad techninio projekto sklypo plano dalies A laidos sustambintame medžiagų, gaminių ir darbų kiekių žiniaraštyje žemės darbų kiekiai nurodyti, taip pat nurodyta pastaba, kad kiekius reikalinga tikslinti darbo projekto rengimo metu. Techninio projekto susisiekimo dalies A laidos medžiagų žiniaraštyje taip pat numatyti žemės darbai, nurodant kiekius tikslinti darbo projekto rengimo metu. Koreguoti žemės darbų kiekių skaičiavimai aprašyti ir techninio projekto sklypo plano dalies B laidoje. Teismo ekspertas, palyginęs techniniame projekte suprojektuotus darbų kiekius su darbo projekte nurodytais darbų kiekiais, padarė išvadą, kad grunto užpylimo darbų kiekis padidėjo 72 proc., o rekonstruojamos natūralių šlifuotų riedulių dangos kiekis padidėjo daugiau, nei dvigubai, todėl, eksperto vertinimu, techniniame projekte pateiktos pastabos, kad kiekius reikia tikslinti darbo projekto rengimo metu, nepagrindžia tokios darbų kiekių paklaidos, ir tai yra techninio projekto klaida, o šių darbų kiekio nebuvo galima numatyti pagal parengtą techninį projektą.

107.       Tačiau teisėjų kolegija neatsižvelgia į šią teismo eksperto išvadą ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą, motyvuodamas, kad šių darbų svyravimų (neatitikimų) riziką prisiėmė ieškovė. Kaip patvirtina aptarti techninio projekto sprendiniai, ieškovės nurodomi žemės darbai buvo suprojektuoti techniniame projekte, jame nurodyta, kad kiekius reikalinga tikslinti darbo projekto rengimo metu. Konkurso sąlygų 8 punkte buvo aiškiai numatyta, kad faktinių kiekių, gautų vykdant techniniame projekte aprašytus darbus, svyravimų (neatitikimų) riziką prisiima tiekėjas, taip pat buvo nurodyta, kad darbų kiekių žiniaraščiai yra orientacinio pobūdžio. Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju sutarties šalys aiškiai apibrėžė žemės darbų svyravimų (neatitikimų) riziką, todėl ieškovė, prisiimdama įsipareigojimus pagal sutartį, o vėliau (techninio projekto B laidoje pakeitus tunelio įrengimo būdą) pagal 2014 m. kovo 7 d. sutartį, turėjo aiškiai suprasti, kad esant žemės darbų svyravimams (neatitikimams) ji neturės teisės reikalauti apmokėti už papdidėjusią darbų apimtį, o tokius darbus privalės atlikti už sutartyse numatytą fiksuotą kainą.

108.       Teisėjų kolegija vertina, kad teismo eksperto išvada, jog techniniame projekte suprojektuotas per mažas žemės darbų kiekis (lyginant su darbo projekte suprojektuotu kiekiu) laikytina techninio projekto klaida, nėra motyvuota jokiomis statybos techninėmis normomis. Teismo ekspertizės akto Nr. 16-48 pakeitime Nr. 1 (15 t., b. l. 131-132) teismo ekspertas nemotyvuotai nurodo, kad įprastai laikoma leistina ir priimtina, jeigu žemės darbų kiekiai pasikeičia ne daugiau kaip 5-10 proc. Tačiau teismo ekspertas nenurodo, su kokiais projektiniais dokumentais lyginant leistina ir priimtina tokia faktinių darbų paklaida, neatsižvelgia, kad nagrinėjamu atveju techninio projekto sprendiniai dar turėjo būti tikslinami darbo projekte, plačiau nepaaiškina, kokiais duomenimis remiantis jis teigia, kad leistina ir priimtina būtent tokio procentinio dydžio paklaida. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė šia teismo eksperto išvada.

109.       Kadangi žemės darbų svyravimų (neatitikimų) riziką prisiėmė ieškovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti šių darbų vertę.

Dėl pėsčiųjų tiltelio įrengimo

110.       Ieškovė kaip papildomus vertina darbus įrengiant pėsčiųjų tiltelį (jų vertė – 25 995,12 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0003097, 2 t., b. l. 8).

111.       Byloje nustatyta, kad ieškovė atsakovei pranešė, jog techniniame projekte numatyto pėsčiųjų tiltelio neįmanoma įrengti (t. 2, b. l. 33). Statybos dalyvių pasitarimuose buvo nutarta perprojektuoti tiltelį (2 t., b. l. 37-53). Projektuotojas UAB „Šiltas namas“ parengė techninio projekto pakeitimus (2 t., b. l. 73-88). Atsakovės atstovas 2015 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad tiltelio įrengimui bus organizuojamas pirkimas. Ieškovė 2015 m. birželio 8 d., nelaukdama pirkimo paskelbimo, sudarė sutartį su UAB „Metkonas“ tilteliui pagaminti (2 t., b. l. 89-90). Atsakovė 2015 m. liepos 24 d. pakvietė ieškovę dalyvauti mažos vertės tiltelio įrengimo darbų pirkime apklausos būdu (2 t., b. l. 94-104). Tačiau, kaip patvirtina ieškovės 2016 m. sausio 20 d. rašte išdėstytos aplinkybės (2 t., b. l. 4-5), ieškovė neteikė pasiūlymo šiems darbams pirkti apklausos būdu, tačiau įrengė tiltelį nepasibaigus pirkimo procedūroms ir nesudarius sutarties dėl šių darbų pirkimo. Dėl šių priežasčių atsakovė 2015 m. liepos 29 d. patikslino pirkimo sąlygas ir šiuo pirkimu atsisakė pirkti tiltelio įrengimo darbus (2 t., b. l. 105).

112.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti pėsčiųjų tiltelio įrengimo vertę.

113.       Nors nekyla ginčo, kad šie darbai nebuvo numatyti techniniame projekte, pagal kurį buvo perkami darbai, nes sprendiniai, susiję su tiltelio įrengimu, buvo pakeisti darbų eigoje, todėl tokių darbų atlikimo ieškovė negalėjo numatyti sudarydama sutartį, tačiau ieškovei, remiantis sutarties sąlygomis ir CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, kilo pareiga laikytis atsakovės nurodymų dėl šių darbų atlikimo ir jų nevykdyti tol, kol nebus sudaryta sutartis dėl tokių darbų atlikimo (tuo atveju, jeigu ieškovės pasiūlymas viešajame pirkime būtų pripažintas laimėjusiu).

114.       Neatidėliotinas darbų atlikimas galėtų būti pateisintas tik tokiu atveju, jeigu būtų nustatytos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. kad šie darbai atitiko užsakovo interesus, o dėl jų sustabdymo statybos objektas būtų sugadintas ar žuvęs, tačiau tokių aplinkybių ieškovė neįrodinėja. Atsakovė organizavo būtinų papildomų darbų įsigijimo procedūrą, todėl nebuvo pažeistas ieškovės kaip tiekėjos lūkestis dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Pagal nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija vertina, kad pati ieškovė elgėsi nesąžiningai, kadangi ji, žinodama apie organizuojamą šių darbų pirkimą, nelaukė šio pirkimo pradžios, užsakė tiltelį pagaminti, nedalyvavo paskelbtame viešajame pirkime ir darbus atliko be sudarytos sutarties. Tuo būdu atsakovei buvo sukliudyta tinkamai įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, organizuoti VPĮ reikalavimus atitinkančias darbų įsigijimo procedūras ir įsigyti darbus pagal naudingiausią pasiūlymą ir už mažiausią kainą. Dėl šių priežasčių ieškovės atlikti tiltelio įrengimo darbai vertintini kaip atlikti jos pačios rizika ir atsakovei kyla teisinės pasekmės, numatytos CK 6.684 straipsnio 5 dalyje – ji netenka teisės reikalauti iš atsakovės apmokėti papildomų darbų vertę.  

Dėl ginčo dalies, susijusios su papildomais darbais, baigties

115.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.685 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, iš dalies netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, reikšmingus CK 6.684 straipsnio 4 dalies ir šalių sutarčių sąlygų taikymui, nepagrįstai rėmėsi abstraktaus pobūdžio argumentais dėl ieškovės galimybės įvertinti darbus ir atmetė teismo eksperto išvadas, išsamiai neišanalizavo techninio projekto sprendinių ir kitų byloje surinktų įrodymų dėl ieškovės galimybės numatyti darbus. Dėl šių argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai priteisti 5 144,70 Eur tunelio drenažo įrengimo darbų vertę, 11 905,87 Eur lietaus nuvedimo darbų vertę, 3 603,18 Eur lietaus vandens surinkimo trapų įrengimo vertę ir 43 997,28 Eur tunelio pamatų stiprinimo darbų vertę, keistina ir ieškovei iš atsakovės priteistina suma didintina minėtų darbų verte (viso 64 651,03 Eur). Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio reikalavimų priteisti likusių ieškovės kaip papildomų nurodytų darbų vertę, iš esmės teisingai aiškino šalių sutarytų sutarčių sąlygas, tinkamai pritaikė CK 6.684 straipsnyje įtvirtintas normas, todėl pagrindo keisti ar panikinti šios teismo sprendimo dalies nėra.

Dėl trečiojo asmens apeliacinio skundo

116.       Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime atliktu jo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Trečiojo asmens nuomone, jis buvo suinteresuotas tik ta bylos dalimi, kuri yra susijusi su papildomais darbais ir dėl kurios ieškinio reikalavimai skundžiamu sprendimu buvo atmesti. Dėl šios priežasties trečiasis asmuo mano, kad jam turėjo būti priteista visa jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, o ne pagal tenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją.

117.       CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Tai reiškia, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi teises ir pareigas, susijusias su bylinėjimosi išlaidomis.

118.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Analogiškai reglamentuojamas ir bylinėjimosi išlaidų advokato ar advokato pagalbai apmokėti atlyginimas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal nurodytose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis).

119.       Nagrinėjamoje byloje UAB „Šiltas namas“ dalyvavo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, atsakovės pusėje teisiniu statusu. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais, nurodė, kad jie yra nepagrįsti, t. y. visiškai palaikė atsakovės, kurios pusėje ir dalyvavo, poziciją. Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde nurodo, kad buvo suinteresuotas tik ta bylos dalimi, kuri buvo susijusi su skolos už papildomus darbus priteisimu. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo nesutiko su ieškinio reikalavimais visa apimtimi, trečiojo asmens nesutikimo su ieškiniu argumentai buvo susiję ne tik su trečiojo asmens nurodoma dalimi dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, bet ir su likusia ginčo dalimi (pvz., trečiasis asmuo teikė argumentus ir dėl vandentiekio ir buitinių nuotėkų tinklų). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais trečiojo asmens apeliacinio skundo argumentų, kad jo turėtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti skirstomos atsižvelgiant tik į tai, kokia dalimi yra tenkinami (atmetami) ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos už papildomus darbus priteisimo. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

120.       Ieškovė už ieškinį sumokėjo 5 806 Eur žyminio mokesčio, turėjo 2 420 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizės atlikimu, ir 20 830,06 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ir dalyvavę atsakovės pusėje, taip pat turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti: UAB „Šiltas namas“ – 5 839,83 Eur, UAB „Ekspertika“ – 868,90 Eur, UAB „Darbasta“ – 1 089 Eur. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovės pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra 8 000 Eur iš prašomų priteisti 20 830,06 Eur. Šalių ir trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos skundžiamame teismo sprendime buvo paskirstytos pagal tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją.

121.       Apeliacinės instancijos teismui iš dalies patenkinus ieškovės apeliacinį skundą ir nusprendus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas, taip pat išspręstinas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).

122.       Teisėjų kolegija, prieš perskirstydama bylinėjimosi išlaidas pagal pasikeitusį bylos rezultatą, pateikia argumentus dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomo argumento, susijusio su neva pirmosios instancijos teismo netinkamai nustatytu pagrįstu jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžiu. Ieškovės įsitikinimu, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, visa 20 830,06 Eur jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pagrįsta.

123.       Ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos ieškovės advokato byloje suteiktų paslaugų apimties, tačiau akcentuoja bylos sudėtingumą ir apimtį. Ši aplinkybė, ieškovės nuomone, leidžia pagrįstomis laikyti 20 830,06 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tiek bylos apimtis, tiek jos sudėtingumas pirmosios instancijos teismo, nustatant pagrįstą išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, buvo įvertinti ir tai aiškiai nurodyta skundžiamame teismo sprendime. Įvertinus ieškovės advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį maksimali rekomenduojama priteisti suma pagal Rekomendacijose nustatytus dydžius buvo 4 855,12 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškovės pagrįstomis išlaidomis pripažino žymiai didesnę bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumu, neteikia pagrindo didinti skundžiamame teismo sprendime pagrįstu nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties toliau bylinėjimosi išlaidos bus perskirstomos laikant, kad ieškovės pagrįstos išlaidos advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti yra 8 000 Eur.

124.       Apeliacinės instancijos teismui pakeitus teismo sprendimą ir padidinus ieškovei iš atsakovės priteistiną sumą 64 651,03 Eur suma, yra tenkinama 73 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 5 840 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 4 238,38 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, 1 766,60 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 11 844,98 Eur.

125.       Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkinamas iš dalies, tretiesiems asmenims, dalyvavusiems atsakovės pusėje, iš ieškovės priteisiamos šių asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai: UAB „Šiltas namas“ – 1 576,75 Eur (5 839,83 x 27 proc.), UAB „Ekspertika“ – 234,60 Eur (868,90 x 27 proc.), UAB „Darbasta“ – 294,03 Eur (1 089 Eur x 27 proc.). 

126.       Atsižvelgiant į pasikeitusią tenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją, atitinkamai pakeičiamos ir skundžiamu teismo sprendimu priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. valstybei iš ieškovės priteista suma šioms išlaidoms atlyginti mažinama iki 14,57 Eur, atsakovei atitinkamai padidinama iki 39,41 Eur.

127.       Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 2 389 Eur žyminį mokestį, turėjo 1 966,25 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 573 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 393,25 Eur už atsiliepimo į UAB „Šiltas namas“ apeliacinį skundą parengimą), ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad šias išlaidas yra apmokėjusi (16 t., b. l. 97-99, 147-148). Trečiasis asmuo UAB „Šiltas namas“ už apeliacinį skundą sumokėjo 78 Eur (16 t., b. l. 103), turėjo 1 715,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (381,15 Eur už apeliacinio skundo parengimą, 1 334,03 Eur už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą), pateikė duomenis, patvirtinančius, kad šias išlaidas yra apmokėjęs. 

128.       Kadangi trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo netenkinamas, trečiajam asmeniui dėl apeliacinio skundo parengimo ir pateikimo teismui turėtos išlaidos neatlyginamos. Ieškovei iš trečiojo asmens priteisiamos turėtos išlaidos advokato pagalbai dėl atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą parengimą – 393,25 Eur, kurios neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytos sumos.

129.       Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamą sumą sudarė 188 537,82 Eur, šiuo procesiniu sprendimu buvo pripažinta pagrįsta apeliacinio skundo dalis dėl 64 651,03 Eur, t. y. 34,29 proc. apeliacinio skundo reikalavimų.

130.       Ieškovės už apeliacinio skundo parengimą turėta 1 573 Eur išlaidų suma 147,21 Eur viršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatytą sumą. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovės už apeliacinio skundo parengimą turėta išlaidų suma yra pagrįsta visa apimtimi, nes apeliaciniame skunde kelti klausimai yra sudėtingi. Atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 819,19 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 539,38 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, iš viso 1 358,57 Eur.

131.        Trečiojo asmens UAB „Šiltas namas“ už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą turėta 1 334,03 Eur išlaidų suma 243,72 Eur taip pat viršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytą sumą. Tačiau, kaip ir ieškovės atveju, trečiojo asmens turėtų išlaidų suma laikoma pagrįsta visa apimtimi, todėl proporcingai atmestų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų daliai trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ iš ieškovės priteistina 876,59 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atlikus įskaitymą šios nutarties 128 punkte nurodytai 393,25 Eur sumai, galutinė trečiajam asmeniui UAB „Šiltas namas“ iš ieškovės priteistina suma sudaro 483,34 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 340 947,09 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. balandžio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 11 844,98 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ (juridinio asmens kodas 220618020) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 1 576,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ (juridinio asmens kodas 135840360) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 234,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Darbasta“ (juridinio asmens kodas 123436424) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 294,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 14,57 Eur ir iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 39,41 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) iš atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188706935) 1 358,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Šiltas namas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaminta“ (juridinio asmens kodas 234029740) 483,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Marius Bajoras

Konstantinas Gurinas

Antanas Rudzinskas