Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-241-888/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05358-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4.; 73.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Ramunei Gudaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. U., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotiems asmenims – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistei J. Ž. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkui A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo K. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. 2014 m. birželio 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604,

n u s t a t ė:

pareiškėjas K. U. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, kuriuo jis prašo teismo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. birželio 25 d. nutarimą. Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutinka, kadangi įvykio aplinkybės nebuvo pilnai įvertintos - nebuvo įvertinta, ar dviratininkas buvo rūpestingas ir apdairus, koks buvo jo greitis, taip pat nebuvo išsiaiškinta, ar dviratininkas laikėsi Kelių eismo taisyklių, neįvertinti dviratininko veiksmai, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį eismo įvykiui įvykti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, jog nutarimas buvo priimtas remiantis visais byloje esančiais objektyviais duomenimis, pagrindžiančiais transporto priemonės vairuotojo kaltę. Atliekant tyrimą buvo įvertinti ne tik automobilio vairuotojo, bet ir kito eismo dalyvio – dviratininko veiksmai, nustatyta, kad dviratininkas P. Ž., vairuodamas dviratį bei važiuodamas Laisvės al. nuo Gedimino g. link Maironio g., nesilaikė kelio ženklinimo „Dviračio simbolis“ bei kelio ženklo „Pėsčiųjų perėja“ reikalavimų dėl ko buvo parblokštas bei sužalotas, tačiau konstatuoti dviratininko veiksmai niekaip negalėjo įtakoti eismo įvykio kilimo, o K. U. dėl eismo įvykio sukėlimo apkaltintas pagrįstai.

Teismo posėdžio metu apklaustas pareiškėjas K. U. skundą palaikė ir teismui paaiškino, jog dviratininkas P. Ž. nesilaikė kelio ženklinimo „dviračio simbolis“ bei kelio ženklo „Dviračių takas“ reikalavimų, važiavo ne dviračių taku, kai jis yra įrengtas, pėsčiųjų perėjoje nenulipo nuo dviračio ir jo nepersivedė. Jis privažiavęs prie perėjos pristabdė, sulėtino greitį, jokių stabdymo žymių nėra, kadangi jis vos riedėjo, o dviratininkas nuo Soboro atvažiavo dideliu greičiu ir pats į jį atsimušė, po to nuskrido per buferį ir kapotą.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliota atstovė J. Ž. parodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, dviratininkas, dalyvavęs eismo įvykyje, buvo nubaustas, o K. U., kaip padidinto pavojingumo šaltinio - transporto priemonės – valdytojas, turėjo būti atidus. Tad remiantis visa surinkta bylos medžiaga, darytina išvada, jog pareiškėjas, nepasirinkdamas saugaus greičio, nebūdamas pakankamai atidus, neatsižvelgė į vietovę ir padarė KET pažeidimus, ko pasėkoje buvo sužalotas žmogus.

              Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotas atstovas A. B. parodė, kad iš surinktų duomenų matyti, jog dviratininkas jau buvo pravažiavęs pėsčiųjų perėją, pareiškėjo automobilis būtent kliudė pravažiavusio dviratininko ratą dėl ko ir įvyko eismo įvykis. Buvo nustatytas priežastinis ryšys dėl kilusių pasekmių. Dviratininkas šio eismo įvykio metu patyrė nežymius kūno sužalojimus. KET 58 p. numatė, kad dviračio vairuotojui važiuojančiam važiuojamąją dalimi ir prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį  nulipus nuo dviračio, jei eismo sąlygos to reikalauja. Tai yra tik rekomendacinio pobūdžio taisyklė. Todėl dviračio vairuotojui buvo taikyta administracinio pobūdžio poveikio priemonė, t.y. jog jis dviračio nepersivedė per važiuojamąją dalį, o pervažiavo. Tiek ir dviračio vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio kilimo, tiek ir pareiškėjas.

Liudytojas Ž. L. parodė, kad dirba Kauno AVPK NVESTS tyrėja. 2014 m. balandžio 23 d., 20 val. Kaune, Laisvės al., Mickevičiaus g., K. U. vairuodamas automobilį susidūrė su dviratininku. Vertinant tai, kad Laisvės al. yra pėsčiųjų ir dviratininkų zona, transporto priemonė, kirsdama pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo zoną, privalo sulėtinti greitį, įsitikinti ir kirsti tą zoną, tik įvertinus aplinkybes. Šiuo atveju ne dviratininkas atsitrenkė į automobilį, o automobilis partrenkė dviratininką, kas matosi iš nuotraukų. Būtent sugadintas kairėje pusėje bamperis bei automobilio grotelės. Dviratininkas vieną transporto kryptį jau buvo pravažiavęs ir buvo jau kitoje pusėje. Bet kuriuo atveju, vairuotojas, vairuodamas automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, turi įvertinti situaciją, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių bei savo turtui pavojaus, siekti išvengti padarinių, šiuo atveju stabdyti.

Liudytojas G. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), įvykio dieną išėjo per bromą, ir matė, kaip dviratininkas nuo Soboro tiesiog praskriejo. Dviratis važiavo 25-30 km/h greičiu. Po kelių sekundžių išgirdo duslų garsą „bum“, ratų stabdymo garso nebuvo ir pamatė, kad žmogus skriejo ore ir paskui vartėsi ant žemės. Paties kontakto kaip automobilis atsimuša į dviratininką, nematė. Automobilio vairuotojas buvo su VW Passat automobiliu. Buvo 50 metrų atstumu nuo įvykio vietos.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas K. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 23 d. 20 val. 07 min. vairuodamas automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas Kaune, A. Mickevičiaus g. nuo Donelaičio g. link Kęstučio g. bei artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ko pasėkoje susidūrė su tuo pačiu metu pėsčiųjų perėjoje jam iš kairės pusės atvažiavusiu dviračiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 37 p. reikalavimus ir padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas K. U. 2014 m. balandžio 23 d. 20 val. 07 min. vairuodamas automobilį „VOLKSWAGEN PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), bei važiuodamas Kaune, A. Mickevičiaus g. nuo Donelaičio g. link Kęstučio g. susidūrė su tuo pačiu metu pėsčiųjų perėjoje jam iš kairės pusės atvažiavusiu dviračiu, tačiau pareiškėjas teigia, kad dviratininko veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį eismo įvykiui kilti ir mano, jog jis yra nubausta nepagrįstai. Toks pareiškėjo K. U. argumentas yra nepagrįstas, laikytinas bandymu išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą ir nelaikomas pagrindžiančiu jo nekaltumą, kadangi prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims.

Kelių eismo taisyklių 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Tų pačių taisyklių 9 punktas įtvirtina nuostatą, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 37 p. (galiojusių iki 2014-10-11) numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Pareiškėjas K. U., kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio – vairuotojas privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis ir jose įtvirtintomis nuostatomis bei saugaus eismo kelyje principais. Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604 esančią rašytinę medžiagą (eismo įvykio vietos schemą, fotonuotraukas, paaiškinimus), nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotų atstovų J. Ž. ir A. B., liudytojos Ž. L. teismo posėdžio metu duotus parodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas K. U., kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio – vairuotojas, eismo įvykio metu nebuvo pakankamai atsargus, atidus ir rūpestingas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, t.y. tokio, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti savo vairuojamą transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, neatsižvelgė į vietovę, kad tai yra pėsčiųjų perėja, ir šioje vietoje vairuotojas privalo būti ypatingai atidus, sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiuosius, ko pasėkoje nežymiai buvo sužalotas žmogus (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-14-8488604, 18 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad Laisvės al. yra pėsčiųjų ir dviratininkų zona, transporto priemonės vairuotojas, kirsdamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo zoną, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir kirsti tą zoną, tik įvertinęs visas aplinkybes.

Atliekant tyrimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604 buvo įvertinti ne tik automobilio vairuotojo, bet ir kito eismo dalyvio – dviratininko veiksmai. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07-14-8488604 medžiagos nustatyta, jog dviratininkas P. Ž. buvo nubaustas administracine tvarka už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 131 str. 1 d., kadangi jis nesilaikė Kelių eismo taisyklių, t.y. vairuodamas dviratį „Huji“ be valstybinių numerių bei važiuodamas Kaune, Laisvės al. nuo Gedimino g. link Maironio g. nesilaikė kelio ženklinimo1.23 „Dviračio simbolis“ reikalavimų bei kelio ženklo Nr. 411 „Dviračių takas“ reikalavimų, važiavo dviračiu ne dviračių taku, kai jis yra įrengtas, pėsčiųjų perėjoje nenulipo nuo dviračio, jo nepersivedė ir buvo parblokštas bei sužalotas A. Mickevičiaus g. nuo Donelaičio g. link Kęstučio g. atvažiavusio automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) (4-5 b.l.). Todėl pareiškėjo K. U. apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog įvykio metu nebuvo išsiaiškinta, ar dviratininkas laikėsi Kelių eismo taisyklių, yra visiškai nepagrįstas.

Pareiškėjo K. U. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog dviratininko veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį eismo įvykiui įvykti, nepanaikina paties vairuotojo K. U. administracinės atsakomybės ir nepaneigia jo kaltės, kadangi, kaip jau minėta, K. U., kaip padidinto pavojaus šaltinio – automobilio – vairuotojas, turėjo būti ypatingai atidus, atsargus ir rūpestingas kelyje, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, kirsdamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimo zoną, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, ir kirsti tą zoną, tik įvertinęs visas aplinkybes.

Apklausto teismo posėdžio metu Liudytojo G. S. parodymų teismas nelaiko objektyviais ir paneigiančiais skundą padavusio asmens kaltę, kadangi jis paties įvykio nematė (23 b.l.), jo parodymai apie tai, kad jis matė, kaip dviratininkas nuo Soboro praskriejo, jo dviratis važiavo 25-30 km/h greičiu, vertintini kaip subjektyvi minimo liudytojo nuomonė, pagrįsta subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne byloje surinktais neginčijamais įrodymais ir todėl teismo vertintini kritiškai. 

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė R. P., priimdama nutarimą, įvertino tai, kad nėra pažeidėjo K. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, jos dydį nustatant mažesnį negu sankcijoje numatytas vidurkis, nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog 2014 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604 yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui K. U. nuobauda paskirta teisingai ir laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl jį naikinti ir administracinę bylą nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, 2014 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604 paliktinas nepakeistas, o pareiškėjo K. U. skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 3022 straipsniu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

palikti 2014 m. birželio 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės R. P. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 07-14-8488604 nepakeistą ir pareiškėjo K. U. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 07-14-8488604, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                          Laima Šeputienė