Civilinė byla Nr. 2A-271-330/2017

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.1.2.4.1.1.; 2.1,5.2.; 2.3.2.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. L. ir atsakovės N. R. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir pagal ieškovo M. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-257-755/2016 pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovams N. R. ir R. R. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, taip pat pagal N. R. priešieškinį M. L. dėl turto padalijimo, skolos priteisimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė N. R. už 460 000 Lt pardavė atsakovui R. R. 115 vienetų UAB „Terama“ paprastųjų vardinių akcijų; 2) padalinti ieškovo ir atsakovės N. R. buvusioje santuokoje įgytą turtą: priteisti ieškovui 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų, butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), taip pat 16 000 Lt sumą pinigais; atsakovei priteisti 16 043 vienetus UAB „Dainavos” kinas akcijų, 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ akcijų, 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų ir 20 000 Lt sumą pinigais.
2. Ieškovas nurodė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo šį turtą: 16 053 vienetus 160 430 Lt nominalios vertės UAB „Dainavos” kinas akcijų, 600 vienetų 60 000 Lt nominalios vertės UAB „Vėžlio žingsnis“ akcijų, 100 vienetų 10 000 Lt nominalios vertės UAB „Techoramis“ akcijų, 125 vienetus 12 500 Lt nominalios vertės UAB „Terama“ akcijų, butą (duomenys neskelbtini) ir 40 000 Lt grynųjų pinigų. UAB „Terama“ 125 vienetai akcijų buvo įgytos atsakovės vardu, bet jos yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė. 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų už 460 000 Lt pardavė dabartiniam savo sutuoktiniui atsakovui R. R.. Tas sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies, 3.92 straipsnio 4 dalies ir 3.96 straipsnio 2 dalies pagrindais, nes vertybinių popierių perleidimo sandorį sudarė ne abu sutuoktiniai ir nebuvo kito sutuoktinio įgaliojimo sandoriui sudaryti. Visos UAB „Terama“ akcijos turėtų būti priteistos ieškovui. Ieškovas nurodė turįs finansinę galimybę išmokėti atsakovei piniginę kompensaciją už jam teksiančio turto didesnę vertę. Ieškovo teigimu, atsakovė įkalbėjo ieškovą parduoti su atpirkimo teise šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį tuometinės 162 000 Lt vertės butą (duomenys neskelbtini), pirkėjai UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“ už 60 000 Lt pagal 2003 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį ir 2003 m. lapkričio 5 d. perdavimo-priėmimo aktą. Pinigai už butą buvo pervesti į atsakovės sąskaitą. Iš šalių santuokoje įgytų pinigų atsiskaičius su minėta lizingo bendrove, 2005 m. gegužės 25 d. perdavimo-priėmimo aktu butas vėl buvo perduotas atsakovei. Šis butas yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė ir turėtų būti priteistas ieškovui, neturinčiam gyvenamojo ploto.
3. Atsakovė N. R. pateikė byloje priešieškinį, kurio reikalavimus patikslinusi, prašė: 1) pripažinti 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų ir butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), asmenine atsakovės nuosavybe; 2) priteisti iš ieškovo M. L. 4 000 Lt (1 158,48 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Be to, atsakovė prašė nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, todėl reikalavo ieškovo reikalavimui dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo taikyti ieškinio senatį.
4. Atsakovė nurodė, kad ieškovas 2003 m. lapkričio 5 d. sutiko parduoti ginčo butą ir jo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Vėliau tą butą pagal išperkamosios nuomos sutartį 2005 m. gegužės 25 d. įgijo pati atsakovė, butas buvo išpirktas atsakovės lėšomis ir jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. UAB „Terama“ akcijos taip pat priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise nuo 1997 m.  vasario 24 d. UAB „Terama“ 115 vienetų akcijų yra parduotos sąžiningam įgijėjui R. R., todėl dalintina galėtų būti tik atsakovei likę 10 vienetų minėtos bendrovės akcijų. Šalių santuoka buvo nutraukta teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2003 metų pavasario. Atsakovės aiškinimu, ieškovas nepagrįstai siekia prisiteisti turtą, kurio vertė nuo 2004 metų buvo sukurta išimtinai atsakovės asmeninėmis lėšomis ir darbu. Be to, atsakovė jau po santuokos nutraukimo paskolino ieškovui 4 000 Lt, kuriuos pervedė keliais mokėjimo nurodymais. Kadangi ginčo šalys kartu negyveno nuo 2003 metų, santuoka teismo sprendimu nutraukta nuo 2004 m. kovo 8 d., o ieškinys teismui įteiktas 2011 m. sausio 31 d., t. y. praėjus aštuoneriems metams nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios, atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimui dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo taikytinas penkerių metų trukmės ieškinio senaties terminas (CK 3.129 straipsnis).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

5. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies: 1) pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp N. R. ir R. R. dėl 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų perleidimo ir taikė restituciją – sugrąžino akcijas N. R., o R. R. priteisė 133 225 Eur; 2) pripažino niekinėmis nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 11 d. vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp R. R. ir N. R., dalis dėl 12,50 procentų dalies buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), dėl 115 vienetų UAB „Terama“, 16 053 vienetų UAB „Dainavos” kinas ir 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų priskyrimo N. R. ir R. R. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir taikė restituciją natūra; 3) priteisė N. R. 62 vienetus UAB „Terama“, 16 053 vienetus UAB „Dainavos” kinas, 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ ir 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų, butą su rūsiu (duomenys neskelbtini); 4) priteisė M. L. 63 vienetus UAB „Terama“ akcijų; 5) priteisė iš atsakovės N. R. ieškovui M. L. 3 130, 50 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; 6) pagal atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijas paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.
6. Spręsdamas dėl atsakovės prašymo daliai ieškovo reikalavimų taikyti ieškinio senatį, teismas nurodė, kad ieškovas senaties termino nepraleido (CK 3.129 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad šalys galbūt nuo 2003 metų gyveno skyrium, nereiškia, jog nuo tada prasidėjo CK 3.129 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Be to, teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad tiek pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek sudarant sutartį dėl atstovavimo, M. L. nesuprato ir negalėjo valdyti savo veiksmų. Ieškovas ėmė suvokti savo teisių pažeidimą tik maždaug nuo 2007 metų pavasario (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo ieškovas pateikė 2011 metų sausio mėnesį, t. y. nepasibaigus ieškinio senaties, skaičiuojamos nuo 2007 metų pavasario, trukmei. Be to, M. L. dėl proceso atnaujinimo inicijavimo civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kreipėsi jau 2007 metų pirmą pusmetį, prašė teismo sprendimo vykdymą sustabdyti, taikyti turtui laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškimo atnaujinti procesą pateikimo faktą teismas laikė susijusį su ieškovo teisių ginti savo pažeistas teises įgyvendinimu, nutraukiančiu senaties terminą (CK 1.130 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo teisiniai veiksmai sudarytų pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu būtų galima pripažinti, kad terminas buvo praleistas.
7. Teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), atsakovės vardu įgytas pagal 2005 m. gegužės 25 d. turto perdavimo-priėmimo aktą, t. y. jau po šalių santuokos nutraukimo teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu. Vadinasi, šio turto bendrumas nepreziumuojamas, todėl ieškovas, teigdamas, kad butas yra jo ir atsakovės bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi tai įrodyti (CK 3.88 straipsnis). Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, jog ieškovas įsigijo šį turtą, nes jis įgijo turtinę teisę išsipirkti butą, jog 2003 m. spalio 1 d. sandorį N. R. sudarė tuometinės savo šeimos (jos ir ieškovo) ūkio interesais, nes butas buvo šalių šeimos būstas, o kitos nuolatinės gyvenamosios vietos šalys tuo metu neturėjo. Teismo vertinimu, nuosavybės teisės į daiktą atsiradimas yra susietas ne su ketinimu jį įsigyti, bet su įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį faktiniu sumokėjimu ir daikto perdavimo akto sudarymu (CK 4.47 straipsnis). Iki šalių santuokos nutraukimo buvo sumokėta 8 306,10 Lt arba maždaug 12,5 proc. buto išpirkimo įmokų iš bendros 66 448,67 Lt sumos. Likusi įmokų suma buvo sumokėta po teismo sprendimo dėl šalių ištuokos paskelbimo. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vėlesnės buto išpirkimo įmokos buvo sumokėtos ne iš asmeninių N. R., o iš bendrų šeimos lėšų (ieškovas turėjo tą įrodyti). Teismas pripažino, kad bendru turtu laikytina 12,5 procento buto išpirkimo vertės. Butas buvo įsigytas (išpirktas) po šalių ištuokos, todėl sprendžiant dėl jo priklausomybės, svarbu buto įsigijimo (įmokų sumokėjimo) metu susiklostę, o ne prieš tai buvę šalių turtiniai santykiai, todėl teismas neanalizavo 1997 m. buvusių to paties buto įgijimo aplinkybių. Teismo vertinimu, kadangi buto dalis (12,5 procento) pripažintina bendrąja jungtine ginčo šalių nuosavybe, kadangi šią buto dalį atsakovė N. R., pažeisdama M. L. turtines teises, perleido atsakovo R. R. naudai, atitinkamą 2008 m. lapkričio 11 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalį, kaip prieštaraujančią imperatyviems įstatymo reikalavimams, teismas pripažino niekine (CK 1.80 straipsnis) ir taikė restituciją.
8. UAB „Terama“ 125 vienetus 12 500 Lt nominalios vertės akcijų, įgytų atsakovės vardu ginčo šalių santuokos metu, teismas pripažino turtu, turėtu šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 straipsnio 1 dalis). 2007 m. sausio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų už 460 000 Lt (133 225 Eur) atsakovė pardavė jos dabartiniam sutuoktiniui atsakovui R. R.. Sudarant akcijų dalies pirkimo-pardavimo sandorį ieškovas nedalyvavo, įgaliojimo sandoriui sudaryti nebuvo išdavęs, taigi tas sandoris sudarytas prieštaraujant įstatyminiam draudimui (CK 3.96 straipsnio 4 dalis). Ginčo akcijos yra nematerialios, jos yra išlikusios, todėl teismas nusprendė, kad nėra kliūčių taikyti restituciją natūra ir grąžinti akcijas N. R. bendrosios jungtinės nuosavybės su ieškovu teise, o R. R. iš N. R. priteisti 133 225 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovė byloje neįrodė, jog akcijos buvo įsigytos iš jos asmeninių lėšų. Be to, N. R., teikdama prašymą dėl šalių santuokos nutraukimo bendru sutikimu, UAB „Terama“ akcijas nurodė kaip bendrą jos ir M. L. turtą. Teismas laikėsi nuostatos, kad UAB „Terama“ akcijos (115 vienetų) vedybų (povedybine) sutartimi nepagrįstai pripažintos bendrąja jungtine atsakovų N. ir R. R. nuosavybe, todėl šią sutarties dalį taip pat pripažino niekine ir taikė restituciją natūra.
9. Nors ginčo šalys 16 053 vienetų UAB „Dainavos” kinas akcijų, 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ akcijų ir 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų laikė bevertėmis, teismas nusprendė, kad 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybine) sutartimi UAB „Techoramis“ ir UAB „Dainavos” kinas akcijos nepagrįstai priskirtos bendrai atsakovų R. ir N. R. nuosavybei, todėl ir šią sutarties dalį pripažino niekine dėl prieštaravimo imperatyviems įstatymo reikalavimams, taikė restituciją ir dalijo akcijas tarp ginčo šalių. Atsižvelgęs į tai, jog akcijos gali dalyvauti civilinėje apyvartoje, teismas nustatė, kad jog kiekvienos iš nurodytų bendrovių visų akcijų rinkos vertė šiuo metu yra po 1 Eur ir jos turi būti dalintinos tarp ginčo šalių.
10. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, jog šalių gyvenimo skyrium momentui namuose buvo laikoma 40 000 Lt grynųjų pinigų suma, kuri turėtų būti dalintina. Taip pat teismas nusprendė, kad neįrodytas ir atsakovės priešinis reikalavimas dėl 4 000 Lt skolos priteisimo iš ieškovo. Teismas pažymėjo, kad šalių santuoka nutraukta 2004 m. kovo 8 d., o mažai tikėtina, jog tarp buvusių sutuoktinių po santuokos nutraukimo dar buvo tokie tarpusavio santykiai, kad atsakovė būtų neatlygintinai ir neterminuotai, be jokio rašytinio dokumento paskolinusi ieškovui nemažą pinigų sumą. Aplinkybė, jog atsakovė įrodė lėšų perdavimo ieškovui faktą, savaime nereiškia, kad pasitvirtino ir kita įrodinėtina aplinkybė, jog lėšos buvo perduotos paskolos sutarties, o ne kitokios prievolės vykdymo pagrindu.
11. Pirmiau nurodytų aplinkybių ir motyvų pagrindu (nutarties 6-8 punktai) teismas nusprendė, kad į šalių dalintino turto balansą įtrauktina: 125 vienetai UAB „Terama“ akcijų, UAB „Vėžlio žingsnis“, UAB „Techoramis“ ir UAB „Dainavos” kinas akcijos, taip pat 12,5 proc. dydžio dalis buto (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad šis turtas nėra praradęs šalių jungtinės nuosavybės statuso (CK 3.100 straipsnio 6 punktas), todėl atmetė atsakovės prašymą turtą vertinti 2003-2004 metų, o ne šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pasibaigimo kainomis (CK 3.119 straipsnis). UAB „Terama“ akcijų vertę teismas nustatė pagal 2013 m. gegužės 24 d. turto vertinimo duomenis, kaip maksimaliai artimiausius teismo proceso laikui, todėl jų rinkos verte laikė 393 593,6 Eur sumą arba 3 149 Eur už vieną akciją. Buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), vertę teismas apibrėžė 75 000 Eur suma, kadangi tokia buto vertė nurodyta turto vertintojo sudarytoje ataskaitoje, o motyvuotų prieštaravimų dėl jos teismui nepateikta. Atitinkamai pagal nustatytą bendrą buto vertę dalintinos dalies (12,5 proc.) vertė sudaro 9 375 Eur. UAB „Vėžlio žingsnis“, UAB „Techoramis“ ir UAB „Dainavos” kinas (kiekvienos atskirai bendrovės) visų akcijų vertę teismas nustatė po 1 Eur, o iš viso – 3 Eur.
12. Priežasčių nukrypti nuo dalintino turto lygių dalių principo teismas nenustatė. Nors ginčo šalys nesutarė kaip dalinti 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų, tačiau teismas nurodė, kad nėra kliūčių tokio turto padalinimui natūra. Teismo įsitikinimu, akcijos dalintinos tokiu būdu, kad atsižvelgiant į taisykles dėl kvalifikuotos akcininkų balsų daugumos priimant esminius bendrovės sprendimus, bet netrukdančias organizuoti ir vykdyti bendrovės komercinę ūkinę veiklą, vienai iš ginčo šalių skirtina daugiau kaip 50 procentų akcijų. Remdamasis tokia pozicija, teismas vienam iš buvusių sutuoktinių priteisė 63 vnt. bendrovės akcijų už 198 387 Eur, o kitam – 62 vnt. akcijų už 195 238 Eur. Didesniąją UAB „Terama“ akcijų dalį teismas priteisė ieškovui M. L., nes šis išreiškė norą valdyti bendrovę. Atsakovei teismas natūra paskyrė kitų trijų bendrovių akcijas. Įvertindamas aplinkybę, kad ieškovas negyvena ginčo bute ir nekilo ginčo dėl buto dalijimo natūra, teismas visą dalintiną buto dalį priteisė atsakovei, o iš atsakovės priteisė ieškovui 3 130,5 Eur kompensaciją.
13. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymus ištaisyti teismo sprendime padarytą rašymo apsirikimą dėl niekine pripažintoje vedybų (povedybinės) sutarties dalyje nurodyto UAB „Terama“ akcijų skaičiaus bei leisti skubiai vykdyti šio sprendimo dalį.
14. Teismo aiškinimu, tai, jog tiek teismo sprendimo motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse pasisakoma dėl 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų teisinio statuso pagal vedybų (povedybinę) sutartį ir tuo pačiu padalinta 125 vienetai akcijų, nėra rašymo apsirikimas, kuris galėtų būti ištaisomas CPK 276 straipsnio pagrindu. Teismo išvados dėl akcijų skaičiaus pagal vedybų (povedybinę) sutartį ir jų padalijimo atitinka teismo poziciją ir nesukūrė prieštaravimų. Teismas taip pat nusprendė, kad nėra pagrindo leisti dalies teismo sprendimo skubų vykdymą. Ieškovo teiginiai apie galimą UAB „Terama“ turto ar akcijų vertės sumažinimą nepagrįsti konkrečiais įrodymais ir yra hipotetiniai.

3. Apeliacinių ir atskirojo skundų bei atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. Apeliaciniame skunde ieškovas M. L. prašo: 1) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš N. R. priteista R. R. 133 225 Eur suma taikant restituciją pagal pripažintą negaliojančia 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį tarp N. R. ir R. R. dėl 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų perleidimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – restitucijos dėl piniginių išmokų iš atsakovės N. R. atsakovui R. R. netaikyti; 2) pakeisti sprendimo dalį, kuria konstatuota esant niekine nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 11 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalis dėl 12,5 procentų dalies buto bei 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų priskyrimo N. R. ir R. R. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, bei taikyta restitucija natūra, taip pat priteista N. R. 62 vienetai UAB „Terama“ akcijų, priteista M. L. 63 vienetai UAB „Terama“ akcijų ir priteista iš N. R. ieškovui M. L. 3 130 Eur kompensacija – šioje sprendimo dalyje konstatuoti esant niekine nuo sudarymo momento 2008 m. vasario 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalį dėl viso buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), ir dėl visų 125 vienetų UAB „Terama“ akcijų priskyrimo N. R. ir R. R. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taikyti restituciją natūra, priteisti M. L. visus 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų.
16. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas R. R. būtų turėjęs 460 000 Lt (133 225 Eur) sumą apmokėti už įsigyjamas UAB „Terama“ akcijas. Nesant duomenų apie prievolės įvykdymą, nebuvo pagrindo restitucijos taikymui, priteisiant iš atsakovės N. R. atsakovui R. R. 133 225 Eur. Be to, teismas neįvertino UAB „Terama“ akcijų vertės sumažėjimo dėl N. R. netinkamo ir nesąžiningo bendrovės valdymo. N. R. bendrovei yra padariusi žalos, dėl kurios dydžio turės būti sprendžiama atskiroje byloje, tačiau žalos padarymo faktas patvirtina, kad bendrovė yra N. R. kreditorė. Restitucijos taikymas tarp susijusių asmenų (sutuoktinių N. R. ir R. R.), nesant jokių įrodymų apie ankstesnį tokios pinigų sumos už akcijas sumokėjimą, yra nepagrįstas ir be pagrindo apriboja išieškojimo iš N. R. galimybes.
2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad kaip bendroji jungtinė šalių nuosavybė padalintina tik 12,5 proc. buto dalis, kuri paskaičiuota šalių santuokoje proporcingai sumokėtoms įmokoms pagal 2003 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį, o likusi 87,5 proc. buto dalis pripažinta asmenine atsakovės nuosavybe, remiantis tuo pagrindu, kad po šalių santuokos nutraukimo atsakovė toliau mokėjo įmokas pagal išperkamosios nuomos sutartį ir su lizingo bendrove pasirašė 2005 m. gegužės 25 d. turto perdavimo- priėmimo aktą. Nutraukiant šalių santuoką, jų įgyta turtinė teisė išsipirkti butą nebuvo padalinta. Tai, kad iki 2007 metų pavasario ieškovas nesuvokė, kad jo santuoka yra nutraukta ir nemokėjo išperkamosios nuomos įmokų buto įgijimui, sąlygojo tuometinė jo sveikatos būklė. Visas butas, kurio vertė 75 000 Eur, turėjo būti įtrauktas į tarp šalių dalintino turto balansą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas, 3.119 straipsnis). Prieš pat santuokos nutraukimą šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėtą butą pardavė, pinigus už tai gavo atsakovė, o nutraukiant šalių santuoką šios piniginės lėšos tarp šalių padalintos nebuvo.
3. Teismas pripažintoje niekine vedybų (povedybinės) sutarties dalyje nurodė klaidingą UAB  „Terama“ akcijų skaičių (115 vienetų). Nors galutiniam ginčo išsprendimui tai esminės reikšmės neturi, nes teismas tarp ieškovo ir N. R. padalino visus 125 vnt. UAB „Terama“ akcijų, tačiau siekiant teisinio aiškumo sprendimas dėl pripažintoje niekine vedybų (povedybinės) sutarties dalyje nurodyto akcijų skaičiaus turėtų būti pataisytas.
4. Teismas nepagrįstai padalino tarp ieškovo M. L. ir atsakovės N. R. 125 vnt. UAB „Terama“ akcijų natūra, priteisdamas M. L. 63 vienetus, o N. R. – 62 vienetų akcijų. Atsižvelgiant į esminį ieškovo ir atsakovės N. R. tikslų bei lūkesčių bendrovės atžvilgiu išsiskyrimą, šalių itin konfliktiškus tarpusavio santykius, taip pat siekiant užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą bendrovės valdymą, visi 125 vienetai UAB „Terama“ akcijų turėjo būti natūra priteistos ieškovui. Ieškovas teikė įrodymus, kad per vienerius metus galėtų išmokėti atsakovei 196 797 Eur piniginę kompensaciją, tačiau būtina įvertinti, jog dėl netinkamo ir nesąžiningo bendrovės valdymo vadovaujant N. R. sumažėjo bendrovės akcijų vertė, nors atsakovė per tuos valdymo metus gavo iš bendrovės naudą, todėl būtų pagrindas sumažinti atsakovei priteistiną iš ieškovo piniginę kompensaciją.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė N. R. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovės patikslintą priešieškinį patenkinti, atitinkamai perskirstant bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
1. Teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki 2007 metų būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Jeigu teismas ir galėjo remtis ieškovo liga, tai neginčijami duomenys dėl ieškovo negalėjimo suprasti savo veiksmų yra tik iki 2004 m. balandžio 22 d., o tikėtini duomenys – iki 2004 m. rugsėjo 28 d. Neginčijamas momentas, nuo kurio šalys tikrai kartu jau negyveno, yra teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimas, todėl reikalavimui dėl kilnojamojo turto padalijimo ieškinio senaties terminas pasibaigė 2009 m. kovo 8 d. (CK 3.129 straipsnis). Be to, teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, nes ieškinio senaties termino atnaujinimą teismas sprendžia tik gavęs šalies prašymą.
2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimą. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigė šalims nutraukus santuoką. Sprendimas dėl šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjo 2004 m. balandžio 7 d. Materialiųjų teisės normų  netinkamas aiškinimas ir taikymas lėmė kitų teismo veiksmų – tiek sudarant dalintino turto balansą, tiek nustatant turto vertes, neteisėtumą. Teismas turėjo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tačiau šis reikalavimas teismo nebuvo išnagrinėtas, teismas sprendimo motyvuose ir rezoliucinėje dalyje iš viso dėl to nepasisakė.
3. Įmokų už butą sumokėjimo metu atsakovė su ieškovu kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, todėl šios įmokos, skirtingai nei konstatavo teismas, negali būti laikomos bendromis sutuoktinių lėšomis, todėl negali būti traukiamos į dalintino turto balansą ir negali būti dalijamos tarp sutuoktinių.
4. Atsakovė UAB „Terama“ akcijas įgijo už asmenines lėšas. Konstatavus, kad nepakanka duomenų pripažinti UAB „Terama“ visų ar dalies akcijų atsakovės asmenine nuosavybe, teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šias akcijas. Be to, teismas priteisdamas ieškovui 63 vienetus UAB „Terama“ akcijų, o atsakovei – 62 vienetus UAB „Terama“ akcijų, netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai suteikė atsakovui pranašumą. Atsakovė, perėmusi vadovavimą UAB „Terama“, ištraukė ją iš skolų, o pats ieškovas M. L. nurodė, kad jis nuo 2003 metų, kai buvo atleistas iš UAB „Terama“ direktoriaus pareigų, jokių įmonių veikloje nedalyvavo, neturi praktinės patirties, o jo patirtis vadovaujant UAB „Terama“ buvo nuostolinga šiai bendrovei. Esant dalintinam nelyginiam UAB „Terama“ akcijų skaičiui, atsakovei priteistina viena UAB „Terama“ akcija daugiau.
5. UAB „Vėžlio žingsnis“, UAB „Techoramis“ ir UAB „Dainavos” kinas realiai neegzistuoja, jų akcijos yra bevertės. Šių įmonių akcijos iš viso neturėjo būti traukiamos į dalintino turto balansą, toks turtas yra nedalintinas.
6. Teismas netinkamai apskaičiavo turto vertę, todėl neteisingai jį padalino bei neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai žyminį mokestį apskaičiavo nurodydamas atitinkamas sumas eurų su centais.
7. Tarp sutuoktinių turtas turi būti dalijamas pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Priešingai nei nurodė teismas, ši pabaiga siejama su santuokos nutraukimu (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl dalijamas turtas turi būti vertinamas verte, galiojusia 2004 m. balandžio 7 d. Be to, padalijus UAB „Terama“ akcijas natūra, teismas negalėjo šių akcijų kainos skaičiuoti kitaip, nei ši akcijų vertė yra registruota viešame registre, kadangi ekspertizės akte buvo įkainotas verslas, ir tas įkainojimas buvo nustatytas darant prielaidas dėl galimos verslo vertės.
8. Teismas nepagristai atmetė atsakovės reikalavimą dėl 4 000 Lt (1 158 Eur) skolos priteisimo. Paskolos sutarties sudarymą atsakovė įrodinėjo savo paaiškinimais ir lėšų pervedimo dokumentais. Bylos duomenys patvirtina, kad iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo šalys kaip sutuoktiniai negyveno ir nevedė bendro ūkio, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovui paskolintos lėšos yra asmeninė N. R. nuosavybė. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reguliuojančias paskolos sutarčių sudarymą bei įrodinėjimą.
19. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė N. R. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:
1. 2003 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleidus butą, ginčo šalys jo nebeturėjo, todėl jis negali būti dalijamas. Atsakovė pagal išperkamosios nuomos sutartį šį butą įgijo jau nutraukusi santuoką su ieškovu. Teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl buto įtraukimo į dalintino turto balansą, kadangi šalys iki santuokos nutraukimo pardavė ginčo turtą, o ieškovas pagal buto išperkamosios nuomos sutartį neįgijo jokių teisių. Neginčijęs išperkamosios nuomos sutarties, nereikalavęs pripažinti teisių pagal šią sutartį, ieškovas neturi pagrindo reikalauti, kad jam nuosavybės teise būtų priteista tai, kas nėra įgyta santuokos metu.
2. Atsakovės dėka UAB „Terama“ veikla per kelerius metus iš nuostolingos tapo pelninga. Iki ieškovo atleidimo iš UAB „Terama“ direktoriaus pareigų bendrovė turėjo finansinių sunkumų, ieškovas švaistė bendrovės lėšas. Ieškovas UAB „Terama“ akcijų pirkimo- pardavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančia tik vienu pagrindu – kad ji buvusi sudaryta neturint kito sutuoktinio sutikimo, o to, kad  šis sandoris esąs apsimestinis, ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo. Be to, į bylą yra pateikta atsakovės turto ir pajamų deklaracija, iš kurios matyti, kad ieškovė iš atsakovo R. R. gavo 460 000 Lt, taigi atsakovas R. R. pinigus už UAB „Terama“ akcijas yra sumokėjęs.
3. Ieškovo argumentai, kad teismas pripažintoje niekine vedybų (povedybinės) sutarties dalyje nurodė klaidingą UAB „Terama“ akcijų skaičių (115 vienetų), galutiniam ginčo išsprendimui esminės reikšmės neturi, nes teismas tarp ieškovo ir atsakovės padalino visus 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų.
4. Teismas neturėjo dalinti UAB „Terama“ akcijų, kadangi akcijos yra kilnojamasis turtas ir šiam turtui padalinti yra suėjusi ieškinio senatis. Be to, šios akcijos yra įgytos už asmenines atsakovės lėšas, kurios buvo deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka ir buvo gautos iš dovanoto turto, kurį atsakovei buvo padovanojęs pats ieškovas. Ieškovas, prašydamas visas UAB „Terama“ akcijas jam priteisti natūra, net neketina ieškovei mokėti kompensacijos. Ieškovo pajamos per mėnesį yra apie 400 - 500 Eur, jis neturi jokio nekilnojamojo turto, o savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs prie Kauno miesto savivaldybės. Ieškovo teiginiai, kad jo įmonė UAB „Dvirtex“ veikia pelningai, neatitinka tikrovės, kadangi UAB „Creditinfo“ viešai teikiami duomenys patvirtina, jog ši bendrovė yra aukštesnės nei padidinta bankroto rizikos.
20. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir patenkinti ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepime pateikti tokie pagrindiniai argumentai:
1. Ieškinio reikalavimui dėl UAB „Terama“ akcijų padalijimo pareikšti pirmiausia turėjo būti atnaujintas procesas ir panaikintas teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimas kitoje byloje. Kadangi ieškovas savo pažeistas teises pradėjo ginti dar iki 2009 m. kovo 8 d., teismas pagrįstai pripažino, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl UAB „Terama“ akcijų padalijimo pareikšti nebuvo praleistas. Be to, skaičiuodama ieškinio senaties termino eigą atsakovė nepagrįstai vertina byloje esančius įrodymus apie ieškovo sveikatos būklę.
2. Šiuo atveju šalių bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigs teismo sprendimu padalijus turtą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas), todėl dalijamo turto vertę teismas pagrįstai nustatė pagal kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. priimant teismo sprendimą šioje byloje (CK 3.119 straipsnis). Nors atsakovė teigia, kad 2013 m. UAB „Terama“ nevykdė veiklos, turėjo likviduojamos įmonės statusą, tačiau šios aplinkybės atliekant ekspertizę buvo žinomos ir įvertintos. Be to, ieškovas sutinka sumokėti atsakovei  196 796,80 Eur piniginę kompensaciją, jei visos UAB „Terama“ akcijos būtų priteistos tik jam.
3. Atsakovė neįrodė, kad šalys iki santuokos nutraukimo būtų faktiškai nustoję kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį (CPK 178 straipsnis). Ieškovo ir atsakovės tarpusavio konfliktai, įvairūs jų sprendimo būdai, ieškovo laikinas epizodinis pagyvenimas pas draugą, nesudaro pagrindo spręsti apie tai, kad nuo 2003 metų šalys faktiškai nustojo kartu gyventi, dėl ko sprendžiant klausimą dėl buto padalijimo neturėtų būti taikomos CK 3.67 straipsnio 2 dalies normos. Teismas spręsdamas klausimą dėl ginčo buto (jo dalies) padalijimo pagrįstai netaikė CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pasekmių ir pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį.
4. Teismas, pagrįstai taikydamas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto normas, pagal kurias bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių vardu ar vieno iš jų vardu, pripažino UAB „Terama“ akcijas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Atsakovė, kaltindama ieškovą netinkamu UAB „Terama“ valdymu, iš esmės pripažįsta, kad šalys jų įmonės, kurių akcijos priklausė abiem sutuoktiniams, valdymu ir verslu rūpinosi bendrai. Toks atliktas UAB „Terama“ akcijų padalijimas tarp šalių, tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų, jog visos šios įmonės akcijos negalėtų būti priteistos natūra atsakovui (išmokant atsakovei piniginę kompensaciją), turėtų būti pripažintas kaip atitinkantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
5. Nors šalys bylos nagrinėjimo metu ir pripažino, kad kitų įmonių akcijos yra bevertės, tačiau šis turtas realiai egzistuoja. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad tos bendrovės būtų išregistruotos iš juridinių asmenų registro, todėl teismas pagrįstai šių bendrovių akcijas padalijo. Be to, teismas pagrįstai atsakovės 4 000 Lt sumos mokėjimų į ieškovo sąskaitą nekvalifikavo kaip paskolos teisinių santykių. Iš mokėjimo paskirčių ir atsakovės teiktų paaiškinimų nėra pagrindo daryti išvados, kad ši pinigų suma ieškovui buvo sumokėta kaip paskola.
21. Atskirajame skunde ieškovas M. L. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta ištaisyti rašymo apsirikimus, ir klausimą išspręsti iš esmės – ištaisyti rašymo apsirikimus, padarytus teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendime.
1. Atskirajame skunde teigiama, kad nutraukiant ginčo šalių santuoką egzistavo 125 vienetai UAB „Terama“ akcijų. Pripažinta negaliojančia 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Terama“ 115 vienetų akcijų buvo parduotos R. R., o 10 vienetų akcijų liko N. R.. Vėliau 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybine) sutartimi R. R. ir N. R. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn buvo priskirtos visos UAB „Terama“ akcijos – 125 vienetai.
2. Tam, kad tarp ieškovo ir N. R. būtų padalintos UAB „Terama“ 125 akcijos, reikia ne tik pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį dėl 115 vienetų akcijų pardavimo, bet ir pripažinti niekine vedybų (povedybinės) sutarties dalį, kuria R. R. ir N. R. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn priskirta 125 vienetai UAB „Terama“ akcijų. Aptarta klaida teismo sprendime turi būti ištaisoma CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Apeliacinio proceso paskirtis pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį yra pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, nagrinėjant tiek faktinius, tiek teisinius bylos aspektus. Pakartotinį byloje esančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, faktinių bylos aplinkybių analizę apeliacinės instancijos teismas atlieka tiek, kiek tai yra būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė fakto klaidų, nurodomų apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. „savo iniciatyva“) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo ir 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų, atsiliepimų į juos ir (ar) atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

24. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą pateikė ir prašo priimti naujus įrodymus – VĮ Registrų centro informaciją apie įmonės UAB „Dvirtex“ pateiktus dokumentus ir UAB „Creditinfo“ teikiamus duomenis apie UAB „Dvirtex“. Nurodo, kad šie dokumentai paneigia ieškovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ieškovo galimybėmis sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją už ieškovo siekiamą gauti UAB „Terama“ akcijų paketą.
25. Ieškovas 2016 m. lapkričio 24 d. apeliacinės instancijos teismui per EPP sistemą taip pat pateikė prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo. Ieškovas prašo priimti į bylą ir įvertinti aktualią Juridinių asmenų registro ir UAB „Creditinfo“ duomenų bazėse esančią informaciją apie įmonę UAB „Dvirtex“, kuri, ieškovo teigimu, paneigia atsakovės argumentus, susijusius su UAB „Dvirtex“ nemokumu ir ieškovo finansinėmis galimybėmis sumokėti ieškovei kompensaciją.
26. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; kt.).
27. Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Pagal nagrinėjamos bylos duomenis, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad nauji įrodymai turi ryšį su ieškovo keliamais reikalavimais dėl akcijų paketo padalijimo būdo ir kompensacijos priešingai šaliai priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs naujų įrodymų pateikimo būtinybę pagal CPK 314 straipsnį, priima ir vertins šiuos duomenis kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
28. Atsakovė naujus įrodymus pateikė kartu su procesiniu dokumentu (atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą), todėl ieškovas turėjo galimybę pateikti savo atsikirtimus į pateiktus naujus įrodymus ir 2016 m. lapkričio 24 d. šia galimybe pasinaudojo. Atsakovė, kurios atstovė (advokatė) yra Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotoja, taip pat turėjo galimybę susipažinti su ieškovo pateiktais naujais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad šio ginčo šalys – ieškovas M. L. ir atsakovė N. R. (buvusi pavardė – L.) 1996 m. lapkričio 9 d. įregistravo santuoką, kuri abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, kartu patvirtinant jų 2004 m. vasario 19 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šis sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2004 m. balandžio 7 d. (civilinė byla Nr. SN2-4323/2004).
30. M. L. 2007 m. birželio 5 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydamas atnaujinti procesą M. ir N. L. santuokos nutraukimo byloje (CPK 366 straipsnis). Šioje byloje 2008 m. sausio 17 d. nutartimi buvo paskirta M. L. teismo psichiatrinė ekspertizė. Kauno miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad M. L. 2004 m. vasario 18 d. pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sirgo mišraus tipo šizoafektiniu sutrikimu, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, 2010 m. sausio 26 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje dėl teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas pareiškėjų M. ir N. L. turto padalijimo klausimas, bei bylą sustabdė iki pareiškėjai pateiks naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Kadangi per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos teismui nebuvo pateikta nauja santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi M. ir N. L. pareiškimo dalis dėl turto padalijimo buvo palikta nenagrinėta. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. priėmė papildomą procesinį sprendimą (nutartį), kuriuo panaikino teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo tarp pareiškėjų M. ir N. L. (civilinės bylos Nr. A2-18-775/2010; K2-20777-775/2010).
31. Atsakovai N. ir R. R. 2008 m. spalio 31 d. įregistravo santuoką. 2008 m. lapkričio 13 d. atsakovai N. ir R. R. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kuria nustatė iki jų santuokos turimo ir po santuokos įgyto turto teisinį režimą bei tarpusavio turtines teises ir pareigas.
32. 2007 m. rugpjūčio 23 d. M. L. kreipės į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia 2007 m. sausio 8 d. UAB „Terama“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp N. R. ir R. R.. Be to, 2011 m. sausio 31 d. ieškovas M. L. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl jo su N. R. (L.) santuokoje įgyto turto padalijimo. Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinės bylos dėl santuokinio turto padalijimo (nagrinėta Kauno miesto apylinkės teisme) ir dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia (nagrinėta Kauno apygardos teisme) buvo sujungtos į vieną bylą. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartimi civilinė byla perduota nagrinėti Panevėžio apygardos teismui. Šioje byloje taip pat priimti priešiniai atsakovės reikalavimai, kuriais ji siekia skolos iš buvusio sutuoktinio (ieškovo) priteisimo, dalies ieškovo siekiamo padalinti turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, o taip pat prašo ieškovo reikalavimams dėl kilnojamojo turto padalijimo taikyti ieškinio senaties terminą.
33. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su turto, įgyto po santuokos nutraukimo, teisiniu režimu, santuokos metu įgyto turto (ne)pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, sutuoktinių bendro turto padalijimo, ieškinio senaties termino eigos pradžios, kiti įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo klausimai.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

34. CK 3.129 straipsnis reglamentuoja, kad reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl nurodyto ieškinio senaties termino taikymo. Jos nuomone, ieškovo reikalavimui dėl kilnojamojo turto padalijimo ieškinio senaties termino eiga vėliausiai prasidėjo nuo 2004 m. kovo 8 d., kai buvo priimtas teismo sprendimas dėl jos santuokos su M. L. nutraukimo, neabejotinai patvirtinantis, kad šalys kartu jau negyveno, vadinasi, CK 3.129 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas baigėsi 2009 m. kovo 8 d.
35. Taigi, visų pirma, šioje byloje būtina išspręsti materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties terminą ir jo taikymą reikalavimui dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (pvz., akcijų) padalijimo, formaliai pareikštam ir nagrinėjamam jau po šalių santuokos nutraukimo.
36. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
37. Sutuoktinio sužinojimas arba turėjimas sužinoti apie jo subjektinės teisės į bendrąją jungtinę nuosavybę pažeidimą gali sutapti su santuokos nutraukimu, bet gali ir nesutapti. Tai priklauso nuo to, ar santuokos nutraukimo momentu buvo pagrindas vienam sutuoktinių daryti išvadą, kad jo teisė į bendrąją jungtinę nuosavybę yra pažeista (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2013). Kita vertus, bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Todėl spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015).
38. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovas dėl tuometinės sveikatos būklės apie savo teisių pažeidimą pradėjo suvokti maždaug nuo 2007 metų pavasario, todėl sprendė, kad M. L. 2011 m. sausio 31 d. ieškinys dėl turto padalijimo pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios pirmosios instancijos teismo išvados galėtų būtų pripažintos pagrįstomis tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, jog tuo metu (2007 m.) ieškovas, suvokęs (arba turėjęs suvokti) apie savo teisių pažeidimą, taip pat galėjo de jure (liet. „teisiškai“) įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą, reikšdamas teisme reikalavimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo. Tačiau tokia teisinė situacija 2007 m. dar nebuvo susidariusi.
39. Jau aptarta, kad ginčo šalių turtas jų santuokos nutraukimo byloje buvo padalintas teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2004 m. balandžio 7 d. Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims ir kitiems byloje dalyvavusiems asmenims įgyja prejudicinę ir res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas, 279 straipsnio 4 dalis), o šalys netenka teisės kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų bei teisinių santykių ir reikšti tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia, kai toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas kasacine tvarka ir (arba) taikant proceso atnaujinimo institutą, t. y. esant įstatyme nustatytiems proceso atnaujinimo pagrindams toje civilinėje byloje, kurioje procesas yra atnaujintas (CPK 365, 366 straipsniai).
40. Aktualu ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, jog daugiau bendro turto sutuoktiniai neturėjo, todėl jie nebegali pareikšti naujo ieškinio dėl turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata (liet. „įsiteisėjusio sprendimo“) galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
41. Nustatyta, kad teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalis, susijusi su sutuoktinių turto dalybomis, buvo panaikinta tik 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, priimta proceso atnaujinimo byloje (civilinės byla Nr. A2-18-775/2010). Vadinasi, iki 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties priėmimo net neegzistavo teisinės prielaidos ieškovo pažeistų ar ginčijamų teisių, susijusių su bendro turto padalijimu, įgyvendinimui (gynybai) dėl buvusio įsiteisėjusio 2004 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo, be kita ko, buvo išspręsti ir ginčo šalių turto padalijimo klausimai (CPK 5 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis).
42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šiuo išskirtiniu atveju ieškinio senaties termino eiga dėl kilnojamojo turto padalijimo galėjo prasidėti tik įsiteisėjus 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarčiai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), kuria buvo panaikinta teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalis bendro turto padalijimo klausimu. Kadangi ieškovas į teismą su ieškiniu dėl kilnojamojo turto padalijimo kreipėsi 2011 m. sausio 31 d., laikytina, kad ieškovo reikalavimams dėl akcijų ir grynųjų pinigų padalijimo ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškovo reikalavimui padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (butą) ieškinio senaties termino, nustatyto CK 3.129 straipsnyje, taikymas neaktualus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas CK 3.129 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodė, kad reikalavimams dėl nekilnojamojo daikto, esančio sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo ieškinio senatis netaikoma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2008).
43. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jų teisiniu įvertinimu, sprendžiant dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios momento konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį (jo eigos pradžią) reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas ir jo praleidimo pasekmės – netaikytinos.

Dėl ginčo nekilnojamojo turto teisinio režimo

44. Nustatyta, kad vienas iš ginčo byloje objektų – butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), priklausęs jungtinės nuosavybės teise abiems sutuoktiniams ir turėjęs šeimos turto teisinį statusą (CK 3.84, 3.85 straipsniai). Šis butas 2003 m. lapkričio 5 d. – dar iki M. ir N. L. santuokos nutraukimo (t. y. jų santuokos metu), pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp M. ir N. L. (pardavėjų), iš vienos pusės, ir UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“ (pirkėjos), iš kitos pusės, buvo perleistas (parduotas) UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“ už 60 000 Lt.
45. Nurodyta buto 2003 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vykdant 2003 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. BTL-F-F6-03-002, sudarytą tarp UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“ (nuomotojos) ir N. L. (nuomininkės), pagal kurią sutarta išperkamosios nuomos pagrindu 24 mėnesių laikotarpiui nuomininkei išnuomoti butą, priklausantį nuomotojai. Byloje esantis nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad butas 2005 m. gegužės 25 d. buvo perduotas N. L. (nuomininkei) valdyti nuosavybes teise, kadangi ji visiškai ir tinkamai atsiskaitė pagal 2003 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. BTL-F-F6-03-002.
46. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad dalis (12,50 proc.) visų įmokų, vykdant prievoles pagal buto išperkamosios nuomos sutartį, buvo sumokėta dar L. santuokos metu, nusprendė, kad bendru turtu, įtrauktinu į dalintino turto balansą, yra buto dalis, sudaranti 12,50 proc. jo vertės. Ieškovas M. L. laikosi pozicijos, jog visas butas, kurio vertė 75 000 Eur, turi būti įtrauktas į tarp šalių dalintino bendro turto balansą (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Atsakovės apeliaciniame skunde teigiama, kad įmokų už išperkamą butą mokėjimo metu atsakovė su ieškovu jau kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, todėl šios įmokos pripažintinos asmeninėmis atsakovės lėšomis, be to, buto, kaip dalintino turto, vertė turėtų būti nustatyta pagal kainas, galiojusias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis).
47. Teisėjų kolegija, viena vertus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamos bylos atveju sprendžiant ginčo šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, atsakovės įrodinėtos buto įgijimo santuokos su ieškovu metu aplinkybės (t. y., kad santuokos metu butas buvo įgytas iš atsakovei dar iki santuokos dovanotų lėšų) nėra aktualios, kadangi ginčo šalių santuokos nutraukimo metu šis butas jau buvo parduotas (ginčo šalys tokio daikto neturėjo). Šiuo atveju vertintinos tik to buto pakartotinio įgijimo aplinkybės, įvykdžius 2003 m. spalio 14 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties sąlygas. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog buto dalis, sudaranti 12,50 proc. jo vertės, yra bendras dalintinas buvusių sutuoktinių M. ir N. L. turtas ir nepagrįstai šią buto dalį (pagal dalies vertę) įtraukė į dalintino turto balansą.
48. Galiojantis teisinis reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymą pagal įstatymus ir pagal sutartis (CK 3.81 straipsnis). Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (nagrinėjamu atveju M. ir N. L. tokios nebuvo sudarę), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis). Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Taigi turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-916/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-639-686/2015; kt.).
49. Ir priešingai – turto, įgyto jau po santuokos nutraukimo, savaime nėra prielaidų laikyti bendrąja jungtine santuokinį ryšį turėjusių asmenų nuosavybe (CK 3.88, 3.89 straipsniai), nes bendrosios jungtinės nuosavybės teisė gali atsirasti tik įstatymų numatytais atvejais (CK 4.86 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, nustačius, kad 2003 m. lapkričio 5 d. ginčo butas buvo perleistas UAB „Baltijos tarptautinis lizingas“ nuosavybėn, o atsakovės N. L. nuosavybės teise jis įgytas (išpirktas) 2005 m. gegužės 25 d. (2003 m. spalio 14 d. išperkamosios nuomos sutarties 1.9. ir 3.2.2. punktai), nėra pagrindo šio buto (ar jo dalies) laikyti ginčo šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teisės objektu.
50. Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, nurodė, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, jog esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008 ir kt.). Tokios buto įgijimo atsakovės asmeninės nuosavybės teise aplinkybės byloje nebuvo įrodinėjamos.
51. Šiuo atveju aktualu tai, kad kai vieno sutuoktinio asmeninis turtas pagerinamas kito sutuoktinio asmeninėmis lėšomis ir (ar) darbu, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe, kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti kompensacijos už turto pagerinimą (CK 3.98 straipsnis). Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011).
52. Aptarto teisinio reguliavimo pagrindu galima prieiti prie išvados, kad nors ginčo butas ir priklauso tik vienam iš buvusių sutuoktinių – N. L. (dabar – R.), įgijusiai butą jau po santuokos su ieškovu nutraukimo, tačiau byloje nepaneigta ir tai, kad prie jo įsigijimo atitinkama apimtimi prisidėjo ir ieškovas, asmeninėmis arba bendromis sutuoktinių lėšomis iki santuokos nutraukimo dengiant dalį įmokų, sudarančią 8 306,10 Lt (2 406 Eur) sumą (12,50 proc. visų išpirkimo įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartį sumos ginčo šalių santuokos nutraukimo metu). Teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad šiuo atveju ieškovo teisės gintinos kompensuojant jam ½ dalį įmokų už butą, sumokėtų iki ginčo šalių santuokos nutraukimo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Aplinkybių, kad po santuokos nutraukimo butas buvo išpirktas (visa išpirkimo įmokų už butą suma sumokėta) iš ginčo šalių turėtų bendrų lėšų, pavyzdžiui, iš tų pačių lėšų, gautų anksčiau pardavus tą butą, ieškovas neįrodė.
53. Nusprendus, kad ginčo butą atsakovė yra įgijusi asmeninės nuosavybės teise, o ieškovui kompensuotinos lėšos, panaudotos šio turto įgijimui iki šalių santuokos nutraukimo, iškyla pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pripažinta niekine nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties, sudarytos tarp atsakovų N. ir R. R., dalis dėl 12,50 proc. buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), priskyrimo sutuoktinių R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomam turtui, paliekant galioti šią 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėse dalyse padaryti rašymo apsirikimai, klaidingai nurodant vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo datą, yra ištaisyti to paties teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi.

Dėl UAB „Terama“ akcijų

54. Kitas esminio šalių nesutarimo turtinis objektas yra bendrovės UAB „Terama“ akcijų paketas. Bylos medžiaga patvirtina, kad ši bendrovė buvo įsteigta (įregistruota) 1995 m. gruodžio 18 d. Šios bendrovės įstatinio kapitalo dydis buvo 12 500 Lt, jį sudaro 125 vienetai paprastųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė buvo 100 Lt. Iš pradžių bendrovės akcininku buvo R. Š., vėliau visą akcijų paketą, sudarantį 100 procentų bendrovės akcijų, trimis akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais įgijo N. R.: 1) 1997 m. vasario 24 d. 50 vienetų UAB „Terama“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 2) 1998 m. lapkričio 1 d. 50 vienetų UAB „Terama“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; 3) 2000 m. vasario 7 d. 25 vienetų UAB „Terama“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.
55. Atsakovė pirmiausia ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl UAB „Terama“ akcijų nepripažinimo jos asmenine nuosavybe, teigdama, kad šios akcijos buvo įgytos už jos asmenines lėšas, gautas pardavus kitos įmonės (UAB „Rikta“) akcijas. Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė, be kita ko, nurodė ir tai, kad ginčo šalių valią, jog ginčo akcijos būtų įgytos atsakovės asmeninės nuosavybės teise, patvirtina jos vienasmeniškai sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys ir jos, kaip akcininkės, nurodymas akcininkų knygoje bei Juridinių asmenų registre, nefiksuojant duomenų apie akcijų priklausomumą bendrajai jungtinei nuosavybei. Tačiau byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija neturi pagrindo.
56. Jau aptarta, kad bylose dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo teismas, nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą, vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
57. Koks turtas, įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine nuosavybe, apibrėžta CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikšmingi šie kriterijai: turto įsigijimo laikas ir pagrindas, turto pobūdis. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto režimo.
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais, arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
59. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, aiškindama CK 3.88 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių; teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
60. Sprendžiant ginčą dėl šalių nuosavybės teisių į santuokos metu įsigytą turtą – bendrovės UAB „Terama“ akcijų paketą, galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovei, teigiančiai, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodytą prezumpciją. Siekdama ją paneigti atsakovė rėmėsi jos asmeninių lėšų panaudojimo akcijoms įsigyti faktu bei šių vertybinių popierių teisinės registracijos duomenimis. Tačiau minėta, kad turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo funkciją, todėl, sprendžiant nuosavybės teisių į ginčo turtą klausimą, vien tik viešo registro duomenimis vadovautis negalima, o pagrindas nuosavybės teisėms atsirasti nustatytinas pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnių nuostatas.
61. Atsakydama į atsakovės apeliacinio argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių (įrodymų), jog ginčo akcijos buvo įsigytos iš lėšų, gautų pardavus atsakovės turėtas UAB „Rikta“ akcijas, teisėjų kolegija pažymi, kad, viena vertus, kaip pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje, asmeninių lėšų turėjimas savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas; tai nėra tapatūs faktai, jų teisinė reikšmė skirtinga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje  Nr. 3K-3-2/2011). Vadinasi, sutuoktiniui, teigiančiam, kad ginčo turtas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga įrodyti nurodytą aplinkybę, būtent jog pagal ginčo turto įsigijimo sandorius sumokėti pinigai buvo jo asmeninės lėšos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje bylos Nr. 3K-3-365/2011).
62. Byloje esanti 1997 m. rugsėjo 8 d. sutartis, kuria M. L. padovanojo 2 400 vienetų UAB „Rikta“ akcijų sutuoktinei N. L., taip pat akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis N. L., atstovaudama savo tuometinį sutuoktinį M. L., pardavė tiek jam priklausiusias UAB „Rikta“ akcijas (1997 m. kovo 13 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis), tiek jai priklausiusias (padovanotas) UAB „Rikta“ akcijas (1997 m. rugsėjo 29 d., 1997 m. spalio 6 d., 1997 m. spalio 13 d., 1998 m. sausio 15 d., 1998 m. kovo 25 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartys) UAB „Rikta“ direktoriui R. L., neleidžia daryti išvados, kad UAB „Terama“ akcijas atsakovė pirko už savo asmenines lėšas. Ieškovas pagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog dalis UAB „Terama“ akcijų (50 vienetų) buvo nupirktos dar iki UAB „Rikta“ akcijų perleidimo (1997 m. vasario 24 d.). Be to, minėtomis UAB „Rikta“ akcijų perleidimo sutartimis buvo perleistos ne tik atsakovės, bet ir paties ieškovo valdytos UAB „Rikta“ akcijos (30 vienetų už 3 000 Lt). Taigi atsakovė byloje neįrodė ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo, kad UAB „Terama“ akcijoms pirkti atsakovė panaudojo būtent UAB „Rikta“ akcijų perleidimo sutartimi gautas lėšas. Atsakovei neįrodžius vien tik asmeninių lėšų panaudojimo UAB „Terama“ akcijų paketui įsigyti, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija lieka nepaneigta.
63. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, vienoje iš kasacinių bylų nustačius, kad sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas po santuokos sudarymo panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti ir vertybinių popierių įgijimo metu aiškiai neišreiškė valios juos įgyti asmeninėn nuosavybėn, vertybiniai popieriai buvo pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012).
64. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti buvus aiškiai išreikštą atsakovės valią UAB „Terama“ akcijų paketą įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, kaip matyti iš 2004 m. vasario 19 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios tekstas buvo perkeltas į Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo rezoliucinę dalį, bendrovės UAB „Terama“ akcijos buvo įtrauktos į tarp šalių dalintino turto sąrašą. Byloje nėra duomenų, jog šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu atsakovė (skirtingai nei ieškovas) būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, taigi ir išreikšti savo valios dėl tinkamo santuokoje įgyto turto teisinio režimo identifikavimo (CPK 185 straipsnis).
65. Atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškia, jog būtent iš šių lėšų buvo įsigytas turtas – UAB „Terama“ akcijos, ir nenustačius, jog šis turtas pirktas už asmenines atsakovės lėšas, nesant įrodytos aiškiai išreikštos atsakovės akcijas įsigyti asmeninės nuosavybės teise, jos laikytinos bendrąja jungtine ginčo šalių (buvusių sutuoktinių) nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).
66. 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta tarp N. R. (pagal tuometinę pavardę – L.) ir R. R., šiam buvo perleista 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų už 460 000 Lt. Be to, 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybine) sutartimi, sudaryta tarp N. ir R. R., sutarta visus 125 vienetus UAB „Terama“ akcijų, kiekvienos iš šalių įgytų iki jų santuokos sudarymo (t. y. 10 vienetų nuosavybės teise priklausančių N. R. ir 115 vienetų nuosavybes teise priklausančių R. R.) priskirti bendrajai jungtinei sutuoktinių R. nuosavybei (sutarties 2.1. punktas).
67. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nustačius, kad turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir jo perleidimo sandoris yra sudarytas nedalyvaujant kitam sutuoktiniui ar be jo įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu vadovaujantis CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2014).
68. Kadangi UAB „Terama“ akcijos, kurių dalis buvo perleista 2007 m. sausio 8 d. sutartimi, ir kurių teisinis režimas pakeistas 2008 m. lapkričio 13 d. sutartimi, buvo įgytos ginčo šalių santuokos metu, bei jų atžvilgiu galiojo CK 3.92 straipsnio 4 dalyje įvirtinta taisyklė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl šių sandorių negaliojimo (CK 1.80 straipsnis, 3.92 straipsnio 4 dalis, 3.96 straipsnio 2 dalis). Akivaizdu, kad 2007 m. ir 2008 m. bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančiu turtu (UAB „Terama“ akcijomis) buvo disponuojama ne ieškovo, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teisės turėtojo, interesais.
69. Pirmosios instancijos teismas, padaręs teisingas išvadas dėl 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalies dėl UAB „Terama“ akcijų pripažinimo bendrąją jungtine R. nuosavybe pripažinimo negaliojančia, 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo motyvuojamojoje ir rezoliucinėje dalyse klaidingai įrašė, kad yra naikinama 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalis dėl 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų pripažinimo bendrąją jungtine nuosavybe. Kadangi pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartimi, be kita ko, netenkino ieškovo prašymo ištaisyti rašymo apsirikimą teismo sprendime dėl akcijų skaičiaus nurodymo (klaidingai įrašytą akcijų skaičių „115“ ištaisyti į skaičių „125“), šioje byloje taip pat nagrinėjamas ieškovo atskirasis skundas dėl teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalies.
70. Jau minėta, kad 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybine) sutartimi jos šalys N. ir R. R. nutarė priskirti jų bendrajai jungtinei nuosavybei konkretų, kiekvieno iš jų valdomą turtą, t. y. 10 vienetų UAB „Terama“ akcijų, priklaususių N. R. (po to, kai ji anksčiau sudaryta 2007 m. sausio 8 d. sutartimi 115 vienetų akcijų pardavė R. R.) ir 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų, priklausančių R. R.. Vadinasi, sutuoktiniai R., sudarydami vedybų (povedybinę) sutartį, siekė pakeisti (ir pakeitė) visų 125 vienetų UAB „Terama“ akcijų teisinį režimą, o ne jų dalies (115 vienetų), todėl turi būti nurodoma, kad  naikintina 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties dalis dėl visų 125 vienetų UAB „Terama“ akcijų priskyrimo N. ir R. R. bendrajai jungtinei nuosavybei.
71. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks nutarties 69 punkte nurodytos klaidos teismo sprendime ištaisymas nepakeis šios sprendimo dalies esmės, tačiau bus teisėtas ir pagrįstas, nes, kaip jau buvo minėta, vedybų (povedybine) sutartimi buvo pakeistas visų 125 vienetų UAB „Terama“ akcijų, o ne jų dalies – 115 vienetų teisinis režimas. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą dėl klaidos sprendime ištaisymo, formaliai įvertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, padaręs nepagrįstą išvadą, kad klaidos ištaisymas nėra galimas, todėl ieškovo atskiruoju skundu apskųsta teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl rašymo apsirikimo teismo sprendime, susijusio su klaidingu akcijų skaičiaus nurodymu, ištaisymo tenkintinas (CPK 276 straipsnio 2 dalis, 337 straipsnio1 dalies 2 punktas).
72. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl UAB „Terama“ akcijų neteisėto perleidimo teisinių pasekmių. Jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, panaikinęs 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šio sandorio šalių atžvilgiu netinkamai taikė abišalę restituciją natūra ir nepagrįstai iš N. R., kuriai grąžino 115 vienetų UAB „Terama“ akcijų, priteisė 133 225 Eur R. R.. Tokia ieškovo pozicija grindžiama dviem pagrindais: 1) byloje nepateikta įrodymų, jog akcijų perleidimo kaina (133 225 Eur) iš tikrųjų buvo sumokėta N. R., todėl šis sandoris laikytinas apsimestiniu; 2) restituciją taikant natūra, bus apribotos ieškovo galimybės nukreipti reikalavimus (galimą išieškojimą pagal juos) N. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
73. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pareiškęs ir neįrodinėjo neatsiskaitymo pagal 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį fakto, kaip vieno iš galimų apsimestinio sandorio požymių (CPK 13 straipsnis, 141 straipsnis). Jo apeliacinis skundas šioje dalyje grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo įvardintos ir įrodinėtos pirmosios instancijos teisme, kaip sudarančios ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą ir į kurias atsakovė būtų galėję pareikšti atsikirtimus (CPK 12 straipsnis, 142 straipsnis).
74. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo nagrinėjimui iš naujo (jo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui), jo paskirtis – pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinis teismas turi įsitikinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių, ar teisiškai teisingai kvalifikavo šalių santykius bei reikšmingas šiam konkrečiam ginčui išspręsti, teismo nustatytas (įrodytas) aplinkybes. Todėl CPK 312 straipsnyje imperatyviai draudžiama apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta būtent pirmosios instancijos teisme, ir būtent šiam teismui pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 d.) turėjo būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai.
75. Tokiu atveju ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai dėl atsiskaitymo pagal 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį galimo fiktyvumo, šioje byloje teisiškai neaktualūs ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini, nes pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje šiomis aplinkybėmis, kaip faktiniu ieškinio pagrindu, nebuvo remtasi.
76. Atsakovė apeliaciniame skunde kelia dalijamo turto  – UAB „Terama“ akcijų paketo vertės ir jos nustatymo momento klausimą. Atsakovės įsitikinimu, šiuo atveju turėjo būti aktuali akcijų vertė teismo sprendimo dėl ginčo šalių santuokos nutraukimo įsiteisėjimo metu (2004 m. balandžio 7 d.), todėl pirmosios instancijos teismas, nustatydamas akcijų vertę, esą nepagrįstai rėmėsi 2013 m. gegužės 24 d. ekspertizės išvadomis.
77. Nustatyta, kad sprendžiant ginčą dėl UAB „Terama“ akcijų padalijimo, Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi buvo paskirta verslo ir turto vertinimo ekspertizė, vėliau paskirta papildoma verslo ir turto vertinimo ekspertizė (ši paskirta Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartimi). Byloje pateiktas 2012 m. lapkričio 9 d. ekspertizės aktas Nr. 1210/26E bei 2013 m. spalio 25 d. papildomos ekspertizės aktas Nr. 1310/29E, kur padaryta išvada, kad UAB „Terama“ 100 procentų akcijų paketo rinkos vertė 2013 m. gegužės 24 d. sudaro 1 359 000 Lt (393 594 Eur), o vienos paprastosios vardinės akcijos rinkos vertė yra 10 872 Lt (3 149 Eur).
78. Atsakovė teisingai nurodo, kad įstatyme (CK 3.119 straipsnis) reikalaujama dalijamą bendrą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 ir kt.).
79. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, nurodžiusi, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, pažymėjo ir tai, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o lingvistinis CK 3.119 straipsnio aiškinimo metodas, sistemiškai jį siejant su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą nustatančiu CK 3.100 straipsniu, galėtų būti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
80. Nors ginčo šalių santuoka buvo nutraukta teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, tačiau jų bendro turto padalijimo klausimas sprendžiamas kur kas vėliau dėl tuo metu susiklosčiusių išimtinių aplinkybių, sudariusių pagrindą atnaujinti santuokos nutraukimo bylą, o po to panaikinti sprendimo dalį dėl santuokinio turto padalijimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl šioje byloje sprendžiamo ginčo ypatumų negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, grindžiamais lingvistiniu turto vertės nustatymo momentą reglamentuojančio CK 3.119 straipsnio aiškinimu, siejant jį su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigą nustatančiu CK 3.100 straipsniu 4 punktu (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga santuokos nutraukimo atveju).
81. Kita vertus, stricto sensu (liet. „siaurąja prasme“) CK 3.119 straipsnio reikalavimų laikymąsi šiuo atveju paneigia ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai parinktas turto padalijimo būdas, visą UAB „Terama“ akcijų paketą ginčo šalims padalijant natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Be to, teismo pasirinktas akcijų vertės nustatymo momentas, atsižvelgiant į dalijamų akcijų vertės esminius pokyčius, užfiksuotus 2013 metais, yra palankesnis ir pačiai atsakovei, kuriai už vieną nedalomą akciją (dalijamų akcijų skaičius yra nelyginis) priteista kompensacija pinigais.
82. Abiejų šalių apeliaciniuose skunduose nesutinkama su UAB „Terama“ akcijų padalijimo būdu. Ieškovas nurodo, kad visas akcijų paketas priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina kompensacija, kuri, įvertinus atsakovės netinkamą ir nesąžiningą bendrovės valdymą, mažintina visų UAB „Terama“ akcijų verte. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisdamas 63 vienetus, o atsakovei – 62 vienetus UAB „Terama“ akcijų, nepagrįstai suteikė vienai iš šalių pranašumą.
83. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, laikomasi nuoseklios pozicijos, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-430/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016 ir kt.).
84. Abi ginčo šalys turi vadovavimo UAB „Terama“ praktikos (ieškovas bendrovei vadovavo nuo 1997 m. vasario 7 d. iki 2003 m. rugsėjo 18 d., atsakovė direktorės pareigas ėjo nuo 2003 m. rugsėjo 18 d. iki 2009 m. birželio 11 d.), taigi ir patirties šios bendrovės ūkinėje komercinėje veikloje. Nors abi ginčo šalys kaltina viena kitą verslo trikdymu, netinkamu vadovavimu UAB „Terama“ veiklai, nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija šių subjektyvaus pobūdžio aplinkybių nepripažįsta sudarančių pakankamą pagrindą visą akcijų paketą priteisti tik ieškovui, o atsakovei ½ akcijų paketo vertę kompensuoti pinigais, juolab, kad atsakovė aktyviai įrodinėjo asmeninio intereso, susijusio su UAB „Terama“ akcijų įgijimu, egzistavimą. Tokiu atveju teisėjų kolegija, nenustačiusi objektyvaus turinio veiksnių, dėl kurių UAB „Terama“ akcijos negalėtų būti padalintos natūra ir kiek tai įmanoma lygiomis dalimis (dalijamų akcijų skaičius yra nelyginis), iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytu akcijų padalijimo būdu.

Dėl kitų bendrovių akcijų

85. Atsakovės įsitikinimu, bendrovių UAB „Dainavos” kinas, UAB „Vėžlio žingsnis“ ir UAB „Techoramis“ akcijos nepagrįstai buvo įtrauktos į dalintino turto balansą, nes jos yra bevertės, todėl teismas nusprendė dėl realiai neegzistuojančio turto padalijimo. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
86. Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas yra turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną UAB „Dainavos” kinas, UAB „Vėžlio žingsnis“ ir UAB „Techoramis“ buvo Juridinių asmenų registre registruotos bendrovės, ir nors jų akcijos tuo metu ekonominės vertės neturėjo, tačiau jos buvo įgytos M. ir N. L. santuokos metu.
87. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 1.102 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvoką akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo (akcininko) teisę dalyvauti valdant įmonę, jeigu įstatymai nenustato ko kita, teisę gauti akcinės įmonės pelno dalį dividendais ir teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, kitas įstatymų nustatytas teises. Akcija yra vertybinis popierius, patvirtinantis turtines ir neturtines akcijos turėtojo teises.
88. Dalinio ar visiško akcijų vertės sumažėjimo faktas savaime nepanaikina akcininko teisių, kurios išlieka iki pat bendrovės likvidavimo ir išregistravimo. Konkrečios akcininkų turtinės ir neturtinės teisės bei pareigos įtvirtintos Akcinių bendrovių įstatymo 14, 15, 16, 161, 17 ir 18 straipsnių nuostatose, o taip pat apibrėžtos kituose specialiuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnis, 11 straipsnio 5 dalis 15 ir 18 punktai, 22 straipsnio 6 dalis, 23 straipsnio 11 punktas ir kt.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo šalių bendro turto padalijimo klausimą, pagrįstai į dalintiną turtą įtraukė ir kitų bendrovių akcijas. Pastebėtina ir tai, kad dviejų bendrovių – UAB „Dainavos” kinas ir UAB „Techoramis“ akcijos 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybine) sutartimi buvo apskaitytos, kaip atsakovės N. R. turtas, įgytas iki santuokos su R. R., bei sutarta šių bendrovių akcijas priskirti bendrajai jungtinei atsakovų nuosavybei (1.2. ir 2.1. punktai).
89. Šalys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė įrodymų apie galimą (preliminarią) UAB „Dainavos” kinas, UAB „Vėžlio žingsnis“ ir UAB „Techoramis“ akcijų rinkos kainą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių akcijų vertę sprendime nustatė ex officio (liet. „savo iniciatyva“), kas iš esmės neginčijama ir šalių apeliaciniuose skunduose. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės reikalavimas nespręsti UAB „Dainavos” kinas, UAB „Vėžlio žingsnis“ ir UAB „Techoramis“ akcijų padalijimo klausimo laikytinas nepagrįstu ir nederančiu su CK 3.127 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu. Šiai teisėjų kolegijos nuostatai nedaro įtakos po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo atsiradusios naujos aplinkybės dėl dviejų bendrovių, kaip juridinių asmenų, pasibaigimo (iš juridinių asmenų registro UAB „Dainavos“ kinas išregistruota 2016 m. gruodžio 1 d., UAB „Vėžlio žingsnis“ išregistruota 2016 m. gruodžio 14 d.)

Dėl grynųjų pinigų dalijimo ir paskolos teisinių santykių

90. Atsakovės apeliacinio skundo dalyką sudaro ir jos iškelti netinkamo bylos aplinkybių įvertinimo, materialiųjų teisės normų, reguliuojančių paskolos teisinius santykius (paskolos sutarties sudarymą ir jos galiojimą) aiškinimo bei taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija taip pat pasisako.
91. Paskolos sutarties sampratą apibrėžiančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį  civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014 ir kt.).
92. Fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršijo du tūkstančius litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nedetalizuojama, kokie kiti dokumentai, be paskolos raštelio, galėtų būti prilyginami rašytinei paskolos sutarčiai. Atsižvelgiant į tai, kad esminės paskolos teisinių santykių buvimą patvirtinančios sąlygos – paskolos dalyko paskolos gavėjo nuosavybėn perdavimas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką sudarančią pinigų sumą ar kiekį daiktų paskolos davėjui, darytina išvada, jog tam, kad būtų pripažinta, jog šalys buvo sudariusios rašytinę paskolos sutartį, joje turi būti aptartos šios sąlygos. Pažymėtina, kad įstatymo reikalaujamos paskolos sutarties formos nesilaikymas nedaro jos negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl paskolos sutarties sudarymo ar jos įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).
93. Atsakovė jos ir buvusio sutuoktinio (ieškovo) paskolos teisinių santykių atsiradimą grindė jos atliktais keturiais nurodymais pervesti grynuosius pinigus, kuriais į ieškovo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. birželio 2 d. buvo pervestos pinigų sumos po 1 000 Lt (iš viso – 4 000 Lt / 1 158 Eur), o jų mokėjimo paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovas gavo, tačiau, ieškovo nuomone, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes ieškovas neįsipareigojo jų atsakovei grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
94. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, remdamasis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, išaiškinimais, padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog mokėjimo pavedimais ieškovui perduotos lėšos buvo būtent paskolos sutarties dalykas. Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo sprendime padaryta išvada.
95. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes ir t. t. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).
96. Pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą liudijantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, patys savaime nepakankami nuspręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
97. Ieškovas (šios bylos atveju – priešinius reikalavimus pareiškusi atsakovė) turi pareigą ieškinyje (priešieškinyje) nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas toks reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o teismas civilinėje byloje turi įsitikinti, kurios nurodytos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, o kurios nenustatytos. Įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje sudaro materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos, išskyrus aplinkybes, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnis).
98. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovės reikalavimo priteisti paskolintus ieškovui grynuosius pinigus tinkamo įrodinėjimo ir įrodymų taisyklių taikymo aspektu, pažymi, kad kilus ginčui dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovui lėšos pervestos mokėjimo pavedimais, kuriuose nėra aiškių ir nedviprasmiškų duomenų apie pervedamų lėšų paskirtį, sprendžia, kad toks atsakovės priešieškinio dalykas turėtų būti pagrįstas ir kitais įrodymais (duomenimis), leidžiančiais pagrįstai manyti apie ieškovo įsipareigojimą (valią) grąžinti atsakovei į jo sąskaitą pervestas lėšas. Tačiau tokių duomenų atsakovė nepateikė. Priešingai, byloje pateiktas 2008 m. teismo psichiatrijos ekspertizės aktas patvirtina, jog ginčo lėšų pervedimo laikotarpiu ieškovas net negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, faktines aplinkybes, kad teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu ginčo šalių santuoka nutraukta, o atsakovė nuo 2004 m. balandžio 2 d. iki 2004 m. birželio 2 d. mokėjimo pavedimus atliko be jokio rašytinio dokumento (paskolos raštelio ir kt.), kad 2007 m. ieškovas santuokos nutraukimo byloje inicijavo proceso atnaujinimą, pripažįsta nesant pagrindo išvadai, jog ieškovas kokiu nors būdu būtų įsipareigojęs grąžinti atsakovei jam pervestas lėšas, dėl kurių grąžinimo pretenzijas atsakovė pareiškė 2008 m., t. y. šioje byloje neįrodytas vienas iš būtinųjų paskolos sutarties santykių elementų (CPK 12, 178 straipsnis).
99. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskolos teisiniai santykiai tarp ginčo šalių nesusiklostė, padaryta tinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nenukrypstant nuo įrodinėjimo taisyklių aiškinimo bei taikymo klausimais suformuotos teisminės praktikos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies.
100. Pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad ieškovas neįrodė, jog šalių šeiminio gyvenimo pasibaigimo laikotarpiu jų namuose buvo sukaupta 40 000 Lt grynųjų pinigų suma, kuri liko atsakovės N. R. žinioje, apeliaciniais skundais neskundžiamos, todėl teisėjų kolegija atskirai šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo neaptaria (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalis).

Dėl bylos baigties

101. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. ir N. L. santuokoje įgytą bendrą turtą, kuris turi būti padalytas, sudaro: 1) 125 vienetai UAB „Terama“ akcijų, kurių bendra vertė 393 594 Eur; 2) 16 053 vienetai UAB „Dainavos” kinas akcijų, kurių vertė 1 Eur; 3) 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ akcijų, kurių vertė 1 Eur; 4) 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų, kurių vertė 1 Eur; 5) lėšos, panaudotos įmokoms pagal buto išperkamosios nuomos sutartį, kurių suma 2 406 Eur (viso dalintino turto vertė – 396 003 Eur).
102. Dalijant turtą natūra, ieškovui priteistina 63 vienetai UAB „Terama“ akcijų, kurių vertė 198 387 Eur; ½ dalis pinigų sumos, panaudotos įmokoms pagal buto išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaro 1 203 Eur (t. y. iš viso 199 590 Eur vertės turto).
103. Dalijant turtą natūra, atsakovei priteistina 62 vienetai UAB „Terama“ akcijų, kurių vertė 195 238 Eur; ½ dalis pinigų sumos, panaudotos įmokoms pagal buto išperkamosios nuomos sutartį, kuri sudaro 1 203 Eur; 16 053 vienetai UAB „Dainavos” kinas akcijų, kurių vertė 1 Eur; 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ akcijų, kurių vertė 1 Eur; 100 vienetų UAB „Techoramis“ akcijų, kurių vertė 1 Eur (t. y. iš viso 196 444 Eur vertės turto). Tokiu atveju iš ieškovo priteistina atsakovei 1 588 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 1 ir 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

104. Pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu (nutarties 101-103 punktai), egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti atliktą bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
105. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkinęs ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, nurodė, kad buvo patenkinta ieškinio reikalavimų už 336 299,50 Eur sumą (t. y. patenkinta 89 procentai ieškinio) ir priešieškinio reikalavimų – už 260 863 Eur sumą (t. y. patenkinta 56 procentai priešieškinio). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeičia tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 4 687,50 Eur buto dalies vertės (9 375 : 2) priteisimo, vietoj jos (dalies vertės) ieškovui priteisdamas įmokų, panaudotų buto išpirkimui, sumą – 1 203 Eur (2 406 : 2). Vadinasi, ieškinio reikalavimų patenkinama už 332 815 Eur sumą (atsižvelgus į žyminio mokesčio paskaičiavimo kriterijus), kas atitinkamai sudaro 88 procentus ieškinio reikalavimų. Pagal rezultatą ši patenkintų ieškinio reikalavimų proporcinės dalies procentinė išraiška beveik nesiskiria nuo pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos (89 proc. ieškinio reikalavimų). Tokiu atveju, atsižvelgdama į ginčo išsprendimo teisinį rezultatą byloje, įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, aplinkybę, kad lieka nepakeista apskųsto sprendimo dalis, kuria konstatuotas 133 225 Eur vertės sandorio neteisėtumas, pripažintos ieškovo nuosavybės teisės į 199 590 Eur vertės turtą, taip pat vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, teisingai apskaičiavo iš ginčo šalių priteistinų ir/ar joms atlygintinų išlaidų dalis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 4 ir 5 dalys).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas apeliacinės instancijos teisme

106. Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 1 683 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutiko (prašė panaikinti) tokias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis: 1) dėl restitucijos taikymo, panaikinus 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį; 2) dėl 87,50 proc. buto dalies nepripažinimo bendru dalintinu turtu; 3) dėl 125 vienetų UAB „Terama“ akcijų padalijimo būdo. Taip pat ieškovas išdėstė reikalavimą (procesinį prašymą) dėl rašymo apsirikimo teismo sprendime ištaisymo. Materialieji ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai nėra patenkinti, todėl žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas už paduotą apeliacinį skundą, jam neatlygintinas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).
107. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 600 Eur žyminio mokesčio, o 2 647 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi jai buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo.
108. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė visus ieškovo reikalavimus atmesti, o jos patikslintą priešieškinį visiškai patenkinti (CPK 306 straipsnio 1 dalis 5 punktas). Pagal tokį skundo dalyką atsakovei tektų pareiga mokėti žyminį mokestį, apskaičiuotiną nuo visos ieškinio sumos bei nuo visos priešieškinio sumos. Vadinasi, bendras mokėtinas žyminis mokestis už paduotą atsakovės apeliacinį skundą turėtų būti didesnis nei atsakovės skunde nurodyta mokėtino mokesčio suma, nustatyta pagal jos atliktą skaičiavimą (CPK 80 straipsnio 1 ir 4 dalys, 85 straipsnis).
109. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių atsakovės apeliacinio skundo trūkumų ir priėmė apeliacinį skundą (CPK 315, 316 straipsniai). Tokiu atveju atsižvelgtina į didžiausią sumokėto žyminio mokesčio sumą šiame procese, todėl iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 2 647 Eur žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą, kurio mokėjimas jai buvo atidėtas. Tai, kad taisyti klaidas dėl žyminio mokesčio galima tik neperžengiant tam tikrų ribų, t. y. atsižvelgiant į didžiausią sumokėto žyminio mokesčio sumą konkrečiame procese, pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457-686/2016, 28-38 punktai). Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas ir priimtas siurprizinis teismo sprendimas.
110. Atsakovės apeliacinis skundas laikytinas patenkintu ta apimtimi, kiek tai susiję su panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl buto su rūsiu 12,5 proc. dalies pripažinimo bendrąja jungtine  ginčo šalių nuosavybe ir jos padalijimu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buto 12,5 proc. dalies vertė yra 9 375 Eur, tokiu būdu laikytina, kad šio teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės buvo kompensuota ½ dalis tos vertės – 4 687,50 Eur. Šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi pripažinus, kad butas buvo įgytas atsakovės asmeninės nuosavybės teise ir jis (jo dalis) negali būti ginčo šalių bendro turto objektu (negali būti dalijamas), atsakovės apeliacinis skundas laikytinas patenkintu ta apimtimi, kurios suminė išraiška sudaro 4 687,50 Eur, todėl nuo šios sumos atsakovei priteistina iš ieškovo žyminio mokesčio už skundą kompensacija  – 141 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2007 m. sausio 8 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp N. R. ir R. R. dėl 115 vienetų UAB „Terama“ (juridinio asmens kodas 134634432) akcijų perleidimo, ir taikyti restituciją natūra – akcijas sugrąžinti N. R., priteisti R. R. iš N. R. 133 225 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris tūkstančius du šimtus dvidešimt penkis eurus).

Pripažinti niekinėmis nuo sudarymo momento 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinės) sutarties (notarinio registro Nr. IR-8039), sudarytos tarp R. R. ir N. R., dalis dėl 125 vienetų UAB „Terama“ (juridinio asmens kodas 134634432) akcijų, dėl 16 053 vienetų UAB „Dainavos“ kinas (juridinio asmens kodas 234639170) akcijų ir dėl 100 vienetų UAB „Techoramis“ (juridinio asmens kodas 235166980) akcijų priskyrimo N. R. ir R. R. valdymui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Priteisti N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 62 vienetus UAB „Terama“, (juridinio asmens kodas 134634432) akcijų, 16 053 vienetus UAB „Dainavos“ kinas (juridinio asmens kodas 234639170) akcijų, 600 vienetų UAB „Vėžlio žingsnis“ (juridinio asmens kodas 148124044) akcijų, 100 vienetų UAB „Techoramis“ (juridinio asmens kodas 235166980) akcijų.

Priteisti M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 63 vienetus UAB „Terama“ (juridinio asmens kodas 13463443) akcijų.

Priteisti iš M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 588 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų) kompensaciją N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už M. L. tenkančią didesnę turto dalį.

Pripažinti, kad butas su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal 2005 m. gegužės 25 d. nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktą (notarinio registro Nr. 14-3523) N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) buvo įgytas asmeninės nuosavybės teise.

Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 1 007 Eur žyminio mokesčio ir 7,10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 279 Eur žyminio mokesčio ir 532 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 353 Eur žyminio mokesčio ir 2 191 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizių atlikimu, atlyginimą.

Priteisti iš N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 259 Eur žyminio mokesčio ir 43,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 14,35 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 191 Eur išlaidų, susijusių su ekspertizių atlikimu, atlyginimą.“

Priteisti iš N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2 647 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Priteisti N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas prašymas ištaisyti rašymo apsirikimus, kiek jie susiję su įrašais teismo sprendime dėl UAB „Terama“ akcijų skaičiaus, fiksuoto 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinėje) sutartyje. Šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ištaisyti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. sprendime esančius rašymo apsirikimus tokiu būdu:

1. teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (sprendimo 9 lapas, penkta pastraipa nuo viršaus) skaičius ir žodžio santrumpą „(115 vnt.)“ pakeičiant skaičiais ir žodžiu „(125 vienetai)“;

2. nurodant, kad teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas dėl UAB „Terama“ akcijų skaičiaus, fiksuoto 2008 m. lapkričio 13 d. vedybų (povedybinėje) sutartyje, ištaisomas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi naujai išdėsčius sprendimo rezoliucinės dalies tekstą.

Teisėjai                                                                                                                              Rasa Gudžiūnienė

                                                                                                                                                          Gintaras Pečiulis

                                                                                                                                            Vigintas Višinskis