Civilinė byla Nr. e2-3955-445/2021
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00376-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.2.;3.2.5.;3.2.6.;3.2.12.;3.2.3.1.;3.2.6.1.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 20 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant ieškovei T. D., jos atstovui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Mulskienei,
nedalyvaujant atsakovui M. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. D. ieškinį atsakovui M. J. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė pareikštu ieškiniu atsakovui prašo:
nustatyti, kad atsakovas M. J., a.k. nežinomas, yra (duomenys neskelbtini) gimusio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D. yra jo vaikas;
nustatyti (duomenys neskelbtini) gimusio A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su manimi, T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mano gyvenamojoje vietoje;
priteisti iš M. J., a.k. nežinomas, išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 4 900,00 (keturis tūkstančius devynis šimtus) eurų;
priteisti iš M. J., a.k. nežinomas, išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200.,00 ( du šimtus ) eurų per mėnesį nuo 2021-06-19 iki jo pilnametystės;
paskirti T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti sūnaus A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamą išlaikymą uzufrukto teise;
nustatyti šią A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką :
A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą;
apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jo motinai prieš dvi paras ;
priteisti iš M. J. bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Ieškinyje nurodyta, kad su M. J. susipažino (duomenys neskelbtini) metais. Pradėjo draugauti, susitikinėti ir intymiai bendrauti. (duomenys neskelbtini) metais pastojo. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A., a.k. (duomenys neskelbtini) Su niekuo kitu tuo metu lytinių santykių neturėjo, tikrai žino, kad atsakovas yra biologinis A. tėvas. Gimus sūnui, tėvystės atsakovas nepripažino. Kadangi M. J. atsisakė būti įregistruotas A. tėvu, sūnaus gimimą įregistravau viena, todėl apie jo tėvą įrašo gimimo liudijime nėra. Mano, kad atsakovas nepripažino tėvystės, vengdamas įsipareigojimų vaikui.
Nuo sūnaus gimimo atsakovas visiškai neprisidėjo ir neprisideda prie jo išlaikymo. Vienintelį kartą savo sūnų atsakovas matė, kai jam buvo mėnuo laiko, atvykęs į mano namus. Tada atsakovas pažadėjo ateityje bendrauti su sūnumi. Nors Atsakovas, gimus vaikui, pripažino, kad A. yra jo sūnus, tačiau nesutiko pripažinti tėvystę, kreipiantis su pareiškimu pas notarą. Kadangi atsakovas nesutinka pripažinti tėvystės sūnui A. D., tėvystę siekia nustatyti teismo keliu. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Tėvystės nustatymas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis bei pareigomis. Oficialiai nenustačius A. tėvystės, būtų pažeistos jo teisės turėti savo gyvenime tėvą, palaikyti su juo ryšius bei gauti materialinį išlaikymą.
Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Atsakovas neišlaiko vaiko nuo pat gimimo. Sūnų išlaiko viena. Pinigai reikalingi jo maitinimui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, ugdymui ir kitiems būtiniems poreikiams tenkinti. Vaiko būtiniems poreikiams skirtina mažiausiai 400,00 eurų kas mėnesį suma.
Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Šiuo metu ieškovė nedirba, tačiau gauna socialinę pašalpą ir išmokas vaikams (apie 430,00 eurų per mėn.). Be A. kartu gyvena ir 2016 metais gimęs sūnus A. L.. Vien jos gaunamų pajamų nepakanka tenkinti bent minimalius vaikų poreikius, normalioms jų vystymosi sąlygoms užtikrinti. Atsižvelgiant į A. poreikius, ieškovės galimybes išlaikyti jį, iš atsakovo prašo priteisti po 200,00 eurų per mėnesį periodines išmokas jo vaikui išlaikyti. Kadangi išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis, jos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nuo gimimo A. gyvena kartu su ieškove. Gyvenimo sąlygos vaikui yra geros – gyvena jai priklausančioje namo dalyje. Jos ryšiai su A. yra tamprūs, juo rūpinuosi, nuolat bendrauju, teikia išlaikymą. Gyvendamas su ja A. jaučiasi saugus, yra mylimas ir prižiūrėtas. Atsižvelgiant į A. susiformavusius socialinius ryšius su gyvenamąja aplinka, jo amžių, tampresnius tarpusavio ryšius su ieškove, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
A. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarka nustatytina bendru tėvų sutarimu. Atskirai gyvenantis tėvas turi teisę matytis su vaiku, nepažeidžiant normalaus vaiko mokymosi ir poilsio režimo.
Kadangi atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo gimimo ((duomenys neskelbtini)), priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas. Išlaikymo įsiskolinimas 2021 m. birželio 19 d. yra 4900,00 eurų (24,5 mėn. x 200 EUR = 4900 EUR).
Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nustatytu terminu, nepateikė.
Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodyta, jog siekiant nustatyti nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę, nustatyti nepilnamečio gyvenamąją vietą kartu su motina, jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš M. J. išlaikymą nepilnamečiui A. D. periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki jos pilnametystės. Priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja paskirti motiną T. D., priteisti iš M. J. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui A. D. , iš viso 4900 eurų, atitinka geriausius vaiko interesus.
Išvadoje nurodoma, kad T. D., gim. (duomenys neskelbtini), šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai: D. L. ir A. D.. T. D. šeima VTAS žinoma nuo 2020-12-24, po gauto pranešimo per „Fleet Compleet“ programėlę, kad vaikų motina T. D. yra neblaivi, jai nustatytas 2,16 promilių neblaivumas. Namuose yra du nepilnamečiai vaikai. Vertinant vaiko situaciją nenustatytas vaiko apsaugos poreikis. Vaiko laikinosios priežiūros priemonės netaikytos, nes vaikas paliktas kaimynės priežiūrai. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. 2020-12-30 VTAS kreipėsi į Varėnos socialinių paslaugų centrą dėl atvejo vadybininko paskyrimo, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, taikoma atvejo vadyba. 2020-12-24 T. D. surašytas ANK protokolas pagal 73 str. 1 d. Iki šio pranešimo šeima VTAS nebuvo žinoma.
T. D. šeima gyvena kartu su jos motina. T. D. šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose, gauna socialinę pašalą, išmoką vaikui.
Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose dėl tėvystės nustatymo kasacinis teismas yra nurodęs, jog DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tėvystei nustatyti pakanka vien šio įrodymo, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Visgi nei CK, nei kiti teisės aktai neįtvirtina priverstinės spėjamo vaiko tėvo ekspertizės atlikimo galimybės. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt.
Teismo posėdyje ieškovė T. D. paaiškino, kad jos sūnaus A. tėvas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), jo asmens kodas (duomenys neskelbtini) Su atsakovu ji susipažino (duomenys neskelbtini). Intymiai su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini), kol sužinojo, kad pastojo. Vasarą atsakovas atvykdavo, sakydavo, kad pasidarytų abortą. Atsakovas buvo atvykęs ir (duomenys neskelbtini), pasižiūrėjo į gimusį vaiką, pasakė, kad į jį nepanašus. Kategoriškai teigia, jog vaiko A. tėvas yra atsakovas. Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas teigė, jog yra nevaisingas. Atsakovas slapstosi. Biologinis vaiko A. tėvas yra M. J., tik su juo turėjo lytinius santykius. Prie vaiko išlaikymo neprisideda. Atsakovas yra darbingas asmuo ir gali teikti išlaikymą, prašo priteisti po 200 Eur kas mėnesį. Šią sumą sudaro: maistas, rūbai, darželio lankymas, vaikų kelionės. 4900 Eur skola- susidarė vaikui neteikiant išlaikymo.
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Procesinių dokumentų įteikimo instituto tinkamu taikymu yra sudaroma galimybė įgyvendinti civilinio proceso teisės principus, tačiau jie negalimi be aktyvaus paties dalyvaujančio byloje asmens dalyvavimo sprendžiant bylą – dalyvaujantis byloje asmuo turi ne tik teises, bet ir pareigas, jis privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti dėl greito bylos išnagrinėjimo. Jeigu pats byloje dalyvaujantis asmuo nesirūpina bylos nagrinėjimo eiga, proceso skatinimu, nesiekia dalyvauti teismo posėdžiuose, neteikia įrodymų, nėra pagrindo teigti, kad jo teisės yra pažeidžiamos. Tokiu atveju pats asmuo nesinaudoja savo procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2014).
Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas M. J., jam žinant apie iškeltą bylą, buvo pasyvus, nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei jokio kito rašytinio ar žodinio paaiškinimo ar pozicijos ieškinio reikalavimų atžvilgiu, į parengaimuosius teismo posėdžius ir teismo posėdį neatvyko, atitinkamai nebuvo suinteresuotas ne tik greitu bylos išnagrinėjimu, bet apskritai nebuvo suinteresuotas byloje sprendžiamais klausimais, todėl teismas bylą nagrinėja neturėdamas galimybės sužinoti ir nežinodamas jo pozicijos. Teismas bylos nagrinėjimo be atsakovo pozicijos nelaiko jo teisių pažeidimu. Atsakovo M. J. pasyvumas, tikėtina, yra susijęs su jo tyliu nepritarimu arba abejingumu ieškovės reikalavimams.
Dėl tėvystės nustatymo
Pagal vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašą, jo motina T. D., gim. (duomenys neskelbtini), o tėvo duomenys neįrašyti.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-05-04 pažymą dėl privalomosios mediacijos, nebuvo gautas kitos šalies M. J. sutikimas dėl mediacijos vykdymo, todėl ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo.
Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų.
Už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 3 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieno nesantuokinio vaiko tėvystė gali būti įrodoma arba nustatoma savanorišku pripažinimu arba teismo sprendimu, o 5 straipsnyje nurodyta, kad bylose dėl tėvystės nustatymo priimami moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti arba paneigti tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
Atsakovas M. J. neteikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, neatvyko į parengiamuosius posėdžius ir teismo posėdį, t. y. vengė išreikšti savo poziciją nagrinėjamu klausimu dėl tėvystės nustatymo.
Šeimos bylose ypač akivaizdaus viešojo intereso – suinteresuotumo kuo teisingesnio teismo sprendimo priėmimu, materialiosios tiesos išsiaiškinimu, galimi ir tam tikri šio pobūdžio bylų proceso ypatumai. Vienas jų – CPK 388 straipsnyje reglamentuotas šalių dalyvavimas teismo posėdyje, esant šalių ginčui dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Pagal šį reglamentavimą atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Kita vertus, vaiko interesai, be kita ko, apima ir suinteresuotumą, kad ginčo sprendimas nebūtų vilkinamas. Teismas turi veikti vadovaudamasis operatyvumo ir koncentruotumo principais (CPK 7 straipsnis), neleisti šalims piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis. Teismo teisė išimtiniais atvejais, jeigu nėra galimybės užtikrinti atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui (CPK 388 straipsnio 2 dalis) arba jeigu tai yra būtina vaiko interesais (CPK 388 straipsnio 1 dalis), išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.
CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta šalių pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis. Šioje proceso teisės normoje įtvirtintas draudimo piktnaudžiauti procesu principas. Piktnaudžiavimas procesu gali reikštis įvairiais būdais, vienas jų – vengimas atvykti į teismą, bylos nagrinėjimo vilkinimas. Šalies elgesys, šiai vengiant atvykti į teismą tada, kai teismas šalies dalyvavimą teismo posėdyje pripažįsta būtinu arba šalies privalomas dalyvavimas nustatytas įstatyme, vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesine teise ir šalies nesąžiningumas. (LAT 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011) Nustatyta, kad atsakovas žinodamas apie pareikštą ieškinį netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis – neatvyko ir į parengiamuosius teismo posėdžius ir teismo posėdį, nebuvo policijos atvesdintas, t. y. nesiekė, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Atsakovas iš gautų procesinių dokumentų (ieškinio) žinojo, kad vienas iš ieškovės prašymų yra skirti mokslinę ekspertizę tėvystės nustatymui, tačiau į parengiamuosius posėdžius neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių, ir teismas nepripažino, kad tai padarė dėl svarbių priežasčių. Atsakovas apie procesą informuotas, jam procesiniai dokumentai įteikti per kartu gyvenantį tėvą, o teismo šaukimai į du parengiamuosius posėdžius – asmeniškai. Policijos nebuvo atvesdintas, kaip nurodoma pranešime, kadangi nesurastas namuose. Teismas laiko, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl sprendžia išnagrinėti šeimos bylą nedalyvaujant atsakovui.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais.
Nagrinėjamu atveju, teismas vadovaujasi ieškovės T. D. paaiškinimu, kad jos sūnaus A. tėvas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad su atsakovu susipažino (duomenys neskelbtini). Intymiai su atsakovu bendravo (duomenys neskelbtini), kol sužinojo, kad pastojo. Vasarą atsakovas atvykdavo, sakydavo, kad pasidarytų abortą. Atsakovas buvo atvykęs ir (duomenys neskelbtini), pasižiūrėjo į gimusį vaiką, pasakė, kad į jį nepanašus. Ieškovė kategoriškai teigia, jog vaiko A. tėvas yra atsakovas. Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko. Atsakovas teigė, jog yra nevaisingas. Atsakovas slapstosi. Biologinis vaiko A. tėvas yra M. J., tik su juo turėjo lytinius santykius.
Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad atsakovas, tik gimus vaikui, neigė esantis vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, motyvuodamas, kad vaikas į jį nepanašus, t.y. išreiškė subjektyvią savo poziciją. Ieškovė kategoriškai tvirtina, jog atsakovas yra jos vaiko A. D. tėvas. Gimimo įraše vaiko tėvas neįrašytas.Visuma byloje nustatytų aplinkybių rodo, jog iš esmės atsakovas jokių prieštaravimų dėl ieškinio neteikia, neneigia jame nurodytų aplinkybių, nereikalauja atlikti DNR ekspertizę, o priešingai vengia atlikti tokią ekspertizę, kadangi neatvyko į parengiamuosius posėdžius ir teismo posėdį, nebuvo policijos atvesdintas į parengiamąjį posėdį, kuriame sprendžiamas DNR ekspertizės skyrimo klausimas. Skirti DNR ekspertizę nedalyvaujant atsakovui, nėra jokio pagrindo, kadangi pagrįstai negalima tikėtis, kad atsakovas nuvyks į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui.
Byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų visuma, net ir nesant byloje DNR ekspertizės akto, leidžia daryti teismui išvadą, kad atsakovas M. J. yra nepilnamečio A. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl nustatytina tėvystė nepilnamečiui vaikui (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.147 straipsnio 2 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).
Ieškovė prašo nepilnamečio sūnaus A. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas vertina aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt.; individualizuoti vaiko interesus; negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013).
Iš ieškovės paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados matyti, jog nepilnametis vaikas A. D., gim. (duomenys neskelbtini), visą laiką gyvena su motina, tarp jų yra susiklostę artimi tarpusavio santykiai. Vaiko teisių apsaugos institucija neturi jokios informacijos, kad ieškovės šeimoje nevykdomi ar netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos įstatyme nustatyti reikalavimai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė užtikrina tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas ir gyvenamosios vietos nustatymas su ja geriausiai atitinka vaiko interesus. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovas neišreiškė pozicijos, jog pageidauja, kad su juo gyventų nepilnametis vaikas. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nepilnamečio vaiko A. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.
Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.
Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, kitų paaiškinimų, teismui yra žinoma tik tiek, jog atsakovas yra darbingas asmuo, galintis gauti legalias pajamas, į ką ir atsižvelgiama turtinei padėčiai apibūdinti.
Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė, siekdama pagrįsti savo ieškinio reikalavimus, teismo posėdyje nurodė, kad kas mėnesį vaiko A. D. išlaikymui reikalinga 400 Eur suma. Į šią sumą patenka išlaidos maistui, rūbams, darželio lankymui, kelionėms.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti išlaikymo suma nėra per didelė. Teismui nekilo abejonių dėl išlaikymo dydžio – 200 Eur priteisimo iš atsakovo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, kurios yra savaime suprantamos ir būtinos.
Įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (duomenys neskelbtini) metų), jo poreikius, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra pakankamai reali ir objektyvi, norint patenkinti ne tik minimalius būtinuosius vaiko poreikius, tačiau ir poreikius papildomam ugdymui, turiningesniam laisvalaikiui.
Atsakovas yra jauno amžiaus (duomenys neskelbtini), darbingas, duomenų apie tai, jog dėl objektyvių priežasčių negali dirbti, gauti pajamų teismui nepateikė. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovas teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog jis imasi kažkokių priemonių pajamoms gauti, kad galėtų vaikui teikti tinkamo dydžio išlaikymą, nepateikė. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nedidelėmis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.
Įvertinus visas aplinkybes, turimus duomenis apie šalių turtinę padėtį, finansines galimybes teikti išlaikymą, šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, orientaciniu kriterijumi bylose dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo taikomą minimalios mėnesinės algos dydį, prekių kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 1 punktas), konkrečius vaiko poreikius, taip pat tai, kad atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus nėra, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteistina periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu, kokia išlaikymo suma iš atsakovo yra atitinkanti tiek vaiko poreikius, tiek šalių galimybes teikti būtent tokio dydžio išlaikymą. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.
Išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl to, kad išlaikymas buvo atsakovo neteikiamas visiškai. Išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas dėl to, kad vaikas turi teisę iš išlaikymą nuo gimimo dienos, o ne nuo tada, kai nustatoma tėvystė.
Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Vertindamas šalių vaiko poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu, atsakovas nepateikė duomenų, jog vaikų poreikiai tuo metu buvo mažesni, negu priteistas periodinis išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo vaiko gimimo ieškovė viena rūpinosi vaiku, jį išlaikė, iš atsakovo išlaikymo nereikalavo.
Išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo vaiko gimimo už 24 mėnesius 15 dienų, bet ne daugiau, kaip už trejus metus, skaičiuojant kas mėnesį išlaikymui reikalingą 200 Eur sumą iš atsakovo. Teismui duomenų apie prašomo priteisti įsiskolinimo laikotarpyje buvusius vaiko poreikių pokyčius, šalių turtinės padėties pokyčius nėra pateikta, todėl, teismas įvertinęs išlaikymo priteisimui reikšmingas aplinkybes sprendžia, jog tiek išlaikymui, tiek išlaikymo įsiskolinimui skaičiuotina 200 Eur kas mėnesį suma. Įvertinus tai, iš atsakovo priteistinas 4900 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. D. įsiskolinimas (24.5 mėn. x 200 Eur = 4900 Eur) (CK 3.200 straipsnis).
Dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką: A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą; apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jo motinai prieš dvi paras.
CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą ( Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė ).
Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis ), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai.
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014 ). Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas ( CK 3.165 straipsnio 3 dalis ). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007 ).
Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus.
Atsižvelgiant į išdėstytą, vaiko bendravimas su tėvu, kurį nurodė ieškovė, yra priimtinas. Bet kokiu atveju bendravimo tvarkos sąlygos gali būti keičiamos pagal vieno iš tėvų pareikštą ieškinį, jeigu nesutariama tarpusavyje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. (8.2 Mr)TP-21-T-848-3893 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, buvo 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.
Šioje byloje žyminio mokesčio dydis yra toks: 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės nustatymo; už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo byloje turėtų būti sumokėtas 54,00 Eur žyminis mokestis; už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti sumokėtas 110,00 Eur žyminis mokestis, taigi iš viso už ieškinį turi būti sumokėtas 239,00 Eur žyminis mokestis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 220 Eur, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021-11-03 „Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 10.34 Eur.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 239,00 Eur žyminio mokesčio, 10.34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, 220 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdytina (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,
n u t a r i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra jo vaikas;
nustatyti vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 200,00 ( du šimtus ) eurų kas mėnesį nuo 2021-06-22 (ieškinio padavimo dienos) iki vaiko pilnametystės;
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 4 900,00 (keturis tūkstančius devynis šimtus) eurų;
paskirti T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkyti sūnaus A. D. gaunamą išlaikymą uzufrukto teise.
Nustatyti vaiko A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:
A. D. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime ir ugdyme tvarka nustatoma bendru tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko poilsio ir ugdymo režimą;
apie ketinimus susitikti su A. atskirai gyvenantis tėvas privalo pranešti jo motinai prieš dvi paras.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 249 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų), į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš pasirenkamų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) - AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) - AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) - AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) - AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) - Danske banke, (duomenys neskelbtini) - Nordea banke, (duomenys neskelbtini) - UAB Medicinos banke, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėjas Dalis Žilionis