Civilinė byla Nr. e2-134-435/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15571-2018-0

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.6.18.2; 3.1.1.2.11; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.3.1; 3.2.4.4; 3.2.6.1

       (S)

Kauno APYLINKĖS teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant ieškovui A. V. ir jo atstovei advokatei G. G.,

atsakovams V. K. ir V. K. ir jų atstovui advokatui S. M.,

trečiojo asmens V. L. atstovui advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovų V. K. ir V. K. priešieškinį ieškovui A. V. dėl darbų kainos sumažinimo ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – V. L..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovo reikalavimai ir argumentai ir atsikirtimai

1.       Ieškovas A. V. (toliau – ieškovas) prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. K. ir V. K. (toliau – atsakovė ir atsakovas) 5 453,82 Eur skolą už atliktus darbus, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas pagal byloje išlaidas patvirtinančius dokumentus.

1.1.                      Ieškinyje nurodė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

1.2.                      Ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė, kad ieškovas atliks atsakovei priklausančio gyvenamojo namo su priestatu fasado apšiltinimo darbus su dekoratyviniu mozaikiniu tinku suformuojant vertikalius ir horizontalius peliastrus. Ieškovas atliko darbus verslo liudijimo Nr. CK 350491-1 pagrindu.

1.3.                      Nurodyti darbai buvo atlikti 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Kadangi namas senas ir namo sienos buvo su dideliais nelygumais, buvo išgaunama geriausia darbų kokybė, kol atsakovas neturėjo pretenzijų ir leido tęsti statybos darbus ir dėti mozaikinį tinką. Ieškovui atlikus darbus, atsakovai už juos nesumokėjo, nors ieškovo turimos nuotraukos, darytos skirtingais darbų atlikimo laikotarpiais patvirtina, kad darbai yra atlikti, baigti ir priimti, atsakovai naudojasi atliktų darbų rezultatu.

1.4.                      Ieškovas ne kartą prašė atsakovo atsiskaityti už priimtus darbus, tačiau atsiskaityta už darbus nėra. Ieškovo paskaičiavimu darbų atlikta už 6 715 Eur – šią sumą patvirtina ieškovo atlikti įrašai vestame statybos eigos žurnale ir atliktų darbų aktas.

1.5.                      Po teismo ekspertizės, kurią atliko teismo ekspertas S. M., akto gavimo ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 5 453,82 Eur skolą už atliktus darbus (2 t., el. b. l. 119-120; 122–123).

1.6.                      Ieškovas nurodė, kad prieš pradedant darbus buvo sutarta, jog atsakovas mokės ieškovui 14,50 Eur už l kv. m. bei horizontalius ir vertikalius peliastrus už kiekvienos detalės bėginį metrą ir papildomai už kitus papildomus darbus; kaina buvo sutarta žodžiu ir visą darbų atlikimo laikotarpį buvo bendraujama tik žodžiu, esant tarpusavio pasitikėjimui.

1.7.                      Ieškovas, pabaigęs darbus, įteikė atsakovui atliktų darbų aktą, tačiau atsakovas neorganizavo darbų priėmimo, nenurodė defektų, jei juos nustatė, todėl laikytina, jog darbai yra atlikti tinkamai ir be trūkumų. Atsakovai turėjo apmokėti už atliktus darbus nepaisant to, kad jie nepasirašė darbų priėmimo – perdavimo akte.

1.8.                      Kadangi atsakovai ignoravo ieškovo bandymą priduoti atliktus darbus, nepriėmė darbų, nesiekė savo iniciatyva darbų priimti, nepasirašė atliktų darbų akto ir apskritai nenurodė jokių argumentų, kodėl nepriima darbų, tačiau naudoja atliktų darbų rezultatą, ieškovas pasirašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą vienašališkai.

1.9.                      Ieškovas 2018 m. liepos 16 d. išsiuntė atsakovams pretenziją kartu su atliktų darbų aktu, prašydamas gera valia sumokėti 6 715 Eur už atliktus darbus, pretenzija atsakovams buvo įteikta 2018 m. liepos 19 d., tačiau atsakovai į pretenziją nereagavo.

1.10.                      Taip pat prašė iš atsakovų priteisti įstatyme numatytas 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.       Atsiliepdamas į atsakovų priešieškinį pažymėjo, kad atsakovų pozicija yra nenuosekli, kadangi atsiliepime į ieškinį atsakovai nepripažino aplinkybės, jog buvo susitarę su ieškovu dėl rangos darbų atlikimo, ir tik teikdami teismui priešieškinį pripažino, kad ieškovas, atsakovo prašymu, 2016 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais atliko statybos rangos darbus, kas reiškia, šalis siejo vartojimo rangos teisiniai santykiai.

2.1.                      Nurodė, kad atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog jie būtų atsiskaitę su ieškovu – byloje nėra nei sumokėjimą grynaisiais pinigais patvirtinančių įrodymų, nei bankinių pavedimų.

2.2.                      Nepagrįstas atsakovų teiginys, jog ieškovo nurodoma 6 715 Eur darbų kaina neatitinka realios rinkos kainos, buvusios 2016 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais. Iš nepriklausomo eksperto V. Š. 2019 m. sausio 29 d. Kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190129 matyti, jog 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais ieškovo nurodomų atliktų darbų rinkos kaina buvo 2 941,43 Eur, tačiau šioje ataskaitoje yra sudaryta sąmata pagal 2016 m. kovo mėnesio kainas, kai faktiškai darbai buvo atliekami 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Taigi, tarp faktinio darbų atlikimo ir kainų skaičiavimo kovo mėnesį yra 5 mėnesių paklaida. Be to, ieškovo atliktų darbų pobūdžio ir ataskaitoje nurodytų darbų yra akivaizdus skirtumas, nes ataskaitoje nėra įvardinti būtent ieškovo atlikti darbai; ataskaitoje nurodyti darbai dubliuojasi.

2.3.                      Ieškovas nesutinka su atsakovų priešieškinio argumentais, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovai už 1 kv. m. pastato apšiltinimo darbų ieškovui mokės 18 Eur bei 7 Eur už 1 kv. m. priestato darbų atlikimą, kas reiškia, jog atsakovai už priestato darbus ieškovui turėjo sumokėti 323,12 Eur (7 Eur x 46,16 kv. m.), o už pastato apšiltinimo darbus 2 580,66 Eur (18 Eur x 143,37 kv. m.) – viso 2 903,78 Eur, kai jie ieškovui yra sumokėję 3 000 Eur.

2.4.                      Apie tai, jog yra atliktų darbų trūkumų ieškovas sužinojo tik gavęs priešieškinį byloje. Nėra žinoma, kada išryškėjo atsakovų minimi trūkumai, nesuprantama, kodėl atsakovai nesikreipė į ieškovą dėl trūkumų šalinimo. Ieškovo nuomone, su priešieškiniu pateikta atsakovų pozicija, jog yra ieškovo atliktų darbų trūkumai, yra tik siekis nemokėti ieškovui už atliktus darbus.

2.5.                      Atsakovai priėmė atliktų darbų rezultatą, jį naudojo daugiau kaip dvejus metus. Atsakovų teikiama lokalinė sąmata defektų šalinimui yra abejotina, nes: 1) sąmata sudaryta pagal 2018 m. kovo mėnesio kainas, kai defektų šalinimas, jei toks bus, turėtų būti 2019 m.; 2) atsakovai jokių nuostolių nepatyrė, nes netaisė trūkumų; 3) nėra byloje jokių duomenų, jog atsakovai ketina apskritai taisyti trūkumus.

2.6.                      Pasisakydamas dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklosčiusi žodinė bendravimo forma – sutartis buvo sudaryta žodžiu ir visi klausimai dėl darbų atlikimo tarp šalių buvo sprendžiami žodžiu, todėl ieškovas žodžiu informavo, jog darbus baigė, įteikė atsakovui atliktų darbų aktą, kelis kartus teiravosi atsakovo, kada bus atsiskaityta, tačiau laikui bėgant atsakovas pradėjo ignoruoti ieškovą ir jo skambučius. Nors atliktų darbų aktas ir nepasirašytas iš atsakovo pusės, ieškovas jį pasirašė vienašališkai. Nepasirašytas atliktų darbų aktas pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką neeliminuoja iš užsakovo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus.

2.7.                      Dėl atsakovų argumento, kad ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą nurodė, kad ieškovas apie tai, jog yra atliktų darbų trūkumai sužinojo tik gavęs priešieškinį šioje byloje. Atsakovai niekada neprašė ieškovo taisyti atliktų darbų trūkumų. Atsakovai atliktų darbų rezultatą naudoja du metus ir šešis mėnesius (skaičiuojant nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, nes darbai buvo baigti 2016 m. rugpjūčio mėnesį), todėl akivaizdu, jog, jei tikrai būtų atliktų darbų trūkumų, jie jau būtų pareiškę reikalavimą ieškovui, tačiau to nepadarė.

2.8.                      2019 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje ir pakartotinai 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, t. y. pripažįsta, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina yra 1 153,93 Eur (pagal eksperto V. Š. Kaštų skaičiavimo ataskaitą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad už atliktus darbus nebuvo sumokėta, šios sumos priteisti iš ieškovo nėra pagrindo, o reikėtų tą sumą minusuoti iš prašomos priteisti sumos. Papildomai nurodė, kad palaiko savo ieškinį sumažintą ir iš jo prašo minusuoti 1 153,93 Eur, kas reiškia, kad prašo priteisti 4 299,89 Eur, atliekant įskaitymą (2019 m. rugsėjo 30 d. garso įrašas: nuo 12:15 iki 13:33; 2020 m. vasario 10 d. garso įrašas: nuo 02:25 iki 05:10).

II.       Atsakovų atsikirtimai, reikalavimai ir argumentai

3.       Atsakovai su ieškiniu nesutiko, atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

1.1.                      Nesutikimo su ieškiniu argumentais nurodė: 1) ieškovas nepateikė privalomos rašytinės formos sutarties, todėl neįrodė rangos sutarties sudarymo fakto bei tuo labiau – sutarties sąlygų; 2) ieškovas nepateikė įrodymų byloje, patvirtinančių jo teisę vykdyti ieškinyje išvardintus darbus (2016 m. birželio 15 d. verslo liudijime Nr. CK350491-1 nenurodyti kodai, suteikiantys teisę išorės apdailos darbams, pastatų ar kitų statinių vidaus ir išorės tinkavimui, įskaitant tinko pagrindo tvirtinimą ir pastatų vidaus ir išorės dažymą, be to, Verslo liudijimas išduotas viso 39 dienoms); 3) visi kartu su ieškiniu pateikti įrodymai nepatvirtina ieškinyje nurodytų aplinkybių, yra subjektyvaus pobūdžio, neatitinkantys įrodymams keliamų sąsajumo, leistinumo reikalavimų, nes tai yra surašyti ranka raštai, nėra aiškus jų autorius, kai kuriuose nėra nurodyta data, objektas, taip pat nėra žinoma juose išdėstytos informacijos pagrįstumas, šaltiniai; 4) ieškinio neva dėl skolos pateikimas tik 2018 m., nors ieškovo teigimu, jo nurodyti darbai buvo atlikti ir užbaigti dar 2016 m. rugpjūčio mėnesį, neatitinka nei teisės, nei logikos bei vertintinos kritiškai.

1.2.                      Abejotina, jog vienas fizinis asmuo, neturėdamas tam teisės, be jokių rašytinių sutarčių ar susitarimų, nesuderinęs jokių apskritai sąlygų, net neprašęs ir negavęs jokio avansinio mokėjimo prieš darbų pradžią ar jų eigoje, vienas pats per 39 dienas sutvarkė gyvenamojo namo apšiltinimą, o vėliau, neva pabaigęs darbus, atsiskaitymo dar du metus taip ir nereikalavo.

4.       Vėliau pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: sumažinti darbų kainą ir atsakovų naudai iš ieškovo priteisti 1 153,93 Eur už atliktus darbus ieškovui sumokėtą sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.1.                      Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai ir ieškovas sudarė žodinę vartojimo statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pagal atsakovų užsakymą 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado apšiltinimo darbus. Ieškovas darbus atliko, tačiau nepraėjus garantiniam penkerių metų laikotarpiui tapo matomi atliktų darbų kokybės defektai.

2.2.                      Nors ieškovas atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apšiltinimo darbus, tačiau atsakovai nesutinka su ieškovo nurodomomis žodinės vartojimo statybos rangos sutarties sąlygomis, taip pat ir su šios sutarties sąlyga dėl darbų kainos. Be to, atsakovai yra visiškai apmokėję už ieškovo atliktus darbus pagal tarp šalių sudarytą žodinę vartojimo statybos rangos sutartį.

2.3.                      Ieškovo nurodoma 6 715 Eur darbų kaina neatitinka realios rinkos kainos, buvusios 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais. Iš nepriklausomo eksperto, įrašyto į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, V. Š. 2019 m. sausio 29 d. Kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190129 matyti, jog 2016 m. birželio – rugpjūčio mėnesiais ieškovo nurodomų atliktų darbų rinkos kaina buvo 2 941,43 Eur, o ieškovas prašo iš atsakovų priteisti daugiau nei 2 kartus didesnę sumą negu yra tikroji atliktų darbų vertė.

2.4.                      Ieškovas prie ieškinio pateiktuose savo ranka surašytuose raštuose nurodo didesnius namo sienų plotus, kas patvirtina ieškovo nesąžiningumą ir siekį nepagrįstai pasipelnyti nurodant klaidingus duomenis, kurie reikšmingi nustatant atliktų darbų kainą.

2.5.                      Nurodė, kad šalys buvo sutarusios, jog atsakovai už 1 kv. m. pastato apšiltinimo darbų ieškovui mokės 18 Eur bei 7 Eur už 1 kv. m. priestato darbų atlikimą, kas reiškia, kad atsakovai už priestato darbus ieškovui turėjo sumokėti 323,12 Eur (7 Eur x 46,16 kv. m.), o už pastato apšiltinimo darbus 2 580,66 Eur (18 Eur x 143,37 kv. m.), viso 2 903,78 Eur, kas atitinka ataskaitoje pateikiamas darbų rinkos kainas. Atsakovai už atliktus darbus ieškovui yra sumokėję 3 000 Eur.

2.6.                      Ieškovas įsipareigojo atlikti šalių sutartus darbus užtikrinant, jog atliktų darbų kokybė atitiktų įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, tačiau nepraėjus garantiniam penkerių metų laikotarpiui išryškėjo akivaizdūs atliktų darbų trūkumai. Tai patvirtina minėta nepriklausomo eksperto V. Š. 2019 m. sausio 29 d. Kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190129, iš kurios matyti, jog: 1) apšildymo su tinku sluoksnis įvairiose namo sienų srityse nevienodas (t. y. apšildymo sluoksnis su tinku skirtingomis vietomis yra nuo 10,5 cm iki 14 cm storio) (ataskaitos 13–14 punktai); 2) langų angokraščiai yra netolygūs, kadangi viršutinės sienos dalies lango angokraštis yra 17 cm, o apatinės sienos dalies lango angokraštis yra 15 cm (ataskaitos 10–11 punktai); 3) netinkamai įrengti sienų ir langų konstrukcijų sujungimai, nes pradėjo drėkti ir pelyti angokraščiai (ataskaitos 12 punktas): 4) II aukšto pietinės pusės namo siena viršutinėje jos dalyje su tinku yra 30 mm storesnė (pagal ST 121895674.06:2009 galima paklaida 2-4 mm) dėl ko siena tapo pasvirusi (ataskaitos 17 punktas). Atliktų darbų kokybės trūkumų pašalinimas įvertintas 1 153, 93 Eur.

2.7.                      Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas vykdydamas sutartį elgėsi neprofesionaliai, o atsakovai už atliktus darbus yra atsiskaitę, todėl nagrinėjamu atveju atsakovai reiškia reikalavimą iš ieškovo priteisti 1 153,93 Eur už atliktus darbus ieškovui sumokėtą sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu – atitinkamai sumažinti darbų kainą).

2.8.                      Ieškovas nepateikė duomenų apie tai, kad jis pranešė užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ar apie tai, jog ieškovas pateikė atsakovams vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Apie jį atsakovai sužinojo tik šio proceso metu, be to, priėmimo – perdavimo aktas neatitinka darbų priėmimo – perdavimo akto minimalių kriterijų, jame nenurodytas faktas dėl užsakovo atsisakymo pasirašyti priėmimo – perdavimo aktą.

2.9.                      Ieškovas neįvykdė pareigos bendradarbiauti, kadangi per protingus terminus atsakovams nepateikė atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto bei nevykdė atsakovų reikalavimų pataisyti atliktų darbų trūkumus, ieškovas kokybės trūkumų nėra pašalinęs.

2.10.                      Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi yra pagrindas iš ieškovo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos atsakovų naudai, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

2.11.                      Teismo posėdyje atsakovai ir jų atstovas prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

III.       Trečiojo asmens pozicija

5.       Trečiojo asmens V. L. atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pas V. L. dėl pagalbos atliekant darbus kreipėsi bendras jo ir atsakovų pažįstamas. Jis susiskambino su atsakovu, nuvyko apžiūrėti objektą ir jį apžiūrėjęs pasakė, kad fasado įrengimas 1 kv. m. su apšiltinimo medžiagų tvirtinimu, tinklelio sodinimu ir apdaila kainuos apie 18 Eur, kas buvo pakankamai brangu, nes atsakovas norėjo ne lygaus fasado, o su iškilimais ir apdailos detalėmis. Atsakovui sutikus sutarė, kad už tokią kainą trečiasis asmuo paieškos meistro. Taip pat pasakė, kad jis kaip draugo draugui duos nemokamai pasinaudoti pastoliais. Tada V. L. pakalbino ieškovą, paklausė, ar jį domina toks objektas, pastarajam atsakius, kad taip, jis davė koordinates, kam kurio nebeprisimena, ir pasiūlė susiekti. Nurodė, kad ieškovas susisiekė su atsakovu, jie susisiekę apderino visas sąlygas, trečiasis asmuo davė savo pastolius nemokamai ir darbai vyko. Darbams vykstant jam kelis kartus skambino atsakovas ir sakė, kad ieškovas pageidauja avansu pinigų, nurodydavo sumas ir klausė, ką daryti, tai trečiasis asmuo pasakė, kad tai jų susitarimas, ir jis gali mokėti, jei prašo. 2016 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje į jį kreipėsi ieškovas, kuris pasakė kad su juo neatsiskaitoma, pateikė paskaičiavimus, nurodė, kad ar 2 300 ar 2 400 jam jau sumokėti, tačiau likusių pinigų atsakovas nemoka, ir kadangi čia yra trečiojo asmens pažįstamas, tai jis turėtų nuvažiuoti ir paimti likusius pinigus. Ieškovas davė jam kažkokius paskaičiavimus, kuriuose nurodyta, kiek tų pinigų turi būti sumokėta, jis to lapelio turinio neprisimena. Trečiasis asmuo kartu su ieškovu nuvažiavo pas atsakovus, ieškovas nėjo į tą sklypą ir į namus, jis nuėjo pas atsakovą vienas ir bandė išsiaiškinti. Jam pavyko pasiekti tokį sprendimą – atsakovas padavė 600 Eur, pasakė, kad iš viso bus 3 000 Eur, daugiau nemokės, nes ieškovas padarė kažkokius darbus negerai. V. L. paliko tą raštelį su skaičiavimais atsakovui, atnešė 600 Eur ir atidavė ieškovui. Į teismo klausimą, kas tarėsi su atsakovu dėl darbų kainos, atstovas nurodė, kad V. L. atvykęs pas atsakovą tik įvertino situaciją, nes yra statybininkas, ir pasakė kainą, kad tai turėtų kainuot apie 18 Eur 1 kv. m. Tada perdavė ieškovui, kad yra objektas ir jis gali susitarti dėl kainos, ką jie ir padarė. V. L. darė tik paslaugą kaip draugo draugas, surado meistrą, kuris gali tuos darbus atlikti, pats darbo nesiėmė, tik vieną savaitgalį buvo atvykęs padėti ieškovui, kai jis kažko nespėjo atlikti, tačiau tai buvo tik talka.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas visiškai.

6.       Nustatyta, kad atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. 1995-8051-2010, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 7–10).

7.       2016 m. birželio 15 d. A. V. išduotas verslo liudijimas Nr. CK35049l-l Specialiesiems statybos darbams (1 t., el. b. l. 11; 81–84). A. V. 2006 m. gruodžio 7 d. išduotas Darbo pažymėjimas patvirtina, kad jis dirbo UAB „Jungtinės vykdytojų pajėgos“ projektų vadovu ir 2008 m. spalio 22 d. UAB „Būstuva“ rekomendacija patvirtina, kad A. V. turi patirties atliekant fasado darbus (1 t., el. b. l. 86–87 ).

8.       A. V. pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale nėra duomenų, kad jis 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais būtų gavęs pajamas; Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo knygelėje 2016 m. rugpjūčio 17 d. išrašytas kvitas Namo apšiltinimo ir kitų darbų 6 715 Eur sumai, kuris vėliau buvo anuliuotas (1 t., el. b. l. 139–191; 2 t. b. l. 46–49 ).

9.       Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė teismui informaciją apie tai, kad išnagrinėjus V. K. 2019 m. kovo 15 d. pateiktą pranešimą dėl A. V. galimai vykdomų mokesčių teisės aktų pažeidimų atliko VMI prie FM turimų duomenų apie A. V. analizę ir priėmė sprendimą jo atžvilgiu kontrolės veiksmų pagal minėtą pranešimą neinicijuoti (3 t., el. b. l. 62).

10.       Ieškovo pateiktos nuotraukos skirtingais darbų atlikimo laikotarpiais patvirtina, jog darbai yra atlikti (1 t., el. b. l. 12–20).

11.       Ieškovo įrašai jo vestame statybos eigos žurnale ir atliktų darbų aktas patvirtina ieškovo paskaičiavimą, kad darbų atlikta už 6 715 Eur (1 t., el. b. l. 21–23).

12.       Ieškovas 2018 m. liepos 16 d. išsiuntė atsakovams pretenziją kartu su atliktų darbų aktu, prašydamas gera valia sumokėti 6 715 Eur už atliktus darbus, pretenzija atsakovams buvo įteikta 2018 m. liepos 19 d. (1 t., el. b. l. 21–33; 3 t., el. b. l. 174, 175). Pažymėjo, kad su Pretenzija buvo siųstas aktas be prierašo „Pasirašau su vienašaliu parašu, darbai priduoti. (parašas)“, šis prierašas buvo padarytas vėliau.

13.       A. V. banko sąskaitos išrašas patvirtina – 2016 m. rugpjūčio 17 d. + 800 Eur ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. UAB Beta media – 778 Eur (3 t., el. b. l. 176–178).

14.       Pagal teismo eksperto V. Š. 2019 m. sausio 29 d. Kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190129, atliktą atsakovo V. K. užsakymu, darbų apimtys A. V. darbų atlikimo akte surašytos didesnės negu yra padarytos; atliktų darbų kaina be medžiagų yra 2 941,43 Eur; A. V. atlikti rangos darbai ne visur atitinka kokybės reikalavimus; trūkumų pašalinimo rinkos kaina yra 1 153,93 Eur (1 t., el. b. l. 101–119).

15.       2019 m. kovo 14 d. atsakydamas į atsakovų atstovės užklausą teismo ekspertas V. Š. paaiškino, kad Kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190129 lokalinė sąmata yra sudaryta pagal 2016 m. trečiojo mėnesio rinkos kainas (pačioje sąmatoje yra nurodyta 2016.3). 2016 m. spalio mėnesio kainų dar nebuvo galima taikyti, nes darbai baigti anksčiau; kainos keičiasi ir tvirtinamos du kartus per metus, t. y. kovo ir spalio mėnesiais. Kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. 190129 lokalinėje sąmatoje įvardinti vienbučio gyvenamojo namo su fasadine apdaila struktūriniu apšiltinimu darbai yra tie patys darbai, kurie yra įvardinti A. V. vienašališkai sudarytame darbų atlikimo akte, kurio data nurodoma 2016 m. rugpjūčio 17 d. (2 t., el. b. l. 26).

16.       2019 m. liepos 2 d. Teismo ekspertizės aktu Nr. 19-37 nustatyta, kad visi 2016 m. rugpjūčio 17 d. Darbų atlikimo akte nurodyti darbai yra atlikti, išskyrus šiuos darbus „spalvų suvedimas“, „trečias fasado glaistymas (nuo gatvės)“. Vidutinė Rangovo atliktų darbų rinkos kaina 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais yra 5 453, 2 Eur (2 t., el. b. l. 82–110).

17.       2020 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Teismo ekspertizės akte Nr. 11-1638(20) pateikta išvada, kad dviejose apšiltinimo rangos darbų sąmatose darbų eilučių rankraštinius įrašus parašė ne A. V., o kitas asmuo (popierinės bylos 3 t., b. l. 37–39).

18.       2020 m. birželio 29 d. teismo posėdyje apklaustas teismo ekspertas V. Š. paaiškino, kad jo atliktoje Kaštų apskaičiavimo ataskaitoje rangos darbų kaina apskaičiuota be medžiagų, nes taip buvo sutarta, o kiti priskaitymai nebuvo skaičiuojami, kadangi darbus atliko fizinis asmuo, kuris tokių išlaidų neturi. Sąmatoje suskaičiuoti tik tie darbai, kurie buvo atlikti pagal baigtų darbų aktą, nes matėsi, kad jie buvo atlikti naujai, ir jie buvo apskaičiuoti valstybinėmis kainomis, 2016 m. 3 mėnesio, kadangi kainos keičiasi du kartus per metus – antrą kartą spalio mėnesį. Trūkumų šalinimo suma paskaičiuota už trūkumus, kurie neatitinka statybos normų – pagrinde antro aukšto sienos, o tie kur tik negražiai padaryti, nebuvo skaičiuojami. Ši suma paskaičiuota su visomis pridėtinėmis išlaidomis, kadangi fizinis asmuo jau turbūt nebūtų palankus taisymui. Ekspertas sutiko, kad trūkumų ištaisymo sąmata nepagrįstai sudaryta 2018 m. kovo mėnesio kainomis, ji turėjo būti paskaičiuota 2018 m. spalio mėnesio kainomis, kas reiškia, kad kažkoks nedidelis skirtumas kainoje būtų.

19.       Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. K. patvirtino, kad atsakovas pagal rekomendacijas susirado žmogų, kuris turėjo atlikti atsakovo namui apšildymą, prie namo dirbo du žmonės, kartais vienas, tačiau jo nuomone, jie dirbo prastai, jiems visą laiką buvo kažkas negerai, be to dirbo labai ilgai, po nedaug valandų per dieną, atsakovas matė darbų trūkumus, prašė juos pataisyt, bet darbininkai nepataisė; atsakovas liudytojui sakė, kad darbininkai prašo mokėti avansą, tai atsakovas kažkokiomis dalimis jiems mokėjo, tačiau jis pats to nematė. Liudytojo žiniomis toks darbas tuo metu kainavo apie 15–18 Eur už 1 kv. m., šiuo atveju kaina buvo 18 Eur už 1 kv. m., tai visa kaina buvo virš 3 000 Eur.

20.       Teismo posėdyje apklaustas R. S. patvirtino, kad dirbo pas atsakovus kartu su ieškovu, tačiau ieškovui nebuvo sumokėta, todėl nebuvo atsiskaityta su liudytoju. Liudytojas padėjo ieškovui, kažkiek jis buvo skolingas jam, tačiau tikėjosi ne tik grąžinti skolą, bet ir užsidirbti. Liudytojo darbų kaina tuo metu buvo apie 30–35 Eur už darbo dieną, jie dirbo savo darbo priemonėmis. Liudytojas girdėjo ieškovo ir atsakovo pokalbį apie tai, kad už darbus bus sumokėta tada, kai bus atlikti visi darbai.

Dėl ieškinio reikalavimų

21.       Byloje kilo ginčas dėl to, jog anot ieškovo, atsakovai neatsiskaitė už ieškovo atliktus rangos darbus; atsakovai teigė, kad jie su ieškovu už darbus yra atsiskaitę, o ieškovas nepagrįstai reikalauja didesnės sumos, nei šalys buvo sutarę. Taigi, nagrinėjamas ginčas kilo dėl ieškovo atliktų darbų kainos ir dėl to, ar atsakovai bent iš dalies atsiskaitė su ieškovu.

22.       Byloje nustatyta, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos. Aiškindamos žodinio susitarimo dėl kainos aplinkybes šalys skirtingai nurodė, ne tik 1 kv. m. darbų kainą, bet ir skirtingą kainos apskaičiavimo metodiką (Sprendimo 1.6 ir 4.5 punktai).

23.       Statybos rangą reglamentuojančiose CK normose nėra nuostatų dėl statybos rangos darbų kainos apskaičiavimo būdų ar kriterijų. Pagal CK 6.653 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, tuo atveju, kai rangos sutartyje kaina nenurodoma, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio nustatytas taisykles. CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad kai sutartyje kaina ar jos nustatymo tvarka neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-421/2019).

24.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant šią normą pateikiamos bendrosios nuostatos, kad įprasta yra kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis, o konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes (įvykdymo kokybę, sutartį vykdančios šalies kvalifikaciją ir panašiai), tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010, 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

25.       Darbų kainą rangos sutartyje pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį sudaro rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nedetalizuota, o statybos rangos normose visai nėra nuostatų, detalizuojančių, kas sudaro rangos sutarties darbų kainos dalį – rangovo atlikto darbo atlyginimą. Tai gali būti tiesiogiai ir netiesiogiai rangos objekte dirbusių rangovo darbuotojų darbo apmokėjimui skirtos lėšos, rangovo pelno dalis, jo mokėtini mokesčiai, nenumatytos ar pridėtinės išlaidos ir kitos sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013).

26.       Nagrinėjamu atveju atliktų darbų kainai pagrįsti atsakovai pateikė Nepriklausomo teismo eksperto V. Š. 2019 m. sausio 19 d. Kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190129, pagal kurią nustatyta, kad 1) ieškovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. atliktų darbų atlikimo akte surašytos darbų apimtys yra didesnės nei padarytos (konkrečiai nenurodant, kokie darbai nėra atlikti); 2) akte nurodyti rangos darbai rinkos kainomis, be medžiagų, kai jie atlikti 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais yra už 2 941,43 Eur; 3) atlikti darbai ne visur atitinka kokybės reikalavimus ir 4) atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina sudaro 1 153,93 Eur.

27.       Pažymėtina, kad teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. Š. patikslino, jog Lokalinė sąmata, kurioje paskaičiuoti ieškovo atlikti darbai, yra sudaryta 2016 m. kovo mėnesio kainomis, kadangi darbai atlikti iki spalio mėnesio, kai keičiasi kainos; be to sąmatos 4 ir 5 eilutėse yra du kartus nurodyti tie patys darbai, todėl iš bendros atliktų darbų rinkos kainos reikėtų minusuoti 471,54 Eur, kas reiškia, kad atliktų darbų kaina pagal jo paskaičiuotą ataskaitą yra 2 469,89 Eur. Taip pat ekspertas paaiškino, kad darbų kaina paskaičiuota kaip atlikta fizinio asmens, t. y. be papildomų medžiagų, mechanizmų, statybvietės išlaidų, pelno ir kt., kurios skaičiuojamos tais atvejais, kai darbus atlieka bendrovės.

28.        Ieškovas rėmėsi jo prašymu paskirtos 2019 m. liepos 2 d. Statybos techninės ekspertizės išvadomis, pagal kurią nustatyta, kad 1) visi 2016 m. rugpjūčio 17 d. Atliktų darbų akte nurodyti darbai yra atlikti, išskyrus šiuos darbus „spalvų suvedimas“, „trečias fasado glaistymas (nuo gatvės)“; 2) vidutinė rangovo atliktų darbų rinkos kaina 2016 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais yra 5 453,82 Eur.

29.       Pažymėtina, kad ekspertas akto tiriamojoje dalyje nurodė, kad skirtumas tarp jo akte nustatytos ir V. Š. kaštų skaičiavimo ataskaitoje nustatytos kainos yra tas, kad ataskaitoje yra neįvertinti priskaitymai: papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, socialinio draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas (kadangi darbus atliko fizinis asmuo). Teismo ekspertas nustatinėjo vidutinę rangovo atliktų statybos darbų rinkos vertę, bet ne faktines rangovo išlaidas, todėl ekspertizės akte buvo vertinamos ne faktinės rangovo patirtos išlaidos, bet visos vidutinės rinkos kainos sudėtinės dalys, tame tarpe ir visi priskaitymai.

30.       Atsakovai neginčijo ekspertizės akte nustatytos atliktų statybos darbų rinkos vertės, tačiau laikė, kad šiuo atveju, iš nurodytos sumos turėtų būti atimti visi priskaitymai, kadangi rangos darbus atlikęs ieškovas, kaip fizinis asmuo, tokių išlaidų nepatyrė. Priskaitymus atėmus iš ekspertizės akte nurodytos darbų vertės, atliktų darbų kaina būtų labai panaši į atsakovų nurodytą.

31.       Nustatyta, kad ieškovui ginčo laikotarpiu buvo išduotas verslo liudijimas, t. y. jis buvo individualią veiklą vykdantis asmuo, negalėjęs įdarbinti kitų asmenų. Atliekant rangos darbus jam padėjo R. S., tačiau kokiais pagrindais – nei ieškovas, nei jis pats paaiškinti negalėjo, kaip nei vienas iš jų negalėjo paaiškinti, ar ieškovas liko skolingas savo pagalbininkui, ar pastarasis jam talkino už skolą. Taigi byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovo atliekamiems rangos darbams buvo reikalingi papildomi mechanizmai, papildomos medžiagos, kad jis turėjo statybvietės išlaidų (pastoliais leido nemokamai naudotis trečiasis asmuo V. L.), kad jam reikėjo mokėti atlyginimą kitiems darbuotojams. Byloje nebuvo įrodinėjama, kad ieškovas patyrė ir kitas išlaidas, būdingas statybos rangos darbus vykdančiam juridiniam asmeniui.

32.       Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su atsakovų argumentais, kad šios išlaidos turėtų būti minusuotos iš ekspertizės akte nustatytos atliktų darbų vidutinės rinkos kainos. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų vidutinė rinkos kaina paskaičiuota proporcingai 2016 m. kovo mėnesio ir 2016 m. spalio mėnesio darbų kainoms, atitinkamai paskaičiavus 2016 m. kovo mėnesio priskaitymus (2 630,27 Eur) ir spalio mėnesio priskaitymus (2 687,62 Eur), laikytina, kad 2016 m. liepos mėnesį priskaitymai sudaro 2 663,04 Eur, kuriuos minusavus iš 5 453,82 Eur konstatuotina, kad 2016 m. liepos mėnesį rangovo atliktų darbų kainą sudaro 2 790,98 Eur.

33.       Kadangi atsakovai nurodė, kad su ieškovu sutarta darbų atlikimo kaina buvo 2 903,78 Eur, kuri yra labai artima ekspertizės akte paskaičiuotai 2 790,98 Eur kainai, konstatuotina, kad ieškovo atliktų rangos darbų kaina buvo 2 903,78 Eur ir ji atitinka sutarties sudarymo metu statybos rangos darbų srityje egzistavusiais kainas, mokamas už tokį pat darbų įvykdymą.

34.       Atsikirsdami į ieškovo reikalavimą priteisti įsiskolinimą už atliktus darbus atsakovai teigė, kad ieškovui yra sumokėję 3 000 Eur grynais pinigais – 2 400 Eur dalimis per 1,5 mėnesio, paprastai būdavo mokama penktadieniais, kuriais – nepamena, o 600 Eur sumokėjo trečiajam asmeniui V. L.. Jokių pakvitavimų ar kitokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių tokios sumos sumokėjimą, nėra, ieškovas neišdavinėjo jų, o atsakovai neprašė. Mokėjimus dalimis atsakovai darė V. L. nurodymu, nes žodinė rangos sutartis iš esmės buvo sudaryta tarp V. L. ir atsakovo. Ieškovas kategoriškai neigė bet kokį pinigų gavimą.

35.       Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

36.       Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

37.       Šalims įrodinėjant pinigų už atliktus darbus gavimo / negavimo faktą iš esmės įrodymų į bylą nepateikta. Teismo posėdyje apklaustas ieškovo liudytojas R. S. pinigų negavimo faktą aiškino tuo, jog kadangi jis negavo apmokėjimo iš ieškovo, reiškia ieškovas negavo pinigų iš darbų užsakovo, be to jis girdėjęs atsakovą sakant, kad pinigai bus sumokėti, kai bus atlikti visi darbai. Atsakovų liudytojas V. K. tvirtino iš paties atsakovo žinantis, kad darbininkai prašo mokėti avansą, tai atsakovas kažkokiomis dalimis jiems mokėjo, tačiau jis pats to nematė. Trečiasis asmuo V. L. nurodė, kad 600 Eur jis paėmė iš atsakovo ir perdavė juos ieškovui, kitų pinigų sumokėjimo jis nematė, tačiau matė ieškovo jam perduotame raštelyje nurodytą 2 300 ar 2 400 Eur sumą, kaip jau sumokėtą ieškovui. Teismo ekspertizei davus išvadą, kad tuos raštelius rašė ne ieškovas, trečiojo asmens parodymai kelia abejonių, kaip prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms. Ieškovui neigiant aplinkybę, kad V. L. jam perdavė 600 Eur, konstatuotina, kad trečiojo asmens parodymai taip pat nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

38.       Pažymėtina, kad atsakovų pozicija viso bylos nagrinėjimo metu buvo nenuosekli. 2018 m. lapkričio 2 d. atsiliepdami į ieškinį atsakovai apskritai neigė buvus bet kokius santykius su ieškovu (1 t., el. b. l. 57–61); po 3,5 mėnesio, t. y. 2019 m. vasario 14 d. teikdami priešieškinį jau nurodė, kad visgi atsakovai buvo sudarę žodinę statybos rangos sutartį su ieškovu, o pinigų sumokėjimą įrodinės liudytojų pagalba (1 t., el. b. l. 125–130); 2019 m. rugsėjo 30 d. teikdami teismui prašymą dėl liudytojų iškvietimo nurodė, kad atsakovai būtent su V. L. derino žodinės statybos rangos sąlygas, įskaitant ir darbų kainą, bei būtent jam sumokėjo avansinius mokėjimus; 2020 m. vasario 10 d. teismo posėdyje atsakovas, duodamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad V. L. tik davė nurodymus jam sumokėti avansą ieškovui, tačiau pats niekada nematė tų mokėjimų, V. L. atstovas tame pačiame teismo posėdyje paaiškino, kad dėl galutinės darbų kainos, kaip ir dėl kitų sutarties sąlygų, tarėsi ieškovas su atsakovu, jis buvo tik tarpininkas juos suvedant. Tik po 2020 vasario 10 d. teismo posėdyje vykusios apklausos 2020 birželio 29 d. vykusiame teismo posėdyje atsakovai pateikė neva ieškovo rašytus raštelius, kurie tarsi buvo palikti trečiojo asmens, ir kurie patvirtina aplinkybę, kad atsakovas visgi buvo sumokėjęs ieškovui 2 400 Eur. Kaip minėta, ekspertams nustačius, kad rašteliai rašyti ne ieškovo, tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens paaiškinimai, susiję su aplinkybėmis sudarant žodinę rangos darbų sutartį bei apmokėjimą už darbus, vertintini kritiškai, kaip prieštaraujantys vieni kitiems.

39.       Įvertinus Sprendimo 37 ir 38 punktuose nustatytas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių pripažinti faktą, kad ieškovo atlikti darbai buvo bent iš dalies apmokėti, todėl ieškinys, dalyje dėl teismo nustatytos atliktų darbų kainos – 2 903,74 Eur, tenkintinas pilnai.

Dėl priešieškinio reikalavimų

40.       Nepaisant to, kad ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose vienareikšmiai atsakovų priešieškinį buvo pripažinę (Sprendimo 2.8 punktas), baigiamųjų pasisakymų metu ieškovo atstovė prašė atsakovų priešieškinį atmesti.

41.       Pažymėtina, kad pagal CPK 14 straipsnio 4 dalį dalyvaujantys byloje asmenys baigiamųjų kalbų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. Pagal CPK 253 straipsnio 4 dalį baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt.

42.       Nagrinėjamu atveju, po to, kai ieškovas ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad su priešieškiniu sutinka, t. y. pripažįsta, kad ieškovo atliktų darbų trūkumų pašalinimo rinkos kaina yra 1 153,93 Eur (pagal eksperto V. Š. Kaštų skaičiavimo ataskaitą), byloje nebuvo tiriamos jokios aplinkybės, susijusios su nurodytos kainos pagrįstumu, nei ieškovas, nei jo atstovė savo pasisakymuose ne tik kad nekvestionavo eksperto nustatyto trūkumų šalinimo kainos dydžio, nepaisant to, jog ekspertas pripažino, kad ši kaina turėjo būti paskaičiuota pagal vėliau, t. y. 2018 m. spalio mėnesį, pasikeitusias kainas, kurios, tikėtina, būtų buvę šiek tiek didesnės, bet ir apskritai nepasisakė dėl darbų trūkumų ir jų vertės; atsakovai, įvertinę tai, kad ieškovas priešieškinį pripažino taip pat papildomai neįrodinėjo nei eksperto nustatytų darbų trūkumų, nei jų pašalinimo kainos pagrįstumo. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovo atstovė savo baigiamosiose kalbose rėmėsi aplinkybėmis, kurių teismas pagrįstai netyrė, ir įrodymais, kurie nebuvo teismo posėdyje tiriami, kas teismo nuomone, vertintina kaip nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis.

43.       Konstatuotina, kad ieškovas priešieškinį pripažino, todėl jis tenkintinas pilna apimtimi pagal ieškovo atstovės prašymą – t. y. priešieškinio sumą minusuojant iš ieškovui priteistinos sumos, tokiu būdu ieškovo ieškinys tenkintinas priteisiant jam iš atsakovų 1 749,81 Eur skolos (2 903,74 Eur – 1 153,93 Eur).

Dėl procesinių palūkanų

44.       Ieškovas ieškiniu taip pat prašo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokį reikalavimą priešieškinyje kelia ir atsakovai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Priteisus ieškovui iš atsakovų skolą, taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai procesinės palūkanos turi būti priteisiamos ir atsakovams iš ieškovo už jiems priteistą sumą.

45.       Įvertinus Sprendimo 43 punkte atliktą įskaitymą, atitinkamai turi būti sudengiamos ir procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos: byla teisme iškelta 2018 m. rugsėjo 19 d., procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos ieškovui iš atsakovų turi būti skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki šio sprendimo priėmimo dienos; priešieškinis priimtas 2019 m. vasario 15 d., todėl procesinės palūkanos nuo 1 153,93 Eur sumos atsakovams iš ieškovo turi būti skaičiuojamos nuo priešieškinio priėmimo iki šio sprendimo priėmimo dienos. Sudengus procesines palūkanas, paskaičiuotas nuo priešieškinio priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo nuo 1 153,93 Eur sumos, ieškovui iš atsakovų lieka priteisti 5 proc. metines palūkanas nuo 1 153,93 Eur sumos nuo ieškinio priėmimo dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. vasario 15 d.), todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 23,40 Eur palūkanos už 148 dienas (1 153,93 Eur x 5 proc. / 365 x 148).

46.       Taip pat ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos (1 749,81 Eur; Sprendimo 43 punktas) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47.       Patenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ir atsakovų priešieškinį visiškai, byloje turi būti paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

48.       Ieškovas, reikšdamas teismui ieškinį, sumokėjo 151,00 Eur žyminį mokestį (1 t., el. b. l. 6). Už ieškinio parengimą ieškovas sumokėjo 400,00 Eur (1 t., el. b. l. 89), už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. sausio 10 d. parengiamajame teismo posėdyje – 302,50 Eur (1 t., el. b. l. 91) (posėdis nevyko dėl teisėjos atostogų, tačiau vyko 2019 m. vasario 1 d.). Už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ieškovas sumokėjo 450,00 Eur (2 t., el. b. l. 10). Už pasirengimą ir ieškovo atstovavimą 2019 m. kovo 19 d. teismo posėdyje ieškovas sumokėjo 302,50 Eur (2 t., el. b. l. 22). Už ekspertizės atlikimą ieškovas į teismo depozitinę sąskaitą pervedė 1 089,00 Eur sumą (2 t., el. b. l. 75). 18,15 Eur ieškovas sumokėjo už pareiškimo dėl ieškinio dalyko keitimo surašymą (2 t., el. b. l. 132), 302,50 Eur už susipažinimą su ekspertizės aktu, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdyje (2 t., el. b. l. 134), 121,00 Eur už rašytinių paaiškinimų surašymą (2 t., el. b. l. 136), 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. vasario 10 d. posėdyje (4 t., el. b. l. 25), 302,50 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. birželio 29 d. posėdyje (4 t., el. b. l. 27 pateikta PVM sąskaita faktūra, mokėjimo dokumentai nepateikti), už pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. liepos 1 d. posėdyje (4 t., el. b. l. 28 pateikta PVM sąskaita faktūra, mokėjimo dokumentai nepateikti). 350,00 Eur ieškovas sumokėjo už eksperto iškvietimą į posėdį, tačiau teismas šį ieškovo prašymą atmetė, todėl įmokėta suma iš teismo depozitinės sąskaitos ieškovo atstovei grąžinta 2020 m. liepos 1 d. nutartimi. Iš viso ieškovas turėjo 2 313,85 Eur išlaidas už procesinių dokumentų rengimą, konsultacijas, žyminį mokestį, ekspertizės atlikimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką, atliktų ekspertizių skaičių ir išvadas, laikytinos pagrįstomis. Sprendžiant dėl 1 125,30 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovo atstovavimą teismo posėdžiuose (tik ši išlaidų dalis pagrįsta apmokėjimą patvirtinančiais rašytiniais įrodymais), pažymėtina, jog Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą skaičiuojamas maksimalus atlyginimo dydis – 0,1 atitinkamo bruto darbo užmokesčio. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir yra sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas), teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas teismo posėdžiuose truko 7 val. ir 3 min., todėl nagrinėjimo laikas apvalinamas iki 7 val. 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 398,50 Eur, todėl už vieną atstovavimo valandą maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 139,85 Eur, už 7 val. – 978,95 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad į šią sumą neįskaičiuotas laikas pasirengti teismo posėdžiams, laikytina, kad ieškovo turėtų 1 125,30 Eur išlaidų suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįsta.

49.       Atsakovai byloje turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: už ekspertinę ataskaitą atsakovas sumokėjo 700,00 Eur (1 t., el. b. l. 120). Reikšdamas priešieškinį atsakovas sumokėjo 26,00 Eur žyminį mokestį ir 5,00 Eur komisinį mokestį (1 t., el. b. l. 132). Už įrodymų rinkimą, pasirengimą ir atstovavimą 2020 m. vasario 1 d. parengiamajame teismo posėdyje, konsultacijas atsakovas sumokėjo 300,00 Eur (2 t., el. b. l. 143). Už teisines paslaugas (priešieškinis, susipažinimas su byla, konsultacijos, užklausimai) atsakovas sumokėjo 605,00 Eur sumą (2 t., el. b. l. 31). 300,00 Eur atsakovas sumokėjo už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. kovo 19 d. parengiamajame teismo posėdyje (2 t., el. b. l. 145), 13,90 Eur sumokėjo už duomenų iš registrų gavimą (2 t., el. b. l. 147), 358,16 Eur už atsiliepimo į prašymą dėl ekspertizės skyrimo surašymą (2 t., el. b. l. 150). Atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos tiek už procesinių dokumentų rengimą, ekspertinės ataskaitos parengimą ir žyminį mokestį (iš viso 1 708,06 Eur), tiek atsakovų atstovavimo teisme išlaidos (600,00 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių bei atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, nagrinėtų klausimų specifiką laikytinos pagrįstomis.

50.       Atsakovų priešieškinį tenkinus visiškai, atsakovams iš ieškovo priteistinos 2 308,06 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo ieškinį tenkinus 53 proc., ieškovui solidariai iš atsakovų priteistinos 1 822,75 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 439,15 Eur x 53 proc.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovams iš ieškovo priteistinos 485,31 Eur bylinėjimosi išlaidos.

51.       Atsakovas už rašysenos ekspertizės atlikimą sumokėjo 500,00 Eur avansą, už ekspertizės atlikimą išrašyta 493,32 Eur dydžio PVM sąskaita faktūra (4 t., el. b. l. 96), likusi 6,68 Eur suma iš teismo depozitinės sąskaitos grąžinama atsakovui V. K.. Byloje taip pat yra pateikta eksperto V. Š. 295,00 Eur sąskaitą už jo atvykimą į teismo posėdį apklausai (3 t., el. b. l. 123). CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Nagrinėtoje byloje ekspertas V. Š. į teismo posėdį buvo iškviestas atsakovų prašymu, tačiau ekspertui pateikus apmokėti sąskaitą už jo atvykimą, atsakovai avanso į teismo depozitinę sąskaitą nepervedė. Dėl teismo sudėties pakeitimo eksperto iškvietimas ir apklausa užtruko, ekspertas buvo apklaustas praėjus daugiau nei pusei metų po jo sąskaitos pateikimo, todėl atsakovai nebuvo įpareigoti apmokėti eksperto pateiktą sąskaitą jos pateikimo metu. Šiuo atveju teismas vertina, kad eksperto atvykimas į teismo posėdį buvo perteklinė priemonė, nes ieškovo prašymu atliktoje ekspertizėje jau buvo nurodyta, kodėl skiriasi kaina, o į posėdį atsakovų prašymu atvykęs ekspertas tik patvirtino tą patį. Teismas vertina, kad šios išlaidos susidarė dėl atsakovų procesinio elgesio, todėl atsakovai įpareigotini apmokėti eksperto V. Š. pateiktą sąskaitą. Sprendžiant dėl 500,00 Eur išlaidų už rašysenos ekspertizės atlikimą taip pat darytina išvada, kad šios išlaidos susidarė dėl nesąžiningo atsakovų elgesio: atsakovai praėjus praktiškai dvejiems metams nuo bylos pradžios pateikė teismui rašytinį įrodymą, kurio įvertinimui ir nustatymui, ar pateiktą raštą pasirašė ieškovas, buvo skirta rašysenos ekspertizė. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, akivaizdu, kad atsakovai, praėjus daug laiko nuo bylos pradžios, pateikė nenustatyto asmens rašytą raštą, o tai, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai nesąžiningas elgesys, bandymas vilkinti bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, išlaidos už rašysenos ekspertizės atlikimą paliekamos atsakovams ir iš ieškovo nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

52.       Valstybė šioje byloje turėjo 32,77 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priešieškinį patenkinus visiškai, ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovo priteistinos 24,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (32,77 Eur / 200 x 147). Iš atsakovų valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, nepriteistinos, nes jas padalinus atsakovams lygiomis dalimis, jų sumos neviršija valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 294 straipsnio 2 dalimi, 259, 263, 265, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 749,81 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 81 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (1 749,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 23,40 Eur (dvidešimt trijų eurų 40 ct) palūkanas, paskaičiuotas nuo priteistos ir įskaitytos sumos (1 153,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 19 d.) iki priešieškinio priėmimo dienos (2019 m. vasario 15 d.).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovams V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 485,31 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų 31 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 24,09 Eur (dvidešimt keturių eurų 9 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti ekspertui V. Š. iš atsakovų V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 147,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus 50 ct) išlaidų už eksperto atvykimą į teismo posėdį. Šios sumos turi būti sumokėtos į eksperto atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią akcinėje bendrovėje „Citadele“ banke, banko kodas 72900.

Grąžinti atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,68 Eur (šešių eurų 68 ct) avansą už rašysenos ekspertizės atlikimą iš teismo depozitinės sąskaitos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja        Rūta Jankauskaitė-Jocė