Civilinė byla Nr. e2-683-553/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00184-2022-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio pilnytis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio pilnytis“ pareiškimas dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ bankroto pripažinimo tyčiniu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Radviliškio pilnytis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama pripažinti bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Techsis“ bankrotą tyčiniu; A. B. nustatyti asmeniu, kurio veikimas (neveikimas) sukėlė tyčinį BUAB „Techsis“ bankrotą. Nurodė, kad:
1.1. 2020 metais buvo sudarytos statybos subrangos sutartys tarp UAB „Radviliškio pilnytis“, kaip subrangovo, ir UAB „Techsis“, kaip užsakovo. UAB „Radviliškio pilnytis“ vienintelis akcininkas yra J. K.. 2021 m. balandžio 23 d. A. B. pardavė 3000 vnt. UAB „Techsis“ akcijų J. K., įtikinęs jį bendrai išvystyti UAB „Techsis“, turinčios laikinų sunkumų (turint omeny pandemijos COVID-19 įtaką), verslą, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Techsis“ vykdo šimtatūkstantinius ar milijoninius projektus pagal laimėtus viešųjų pirkimų konkursus. Iki šio termino, kai dalis UAB „Techsis“ akcijų buvo perleista J. K., A. B. lygiagrečiai užbaigė kitos savo pelningai veikiančios įmonės UAB „Orlis“ prijungimą prie iki tol veiklos nevykdžiusios savo įmonės UAB „Hermesas“ ir perleido visas pastarosios įmonės akcijas susijusiems asmenims, ruošdamasis esminį savo turtą ir pajamų šaltinį padaryti neprieinamu UAB „Techsis“ kreditoriams.
1.2. UAB „Radviliškio pilnytis“ minėtų subrangos sutarčių pagrindais BUAB „Techsis“ naudai atliko statybos rangos darbus, už kuriuos didele apimtimi BUAB „Techsis“ neatsiskaitė ir liko skolinga bendrovei UAB „Radviliškio pilnytis“ daugiau nei 470 000 Eur. Skola – 354 709,87 Eur (bei procesinės palūkanos), yra priteista įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Likusi suma pripažinta kaip įsiskolinimas bendrovei UAB „Radviliškio pilnytis“ BUAB „Techsis“ nemokumo bylą nagrinėjančio teismo.
1.3. Dėl UAB „Techsis“ veiklos ir turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį (UAB „Hermesas“) pažymėjo, jog kaip nurodoma 2023 m. vasario 9 d. pateiktoje BUAB „Techsis“ nemokumo administratoriaus UAB „Revertus“ veiklos ataskaitoje (toliau – ir Ataskaita), bendrovės padėtis ėmė blogėti 2020 m. antroje pusėje, o bendrovė tapo nemokia 2021 metų antrojoje pusėje. Tuo pat laikotarpiu BUAB „Techsis“ visiškai nustojo atsiskaitinėti su pareiškėja, o su UAB „Hermesas“ kaip tik ėmė itin aktyviai „bendradarbiauti“, sudarant eilę sandorių. Analizuojant UAB „Techsis“ sudarytus sandorius yra aiškiai matoma, kad 2021 liepos-rugsėjo mėnesiais BUAB „Techsis“, atstovaujama A. B., sudarė ne mažiau kaip 9 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis perleido bendrovei UAB „Hermesas“ transporto priemones, kitą įrangą, ir iš kurių ne mažiau kaip 7 transporto priemones/įrangos vienetus iškart išnuomojo atgal BUAB „Techsis“. Kaip nurodoma Ataskaitoje, atsiskaitymo/įskaitymo dokumentai (išskyrus dėl 2 000 Eur) taip pat nebuvo pateikti ir nemokumo administratoriui. Atskirai pažymi, kad bendrovės pagrindinė veikla yra susijusi su vandentiekio bei nuotekų šalinimo tinklų tiesimu (horizontaliu kryptiniu gręžimu), todėl tokios specialios įrangos, be kurios tiesioginės bendrovės veiklos vykdymas jei ne paralyžiuojamas, tai bent reikšmingai apsunkinamas, perleidimas indikuoja ne apie ketinimus bendrovės veiklą atgaivinti ir tęsti, o stabdyti. Kadangi 2021 m. spalio 19 d. UAB „Regejus“ naudai buvo įregistruotas UAB „Techsis“ (dėl skolos vyksta ginčas teisme) turto arešto aktas, daugiau turto perleisti nespėta. Be to, svarbu, kad ir daugelį BUAB „Techsis“ laimėtų viešojo pirkimo projektų subrangos pagrindais ėmė vykdyti ta pati UAB „Hermesas“. Per 2021 metus UAB „Techsis“ sudarė bent 8 statybos subrangos sutartis su UAB „Hermesas“ dėl darbų vykdymo pagal UAB „Techsis“ laimėtas viešųjų pirkimų sutartis. Kadangi nebuvo jokios neatsiskaitymo su UAB „Hermesas“ rizikos, atkreipia dėmesį, kad net nebuvo sudarytos tiesioginio atsiskaitymo ar kitokios tiesioginį projekto užsakovo atsiskaitymą su subrangovu užtikrinančios sutartys (pažymi, kad UAB „Techsis“ nėra įsiskolinusi UAB „Hermesas“).
1.4. Kadangi bendrovės pagrindinė veikla – inžinerinių statinių statyba, o visos nurodytos subrangos sutartys yra susijusios būtent su tokiais darbais, šių subrangos sutarčių sudarymas nerodo jokio kito tikslo kaip tik nukreipti lėšas iš finansinių problemų turinčios ir A.. valdomos UAB „Techsis“, į kitą de facto A. B. valdomą UAB „Hermesas“, kurioje lėšos negalės būti pasiekiamos UAB „Techsis“ kreditoriams. Atkreipia dėmesį, kad tuo laikotarpiu bendrovės darbuotojų skaičius svyravo nuo 20 iki 25, todėl niekaip negalėtų būti argumentuojama, jog bendrovėje nebebuvo darbo jėgos darbų vykdymui. Bendrovė pajėgumų neteko nebent dėl išparduotos / perkeltos įrangos į UAB „Hermesas“, kuri buvo būtina tiesioginei veiklai vykdyti, tačiau toks buvo A. B., kaip UAB „Techsis“ vadovo, sprendimas ir planas, dėl kurio tyčia buvo sukurta tokia padėtis bendrovėje. Atkreipė dėmesį, kad Ataskaitoje nėra jokių duomenų apie tai, kad kartu su perduotos veiklos ir turto mase būtų perduoti ir kažkokie bendrovės finansiniai įsipareigojimai. Pažymėjo, kad nuo 2021 metų antros pusės BUAB „Techsis“ neliko skolingas bendrovei UAB „Hermesas“. Tai suponuoja aiškią išvadą, kad A. B., pagrindiniams bendrovės kreditoriams ėmus aktyviai ginti savo pažeistas teises, operatyviai perkėlė bendrovės turtą ir vykdomus viešųjų pirkimų projektus į UAB „Hermesas“, taip elgėsi sąmoningai, tyčia, siekdamas be atsakomybės išsisukti nuo didžiulių skolų bei atitinkamai sąmoningais veiksmais sudarydamas sąlygas konstatuoti BUAB „Techsis“ nemokumą.
1.5. Dėl UAB „Techsis“ sąsajų su UAB „Hermesas“ nurodė, jog UAB „Hermesas“ akcininkas A.B. buvo nuo 2021 m. vasario 8 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. (nuosavybės teise valdė visas UAB „Hermesas“ akcijas (200 vnt.)). 2021 m. balandžio 22 d . A. B. kontrolinį akcijų paketą, t. y. 140 vnt. UAB „Hermesas“ akcijų, perleido savo uošviui S. E., o likusias 60 vnt. akcijų – buvusiam BUAB „Techsis“ projektų vadovui V. B., kuris, be kita ko, tam tikrais laikotarpiais UAB „Techsis“ laikinai ėjo direktoriaus pareigas, taip pat buvo paskirtas ir UAB „Hermesas“ direktoriumi. Pažymėjo, kad prieš pat A. B. akcijų perleidimą bendrovėje UAB „Hermesas“ S. E. ir V. B., prie šios bendrovės buvo prijungta kita A. B. septynerius metus 100 procentų priklausiusi bendrovė UAB „Orlis“. Pagal viešai prieinamus finansinius duomenis, UAB „Orlis“ veikė pelningai nuo 2016 m. iki pat prijungimo (2020 metais turėjo virš 300 000 Eur pajamų), UAB „Hermesas“ realiai veiklą pradėjo tik po įvykdyto reorganizavimo 2021 m., o iki tol neturėjo jokio turto, pajamų ar įsipareigojimų (jau 2021 metais pardavimo pajamos siekė beveik 200 000 Eur, o grynasis pelningumas sudarė beveik 17 procentų). Kaip A. B. yra patvirtinęs teismo posėdžio metu (c. b. Nr. e2-5991-671/2022), visas 200 vnt. UAB „Hermesas“ akcijų pardavė taip: 60 vnt. pardavė bendrovės vadovu paskirtam V. B. už „virš 1 000 Eur“, o 140 vnt. pardavė savo uošviui S. E. už „truputį daugiau nei 1 000 Eur“. Pirma, toks UAB „Hermesas“ reorganizavimas, t. y. A. B. ilgai ir pelningai veikiančios UAB „Orlis“ prijungimas 2021 m. balandžio 16 d. prie UAB „Hermesas“ bei už šešių dienų įformintas UAB „Hermesas“ visų akcijų pardavimas už bendrovės akcijų vertės neatitinkančias kainas susijusiems asmenims reiškia, kad realiai A. B. neturėjo jokio tikslo pasitraukti iš verslo, o jį toliau plėtoti per susijusius asmenis bendrovėje UAB „Hermesas“.
1.6. Pažymėjo ir tai, kad BUAB „Techsis“ ir UAB „Hermesas“ registruotos tuo pačiu adresu - Pramonės g. 15A, Telšiai; 2021 m. balandžio 16 d. buvo pakeistos UAB „Hermesas“ veiklos rūšys į tokias, kokias realiai vykdė ir UAB „Techsis“ – statyba, inžineriniai tinklai ir sistemos, statybinės medžiagos, apželdinimas ir aplinkos tvarkymas; UAB „Hermesas“ darbuotojų skaičius atitinkamai pasikeitė nuo 1 darbuotojo iki 18. UAB „Hermesas“ aktyviai ieškojo / ieško darbuotojų – plataus profilio statybininkų, vamzdžių klojėjo, t. y. analogiškos kvalifikacijos personalo, koks dirbo ir UAB „Techsis“. Taip pat atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad A. B., buvęs vieninteliu UAB „Hermesas“ akcininku, akcijas perleido lygiai vieną dieną prieš tai, kai J. K. buvo parduota dalis UAB „Techsis“ akcijų. Darytina išvada, kad UAB „Techsis“ turto „išplovimui“ ir bendrovės sužlugdymui buvo nuosekliai rengiamasi iš anksto, paruošiant ir sukuriant regimybę / fikciją, kai perleidžiamas BUAB „Techsis“ turtas / veikla bendrovei UAB „Hermesas“, kurioje A. B.neva neturi jokio intereso, nes nebėra jos akcininkas / valdymo organų narys.
1.7. Dėl nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų UAB „Techsis“ sandorių, turto perleidimo neatlygintinai (ne rinkos sąlygomis), nedėtų pastangų išvengti bankroto nurodė, jog 2021 m. antroje pusėje A. B. taip pat buvo ėmęsis iniciatyvos realizuoti didelės vertės (318 900 Eur) UAB „Techsis“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą – komercinės paskirties pastatą ir vieną esminių bendrovės pagrindinei veiklai pritaikytų objektų, t. y. horizontalaus gręžimo įrangą TRACTO-TECHNIK MT30x130. A. B. nekilnojamojo turto parduoti nespėjo, kadangi 2021 m. spalio 19 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas, tačiau horizontalaus gręžimo įranga buvo parduota (2021 m. rugsėjo 30 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 21-16). Kaip nurodė A. B. 2022 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. e2-359-569/2022 (garso įrašas 1:38:00-1:38:42), bendrovės veiklai būtiną ir vieną svarbiausių kryptinio gręžimo įrangą pardavė už maždaug 70 000 Eur. Anot A. B., dalį šio turto UAB „Techsis“ pardavė su A. B. svainystės ryšiais susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Hermesas“. Pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. Pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 21-16, „valdymo gręžimo mašina HDD Rig MT 30x130“ buvo parduota bendrovei UAB „Hermesas“ už 21 000 Eur plius PVM (atsiskaitymo dokumentai, kaip nurodyta Ataskaitoje, nebuvo rasti). Kitų dokumentų, kur ir kaip buvo ar nebuvo parduotos kitos kryptinio gręžimo įrangos dalys, nėra aišku, nes tokių dokumentų nėra. Bet kuriuo atveju yra akivaizdu, kad kryptinio gręžimo įranga buvo parduota žymiai mažesne negu rinkos kaina. Kritiniu 2021 m. antrojo pusmečio laikotarpiu UAB „Techsis“, dar turėdama įdarbintą personalą, tačiau perleidusi savo pagrindinėje veikloje reikalingą įrangą, statybos rangos sutartis vykdė ne savo jėgomis, o sudarė subrangos sutartis ir su kitais subrangovais (su UAB „Daižeda“, MB „LT konstrukta“, UAB „Deigama“), bei dėl to taip pat nesugeneravo reikšmingų pajamų bendrovei. Toks bendrovės sutarčių vykdymas realiai buvo orientuotas į bet kokių gautinų pajamų nukreipimą į kitas įmones, galimai turint tikslą pinigus gauti kitais kanalais ir / ar užkirsti bendrovės kreditoriams galimybę gautas pajamas išieškoti iš bendrovės. Taigi, UAB „Techsis“ atsakingas asmuo A. B. ne tik nesiėmė jokių priemonių bankrotui išvengti bei tęsti prievolių kreditoriams vykdymą, bet kryptingai blogino bendrovės finansinę padėtį ir vengė atsiskaityti su kreditoriais.
1.8. Pažymėjo, jog 2021 m. antrame pusmetyje UAB „Techsis“ ir jos vadovas A. B., žinodamas, kad projekte visi darbai subrangovo UAB „Radviliškio pilnytis“ yra atlikti ir tereikia juos priduoti savo užsakovui UAB „Kėdainių vandenys“ bei gauti už tai apmokėjimą, sąmoningai pasirinko nevykdyti savo pareigų darbus patikrinti / priimti, tyčia sukėlė nuostolius ne tik subrangovui, bet ir UAB „Techsis“. Pažymi, kad tuo metu subrangovas buvo atlikęs naujų darbų už 231 816,50 Eur, vadinasi, UAB „Techsis“ iš savo užsakovo UAB „Kėdainių vandenys“ galėjo gauti jei ne daugiau, tai bent tokią pačią pinigų sumą. Be to, dėl tokio UAB „Techsis“ (A. B.) elgesio UAB „Kėdainių vandenys“ bendrovei pritaikė sutartines sankcijas, t. y. 175 779,50 Eur kompensaciją už vėlavimą perduoti darbus, ir šią sumą išskaitė iš bendrovei mokėtinų sumų. Vadinasi, A.B., ignoravęs kvietimus priimti atliktus darbus bei spręsti susikaupusios skolos grąžinimo klausimus, atitinkamu tyčiniu neveikimu dar labiau pablogino UAB „Techsis“ turtinę padėtį ne mažiau kaip 407 596 Eur negautų pajamų suma už darbus, kurie de facto projekte buvo atlikti.
1.9. Pagal minėtos 2020 m. spalio 20 d. sudarytos Rangos darbų sutarties Nr. 20-28 2.6.1. punktą, apmokėjimas Rangovui už faktiškai tinkamai atliktus darbus gali būti atliekamas per 5 (penkias) darbo dienas nuo piniginių lėšų už atliktus darbus gavimo iš Objekto Statytojo dienos, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po atliktų darbų aktų priėmimo. UAB „Radviliškio pilnytis“ yra perdavusi dalį darbų, o UAB „Techsis“ juos buvo priėmusi 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. balandžio 30 d., tačiau už atliktus darbus taip ir neatsiskaitė jokia apimtimi, o pagal su kitu subrangovu UAB „Hermesas“ sudarytas subrangos sutartis, kurios buvo sudarytos vėliau, t. y. 2021 m. gegužės, liepos ir rugsėjo mėn. apmokėjimai buvo atlikti pažeidžiant minėtas atsiskaitymų eiliškumo taisykles (priešingu atveju UAB „Hermesas“ taip pat turėjo tapti UAB „Techsis“ kreditoriumi bankroto byloje). Be to, ilgą laiką nebuvo daromos įmokos ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, o tai, UAB „Techsis“ vykdant atsiskaitymus susijusiam juridiniam asmeniui UAB „Hermesas“, yra akivaizdus atsiskaitymų eiliškumo taisyklių pažeidimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalis).
1.10. Pažymėjo, jog dėl išdėstytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų A. B., kaip buvęs ilgametis BUAB „Techsis“ vadovas, yra nustatytinas asmeniu, kurio veikimas (ar tam tikrais atvejais neveikimas) sukėlė UAB „Techsis“ tyčinį bankrotą. Buvusio bendrovės vadovo A. B. nesąžiningas elgesys, pareigų bendrovėje netinkamas vykdymas, blogas bendrovės valdymas ir į bankrotą orientuoti nuoseklūs veiksmai (neveikimas), galėjo būti atliekami išimtinai tik A. B. iniciatyva ir pastangomis, kadangi jis yra kontrolinio bendrovės akcijų paketo savininkas ir buvo vienasmenis valdymo organas, bendrovės vardu veikęs vienasmeniškai.
2. Suinteresuotas asmuo BUAB „Techsis“, atstovaujamas nemokumo administratorės UAB „Revertus“, atsiliepime prašo pareiškimą dėl UAB „Techsis“ bankroto pripažinimo tyčiniu spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad:
2.1. UAB „Techsis“ 2020-2022 metais pardavė ilgalaikį turtą, tačiau jis buvo parduotas ne tik UAB „Hermesas“, tačiau ir kitiems kreditoriams, įskaitant ir UAB „Radviliškio pilnytis“. Dalis turto buvo perleista įskaitymo būdu už skolas. Administratorius yra kreipęsis tiek į A. B., tiek į UAB „Hermesas“, kad pateiktų informaciją, kaip buvo atsiskaityta už bendrovės ilgalaikį turtą, tačiau atsakymo iš UAB „Hermesas“ negavo. Tuo tarpu A. B. nurodė, kad tarp UAB „Techsis“ ir UAB „Hermesas“ buvo suderinimo aktai, kurie yra perduoti kartu su perduodamais dokumentais, taip pat yra banko išrašai bei užskaitymo aktai. Pažymi, kad administratoriui tikrinant įmonės sandorius už 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo, minimų dokumentų nebuvo rasta, kas buvo nurodyta ir Ataskaitoje.
2.2. Kreditoriaus UAB “Radviliškio pilnytis” teigimu, turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, be to, UAB „Hermesas“, kuri yra susijusi su A. B., tačiau mano, kad kreditorius nepagrindė, jog UAB „Techsis“ turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę negu rinkos kainą ir šie sandoriai buvo bendrovei žalingi. Pažymi, jog šiai dienai nėra galimybės nustatyti ilgalaikio turto vienetų rinkos kainos, kadangi parduotais ilgalaikio turto vienetais bendrovė nebedisponuoja, o neturint daiktų, nėra galimybės įvertinti realios būklės bei juos įkainoti.
2.3. Pareiškime bei Ataskaitoje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog buvo UAB „Techsis“, kaip skolininkės, atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir eiliškumo pažeidimas. Todėl, įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsižvelgus į ginčijamais užskaitymais atliktų užskaitymų mastą, mano, jog egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas tyčinio bankroto požymis. Be to, pažymi, jog aptarti sandoriai (gavus atitinkamus įrodymus) gali būti ginčijami bendrais sandorių negaliojimo pagrindais.
2.4. Iš pateikiamų įrodymų, o taip pat bankroto byloje surinktos medžiagos, negalima konstatuoti, kad A. B. perkėlė bendrovės veiklą į UAB „Hermesas“. Nors UAB „Techsis“ ir UAB „Hermesas“ vykdė / vykdo analogišką veiklą ir UAB „Hermesas“ gaudavo apmokėjimus už suteiktas paslaugas, tačiau šiai dienai byloje nėra duomenų, kad visgi UAB „Techsis“ veikla ir / arba darbuotojai buvo perkelti į UAB „Hermesas“.
3. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su juo nesutinka, prašė pareiškimo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
3.1. 2020 m. dėl pandemijos šalyje, nuo vasario 26 d. paskelbta ekstremalioji situacija, o kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Bendrovė turėjo galiojančias ir vykdytinas rangos darbų sutartis, kurių įgyvendinimas ėmė strigti. Susirgus covid vienam brigados darbuotojui, visa brigada turėjo karantinuotis. Šis laikotarpis tęsėsi beveik metus laiko. Atlyginimus už prastovas reikėjo mokėti visai brigadai. Dėl šios priežasties užsitęsė rangos darbų atlikimo terminai, taip pat bendrovė patyrė daug nenumatytų išlaidų, atsirado įsiskolinimai Sodrai bei kitiems kreditoriams. Buvo užsakovų, kurie neatsižvelgė į tai, kad darbai buvo vykdomi karantino sąlygomis ir dėl nesavalaikiai atliktų darbų taikė sutartines netesybas. Be to, didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų buvo laimėjus viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius su užsakovais rangos darbų sutartis, niekas negalėjo įvertinti, kad dėl pandemijos ženkliai keisis statybinių medžiagų kainos. Bendrovėje susidarė situacija, kad nebuvo galimybės darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio. Susitarimais su UAB „Hermesas“, kuriais buvo perleista bendrovei priklausanti technika, buvo panaudojama darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui bei dalinai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Tokie buvusio UAB „Techsis“ vadovo veiksmai tik įrodo, kad buvo siekiama išsaugoti bendrovę, atsiskaityti su jos kreditoriais.
3.2. Pažymėjo, kad šiai dienai BUAB „Techsis“ yra skolinga UAB „Hermesas“, tačiau dėl nežinomų priežasčių reikalavimas nėra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Pažymėjo, jog visos UAB „Techsis“ sudarytos rangos sutartys sudarytos Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) pagrindu. Teisė tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu yra perkančiųjų organizacijų (užsakovų) prerogatyva, numatyta VPĮ, todėl kaltinimas buvusiam bendrovės vadovui sąmoningai neinicijavus susitarimų dėl užsakovų tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėjo, kad 2021 m. spalio 19 d. UAB „Regejus“ prašymu Šiaulių apygardos teismo buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant tiek bendrovės kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, tiek bankų sąskaitose esančias pinigines lėšas. Dėl šios priežasties bendrovė faktiškai nebegalėjo vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (pirkti medžiagas, atsiskaityti su darbuotojais). Kadangi UAB „Techsis“ nebegalėjo laiku įgyvendinti Rangos sutarties, bendradarbiausiant su užsakovu buvo sudarytas trišalis susitarimas dėl tiesioginio atsiskaitymo subrangovui UAB „Daižeda“. Be to, iš šio sandorio UAB „Techsis“ gavo gen. rangos mokestį – virš 20 000 Eur, ir tai leido minimaliai atsiskaityti su darbuotojais ir sodra.
3.3. Pažymėjo, kad UAB „Techsis”, pasitelkdama subrangovus, dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas ir kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais.
3.4. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebebuvo galimybės pirkti statybines medžiagas, bendrovės veikla buvo paralyžiuota. Bendrovė iš subrangos santykių gavo gen. rangos mokestį. BUAB „Techsis“ vadovas A. B., siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą ir jos tęstinumą, įnešinėjo į bendrovę savo asmenines lėšas, iš viso yra įnešęs virš 20 000 Eur. Akivaizdu, kad A. B. nebūtų įnešinėjęs tokių ženklių sumų, jei jis būtų siekęs bendrovės nemokumo.
3.5. Nebevykstant atsiskaitymams tarp UAB „Techsis“ ir UAB „Regejus“ bei UAB „Radviliškio pilnytis“, J. K. prašė A. B. perleisti bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą už „skolą“. A. B., turėdamas tikslą įvertinti šio turto rinkos kainą, nekilnojamo turto pardavimo portale patalpino skelbimą. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė J. K. buvo žinoma. Pažymėjo, kad parduoti šio bendrovei priklausančio nekilnojamo turto A. B. niekaip nebūtų galėjęs, kadangi tuo metu Šiaulių apygardos teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
3.6. Nesutinka su teiginiais, kad horizontalaus gręžimo įranga yra parduota žemesne nei rinkos kaina. Faktiškai Lietuvoje įsigyti tokių gamybos metų ir tokios komplektacijos įrangą yra sudėtinga. Įranga susideda iš keturių dalių, kurios buvo parduodamos atskirai. Iki pardavimo įranga buvo visiškai nenaudojama beveik pusmetį. J. K., kaip UAB „Radviliškio pilnytis“ akcininkas, siūlė bendrovės vadovui išnuomoti įrangą mokant po 14 Eur už m2, kaip tuo tarpu įrenginio darbo savikaina yra 20-22 Eur už m2. A. B. vertinimu, pareiškėjas visiškai nepagrįstai deklaruoja, kad bendrovės turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę negu rinkos kainą ir šie sandoriai buvo bendrovei žalingi. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog vertikalaus gręžimo įrangos pirkimo–pardavimo sandorio teisėtumo J. K. nekvestionavo ir jo neginčijo, nors apie vykdomą pardavimą jam buvo žinoma. Pažymėjo, jog nepritardamas horizontalaus gręžimo įrangos pirkimui–pardavimui dėl to, kad toks sandoris esą pažeidžia UAB „Techsis“ kreditorių interesus, pats J. K. aktyviais veiksmais siekė gauti šią įrangą UAB „Radviliškio pilnytis“ nuosavybėn įskaitymo būdu UAB „Techsis“ skolos sąskaita. Pareiškėjas tokiame sandoryje nebūtų įžvelgęs UAB „Techsis“ kreditorių interesų pažeidimo, nes jam pačiam toks sandoris būtų palankus.
3.7. Dėl UAB „Radviliškio pilnytis“ padaryto Subrangos sutarties pažeidimo darbus atlikti per Subrangos sutartyje nustatytą terminą (iki 2020 m. gruodžio 22 d.) UAB „Techsis“ patyrė nuostolių. UAB „Kėdainių vandenys“ už uždelsimą atlikti darbus priskaičiavo 175 779,50 Eur kompensaciją, kuri buvo išskaityta iš mokėjimų bendrovei. Pažymėjo, kad J. K. minimos sutarties vykdymo laikotarpiu ėjo UAB „Techsis“ projekto vadovo pareigas ir buvo atsakingas už šio projekto įgyvendinimą. Sprendžiant projekto vykdymo klausimus, jis ragino užsakovą, t. y. UAB „Kėdainių vandenys“, nutraukti sutartį su UAB „Techsis“ ir vykdyti naujas pirkimo procedūras projekto užbaigimui. UAB „Kėdainių vandenys“ nutraukė sutartį su UAB „Techsis“ ir pasirašė sutartį su UAB „Radviliškio pilnytis“. Pažymėjo, kad prieš sudarant UAB „Techsis“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, J. K. buvo pilnai susipažinęs su bendrovės mokumu, veiklos rezultatais. Šis faktas patvirtintas akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje (3.2.2 punktas). UAB „Regejus“ buhalterė, apytiksliai laikotarpiu nuo 2020 m. spalio iki 2021 m. vasario mėn., turėjo galimybę prisijungti prie UAB „Techsis“ buhalterinės apskaitos programos, derino kreditorių, debitorių sąrašus, t. y. matė visus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Buhalterė visus darbus derino su J. K.. Pastarasis žinojo, kad akcijų įsigijimo dienai bendrovė už 2020 metus patyrė apie 600 000 Eur nuostolių, žinojo, kad kreditoriniai įsipareigojimai viršija 1 150 788,00 Eur.
3.8. Esminiai faktoriai, lemiantys UAB „Techsis“ nemokumą, buvo šie: dalis UAB „Techsis“ klientų neatsiskaitė su UAB „Techsis“ sutarta tvarka ir terminais ir tai lėmė sumažėjusias UAB „Techsis“ gaunamas pajamas, todėl įmonė objektyviai negalėjo pilna apimtimi vykdyti įsipareigojimų kreditoriams; finansinius sunkumus lėmė sumažėję įmonės pardavimai, kuriems tiesiogiai įtaką padarė ir dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas, įtakojęs gaunamų realių pajamų sumažėjimą. Sumažėjus bendrovės pardavimams, veiklos sąnaudos nemažėjo, kadangi veikla yra įvairūs statybos ir su statybomis susiję darbai, todėl įmonė patyrė išlaidas žaliavų, statybinių medžiagų įsigijimui, atlyginimams įmonės darbuotojams sumokėti ir kt.; sumažėjus užsakymams, pardavimo pajamos taip pat sumažėjo, bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, tai sąlygojo nesavalaikį atsiskaitymą su kreditoriais; sumažėjus įmonės pardavimams, gaunamiems užsakymams, kol buvo derinamos ir pasirašomos naujos sutartys, įmonei reikėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti darbo užmokestį, veiklą tęsti (degalai, medžiagos ir kt. sąnaudos, susijusios su statybos darbų atlikimu), todėl buvo panaudotos apyvartinės lėšos. Tai nulėmė bendrovės finansinius sunkumus. Šiuo atveju akivaizdu, kad nėra priežastinio ryšio tarp UAB „Techsis“ nemokumo ir A. B. priimtų sprendimų, juo labiau vadovo veiksmai negali būti kvalifikuoti kaip tyčiniai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Radviliškio pilnytis“ prašymo pripažinti BUAB „Techsis“ bankrotą tyčiniu.
5. Įvertinęs pareiškėjos pateiktą argumentaciją bei byloje pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Techsis“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius.
6. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog UAB „Techsis“ finansinė situacija pradėjo blogėti dėl pasaulinės pandemijos, kurią sukėlė COVID-19 virusas, dėl kurios nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Tačiau ir po to, sušvelninus karantino sąlygas, buvo taikomi įvairūs ribojimai ir, kaip nurodo suinteresuotas asmuo A. B., susirgus COVID-19 vienam brigados darbuotojui, visa brigada turėjo karantinuotis ir tokie ribojimai tęsėsi beveik metus laiko. UAB „Techsis“, tuo metu turinti galiojančias ir vykdytinas rangos darbų sutartis (ginčo dėl to nėra), susidūrė su tam tikrais sunkumais, todėl labiausiai tikėtini yra A. B. paaiškinimai, jog rangos darbų vykdymas pradėjo strigti, užsitęsė rangos darbų atlikimo terminai, taip pat bendrovė patyrė daug nenumatytų išlaidų, atsirado įsiskolinimai SODRAI bei kitiems kreditoriams, atsirado ir užsakovų, kurie neatsižvelgė į tai, kad darbai buvo vykdomi karantino sąlygomis ir dėl nesavalaikiai atliktų darbų taikė sutartines netesybas. Minėtos aplinkybės, be kita ko, yra visuotinai žinomos, kadangi statybų sektorius buvo vienas iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos, be to, pandemijos metu labai stipriai išaugo ir statybinių medžiagų kainos, todėl rangovai susidūrė su dar viena problema – pasirašytas rangos darbų sutartis privalėjo vykdyti nepaisant to, jog ženkliai kilo statybinių medžiagų kainos, ką nurodo ir A. B., t. y. jog didžioji dalis bendrovės įsipareigojimų buvo laimėjus viešųjų pirkimų procedūras ir pasirašius su užsakovais rangos darbų sutartis, niekas negalėjo įvertinti, kad dėl pandemijos ženkliai keisis statybinių medžiagų kainos; bendrovėje susidarė situacija, kad nebuvo galimybės darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio. Tą patvirtina ir 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, jog bendrovė 2020 metais patyrė net 600 534 Eur nuostolio. Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog būtent todėl ir buvo perleista bendrovei priklausanti technika, už kurią gauti pinigai, kaip nurodo A. B., buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui bei dalinai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba.
7. Atsakydamas į pareiškėjos argumentus, kad 2021 m. antrojo pusmečio laikotarpiu UAB „Techsis“, dar turėdama įdarbintą personalą, tačiau perleidusi savo pagrindinėje veikloje reikalingą įrangą, statybos rangos sutartis vykdė ne savo jėgomis, o sudarė subrangos sutartis ir su kitais subrangovais bei dėl to nesugeneravo reikšmingų pajamų, teismas atkreipė dėmesį, jog rangovui nedraudžiama naudotis subrangovų pajėgumais. Be to, UAB „Regejus“ prašymu civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2023 nuo 2021 m. spalio 19 d. UAB „Techsis“ atžvilgiu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, tikėtina, UAB „Techsis“ nebeturėjo galimybės pirkti statybinių medžiagų, reikalingų sutarčių vykdymui, bendrovės veikla buvo paralyžiuota, todėl aplinkybė, jog UAB „Techsis“ viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymui pasitelkė subrangovus, leidžia daryti išvadą, jog priešingai nei teigia pareiškėja, UAB „Techsis” dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) bei nors iš dalies atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais.
8. Iš balansų duomenų teismas nustatė, jog UAB „Techsis“ gana didelę dalį turto sudarė debitorinės skolos (2020 metais – 523 303 Eur, 2021 metais – net 810 675 Eur). Teismo vertinimu, labiausiai tikėtina, jog UAB „Techsis“ pagrindinei turto masei susidedant iš debitorinių skolų bei trumpalaikio turto, esminiai faktoriai, lėmę bendrovės nemokumą, buvo: dalies UAB „Techsis“ klientų neatsiskaitymas sutarta tvarka ir terminais, o tai neabejotinai lėmė sumažėjusias UAB „Techsis“ gaunamas pajamas ir didėjančius įsipareigojimus kreditoriams; dėl COVID-19 pandemijos paskelbtas karantinas ir ribojimai, o tai įtakojo sumažėjusias gaunamas realias pajamas, tačiau nesumažino veiklos sąnaudų, įmonė patyrė padidėjusias išlaidas žaliavų, statybinių medžiagų įsigijimui, atlyginimams darbuotojams sumokėti ir kt. Dėl paminėtų aplinkybių bendrovė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu, padidėjusiomis išlaidomis, tačiau tuo pačiu reikėjo išlaikyti darbuotojus, mokėti darbo užmokestį, tęsti veiklą, t. y. UAB „Techsis“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir tie sunkumai nesusiję su vadovo veiksmais ar neveikimu. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja viena iš privalomųjų sąlygų, numatytų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad UAB „Techsis“ nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jos valdymo.
9. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl įmonės veiklos perkelimo į kitą įmonę, teismas pažymėjo, jog kaip nurodoma 2023 m. vasario 9 d. pateiktoje BUAB „Techsis“ nemokumo administratoriaus UAB „Revertus“ veiklos ataskaitoje, bendrovės padėtis ėmė blogėti 2020 m. antroje pusėje, o bendrovė tapo nemokia 2021 metų antrojoje pusėje. Tuo pat laikotarpiu BUAB „Techsis“ visiškai nustojo atsiskaitinėti su UAB „Regejus“ ir UAB „Radviliškio pilnytis“, o su UAB „Hermesas“ kaip tik ėmė itin aktyviai „bendradarbiauti“, sudarant eilę sandorių. Analizuojant UAB „Techsis“ sudarytus sandorius yra aiškiai matoma, kad kaip tik 2021 liepos – rugsėjo mėnesiais BUAB „Techsis“, atstovaujama A. B., sudarė ne mažiau kaip 9 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis perleido bendrovei UAB „Hermesas“ transporto priemones, kitą įrangą, iš kurių ne mažiau kaip 7 transporto priemones / įrangos vienetus iškart išnuomojo atgal BUAB „Techsis“.
10. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja net neįrodinėja, kad aukščiau nurodyti pirkimo–pardavimo sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi UAB „Techsis“, kad turtas parduotas per pigiai ir kad šių sandorių sudarymas pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pareiškėja neteikė jokių įrodymų dėl aukščiau nurodomų aplinkybių, neįrodinėjo, jog parduoto turto kaina buvo neadekvati jo vertei, neprašė išreikalauti jokių rašytinių įrodymų, kurių ji pati negalėjo gauti. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėja mini 9 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Techsis“ perleido UAB „Hermesas“ turtą, tačiau, kaip nustatyta tiek iš Ataskaitos, tiek iš nemokumo administratorės pateikto atsiliepimo į pareiškimą, tokių sandorių UAB „Techsis“ sudarė gerokai daugiau ir ne tik su UAB „Hermesas“, bet ir su kitomis įmonėmis bei su pačia pareiškėja UAB „Radviliškio pilnytis“, kaip nurodo nemokumo administratorė, dalis turto buvo perleista įskaitymo būdu už bendrovės skolas. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, jog pareiškėja neįrodė, kad egzistuoja ir kita iš privalomųjų sąlygų, numatytų JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad UAB „Techsis“ nemokumas kilo dėl juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
11. Nenustatęs nei vienos privalomos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos tyčiniam bankrotui konstatuoti, dėl kitų pareiškėjos nurodytų požymių, numatytų JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, teismas plačiau nepasisakė, nurodydamas, jog tai jokios įtakos ginčui neturi.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėja UAB „Radviliškio pilnytis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pripažinti BUAB „Techsis“ bankrotą tyčiniu, nustatant A. B. už tyčinį bankrotą atsakingu asmeniu bei priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismo nutartis grindžiama spėjimais, prielaidomis, bendro pobūdžio samprotavimais, jokiais įrodymais nepagrįstais A. B. paaiškinimais, o ne byloje esančiais įrodymais. Visuotinai žinomomis aplinkybėmis galima pripažinti faktą, kad buvo pasaulinė pandemija, kada ir kokias laikotarpiais buvo taikomi ribojimai Lietuvoje, tačiau ne tai, kad UAB „Techsis“ finansinė situacija pradėjo blogėti būtent dėl pandemijos; kad COVID-19 sirgo būtent UAB „Techsis“ darbuotojai ir kada; kad UAB „Techsis“ tik dėl to darbų vykdymas pradėjo strigti, užsitęsė rangos darbų atlikimo terminai, taip pat bendrovė patyrė daug nenumatytų išlaidų, atsirado įsiskolinimai; kad užsakovai taikė netesybas dėl vėlavimo vykdyti darbus ir pan. Šios aplinkybės turėjo būti įrodytos ir pagrįstos įrodymais, tačiau to padaryta nebuvo.
12.2. Teismas konstatavo, jog bendrovėje dėl 2020 metais patirto net 600 534 Eur nuostolio susidarė situacija, kad nebuvo galimybės darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio. Pareiškėjas pažymėjo, kad, pirma, 600 534 Eur nuostolis savaime neįrodo, kad jis susidarė būtent dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Antra, civilinėje byloje dėl pareiškėjo pareikšto prevencinio ieškinio A. B. (civilinės bylos Nr. e2-160-671/2023), 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu BUAB „Techsis“ buvusi buhalterė A. M., paklausta, dėl kokių priežasčių 2020 m. nuostolis siekė apie 600 000 Eur, o 2021 metais jau liko tik apie 50 000 Eur nuostolio, nurodė, kad po šioje bendrovėje atlikto VMI patikrinimo ir dėl daugybės nustatytų klaidų jas ištaisius, nuostolio dydis 2021 metais buvo ištaisytas ir sumažintas (garso įrašas nuo 1:23:38 iki 1:24:05). Todėl teismo padaryta išvada, kad negalėjimą išmokėti darbo užmokesčio patvirtina 600 534 Eur nuostolis (kuris dar ir apskaičiuotas klaidingai), yra nepagrįsta. Be to, A. B. niekaip neįrodinėjo teiginių, kad nebebuvo galimybės darbuotojams išmokėti darbo užmokesčio, taip pat tokių teiginių savaime nepatvirtina klaidingai parengtų finansinių ataskaitų duomenys.
12.3. Teismo teiginiai, jog pardavus techniką gauti pinigai buvo panaudoti darbo užmokesčio išmokėjimui bei dalinai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, ne tik neparemti jokiais įrodymais, bet ir neatitinka tikrovės. Bylos duomenys patvirtina, kad skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne mažėjo, o kaip tik buvo atidedamos ir toliau didėjo.
12.4. Civilinėje byloje dėl pareiškėjo pareikšto prevencinio ieškinio A. B. (civ. bylos Nr. e2-160-671/2023), 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžio metu BUAB „Techsis“ buvusi buhalterė A. M., paklausta, dėl atsiskaitymo su UAB „Hermesas“ (garso įrašas nuo 1:24:05 iki 1:25:10), paliudijo, kad piniginiai atsiskaitymai tarp BUAB „Techsis“ ir UAB „Hermesas“ nevyko, o daugiausia buvo įskaitomi tarpusavio įsiskolinimai. Taip pat nemokumo administratorius Ataskaitoje (psl. 29) pažymėjo: „dėl parduoto ilgalaikio turto UAB „Hermesas“, <...> už ilgalaikio turto vienetus didžiąją dalimi buvo galimai atsiskaityta įskaitymu būdu. Nemokumo administratorius nerado apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, išskyrus 2 000 Eur“. Todėl teiginiai, kad už BUAB „Techsis“ perleistą techniką gauti pinigai buvo panaudoti darbuotojų darbo užmokesčio išmokėjimui bei dalinai atsiskaityti su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, taip pat neturi pagrindo. Be kita ko, pažymėtina, kad BUAB „Techsis“, įskaitydamas šiuos tarpusavio įsiskolinimus ir suteikdamas akivaizdžiai išskirtinę padėtį su A. B. susijusiai bendrovei UAB „Hermesas“, akivaizdžiai pažeidinėjo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą.
12.5. Iš nemokumo administratoriaus minėtoje ataskaitoje pateiktų 2020-2022 ilgalaikio turto pardavimo duomenų matyti, jog parduoto turto kaina buvo neadekvati jo vertei, todėl akivaizdu, kad šių sandorių sudarymas pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus.
12.6. Kreditoriaus UAB „Regejus“ prašymu (kurio reikalavimams įvykdyti areštuotas turtas) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto aktas 2021033113, Pareiškimo priedas Nr. 9) niekaip negalėjo įtakoti BUAB „Techsis“ einamosios veiklos, kadangi: (i) turto areštas buvo pritaikytas nekilnojamajam ir tam tikram kilnojamajam turtui; (ii) nustatytas turto arešto būdas: „apribotas disponavimas“, turto saugotojas: „uždaroji akcinė bendrovė „Techsis“; (iii) nebuvo registruotas areštas bendrovės piniginėms lėšoms ar gautinoms pajamoms. Vadinasi, BUAB „Techsis“ galėjo naudoti tokį turtą savo veikloje, todėl teismo teiginiai, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Techsis“ nebeturėjo galimybės pirkti statybinių medžiagų, reikalingų sutarčių vykdymui, bendrovės veikla buvo paralyžiuota, yra nepagrįsti.
12.7. Teismas, darydamas išvadą, kad UAB „Techsis“ dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) bei nors iš dalies atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais, nesiremia jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad: 1) gen. rangos mokesčio forma buvo pakankama / ekonomiškai naudingesnė, siekiant atsiskaitymo su kreditoriais, nei sutarčių vykdymas pačiam UAB „Techsis“ (2021 m. birželio-rugsėjo mėnesiais UAB „Techsis“ turėjo 20-25 darbuotojus, todėl pajėgumų dirbti akivaizdžiai buvo. Jei bendrovė visas rangos sutartis vykdo pasitelkdama subrangovus, nėra logiška turėti ir išlaikyti tiek darbuotojų ir būtų dar vienu argumentu dėl blogo UAB „Techsis“ valdymo); 2) su pirmosios eilės kreditoriais buvo atsiskaitinėjama (primintina, kad skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne mažėjo, o kaip tik buvo atidedamos ir toliau augo).
12.8. Nemokumo administratorius Ataskaitoje nurodo, kad jam nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų būtinybę nurašyti Ataskaitoje nurodytą turtą, o ilgalaikio turto vienetai buvo nurašyti iš esmės esant bendrovei nemokiai, o nurašytas ir neutilizuotas turtas – neperduotas (Ataskaitos psl. 37), todėl tokie A. B. veiksmai taip pat neabejotinai prisidėjo prie turto masės vertės kritimo.
12.9. UAB „Techsis“ ne tik perkėlė veiklą į susijusią įmonę, bet ir neteisėtai suteikė jai prioritetą prieš kitus kreditorius, iš esmės visiškai atsiskaitydama su UAB „Hermesas“ pagal tarpusavyje sudarytas subrangos sutartis.
12.10. A.B., sudarydamas eilę UAB „Techsis“ žalingų sandorių, ne tik pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, bet ir per tokią kryptingą ir sąmoningai blogą juridinio asmens valdymą akivaizdžiai nulėmė ir sukėlė UAB „Techsis“ bankrotą. Todėl nepagrįstos yra teismo išvados, jog pareiškėja neįrodė privalomųjų sąlygų konstatuoti įmonės bankrotą tyčiniu.
13. Atsakovės BUAB „TECHSIS“ nemokumo administratorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Nėra pagrindo sutikti, kad teismas savo išvadas grindė niekuo neparemtais A. B. paaiškinimais ir iš to sekančiomis prielaidomis ir spėjimais. Tiek pareiškėja, tiek A. B. savo pozicijas grindžia prielaidomis / spėjimais. Šiai dienai nė viena iš šalių nepateikė įrodymų, kuriais būtų pagrindusi savo poziciją.
13.2. Nors bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir aptartos aplinkybės leidžia atskiruose A. B. veiksmuose valdant įmonę įžvelgti JANĮ įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (administratoriaus nuomone, pareiškime bei Ataskaitoje išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog buvo bendrovės, kaip skolininko, atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir eiliškumo pažeidimas), tačiau nesant įrodytam priežastiniam ryšiui tarp jų ir sąmoningo siekio pabloginti bendrovės finansinę būklę ir sukelti nemokumą, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonės UAB „Techsis“ bankrotas yra tyčinis.
13.3. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų spręsti, jog UAB „Techsis“ faktiškai esant nemokiai, jos vadovas A. B. būtų sąmoningai bloginęs bendrovės finansinę padėtį, sudaręs bendrovei aiškiai ekonomiškai nenaudingus, proporcingos verslo rizikos neatitinkančius sandorius ar priėmęs bendrovės kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus.
13.4. Pareiškėja nei su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad bendrovės turtas buvo parduotas už aiškiai mažesnę negu rinkos kainą ir šie sandoriai buvo bendrovei žalingi.
13.5. Pažymėjo, jog veiklos ir turto perkėlimas į kitą įmonę, kaip tyčinio bankroto požymis, yra konstatuojamas nustačius, kad bankrutuojančios įmonės vadovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, perkėlė įmonės turtą, prekes, darbuotojus, komercinius ryšius į kitą įmonę, o skolas ir kitus įsipareigojimus paliko įmonei, kuriai vėliau buvo inicijuota bankroto byla. Šiuo konkrečiu atveju iš kartu su pareiškimu bei atskiruoju skundu pateikiamų įrodymų, o taip pat bankroto byloje surinktos medžiagos matyti, kad šiai dienai negalima konstatuoti, jog A. B. perkėlė bendrovės veiklą į UAB „Hermesas“. Nors bendrovė ir UAB „Hermesas“ vykdė analogišką veiklą ir UAB „Hermesas“ gaudavo apmokėjimus už suteiktas paslaugas, tačiau šiai dienai byloje nėra duomenų, kad bendrovės veikla ir / arba darbuotojai buvo perkelti į UAB „Hermesas“.
14. Tretysis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Pandemijos laikotarpiu išaugo statybos medžiagų kainos ir dėl paskelbto karantino darbų vykdymas sustojo. Šiuos faktus galima vertinti kaip visuotinai žinomas aplinkybes. Pareiškėjos samprotavimai, kad COVID pandemija neturėjo įtakos arba turėjo neesminę įtaką UAB „Techsis“ mokumui, yra visiškai nepagrįsti.
14.2. Pareiškėja, nurodydama, kad po UAB „Techsis“ atlikto VMI patikrinimo ir dėl daugybės nustatytų klaidų jas ištaisius, nuostolio dydis 2021 metais buvo ištaisytas ir sumažintas iki 50 000 Eur, vadovaujasi civilinės bylos Nr. e2-160-671/2023, kuri nėra prijungta prie šios bylos, medžiaga, o remtis kitos civilinės bylos duomenimis, nesančiais nagrinėjamoje byloje, negalima. Prie šios civilinės bylos yra prijungtas civilinėje byloje
Nr. e2-160-671/2023 priimtas sprendimas, kuriame yra fiksuota liudytojos A. M. apklausa, tačiau joje nėra užfiksuotų pareiškėjos nurodytų teiginių. Teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 str.aipsnio 2 dalis).
14.3. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad UAB „Hermesas“ buvo parduota daugiau nei pusė BUAB „Techsis“ ilgalaikio turto, skaičiuojant pagal turto įsigijimo vertes; šiai bendrovei ilgalaikis turtas parduotas daugiau nei už per pusę mažesnes kainas, lyginant su pardavimais tretiesiems asmenims. Tam, kad objektyviai nustatyti ir įvertinti UAB „Techsis“ parduoto ilgalaikio turto vertę, reikėtų analizuoti kiekvieną sandorį, net tik vertinti jo įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumus. Konstatavimui, kad sudaryti sandoriai buvo bendrovei žalingi, vien deklaratyvaus pareiškėjo vertinimo nepakanka.
14.4. J. K. nekvestionavo ir neginčijo nei vertikalaus gręžimo įrangos pirkimo–pardavimo, nei kitų įrangos pardavimo sandorių teisėtumo, nors apie vykdomus pardavimus jam buvo žinoma. J. K. yra ir UAB „Radviliškio pilnytis“ akcininkas, todėl apie įrangos perleidimą jam buvo žinoma jos perleidimo metu. Kita vertus, J. K. manant, kad minėtas sandoris pažeidžia kreditoriaus, t. y. UAB „Radviliškio pilnytis“ interesus, šį sandorį jis turėjo teisę ginčyti nuo sužinojimo momento.
14.5. Nesutiktina, kad kreditoriaus UAB „Regejus“ prašymu (kurio reikalavimams įvykdyti areštuotas turtas) pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės niekaip negalėjo įtakoti BUAB „Techsis“ einamosios veiklos. Vadovaujantis UAB „Regejas“ prašymu, teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo tiek visas banko sąskaitas, tiek ir UAB „Techsis“ priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Po kurio laiko UAB „Techsis“ kreipusis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, buvo panaikintas areštas piniginėms lėšoms.
14.6. Pareiškėjo vertinimai, kad dėl UAB „Techsis“ sąmoningai blogo (ir prieštaraujančio bet kokiems juridinio asmens veiklos tikslams) valdymo buvo, arba sukeltas UAB „Techsis“ bankrotas arba (kraštutiniu atveju) esmingai pabloginta jau nemokios bendrovės turtinė padėtis tyčiniais vadovo A.B. veiksmais, kas taip pat kasacinio teismo praktikoje pripažįstama tyčiniu juridinio asmens bankrotu, deklaratyvaus pobūdžio ir neparemti jokiais faktiniais įrodymas. Pareiškėjas turėjo pareigą įrodyti, kad sudaryti subrangos sandoriai buvo žalingi bendrovei. Tai, kad UAB „Techsis“ viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymui pasitelkė subrangovus, leidžia daryti išvadą, jog UAB „Techsis“ dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) bei nors iš dalies atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais.
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
16. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas pripažinti BUAB „Techsis“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl BUAB „Techsis“ nemokumo momento
17. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, nes tik jį nustačius, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
18. Iš 2020 m. gruodžio 31 d. balanso nustatyta, jog UAB „Techsis“ balanso sudarymo dieną turėjo 1 728 116 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 356 600 Eur; trumpalaikis – 1 371 517 Eur (per vienerius metus gautinos sumos (debitorinės skolos) sudarė 523 303 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 150 788 Eur, pardavimo pajamos sudarė 3 011 083 Eur sumą.
19. Iš 2021 m.gruodžio 31 d. balanso nustatyta, jog UAB „Techsis“ balanso sudarymo dieną turėjo 1 668 977 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 315 511 Eur, trumpalaikis – 1 353 466 Eur (per vienerius metus gautinos sumos sudarė 810 675 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 953 195. Iš 2021 m.gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, jog bendrovė patyrė 51 499 Eur nuostolių, pardavimo pajamos sudarė 1 701 244 Eur sumą.
20. Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. balanso nustatyta, kad UAB „Techsis“ balanso sudarymo dieną turėjo 1 000 019 Eur vertės turto, iš kurio: ilgalaikis turtas sudarė 130 689 Eur, trumpalaikis – 869 330 Eur (per vienerius metus gautinos sumos sudarė 793 021 Eur). Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 789 177 Eur. Iš 2022 m. rugsėjo 23 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 23 d. bendrovė patyrė 276 630 Eur nuostolių, pardavimo pajamos sudarė 357 987 Eur sumą.
21. Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad didžioji dalis kreditorinių įsipareigojimų atsirado 2021 metų antrojoje pusėje arba 2022 metų pradžioje.
22. Balansų duomenys patvirtina, kad didžiąją dalį bendrovės trumpalaikio turto sudaro gautinos sumos (debitorinės skolos): 2020 metais – 523 303 Eur, 2021 metais – net 810 675 Eur, 2022 m. rugsėjo 23 d. – 793 021 Eur. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 2-1855-241/2016;2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1443-823/2017). Taigi, vertinant bendrovės turto vertę reiktų atsižvelgti į debitorinių reikalavimų sumą.
23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teismui pateiktus UAB „Techsis“ finansinės atskaitomybės dokumentus (į bendrą turto masę neįtraukus per vienerius metus atsakovės gautinų sumų), konstatuoja, kad bendrovės finansinė padėtis pradėjo blogėti jau 2020 metais, o 2021 metų pabaigoje bendrovė tapo nemoki, nes bendrovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos viršijo turimo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
Dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo
24. JANĮ 70 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
25. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis nustato požymius, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
26. Sistemiškai aiškinant JANĮ 70 straipsnio 1 ir 2 dalis, darytina išvada, kad pagal naująjį reglamentavimą, tyčiniu bankrotas gali būti pripažintas nustačius, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Taigi vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e2-1438-553/2020).
27. Naujasis tyčinio bankroto instituto reglamentavimas iš esmės atitinka kasacinio teismo praktiką, suformuotą pagal anksčiau galiojusį ĮBĮ, kurioje pasakyta, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, kt.).
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškmą dėl atsakovės BUAB „Techsis“ bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiais argumentais (pagrindais): 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai ir sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina; 3) juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį.
Dėl bendrovei nuostolingų sandorių sudarymo ir ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimo kaip tyčinio bankroto požymio
29. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.
30. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenys ir atskirojo skundo argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo atveju negalima teigti, kad BUAB „Techsis“ nemokumas kilo dėl to, jog A. B. turėjo tikslą privesti bendrovę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė bei kad juridinio asmens vardu jis žinomai sudarė kreditorių teises ir / ar teisėtus interesus pažeidžiančius sandorius. Byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme.
32. 2023 m. vasario 9 d. pateiktoje BUAB „Techsis“ veiklos ataskaitoje nemokumo administratorius pažymėjo, jog bendrovės sandoriai buvo sudaryti standartinėmis sąlygomis, atitinkančiomis įstatymo reikalaujamą formą, neprieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo normoms, viešai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens (UAB „Techsis“) teisnumui. Sandorių analizės metu nenustatyta, jog sutartys buvo sudaromos, galimai pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą jų kompetenciją, ar kad sutartys prieštarautų juridinio asmens tikslams. Taip pat nenustatyti kiti sutarčių absoliutaus negaliojimo ir pripažinimo negaliojančiomis pagrindai ar neprotingos bei nesąžiningos netesybos, kurias turėtų mokėti UAB „Techsis“ neįvykdžiusi sutarčių sąlygų.
33. Kadangi tiek 2020 metais, tiek ir 2021 metais pareiškėja vykdė savo įprastinę veiklą ir sandorius sudarinėjo sau įprastomis standartinėmis sąlygomis, labiausiai tikėtina, kad bendrovės finansinės situacijos pablogėjimui turėjo įtakos būtent pasaulinė pandemija, kurią sukėlė COVID-19 virusas, ir dėl ko nuo 2020 m. vasario 26 d. Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija, o nuo kovo 16 d. dviem savaitėms įvestas karantinas, kuris tęsėsi iki birželio 17 d. Šiuo atveju aplinkybė, jog UAB „Techsis“ viešųjų pirkimų sutarčių įvykdymui pasitelkė subrangovus, tik patvirtina, kad UAB „Techsis” dėjo visas įmanomas pastangas vykdyti savo įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis, uždirbti pajamas (gen. rangos mokesčio forma) ir atsiskaityti su kreditoriais.
34. Pareiškėja nei su pareiškimu, nei su atskiruoju skundu nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, kad bendrovės turtas buvo parduotas aiškiai už mažesnę negu rinkos kainą ir sudaryti sandoriai buvo bendrovei žalingi, todėl šie deklaratyvūs atsakovės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimo kaip tyčinio bankroto požymio
35. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, jog kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
36. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
37. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-313/2019).
38. Nors 2023 m. vasario 9 d. pateiktoje BUAB „Techsis“ veiklos ataskaitoje išdėstytos aplinkybės ir patvirtina, jog buvo bendrovės, kaip skolininkės, atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos ir eiliškumo pažeidimas, tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas bendrovės tyčiniam bankrotui konstatuoti, nes nenustatytas priežastinis ryšis tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšis tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
Dėl bendrovės veiklos ir (ar) turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje
39. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti UAB „Techsis“ veiklos perkėlimą į UAB „Hermesas“. Nors abi bendrovės vykdė analogišką veiklą ir UAB „Hermesas“ gaudavo atsiskaitymus už suteiktas paslaugas, tačiau ši aplinkybė nėra esminė ir lemiama ir nesudaro pagrindo spręsti apie veiklos perkėlimą.
40. Pareiškėja nurodo 9 pirkimo–pardavimo sutartis, kuriomis UAB „Techsis“ perleido UAB „Hermesas“ turtą, tačiau, kaip nustatyta tiek iš teismui pateiktos BUAB „Techsis“ veiklos ataskaitos, tiek iš nemokumo administratoriaus pateikto atsiliepimo į pareiškimą, tokius sandorių UAB „Techsis“ sudarė ne tik su UAB „Hermesas“, bet ir su kitomis įmonėmis bei pačia pareiškėja UAB „Radviliškio pilnytis“. Kaip nurodo nemokumo administratorius, dalis turto buvo perleista įskaitymo būdu už bendrovės skolas.
41. Byloje nesant duomenų, kad UAB „Hermesas“ būtų perėmusi vykdyti UAB „Techsis“ sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, kitą turtą ar kad UAB „Techsis“ darbuotojai buvo perkelti į UAB „Hermesas“, t. y. jog UAB „Techsis“ vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „Hermesas“, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto.
42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimą bei aptartą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų nebuvimo. Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose, be kita ko, ir atskirjame skunde, nurodomi argumentai nesuponuoja išvados, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. kad egzistuoja priežastinis ryšis tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšis tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
43. Papildomai pažymėtina, kad blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir (ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi net ir nepripažinus tyčinio bankroto, nemokumo administratorė ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo ir kt.
44. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde ir atsiliepimuose išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.
Dėl bylos procesinės baigties
45. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, dėl to priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Atskirojo skundo netenkinus, apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
47. Suinteresuotas asmuo A. B. teismui pateikė įrodymus, kad patyrė 450 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisinės pagalbos išlaidos yra laikomos pagrįstomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjos UAB „Radviliškio pilnytis“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjos UAB „Radviliškio pilnytis“, juridinio asmens kodas 305472381, suinteresuotam asmeniui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbiami), 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėja Aldona Tilindienė