Civilinė byla
Nr. 3K-3-223/2009
Procesinio
sprendimo kategorija 27.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Dangutės
Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
Lietuvos tautodailininkų sąjungos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos
tautodailininkų sąjungos ieškinį atsakovui Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus bendrijai dėl pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t
ė :
I.
Ginčo esmė
Lietuvos tautodailininkų sąjunga įsteigta 1989 m. rugpjūčio 28 d.,
įregistruota 1996 m. gegužės 15 d. pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą. Ši
organizacija siekia ginti tautodailininkų kūrybines, socialines, autorines ir
visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos
įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu. Iki 2004
metų Asociacijų įstatymo įsigaliojimo atsakovas buvo viena iš ieškovo
organizacinių grandžių, suformuota teritoriniu principu, atsakovui pavesta
įgyvendinti ieškovo tikslus tam tikrame Lietuvos regione, vienyti to regiono
tautodailininkus. Įsigaliojus 2004 metų Asociacijų įstatymui, asociacijos
nariai, kaip juridinio asmens dalyviai, visus esminius juridinio asmens
klausimus sprendžia visuotiniuose narių susirinkimuose ir savo sprendimų
neprivalo derinti su juos įsteigusiu asmeniu. Atsakovas 2006 m. kovo 9 d.
įregistravo naujus įstatus, pagal kuriuos atsiribojo nuo ieškovo struktūriniu,
organizaciniu ir veiklos požiūriu. Įstatuose neliko nuostatos, kad atsakovas
vadovaujasi ir ieškovo įstatais. Šalys neturi jokio organizacinio ar funkcinio
ryšio, jų nesieja tarpusavio pavaldumo santykiai. Atsakovo pavadinime esantys
trys žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ yra tapatūs ieškovo, kaip juridinio
asmens, pavadinimui, vartojami kilmininko linksniu atspindi tam tikrą
priklausomumą, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio,
tapatumo ir panašumo į ieškovo juridinio asmens pavadinimą.
Ieškovas prašė pripažinti atsakovo (juridinio asmens) pavadinimą
„Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į
ieškovo (juridinio asmens) pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ ir
pripažinti, kad pažeista ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą;
įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jame nevartojant
žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“; atsakovo valdymo organams
nustatyti 60 dienų terminą visuotiniam narių susirinkimui, kurio darbotvarkėje
būtų numatytas klausimas dėl pavadinimo pakeitimo, sušaukti, šį terminą
skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d.
sprendimu ieškinį tenkino, pripažino juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į juridinio
asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“, nes tai pažeidžia
Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į pavadinimą; įpareigojo atsakovą
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją pakeisti juridinio asmens
pavadinimą, jame nevartojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“; nustatė
atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos valdymo organams
60 dienų terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, visuotiniam
narių susirinkimui, kurio darbotvarkėje būtų numatytas klausimas dėl juridinio
asmens pavadinimo pakeitimo, sušaukti. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruoti
tiek ieškovas, tiek atsakovas, kurių juridinio asmens pavadinimai yra
atitinkami – „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ ir „Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrija“. Teismas nustatė, kad šalys neturi jokio
organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja jokie pavaldumo santykiai, iš
esmės tų pačių tikslų siekiančios organizacijos, todėl būtina jas atskirti kaip
du skirtingus asmenis, turinčius atitinkamus identifikuojančius požymius.
Teismas konstatavo, kad žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ yra tapatūs
ieškovo juridinio asmens pavadinimui, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio
asmens steigėjo (iš viešo Juridinių asmenų registro ir kitų rašytinių įrodymų
matyti, kad ieškovas nėra atsakovo steigėjas), dalyvio, tapatumo ir panašumo į
ieškovo pavadinimą. Atsakovo juridinio asmens pavadinime vartojami žodžiai
„Lietuvos tautininkų sąjungos“ tiek lingvistine, tiek teisine prasme išreiškia
atsakovo pavaldumą ar priklausomumą ieškovui, tačiau teisiškai šie asmenys
neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja jokie pavaldumo
santykiai, todėl, teismo nuomone, tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų
sąjungos teisę į pavadinimą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008
m. gruodžio 16 d. sprendimu atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus bendrijos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą –
ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga įsteigta
1989 m. rugpjūčio 28 d., viešame registre įregistruota 1996 m. gegužės
15 d. Atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus laikini
įstatai priimti 1991 m. gegužės 30 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus skyriaus 1994 m. gegužės 20 d. ataskaitinės-rinkiminės konferencijos
metu priimti ir patvirtinti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus
bendrijos įstatai, kurie pakeisti 1995 m. gruodžio 1 d. ir 2006 m. kovo 9 d.
bei atitinkamai įregistruoti juridinių asmenų registre. Kolegija nurodė, kad CK
2.39 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog juridinių asmenų pavadinimai
neturi būti klaidinamai panašūs, o tai reiškia, kad yra pateisinamas tam
tikras panašumas tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai
uždraustas. Kolegija pažymėjo, kad juridinių asmenų pavadinimai gali būti
panašūs, tačiau panašumas neturi būti tokio laipsnio, kad būtų klaidinantis.
Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus
juridinius asmenis vieną nuo kito. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens
pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių
asmenų pavadinimus, atsižvelgiama į nurodytą juridinio asmens pavadinimo
funkciją (CK 2.39 straipsnio 2 dalis), taip pat į juridinio asmens rūšį,
teisinę formą, vykdomą veiklą. Pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatus,
Lietuvos tautodailininkų sąjunga yra savaveiksmė, savarankiška ir savanoriška
meno kūrėjų, ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos
Respublikos tautodailininkus (įstatų 1.1 punktas). Pagal įstatų 4.1 punktą
sąjunga susideda iš atskirų padalinių – bendrijų ir skyrių, kurie steigiami
teritoriniu principu. Sąjungos tikslas - ginti savo narių kūrybines,
socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises bei kt. Pagal
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatus Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija savanoriškumo pagrindu vienija
Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkus
(Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatų 1.1 punktas).
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija skatina tautodailininkų
kūrybą, rūpinasi Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių
tautodailininkų profesiniais reikalais, telkia tautodailininkus bendrai veiklai
ir kt. Kolegija sprendė, kad tiek iš juridinių asmenų pavadinimų, tiek iš jų
įstatų matyti, jog atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus
bendrija įgyvendina savo tikslus teritoriniu pagrindu, o ieškovas vienija
visos Lietuvos tautodailininkus ir įgyvendina jų tikslus. 2004 m. vasario 14 d.
įsigaliojus Asociacijų įstatymui, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus
bendrija 2006 m. vasario 9 d. konferencijoje patikslino Vilniaus bendrijos
įstatus, t. y. įstatuose nebeliko nuostatos, kad Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrija įgyvendindama savo tikslus vadovaujasi ir Lietuvos
tautodailininkų sąjungos įstatais. Remdamasis šiomis pataisomis ieškovas
nurodė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrija nebėra susijusios ir atsakovas klaidina visuomenę
savo pavadinimu. Kolegija pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre su Lietuvos
tautodailininkų sąjungos žodžių junginiu, kuris, pasak ieškovo, turi didžiausią
skiriamąją reikšmę, yra įregistruotos ir kitos bendrijos su tuo pačiu žodžių
junginiu – tai Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Žemaitijos bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius,
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Telšių skyrius. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek kitų
juridinių asmenų pavadinimus matyti, kad tautodailininkų bendrijos ir skyriai
veikia teritoriniu pagrindu ir vienija tik tam tikros teritorijos
tautodailininkus, o Lietuvos tautodailininkų sąjunga - visus minėtus skyrius ir
bendrijas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra viešieji juridiniai asmenys, kurie
nesiekia pelno ar kitos naudos, atsakovas nėra įsteigtas naujai, vienija tam
tikros teritorijos, tam tikros veiklos asmenis, veikia Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrijos vardu daugiau nei penkiolika metų, ieškovas
anksčiau, nei įsigaliojo Asociacijų įstatymas, kurio pagrindu Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija pakeitė savo įstatus, dėl pavadinimo
atsakovui pretenzijų nereiškė, priešingai, glaudžiai bendradarbiavo. Teisė į
vardą yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į vardą pažeidimas
turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie
suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia
komercinė ir nekomercinė nauda. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju
byloje neįrodyta, jog atsakovas skiriamąją reikšmę turinčius žodžius naudojo
veikdamas šiais tikslais. Kolegija nurodė, kad ieškovas neturi išimtinės
teisės į Lietuvos tautodailininkų sąjungos skiriamuosius žodžius, o uždrausti
ar ribojant su Lietuvos tautodailininkų vardu siejamų institucijų kūrimąsi ir
veiklą būtų tolygu stabdyti lietuvių kultūrinės raidos pažangą. Kolegija
pažymėjo, kad veiklos formą nusakantys žodžiai negali būti priskirti tik vienam
juridiniam asmeniui. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo
išvadomis, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimuose tapatūs žodžių junginiai
klaidina visuomenę bei pažeidžia ieškovo, kaip juridinio asmens, teises.
Įstatymas gali pateisinti tam tikrą panašumą tiek, kiek jis yra neišvengiamas
ir nėra tiesiogiai uždraustas. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą,
įvertinusi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ne pelno siekiantys
juridiniai asmenys, jų veikla grindžiama teritoriniu pagrindu, atsakovo
pavadinime atsispinti jo veiklos teritorija, atsakovas vienija tik tam tikro
Lietuvos regiono menininkus, gina jų kūrybines, socialines, autorines bei
visuotinai pripažintas teises, padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai kelia
reikalavimus įpareigoti atsakovą pakeisti bendrijos pavadinimą, nevartojant
žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“.
III.
Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos
tautodailininkų sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą
ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d.
sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
1. Lietuvos tautodailininkų
sąjunga - senas tradicijas turintis juridinis asmuo, įsteigtas 1989 m.
rugpjūčio 28 d., įregistruotas 1996 m. gegužės 15 d. pagal
Visuomeninių organizacijų įstatymą. Lietuvos tautodailininkų sąjunga vienija
tautodailininkus, siekia ginti jų kūrybines, socialines, autorines bei
visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos
įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu (Lietuvos
tautodailininkų sąjungos įstatų 2.1 punktas). Lietuvos tautodailininkų sąjungos
nariai (juridinio asmens dalyviai) yra tik fiziniai asmenys. Sąjungos
organizacinį pagrindą sudarė teritoriniai padaliniai - bendrijos ir skyriai.
Pagal iki 2004 m. vasario 14 d. galiojusio Visuomeninių organizacijų įstatymo 5
straipsnį visuomeninė organizacija galėjo steigti padalinius, turinčius
juridinio asmens teises, toks padalinys ir buvo atsakovas Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija. Nuo 2004 m. vasario 14 d.
Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios ir įsigaliojo Asociacijų
įstatymas, kurio 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuomeninės
organizacijos įregistruotos iki šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomos
juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro
perregistravimo. Taip atsakovas tapo savarankiška asociacija, sprendimo dėl to
nepriimant nei Lietuvos tautodailininkų sąjungos, nei Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrijos dalyviams. Lietuvos tautodailininkų sąjunga vienijo
6 teritorinius padalinius atskiruose Lietuvos regionuose. Padalinys
visuotiniame susirinkime deleguodavo savo narius dalyvauti Lietuvos
tautodailininkų sąjungos organų veikloje. Būdamas bet kurio iš padalinių narys,
asmuo kartu buvo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Tai buvo
įtvirtinta Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei jos padalinių įstatuose,
kuriuose buvo nurodyta, kad savo veikloje padalinys (skyrius, bendrija)
vadovaujasi Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais, renka delegatus į Lietuvos
tautodailininkų sąjungos konferenciją. Vilniaus bendrija buvo viena iš Lietuvos
tautodailininkų sąjungos organizacinių grandžių, suformuota teritoriniu
pagrindu, jai pavesta įgyvendinti Lietuvos tautodailininkų sąjungos tikslus tam
tikrame Lietuvos regione, vienyti to regiono tautodailininkus ir jos
finansuojama. Vilniaus bendrijos nariai 2006 m. vasario 9 d. konferencijoje
priėmė naujus įstatus, pagal kuriuos nutraukiamos visos sąsajos su Lietuvos
tautodailininkų sąjunga (nelieka nuostatos, kad vadovaujasi Lietuvos
tautodailininkų sąjungos įstatais, organizacinių sąsajų), o įstatų 2.1 punkte
nurodyta, kad skatina tautodailininkų kūrybą, rūpinasi Vilniaus miesto,
Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų profesiniais
reikalais. Taigi nuo šių įstatų įregistravimo dienos Vilniaus bendrija
atsiribojo nuo Lietuvos tautodailininkų sąjungos tiek struktūriniu, tiek
organizaciniu, tiek veiklos požiūriu: savarankiškai tvarko savo narių apskaitą,
rūpinasi veiklos finansavimu, veiklą vykdo tik Vilniaus apskrityje ir gina tik
šio regiono tautodailininkų interesus. Atsakovas priėmė sprendimą atsiriboti
nuo Lietuvos tautodailininkų sąjungos, jos nariai nėra Lietuvos tautodailininkų
sąjungos nariais. Ieškovas gerbia atsakovo sprendimą veikti savarankiškai,
tačiau privalo ginti savo teisę į pavadinimą. Ieškovas neginčija savo buvusio
padalinio Vilniaus bendrijos teisės nuo įsteigimo vartoti pavadinime žodžius
„Lietuvos tautodailininkų sąjungos“, tačiau jos nariams priėmus sprendimą
veikti tautodailės srityje savarankiškai, regioniniu lygmeniu, nesiejant ir
neidentifikuojant savęs kaip organizacinės ieškovo grandies, ieškovas turi
teisę imtis veiksmų savo identitetui apsaugoti. Gramatiškai aiškinant
pavadinimą pirmieji trys žodžiai, vartojami kilmininko linksniu, atspindi tam
tikrą priklausomybę, t. y. „kieno?, ko?“. Šiuo atveju tokia priklausomybė
ne tik klaidina visuomenę ir atsakovo narius ir neatitinka atsakovo narių
valios veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo ieškovo ir tik Vilniaus
regione. Lietuvos tautodailininkų sąjunga prieštarauja atsakovo pavadinime
žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ vartojimui ne nuo šio juridinio
asmens kaip padalinio įsteigimo, o nuo padalinio apsisprendimo veikti
savarankiškai, nepriklausomai nuo ieškovo, nesiejant savęs jokiais
organizaciniais ryšiais su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, t. y. nuo naujų įstatų priėmimo ir jų įregistravimo juridinių
asmenų registre.
2. Juridinio asmens teisė į
pavadinimą turi būti ginama nepriklausomai nuo to, ar tai yra viešasis ar
privatusis juridinis asmuo. Save identifikuoti ir atriboti nuo kitų juridinių
asmenų turi teisę ne tik privatieji juridiniai asmenys - verslo tikslais, bet
ir viešieji – identiteto tikslais. Klaidinga manyti, kad viešiesiems
juridiniams asmenims yra nesvarbus savęs pateikimo, identifikavimo klausimas,
taip pat ir tai, kad jie tarpusavyje niekaip nekonkuruoja. Pagal CK 2.34
straipsnio 2 ir 3 dalį viešieji ir privatieji juridiniai asmenys yra atribojami
pagal tikslą, t. y. viešųjų juridinių
asmenų tikslas - tenkinti viešuosius interesus (2 dalis), o privačių -
privačius (3 dalis). Ir viešieji, ir privatieji juridiniai asmenys gali gauti
pajamas (pelną), bet, skirtingai nuo privačiųjų juridinių asmenų, viešieji
pelno negali skirstyti savo dalyviams, o jį turi nukreipti viešojo juridinio
asmens tikslams įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė,
kad teisės į vardą pažeidimas suprantamas kaip siekimas panaudoti vardą
savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai - kaip piniginė, ekonominė,
populiarumo ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Tačiau apeliacinės
instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nesiekė tokios
naudos, o pavadinimų su žodžiais Lietuvos tautodailininkų sąjungos uždraudimas
prilyginamas lietuvių kultūrinės raidos pažangos stabdymui. Akivaizdu, kad
atsakovas, naudodamas pavadinimą, kuriame yra žodžiai „Lietuvos tautodailininkų
sąjunga“ siekia ekonominės naudos, dalyvavimo ieškovo veikloje ir valdymo
procese, kenkia ieškovo įvaizdžiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai
sprendė, kad atsakovo pavadinimas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus
bendrija klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ir
panašumo į ieškovo pavadinimą Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Tokią išvadą
teismas pagrindė lingvistine analize ir į bylą pateiktais juridinių asmenų
registro išrašais, konstatuodamas, kad ieškovo pavadinimo naudojimas kilmininko
linksniu atsakovo pavadinime išreiškia atsakovo pavaldumą ar priklausomumą
ieškovui, nors faktiškai jų nesieja organizaciniai ir funkciniai ryšiai.
Kadangi šalių nesieja pavaldumo santykiai, tai toks atsakovo pavadinimas
klaidina visuomenę, ir šis faktas yra akivaizdus. CK 1.138 straipsnio 3 punkte
nustatyta galimybė apginti pažeistas civilines teises ir pareiškiant prevencinį
ieškinį, t. y. užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, kurie gali
lemti žalos atsiradimą, taigi šiuo atveju, skirtingai nei teigiama apeliacinės
instancijos teismo sprendime, ieškovui nereikėjo įrodyti, kad atsakovas iš
klaidinamai panašaus pavadinimo turėjo naudos ar konkretaus asmens klydimo dėl
pavadinimo klaidinamo panašumo. Klaidinamą panašumą patvirtina Juridinių asmenų
registro išrašai. Ieškovas turėjo įrodyti vienintelę aplinkybę - kad nėra
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos steigėjas ar dalyvis - ši
aplinkybė įrodyta rašytiniais įrodymais, to neneigia ir pats atsakovas. Tačiau
atsakovo pavadinimas informuoja priešingai, nes daiktavardis naudojamas
kilmininko linksniu tais atvejais, kai norima nusakyti priklausomybę.
Klaidinamas panašumas yra ne tik įrodytas rašytiniais įrodymais, bet ir
patvirtintas paties atsakovo į teismą pakviestų liudytojų parodymais. Atsakovo
valdymo organų nariai klaidina narystės Lietuvos tautodailininkų sąjungoje siekiančius
asmenis: priimdami į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją
tvirtina, kad priima į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Atsakovo nariai
parodė, kad įsitikinę, jog jei yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus
bendrijos nariai, tai yra ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai. Taigi,
prisidengdamas Lietuvos tautodailininkų sąjungos pavadinimu, atsakovas priima
narius, renka iš jų stojamuosius ir nario mokesčius (atsakovo įstatų 3.8.4,
7.2.1 punktai), t. y. akivaizdžiai turi
ekonominės naudos. Be to, klaidinga manyti, kad tarp viešųjų juridinių asmenų
nėra konkurencijos. Nors viešųjų juridinių asmenų tikslas nėra pelno siekimas,
pelno siekti jie gali. Pajamos viešiesiems juridiniams asmenims turi svarbią
reikšmę, nes jų reikia siekiant pagrindinio tikslo - viešojo intereso
tenkinimo. Viešųjų interesų yra daug ir jie varžosi tarpusavyje dėl gana ribotų
valstybės ir paramą teikiančių asmenų finansinių resursų (pvz., viešųjų
juridinių asmenų konkuravimas dėl 2 procentų nuo pajamų mokesčio skyrimo jų
veiklai). Šiame kontekste bet koks žinomo juridinio asmens pavadinimo
naudojimas yra akivaizdžiai siekimas ekonominės naudos.
3. Apeliacinės instancijos
teismas nurodė, kad ieškovas neturi išimtinės teisės į „Lietuvos
tautodailininkų sąjungos“ skiriamuosius žodžius. Ieškovas sutinka, kad negali
įgyti išimtinės teisės į veiklos formą nusakančius žodžius, tačiau yra įgijęs
išimtinę teisę į žodžių junginį „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“. Ieškovas
neginčija atsakovo teisės savo pavadinime naudoti atskirų žodžių
„tautodailininkai“, „Lietuva“, „sąjunga“, tačiau pagrįstai prieštarauja dėl
atsakovo teisės savo pavadinime naudoti žodžių junginį „Lietuvos
tautodailininkų sąjunga“. Pavadinimas neturi klaidinti dėl juridinio asmens
dalyvio, t. y. niekas nesisavina ir negali uždrausti naudoti lietuvių
kalbos žodžių pavadinime, tačiau tai neturi būti identiškas žodžių junginys.
4. Apeliacinės instancijos
teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus,
keisdamas pavadinimą atsakovas neturėtų teisės į jį pretenduoti, nes neatitinka
kriterijų, nustatytų
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587
patvirtintų Leidimo vartoti Lietuvos vardą juridinio asmens, juridinio asmens
filialo arba jo atstovybės pavadinime taisyklių 4 punkte.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio
16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pagal CK 2.39 straipsnį negalima vartoti
tapataus pavadinimo, t.y. tokio paties kaip kito juridinio asmens arba klaidinamai
panašaus. Ne bet koks juridinio asmens pavadinimo panašumas neleidžiamas pagal
CK 2.39 straipsnį. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti
visuomenės dėl juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų
aplinkybių. Juridinio asmens pavadinimo sudarymo principai reglamentuojami CK
2.40 straipsnyje. Pagal juos juridinio asmens pavadinime gali būti žodžiai,
nusakantys juridinio asmens teisinę formą. Juridinio asmens teisinę formą
nusakančių žodžių vartojimas nėra pagrindas vertinti juridinio asmens
pavadinimą kaip klaidinamai panašų pagal CK 2.39 straipsnį į kito juridinio
asmens pavadinimą, kuriame vartojami tokie patys žodžiai. Lietuvos vardo
vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jeigu nepažeidžiamos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587
patvirtintos Leidimo vartoti Lietuvos vardą juridinio asmens, juridinio asmens
filialo arba jo atstovybės pavadinime taisyklės. Savaime „Lietuvos“ vardo ir
juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių pavartojimas pavadinime nereiškia
klaidinamo juridinio asmens pavadinimo panašumo. Jeigu be šių sudėtinių
pavadinimo dalių yra daugiau pavadinimo elementų, tai turi būti įvertinta
pavadinimo visuma, o ne atskirų elementų panašumas. Šio reikalavimo apeliacinės
instancijos teismas laikėsi. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad ginčas dėl
pavadinimų panašumo sprendžiamas tarp juridinių asmenų, kurie veikia nesiekdami
pelno ir nekonkuruoja dėl prekių ar paslaugų. Kai ginčas kyla tarp ūkinės
veiklos subjektų, kurie rinkoje konkuruoja, tai turi būti atsižvelgta į tai, ar
pavadinimų panašumu nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas (pvz.,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balionų
šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004).
Jeigu ginčas sprendžiamas dėl juridinių asmenų, kurių tikslas yra bendras -
šiuo atveju išsaugoti ir puoselėti Lietuvos tautodailės etnokultūrinį palikimą -
tai pavadinimų klaidinamo panašumo vertinimo taisyklės nėra tokios pačios.
Atsakovo nuomone, ieškovo nurodomų žodžių pavartojimas atitiko ir atitinka
įstatymo reikalavimus, juridinio asmens panašumas nebuvo ir nėra klaidinamai
panašus, todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių veiklos ypatumus, būtinumą įvertinti
visą juridinio asmens pavadinimą, o ne tik sudėtines dalis, apeliacinės
instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 straipsnį ir pagrįstai
atmetė ieškinį.
2. Panašumas neturi būti
tokio laipsnio, kad klaidintų. Vartotoją jis gali klaidinti tiek, kiek sudaro
rimtų sunkumų atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. Kitiems juridiniams
asmenims tai gali būti svarbu konkurencijos požiūriu, nes naudojimasis panašiu
pavadinimu vertinamas kaip kenkiantis kito asmens galimybėms konkuruoti. Prieš
darant išvadą, ar pavadinimų panašumas nesukelia painiavos dėl ūkio subjektų ir
nepažeidžia konkurencijos, reikia įvertinti, ar apie teisės pažeidimą kalbantis
asmuo yra konkurentas. Egzistuojantis juridinių asmenų pavadinimų panašumas
objektyviai nulemtas to, kad ieškovas ir atsakovas yra susiję asmenys, kad jų
veikla yra vienoda. Ieškovas negali naudotis konkurencijos pažeidimo ir
panašumo klaidinimo argumentu, nes jis neturi būti vertinamas kaip konkurentas.
Byloje neįrodyta, kad atsakovas būtų siekęs panaudoti vardą savanaudiškais
tikslais, kurie suprantami kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia
komercinė ir nekomercinė nauda, nes jo tikslas išsaugoti ir puoselėti Lietuvos
tautodailės etnokultūrinį palikimą, skatinti tautodailininkų kūrybą, rūpintis jų
profesiniais reikalais, telkti juos bendrai veiklai.
3. Pirmosios instancijos
teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas ir atsakovas neturi jokio
organizacinio ar funkcinio ryšio, todėl pavadinimas yra klaidinantis. Lietuvos
tautodailininkų sąjungos narius sudaro būtent Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus bendrijos ir kitų Lietuvoje esančių dar šešių visiškai analogiškų
bendrijų (Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus, Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Panevėžio bendrijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus,
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus, Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Žemaitijos skyriaus) nariai. Lietuvos tautodailininkų sąjunga savo
savarankiškų narių niekada neturėjo ir neturi (įstatų 3.1.4, 3.1.5 punktai).
Per visą atsakovo egzistavimo laikotarpį nebuvo iškilę jokių šių juridinių
asmenų indentifikavimo problemų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių,
kad tokių problemų buvo ar yra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės normų,
reglamentuojančių juridinio asmens pavadinimui keliamus reikalavimus,
aiškinimas ir taikymas.
Dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo
CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas
neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę
dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės
formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių
Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir
paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo
ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus
registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas dėl materialinių teisės normų, susijusių
su juridinio asmens pavadinimui keliamais reikalavimais yra pasisakęs 2005 m.
spalio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje Gražinos Naruševičienės individuali
įmonė „Namija“ v. UAB „Namėja“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-472/2005; 2005 m.
gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex
faktoringas ir lizingas“, bylos Nr. 3K-3-632/2005; 2006 m. kovo 27 d.
nutartyje, priimtoje byloje Danijos bendrovė „Lego Juris A/S“ v. UAB
„Legosta“, bylos Nr. 3K-3-209/2006; 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje,
priimtoje byloje G. G. ir kiti v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir
Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K-3-308/2006; 2006 m. spalio 22
d. nutartyje, priimtoje byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio
fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo
fondas“, bylos Nr. 3K-3-424/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje,
priimtoje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir kiti,
bylos Nr. 3K-3-208/2009.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad,
vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje
įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą,
lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų
egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme
nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti
panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams
asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę.
Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek
teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 22 d. nutartis,
priimta byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v.
Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“;
2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ateities ekologija“ v.
VšĮ „Ekologijos vizija“, bylos Nr. 3K-3-208/2009). Juridinio asmens
pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų
vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis,
priimta byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“,
bylos Nr. 3K-3-632/2005). Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas
siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai –
kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė
nauda (2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje G. G. ir
kiti v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas,
bylos Nr. 3K-3-308/2006).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus bei atsakovo juridinių
asmenų pavadinimų panašumas dėl atsakovo pavadinime esančių žodžių „Lietuvos
tautodailininkų sąjungos“ nėra klaidinantis panašumas, dėl kurio būtų negalimas
vieno juridinio asmens atskyrimas nuo kito juridinio asmens. Atsakovo veiksmai,
naudojant juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus bendrija“, negali būti traktuojami kaip siekimas panaudoti vardą
savanaudiškais ar kitais neteisėtais tikslais.
Iš 2001 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatų matyti, kad ši
sąjunga vienija Lietuvos Respublikos tautodailininkus, o jos tikslas – ginti
narių kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus
teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą,
rūpintis etninės kultūros tęstinumu (Įstatų 1.1, 2.1 punktai); susideda iš
atskirų padalinių – bendrijų ir skyrių, kurie steigiami teritoriniu principu;
bendrija ir skyrius pripažįsta Sąjungos įstatus, išsirenka vadovaujančius
organus, priima savo veiklos nuostatus (Įstatų 4.1. punktas). Vienas iš tokių
padalinių buvo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija. Tai, kad
kintant teisiniam reguliavimui ir priėmus Asociacijų įstatymą, pagal kurio 18
straipsnio 3 dalį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki įstatymo
įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo įstatymo įsigaliojimo yra
laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro
perregistravimo, savaime nereiškia, jog dėl to atsakovas Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija turėjo pakeisti savo juridinio
asmens pavadinimą. Tai, kad 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos
Vilniaus bendrijos įstatuose nurodoma, jog Bendrija turi finansinį ir
organizacinį savarankiškumą, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose,
antspaudą, Bendrijos pavadinimą ir simboliką (Įstatų 1.3 punktas) ir Įstatuose
nebeliko nuostatos, kad Bendrija vadovaujasi Lietuvos tautodailininkų sąjungos
įstatais, taip pat nereiškia, jog dėl to atsakovas, buvęs padalinys, turėjo
pasikeisti savo juridinio asmens pavadinimą. Buvusio padalinio juridinio asmens
pavadinimo tolesnis naudojimas negali būti suprantamas kaip naudojimas
savanaudiškais tikslais, turint siekį gauti neteisėtos naudos. Kasatoriaus bei
atsakovo juridinių asmenų pavadinimų panašumas dėl atsakovo juridinio asmens
pavadinime esančių žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ nėra klaidinantis
panašumas, kuris turėtų būti draudžiamas. Tai, kad Lietuvos tautodailininkų
sąjungos Vilniaus bendrijos veikla, be kita ko, orientuota rūpintis Vilniaus
miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų
profesiniais reikalais (Įstatų 2.1 punktas), reiškia, jog Bendrija veikia
teritoriniu pagrindu (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesniuose
Bendrijos įstatuose), bet tai taip pat nėra pagrindas drausti atsakovui naudoti
jo juridinio asmens pavadinimą. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančių
duomenų matyti, jog atsakovas 2007 m. birželio 21 d. rašte nurodė, kad Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nariai pripažįsta Lietuvos
tautodailininkų sąjungos įstatus, dalyvauja sąjungos valdymo procese ir kitoje
veikloje; o 2006 m. vasario 9 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus
bendrijos narių ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu išrinko delegatus į
Lietuvos tautodailininkų sąjungos suvažiavimą. Dėl to nėra pagrįsti kasacinio
skundo argumentai, kad tarp kasatoriaus ir atsakovo nėra jokių sąsajų. Kartu,
kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra įregistruotos ir kitos
bendrijos, kurių juridinio asmens pavadinime vartojami žodžiai „Lietuvos
tautodailininkų sąjungos“.
Kasacinio skundo argumentas dėl Lietuvos vardo vartojimo atsakovo
juridinio asmens pavadinime neturi teisinės reikšmės. Pirma, tai nebuvo
ieškinio dalykas, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų
nagrinėjimo dalykas. Antra, šis argumentas neturi teisinės reikšmės
atsižvelgiant ir į pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo, kaip
– pirmiausia - Lietuvos tautodailininkų sąjungos padalinio veikla, bei dėl
pakitusio teisinio reguliavimo vėlesniu jo teisiniu statusu.
Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino
ir taikė ginčo teisiniam santykiui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
Remiantis
šiais argumentais, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos
teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1
punktas). Iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos pastarojo turėtos
išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą
(550 Lt) (CPK 98 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16
d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš
ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos (kodas 190766761) atsakovo Lietuvos
tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos (kodas 193026218) naudai 550 Lt
advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Juozas
Šerkšnas
Dangutė Ambrasienė
Sigitas
Gurevičius