Civilinė byla Nr. 3K-3-223/2009

                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 27.2 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. gegužės 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininko), Dangutės Ambrasienės ir Sigito Gurevičiaus (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos ieškinį atsakovui Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijai dėl pavadinimo pripažinimo klaidinamai panašiu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Lietuvos tautodailininkų sąjunga įsteigta 1989 m. rugpjūčio 28 d., įregistruota 1996 m. gegužės 15 d. pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą. Ši organizacija siekia ginti tautodailininkų kūrybines, socialines, autorines ir visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu. Iki 2004 metų Asociacijų įstatymo įsigaliojimo atsakovas buvo viena iš ieškovo organizacinių grandžių, suformuota teritoriniu principu, atsakovui pavesta įgyvendinti ieškovo tikslus tam tikrame Lietuvos regione, vienyti to regiono tautodailininkus. Įsigaliojus 2004 metų Asociacijų įstatymui, asociacijos nariai, kaip juridinio asmens dalyviai, visus esminius juridinio asmens klausimus sprendžia visuotiniuose narių susirinkimuose ir savo sprendimų neprivalo derinti su juos įsteigusiu asmeniu. Atsakovas 2006 m. kovo 9 d. įregistravo naujus įstatus, pagal kuriuos atsiribojo nuo ieškovo struktūriniu, organizaciniu ir veiklos požiūriu. Įstatuose neliko nuostatos, kad atsakovas vadovaujasi ir ieškovo įstatais. Šalys neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja tarpusavio pavaldumo santykiai. Atsakovo pavadinime esantys trys žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ yra tapatūs ieškovo, kaip juridinio asmens, pavadinimui, vartojami kilmininko linksniu atspindi tam tikrą priklausomumą, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ir panašumo į ieškovo juridinio asmens pavadinimą.

Ieškovas prašė pripažinti atsakovo (juridinio asmens) pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į ieškovo (juridinio asmens) pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ ir pripažinti, kad pažeista ieškovo teisė į juridinio asmens pavadinimą; įpareigoti atsakovą pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jame nevartojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“;  atsakovo valdymo organams nustatyti 60 dienų terminą visuotiniam narių susirinkimui, kurio darbotvarkėje būtų numatytas klausimas dėl pavadinimo pakeitimo, sušaukti, šį terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

 

II. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

 

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2008 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“ klaidinamai panašiu į juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“, nes tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į pavadinimą; įpareigojo atsakovą Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją pakeisti juridinio asmens pavadinimą, jame nevartojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“; nustatė atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos valdymo organams 60 dienų terminą, skaičiuotiną nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, visuotiniam narių susirinkimui, kurio darbotvarkėje būtų numatytas klausimas dėl juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, sušaukti. Teismas nurodė, kad Juridinių asmenų registre yra įregistruoti tiek ieškovas, tiek atsakovas, kurių juridinio asmens pavadinimai yra atitinkami – „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ ir „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“. Teismas nustatė, kad šalys neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja jokie pavaldumo santykiai, iš esmės tų pačių tikslų siekiančios organizacijos, todėl būtina jas atskirti kaip du skirtingus asmenis, turinčius atitinkamus identifikuojančius požymius. Teismas konstatavo, kad žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ yra tapatūs ieškovo juridinio asmens pavadinimui, todėl klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo (iš viešo Juridinių asmenų registro ir kitų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas nėra atsakovo steigėjas), dalyvio, tapatumo ir panašumo į ieškovo pavadinimą. Atsakovo juridinio asmens pavadinime vartojami žodžiai „Lietuvos tautininkų sąjungos“ tiek lingvistine, tiek teisine prasme išreiškia atsakovo pavaldumą ar priklausomumą ieškovui, tačiau teisiškai šie asmenys neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, jų nesieja jokie pavaldumo santykiai, todėl, teismo nuomone, tai pažeidžia Lietuvos tautodailininkų sąjungos teisę į pavadinimą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimu atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos apeliacinį skundą tenkino, panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga įsteigta 1989 m. rugpjūčio 28 d., viešame registre įregistruota 1996 m. gegužės 15 d. Atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus laikini įstatai priimti 1991 m. gegužės 30 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus 1994 m. gegužės 20 d. ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu priimti ir patvirtinti Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus bendrijos įstatai, kurie pakeisti 1995 m. gruodžio 1 d. ir 2006 m. kovo 9 d. bei atitinkamai įregistruoti juridinių asmenų registre. Kolegija nurodė, kad CK 2.39 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog juridinių asmenų pavadinimai neturi būti klaidinamai panašūs, o tai reiškia, kad  yra pateisinamas tam tikras panašumas tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Kolegija pažymėjo, kad juridinių asmenų pavadinimai gali būti panašūs, tačiau panašumas neturi būti tokio laipsnio, kad būtų klaidinantis. Juridinių asmenų pavadinimų funkcija – atskirti jais pavadintus skirtingus juridinius asmenis vieną nuo kito. Kai sprendžiama, ar juridinio asmens pavadinimas neklaidina visuomenės dėl jo tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, atsižvelgiama į nurodytą juridinio asmens pavadinimo funkciją (CK 2.39 straipsnio 2 dalis), taip pat į juridinio asmens rūšį, teisinę formą, vykdomą veiklą. Pagal Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatus, Lietuvos tautodailininkų sąjunga yra savaveiksmė, savarankiška ir savanoriška meno kūrėjų, ne pelno siekianti visuomeninė organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos tautodailininkus (įstatų 1.1 punktas). Pagal įstatų 4.1 punktą sąjunga susideda iš atskirų padalinių – bendrijų ir skyrių, kurie steigiami teritoriniu principu. Sąjungos tikslas - ginti savo narių kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises bei kt. Pagal  Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatus Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija savanoriškumo pagrindu vienija Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkus (Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatų 1.1 punktas). Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija skatina tautodailininkų kūrybą, rūpinasi Vilniaus  miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų profesiniais reikalais, telkia tautodailininkus bendrai veiklai ir kt. Kolegija sprendė, kad tiek iš juridinių asmenų pavadinimų, tiek iš jų įstatų matyti, jog atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija įgyvendina savo tikslus teritoriniu pagrindu, o ieškovas vienija  visos Lietuvos tautodailininkus ir įgyvendina jų tikslus. 2004 m. vasario 14 d. įsigaliojus Asociacijų įstatymui, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija 2006 m. vasario 9 d. konferencijoje patikslino Vilniaus bendrijos įstatus, t. y. įstatuose nebeliko nuostatos, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija įgyvendindama savo tikslus vadovaujasi ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais. Remdamasis šiomis pataisomis ieškovas nurodė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjunga ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija nebėra susijusios ir atsakovas klaidina visuomenę savo pavadinimu. Kolegija pažymėjo, kad Juridinių asmenų registre su Lietuvos tautodailininkų sąjungos žodžių junginiu, kuris, pasak ieškovo, turi didžiausią skiriamąją reikšmę, yra įregistruotos ir kitos bendrijos su tuo pačiu žodžių junginiu – tai Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos bendrija, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyrius, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyrius. Vertinant tiek ieškovo, tiek atsakovo, tiek kitų juridinių asmenų pavadinimus matyti, kad tautodailininkų bendrijos ir skyriai veikia teritoriniu pagrindu ir vienija tik tam tikros teritorijos tautodailininkus, o Lietuvos tautodailininkų sąjunga - visus minėtus skyrius ir bendrijas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas yra viešieji juridiniai asmenys, kurie nesiekia pelno ar kitos naudos, atsakovas nėra įsteigtas naujai, vienija tam tikros teritorijos, tam tikros veiklos asmenis, veikia Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos vardu daugiau nei penkiolika metų, ieškovas anksčiau, nei įsigaliojo Asociacijų įstatymas, kurio pagrindu Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija pakeitė savo įstatus, dėl pavadinimo atsakovui pretenzijų nereiškė, priešingai, glaudžiai bendradarbiavo. Teisė į vardą yra ginama ne nuo bet kokio kėsinimosi. Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda. Kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, jog atsakovas skiriamąją reikšmę turinčius žodžius naudojo veikdamas šiais tikslais. Kolegija nurodė, kad  ieškovas neturi išimtinės teisės į Lietuvos tautodailininkų sąjungos skiriamuosius žodžius, o uždrausti ar ribojant su Lietuvos tautodailininkų vardu siejamų institucijų kūrimąsi ir veiklą būtų tolygu stabdyti lietuvių kultūrinės raidos pažangą. Kolegija pažymėjo, kad veiklos formą nusakantys žodžiai negali būti priskirti tik vienam juridiniam asmeniui. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovo ir atsakovo pavadinimuose tapatūs žodžių junginiai klaidina visuomenę bei pažeidžia ieškovo, kaip juridinio asmens, teises. Įstatymas gali pateisinti tam tikrą panašumą tiek, kiek jis yra neišvengiamas ir nėra tiesiogiai uždraustas. Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, įvertinusi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra ne pelno siekiantys juridiniai asmenys, jų veikla grindžiama teritoriniu pagrindu, atsakovo pavadinime atsispinti jo veiklos teritorija, atsakovas vienija tik tam tikro Lietuvos regiono menininkus, gina jų kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas teises, padarė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai kelia reikalavimus įpareigoti atsakovą pakeisti bendrijos pavadinimą, nevartojant žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

 

Kasaciniu skundu ieškovas Lietuvos tautodailininkų sąjunga prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. liepos 17 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Lietuvos tautodailininkų sąjunga - senas tradicijas turintis juridinis asmuo, įsteigtas 1989 m. rugpjūčio 28 d., įregistruotas 1996 m. gegužės 15 d. pagal Visuomeninių organizacijų įstatymą. Lietuvos tautodailininkų sąjunga vienija tautodailininkus, siekia ginti jų kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu (Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatų 2.1 punktas). Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai (juridinio asmens dalyviai) yra tik fiziniai asmenys. Sąjungos organizacinį pagrindą sudarė teritoriniai padaliniai - bendrijos ir skyriai. Pagal iki 2004 m. vasario 14 d. galiojusio Visuomeninių organizacijų įstatymo 5 straipsnį visuomeninė organizacija galėjo steigti padalinius, turinčius juridinio asmens teises, toks padalinys ir buvo atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija. Nuo 2004 m. vasario 14 d. Visuomeninių organizacijų įstatymas neteko galios ir įsigaliojo Asociacijų įstatymas, kurio 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuomeninės organizacijos įregistruotos iki šio įstatymo įsigaliojimo yra laikomos juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo. Taip atsakovas tapo savarankiška asociacija, sprendimo dėl to nepriimant nei Lietuvos tautodailininkų sąjungos, nei Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos dalyviams. Lietuvos tautodailininkų sąjunga vienijo 6 teritorinius padalinius atskiruose Lietuvos regionuose. Padalinys visuotiniame susirinkime deleguodavo savo narius dalyvauti Lietuvos tautodailininkų sąjungos organų veikloje. Būdamas bet kurio iš padalinių narys, asmuo kartu buvo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Tai buvo įtvirtinta Lietuvos tautodailininkų sąjungos bei jos padalinių įstatuose, kuriuose buvo nurodyta, kad savo veikloje padalinys (skyrius, bendrija) vadovaujasi Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais, renka delegatus į Lietuvos tautodailininkų sąjungos konferenciją. Vilniaus bendrija buvo viena iš Lietuvos tautodailininkų sąjungos organizacinių grandžių, suformuota teritoriniu pagrindu, jai pavesta įgyvendinti Lietuvos tautodailininkų sąjungos tikslus tam tikrame Lietuvos regione, vienyti to regiono tautodailininkus ir jos finansuojama. Vilniaus bendrijos nariai 2006 m. vasario 9 d. konferencijoje priėmė naujus įstatus, pagal kuriuos nutraukiamos visos sąsajos su Lietuvos tautodailininkų sąjunga (nelieka nuostatos, kad vadovaujasi Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais, organizacinių sąsajų), o įstatų 2.1 punkte nurodyta, kad skatina tautodailininkų kūrybą, rūpinasi Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų profesiniais reikalais. Taigi nuo šių įstatų įregistravimo dienos Vilniaus bendrija atsiribojo nuo Lietuvos tautodailininkų sąjungos tiek struktūriniu, tiek organizaciniu, tiek veiklos požiūriu: savarankiškai tvarko savo narių apskaitą, rūpinasi veiklos finansavimu, veiklą vykdo tik Vilniaus apskrityje ir gina tik šio regiono tautodailininkų interesus. Atsakovas priėmė sprendimą atsiriboti nuo Lietuvos tautodailininkų sąjungos, jos nariai nėra Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariais. Ieškovas gerbia atsakovo sprendimą veikti savarankiškai, tačiau privalo ginti savo teisę į pavadinimą. Ieškovas neginčija savo buvusio padalinio Vilniaus bendrijos teisės nuo įsteigimo vartoti pavadinime žodžius „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“, tačiau jos nariams priėmus sprendimą veikti tautodailės srityje savarankiškai, regioniniu lygmeniu, nesiejant ir neidentifikuojant savęs kaip organizacinės ieškovo grandies, ieškovas turi teisę imtis veiksmų savo identitetui apsaugoti. Gramatiškai aiškinant pavadinimą pirmieji trys žodžiai, vartojami kilmininko linksniu, atspindi tam tikrą priklausomybę, t. y. „kieno?, ko?“. Šiuo atveju tokia priklausomybė ne tik klaidina visuomenę ir atsakovo narius ir neatitinka atsakovo narių valios veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo ieškovo ir tik Vilniaus regione. Lietuvos tautodailininkų sąjunga prieštarauja atsakovo pavadinime žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ vartojimui ne nuo šio juridinio asmens kaip padalinio įsteigimo, o nuo padalinio apsisprendimo veikti savarankiškai, nepriklausomai nuo ieškovo, nesiejant savęs jokiais organizaciniais ryšiais su Lietuvos tautodailininkų sąjunga, t. y. nuo naujų įstatų priėmimo ir jų įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Juridinio asmens teisė į pavadinimą turi būti ginama nepriklausomai nuo to, ar tai yra viešasis ar privatusis juridinis asmuo. Save identifikuoti ir atriboti nuo kitų juridinių asmenų turi teisę ne tik privatieji juridiniai asmenys - verslo tikslais, bet ir viešieji – identiteto tikslais. Klaidinga manyti, kad viešiesiems juridiniams asmenims yra nesvarbus savęs pateikimo, identifikavimo klausimas, taip pat ir tai, kad jie tarpusavyje niekaip nekonkuruoja. Pagal CK 2.34 straipsnio 2 ir 3 dalį viešieji ir privatieji juridiniai asmenys yra atribojami pagal tikslą, t. y. viešųjų juridinių asmenų tikslas - tenkinti viešuosius interesus (2 dalis), o privačių - privačius (3 dalis). Ir viešieji, ir privatieji juridiniai asmenys gali gauti pajamas (pelną), bet, skirtingai nuo privačiųjų juridinių asmenų, viešieji pelno negali skirstyti savo dalyviams, o jį turi nukreipti viešojo juridinio asmens tikslams įgyvendinti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teisės į vardą pažeidimas suprantamas kaip siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai - kaip piniginė, ekonominė, populiarumo ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda.  Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nesiekė tokios naudos, o pavadinimų su žodžiais Lietuvos tautodailininkų sąjungos uždraudimas prilyginamas lietuvių kultūrinės raidos pažangos stabdymui. Akivaizdu, kad atsakovas, naudodamas pavadinimą, kuriame yra žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“ siekia ekonominės naudos, dalyvavimo ieškovo veikloje ir valdymo procese, kenkia ieškovo įvaizdžiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo  pavadinimas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija klaidina visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, tapatumo ir panašumo į ieškovo pavadinimą Lietuvos tautodailininkų sąjunga. Tokią išvadą teismas pagrindė lingvistine analize ir į bylą pateiktais juridinių asmenų registro išrašais, konstatuodamas, kad ieškovo pavadinimo naudojimas kilmininko linksniu atsakovo pavadinime išreiškia atsakovo pavaldumą ar priklausomumą ieškovui, nors faktiškai jų nesieja organizaciniai ir funkciniai ryšiai. Kadangi šalių nesieja pavaldumo santykiai, tai toks atsakovo pavadinimas klaidina visuomenę, ir šis faktas yra akivaizdus. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nustatyta galimybė apginti pažeistas civilines teises ir pareiškiant prevencinį ieškinį, t. y. užkertant kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, kurie gali lemti žalos atsiradimą, taigi šiuo atveju, skirtingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo sprendime, ieškovui nereikėjo įrodyti, kad atsakovas iš klaidinamai panašaus pavadinimo turėjo naudos ar konkretaus asmens klydimo dėl pavadinimo klaidinamo panašumo. Klaidinamą panašumą patvirtina Juridinių asmenų registro išrašai. Ieškovas turėjo įrodyti vienintelę aplinkybę - kad nėra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos steigėjas ar dalyvis - ši aplinkybė įrodyta rašytiniais įrodymais, to neneigia ir pats atsakovas. Tačiau atsakovo pavadinimas informuoja priešingai, nes daiktavardis naudojamas kilmininko linksniu tais atvejais, kai norima nusakyti priklausomybę. Klaidinamas panašumas yra ne tik įrodytas rašytiniais įrodymais, bet ir patvirtintas paties atsakovo į teismą pakviestų liudytojų parodymais. Atsakovo valdymo organų nariai klaidina narystės Lietuvos tautodailininkų sąjungoje siekiančius asmenis: priimdami į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendriją tvirtina, kad priima į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Atsakovo nariai parodė, kad įsitikinę, jog jei yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nariai, tai yra ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariai. Taigi, prisidengdamas Lietuvos tautodailininkų sąjungos pavadinimu, atsakovas priima narius, renka iš jų stojamuosius ir nario mokesčius (atsakovo įstatų 3.8.4, 7.2.1 punktai), t. y. akivaizdžiai turi ekonominės naudos. Be to, klaidinga manyti, kad tarp viešųjų juridinių asmenų nėra konkurencijos. Nors viešųjų juridinių asmenų tikslas nėra pelno siekimas, pelno siekti jie gali. Pajamos viešiesiems juridiniams asmenims turi svarbią reikšmę, nes jų reikia siekiant pagrindinio tikslo - viešojo intereso tenkinimo. Viešųjų interesų yra daug ir jie varžosi tarpusavyje dėl gana ribotų valstybės ir paramą teikiančių asmenų finansinių resursų (pvz., viešųjų juridinių asmenų konkuravimas dėl 2 procentų nuo pajamų mokesčio skyrimo jų veiklai). Šiame kontekste bet koks žinomo juridinio asmens pavadinimo naudojimas yra akivaizdžiai siekimas ekonominės naudos.

3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neturi išimtinės teisės į „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ skiriamuosius žodžius. Ieškovas sutinka, kad negali įgyti išimtinės teisės į veiklos formą nusakančius žodžius, tačiau yra įgijęs išimtinę teisę į žodžių junginį „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“. Ieškovas neginčija atsakovo teisės savo pavadinime naudoti atskirų žodžių „tautodailininkai“, „Lietuva“, „sąjunga“, tačiau pagrįstai prieštarauja dėl atsakovo teisės savo pavadinime naudoti žodžių junginį „Lietuvos tautodailininkų sąjunga“. Pavadinimas neturi klaidinti dėl juridinio asmens dalyvio, t. y. niekas nesisavina ir negali uždrausti naudoti lietuvių kalbos žodžių pavadinime, tačiau tai neturi būti identiškas žodžių junginys.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, keisdamas pavadinimą atsakovas neturėtų teisės į jį pretenduoti, nes neatitinka kriterijų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintų Leidimo vartoti Lietuvos vardą juridinio asmens, juridinio asmens filialo arba jo atstovybės pavadinime taisyklių 4 punkte.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagal CK 2.39 straipsnį negalima vartoti tapataus pavadinimo, t.y. tokio paties kaip kito juridinio asmens arba klaidinamai panašaus. Ne bet koks juridinio asmens pavadinimo panašumas neleidžiamas pagal CK 2.39 straipsnį. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti visuomenės dėl juridinio asmens veiklos tikslo, teisinės formos ar kitų aplinkybių. Juridinio asmens pavadinimo sudarymo principai reglamentuojami CK 2.40 straipsnyje. Pagal juos juridinio asmens pavadinime gali būti žodžiai, nusakantys juridinio asmens teisinę formą.  Juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių vartojimas nėra pagrindas vertinti juridinio asmens pavadinimą kaip klaidinamai panašų pagal CK 2.39 straipsnį į kito juridinio asmens pavadinimą, kuriame vartojami tokie patys žodžiai. Lietuvos vardo vartojimas juridinių asmenų pavadinimuose nedraudžiamas, jeigu nepažeidžiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtintos Leidimo vartoti Lietuvos vardą juridinio asmens, juridinio asmens filialo arba jo atstovybės pavadinime taisyklės. Savaime „Lietuvos“ vardo ir juridinio asmens teisinę formą nusakančių žodžių pavartojimas pavadinime nereiškia klaidinamo juridinio asmens pavadinimo panašumo. Jeigu be šių sudėtinių pavadinimo dalių yra daugiau pavadinimo elementų, tai turi būti įvertinta pavadinimo visuma, o ne atskirų elementų panašumas. Šio reikalavimo apeliacinės instancijos teismas laikėsi. Nagrinėjamoje byloje svarbu tai, kad ginčas dėl pavadinimų panašumo sprendžiamas tarp juridinių asmenų, kurie veikia nesiekdami pelno ir nekonkuruoja dėl prekių ar paslaugų. Kai ginčas kyla tarp ūkinės veiklos subjektų, kurie rinkoje konkuruoja, tai turi būti atsižvelgta į tai, ar pavadinimų panašumu nepažeidžiamas sąžiningos konkurencijos principas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Balionų šalis“ v. UAB „Vilbalas“, bylos Nr. 3K-3-408/2004). Jeigu ginčas sprendžiamas dėl juridinių asmenų, kurių tikslas yra bendras - šiuo atveju išsaugoti ir puoselėti Lietuvos tautodailės etnokultūrinį palikimą - tai pavadinimų klaidinamo panašumo vertinimo taisyklės nėra tokios pačios. Atsakovo nuomone, ieškovo nurodomų žodžių  pavartojimas atitiko ir atitinka įstatymo reikalavimus, juridinio asmens panašumas nebuvo ir nėra klaidinamai panašus, todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių veiklos ypatumus, būtinumą įvertinti visą juridinio asmens pavadinimą, o ne tik sudėtines dalis, apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 2.39 straipsnį ir pagrįstai atmetė ieškinį.

2. Panašumas neturi būti tokio laipsnio, kad klaidintų. Vartotoją jis gali klaidinti tiek, kiek sudaro rimtų sunkumų atskirti vieną juridinį asmenį nuo kito. Kitiems juridiniams asmenims tai gali būti svarbu konkurencijos požiūriu, nes naudojimasis panašiu pavadinimu vertinamas kaip kenkiantis kito asmens galimybėms konkuruoti. Prieš darant išvadą, ar pavadinimų panašumas nesukelia painiavos dėl ūkio subjektų ir nepažeidžia konkurencijos, reikia įvertinti, ar apie teisės pažeidimą kalbantis asmuo yra konkurentas. Egzistuojantis juridinių asmenų pavadinimų panašumas objektyviai nulemtas to, kad ieškovas ir atsakovas yra susiję asmenys, kad jų veikla yra vienoda. Ieškovas negali naudotis konkurencijos pažeidimo ir panašumo klaidinimo argumentu, nes jis neturi būti vertinamas kaip konkurentas. Byloje neįrodyta, kad atsakovas būtų siekęs panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda, nes jo tikslas išsaugoti ir puoselėti Lietuvos tautodailės etnokultūrinį palikimą, skatinti tautodailininkų kūrybą, rūpintis jų profesiniais reikalais, telkti juos bendrai veiklai.

3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas ir atsakovas neturi jokio organizacinio ar funkcinio ryšio, todėl pavadinimas yra klaidinantis. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narius sudaro būtent Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos ir kitų Lietuvoje esančių dar šešių visiškai analogiškų bendrijų (Lietuvos tautodailininkų sąjungos Dzūkijos skyriaus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Kauno bendrijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Šiaulių skyriaus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus) nariai. Lietuvos tautodailininkų sąjunga savo savarankiškų narių niekada neturėjo ir neturi (įstatų 3.1.4, 3.1.5 punktai). Per visą atsakovo egzistavimo laikotarpį nebuvo iškilę jokių šių juridinių asmenų  indentifikavimo problemų. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tokių problemų buvo ar yra.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio nagrinėjimo dalykas šioje byloje yra teisės normų, reglamentuojančių juridinio asmens pavadinimui keliamus reikalavimus, aiškinimas ir taikymas.

 

Dėl CK 2.39 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo

 

CK 2.39 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens pavadinimas neturi prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei ir klaidinti visuomenę dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus. Juridinio asmens pavadinimas neturi klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas dėl materialinių teisės normų, susijusių su juridinio asmens pavadinimui keliamais reikalavimais yra pasisakęs 2005 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje byloje Gražinos Naruševičienės individuali įmonė „Namija“ v. UAB „Namėja“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-472/2005; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, bylos Nr. 3K-3-632/2005; 2006 m. kovo 27 d. nutartyje, priimtoje byloje Danijos bendrovė „Lego Juris A/S“ v. UAB „Legosta“, bylos Nr. 3K-3-209/2006; 2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje G. G. ir kiti v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K-3-308/2006; 2006 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“, bylos Nr. 3K-3-424/2006; 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“ ir kiti, bylos Nr. 3K-3-208/2009.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika orientuoja, kad, vertinant juridinio asmens pavadinimo atitiktį CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis. Įstatyme nenustatyta absoliutaus draudimo skirtingiems juridiniams asmenims turėti panašius pavadinimus, bet draudžiama tuo pačiu metu veikiantiems juridiniams asmenims turėti tokius panašius pavadinimus, kad tai klaidintų visuomenę. Visuomenės klaidinimo įvertinimas pagal savo pobūdį ir esmę apima tiek teisinio, tiek faktinio pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 22 d. nutartis, priimta byloje Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio fondas“ v. Labdaros ir paramos fondas „M. K. Čiurlionio kultūros ir paveldo fondas“; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta byloje UAB „Ateities ekologija“ v. VšĮ „Ekologijos vizija“, bylos Nr. 3K-3-208/2009). Juridinio asmens pavadinimo panašumas turi būti klaidinantis visuomenę, kad susidarytų sunkumų vieną juridinį asmenį atskirti nuo kito ar iškreiptų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta byloje UAB „Parex lizingas“ v. UAB „Parex faktoringas ir lizingas“, bylos Nr. 3K-3-632/2005). Kaip teisės į vardą pažeidimas turi būti traktuojamas siekimas panaudoti vardą savanaudiškais tikslais, kurie suprantami plačiai – kaip piniginė, ekonominė, populiarumo, ar kitokia komercinė ir nekomercinė nauda (2006 m. balandžio 26 d. nutartyje, priimtoje byloje G. G. ir kiti v. Adomo Mickevičiaus Lietuvos ir Lenkijos santykių rėmimo fondas, bylos Nr. 3K-3-308/2006).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatoriaus bei atsakovo juridinių asmenų pavadinimų panašumas dėl atsakovo pavadinime esančių žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ nėra klaidinantis panašumas, dėl kurio būtų negalimas vieno juridinio asmens atskyrimas nuo kito juridinio asmens. Atsakovo veiksmai, naudojant juridinio asmens pavadinimą „Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija“, negali būti traktuojami kaip siekimas panaudoti vardą savanaudiškais ar kitais neteisėtais tikslais.

Iš 2001 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatų matyti, kad ši sąjunga vienija Lietuvos Respublikos tautodailininkus, o jos tikslas – ginti narių kūrybines, socialines, autorines bei visuotinai pripažintas žmogaus teises, skatinti ir ginti laisvą kūrybą, jos įvairovę ir tautinį savitumą, rūpintis etninės kultūros tęstinumu (Įstatų 1.1, 2.1 punktai); susideda iš atskirų padalinių – bendrijų ir skyrių, kurie steigiami teritoriniu principu; bendrija ir skyrius pripažįsta Sąjungos įstatus, išsirenka vadovaujančius organus, priima savo veiklos nuostatus (Įstatų 4.1. punktas). Vienas iš tokių padalinių buvo ir Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija. Tai, kad kintant teisiniam reguliavimui ir priėmus Asociacijų įstatymą, pagal kurio 18 straipsnio 3 dalį, visuomeninių organizacijų padaliniai, iki įstatymo įsigaliojimo įsteigti kaip juridiniai asmenys, nuo įstatymo įsigaliojimo yra laikomi juridiniais asmenimis, kurių teisinė forma yra asociacija, be atskiro perregistravimo, savaime nereiškia, jog dėl to atsakovas Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrija turėjo pakeisti savo juridinio asmens pavadinimą. Tai, kad 2006 m. kovo 9 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos įstatuose nurodoma, jog Bendrija turi finansinį ir organizacinį savarankiškumą, savarankišką balansą ir sąskaitas bankuose, antspaudą, Bendrijos pavadinimą ir simboliką (Įstatų 1.3 punktas) ir Įstatuose nebeliko nuostatos, kad Bendrija vadovaujasi Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatais, taip pat nereiškia, jog dėl to atsakovas, buvęs padalinys, turėjo pasikeisti savo juridinio asmens pavadinimą. Buvusio padalinio juridinio asmens pavadinimo tolesnis naudojimas negali būti suprantamas kaip naudojimas savanaudiškais tikslais, turint siekį gauti neteisėtos naudos. Kasatoriaus bei atsakovo juridinių asmenų pavadinimų panašumas dėl atsakovo juridinio asmens pavadinime esančių žodžių „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“ nėra klaidinantis panašumas, kuris turėtų būti draudžiamas. Tai, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos veikla, be kita ko, orientuota rūpintis Vilniaus miesto, Vilniaus apskrities bei aplinkinių apskričių tautodailininkų profesiniais reikalais (Įstatų 2.1 punktas), reiškia, jog Bendrija veikia teritoriniu pagrindu (analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir ankstesniuose Bendrijos įstatuose), bet tai taip pat nėra pagrindas drausti atsakovui naudoti jo juridinio asmens pavadinimą. Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas 2007 m. birželio 21 d. rašte nurodė, kad Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos nariai pripažįsta Lietuvos tautodailininkų sąjungos įstatus, dalyvauja sąjungos valdymo procese ir kitoje veikloje; o 2006 m. vasario 9 d. Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos narių ataskaitinės-rinkiminės konferencijos metu išrinko delegatus į Lietuvos tautodailininkų sąjungos suvažiavimą. Dėl to nėra pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad tarp kasatoriaus ir atsakovo nėra jokių sąsajų. Kartu, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra įregistruotos ir kitos bendrijos, kurių juridinio asmens pavadinime vartojami žodžiai „Lietuvos tautodailininkų sąjungos“.

Kasacinio skundo argumentas dėl Lietuvos vardo vartojimo atsakovo juridinio asmens pavadinime neturi teisinės reikšmės. Pirma, tai nebuvo ieškinio dalykas, taip pat pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Antra, šis argumentas neturi teisinės reikšmės atsižvelgiant ir į pirmiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su atsakovo, kaip – pirmiausia -  Lietuvos tautodailininkų sąjungos padalinio veikla, bei dėl pakitusio teisinio reguliavimo vėlesniu jo teisiniu statusu. 

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniam santykiui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Remiantis šiais argumentais, kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš kasatoriaus atsakovo naudai priteistinos pastarojo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą (550 Lt) (CPK 98 straipsnio 3 dalis, 340 straipsnio 5 dalis). 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos (kodas 190766761) atsakovo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos (kodas 193026218) naudai 550 Lt advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Juozas Šerkšnas

 

Dangutė Ambrasienė

 

                                                                                    Sigitas Gurevičius