Baudžiamoji byla Nr. 1-35-645/2013 m.

Proceso Nr. 1-62-1-00099-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.9.9.; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5.

(S)

JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugpjūčio 22 d.

Joniškis

Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Remeika, sekretoriaujant Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui, kaltinamajam J. G., kaltinamojo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiojo atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 8 klasių išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-12-14 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LTU 125 str. 1 d. - 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 47 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 str.,

n u s t a t ė :

J. G. žinodamas apie pareigą pagal 1997 m. rugsėjo 8 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą (nutarimas keistas 1998 m. liepos 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimu, 2009 m. gruodžio 2 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi) mokėti lėšas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis ne mažiau 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį (nuo 2009-10-01 – 200 Lt), nuo 1997 m. rugpjūčio 29 d. iki sūnaus T. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės ir būdamas 2000 m. gruodžio 14 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu teistas už analogišką nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 6 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d., būdamas iš dalies darbingas niekur nedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo, tačiau lėšų sūnaus T. G. išlaikymui neteikė ir tokiais savo veiksmais vengė išlaikyti savo vaiką T. G., dėl ko susidarė 12018,67 Lt įsiskolinimas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. G. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad iš karto mokėjo sūnui išlaikymą. Vėliau N. P. pareikalavo atsiskaityti kaip lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, panaudoja, nes N. P. sakė, kad jis mokės jai, o ne vaikui. Jis nesutiko jai mokėti, todėl iš viso nebemokėjo. Nepamena, kiek lėšų skyrė savo sūnui, nes pinigus nešdavo antstoliui, paskui siųsdavo paštu. Tai buvo daugiau nei prieš 2-3 metus. Turi sūnų T. G. Buvo priimtas teismo sprendimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Kai dirbo, tai išskaičiuodavo iš darbo užmokesčio, o kai darbo neturėjo, neturėjo lėšų iš ko mokėti. Buvo registruotas darbo biržoje, bet nei karto jam nepasiūlė darbo, kol pats nesusirasdavo. Negali pasakyti ar nuo 2007-11-08 iki 2008-12-01 buvo registruotas darbo biržoje, bet vieną kartą pavėlavo registruotis darbo biržoje, todėl jį išbraukė ir pusę metų negalėjo registruotis. Po to nebeprisiregistravo. Tada jis nedirbo, kitų pajamų neturėjo, buvo darbingas. Jis visą gyvenimą turi problemų su nugara, ją skauda nuolat, bet išgeria vaistų ir praeina. Nuo vaikystės gydosi Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centre. Serga širdies reumatu. Negali pasakyti ar nuo 2007 m. iki 2009 m. turėjo sveikatos problemų, kad negalėtų dirbti. Nepamena, ar lankėsi pas gydytoją nuo 2007-11-09 iki 2010 m. Paskutinį kartą pas gydytoją buvo 2012 m. Kojos traumą turėjo 2007 m., gulėjo ligoninėje. Buvo komisijoje Šiauliuose dėl invalidumo, nustatė, kad yra 80 procentų darbingas, 20 procentų nedarbingas neribotam laikui. Jau kokie 5 metai iš dalies nedarbingas. Neįgaliojo pažymėjimo neišduoda, nes laiko kad yra darbingas. Išmokų negauna, net 3 grupės nedavė, nes koja susilenkia. 8 metus jis gyvena su V. B., kuri gyvena savo buvusio sutuoktinio tėvo name, daugiau išlaikytinių neturi. Visas turtas yra jos, turi 6 ha žemės. Žemę naudoja pievoms, daržui, turi 4 karves, kiaulių, paukščių. V. B. padeda nesunkius ūkio darbus nudirbti. Pardavus pieną vasarą gauna 800 Lt pajamų, žiemą – 100-150 Lt. Maisto tik sau užtenka, gyvulių pardavimui neaugina. Iš tų pajamų galėjo sūnui skirti mažą dalį. Jis yra registruotas Joniškio sveikatos psichikos centre dėl alkoholio vartojimo, psichikos ligomis neserga. Buvo teisiamas, kad neišlaiko sūnaus. Neskiria lėšų vaiko išlaikymui, nes pats yra išlaikomas. Su sūnumi per visą tą laiką nebendravo. Žino kokioje mokykloje sūnus mokosi, kada jo gimtadienis. Nekilnojamojo turto neturi. Turėjo gyvenamąjį namą, bet tėvas pardavė. Už parduotą namą gavo 18000 Lt, bet pinigų sūnui nedavė. Pinigus už namą tėvui atidavė. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Gailisi įvykdęs šią nusikalstamą veiką.

Be paties kaltinamojo parodymų, J. G. kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. įrodyta kitais duomenimis:

liudytojos N. P. parodymais, kad kaltinamasis vengė mokėti išlaikymą sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini). Kartu su kaltinamuoju išgyveno trejetą metų. Po to kaltinamasis nepadėjo materialiai išlaikyti vaiko iki pilnametystės. Kai kaltinamasis dirbo keletą mėnesių, tai išlaikymą vaikui išskaitydavo iš darbo užmokesčio, tačiau kaltinamąjį atleido iš darbo dėl gėrimo. Kaltinamasis visiškai nesidomėjo sūnaus gyvenimu, nieko jam nedovanojo, pinigų nedavė, telefonu nepaskambindavo. Vaikas dėl tokio kaltinamojo elgesio išgyveno. Mano, kad kaltinamasis turėjo galimybių išlaikyti sūnų, nes kai kaltinamasis pardavė nuosavybės teise jam priklausantį namą sūnaus išlaikymui pinigų nedavė. Vaikui buvo priteistas išlaikymas teismo sprendimu. Jai vienai buvo sunku išlaikyti sūnų;

liudytojos V. B. parodymais, kad su kaltinamuoju pastoviai negyvena, kaltinamasis jai padeda dirbti darbus ūkyje apie septynerius metus. Su kaltinamuoju bendro ūkio neveda. Kadangi kaltinamasis jai padeda ūkyje, tai ji duoda jam valgyti, nuperka vaistų, drabužių, pinigų nemoka. Ji iš ūkio neužsidirba, parduoda pieną, susimoka mokesčius. Kaltinamasis ieškojosi darbo, kelis mėnesius dirbo. Kaltinamasis negauna jokių pašalpų. Seniūnija ją su kaltinamuoju laiko kaip sugyventinius. Žino, kad kaltinamasis skolingas savo vaikui. Rudenį kaltinamasis pradės gauti pensiją, tada gal galės grąžinti skolą;

Joniškio rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, kuriame iš J. G. priteistas išlaikymas jo sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. P. naudai, ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,4 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1997 m. rugpjūčio 29 d. iki sūnaus T. pilnametystės (1 t., 125 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 1998 m. liepos 30 d. nutarimu, kuriame iš J. G. priteistas išlaikymas jo sūnui T. G., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovės N. P. naudai, ¼ dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau 0,1 minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 1998 m. liepos 20 d. iki sūnaus T. pilnametystės (1 t., 124 b. l.);

Joniškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartimi, kuria patvirtinta ieškovės N. P. ir atsakovo J. G. sudaryta taikos sutartis, kuria J. G. įsipareigojo mokėti išlaikymą sūnui T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), po 200,00 Lt (du šimtus litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2009 m. spalio 1 d. iki sūnaus T. G. pilnametystės, pakeičiant 1998 m. liepos 30 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nutarimą civilinėje byloje Nr. AV2-110/1998 (1 t., 122-123 b. l.);

2012-03-05 antstolės V. Š. pateikta išlaikymo paskaičiavimo lentele, kurioje nurodyta, kad pagal Joniškio rajono apylinkės teismo 2008-07-16 vykdomąjį raštą Nr. AV-48/1997, kaltinamojo J. G. įsiskolinimas nepilnamečio sūnaus T. G. išlaikymui iki 2012-03-01 siekia (atskaičiavus ŽŪB „Bariūnai“ ir ūkininko R. P. pervestas pinigines lėšas N. P.) 12018,67 Lt (1 t., 61-65 b. l.);

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. liepos 2 d. sprendimu Nr. 1.35-7776, iš kurio matyti, jog nuspręsta T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2008 m. vasario 5 d. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (1 t., 113 b. l.);

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. kovo 8 d. sprendimu Nr. V2-2057, iš kurio matyti, jog nuspręsta T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. kiekvieną mėnesį skirti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo; nuo 2010 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (1 t., 114 b. l.);

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. V2-10642, iš kurio matyti, jog nuspręsta T. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 7 d. išmokėti 45,16 Lt dydžio išmoką; nuo 2012 m. rugpjūčio 8 d. nutraukti išmokų mokėjimą (1 t., 117 b. l.);

pažyma apie asmens duomenis, iš kurios matyti, kad vaiko T. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra J. G. (1 t., 126-127 b. 1.);

2012-07-24 Sodros pažyma, kurioje nurodytos J. G. gautos pajamos dirbant įvairiose darbovietėse (1 t., 144-145 b. l.).

2012-04-06 Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikta pažyma, kurioje nurodyti laikotarpiai kada kaltinamasis J. G. buvo registruotas Lietuvos darbo biržos teritoriniuose skyriuose (1 t., 161 b. l.).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių I teritorinio skyriaus 2013-05-20 raštu Nr. R-3416, iš kurio matyti, kad J. G. į NDNT Šiaulių skyrių dėl nedarbingumo lygio nustatymo kreipėsi 2007-08-27, 2007-08-31 NDNT Šiaulių I teritorinis skyrius minėtam asmeniui nustatė 80 % darbingumo lygį (asmuo buvo pripažintas darbingu) (2 t., 46 b. l.).

Kaltinamojo J. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 str., kadangi kaltinamasis, žinodamas apie savo pareigą pagal teismo sprendimą išlaikyti nepilnametį sūnų T. G., sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, šios pareigos vengė.

Kaltinamojo J. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. G., teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį – nusikalstama veika tyčinė, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos stadiją – baigtinė, kaltinamojo asmenybę – teismo teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka bylos duomenimis baustas (1 t., 140-142 b. l.), prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl to gailisi, į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 str., bus pasiekti be realaus arešto ar laisvės atėmimo bausmių atlikimo, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kaltinamajam netikslinga skirti pačią švelniausią viešųjų darbų bausmę, kadangi jam nustatytas 80 % darbingumas.

Nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį reikalaudamas priteisti 5000,00 Lt neturtinės žalos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtina nuostatą, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, todėl nukentėjusiojo reikalavimas yra pagrįstas. Pripažintina, kad nukentėjusysis dėl to, kad kaltinamasis nevykdė savo, kaip tėvo, pareigos nukentėjusįjį išlaikyti patyrė dvasinius išgyvenimus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, į kaltininko turtinę padėtį ir vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sukeltas pasekmes, atsižvelgdamas į teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktiką tokios kategorijos bylose, taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam priteistina 1000,00 Lt neturtinės žalos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d. iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo atstovei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal byloje esančius dokumentus: 2013-01-17 PVM sąskaitą už teisines paslaugas Nr. ADB 1500 ir 2013-01-18 mokėjimo nurodymą Nr. 1 matyti, kad nukentėjusysis sumokėjo advokatei 1210,00 Lt (2 t., 30, 31 b. l.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (1 t., 136 b. l.).

Vadovaudamasis BPK 297-298, 301-302 str., 303 str. 4 d., 304, 305 str. 4 d., 307, 308 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 str. ir nubausti 6 (šešerių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Laisvės apribojimo bausmę vykdyti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti T. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 1210,00 (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų 00 ct) bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, J. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                      Saulius Remeika