Civilinė byla Nr. e2A-678-464/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01156-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.2; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.1.7.6

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Marijampolės ligoninė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė I. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 

3.       Ieškovės tėvo (paciento) mirtis buvo sveikatos priežiūros įstaigoje netinkamai teiktų paslaugų, t. y. pavėluotos (duomenys neskelbtini) diagnostikos ir uždelsto gydymo paslaugų teikimo bei jų organizavimo, pasekmė. Komisijos išvadose nurodyta, kad kilusių komplikacijų – (duomenys neskelbtini), išsivysčiusios dėl (duomenys neskelbtini), kurios ir sukėlė paciento mirtį, buvo galima išvengti. Tačiau komisijos paskaičiuotas atlygintinos neturtinės žalos dydis neatitinka aptariamos situacijos, ieškovės išgyvenimų masto. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Eur suma, kuri, jos vertinimu, yra protinga, sąžininga ir teisinga, juo labiau kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ) nenustato konkretaus priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, taip pat neriboja neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui maksimalios sumos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, 35 130,75 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad J. R. (duomenys neskelbtini) apie 16.30 val. dėl (duomenys neskelbtini) atvežtas į VšĮ Marijampolės ligoninę. Pacientas be artimųjų buvo įleistas į ligoninės priėmimo skyrių, kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po to iš karto nurodyta laukti gydytojo bendroje salėje, nesiimant jokių skubių veiksmų suteikti pagalbą. Ieškovei apie 19.00 val. paskambinus į ligoninės priėmimo skyrių ir išsakius nusiskundimus dėl reikiamų paslaugų per tokį ilgą laikotarpį neteikimo, pacientui 19.26 val. buvo pamatuotas spaudimas ir vėl liepta laukti. Pacientas, kalbėdamas su ieškove telefonu nurodė, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atsakyta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“. 

6.       Tik apie 19.46 val. pacientas ieškovei pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašelinę. Paciento sveikatos istorijoje yra (duomenys neskelbtini) 20.07 val. įrašas, kad (duomenys neskelbtini). Įdėtiniame lape vidaus ligų gydytojo įrašyta – „reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos“. Gydytojo anesteziologo reanimatologo (duomenys neskelbtini) 21.20 val. įraše, be kita ko, nurodyta, kad ligonis sąmoningas, kontaktiškas, skundžiasi (duomenys neskelbtini), diagnozė – (duomenys neskelbtini), suderinta su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta greitoji medicinos pagalba (toliau – GMP) pervežimui.

7.       Teismas nustatė, kad į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas pacientas buvo atvežtas (duomenys neskelbtini) apie 22.20 val. Pagal klinikų įrašą pacientas atvežtas nesąmoningas, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų gaivinimo algoritmą, defibriliuotas įtariant (duomenys neskelbtini), iškviestas skubos tvarka (duomenys neskelbtini), atlikta (duomenys neskelbtini), taikytas (duomenys neskelbtini), tačiau 23.30 val., nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.

8.       Teismas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir akreditavimo tarnyba), atlikusi pacientui VšĮ Marijampolės ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento, kuris buvo priskirtas III skubiosios medicinos pagalbos kategorijai dėl (duomenys neskelbtini). Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą (duomenys neskelbtini) gydymą. Gydytoja anesteziologė reanimatologė, 21.20 val. apžiūrėjusi pacientą ir patvirtinusi (duomenys neskelbtini) diagnozę, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, t. y. užsakant GMP automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, atsižvelgiant į tai, jog pacientui vystėsi (duomenys neskelbtini), nerekomendavo tinkamo (duomenys neskelbtini) gydymo tęsimo transportavimo metu.

9.       Teismas nurodė, kad komisija 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendime padarė panašias išvadas, kaip ir akreditavimo tarnyba, kad paciento kilusių komplikacijų – (duomenys neskelbtini), išsivysčiusios dėl (duomenys neskelbtini), kurios sukėlė paciento mirtį, galima buvo išvengti laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo, laiku paskyrus ir įvertinus (duomenys neskelbtini) tyrimą, taip pat paskyrus tinkamą (duomenys neskelbtini) gydymą, laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, atliekančią (duomenys neskelbtini) (nustačius (duomenys neskelbtini), po pirminio paciento būklės įvertinimo (duomenys neskelbtini) rekomenduojama atlikti per 2 valandas, o šiuo atveju tai užtruko beveik 6 valandas). Tuo tarpu teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų, paneigiančių tiek Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek komisijos išvadas.

10.       Teismas pažymėjo, kad PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 punkto b papunktyje nurodyta, jog neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 3 (toliau – aprašas), nurodytais konkrečiais kriterijais, kurių sąrašas nėra baigtinis. Taigi, įstatymo leidėjas numatė, kad nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias aplinkybes, kurios pačiame įstatyme ir apraše iki galo nėra atskleistos.

11.       Teismas nurodė, kad tiek teisiniame reglamentavime, tiek suformuotoje kasacinio teismo praktikoje neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbu yra tai, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata ir gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų ir anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą.

12.       Teismas vertino, kad situacija, kuomet asmuo, besiskundžiantis (duomenys neskelbtini), patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba, daugiau kaip 3 valandas nesiimama paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo, o apžiūrėjus pacientą skiriamas nepakankamas gydymas, neužtikrinamas tinkamas jo transportavimas į kitą gydymo įstaigą, dėl ko pacientas po 7 valandų nuo kreipimosi medicininės pagalbos miršta, negali būti pateisinama. Tokia situacija sukėlė stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą paciento šeimai, o sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė didelio neatsargumo forma.

13.       Teismas nustatė, kad ieškovę ir jos šeimą su J. R. siejo itin glaudūs ir artimi ryšiai. Tai patvirtina ne tik pateiktos į bylą nuotraukos, bet ir kitos bylos aplinkybės, pavyzdžiui, būtent ieškovė nuvežė J. R. į ligoninę, laukė jo už durų, skambino dėl (ne)suteiktos pagalbos, suruošė ir atvežė jo daiktus. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą komisijos atliktą ieškovės ir paciento ryšio vertinimą (30 balų iš galimų 50 balų pagal aprašą) laikyti neatitinkančiu faktinės situacijos. Komisijos vertinime visiškai neatsispindėta ir tai, kad dėl įvykio buvo papildomai pažeista ieškovės (duomenys neskelbtini) sveikata. Ieškovė 2020 m. liepos 2 d. dėl (duomenys neskelbtini) kreipėsi į „MediCA“ kliniką, kurioje ieškovei buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, skirti (duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai. Taigi, pagal aprašą žalos dydžio įvertinimui turėjo būti skirta dar papildomai nuo 5 iki 10 balų.

14.       Teismas darė išvadą, kad ieškovei neabejotinai yra padaryta didelė neturtinė žala, o komisijos nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis vertintinas kaip nepakankamas atkurti ieškovės pažeistų teisių pusiausvyrą. Komisijos skirta pinigų suma, atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, realiai nekompensuoja patirtų ieškovės išgyvenimų. Atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovė, mirus tėvui, buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu kartu negyveno, nes buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į ieškovės su tėvu turėtą itin glaudų ryšį, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą bei skausmą vertinti kaip daug mažesnį.

15.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje priteistinos neturtinės žalos dydis pacientų netekties atveju skirtingais laikotarpiais svyravo nuo 75 minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) iki 200 MMA. Teismas, taikydamas analogiją, atsižvelgdamas į tai, kad 2021 m. MMA buvo 642 Eur (be mokesčių 468,41 Eur), taip pat į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovei komisijos  nustatytos neturtinės žalos dydis turėtų būti padidintas iki 35 130,75 Eur (75 MMA x 468,41 Eur).

16.       Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamo ginčo esmę, nusprendė priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriklausomai nuo to, kad ieškinys patenkintas iš dalies.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VLK, apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti tiek, kiek jis nepagrįstas aprašu, taip pat sumažinti iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą pagal netenkintą ir atsakovės pripažintą ieškinio reikalavimų dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Žalos be kaltės modelį įtvirtinančiose PTŽSAĮ nuostatose yra numatyta, kad tiek teismas, tiek komisija nustato, ar žala sveikatai buvo padaryta, nevertindami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad neturtinės žalos dydis mirties atveju yra nustatomas vadovaujantis apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Taigi, aprašas detalizuoja PTŽSAĮ nuostatas, t. y. PTŽSAĮ numatytus kriterijus ir žalos apskaičiavimo tvarką pagal šiuos kriterijus. 

17.2.                      Apraše nustatyti kriterijai įvertinami įvairiapusiškai, balų skaičius skiriamas atsižvelgus į įvairias papildomas aplinkybes. Tai reiškia, kad žalos dydis turi būti pagrįstas tik PTŽSAĮ ir aprašo nuostatomis. Skundžiamu teismo sprendimu neturtinės žalos dydis yra nustatytas ne pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalį ir aprašo nuostatas, todėl jis teisiškai nepagrįstas. Teismas, nustatydamas žalos dydį, be kita ko, vertino ir ligoninės darbuotojų kaltę, nors toks kriterijus net nėra įtrauktas į minėtas nuostatas.

17.3.                      Vadovaujantis PTŽSAĮ 13 straipsniu, ypač artimas ir glaudus ryšys su pacientu yra būtina sąlyga, kad mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) ir pilnamečiai vaikai (įvaikiai) įgytų teisę į minimalų neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad jos ir tėvo ryšys buvo ypač artimas ir glaudus pirmiausia tam, kad patvirtintų savo teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir, vadovaujantis aprašu, būtų skirtas minimalus balų skaičius pagal atitinkamą kriterijų. Didesnis negu minimalus neturtinės žalos dydis galėtų būti skirtas tik nustačius ypatingas ir išskirtines aplinkybes. Iš teismo įvertintų ieškovės paaiškinimų bei pateiktų įrodymų matyti, kad jos ir tėvo ryšys buvo ypač artimas ir glaudus, todėl ji tik minimaliai, o ne maksimaliai atitiko nurodytą neturtinės žalos atlyginimo sąlygą.

17.4.                      Komisijos sprendime pateiktame vertinime, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, neatsispindi tai, jog dėl įvykio sutriko ieškovės (duomenys neskelbtini) sveikata. Šios aplinkybės VLK neginčijo nei atsiliepime ar triplike, nei teismo posėdyje. Ieškovės pateikti (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimą pagrindžiantys dokumentai leidžia pagal aprašą skirti dar 5 balus. Pagal aprašą perskaičiavus žalą ir ieškovei skyrus papildomus 5 balus (balo vertė – 100 Eur), žala būtų 500 Eur didesnė, nei komisijos nustatyta, tačiau ne 20 000 Eur, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas.

17.5.                      Pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi teismų praktika ir nepagrindė priteisto neturtinės žalos dydžio. Teismas vadovavosi bylomis, kuriose dėl paciento mirties priteisiamos didžiausios sumos. Tačiau tokios bylos visiškai neatitinka ieškovės situacijos, t. y. jose žalos atlyginimas priteistas kūdikio netekusiems tėvams, mažamečiams vaikams, netekusiems vieno iš juos auginusių tėvų, pilnamečio vaiko netekusiai motinai, kuri visą gyvenimą juo rūpinosi, nes šis sirgo sunkia liga.

17.6.                      Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų visiško kompensavimo neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos tarp šalių paskirstytinos proporcingai atmestų ir tenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgus į tai, kad ieškinys patenkintas 70 procentų, bylinėjimosi išlaidos ieškovei galėjo būti priteistos tik pagal šią proporciją.

17.7.                      Visgi ginčo esmė lemia tai, kad nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo taisyklės turėjo būti nukrypta ne ieškovės, o atsakovės naudai. Todėl bylinėjimosi išlaidos mažintinos ne tik proporcingai netenkintai ieškinio daliai, bet ir dalimi, kuri pagal komisijos sprendimą atlyginta dar iki ieškinio pateikimo teismui. Su žalos dalimi atsakovė sutiko tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje, todėl jos ieškovei net nereikėjo įrodinėti.

18.       Ieškovė I. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

18.1.                      PTŽSAĮ nėra nustatyti jokie ribojimai teismui, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, remtis kitais įstatymais ar teismų praktika. Teisinis reguliavimas teismui taip pat nenumato pareigos išskirtinai vadovautis tik pačiu aprašu. Vien tai, kad aprašo nuostatos privalomos komisijai, savaime nereiškia, kad jos privalomos ir bylą nagrinėjančiam teismui. Bylą nagrinėjantis teismas turėjo diskrecijos teisę spręsti dėl ieškovės ieškinio reikalavimo patenkinimo, priteisiant jai neturtinės žalos dydį pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teismų praktikoje suformuotas taisykles (neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus), iš anksto neapsiribodamas jokiomis neturtinės žalos dydžių amplitudėmis ar balais. Tik tokiu būdu galėjo būti visiškai atlyginta ieškovei padaryta neturtinė žala.

18.2.                      Apraše nustatytas kriterijų sąrašas, pagal kuriuos paciento mirties atveju vertinamas neturtinės žalos dydis, yra baigtinis. Vadinasi, aprašo nuostatos neatitinka PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalies 2 papunkčio nuostatų, pagal kurias priešingai – toks sąrašas nelaikytinas baigtiniu, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje ir teismų praktikoje nurodomų kitų neturtinės žalos nustatymo kriterijų.

18.3.                      Taikant apraše nustatytą balų sistemą žalos dydžiui nustatyti maksimalus galimas surinkti balų skaičius yra 184, kuris lygus 18 400 Eur kompensacijos dydžiui. Akivaizdu, kad tai neatitinka neturtinės žalos atlyginimo kompensavimo paskirties ir teismų praktikos šio pobūdžio bylose, kai teismų priteistas neturtinės žalos atlyginimas paciento mirties atveju siekia iki 80 000 Eur. Dar ir dėl šios priežasties aprašo nuostatos teismui nėra ir negali būti privalomos.

18.4.                      Teismas tinkamai motyvavo ir pagrindė ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį patvirtinančius kriterijus. Teismas atsižvelgė į ieškovės asmeninius neigiamus išgyvenimus įvykio dieną, ieškovės (duomenys neskelbtini) sutrikdymą, žalą padariusių asmenų kaltę, taip individualizuodamas ieškovei tenkančios neturtinės žalos dydį, skirtą atkurti ieškovės pažeistų teisių pusiausvyrą, kompensuoti jos patirtus išgyvenimus.

18.5.                      Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylos aplinkybes ir kitus faktus. Šiuo atveju teismas sprendimu tinkamai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybės, apžvelgė panašią teismų praktiką, todėl nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

18.6.                      Atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės prašo taikyti tiek aprašą, tiek kitų teismų nutartyse nurodomus neturtinės žalos dydžius, nors tai visiškai priešingi pagrindai, lemiantys ir skirtingus neturtinės žalos dydžius. Teismų praktikoje, kitaip nei apraše, neturtinės žalos dydžio nustatymas nėra ribojamas nei konkrečiais kriterijais, nei tam tikru piniginiu dydžiu, nes kiekvienu atveju nustatomas individualiai.

18.7.                      Turėtų būti paliktos pirmosios instancijos teismo ieškovei iš atsakovės priteistos bylinėjimosi išlaidos, kadangi su medicinos teise susijusios bylos pagal savo pobūdį yra vienos iš sudėtingiausių, ieškovė (jos atstovas) teikė išsamius procesinius dokumentus į bylą, be to, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ir klausimas dėl naujos redakcijos aprašo taikymo. Vien aprašo taikymas apsunkino ieškovės procesinę padėtį, kadangi ieškovei teko pareiga įrodinėti neturtinės žalos dydį nustatančius kriterijus. Be to, ieškovė apeliaciniame procese atskirai neprašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, nustatymo kriterijų

19.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl pirmosios instancijos teismo ieškovei iš apeliantės priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį, privalėjo vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje pateiktų kriterijų sąrašu ir apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti.

20.       Pagrindinis teisės aktas, apibrėžiantis paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo ypatumus, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus, yra PTŽSAĮ. Atkreiptinas dėmesys, kad PTŽSAĮ normos, be kita ko, nustatančios asmens teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, atsiradusią dėl nekokybiškai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, 2019 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. XIII-2377 buvo pakeistos ir šiuo metu yra išdėstytos nauja redakcija, kuri taikoma nuo 2020 m. sausio 1 d., taigi yra aktuali ir nagrinėjamo ginčo atveju.

21.       Pagal PTŽSAĮ 13 straipsnį teisę į neturtinės žalos atlyginimą, be kitų asmenų, turi ir mirusio paciento darbingi tėvai (įtėviai) bei pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kuriuos su pacientu siejo ypač artimas ir glaudus ryšys. Dėl mirusio paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ryšio artimumo ir glaudumo sprendžia komisija pagal mirusio paciento tėvų (įtėvių) ir pilnamečių vaikų (įvaikių) ar jų atstovo pateiktus duomenis, patvirtinančius paciento ir jo tėvų bei pilnamečių vaikų ypač artimą ir glaudų ryšį (atsižvelgiant į bendravimo intensyvumą ir rūpinimosi vienas kitu pobūdį).

22.       PTŽSAĮ 24 straipsnyje yra reglamentuojama paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo sąlygos ir  tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Komisija prašymus nagrinėja neatlygintinai.

23.       PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad žala atlyginama, jeigu komisija nustato, kad teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas paciento sveikatai yra padaryta žala ir kad tai nėra neišvengiama žala. Jeigu komisija nustato, kad pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie žalos atsiradimo, žala apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka neatlyginama arba mažinamas atlygintinos žalos dydis. Komisija sprendimą atlyginti žalą priima nevertindama asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės. Komisijos sprendime žalos atlyginimas nurodomas ir išmokamas vienkartine išmoka.

24.       To paties straipsnio 7 dalis numato, kad komisija atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, nustatytais pagal šiuos kriterijus: 1) turtinės žalos: a) pagal tiesioginius nuostolius (patirtas išlaidas asmens sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistiniams preparatams ir medicinos priemonėms, išskyrus apmokėtus Privalomojo sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, kitas pagrįstas išlaidas; b) pagal netiesioginius nuostolius (negautas pajamas); 2) neturtinės žalos: a) sveikatos sužalojimo atveju – pagal paciento patirtų sužalojimų pobūdį ir sunkumą, sveikatos sutrikdymo ir laikinojo nedarbingumo trukmę, nustatytą neįgalumo ar darbingumo lygį, patirtų fizinių kančių (įskaitant skausmą) pobūdį ir mastą, dėl sužalojimo patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, sužalojimo įtakos socialiniam paciento gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki žalos atsiradimo, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes; b) mirties atveju – pagal kito asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, ir paciento giminystės laipsnį ir pobūdį, bendro gyvenimo trukmę, materialinio išlaikymo faktą, dėl paciento mirties patirtų emocinių išgyvenimų bei psichikos ir elgesio sutrikimų pobūdį ir sunkumą, paciento mirties įtakos socialiniam asmens, turinčio teisę į žalos atlyginimą, gyvenimui pobūdį ir mastą, paciento sveikatos būklę (įskaitant individualias paciento savybes ir gyvenimo būdą) iki mirties, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas svarbias aplinkybes.

25.       Taigi, vienas iš esminių pakeitimų, kuriuos įtvirtina naujoji PTŽSAĮ redakcija, yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės be kaltės modelis, ką pagrįstai akcentuoja ir apeliantė. Į tai, aiškindamas naujosios PTŽSAĮ redakcijos normas, jau yra atkreipęs dėmesį ir Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, pasisakydamas tokiu aspektu, kad siekiant atlyginimo už paciento sveikatai padarytą žalą sveikatos priežiūros įstaigos kaltė neįrodinėjama, tačiau tebėra būtina įrodyti kitas šios įstaigos civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir žalos pacientui, nes Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų atsakomybės be kaltės modelis sieja teisę į žalos atlyginimą ne vien su pačiu žalos atsiradimo faktu, bet ir su žalos išvengiamumo kriterijumi – žala atlyginama, jei jos nebuvo galima išvengti veikiant pagal sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką ir žala nėra nulemta specifinės paciento sveikatos būklės, kilusios iki paslaugų teikimo, už kurią sveikatos priežiūros įstaiga neatsako (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-307-1120/2022).

26.       Taip pat naujojoje įstatymo redakcijoje yra nustatyti ir kriterijai, pagal kuriuos apskaičiuojamas atlygintinos (turtinės ir neturtinės) žalos dydis (PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalis). Tačiau šiais kriterijais ir apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais, priešingai nei teigia apeliantė, bylą dėl žalos priteisimo iš esmės nagrinėjantis teismas neturi pareigos remtis. Tokią išvadą suponuoja ne tik lingvistinis ir sisteminis, bet ir teleologinis (įstatymų leidėjo ketinimų) šio įstatymo normų aiškinimas.

27.       Iš jau aptartų PTŽSAĮ nuostatų matyti, kad klausimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas komisijoje yra privaloma ikiteisminė ginčo stadija. Tuo tarpu PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis numato, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

28.       PTŽSAĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra didesnis, negu pagal komisijos sprendimą atlygintos žalos dydis, pacientui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę į žalos atlyginimą, per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apraše nustatyta tvarka iš sąskaitos lėšų atlyginama žalos suma, lygi teismo ir komisijos sprendimuose nurodytų atlygintinos žalos sumų skirtumui. Jeigu teismo sprendime nurodytas atlygintinos žalos dydis yra mažesnis negu pagal komisijos sprendimą atlygintos žalos suma, pacientas ar kitas asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apraše nustatyta tvarka grąžina į sąskaitą gautą žalos atlyginimo sumą, lygią teismo ir komisijos sprendimuose nurodytų sumų skirtumui.

29.       Taigi, PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad joje nustatytais kriterijais bei apraše nurodytais atlygintinos žalos dydžiais vadovaujasi žalos atlyginimo klausimą ikiteismine tvarka nagrinėjanti komisija (bet ne ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas). Atitinkamai, PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis, nustatanti asmens teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo ir apibrėžianti teismo kompetenciją šį klausimą nagrinėti iš esmės, daro nuorodą tik į PTŽSAĮ 24 straipsnio 6, bet ne į jo 7 dalį. Tai reiškia, kad žalos klausimą iš esmės nagrinėjančiam teismui, kaip ir komisijai, privaloma remtis PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalyje nurodytomis žalos nustatymo sąlygomis, t. y. taikyti civilinės atsakomybės be kaltės modelį, be kita ko, nustatant patį žalos padarymo faktą, įvertinant tai, ar žala nebuvo neišvengiama, ar pats pacientas savo kaltais veiksmais (tyčia ar dideliu neatsargumu) nėra prisidėjo prie žalos atsiradimo, ir neteisėtus veiksmus. Tačiau teismui, priešingai nei komisijai, nėra privalomi PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nurodyti kriterijai, kuriais remiantis pastaroji nustato turtinės bei neturtinės žalos dydį.

30.       Pažymėtina, kad PTŽSAĮ 25 straipsnio 2 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad teismo priteistas žalos dydis gali būti tiek didesnis, tiek mažesnis, nei buvo nustatytas komisijos, o pačiame įstatyme ir jį detalizuojančiame aprašė nėra jokios normos, kuri šią teismo diskrecijos teisę ribotų apraše nustatyta minimalia ar maksimalia balų suma (jos pingine išraiška) ar kitokiais dydžiais.  

31.       Analogišką aiškinimą suponuoja ir tikroji įstatymo leidėjo valia (ketinimai), iš dalis modifikuojant anksčiau galiojusį žalos pacientams atlyginimo teisinį reglamentavimą. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas (toliau – komitetas), priimdamas 2019 m. birželio 12 d. pagrindinę išvadą dėl PTŽSAĮ Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3083 (toliau – pagrindinė išvada), atmetė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2018 m. gruodžio 13 d. siūlymą į PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalies normą papildomai įtraukti ir nuorodą į šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalį. Komitetas tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad teismo pareiga, nustatant atlygintinos žalos dydį, vadovautis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalyje nurodytais atlygintinos žalos dydžio nustatymo kriterijais negali būti nustatyta, kadangi tokiu būdu teismas bus apribotas įstatyme nustatytais žalos atlyginimo kriterijais (ir pagal juos apraše nustatytais žalos atlyginimo dydžiais), o tai užkirs kelią pacientui gauti teisingą žalos atlyginimą.

32.       Komiteto 2019 m. birželio 12 d. pagrindinėje išvadoje, iš dalies pritariant Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos ir Nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos 2019 m. kovo 21 d. pasiūlymams, be kita ko, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad į teismą turi būti kreipiamasi dėl skundo nagrinėjimo iš esmės (siekiant sudaryti sąlygas gauti teisingą žalos atlyginimą neapribotą projekte nustatytais žalos atlyginimo kriterijais), todėl skundas turi būti pateikiamas CK nustatyta tvarka (bendrosios kompetencijos teismams); pacientai, kurie manys, kad neturtinė žala yra didesnė, galės kreiptis į teismą, kurio projekte nurodyti žalos atlyginimo kriterijai neribos.

33.       Teisėjų kolegija, remdamasi aptartais argumentais, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu ir ieškove, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nėra saistomas PTŽSAĮ nustatytų kriterijų ir apraše nurodytų atlygintinos žalos maksimalių dydžių. Sutikimas su priešinga apeliantės pozicija (pirmosios instancijos teismo priteistos žalos dydžio įvertinimas ir (ar) sumažinimas pagal aprašą) akivaizdžiai prieštarautų įstatymo leidėjo valiai, apribotų paciento ar kito įstatyme įvardinto subjekto teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, nepagrįstai ribotų teismo diskreciją, įtvirtintą CK 6.250 straipsnyje. Tai neatitiktų ir naujos PTŽSAĮ redakcijos parengimu siekiamų pagrindinių tikslų, kuriuos taip pat atspindi jau minėta komiteto 2019 m. birželio 12 d. pagrindinė išvada, t. y. sukurti greitą ir efektyvią pacientams padarytos žalos nustatymo ir jos kompensavimo sistemą, grindžiama operatyviu ikiteisminiu ginčo nagrinėjimu komisijoje (nustatymu pagal iš anksto apibrėžtus kriterijus ir skubaus žalos atlyginimo išmokėjimu), tuo pačiu nepaneigiant asmens teisės kreiptis į teismą ir siekti didesnio žalos atlyginimo, kuris žymiai ilgiau trunkančio teisminio proceso metu gali būti detaliau ir išsamiau ištiriamas bei įvertinamas.

34.       Vadinasi, apeliaciniame skunde suformuotas apeliantės prašymas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti tiek, kiek jis nepagrįstas aprašu, dėl teisėjų kolegijos nurodytų argumentų negali būti patenkintas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto neturtinės žalos dydžio pagrįstumo

35.       Visgi nagrinėjamoje byloje apeliantei keliant priteistos neturtinės žalos dydžio klausimą, t. y. apeliantei teigiant, kad ieškovei priteistos neturtinės žalos dydis yra per didelis, neatitinkantis teismų praktikoje priteisiamų sumų, teisėjų kolegija pasisako ir šiuo aspektu.

36.       Visų pirma pažymėtina, kad net ir pasikeitus PTŽSAĮ redakcijai, kurioje buvo įtvirtintas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės be kaltės modelis, teisme sprendžiant iš esmės pacientui padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimą ir toliau aktualus išlieka bendrųjų deliktinės atsakomybės normų taikymas bei šių normų taikymo taisykles nustatanti kasacinio praktika, suformuota bylose dėl žalos, padarytos teikiant sveikatos paslaugas, atlyginimo.

37.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

38.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Tuo tarpu neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes bei kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009).

28.       Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgdama į pirmiau aptartą šiam ginčui aktualią teismų praktiką, neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė (individualizavo) ieškovei priteisintos neturtinės žalos dydį. Atsakomybė už paciento sveikatai padarytą žalą kyla tik nustačius sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtus veiksmus ir aplinkybę, kad padaryti pažeidimai yra susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo ir pasisakė dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmų (ne)teisėtumo, t. y. kokius veiksmus jie atliko, neatliko arba atliko pavėluotai, kokia yra delsimo trukmė ir kokius padarinius sukėlė delsimas paciento sveikatos būklei, atitinkamai, ir ieškovės patirtai žalai, jos pačios sveikatai, patirtiems išgyvenimams. Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai dėl sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų kaltės formos (didelio neatsargumo), pasikeitus teisiniam reglamentavimui, iš esmės yra pertekliniai.

29.       Pagal byloje esančius duomenis savo pareigas netinkamai atliko ne vienas, o keli įstaigos darbuotojai. Tiek iš komisijos, tiek iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvadų matyti, kad pacientas nebuvo laiku apžiūrėtas budėjusios vidaus ligų gydytojos, kaip tai numato medicinos paslaugų suteikimą reguliuojantis teisės aktai, o atlikus pavėluotą apžiūrą jam buvo paskirtas nepakankamas (duomenys neskelbtini) gydymas. Tuo tarpu gydytojai anesteziologei apžiūrėjus pacientą ir patvirtinus (duomenys neskelbtini) diagnozę, nebuvo tinkamai suorganizuotas paciento transportavimo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas specialioms procedūroms atlikti, t. y. gydytoja nepaskyrė tinkamo (duomenys neskelbtini) gydymo tęsimo transportavimo metu, todėl kitoje gydymo įstaigoje atlikti gydymo veiksmai nedavė jokių rezultatų ir pacientas mirė.

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-394/2006), todėl vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, yra vienos iš svarbiausių vertybių, kadangi, jas pažeidus, ne visada galimas šių vertybių atkūrimas (sveikata) ar apskritai tampa neįmanomas (gyvybė, sveikata). Atitinkamai, kiekvieną netektį lydi labai sudėtingi, gilūs ir sunkūs išgyvenimai. Netekęs artimojo, žmogus netenka ir savo ankstesnių vaidmenų, kuriais jis buvo susietas su mirusiuoju (tėvo, motinos, vaiko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013).

40.       Pirmosios instancijos teismas neabejotinai tinkamai identifikavo vertybę, kuri nagrinėjamu atveju buvo pažeista, taip pat teisingai įvertino ieškovės patirtus išgyvenimus. Tokių išvadų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia. Priešingai, ir pati apeliante pripažįsta, kad ieškovės ir jos tėvo ryšys buvo ypač artimas ir glaudus, todėl ieškovė patyrė ypatingai skaudžius išgyvenimus dėl savo artimojo netekties. Be kitų byloje esančių įrodymų (ieškovės paaiškinimų, nuotraukų), šias aplinkybes patvirtina ir komisijos neįvertintas faktas, kad ieškovei netrukus po įvykio dėl patirtų išgyvenimų teko kreiptis į „MediCA“ kliniką, kurioje jai buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ir paskirti (duomenys neskelbtini) vaistiniai preparatai.

41.       Skundžiamame sprendime tinkamai buvo įvertintos ir kitos neturtinės žalos dydžiui nustatyti teisiškai reikšmingos aplinkybės (kriterijai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į pačios nukentėjusiosios (ieškovės) elgesį įvykio dieną. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, suprasdama situacijos rimtumą ir galimas pasekmes, dėjo maksimalias pastangas, siekdama pakeisti sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtą elgesį (neveikimą). Ieškovė, dėl pandemijos metu buvusių apribojimų pati negalėdama patekti į skubaus priėmimo patalpas, nuolatos telefonu kontaktavo su pacientu ir ragino jį reikalauti suteikti skubias gydymo paslaugas, taip pat skambino į priėmimo skyrių ir išsakė nusiskundimus dėl įstaigos neveikimo.

42.       Teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, gali būti vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kita vertus, kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis. Todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas atlygintinos žalos dydis nelaikytinas (nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

43.       Todėl stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, vadovavosi netinkamais kasacinio teismo praktikos pavyzdžiais ar nuo jos nukrypo. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtose kasacinio teismo nutartyse nustatyti individualūs neturtinės žalos dydžiai (jų piniginė išraiška) nepriklausomai nuo to, ar tų bylų faktinės aplinkybės panašios į šios bylos ar ne, neturėjo teismo precedento galios nagrinėjamai bylai ir neapribojo pirmosios instancijos teismo diskrecijos teisės nustatyti teisingą ieškovei atlygintinos žalos dydį. Kaip minėta, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl ir kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio klausimas pirmosios instancijos teismo galėjo būti (ir buvo) sprendžiamas tik pagal šioje byloje įvertintas svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, ieškovės asmeniškai patirtus neigiamus išgyvenimus, sukrėtimus ir kitus nepatogumus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo iš apeliantės priteistas neturtinės žalos atlyginimas ginčo situacijoje yra akivaizdžiai per didelis, prieštarauja teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

44.       Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo pritarti ir apeliacinio skundo argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovei iš apeliantės priteisdamas visas pirmosios instancijos teisme jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles.

45.       CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, pagal kurias šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

46.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad įstatyme nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių. Dėl to teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje, kurioje pareikštas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, klausimą, turi vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, tarp jų ir ta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

47.       Kita vertus, tam tikrais atvejais įstatymas suteikia teisę teismui nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertinus priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Toks nukrypimas, jeigu egzistuoja tam tikros priežastys ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, leistinas ir bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

48.       Kitaip tariant, ieškovei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis nagrinėjamoje byloje galėjo būti nustatytas ne tik pagal aritmetinę (skaitmeninę) paties reikalavimo išraišką (patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją), bet ir atsižvelgiant į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalys). 

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju egzistavo prielaidos nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Kaip matyti, vienintelis būdas ieškovei gauti didesnį neturtinės žalos atlyginimą, nei nustatė komisija, buvo kreipimasis į teismą. Pažymėtina, kad tikslus išankstinis neturtinės žalos dydžio įvertinimas ieškovei ir nebuvo įmanomas, kadangi jo nustatymas teisminiame procese nėra paremtas konkrečią piniginę išraišką turinčiais kriterijais. Tai reiškia, kad ieškovė bet kokiu atveju būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidas, kurias prašė atlyginti pirmosios instancijos teismo, nes inicijuojant civilinę bylą buvo būtina parengti procesinius dokumentus, dalyvauti posėdžiuose.

50.       Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju svarbu dar ir tai, kad ieškovės prašyta atlyginti bendra 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (1 500 Eur už ieškinio parengimą ir 500 Eur už atstovavimą teismo posėdyje) net nesiekia Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų priteisti bylinėjimosi išlaidų vidurkio. Dar daugiau, apeliantė būtent dėl to, kad visos jos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo atlygintos, yra atsisakiusi ir teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, kompensavimą. 

51.       Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nukrypimas nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos iš esmės yra pateisinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis) ir atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams (CPK 3 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš apeliantės skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma nemažinama. Šiame kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad nukrypimas nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės buvo galimas tik apeliantės, bet ne ieškovės naudai, nes dalis ieškovės reikalautos neturtinės žalos buvo pripažinta ir pagal komisijos sprendimą jai atlyginta dar iki ieškinio pateikimo teismui, su žalos dalimi atsakovė sutiko tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje, todėl jos ieškovei net nereikėjo įrodinėti. Toks interpretavimas reikštų, kad visais atvejais asmeniui, kuris, nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu tik dėl neturtinės žalos dydžio, siekia pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą ir pradeda civilinės bylos procesą, o jo ieškinys iš esmės patenkinamas (t. y. pripažįstama, kad buvo nustatytas netinkamas žalos dydis), nebūtų kompensuojama bylinėjimosi išlaidų dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės būtent tokia pozicija prieštarauja CPK 3 straipsnio 1 dalyje įvirtintam teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų aiškinimo principui.         

52.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ginčas yra išspręstas teisingai, o aptarti ir kiti apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio nepaneigia.  

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                        Dalia Kačinskienė

                                                Vilija Mikuckienė

                                                Antanas Rudzinskas