Administracinė byla Nr. A-3130-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00983-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2; 37.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK per mažo ploto sąlygomis. Gyvenamose patalpose neveikė ventiliacija, jose buvo didelė drėgmė, dėl to rūdijo metalinės lovos. Patalpose trūko oro, buvo tvanku. Vasarą buvo labai karšta, žiemą pravėdinti patalpas atsidarius langą buvo šalta. Dėl oro trūkumo pareiškėjui skaudėjo galvą, nepadėdavo net vaistai, todėl dėl skausmo negalėjo tinkamai išsimiegoti ir pailsėti, visuomet buvo suirzęs, nervingas. Gyvenamosiose patalpose buvo per mažai stalų, o esantys stalai buvo per maži, todėl jam tekdavo valgyti lovoje. Patalpose veisėsi kenkėjai. Kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK, pareiškėjo nuomone, buvo nežmoniškos, kankinančios, pažeidžiančios Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas.
3. Pravieniškių PN-AK, atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
4. Pravieniškių PN-AK nurodė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigoje kalėjo laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. Pareiškėjui patalpose teko pakankamas plotas. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl turėjo galimybę dienotvarkėje nustatytu laiku judėti savo būrio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, bendruose masiniuose renginiuose. Gyvenamos patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, buvo vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Patalpose buvo užtikrinama tinkama temperatūra. Pravieniškių PN-AK yra sudariusi sutartį su UAB „Dezinfa“, pagal kurią įstaigos objektuose periodiškai atliekami kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas tinkamomis ploto sąlygomis. Teismas nenustatė ir kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų. Todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AN nepadarė neteisėtų veiksmų pareiškėjui, dėl to nėra pagrindo jam priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III.

7. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti visiškai.
8. Pareiškėjas nurodo, kad iš jam tekusio ploto Pravieniškių PN-AK patalpose turėtų būti išskaičiuojamas ir baldų užimamas plotas. Pravieniškių PN-AK nepaneigė, kad jis buvo kalinamas patalpose, kuriose buvo per didelė drėgmė, netinkama temperatūra, veisėsi kenkėjai.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Kalėjimų departamentas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes. Byloje esantys įrodymai buvo pakankami tam, kad, juos įvertinęs pirmosios instancijos teismas, priimtų teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kalinimo Pravieniškių PN-AK metu būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas su skundais dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų neužtikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjo nuomone, padarytos dėl netinkamų jo kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
12. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Vadovaudamasi minėta ABTĮ nuostata, teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
14. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.
15. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m, o Taisyklių 111.2 punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m.
16. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo laikomas nuo 2013 m. gruodžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 21 d. (b. l. 20–25). Nuo 2013 m gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 10 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpose, o likusį laiką – bendrabučio tipo patalpose (b. l. 79).
17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to šiose patalpose vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-592-624/2017; 2015 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1003-858/2015). Įvertinusi karantino patalpos, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir joje buvusių lovų skaičių (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas) (b. l. 79), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas karantino patalpoje buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis – jam teko 3.13 kv. m šios patalpos ploto.
18. Įvertinusi byloje pateiktus Pravieniškių PN-AK duomenimis apie bendrabučio tipo patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, plotą ir jose įrengtų lovų skaičių (laikytų asmenų skaičius nėra žinomas) (b. l. 20–25, 28–29), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos bendrabučio tipo patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, t. y. jam teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m šių patalpų ploto. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo būti tik nakties metu, dienos metu pareiškėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (b. l. 36–49).
19. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad patalpos buvo apstatytos baldais, pažymėtina, jog nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenustatytas reikalavimas, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą, iš jo eliminuoti baldais užstatytą plotą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą, t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimą), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013). Kita vertus, ši aplinkybė savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kalinimo patalpos (kameros ploto) turėtų būti atimtas kalinimo patalpos (kameros) baldų užimamas plotas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06). Taigi baldų užimamas kalinimo patalpos (kameros) plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtų išgyvenimų intensyvumo lygį bei pažeidimo mastą, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus.
20. Byloje nėra duomenų dėl higienos normų pažeidimų Pravieniškių PN-AK. Atsakovo atstovas patvirtino, kad tinkama temperatūra laisvės atėmimo įstaigos patalpose yra užtikrinama. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Pravieniškių PN-AK taip pat yra periodiškai atliekami kenkėjų kontrolės darbai (b. l. 50–53). Pravieniškių PN-AK 2016 m. lapkričio 30 d. pažymoje Nr. 77-3193 (b. l. 80) ir 2016 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. S-27773 (b. l. 79) nurodyta, kad pareiškėjas ir kiti su juo laikyti nuteistieji dėl kalinimo sąlygų bendrabučio tipo patalpose skundų neteikė, dėl to Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos šių patalpų netikrino. Atsižvelgusi į minėtas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros, per didelės drėgmės, besiveisusių kenkėjų Pravieniškių PN-AK patalpose vertintini kaip nepagrįsti.
21. Taigi nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nagrinėjamu atveju padarė neteisėtus veiksmus, t. y. karantino patalpoje 7 paras pareiškėją kalino per mažo ploto sąlygomis ir tokiu būdu pažeidė Taisyklių 111.2 punktą. Todėl Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
22. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį (buvo kalinimas per mažo ploto sąlygomis), trukmę (7 paras) ir mastą (teko 3,13 kv. m karantino patalpos ploto), teisėjų kolegija pripažįsta, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui, o adekvati suma jo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra 50 Eur.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog visą ginčui aktualų laikotarpį Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo I. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti. Priteisti pareiškėjui I. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                            Laimutis Alechnavičius

                            Audrius Bakaveckas

                            Dalia Višinskienė