Civilinė byla Nr. e2-714-798/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00362-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 2 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pamario kapitalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Marių kooperatyvas“, uždarajai akcinei bendrovei „Pamario kapitalas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“ ir H. Č.,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti tarp atsakovių UAB „Pamario kapitalas“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ sudarytą 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-4627), niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikyti restituciją natūra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą –pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys yra tikėtai pagrįstas, nes nurodytos faktinės aplinkybės, pateikti reikalavimą pagrindžiantis įrodymai. Atsakovės yra nesąžiningos, nes teismuose vykstančių civilinių bylų procesų eigoje, siekdamos išvengti ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir trečiojo asmens BUAB „GJ baldai“ pareikštų reikalavimų galimo patenkinimo ir jų vykdymo, siekdamos nesąžiningo ketinimo pasėkoje perkelti ginčo nekilnojamąjį turtą tariamai sąžiningam įgijėjui ir tokiu būdu apsunkinti bei paralyžiuoti ieškovei bei trečiajam asmeniui galimai palankių teismo sprendimų įvykdymą, sudarė ginčo 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla reali grėsmė, kad atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ ir toliau perleidinės ginčo turtą kitiems asmenims.
4. Ieškovės teigimu, atsakovių nesąžiningumą patvirtina tai, kad 2020 m. birželio 18 d. ginčo sandoris tarp atsakovių UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“ buvo sudarytas Vilniaus apygardos teisme vykstant civilinei bylai Nr. e2-656-275/2021, kurioje ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra pareiškusi turtinio pobūdžio reikalavimą į ginčo turtą, perleistą šioje byloje ginčijamu 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sandoriu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąją apsaugos priemonę atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ nuosavybės teise priklausančiam turtui iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą –pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.
6. Teismas, įvertinęs pateiktą ieškinį ir jo priedus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
7. Remdamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, teismas nustatė, kad ieškovė yra inicijavusi civilinę bylą Nr. e2-1960-275/2019 dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr.0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Minėtoje byloje 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ginčo objektui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taikant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimo. Tačiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti 2020 m. gegužės 26 d. Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka.
8. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo turtas 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pagrindu perleistas naujajam įgijėjui UAB „Marių kooperatyvas“, o 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovei UAB „Pamario kapitalas“.
9. Teismas nustatė, kad nutarties priėmimo metu ginčo objektui nebuvo taikomi draudimai, susiję su nuosavybės teisės perleidimu.
10. Įvertinęs tai, kad ginčas kilęs dėl konkretaus turto, kuris buvo perleistas tretiesiems asmenims, vos per dvi dienas, kai nustojo galioti šiam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismas sprendė, kad yra būtinybė užtikrinti, jog šis turtas nebūtų perleistas kitiems asmenims, nes tai apsunkintų būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padarytų jį neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ atskirajame skunde prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, leidžiant skubų nutarties vykdymą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 38 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas, nes ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat ieškovė neįrodė ir grėsmės būsimo galimai jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
11.2. Ginčo turtas 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduotas nevaržant jokiems apribojimams, nes apeliacinio teismo nutartis buvo įsiteisėjusi, tuo tarpu kasacinis skundas į nagrinėtinų bylų sąrašą buvo įrašytas tik 2020 m. rugpjūčio 18 d.
11.3. Atsakovės vertinimu, aplinkybės, kad dėl ginčo turto vyksta du teisminiai procesai bei ginčo turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims per dvi dienas, kai nustojo galioti jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįrodo atsakovės nesąžiningumo, jau atliktų, atliekamų ar ketinamus atlikti veiksmų, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu ar ketinimu įsigytą turtą perleisti tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad nuo ginčo sandorio sudarymo praėję daugiau nei dešimt mėnesių, per kuriuos nėra nustatyta atsakovės bandymų perleisti ginčo turtą.
12. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, atsakovės ketinimą ginčo turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims. Aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys, neįrodo atsakovės suinteresuotumo siekti apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
12.2. Atsakovė turėjo teisę laisvai ir nevaržomai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu turtu, todėl pirmosios instancijos teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebuvo pagrindo išvadai, kad sutarties sudarymas po to, kai apeliacine tvarka buvo išnagrinėtas ginčas byloje ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, galėtų reikšti atsakovės nesąžiningumą.
12.3. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes nenurodyta duomenų apie ginčo turto vertę ir įsigijimą.
12.4. Ieškovės reikalavimas negali būti vertinamas kaip tikėtinai pagrįstas, kadangi ginčo turto pardavimas negalėjo pažeisti jos interesų. Turto grąžinimas atsakovės nuosavybėn ieškovei nesukuria teisių į turtą.
12.5. Ieškovė, siekdama įrodyti atsakovės nesąžiningumą, ieškinyje daug dėmesio skiria ginčo sutarties sudaryme nedalyvavusių subjektų (pvz., kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“, UAB „Kriaunų malūnas plius“, KB „Naujoji Kooperacija“, UAB „Pajūrio projektai“) ir su jais siejamų fizinių asmenų tariamai egzistuojančių tarpusavio ryšių aprašymui, nors tai nesusiję su nagrinėjama byla.
13. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo nutraukti apeliacinį procesą pagal atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ pateiktą atskirąjį skundą arba atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartį nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
13.1. Atskirasis skundas pateiktas praleidus apskundimo terminą, todėl apeliacinis procesas turi būti nutrauktas. Skundžiamos 2021 m. balandžio 8 d. nutarties apskundimo terminas skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo proceso šaliai dienos. Elektroninėje civilinės bylos kortelėje nėra nurodytas nutarties įteikimo atsakovei laikas, tačiau iš atsakovės į bylą pateikto teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašo turinio matyti, kad teisinių paslaugų teikimo sutartis sudaryta 2021 m. balandžio 19 d., taigi 2021 m. balandžio 19 d. atsakovei buvo žinoma apie pradėtą teismo procesą ir priimtą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas turėjo būti pateiktas 2021 m. balandžio 26 d., tačiau atskirasis skundas teismui pateiktas tik 2021 m. balandžio 28 d.
13.2. Ieškovė nurodė visus pagrindus, patvirtinančius jos teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Būtent atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“, sudarydamos ginčo sandorį, nesąžiningais tyčiniais veiksmais veikė tiek prieš ieškovę ir jos turtinius interesus, tiek prieš trečiąjį asmenį BUAB „GJ baldai“ ir jo kreditorius, ginčo turtą perleido žinodamos apie teismine tvarka vykstančias civilines bylas. Be to, pirmosios instancijos teismas tik priimdamas galutinį sprendimą šioje civilinėje byloje, pasisakys dėl reikalavimo teisės apimties, o nustatęs, kad ieškovė vis dėlto neturi reikalavimo teisės, šiuo pagrindu priims sprendimą atmesti ieškinį.
13.3. Atsakovės UAB „Marių kooperatyvas“ ir UAB „Pamario kapitalas“ dėl teismuose vykstančių civilinių bylų, siekdamos išvengti pareikštų reikalavimų galimo patenkinimo ir jų vykdymo, sudarė ginčo 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Ginčo turtas perleistas atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ tuo metu, kai apeliacinės instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, tačiau dar nesuėjo kasacinio skundo padavimo terminas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
16. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė Audito, apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie finansų ministerijos 2020 m. gegužės 15 d. patikrinimo aktą GT7-13; VĮ „Registrų centras“ išrašą dėl ginčo turto; 2020 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymą. Taip pat atsakovė pateikė prašymą prijungti prie civilinės bylos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021.
17. Atsakovė UAB „Marių kooperatyvas“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0033/15/02085; 2018 m. balandžio 18 d. UAB „Centro kubas–nekilnojamasis turtas“ turto ekspertizės aktą Nr. E-18-04-18-I85; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4744-275/2018; 2020 m. sausio 22 d. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie finansų ministerijos patikrinimo aktą Nr. GT7-1.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pateiktus įrodymus, nes jie yra susijęs su ginčo nagrinėjimu iš esmės ir neturi įtakos procesinio sprendimo rezultatui. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėdamas bylą teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovių pateiktų teismų procesinių sprendimų kopijos laikytinos perteklinėmis.
19. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir pagrindinė funkcija – tai siekis užtikrinti, kad teismo priimtas ieškovui galbūt palankus sprendimas būtų realiai įvykdytas ir jo vykdymas nebūtų apsunkintas.
20. Įstatyme nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis apibrėžia ir aplinkybes, kurias ieškovas turi įrodyti siekdamas, kad byloje būtų taikomos laikinosios apaugos priemonės. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Tokia grėsmė paprastai pripažįstama, kai laikinųjų apsaugos priemonių prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018). Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – sudaro privalomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
21. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Taigi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio argumentai bei pateikti įrodymai sudaro preliminarų pagrindą teigti, kad ieškinys yra pagrįstas, nes suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodyti jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitinka įstatymo nuostatas, nėra duomenų, kad ieškovės reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ir ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu. Pažymėtina, kad spręsdamas procesinio pobūdžio klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja bylos iš esmės, o tik preliminariai įvertina, ar yra tikimybė, jog bus priimtas ieškovei palankus sprendimas. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir vertindamas visus byloje esančius duomenys, taip pat pasisakys ir dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
23. Sprendžiant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, svarbu yra įvertinti asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, (ne)sąžiningumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie tai, kad atsakovas galimai atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga jį įrodyti. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra skirtos užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal byloje priimtą jam nepalankų teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020). Be kita ko, nesąžiningumas nustatomas, kai atsakovas siekia paslėpti, perleisti kitiems asmenims savo turtą, jį įkeisti ar kitokiu būdu realiai apsunkinti ieškovui galimybė įvykdyti jam palankų teismo sprendimą.
24. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes nustatė, kad egzistuoja reali grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovė ginčo turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims per dvi dienas, kai nustojo galioti šiam nekilnojamajam turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Taip pat dėl ginčo turto vyksta teisminiai procesai.
25. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, teigia, kad byloje nėra įrodytas atsakovės nesąžiningumas, nes ginčo turtas 2020 m. birželio 18 d. sandoriu buvo parduotas nevaržant jokiems apribojimams, o aplinkybės, kad dėl ginčo turto vyksta du teisminiai procesai bei ginčo turtas buvo perleistas tretiesiems asmenims per dvi dienas, kai nustojo galioti jam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįrodo atsakovės nesąžiningumo.
26. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-656-275/2021 nagrinėjamas ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinys atsakovei BUAB „GJ baldai“ dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo. Ši byla Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartimi buvo sustabdyta iki kol Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1957-275/2019 ir Nr. e2-1960-275/2019 (šiuo metu byla yra atnaujinta).
27. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 buvo nagrinėjamas ieškovės UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ bei BUAB „GJ baldai“ ieškinys atsakovei UAB „Marių kooperatyvas“ dėl nekilnojamojo turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana), ir ieškovės UAB „Idea In“ ieškinys atsakovėms BUAB „GJ baldai“, UAB „Marių kooperatyvas“ dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0033/15/02085 pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo – atsakovės UAB „GJ baldai“ atžvilgiu grąžinti nekilnojamąjį turtą: pastatą – administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius (inžinierinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. sprendimu ieškinius atmetė. Lietuvos apeliacinio teismas 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2021 m. birželio 29 d. nutartimi paliko galioti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį. Minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamąjį turtą perleidimo draudimą. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti Lietuvos apeliaciniam teismui 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. sprendimą, kuriuo ieškiniai buvo atmesti. Minėta apeliacinės instancijos teismo nutartis registro tvarkytojui buvo išsiųsta 2020 m. birželio 15 d., o 2020 m. birželio 18 d. atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-4627) dėl ginčo turto, esančio Vytauto g. 2, Trakų m., Trakų r. sav. (šios bylos nagrinėjimo dalykas).
28. Nutarties 26-27 punktuose nustatytos aplinkybės paneigia ieškovės ir pirmosios instancijos teismo argumentus, kad atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ ir UAB „Marių kooperatyvas“, būdamos nesąžiningos ir siekdamos išvengti prievolių įvykdymo, sudarė ginčo 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Kaip matyti, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-656-275/2021 ieškinio reikalavimų užtikrinimui laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, o Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1960-275/2019 laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, nustojo galioti įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarčiai (t. y. tą pačią dieną). Taigi, atsakovės ginčo 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį sudarė neesant pritaikytų jokių nekilnojamojo turto apribojimų. Tai, kad šios bylos ginčo sutartis buvo sudarytą praėjus kelioms dienoms po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartis buvo išsiųsta registro tvarkytojui, nesudaro pagrindo išvadai daryti apie atsakovės nesąžiningumą ir ketinimą vengti jai galimai kilsiančių prievolių vykdymo šioje byloje, kadangi atsakovės teisė disponuoti jai nuosavybes pagrindu priklausantį turtą nebuvo suvaržyta.
29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir pateikto ieškinio reikalavimus, pažymi, kad ieškovės argumentai dėl atsakovių nesąžiningumo sudarant 2020 m. birželio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. K1ES-4627), yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir šioje bylos stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neanalizuojamos ir nevertinamos. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria, nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Dėl ieškiniu pareikštų materialinių reikalavimų ir su jais susijusių aplinkybių, teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Kitų objektyvių duomenų ar aplinkybių, liudijančių apie atsakovių UAB „Pamario kapitalas“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ galimą nesąžiningumą, t. y. apie jų ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti ginčo turtą, turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo sprendimą, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.
30. Proporcingumo, ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2699/2011; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimą byloje UAB „JGK Statyba“ ir G. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 3330/12). Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje.
31. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad atsakovė atskirąjį skundą pateikė praleidusi terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. balandžio 8 d. buvo priimta skundžiama nutartis, kuri 2021 m. balandžio 9 d. buvo išsiųsta šalims. Duomenų apie skundžiamos nutarties įteikimą atsakovei UAB „Pamario kapitalas“ byloje nėra. Atsakovė UAB „Pamario kapitalas“ 2021 m. balandžio 21 d. teismui pateikė prašymą dėl prisijungimo prie elektroninės bylos kortelės, o atskirąjį skundą dėl 2021 m. balandžio 8 d. nutarties pateikė teismui 2021 m. balandžio 28 d. Taigi, darytina išvada, kad nutarties dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo terminas praleistas nebuvo.
32. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Atsakovės UAB „Pamario kapitalas“ ir UAB „Marių kooperatyvas“ pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021 22 punktas). Taigi tol, kol nėra priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendžiant atskirus procesinio pobūdžio klausimus, laikytinas pernelyg ankstyvu bei neatitinkančiu CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Teisėjas Antanas Rudzinskas