Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-23-927/2025
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00084-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.12; 21.9.9; 21.9.10;
21.14.9
(S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2025 m. rugpjūčio 28 d.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,
sekretoriaujant Vilenai Antonovičei, Simonai Soloduchai, Kristinai Tabakajevienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B.,
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Kristinai Prygunkovienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė), j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 27 d., vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl pažeidimo nepripažino, nesutiko su VMI pareiškimu. Pateikė papildomus dokumentus, kurie, jos vertinimu, pagrindžia, jog įsiskolinimas VMI atsirado tik nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Paaiškino, kad Bendrovė 2024 m. lapkričio 13 d. iš VMI gavo nurodymą patikslinti deklaracijas ir įsiskolinimas atsirado tik jas patikslinus, todėl iki tos datos negalėjo padaryti nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsniu 1 dalyje, nes skolos VMI nebuvo. Tvirtino, kad šiuo metu yra įsiskolinimas, tačiau VMI inicijavus Bendrovei iškelti bankroto bylą, teismas atsisakė. Pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo vykdyti atsiskaitymai su kitais kreditoriais, įsiskolinimo VMI neturėjo. Tik atsiradus skolai iškart sumokėdavo VMI. Iki 2024 m. gruodžio 17 d. vykdydami veiklą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tvirtino, kad žino kreditorių eilę ir nebūtų jos pažeidusi, jeigu būtų susidariusi skola VMI. Akcentavo, kad įsiskolinimas VMI atsirado tik patikslinus deklaraciją 2024 m. gruodžio mėnesį, o nuo tos datos kreditorių eilės nepažeidė.
VMI atstovė teismo posėdyje nesutiko su administracinėn atsakomybė traukiamos G. B. pozicija ir pažymėjo, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte yra nustatyta tvarka, kada mokesčių mokėtojas turi deklaruoti mokesčius, ta aplinkybė, kad deklaravo vėliau, nereiškia, kad už tą laikotarpį nereikia sumokėti mokesčių. Tokiu atveju gali būti, kad yra nepateikiamos mokesčių deklaracijos arba pateikiamos netikslios, ir per tą laikotarpį asmuo gali atsiskaitinėti su kitais kreditoriais, o VMI neturi galimybės nukreipti išieškojimą į banko sąskaitas, nors realiai asmuo yra valstybei skoloje. VMI atstovė tvirtino, kad G. B. turėjo galimybę žinoti, kad realiai yra skolinga VMI, nes atlieka įvairius sandorius ir įmonės vadovas turi žinoti, kad bus skola mokesčių inspekcijai. Gali būti tokia situacija, kad atlieka sandorius, sugalvoja, kad deklaruos vėliau už šitą laikotarpį, bet veiklą vykdo ir žino, kad mokesčius reikia mokėti ir deklaruot įstatymų nustatyta tvarka. Už tą laikotarpį skola buvo, nors deklaruota nepriemoka vėliau. Pažymėjo, kad Bendrovei buvo keliama bankroto byla pagal VMI pareiškimą, tačiau teismas atsisakė kelti bankroto bylą dėl to, kad joks bankroto administratorius nepareiškė noro ją administruoti, todėl Bendrovei nuo 2025 m. birželio 10 d. yra Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva pradėta likvidavimo procedūra. Tai rodo, kad bendrovė sunkumų su atsiskaitymais turėjo ir anksčiau. Prašė teismo už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą paskirti G. B. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytos baudos vidurkį atitinkančią 2200 Eur baudą.
VMI pareiškime nurodė, kad Bendrovė, kurios vadovė nuo 2023-09-11 yra G. B., yra VMI skolininkė. 2025 m. balandžio 25 d. duomenimis Bendrovės nepriemoka valstybės biudžetui yra 14575,18 eurų. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Pareiškime pažymima, kad mokėtina prievolė susidarė anksčiau nei teisės išieškoti data, kadangi Bendrovė mokėtinus mokesčius deklaravo vėliau, nei Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte nustatyta tarka. Pagal VMI turimą informaciją Bendrovė turi sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas. Išanalizavus pateiktus banko duomenis, nustatyta, kad Bendrovė prioritetą skyrė kitiems kreditoriams, o ne VMI. Nurodo, jog jeigu G. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, nebūtų atlikusi pareiškime nurodytų mokėjimų, o pervestas sumas būtų skyrusi nepriemokai dengti, skola valstybės biudžetui būtų ženkliai mažesnė. Pareiškėjo nuomone, pareiškime nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovė atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydama pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI ir dėl tokių Bendrovės vadovės G. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Pareiškėjo vertinimu, Bendrovės vadovė G. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, o nustatyti duomenys pagrindžia, kad 2023-04-01 iki 2025-02-27, kad G. B. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovė pažeidė kreditoriaus VMI interesus.
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo teisena G. B. atžvilgiu pradėta pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. G. B., kaip Bendrovės vadovė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už tai, kad padarė vieną iš šioje ANK normoje išvardytų alternatyvių veikų – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitas teisės aktų nuostatas.
CK 6.9301 straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, jog CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.9301 straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
G. B., žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams VMI vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Teismo posėdyje G. B. nepripažino pažeidusi kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvirtino, kad įsiskolinimas VMI atsirado tik nuo 2024 m. gruodžio 17 d., pateikus patikslintą mokesčių deklaraciją VMI, todėl iki minėtos datos negalėjo žinoti apie įsiskolinimą ir dėl šios priežasties vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais. Tuo tarpu VMI atstovė nesutiko su tokia administracinėn atsakomybėn traukiamos G. B. pozicija ir teigė, kad Bendrovės vadovas žino apie tai, kokią veiklą vykdo Bendrovė, rengia veiklos ataskaitą, todėl deklaracijos su tais duomenimis nepateikimas arba netikslių duomenų pateikimas laikytinas siekiu išvengti mokėtinų mokesčių, žinant, kad pateikus deklaraciją teks sumokėti mokesčius, todėl šiuo atveju minėta aplinkybė nešalina G. B. atsakomybės.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
Teismas, pritardamas VMI atstovės pozicijai, mano, kad G. B. nurodyta aplinkybė, jog įsiskolinimas VMI už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. atsirado tik nuo 2024 m. gruodžio 17 d. Bendrovei pateikus patikslintą deklaraciją niekaip nešalina jos atsakomybės. Pati G. B. paaiškino, kad Bendrovė rengia detalias finansines ataskaitas, todėl sutiktina su VMI atstovės pozicija, jog Bendrovės vadovė negalėjo nežinoti apie mokėtinus mokesčius mokesčių administratoriui. Taip pat teismas pažymi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 5 punkte numatyta mokesčių mokėtojo pareiga laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, todėl netikslios ar ne laiku pateiktos mokesčių deklaracijos pateikimas yra laikytinas mokesčių mokėtojo pareigų nevykdymu ir ši aplinkybė nešalina vadovo atsakomybės.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, jos kaltę patvirtina rašytinė administracinio nusižengimo bylos medžiaga: VMI pareiškimas dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo su priedais; banko sąskaitų išrašai bei kiti rašytiniai įrodymai. Aptartų duomenų visuma patvirtina, G. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini) “, vadove, žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, esant įsipareigojimams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2025 m. vasario 7 d, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tokiu būdu nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad G. B. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Dėl nuobaudos individualizavimo
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Darydamas nusižengimą asmuo prisiima galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ir kitų aktų dėl administracinių nusižengimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Skiriant nuobaudą G. B. teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltės formą (tiesioginė tyčia), pažeidėjos asmenybę, į tai, kad nenustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms G. B. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta didesnė nei minimali piniginė nuobauda (ANK 120 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 675 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r ė :
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti, kad: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo paskirtyje nurodant - administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-23-927/2025. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Jolanta Bagdonienė