Civilinė byla  Nr. e2S-405-392/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29620-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą nustatyti skolininko turto dalį, esančią bendra su kitais asmenimis nuosavybe, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, A. J. ir T. J.. 

Teismas        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel“ kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei T. J. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2.       Suinteresuotas asmuo antstolis Robertas Vasiliauskas pateikė atsiliepimą, kuriame su pareiškėjo prašymu sutiko.

3.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. J. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad šiuo metu niekur nedirba, paskolą pasiėmė, kai dar nebuvo susituokusi, todėl paskola yra jos asmeninė.

4.       Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. J. su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad apie sutuoktinės T. J. paskolą nežinojo, ji paimta iki santuokos sudarymo ir yra jos asmeninė skola.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Sergel“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-16748-391/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. J. išieškotojos UAB „Sergel“ naudai. Suinteresuoti asmenys A. J. ir T. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Skolininkės T. J. prievolė, kurią vykdo antstolis, atsirado iki suinteresuotų asmenų santuokos įregistravimo. Vadovaujantis CK 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinama T. J. prievolė, kuri atsirado iki santuokos įregistravimo, todėl, teismas sprendė, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą ir nustatyti, kad skolininkei T. J. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Suinteresuotas asmuo (apeliantas) Robertas Vasiliauskas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir tenkinti išieškotojo UAB „Sergel“ prašymą, nustatant, jog skolininkei T. J. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu A. J. priklauso ½ sutuoktinio gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodo, kad atliekant vykdomuosius veiksmus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės, nustatyta, kad skolininkė yra santuokoje ir turi turto, kuris skolininkei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tam tikras daiktas ar turtas, įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors skolos išieškojimas vykdomas nuo 2014 metų, o skolininkės ir sutuoktinio santuoka įregistruota 2015 metais, aplinkybė, kad skolininkė įgijo prievolę prieš santuokos su A. J. įregistravimą, nekeičia turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu. Byloje nėra duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimą, po santuokos įregistravimo A. J. gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos yra bendroji jungtinė jo ir skolininkės nuosavybė, į kurią gali būti nukreiptas įsiskolinimo pareiškėjai išieškojimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.

10.       Byloje nustatyta, kad antstolis Robertas Vasiliauskas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-16748-391/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės T. J. išieškotojos UAB „Sergel“ naudai. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkei T. J. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, kad skolininkės prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.110 straipsnio 1 dalimi, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies. Taigi šiame straipsnyje nėra įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą pagal prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo, į bendrąją nuosavybe esantį asmeninį skolininko turtą. Pagal prievoles, atsiradusias iki santuokos įregistravimo, turi būti išieškoma iš sutuoktiniui priklausančios asmeninės bendro turto dalies. Vadinasi, išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis.

12.       Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pažymėtina, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie skolininkės ir jos sutuoktinio santuokos nutraukimą. Vadinasi po santuokos įregistravimo A. J. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė A. J. ir skolininkės T. J. nuosavybė.

13.       Vykdymo proceso normos numato galimybę išieškojimą iš fizinių asmenų nukreipti į asmeninį turtą, dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnis), kas nagrinėjamoje byloje ir buvo padaryta.

14.       CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys skolininkė ir A. J. neteikė į bylą įrodymų, kad yra būtinybė teismui nukrypti nuo lygių dalių principo. Taigi byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Vertinant tai, kas išdėstyta, yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.

15.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirasis skundas tenkintinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas tenkintinas, nustatytina, kad skolininkei T. J. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų, įskaitant jo darbo užmokestį, gaunamą iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjas                                                                         Virginijus Kairevičius