Civilinė byla Nr. e2YT-800-1081/2019

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00076-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija

2.5.5.; 3.4.5.19.

(S)

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 13 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Kristina Vorienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Kanareikinai, 

dalyvaujant pareiškėjos S. S. atstovui advokatui E. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B. ir S. P. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

pareiškėja S. S. kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos O. P. mirties, priimti. Nurodė, jog pareiškėjos mama O. P. 2006 m. gruodžio 20 d. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukteriai S. S.. O. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Pareiškėja žinojo apie sudarytą testamentą, tačiau nežinojo apie įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti, manė, jog po palikėjo mirties testamentis įpėdinis iš karto įgyja nuosavybės teisę į testamentu paliktą turtą, todėl nesikreipė  įnotarų biurą. Praėjus trims mėnesiams po mamos mirties nuvyko į valstybės įmonę “Registrų centras” perregistruoti nuosavybės teisių ir ten sužinojo, jog pirmiau turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau jau buvo praleidusi įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą. Terminą praleido nežymiai, paveldimu turtu pagal susitarimą naudojasi pareiškėjos tėvas S. P., kuris taip pat yra sudaręs testamentą pareiškėjos naudai, kitų asmenų teisių termino atnaujinimas nepažeidžia, todėl prašo terminą atnaujinti.

Suinteresuotas asmuo G. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko. Nurodė, jog neprieštarauja, kad jo seseriai S. S. būtų atnaujintas terminas mamos palikimui priimti. Į po O. P. mirties likusį palikimą nepretenduoja, apie surašytą testamentą žinojo, todėl pareiškimą prašė tenkinti, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. 

Suinteresuotas asmuo S. P. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko. Nurodė, jog dukra S. S. per nustatytą terminą palikimo nepriėmė dėl teisinių žinių trūkumo. Jis į mirusiosios O. P. palikimą nepretenduoja, pats yra sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka pareiškėjai, sutinka, kad O. P. palikimą priimtų jų dukra S. S.. Pareiškimą prašė tenkinti, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

         Teismo posėdyje pareiškėjos S. S. atstovas pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog pareiškėja laiku nesikreipė dėl mamos palikimo priėmimo dėl teisinių žinių stokos, su mamos mirtimi susijusių neigiamų išgyvenimų, o kai sužinojo apie įstatyme nustatytą palikimo priėmimo tvarką, jau buvo praleidusi terminą palikimui priimti. Terminas praleistas nežymiai, suinteresuoti asmenys termino atnaujinimui neprieštarauja, todėl mano, jog yra pagrindas terminą atnaujinti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis, pareiškėjos S. S. atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog pareiškėjos motina O. P. 2006 m. gruodžio 20 d. sudarė testamentą, notarinio registro Nr. 5044, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, turtines ir neturtines teises paliko dukrai S. S.. O. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties likę įpėdiniai pareiškėja ir suinteresuoti asmenys S. P. bei G. B. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė. Pareiškėja, žinodama apie mamos testamentą, manė, jog to užtenka nuosavybės teisės perėjimui, todėl praėjus trims mėnesiams nuvyko į valstybės įmonę „Registrų centras“ perregistruoti nuosavybės teisių ir tik tada sužinojo, jog turėjo kreiptis į notarų biurą.  Pareiškėja į teismą kreipėsi 2019 m. sausio 29 d. Iki 2019 m. vasario 4 d. O. P. palikimo priėmimo faktų neužregistruota.

Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad pareiškėjai terminas palikimui po jos motinos O. P. mirties priimti pasibaigė 2019 m.  sausio 7 d.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėja neturėjo teisinių žinių apie palikimo priėmimo tvarką ir terminus, ji sąžiningai klydo, manydama, jog pakanka vien testamento nuosavybės teisėms po palikėjo mirties perimti, todėl laiku nesikreipė į notarų biurą. Sužinojusi, jog yra praleistas terminas palikimui priimti, nedelsdama kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos ir kreipėsi teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. 

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjos elgesys rodo, jog ji turėjo valią priimti palikimą. 

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys pareiškėjos tėvas S. P. ir brolis G. B. pareiškimui neprieštaravo, patvirtino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad terminas praleistas nežymiai, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos S. S. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos O. P. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,

n u t a r i a:

prašymą tenkinti.

atnaujinti pareiškėjai S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jos motinos O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja                                                          Kristina Vorienė