| Administracinė byla Nr.eI2-3622-535/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09327-2023-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
|
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 20 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas A. R. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo: panaikinti Migracijos departamento 2023-10-27 sprendimą Nr.23S193988; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Migracijos departamentas 2023-10-27 Sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas skunde nurodo, kad ketindamas dirbti Bendrovėje plytų mūrininku (trūkstamų profesijų sąraše), Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas paduotas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytais pagrindais (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Atsakovas priėmė sprendimą Nr. 23S30476 išduoti leidimą laikinai gyventi galiojantį iki 202503-09. Pareiškėjas gavo atsakovo 2023-10-27 sprendimą Nr. 23S193988, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodo: „<...>Duomenys apie užsienietį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. <...> nustatyta, kad A. R. Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022-07-12 iki 2022-10-07, šiuo laikotarpiu A. R. Bendrovėje dirbo turėdamas nacionalinę vizą išduotą Lenkijoje. Už 2022 m. liepos mėn. Bendrovė jam išmokėjo 560 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. rugpjūčio mėn. — 800 Eur, už 2022 m. rugsėjo mėn. — 618,18 Eur, už 2022 m. spalio mėn. — 179,88 Eur. A. R. Bendrovėje vėl įdarbintas nuo 2023-03-17 ir nei vieną mėnesi nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis — 1060 Eur, už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 402,22 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. balandžio mėn. — 442,63 Eur, už 2023 m. gegužės - rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas, už 2023 m. rugsėjo mėn. — 841 Eur. <...> Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1060 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Dar daugiau, užsienietis, kreipdamasis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės , sudarantis 740 Eur. Pažymėtina, kad pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA2. Atsižvelgus i Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenis, t. y., kad užsieniečiui yra nemokamas ar mokamas darbo užmokestis mažesnis nei MMA ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsienietis negauna (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos — darbo užmokestis), yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje. Vertinant A. R. ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad užsieniečiui anksčiau ne buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje įdarbintas tik nuo 2022-07-12<...>“. Atsakovas skundžiamame sprendime nurodo: <...>Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1060 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad užsieniečiui sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės<...> Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. ir 35 str. 1 d. 2 p.
Atkreipia dėmesį, kad Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte kaip vienas pagrindų neišduoti leidimo laikinai gyventi nurodyta: <.. .>duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau — dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; <.> Pažymi, kad pareiškėjas pats nepateikė jokių duomenų, kurie neatitinka tikrovės — duomenys buvo pateikti jo darbdavio - UAB „Solikar group“ , kai bendrovė teikė departamentui Tarpininkavimo raštą.
Nurodo, kad pareiškėjas UAB „ Solikar group“ dirbo nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2023 m. balandžio 4 d. pagal Lenkijos Respublikos išduotą vizą. Per tą laiką kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Departamentas leidimą gyventi išdavė 2 mėnesiams, o vėliau pareiškėjui pareiškus pretenzijas darbdaviui ir šiam pateikus prašymą Migracijos departamentui, pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi 2 metams. Pareiškėjas Darbo sutartį su Bendrove sudarė 2023-04-19,šioje sutartyje yra nurodyta neteisinga sudarymo data (vietoje “2023” nurodyta “2022”)., darbo sutartį sudarė 2023-07-12. Darbo sutartyje nurodyta, kad pareiškėjas susitarė dirbti plytų mūrininku už 1060 Eur ir ne mažiau valstybės nustatyto MMA1 etato, mokant du kartus per mėnesį. Darbo sutarties 7 punkte nurodyta, kad sutartis įsigalioja ir pareiškėjas pradeda dirbti, kai gaunama nacionalinė D viza. Sutartis nuo šios dienos pradėjo galioti ir turėjo būti vykdoma, tame tarpe ir mokamas nurodytas atlyginimas. Pareiškėjas pagal šią sutartį faktiškai bendrovėje nuo 2023-04-19 iki 2023-08-15.Nurodo, kad pareiškėjo ir Bendrovės sudarytoje 2023-04-19 Darbo sutartyje buvo nustatytas tokio paties dydžio darbo užmokestis kaip ir nurodytas tarpininkavimo rašte, tačiau užmokestis buvo išmokėtas tik dalinai. Pagal banko Paysera išrašą pagal darbo užmokestis buvo mokamas nuo 2023-04-19 iki 2023-07-20. Mokėto darbo užmokesčio dydis nesiekė nurodyto Darbo sutartyje. Todėl atsakovo argumentas, kad „užmokestis išmokėtas nebuvo“, taip pat tai, kad pareiškėjas „kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės“ yra nepagrįsti, nes tuo metu, kai buvo kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo užmokestis pareiškėjui dar nebuvo mokamas, todėl pareiškėjas negalėjo žinoti, kad duomenys „neatitinka tikrovės“.
Tai, kad pareiškėjo darbdavys (UAB „Solikar group“) nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį (nemokėjo viso nurodyto sutartyje darbo užmokesčio), kaip buvo įsipareigojęs pagal atsakovui pateiktą Tarpininkavimo raštą ir Darbo sutartį, nėra pareiškėjo kaltė. Pareiškėjas vykdė savo įsipareigojimus pagal sudarytą su bendrove Darbo sutartį, tuo pačiu ir pagal teisės aktų nuostatas. Jis atvykęs į šalį dirbo, nepasisekus vienoje darbo vietoje, susirado kitą darbdavį — UAB A2 Building Solutions. Dėl UAB „Solikar Group“ įsipareigojimų pagal Darbo sutartį nevykdymo, pareiškėjas ruošiasi pateikti ieškinį teismui, reikalaujant išmokėti skolą dėl neišmokėto darbo užmokesčio.
Pareiškėjas yra sudaręs 2023-08-28 Darbo sutartį su UAB A2 Building Solutions. Ši sutartis įsigalioja nuo leidimo laikinai gyventi gavimo. 2023-08-28 pareiškėjas padavė prašymą Migracijos departamentui dėl darbdavio pakeitimo. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą , atsakovas nesilaikė galiojančių teisės aktų ir priėmė sprendimą, paveikusį kitą asmenį - pareiškėją, kuriam įsigaliojus jis gali patirti turtinę ir neturtinę žalą.
Atsakovas Migracijos departamentas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2022-08-25 pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau - leidimas gyventi) tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Solikar group“ (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p.). 2023-03-17 Migracijos departamentas priėmė sprendimą Nr. 23S30476 išduoti leidimą laikinai gyventi.
Vykdant užsieniečių kontrolę, duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022-07-12 iki 2022-10-07, šiuo laikotarpiu pareiškėjas Bendrovėje dirbo turėdamas nacionalinę vizą, išduotą Lenkijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas atlyginimas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Už 2022 m. liepos mėn. Bendrovė jam išmokėjo 560 Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. rugpjūčio mėn. - 800 Eur, už 2022 m. rugsėjo mėn. - 618,18 Eur, už 2022 m. spalio mėn. - 179,88 Eur. Pareiškėjas Bendrovėje vėl įdarbintas nuo 2023-03-17 ir nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis - 1060 Eur., už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 402,22 Eur darbo užmokesčio, už 2023 m. balandžio mėn. - 442,63 Eur, už 2023 m. gegužės - rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas, už 2023 m. rugsėjo mėn. - 841 Eur.
Siekiant patikslinti aplinkybes dėl pareiškėjo darbo sąlygų Bendrovėje, 2023-10-12 per MIGRIS komunikaciją el. paštu Migracijos departamentas kreipėsi į Bendrovę, kad pateiktų paaiškinimą dėl pareiškėjo darbo ir mokėjimo už jį. Bendrovė jokio paaiškinimo nepateikė.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, 2023-10-27 priėmė sprendimą Nr. 23S193988 panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų - užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau - Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui - bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi - 1 MMA.
Pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose. LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050- 662/2019 konstatavo, kad „Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose“. Pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir minėtą teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas pateikė naują prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją pas tą patį darbdavį, todėl atsižvelgiant į esamas aplinkybes mano, kad ginčas neturi tikslo.
Teismas
konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo. Remiantis rašytiniais administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022-08-25, ketindamas dirbti UAB „Solikar group“ plytų mūrininku, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje).
2023-03-17 Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui. Departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė. Buvo nustatyta, kad pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022-07-12 iki 2022-10-07, šiuo laikotarpiu jis dirbo, turėdamas nacionalinę vizą, išduotą Lenkijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui visą darbo Bendrovėje laikotarpį buvo mokamas atlyginimas, mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (MMA). Už 2022m. liepos mėn. Bendrovė jam išmokėjo 560Eur darbo užmokesčio, už 2022 m. rugpjūčio mėn. – 800 Eur, už 2022 m. rugsėjo mėn. – 618,18 Eur, už 2022 m. spalio mėn.-179,88 Eur. Pareiškėjas Bendrovėje vėl įdarbintas nuo 2023-03-17 ir nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 1060 Eur. Už 2023 m. kovo mėn. išmokėta 402,22 Eur, už 2023 m. balandžio mėn. – 442,63 Eur, už 2023 m. gegužės – rugpjūčio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokėtas, už 2023 m. rugsėjo mėn. – 841 Eur. 2023-10-12 atsakovas per MIGRIS komunikaciją ęl. paštu kreipėsi į Bendrovę dėl paaiškinimo pateikimo, tačiau atsakymas nebuvo gautas. Departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją, sutinkamai su Įstatymo nuostatomis 2023-10-27 priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. o.
Leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus nustato Įstatymo 40 straipsnio 1 dalis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau - Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį.
Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis) , ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. Įstatymo 35 straipsnio 1 d. 5p. numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, kad užsieniečiui bus mokamas 1060 Eur darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad jam sulygtas darbo užmokestis išmokėtas nebuvo, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos buvimo Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas iš Bendrovės, sudarantis 740 Eur. Pakankamas pragyvenimo lėšų dydis Lietuvos Respublikoje yra 1 MMA (MMA 2022 m. -730 Eur; MMA 2023 m. - 840 Eur). Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo mokamas darbo užmokestis, mažesnis nei MMA, jis neturėjo jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, o prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo jis nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
Atsakovas įvertino pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika. Nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi, Lietuvos Respublikoje jis įdarbintas nuo 2022-07-12. Jis neturi ilgalaikių ekonominių bei šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai, nustatęs, jog duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.) bei pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nustatyti Įstatymo 50 str. 1 d. 2 p. numatyti pagrindai, pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi panaikintas pagrįstai ir teisėtai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-10 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019).
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas, todėl skundžiamas Departamento 2023-10-27 sprendimas Nr. 23S193988, laikytinas teisėtu ir pagrįstu , atitinkančiu VAĮ nuostatas, ir nėra pagrindo jį naikinti remiantis nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais argumentais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. R. skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja i Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Arūnas Kaminskas
Ina Kirkutienė