Civilinė byla Nr. e2-683-912/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00352-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.2.2; 3.4.4.5.1; 3.3.2.6.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rasos Gudžiūnienės ir T. V. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. J. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lensona“ bankroto bylą, jos nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“. Nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. Teismas 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patvirtino UAB „Lensona“ kreditorių reikalavimų sąrašą (civilinė byla Nr. eB2-286-656/2024).

2.       Pareiškėjas D. J. prašė:

2.1.                      patvirtinti jo pirmos eilės pirmo etapo 11 272,85 Eur finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „Lensona“  nemokumo byloje;

2.2.                      jeigu teismas nuspręstų, kad LUAB „Lensona“ ir pareiškėjo darbo santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., tenkinti alternatyvų reikalavimą, priteisti pareiškėjui iš LUAB „Lensona“ 11 204,09 Eur (7 420,97 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už neatsiskaitymą laiku už 6 mėn.; 3 460,36 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtą darbo užmokestį; 322,76 Eur (atskaičius mokesčius) nepanaudotų atostogų išmoką) ir įtraukti pareiškėją į LUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą.

3.       Pareiškėjas finansinį reikalavimą kildino iš darbo teisinių santykių. Jis nurodė, kad buvusi darbdavė LUAB „Lensona“ neatsiskaitė su pareiškėju už 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. birželio mėn., taip pat nesumokėjo atostoginių ir išeitinės išmokos, iš viso – 11 272,85 Eur. Pareiškėjas reikalavimą grindė tokiais rašytiniais įrodymais: pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 23 d. darbo sutartimi; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus sprendimu „Dėl apdraustojo(ųjų) duomenų neįrašymo pagal UAB „Lensona“ (draudėjo) pranešimą“; darbo užmokesčio lapeliais; darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiu; atskiruoju skundu dėl bankroto bylos LUAB „Lensona“ iškėlimo; 2022 m. balandžio 21 d. elektroniniu laišku bendrovės vadovui; 2022 m. balandžio 22 d. prašymu teismui dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo D. J. pirmos eilės pirmo etapo 3 566,70 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje.

5.       Teismas nurodė, kad buvęs LUAB „Lensona“ vadovas V. S. nebendradarbiauja su nemokumo administratore bei teismu, neteikia procesinių dokumentų, neperduoda bendrovės dokumentų, nors jam už šios pareigos nevykdymą paskirta bauda, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

6.       Teismas nelaikė pareiškėjo pateiktų darbo užmokesčio lapelių apie neišmokėtas darbines pajamas tinkamais įrodymais, nes jie nepasirašyti atsakingų asmenų.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė darbo sutartį, pagal kurią dirbo LUAB „Lensona“ teisininku, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio (darbo užmokesčio apskaičiavimo) išrašą, pagal kurį pareiškėjui apskaičiuota 16 888,03 Eur pareiginė alga, 1 646,87 Eur atostoginiai už 2021 m. rugpjūčio mėn. – 2022 m. birželio mėn. laikotarpį, nurodant, kad pareiškėjas atleistas 2022 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 62 straipsnio 2 dalies pagrindu.

8.       Teismas įvertino tai, kad 2022 m. birželio 3 d. įsiteisėjo nutartis, kuria iškelta LUAB „Lensona“ bankroto byla, t. y. nuo šios datos teisę veikti bankrutuojančios bendrovės vardu turėjo tik nemokumo administratorius. Dėl to pareiškėjas anksčiausiai iš darbo galėjo būti atleistas pagal DK 62 straipsnio 2 dalį ne 2022 m. birželio 14 d., bet 2022 m. birželio 29 d. Nemokumo administratorius su pareiškėju nenutraukė darbo sutarties, nes pareiškėjo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 1 d. Dėl to teismas pripažino darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščio (darbo užmokesčio apskaičiavimo) išrašą nepatikimu įrodymu ir juo nesivadovavo.

9.       Teismas atsižvelgė į nemokumo administratorės pateiktus LUAB „Lensona“ buhalterinės apskaitos programos duomenis apie pareiškėjui apskaičiuotą pareiškėjo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2021 rugsėjo 1 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., taip pat į tai, kad nėra duomenų apie darbo užmokesčio išmokėjimą pareiškėjui, ir patvirtino jo 3 566,70 Eur finansinį reikalavimą.

10.       Pareiškėjas nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo nedarbingas. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis rengė procesinius dokumentus po to, kai baigėsi jo nedarbingumo laikotarpis (2022 m. balandžio  22 d. prašymą pratęsti terminą procesiniams dokumentams, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1890-933/2022), ir siuntė juos bendrovės vadovui elektroniniu paštu vykdydamas darbo funkcijas. Pareiškėjas neprašė apklausti liudytojų, nesirėmė jų parodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnis). Buhalterinės apskaitos programoje nėra duomenų apie pareiškėjui priskaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 1 d. Teismas atmetė pareiškėjo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, kildinamą iš darbo teisinių santykių už 2022 m. sausio 1 d. – 2022 m. birželio 1 d. laikotarpį.

11.       Pareiškėjas neįrodė, kad jo darbo santykiai su LUAB „Lensona“ tęsėsi po VSDFV 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo priėmimo. Teismas konstatavo, kad 2021 m. lapkričio 30 d. pasibaigė pareiškėjo darbo teisiniai santykiai su LUAB „Lensona“.

12.       Pareiškėjas apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti 2021 m. rugsėjo 16 d., kai jam nebuvo išmokėtas atlyginimas. Vėliausiai apie savo teisės pažeidimą pareiškėjas turėjo suvokti, gavęs VSDFV 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą. Pareiškėjas neskundė nurodyto sprendimo. Pareiškėjas neįrodė, kad jo darbo teisiniai santykiai tęsėsi iki 2022 m. birželio mėn. Pareiškėjas 2024 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą priteisti netesybas pagal DK 147 straipsnį praleidęs ieškinio senaties terminą net ir skaičiuotiną nuo pareiškėjo nurodytos darbo teisinių santykių pabaigos datos.

13.       Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas terminui atnaujinti, t. y. nepagrindė, kad nesuprato apie savo teisės pažeidimą gavęs VSDFV sprendimą ar administratoriaus nurodytu momentu (2021 m. rugsėjo 16 d.), kai jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, ar kad buvo objektyvios priežastys nepareikšti alternatyvaus reikalavimo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Pareiškėjas D. J. atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį – įtraukti pareiškėjo pirmos eilės pirmo etapo 11 272,85 Eur reikalavimą į LUAB „Lensona“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą; jeigu teismas nuspręstų, kad LUAB „Lensona“ ir pareiškėjo darbo santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., patenkinti alternatyvų reikalavimą – priteisti pareiškėjui iš LUAB „Lensona“ 11 204,09 Eur (7 420,97 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinį darbo užmokestį už neatsiskaitymą laiku už 6 mėn.; 3 460,36 Eur (atskaičius mokesčius) nesumokėtą darbo užmokestį; 322,76 Eur (atskaičius mokesčius) nepanaudotų atostogų išmoką) ir įtraukti pareiškėją į LUAB „Lensona“ kreditorių sąrašą; jeigu teismas nuspręstų, kad pareiškėjas praleido terminą pareikšti reikalavimą priteisti netesybas dėl neatsiskaitymo laiku su darbuotoju, atnaujinti terminą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

14.1.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjo darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2021 m. lapkričio 30 d., nes pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2022 m. sausio 3 d. buvo nedarbingas. Tokia išvada prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009). Apskųstoje nutartyje teismas nenurodė, kokiu DK įtvirtintu pagrindu pasibaigė darbo teisiniai santykiai.

14.2.                      Teismas neteisingai įvertino pareiškėjo pateiktą darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraštį kaip nepatikimą įrodymą. Bet kokiu pagrindu atleidus pareiškėją iš darbo, jam turi būti sumokėta išeitinė kompensacija ir nepanaudotų atostoginių išmoka.

14.3.                      Teismas neteisingai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, jog po 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo vykdė darbo funkcijas. Šią aplinkybę pagrindžia pareiškėjo 2022 m. balandžio 21 d. elektroninis laiškas, kuriuo bendrovės vadovui išsiųstas prašymas pratęsti terminą procesiniams dokumentams pateikti, taip pat atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2B2-1890-933/2022). Tai, kad nurodytus procesinius dokumentus parengė pareiškėjas, galėtų būti patikrinta paskyrus ekspertizę. Pareiškėjas neprašė paskirti ekspertizės, nes procesinio dokumento išsiuntimas bendrovės vadovui likus vienai dienai iki jo pateikimo teismui, susipažinimas su duomenimis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) yra pakankamas pagrindas įsitikinti, kad dokumentus parengė pareiškėjas.

14.4.                      Tai, kad pareiškėjas dirbo bendrovėje teisininku, gali paliudyti buvęs bendrovės vadovas. Pastarasis nebendradarbiauja su teismu ir nemokumo administratore, todėl pareiškėjas neprašė jo apklausti.

14.5.                      Aplinkybė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos programoje nėra duomenų apie pareiškėjui apskaičiuotą darbo užmokestį, atostoginius, kitas išmokas, vertintina darbuotojo naudai. Teismas neteisingai įrodinėjimo naštą perkėlė pareiškėjui, neatsižvelgė, kad nemokumo administratorė nepateikė įrodymų ir apskaičiavimų. Teismas neapskaičiavo, kiek pareiškėjui priklauso nepanaudotų atostoginių ir išeitinės išmokos.

14.6.                      Teismas padarė neteisingą išvadą, kad pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimui priteisti vidutinį darbo užmokestį, nes laiku neatsiskaityta su atleistu darbuotoju, pareikšti. Apeliantas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino. Pažeidimas tęstinis, jis iki šiol neišnyko. Apeliantas negalėjo būti atleistas, kol nepasibaigė jo nedarbingumo laikotarpis (2022 m. sausio 3 d.). Nutartis, kuria bendrovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. Pareiškėjas reikalavimą nemokumo administratorei pateikė laiku – 2022 m. liepos 8 d. Pareiškėjas nemokumo administratorės prieštaravimą dėl pareikšto reikalavimo gavo 2024 m. balandžio 25 d. Dėl to pareiškėjas pareiškė alternatyvų reikalavimą.

14.7.                      Teismas nesilaikė teismų praktikos ir neteisingai išsprendė ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2009).

15.       Suinteresuotas asmuo LUAB „Lensona“ prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Pareiškėjas nevykdė darbo sutartyje nurodytų funkcijų. Bendrovė nedavė pareiškėjui darbo, jo nekontroliavo ir nevadovavo darbo procesui, todėl ji neturi pareigos už tai mokėti pareiškėjui darbo užmokestį.

15.2.                      VSDFV savo iniciatyva nustatė apdrausto asmens valstybiniu socialiniu draudimu (toliau – VSD) darbo santykių pabaigos datą – 2021 m. lapkričio 30 d. Nei pareiškėjas, nei bendrovė nesikreipė į VSDFV, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas vykdė darbo pareigas, nors jam nemokėtas darbo užmokestis.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl kreditoriaus reikalavimo, pareikšto bankroto byloje, pagrįstumo

16.       Apeliantas pareiškė bankrutuojančiai bendrovei finansinį reikalavimą, kurį kildina iš darbo teisinių santykių. Apeliantas nurodė, kad bendrovė jam nesumokėjo darbo užmokesčio, nesutinka su apskųstoje nutartyje nustatyta jo darbo teisinių santykių pasibaigimo data, atleidimo pagrindu, taip pat teigia, kad, atleidus jį iš darbo, jam turėjo būti sumokėti nepanaudoti atostoginiai ir išeitinė kompensacija, o laiku neatsiskaičius – taip pat ir netesybos.

17.       Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 41, 42 straipsniuose reglamentuota kreditorių reikalavimų pateikimo ir jų patvirtinimo tvarka. Kreditoriai pateikia savo reikalavimus nemokumo administratoriui, kuris patikrina pareikštų reikalavimų teisės pagrindimo dokumentus ir, pridėjęs nuomonę dėl jų pagrįstumo, perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui (JANĮ 41 straipsnio 1, 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas išaiškino, kad nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartą tikrina teismas. Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami. Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principą, nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

18.       Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

19.       Apeliantas reikalavimą grindžia jo ir UAB „Lensona“ 2021 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta neterminuota darbo sutartimi, pagal kurią apeliantas nuo tos pačios dienos pradėjo dirbti teisininku. Darbo sutarties šalys susitarė, kad UAB „Lensona“ mokės apeliantui 2 174 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Darbo laiko norma – 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. Apeliantas teigia, kad jis atleistas 2022 m. birželio 14 d. DK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nemokumo administratorius su pareiškėju nenutraukė darbo sutarties, nes pareiškėjo darbo teisiniai santykiai pasibaigė anksčiau, t. y. 2021 m. gruodžio 1 d.

20.       Darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Darbuotojo pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijų atlikimą (DK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

21.       Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 1191 punkte nustatyta, kad VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą (toliau – Registras) įrašoma apdraustojo asmens valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) pabaigos data, kai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsniu, konstatuojama, kad draudėjas nevykdo veiklos ir apdraustasis asmuo teisės aktų nustatyta tvarka per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš Fondo valdybos teritorinio skyriaus gavimo nesikreipė į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įrodinėjimo sumų, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimo už darbo funkcijų vykdymą.

22.       VSDĮ 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius, jog draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Registrą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą.

23.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyriaus 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė neįrašyti Registre apelianto pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos, ir VSD įmokų pagal draudėjo UAB „Lensona“ pranešimą apie asmenis, taip pat ir apeliantą, nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas nevykdė veiklos. Nurodytame sprendime išaiškinta jo apskundimo tvarka, terminas, taip pat teisė apdraustam asmeniui nustatyta tvarka įrodyti, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Tokiu tikslu apdraustasis asmuo per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos iš VSDFV teritorinio skyriaus gavimo turi kreiptis į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių. Akcentuotina tai, kad apeliantas nepateikė į bylą duomenų, jog, gavęs nurodytą VSDFV sprendimą, siekė įrodyti, kad sumos, nuo kurių apskaičiuotos jo draudžiamosios pajamos, jam yra apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. 

24.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Lensona“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Robinta“. Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. birželio 3 d. (civilinė byla Nr. eB2-286-656/2024). Nurodytoje nutartyje teismas akcentavo tai, kad UAB „Lensona“ 2020 metais patyrė 53 450 Eur nuostolių, turėjo turto, kurio vertė – 255 1122 Eur, ir 306 072 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų. Teismas konstatavo UAB „Lensona“ nemokumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas ir LUAB „Lensona“ darbo sutartį sudarė 2021 m. rugpjūčio 23 d., t. y. bendrovei esant nemokiai. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui buvo išmokėtas bent vienas darbo užmokestis. Apeliantas teigia, kad dirbo teisininku, bet nepaaiškino, kodėl neinicijavo darbo ginčo dėl teisės, nes darbdavys nevykdė sutartinių įsipareigojimų laiku mokėti darbo užmokestį. Apeliantas taip pat nepaaiškino, kokias konkrečias funkcijas (darbus)atliko, už kurias jam turėjo būti sumokėtas darbo užmokestis. Į bylą pateiktas buhalterinės apskaitos žiniaraštis, kuriame apskaičiuotas apeliantui mokėtinas darbo užmokestis už 2021 m. rugpjūčio–lapkričio mėn., bet nėra duomenų apie jo išmokėjimą.

25.       Pirmiau nustatyta, kad apeliantas turėjo dirbti 8 val. per dieną, 40 val. per savaitę. VSDFV duomenimis, apeliantas taip pat dirbo ir kitose bendrovėse nurodytu laikotarpiu (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, taip pat turėtų būti įvertinta, ar apeliantas, dirbdamas kitose bendrovėse, nepažeidė darbo sutartyje nustatytos darbo laiko normos, o jo atliktos darbo funkcijos buvo susiję su UAB „Lensona“ teisėtais interesais.

26.       Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai: 2022 m. balandžio 21 d. elektroninis laiškas bendrovės vadovui; 2022 m. balandžio 22 d. prašymas teismui dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, taip pat atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutarties; savaime nepagrindžia, kad apeliantas vykdė UAB „Lensona“ teisininko funkcijas. Apeliantas teigia, kad dirbo bendrovėje iki nutarties, kuria suinteresuotam asmeniui iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, bet nenurodė nuo 2022 m. sausio 4 d. atliktų konkrečių atliktų darbų, nepateikė juos pagrindžiančių duomenų.

27.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra pagrindas abejoti darbo sutarties sudarymo teisėtais tikslais ir jos vykdymu. Byloje nėra duomenų, paneigiančių VSDFV 2021 m. gruodžio 1 d. sprendime nustatytą aplinkybę, kad draudėja UAB „Lensona“ nevykdė veiklos, apeliantas atliko bendrovės teisininko funkcijas nuo darbo teisinių santykių pradžios. Aplinkybė, kad bendrovė, sudarydama darbo sutartį su apeliantu, buvo nemoki, darbuotojui nebuvo mokamas darbo užmokestis, taip pat paties darbuotojo (teisininko) elgesys (nesikreipė į darbo ginčus nagrinėjančią instituciją dėl nesumokėto darbo užmokesčio, nesiekė įrodyti, kad jam priskaičiuotos draudžiamosios pajamos už darbo funkcijų vykdymą) kelia rimtų abejonių dėl šalių darbo teisinių santykių buvimo. Darbo sutarties sudarymo faktas savaime nepagrindžia šalių siekio sukurti darbo teisinius santykius. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, daro išvadą, kad apeliantas, kaip buvęs dabar jau likviduojamos dėl bankroto bendrovės darbuotojas, turi pareigą įrodyti, kad šalis siejo darbo teisiniai santykiai, jis (darbuotojas) atliko darbo (teisininko) funkcijas nuo jo įdarbinimo iki atleidimo dienos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pirmiausia turėjo įvertinti ne tik darbo sutarties pasibaigimo, bet ir jos (ne)galiojimo klausimą. Aplinkybės dėl darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo gali būti išsamiai ištirtos tik pirmosios instancijos teisme, sudarant galimybę šalims dėl jų pasisakyti. 

Dėl bylos procesinės baigties

28.       JANĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas teisėjo vadovavimo procesui principas, reiškiantis, kad teismas gali savo iniciatyva įpareigoti nemokumo proceso dalyvius atlikti procesinius veiksmus, rinkti įrodymus ir kontroliuoti nemokumo proceso šalių veiksmus, siekdamas užtikrinti veiksmingą teismo tvarka vykdomo nemokumo proceso eigą ir viešąjį interesą. Neištyrus aplinkybių ir nepašalinus abejonių, susijusių su šalių darbo sutarties sudarymu ir jos vykdymu, negali būti sprendžiamas apelianto pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, apelianto prašymas patvirtinti jo reikalavimą LUAB „Lensona“ bankroto byloje perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo D. J. prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lensona“ bankroto byloje perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.