Administracinė byla Nr. A-3234-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02108-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5; 41

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus (toliau – ir Kontrolierius) 2019 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. P-33 (toliau – ir Įsakymas Nr. P-33); 2) priteisti materialinę žalą, lygią sumai, sudarančiai 16 proc. pareiškėjo pareiginio atlyginimo, pradedant 2019 m. gegužės 17 d. ir baigiant padėties, buvusios iki Įsakymo Nr. P-33 priėmimo, atkūrimo data, bet ne ilgiau nei iki 2019 m. gruodžio 31 d.; 3) priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 16 d. eina Lygių galimybių integravimo skyriaus patarėjo pareigas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje (toliau – ir Tarnyba). Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. P-26 „Dėl papildomų darbo užduočių projekte „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ M. K. nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. P-26) pareiškėjui buvo nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie tarnybinio atlyginimo, tačiau skundžiamu Įsakymu Nr. P-33 nuo 2019 m. gegužės 17 d. papildomai skirtos užduotys atšauktos. Pasak pareiškėjo, Kontrolierius, priimdamas skundžiamą Įsakymą Nr. P-33, nesilaikė teisėtumo ir objektyvumo principų. Kontrolieriaus Įsakyme Nr. P-26 buvo nurodyta, kad pareiškėjui pavedamos konkrečios funkcijos, o Kontrolieriaus rezoliucijoje ant tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, kuria nurodyta parengti skundžiamą Įsakymą Nr. P-33, pareiškėjo pareigos įvardijamos kaip projekto „#LGBT_LT: didinant visuomenės sąmoningumą ir bendruomenės matomumą Lietuvoje“ (toliau – ir Projektas) vadovo. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2019 m. gegužės 16 d. elektroniniame laiške Veiklos administravimo skyriaus vedėja nurodė, kad pareiškėjas niekada nebuvo paskirtas Projekto vadovu. Pareiškėjo funkcijos Projekte, darbo pasidalijimo principai nebuvo aiškūs nei Kontrolieriui, nei Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjui, nei Veiklos administravimo skyriaus vedėjai, nors 2019 m. sausio 25 d. metinio vertinimo metu pareiškėjui 2019 metais buvo suformuluota užduotis – „Tyrimo dėl Lietuvoje gyvenančių LGBT asmenų padėties visuomenėje ir privataus gyvenimo apsaugos srityje ir tyrimo rezultatų sklaidos koordinavimas“. Todėl, pareiškėjo manymu, ginčijamo Įsakymo Nr. P-33 turinys pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, Lygių galimybių kontrolierius pažeidė jo teisę būti išklausytam ir informuotam bei teisę efektyviai ginti savo teises – jam nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybiniu pranešimu Nr. BR-62, kuriuo buvo remtasi priimant skundžiamą Įsakymą Nr. P-33, ir pateikti paaiškinimus. Ginčijamas Įsakymas Nr. P-33 parengtas tą pačią dieną, kai gautas tarnybinis pranešimas Nr. BR-62, pareiškėjas prarado galimybę įrodinėti aplinkybes dėl šiame tarnybiniame pranešime pateiktų teiginių neatitikimo faktinėms aplinkybėms. Be to, Kontrolierius nesilaikė pareigos tinkamai motyvuoti priimtą individualų vidaus administravimo aktą. Tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 remiamasi nepagrįstomis prielaidomis, iškreipiamos faktinės aplinkybės, prie jo nepridėti jokie dokumentai, patvirtinantys jame nurodytas aplinkybes. Skundžiamame Įsakyme Nr. P-33 taip pat nėra nurodyta jo apskundimo tvarka.

3.       Pareiškėjo teigimu, dėl nepagrįsto Įsakymo Nr. P-33 jis patyrė materialinę žalą, nes nuo 2019 m. gegužės 17 d. jam nebuvo mokamas 16 proc. pareiginės algos dydžio priedas. Dėl neteisėto Įsakymo Nr. P-33 pareiškėjas taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus, dėl kurių patirtą neturtinę žalą įvertino 300 Eur.

4.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

5.       Tarnyba nurodė, kad

II.

6.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.

7.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo numatytas funkcijų, susijusių su Projekto (ar kitų Tarnybos vykdomų projektų) veiklų įgyvendinimu, vykdymas, t. y. tai nebuvo numatyta kaip atskira pareiškėjo pareigybės funkcija; priimant pareiškėją į jo užimamas pareigas Tarnyboje, jam nebuvo keliami specialieji reikalavimai, būtini tinkamai atlikti Įsakyme Nr. P-26 pavestas veiklas. Įsakyme Nr. P-26 pareiškėjui numatytos Projekto veiklos ir jų vykdymo sąlygos buvo pavestos kaip papildomos darbo užduotys. Užduotys, suformuluotos 2019 metais, kaip ir 2019 metų tarnybinė veikla, vertinamos tik 2020 metų pradžioje, todėl Projekto veiklų vykdymo kokybė nebuvo ir negalėjo būti vertinama pareiškėjo tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimo metu ir, kaip teigia pareiškėjas, turėti neigiamų pasekmių, atliekant jo tarnybinį vertinimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Įsakymo Nr. P-26 atšaukimas neturėjo įtakos pareiškėjo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti. Skundžiamu Įsakymu Nr. P-33 atšaukus papildomas užduotis, pareiškėjas toliau galėjo vykdyti savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė pareiškėjo teiginius, kad jis turėjo būti išklausytas ar ginti savo galbūt pažeistas teises, kurios netgi nebuvo pažeistos. Skundžiamu Įsakymu Nr. P-33 pareiškėjui nebuvo sukeltos jokios neigiamos pasekmės, nes buvo atkurta iki Įsakymo Nr. P-26 galiojusi tvarka, t. y. atkurta ankstesnė pareiškėjo padėtis. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Įsakyme Nr. P-33 nurodyti motyvai yra adekvatūs, iš jų galima aiškiai suprasti sprendimo esmę ir pagrindus, aktas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, dėl jo priėmimo pareiškėjo teisinė padėtis niekaip nepasikeitė, todėl jo apskundimo tvarkos nenurodymas nedaro ginčijamo įsakymo neteisėtu. Nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

8.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3301-629/2020 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Kontrolieriui suteikta didelė diskrecija vidaus administravimo srityje nereiškia, jog jis gali nepaisyti VAĮ 3 straipsnio 2 punkte (2006 m. birželio 27 d. Nr. X-736 redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto objektyvumo principo ar VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs Įsakymo Nr. P-33 priėmimo faktinio pagrindo, pažeidė pareigą byloje esančius įrodymus ištirti išsamiai ir visapusiškai, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, buvusių priežastimi skundžiamam Įsakymui Nr. P-33 priimti, t. y. tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, o tik formaliai patikrino skundžiamo akto turinio atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisinio reguliavimo ir gero administravimo principų imperatyvams. Padaręs nepagrįstą išvadą, kad skundžiamu Įsakymu Nr. P-33 pareiškėjui nebuvo sukelta jokių neigiamų pasekmių, pirmosios instancijos teismas nesilaikė pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Tik išsamiai ir visapusiškai įvertinus visas faktines bylos aplinkybes, būtų galima spręsti, ar atsakovui kyla viešoji civilinė atsakomybė, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje. 

III.

10.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu atmetė pareiškėjo M. K. skundą.

11.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 

11.1.                      Kontrolieriaus 2018 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-26 1 punktu pareiškėjui buvo pavesta vykdyti Projekto veiklas: inicijuoti kokybinį giluminį tyrimą apie translyčių asmenų padėtį; inicijuoti reprezentatyvų visuomenės nuomonės apie translyčius asmenis tyrimą; rengti publikaciją apie translyčių asmenų padėtį; organizuoti video filmukų apie translyčių asmenų patirtis sukūrimą; organizuoti tarptautinę konferenciją apie lyties keitimo procedūrą ir tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, parengti konferencijos programą, organizuoti spaudos darbus. Įsakymo Nr. P-26 2 punktu už minėtų veiklų vykdymą (papildomų užduočių vykdymą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos), pareiškėjui nustatyta 16 proc. pareiginės algos dydžio priemoka, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki Projekto pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o šio įsakymo 3 punktu leidžiama iš Projekto lėšų proporcingai apmokėti visas pareiškėjo darbo užmokesčio išlaidas.

11.2.                      Tarnyboje 2019 m. gegužės 14 d. gautas Tarnybos Lygių galimybių Integravimo skyriaus vedėjo T. V. R. tarnybinis pranešimas Nr. BR-62, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas nesilaiko Europos Komisijos nustatytų Projekto veiklų terminų, negeba pozicionuoti Projekto veiklų platesniame Tarnybos įgyvendinamų projektinių veiklų kontekste, nesilaiko tarptautiniams projektams keliamų viešinimo ir finansinio valdymo reikalavimų, jam trūksta profesinės kompetencijos tarptautinių projekto valdymo, kompleksinių užduočių koordinavimo, veiklos planavimo ir lyderystės srityse. Dėl šių aplinkybių ne tik sukuriamos prielaidos abejoti Tarnybos kompetencija valdant, įgyvendinant ar administruojant tarptautinius projektus, bet ir neproporcingai didinamas kitų Tarnybos darbuotojų darbo krūvis, atliekant Projekto užduočių turinio ir kokybės kontrolę. Tarnybiniame pranešime pareiškėjo tiesioginis vadovas siūlė atšaukti pavedimą pareiškėjui vykdyti Projekto veiklas ir pavesti jas vykdyti kitiems skyriaus darbuotojams.

11.3.                      Atsižvelgęs į tarnybinį pranešimą Nr. BR-62, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Kontrolierius ginčijamu Įsakymu Nr. P-33 nuo 2019 m. gegužės 17 d. atšaukė Įsakymą Nr. P-26.

12.       Vadovaudamasis Lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio l dalies 1, 3, 4 ir 8 punktais, Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. IX-1827 patvirtintų Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nuostatų 11 punkto 1 ir 8 papunkčiais bei 12 punktu, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi, VAĮ 2 straipsnio 3 dalimi bei 11 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog skundžiamo Įsakymo Nr. P-33 priėmimas pareiškėjui sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi pareiškėjas, be kita ko, neteko 16 proc. priedo prie tarnybinio atlyginimo, kuris galbūt būtų pareiškėjui mokamas iki Projekto pabaigos, t. y. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Byloje nėra ginčo, jog Įsakymas Nr. P-33 yra vidaus administravimo aktas, o vidaus administravimo aktui, vadovaujantis atsakingo valdymo principu, gali būti keliami panašūs, bet ne identiški reikalavimai, kurie yra nurodyti VAĮ 8 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog Kontrolieriui, kaip viešojo administravimo subjekto vadovui, suteikta diskrecija vidaus administravimo srityje priimti vidaus administravimo aktus. Tokia viešojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas. Nagrinėjamu atveju Įsakyme Nr. P-33 yra aiškiai nurodyta, kad jį priimant atsižvelgta į pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinį pranešimą bei vadovautasi Lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šiuo atveju Kontrolierius, pasinaudojęs diskrecijos teise priimti vidaus administravimo aktus (tiek pareiškėjui Įsakymu Nr. P-26 pavesdamas atlikti Projekte papildomus darbus, tiek jį atšaukdamas iš Projekto), t. y. priimdamas vidaus administravimo aktą – ginčo Įsakymą Nr. P-33, nepažeidė teisės aktų.

13.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tarnybiniame pranešime detaliai nurodyti pareiškėjo ne laiku atlikti Projekto darbai (dėl nacionalinės apžvalgos parengimo, dėl tarptautinės konferencijos organizavimo, dėl Projekto finansų valdymo ir kt.). Nuo 2018 m. kovo 22 d. (nuo Įsakymo Nr. P-26 priėmimo) iki 2019 m. sausio 2 d. pareiškėjas vienintelis buvo skirtas ir atsakingas už Projektą. Projekto pabaiga buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau nė viena iš penkių veiklų, nurodytų Įsakyme Nr. P-26, pareiškėjo darbo Projekte metu nebuvo įvykdyta. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo teiginių, kad jis papildomus Projekto darbus atliko tinkamai, nelaikė pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakomybė už netinkamą Projekto vykdymą prieš Projekto partnerius kyla tiesiogiai Tarnybai, o ne pareiškėjui.

14.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Įsakymo Nr. P-33 atšaukimas ar tarnybinis pranešimas negali būti prilyginami patraukimo tarnybinėn atsakomybėn (tarnybinės nuobaudos skyrimo) procedūrai, kai darbdavys privalo suteikti darbuotojui galimybę pasiaiškinti dėl jo padaryto pažeidimo. Įsakymas Nr. P-33 yra vidaus administravimo aktas, kuriam nėra taikomas imperatyvus reikalavimas dėl išklausymo ir informavimo, jame nenurodoma apskundimo tvarka (paprastai vidaus administravimo aktai nėra skundžiami). Skundžiamu Įsakymu Nr. P-33 atšaukus papildomas užduotis, pareiškėjas toliau galėjo vykdyti savo pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors tarp pareiškėjo ir jo tuometinio tiesioginio vadovo T. V. R. buvo susiklostę konfliktiniai santykiai, teismo posėdyje pareiškėjas nepatvirtino sąsajų tarp tarnybinio pranešimo, ginčijamo Įsakymo Nr. P-33 bei pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 26 d. tarnybinį pranešimą priimto Kontrolieriaus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. P-32, kuriuo konstatuota, jog Lygių galimybių integravimo skyriaus vedėjas T. V. R. 2019 m. kovo 25 d. skyriaus pasitarimo metu reikšdamas pastabas, pažeidė Tarnybos priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo ar persekiojimo prevencijos taisyklių 18.2 punktą.

15.       Nenustatęs ginčijamo Įsakymo Nr. P-33 panaikinimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

16.       Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog Tarnyba nenurodė, kodėl nagrinėjamoje byloje buvo būtinas advokato atstovavimas, Tarnybai atstovauti nagrinėtoje byloje galėjo Tarnyboje dirbantys asmenys, kurie specializuojasi teisės srityje, ar kontrolierius, todėl netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

IV.

17.       Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo iš atsakovo išreikalauti Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakytus išreikalauti įrodymus – Projekto vykdymo dokumentus, kuriuos atsakovas privalo saugoti pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 10 ir 12 straipsnio nuostatas ir be kurių išreikalavimo neįmanoma nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su Įsakymo Nr. P-33 motyvavimu.

18.       Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

18.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino VAĮ 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą objektyvumo principą. Bylos duomenys rodo, kad Kontrolierius, gavęs tarnybinį pranešimą Nr. BR-62, nesiėmė veiksmų įsitikinti šio pranešimo teiginių atitiktimi faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kuo remdamasis nusprendė, jog vidaus administravimo aktui gali būti keliami panašūs, bet ne identiški reikalavimai, nustatyti VAĮ 8 straipsnyje. Teismas privalo patikrinti ne tik, ar buvo laikomasi formalių procedūrinių reikalavimų, bet ir tai, ar viešojo administravimo subjektas kruopščiai ir nešališkai ištyrė visas svarbias aplinkybes, ar pakankamai motyvavo savo sprendimą, nepadarė faktinių klaidų ir nepiktnaudžiavo valdžia. Tai, kad viešojo administravimo subjektas turi didelę diskreciją vidaus administravimo srityje, nereiškia, kad jis neturi pagrįsti savo išvadų svariais išsamaus ir kruopštaus tyrimo metu surinktais argumentais ar kad nereikalaujama pateikti išsamių sprendimo priėmimo priežasčių. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Kontrolierius, priimdamas Įsakymą Nr. P-33, nenurodė jokių kitų motyvų, išskyrus tarnybinį pranešimą Nr. BR-62, kuriame pateikti teiginiai niekaip nebuvo patikrinti ir įrodyti. Jokių šių teiginių pagrįstumo įrodymų atsakovas nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, nors būtent atsakovui teko šių aplinkybių įrodymo našta.

18.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvadų, kad pareiškėjas neturėjo būti informuotas apie tarnybinį pranešimą Nr. BR-62. Teismas nepagrįstai nesirėmė VAĮ 3 straipsnio 10 punkte ir VTĮ 3 straipsnio 14 dalyje įtvirtintais viešumo ir skaidrumo principais, nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio normų, imperatyviai nurodančių, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Nesupažindinimas su tarnybiniu pranešimu, tarnybiniame pranešime pateiktų teiginių atitikimo faktinėms aplinkybėms neištyrimas ir sprendimo priėmimas dėl užduočių Projekte panaikinimo už akių nesuderinamas su sąžiningu darbdavio veikimu, skaidrumo ir viešumo principais. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo DK 35 straipsnio 5 dalimi, kuri nurodo, kad susitarimas dėl papildomo darbo gali būti nutraukiamas įspėjus raštu kitą sutarties šalį prieš 5 darbo dienas.

18.3.                      Byloje nėra pateiktas Projekto darbų atlikimo grafikas, todėl neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo neišreikalavęs šių duomenų, konstatavo, kad darbai buvo atlikti nelaiku, taip pat neaišku, kokiu kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas reikalauja iš pareiškėjo pateikti įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas ir kurie pareiškėjui neprieinami. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų (pavedimų, kuriuose aiškiai būtų nurodytas darbų atlikimo laikas ir pan.), kad pareiškėjui buvo nurodyta atlikti kokius nors veiksmus kokiu nors kitu, nei Europos Komisijos nustatytu ar su ja suderintu grafiku, ir kad pareiškėjui pavedimai nebuvo suformuoti abstrakčiai, nenustatant jokio konkretaus jų atlikimo laikotarpio, išskyrus Projekte Europos Komisijai pateiktas veiklų įvykdymo ir produktų („deliverables“) pateikimo datas. Tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 nėra paminėtas nė vienas atvejis, kad kuris nors dokumentas pareiškėjo būtų rengtas ilgiau nei 20 darbo dienų (toks terminas įtvirtintas Tarnybos darbo reglamento 162 punkte).

18.4.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino, ar buvo įgyvendintos Projekto veiklos, atsisakė iš atsakovo išreikalauti veiklų įvykdymą patvirtinančius įrodymus (atsakovo teiktą informaciją Projekto koordinatoriui Nacionalinei LGBT teisių asociacijai LGL ir Europos Komisijai). Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad nė viena iš penkių pareiškėjui pavestų veiklų nebuvo įgyvendinta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir faktinėms aplinkybėms. Nei pareiškėjas, nei atsakovas niekada neteigė, kad nebuvo įvykdyta nė viena pareiškėjui Įsakymu Nr. P-26 pavesta veikla, tokio teiginio nėra ir tarnybiniame pranešime Nr. BR-62. Priešingai, tarnybiniame pranešime nurodyta, kad trečiasis Projekto uždavinys – nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį parengimas buvo įvykdytas. Pirmosios dvi Projekto veiklos buvo įvykdytos iki 2018 m. gruodžio 31 d., apie jų įvykdymą informuojama Lietuvos Respublikos Seimui teiktoje 2018 metų Kontrolieriaus veiklos ataskaitoje.

18.5.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas prilygintinas Projekto vadovui. Bylos duomenys aiškiai rodo, kad su tuo nesutinka nei pareiškėjas, nei atsakovas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo VAĮ 12 straipsniu bei Tarnybos darbo reglamento VI skyriumi, reglamentuojančiu Tarnybos projektų administravimą, kuriame nustatyta, kad projekto vadovas paskiriamas kontrolieriaus įsakymu, o tokio įsakymo byloje nėra. Be to, projekto darbuotojų priėmimas yra projekto vadovo kompetencija, o nagrinėjamu atveju pareiškėjas  nebuvo informuotas apie kito darbuotojo įdarbinimą Projekte. Išvados, kad pareiškėjas nebuvo Projekto vadovas, nekeičia ir aplinkybė, kad pareiškėjas iki 2019 m. sausio 2 d. buvo vienintelis Projekto darbuotojas.

18.6.                      Pareiškėjui nepagrįstai buvo perkelta visa įrodinėjimo našta, nes našta dėl neigiamų pasekmių darbuotojui turėjo būti perkelta darbdaviui. Pirmosios instancijos teismas atsisakė išreikalauti iš atsakovo bet kokius įrodymus, leido atsakovui nepateikti įrodymų, kurių teismas reikalavo 2021 m. vasario 10 d. nutartimi, atmetė pareiškėjo prašymus dėl įrodymų išreikalavimo, nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, kad įrodymai, susiję su Projekto vykdymu, jam neprieinami. Atsakovo disponavimą šiais dokumentais patvirtina pareiškėjo pateiktas Nacionalinės LGBT organizacijos LGL atsakymas. Dokumentų ir archyvų įstatymas nustato atsakovo pareigą saugoti visus su Projekto vykdymu susijusius dokumentus, įskaitant Projekto partneriams teiktą informaciją. Veiklų įgyvendinimo įrodymas yra Europos Komisijai Tarnybos pateikti Projekto produktai („deliverables“) bei Projekto vykdymo ataskaitos, kuriuos atsakovas privalo saugoti ir padaryti prieinamus. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokius kitus įrodymus turėtų pateikti pareiškėjas, nenurodė, kokiais kriterijais remiantis pareiškėjas turėtų įrodyti tinkamą funkcijų atlikimą ir kokiu pagrindu pareiškėjas turėtų pateikti jam neprieinamus atsakovo saugomus įrodymus, kurių atsakovas piktybiškai neteikė.

18.7.                      Pareiškėjas skunde aiškiai nurodė, kad T. V. R. tarnybinį pranešimą Nr. BR-62 pateikė priėmus 2019 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. P-32, taip pat pateikė atsakovo atsiliepimą administracinėje byloje Nr. eI3-874-331/2020, kurioje atsakovas nurodė, kad įsakymas Nr. P-33 buvo viena iš priežasčių fiktyviai atleisti pareiškėją iš darbo. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 8 d. posėdyje neleido pareiškėjui išsakyti savo pozicijos dėl persekiojimo po skundo dėl priekabiavimo pateikimo, nutraukė pareiškėją nurodydamas „nekalbėti apie kitas bylas“, nors būtent vienos jų medžiaga pareiškėjas įrodinėjo persekiojimo fakto buvimą, o kitoje byloje Nr. I2-541-596/2020 pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. buvo kreipęsis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl patiriamos diskriminacijos Tarnyboje. Pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo skunde nurodytų teiginių, siejančių tarnybinį pranešimą Nr. BR-62 su persekiojimu, bei įrodymų dėl neigiamo poveikio darymo pareiškėjui dėl skundų dėl diskriminacijos ir priekabiavimo. Iki pareiškėjui kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl diskriminacijos 2019 m. kovo 18 d., skundo dėl priekabiavimo pateikimo 2019 m. kovo 26 d. bei 2019 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. P-32 priėmimo nebuvo jokių tarnybinių pranešimų dėl pareiškėjo funkcijų Projekte vykdymo tinkamumo, tarnybinis pranešimas buvo pateiktas tik tada, kai pareiškėjas pradėjo kelti klausimus dėl netinkamo tiesioginio pareiškėjo vadovo elgesio ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl diskriminacijos. Šališkai ir neobjektyviai, pažeisdamas šalių rungimosi principą bei nesudarydamas sąlygų pareiškėjui pateikti argumentus dėl jo persekiojimo dėl skundų teikimo dėl diskriminacijos ir priekabiavimo, pirmosios instancijos teismas negalėjo teisingai išspręsti bylos reikalavimo dėl žalos atlyginimo.

18.8.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl Kontrolierius, žinodamas apie tai, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas elgiasi netinkamai, kad teisme yra nagrinėjamas pareiškėjo kreipimasis dėl diskriminacijos, neužtikrino pareiškėjui apsaugos nuo persekiojimo dėl skundų dėl diskriminacijos ir priekabiavimo teikimo, kruopščiai ir atsakingai neištyrė pateikto tarnybinio pranešimo Nr. BR-62, kuriame buvo akivaizdūs neigiamo poveikio pareiškėjui darymo elementai (abejonių dėl kompetencijos kėlimas, siekis panaikinti papildomas pareiškėjo atliekamas funkcijas, faktiškai sumažinant pareiškėjo atlyginimą, atimant jam mokamą priedą), t. y. kodėl neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta apsauga nuo persekiojimo dėl skundų teikimo ir kad prieš priimant ginčijamą Įsakymą Nr. P-33 nebuvo atliktas joks tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 pateiktų aplinkybių atitikimo tikrovei vertinimas. 

18.9.                      Atsakovas, priėmęs Įsakymą Nr. P-33, kuriuo buvo panaikintos pareiškėjo užduotys Projekte, nesiėmė jokių priemonių, kad būtų panaikinta ir užduotis pareiškėjui koordinuoti Projekto veiklas. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kuo remdamasis nurodė, kad papildomų darbo užduočių panaikinimas kartu nepanaikinant ir su papildomų darbo užduočių skyrimu susijusių uždavinių, atitinka gero viešojo administravimo principus. Toks atsakovo nerūpestingumas rodo, kad priimant ginčo įsakymą buvo siekiama ne efektyvesnio Projekto valdymo, o kuo greitesnio pareiškėjo nušalinimo nuo Projekto veiklų.

19.       Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20.       Tarnyba palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3301-629/2020 konstatuota, jog byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo skundžiamų veiksmų teisėtumo ir tik pabrėžta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti aplinkybes, buvusias Įsakymo Nr. P-33 priėmimo priežastimi. Vykdydamas minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai žodinio proceso tvarka išnagrinėjo visas su Įsakymo Nr. P-33 priėmimu susijusias aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjo teiginiai, kuriais jis kelia abejonę dėl Įsakymo Nr. P-33 teisėtumo, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadoms ir pakartotinai neturėtų būti vertinami. Pareiškėjo kaltinimai dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo yra pagrįsti prielaidomis. Tarnyba pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai atsakovo reikalavo pateikti susirašinėjimą su Europos Komisija, kadangi Tarnyba nebuvo Projekto koordinuojantis partneris, nebuvo įgaliota susirašinėti su minėta institucija ir su ja nesusirašinėjo. Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad aplinkybę apie įvykdytas Projekto veiklas pareiškėjas nepagrįstai bando panaudoti kaip įrodymą apie savo veiksmus Tarnyboje, nes Projekto veiklas įvykdė kitas buvęs Tarnybos darbuotojas – T. V. R. Tarnybos darbo reglamento 162 punkte nustatytas 20 darbo dienų terminas taikomas tik pavedimams parengti dokumentą įgyvendinti, o ne Projekto veiklų sąlygoms (terminams). 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

21.       Ginčas byloje kilo dėl Kontrolieriaus 2019 m. gegužės 15 d. Įsakymo Nr. P-33, kuriuo buvo atšauktos pareiškėjui Įsakymu Nr. P-26 nustatytos papildomos darbo užduotys ir skirtas 16 proc. priedas prie tarnybinio atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

22.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog Įsakyme Nr. P-33 yra aiškiai nurodyta, kad jį priimant atsižvelgta į pareiškėjo tiesioginio vadovo tarnybinį pranešimą bei vadovautasi Lygių galimybių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tarnybiniame pranešime detaliai nurodyti pareiškėjo ne laiku atlikti Projekto darbai (dėl nacionalinės apžvalgos parengimo, dėl tarptautinės konferencijos organizavimo, dėl Projekto finansų valdymo ir kt.), nuo 2018 m. kovo 22 d. (nuo Įsakymo Nr. P-26 priėmimo) iki 2019 m. sausio 2 d. pareiškėjas vienintelis buvo skirtas ir atsakingas už Projektą, Projekto pabaiga buvo numatyta 2019 m. gruodžio 31 d., tačiau nė viena iš penkių veiklų, nurodytų Įsakyme Nr. P-26, pareiškėjo darbo Projekte metu nebuvo įvykdyta.

23.       Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad priimant Įsakymą Nr. P-33 nesilaikyta formaliųjų reikalavimų, objektyvumo principo, pareiškėjas nebuvo iš anksto informuotas apie susitarimo dėl papildomo darbo nutraukiamą. Be to, neaišku, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo neišreikalavęs duomenų, konstatavo, kad pareiškėjas buvo prilygintas Projekto vadovui, taip pat konstatavo, kad darbai buvo atlikti nelaiku. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjo pateikti įrodymus, kuriais disponuoja atsakovas ir kurie pareiškėjui yra neprieinami. Be to, atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjui buvo nurodyta atlikti kokius nors veiksmus kokiu nors kitu, nei Europos Komisijos nustatytu ar su ja suderintu grafiku.

24.       Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. ABTĮ 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad priimtas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje bei ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kuriais remdamasis jis daro atitinkamas išvadas, o teismo sprendimas savo turiniu turi būti aiškus, suprantamas, nedviprasmiškas ir motyvuotas.

25.       Pažymėtina, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl teismas privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008; kt.). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas turi nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Vertindamas įrodymus teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

26.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas baigiamasis teismo aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo baigiamajame akte turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam aktui pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad baigiamajame teismo akte negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingam baigiamajam teismo aktui priimti. Teismo baigiamieji aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

27.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad bylos šalys nesutaria dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis konstatuotas pareiškėjo netinkamas jam papildomai nustatytų Projekto veiklų vykdymas bei priimtas ginčo Įsakymas Nr. P-33, egzistavimo. Pareiškėjas skundo pirmosios instancijos teismui reikalavimus iš esmės grindė aplinkybėmis, jog skundžiamą Įsakymą Nr. P-33 Kontrolierius priėmė vadovaudamasis išimtinai tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 nurodytomis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, kurių atskirai netyrė ir nevertino, nesurinko jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų, t. y. kad skundžiamas Kontrolieriaus įsakymas nebuvo pagrįstas tinkamai nustatytais faktais. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3301-629/2020, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kartą jau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, nepatikrinęs Įsakymo Nr. P-33 priėmimo faktinio pagrindo, pažeidė pareigą byloje esančius įrodymus ištirti išsamiai ir visapusiškai, t. y. kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, buvusių priežastimi skundžiamam Įsakymui Nr. P-33 priimti. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas ne kartą pirmosios instancijos teismo prašė iš atsakovo išreikalauti su ginčijamo įsakymo priėmimu (Projekto veiklų vykdymu ir terminais) susijusius įrodymus.

28.       Nepaisant pirmiau nurodytų aplinkybių, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas jį atmetė remdamasis tik atsakovo į bylą pateiktais paaiškinimais bei tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių egzistavimo, kaip minėta, šalys nesutaria iš esmės. Pirmosios instancijos teismas netyrė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su jo (ne)informavimu apie Projekto veiklų vykdymo apimtis, Projekto veiklų vykdymo terminų atidėjimu, nevertino su tuo susijusių paaiškinimų atitikimo tikrovei, neišreikalavo jokių su Tarnybos pagal Projektą prisiimtų įsipareigojimų vykdymu susijusių duomenų, kuriais remiantis būtų buvę galima patikrinti tarnybiniame pranešime Nr. BR-6 nurodytą informaciją. Be to, nepaisant pakartotinių pareiškėjo prašymų išreikalauti į bylą įrodymus – Projekto vykdymo dokumentus (susirašinėjimą su Europos Komisija dėl Projekto), pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nesurinko, nors siekiant tinkamai įvertinti Įsakymo Nr. P-33 pagrįstumą bei teisėtumą ir ištirti su jo priėmimu susijusias aplinkybes, yra aktualūs pareiškėjo nurodyti su Projekto veiklų vykdymu susiję aspektai, t. y. informacija apie Europos Komisijai pateiktos Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje termino atidėjimo priežastis ir informacija apie tai, ar buvo keistas filmukų apie translyčių asmenų patirtis kiekis ir veiklos įvykdymo data, kiek jų buvo sukurta, ir jei keitimas buvo, kokia keitimo priežastis. Pažymėtina, jog Tarnyba viso proceso metu teismui teikė prieštaringus su šių duomenų pateikimu susijusius duomenis – viena vertus teigė, kad ji buvo tik viena iš Projekto partnerių ir vykdė jai Projekto sutartimi pavestas funkcijas, todėl nebuvo įgaliota ir tiesiogiai nevykdė susirašinėjimo su Europos Komisija, tačiau pareiškėjui į bylą pateikus asociacijos „Lietuvos gėjų lyga“ elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad informacija apie Europos Komisijai pateiktos Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje termino atidėjimo priežastis, taip pat ar buvo keistas filmukų apie translyčių asmenų patirtis kiekis ir veiklos įvykdymo data, kiek jų buvo sukurta, bei keitimo priežastis Tarnybai yra žinoma ir prieinama „EU login“ sistemoje, Tarnybos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje šios informacijos neneigė. Vis dėlto, šie pareiškėjo prašomi išreikalauti duomenys byloje vis dar nėra pateikti.

29.       Iš byloje surinktų įrodymų ir šalių paaiškinimų bei argumentų matyti, kad tiek pareiškėjas, tiek atsakovas turi itin skirtingas įvykių versijas ir pozicijas dėl konkrečių faktinių aplinkybių bei jų vertinimo, todėl, atsižvelgdamas į ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje, taip pat 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pareigas, pirmosios instancijos teismas privalėjo pašalinti šiuos su ginčo teisiniu santykiu susijusius neaiškumus, t. y. įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs byloje pateikti įrodymai yra patikimi, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, taip pat kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas, bei konkrečiai pasisakyti, dėl kokių nustatytų faktinių aplinkybių yra atmetami vieni ar kiti šalių argumentai bei įrodymai.

30.       Įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmiau aptartos pareigos teismas šiuo atveju nevykdė, nes, kaip minėta, iš esmės apsiribojo tik atsakovo procesiniuose dokumentuose, skundžiamame Įsakyme bei tarnybiniame pranešime Nr. BR-62 išdėstytos pozicijos perrašymu, tačiau visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, be to, nebuvo aktyvus ir neišreikalavo visų su Įsakymo Nr. P-33 priėmimo faktiniu pagrindu susijusių įrodymų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 5 dalį teismas savo iniciatyva gali išreikalauti reikiamus dokumentus, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje yra pateikti duomenys, kad tokiais dokumentais (susirašinėjimu su Europos Komisija dėl Projekto vykdymo – informacija apie Europos Komisijai pateiktos Nacionalinės apžvalgos apie translyčių asmenų padėtį Lietuvoje termino atidėjimo priežastis, taip pat apie tai, ar buvo keistas filmukų apie translyčių asmenų patirtis kiekis ir veiklos įvykdymo data, kiek jų buvo sukurta, keitimo priežastis) disponuoja ne tik atsakovas, bet ir asociacija „Lietuvos gėjų lyga“.   

31.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nesilaikė ABTĮ 56 straipsnio, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimų, t. y. nesurinko ir neišnagrinėjo visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl to galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla.

32.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017; kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

33.       Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nesurinko ir neištyrė bylai tinkamai išnagrinėti reikalingų įrodymų, taigi neišnagrinėjo ginčo pagal pareiškėjo skundo ribas, nenustatė ir neįvertino teisiškai reikšmingų bylos faktinių ir teisinių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34.       Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui elektroninių ryšių priemonėmis 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo 2021 m. rugsėjo 7 d. raštą. Pažymėtina, jog minėti pareiškėjo paaiškinimai buvo pateikti jau pasibaigus administracinės bylos nagrinėjimui iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl šioje byloje nebevertinami.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas                                

Ramutė Ruškytė