Civilinė byla Nr. 2S-1293-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 128.17.
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. sausio 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Dalios Višinskienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Prie vingio“ atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2010
m. sausio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus)
AB DnB NORD bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n u
s t a t ė:
UAB
„Prie vingio“, į.k. 124098363, užtikrindamas iki
2008-11-22 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120050024384,
2005-11-30 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos
skyriuje (su vėlesniu pakeitimu), įkeitė AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (dabar - AB
DnB NORD bankas) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą
– 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios
Riešės k., Vilniaus r. sav.
Pareiškėjas
(kreditorius) AB DnB NORD bankas 2010-01-25 pateikė teismui pareiškimą dėl
skolos išieškojimo (b.l.49), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko UAB „Prie vingio“ 1 766 559,33 Lt skolą, kurią sudaro: 1 462
174,28 Lt negrąžinto kredito, 284 804,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 580,31 Lt
delspinigių, bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Nurodė, jog hipoteka
užtikrinta prievolė – 2005-11-25 kreditavimo sutartis Nr. 5424-05 IL – suėjus
skolos grąžinimo terminui, nėra įvykdyta, todėl kreditorius prašo pradėti
priverstinį skolos išieškojimą.
Vilniaus m. 1-ojo
apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2010-01-25 nutartimi Nr. I-130/2010
(b.l. 62-63) areštavo įkeistą UAB „Prie vingio“, į.k. 124098363, nuosavybės
teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą,
unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav.,
uždrausdamas įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto
savininkui UAB „Prie vingio“, kad areštavus įkeistą daiktą, jis netenka teisės
perleisti daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip
suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę, bei įspėjo skolininką, kad
negrąžinus kreditoriui skolos, t.y. 1 462 174,28 Lt negrąžinto kredito, 284
804,74 Lt nesumokėtų palūkanų, 19 580,31 Lt delspinigių iš viso 1 766 559,33 Lt
bei 131 Lt žyminio mokesčio išlaidų, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių
arba perduoti kreditoriui administruoti. Kreditoriui taip pat buvo išaiškinta,
kad tuo atveju, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto
nutarties nuorašo įteikimo skolininkui ir įkeistų daiktų savininkui dienos nebus
grąžinta, kreditorius turi pakartotinai kreiptis į hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo.
Skolininkas UAB
„Prie vingio“ atskiruoju skundu (b.l. 88-90, 21-123) prašo panaikinti Vilniaus
m. 1-ojo apylinkės teismo skyriaus 2010-01-25 nutartį. Nurodo, kad 2010-04-26 gavo
2010-01-25 Vilniaus apygardos teismo pranešimą pateikti atsiliepimą į pareikštą
ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-3648-232/2010, ir 2010-01-14 AB DnB Nord banko
ieškinį dėl skolos išieškojimo pagal 2005-11-25 AB DnB NORD ir UAB „Prie
vingio“ Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL. Pažymi, kad prie šio ieškinio
pridedami dokumentai patvirtina, kad AB DnB Nord bankas 1,8 mln. Lt sumokėjo
ne pagal pasirašytą kreditavimo sutartį, o pagal jiems nežinomą ir UAB „Prie
vingio“ nepasirašytą šiame suvestiniame memorialiniame orderyje mokėjimo
pagrindu nurodytą sandorį Nr. P24-201158. Šiam sandoriui užtikrinti UAB „Prie
vingio“ sklypo neįkeitė, o pagal kreditavimo sutartį UAB „Prie vingio“ jokios
paskolos negavo. Tai reiškia, kad bankui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl to kreditavimo
sutarties nevykdymo, o teismas skundžiamą nutartį priėmė suklaidintas
pareiškėjo, neturėdamas visos informacijos. Kita vertus, CK 137 str. 2 d. 5 p.
draudžia teisminius ginčus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėjas
visų pirma kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2010-01-14 ieškiniu, vėliau
– į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl kreditavimo
sutarties vykdymo, t.y. pareiškėjas visų pirma 2010-01-14 su ieškiniu kreipėsi į
Vilniaus apygardos teismą, kuris civilinėje byloje Nr. 2-3648-232/2010
nagrinėja šalių ginčą šios skolos buvimo ar nebuvimo pagal minėtą ieškinį.
Todėl iki įsiteisės teismo sprendimas minėtoje civilinėje byloje, pareiškėjas
neturėjo teisės kreiptis į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių
dėl to paties dalyko – skolos pagal kreditavimo sutartį išieškojimo. Tai parodo
pareiškėjo piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas turėtų
apsispręsti, kurioje byloje vyksta ginčas dėl minėtos skolos.
Pareiškėjas
(kreditorius) AB DnB NORD bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 129-132)
prašo skolininko atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo
apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-05 nutartį. Nurodo, kad skolininko
UAB „Prie vingio“ turtas yra įkeistas bankui, šis sandoris (su visai
pakeitimais ir papildymais) yra galiojantis, dėl jo teisinių ginčų nėra,
sandoris įregistruotas Hipotekos ir Nekilnojamojo turto registre, todėl banko,
kaip sąžiningo daiktinės teisės turėtojo, teisės ir pagrįsti lūkesčiai turi
būti ginami, o teisėtai sudaryti ir notaro patvirtinti bei viešuose registruose
įregistruoti sandoriai galioja visiems asmenims. Šiuo atveju atskirojo skundo
argumentai, kad neišnagrinėjus civilinės bylos pagal banko ieškinį dėl skolos
priteisimo atsakovams UAB „Prie vingio“ bei UAB „FF lizingas“ bankas neturėjo
teisės kreiptis į Vilniaus m.1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl skolos
išieškojimo iš banko naudai įkeisto turto, yra nemotyvuotas, prieštarauja
imperatyvioms įstatymo normoms, nes pagal CK 6.88 str. 1 d. kreditoriui yra
nustatytas trijų mėnesių terminas pareikšti ieškinį laiduotojui. Kreditorius
nėra saistomas pareigos, vykdant skolos išieškojimo procedūras, pirmiausia
pasinaudoti kitomis užtikrinimo priemonėmis, šiuo atveju laidavimu, ir tik po
to išvaržyti hipoteka ir/ar įkeitimu apsunkintą turtą, gautas lėšas nukreipiant
skolos dengimui. Pažymi ir tai, jog civilinės bylos nėra tapačios – byla dėl
skolos išieškojimo iš įkeisto turto nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka,
banko pareikštas ieškinys – ginčo teisenos tvarka. Hipotekos byloje
sprendžiamas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančio bankui įkeisto
turto, o byloje pagal banko ieškinį – dėl skolos iš UAB „Prie Vingio“ bei UAB
„FF lizingas“ priteisimo. Ta aplinkybė, jog paskolos suma išduota pagal sandorį
Nr. P.24-201158, nenurodant sutarties numerio, visiškai nepaneigia kredito
išdavimo fakto ir banko reikalavimo teisėtumo.
Atskirasis
skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas
apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo
apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar
pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir
faktine prasme (CPK 320 str. 1
d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės,
reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338
str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, išanalizavusi
atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos
tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių
nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas, reglamentuojančias
priverstinio vykdymo procedūras pagal hipotekos kreditoriaus prašymą, ir priėmė
teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys
motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.
Nagrinėjamoje
byloje apeliantas kvestionuoja kreditoriaus AB DnB NORD banko teisę kreiptis
dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto iki bus išspręstas ginčas dėl
šios skolos buvimo ar nebuvo ieškinio teisenos tvarka, kreditoriaus kreipimąsi
su ieškiniu dėl skolos iš UAB „FF lizingas“ (laiduotojo) priteisimo ir jo
kreipimąsi ne ginčo teisenos tvarka dėl skolos išieškojimo iš skolininkui UAB
„Prie vingio“ priklausančio bankui įkeisto turto nepagrįstai traktuodamas kaip
ginčus dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu CK 137 str. 2 d. 5 p.
Hipoteka ir
laidavimas yra tiesiogiai CK6.70 str. 1 d. įtvirtinti prievolių
įvykdymo užtikrinimo būdai. Hipoteka – daiktinės teisės institutas. Hipotekos
institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui
privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos
išieškojimo iš įkeisto turto, o tokią specifinę šio kreditoriaus padėtį
užtikrina ir hipotekos instituto esmę įtvirtina specialiosios proceso teisės –
CPK XXXVI skyriaus – normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-19
nutartis c.b. Nr. 3K-3-12/2005; 2010-04-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-171/2010;
2010-11-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-433/2010 ir kt.). Tuo atveju, jeigu per
hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas įsipareigojimo neįvykdo, hipotekos
kreditorius gali įgyvendinti savo teises kreipdamasis dėl skolos išieškojimo iš
įkeisto daikto (CK 4.192 str. 1 d.). Tuo tarpu laidavimo sutartimi kreditoriui
užtikrinama, kad jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdys prievolės, už jos
įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.).
Jeigu ko kita nenustato
laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir
laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys
bendraskoliai (CK 6.81 str.
1 d.). Pažymėtina, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise
reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų
pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai,
kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis
skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek
ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).
Nagrinėjamos
bylos duomenimis, 2007-12-10 Laidavimo ir reikalavimo teisės perleidimo
sutartimi Nr. 326-07L skolininko UAB „Prie vingio“ prašymu ir sutikimu
laiduotojas UAB „Parex lizingas“ (dabar UAB „FF lizingas“) prisiėmė
įsipareigojimus solidariai atsakyti visu savo turtu kreditoriui AB DnB NORD
bankui, tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdytų visų, dalies savo prievolių
kreditoriui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 94-102), arba jas
įvykdytų netinkamai (b.l. 114-115). Atsižvelgiant į tai, kad CK normos hipotekos
ir laidavimo, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, reglamentuoja
netapačiai, jų vienas kitam nepriešpastato ir neįtvirtina jų tarpusavio
konkurencijos, esant solidariajai skolininkų pareigai, kaip šiuo konkrečiu
atveju, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne
tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš
kokių asmenų ar asmens reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių
užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Taigi tokiu, kaip šios bylos atveju,
kai pagrindinio skolininko UAB „Prie vingio“ prievolės, kilusios iš kreditavimo
sutarties, įvykdymas yra užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo
turto įkeitimu bei trečiojo asmens UAB „FF lizingas“ laidavimu pagal sutartį,
įtvirtinančią jos solidariąją prievolę, kredito bei laidavimo sutartyse yra
nustatyta kreditoriaus teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių
įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti, kreditorius AB DnB NORD bankas turi
teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas, kuris kartu yra ir įkaito davėjas, tiek
laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-23 nutartis
c.b. Nr. 3K-7-364/2010).
Išdėstytų
aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pripažįsta, kad kreditoriaus AB DnB NORD
banko kreipimasis į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Prie vingio“ bei UAB „FF
lizingas“ dėl negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų bei delspinigių
priteisimo pagal Kreditavimo sutartį Nr. 5424-05IL (b.l. 104-106) nesuvaržo
kreditoriaus teisės kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl skolos
išieškojimo iš hipoteka įkeisto skolininkui priklausančio daikto pagal šią
kreditavimo sutartį. Todėl visi apelianto argumentai, susiję su kreditoriaus
pareiga tokiu atveju pasirinkti, kokiu būdu – ieškinio ar ypatingosios teisenos
tvarka ginti savo teises, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas
ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos išsprendus pareiškėjo
(kreditoriaus) prašymą areštuoti skolininkui ir įkeisto turto savininkui UAB „Prie vingio“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamąjį
daiktą – 3,5200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 4117-0400-0256, esantį
Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav., teisėtumą ir pagrįstumą. Atsižvelgiant
į tai, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai
galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų
vykdymo teisėtumo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl priverstinio
skolos ieškojimo vykdymo procedūros pirmojo etapo eigos (CPK 558 str. 1 d.).
Pirmasis priverstinis
skolos išieškojimo etapas pradedamas vykdyti hipotekos kreditoriaus prašymu.
CPK 558 str. 1 d numato, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba
teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui
areštuoti. Pažymėtina, kad šio pobūdžio bylose teismui paprastai pateikiami tam
tikros standartinės formos dokumentai ir teismas tik kontroliuoja, ar
jie užpildyti tinkamai, ir teigiamu atveju atlieką prašomą veiksmą, o priešingu
atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi
atsisako atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27
nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2009). Taigi tuo atveju, jeigu
skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, jis gali pasinaudoti
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teise kreiptis dėl skolos
išieškojimo ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto, nepriklausomai
nuo to, kas yra įkeisto daikto savininkas. Pažymėtina, jog kartu hipoteka
užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių
palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu,
išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.).
Iš kreditoriaus
į bylą pateikto pareiškimo (b.l. 49) ir jo priedų matyti, kad skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas UAB „Prie vingio“ 2005-11-25
Kreditavimo sutartyje Nr. 5424-05IL bei papildomame susitarime (b.l.51-58) nustatytų
įsipareigojimų nevykdė ir kreditoriaus kreipimosi į Vilniaus m. 1-ojo apylinkės
teismo hipotekos skyrių dieną (2010-01-25) bankui buvo skolingas 1 766 559,33
Lt (b.l. 49, 59). Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog
kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui,
neabejotinai turėjo teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK
558 str. 1 d., CK 4.192 str.), kadangi 2005-11-25 Kreditavimo sutartyje Nr.
5424-05IL (su pakeitimais), suėjus sutarties įvykdymo terminui (2008-11-22),
įvykdyta nebuvo. Įrodymų, kad skolininko įsipareigojimas bankui būtų įvykdytas,
hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar
šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių
paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų, byloje nėra (CK 4.197 str., CPK 565
str.), tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su atskiruoju skundu (CPK 178 str. 1
d.).
Tuo pagrindu
hipotekos teisėja 2010-01-25 nutartimi Nr. Nr. I-130/2010, konstatavusi, jog
CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkui
ir įkeistų daiktų savininkui UAB „Prie vingio“ priklausančius įkeistą
nekilnojamąjį daiktą bei jį įspėjo, kad negrąžinus per vieną mėnesį nuo
nutarties įteikimo dienos skolą, palūkanas ir delspinigius bei žyminio
mokesčio, įkeistas daiktas bus parduoti iš varžytinių, t.y. tinkamai įgyvendino
CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtį. Tuo tarpu atskirojo skundo
argumentai, kurie, kaip minėta, nėra susiję su hipotekos kreditoriaus
reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumu, panaikinti
skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro.
Pripažinus
atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos
procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –
7,15 Lt (b.l. 140) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamas CPK 336
str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus
m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 25 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš
UAB „Prie vingio“ 7 (septynis) litus 15 centų pašto išlaidų valstybei.
Kolegijos pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjai Dalia
Višinskienė
Marijonas Greičius