Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [A-261-888-09].doc
Bylos nr.: A-261-888-09
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Pareiškėja A-B

            Administracinė byla Nr. A-261-888/2009

                                                                Procesinio sprendimo kategorija 11.2; 11.3; 79.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. spalio 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Ilonai Kovger,

dalyvaujant pareiškėjui P. G., tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. V. R., G. M., A. R. ir G. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. prašymą dėl termino atnaujinimo, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Kauno apskrities viršininko administracijai, J. V. R., G. M., A. R., G. S. ir V. S.,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

I.

 

P. G. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą terminą pateikti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšius patvirtinančius dokumentus, dėl nuosavybės teisių atkūrimo į dalį buvusio savininko – senelės M. S. – R. valdytą 16,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Stakliškių sen., Prienų rajone.

Pareiškėjas paaiškino, kad terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę praleido dėl svarbios priežasties, nes su giminėmis nebendravo, jokios tikslios informacijos apie senelės turtą neturėjo, manė, kad senelė jokio turto neturėjo. Tik 2007 metų spalio mėnesį sužinojo, kad nuosavybės teisės į M. S. – R. valdytą žemės dalį nepagrįstai atkurtos G. S. ir V. S.. 

Tretieji suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, J. V. R., G. S. ir V. S. prašė prašymo netenkinti, nes terminas praleistas be svarbių priežasčių, o Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 12 d., 2004 m. rugpjūčio 6 d., 2005 m. sausio 28 d. ir 2005 m. kovo 21 d. sprendimais tretiesiems suinteresuotiems asmenims jau atkurtos nuosavybės teisės į M. S. – R. valdytą žemės sklypą.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir A. R. prašė terminą atnaujinti, nes pareiškėjas turi teisę pretenduoti į  M. S. – R. valdyto 16,03 ha žemės sklypo dalį.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo P. G. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau Įstatymas) 10 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį  turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio Įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad piliečiai, padavę prašymą atkurti  nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti  šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau nustatytais terminais  jis nepateikė prašymo atkurti nuosavybės teises į atkūrimo į dalį buvusio savininko – senelės M. S. – R. valdytą 16,03 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) k., Stakliškių sen., Prienų rajone, taip pat iki 2003 m. gruodžio 31 d. nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinančių dokumentų. 

Įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatyta teisė piliečiams kreiptis į teismą dėl praleistų terminų prašymams atkurti nuosavybės teises bei nuosavybės teises ir giminystės  ryšį su žemės savininku  patvirtinantiems dokumentams pateikti atnaujinimo. Teismas pripažinęs, kad šie terminai praleisti dėl svarbių priežasčių, gali šiuos terminus atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad faktinis terminas prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti viršijo dešimt metų, teisėjų kolegija vertino, kad toks ilgas terminas suteikė realias galimybes tinkamai ir laiku realizuoti subjektines teises visiems suinteresuotiems asmenims, kurie elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai.

Priimdamas 2004 m. spalio 12d. įstatymą Nr. IX-2490 įstatymų leidėjas iš esmės pakeitė nagrinėjamų teisinių santykių reguliavimą, t. y. buvę iki tol naikinamaisiais terminai prašymams (dokumentams) dėl nuosavybės teisių atkūrimo paduoti tapo atstatomaisiais, įstatymu nustačius, kad šie terminai gali būti atnaujinti teismine tvarka. Kartu įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant terminų atnaujinimas galimas – priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, buvimą. Svarbios priežastys, kurios sudaro teisėtą pagrindą įstatymu nustatytų terminų atnaujinimui, teisminėje praktikoje vieningai suprantamos kaip faktinės aplinkybės, objektyviai sutrukdžiusios realizuoti subjektines teises asmeniui, kuris savo valiniais veiksmais šių teisių realizavimo siekia.

Teismas pažymėjo, kad tokios priežastys kaip nežinojimas, neryžtingumas,  nesidomėjimas, nesirūpinimas savo teisių realizavimu, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas taip pat nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų  vykdymo. Kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos nuo pareiškėjo valios nepriklausančiomis objektyviomis, svarbiomis aplinkybėmis, kurioms esant praleistas terminas atnaujintinas, kadangi, pareiškėjas turėjo realią galimybę domėtis, sužinoti   apie senelės valdytą žemės sklypą bei Įstatymo nustatytais terminais  kreiptis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pagal nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius įstatymus pareiga rūpintis subjektinių teisių realizavimu, tame tarpe – domėtis ir gauti informaciją apie galimą susigrąžinti turtą tenka tik patiems pretendentams. Šiuo atveju pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti savo teises,  privalėjo pats būti aktyvus. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kaip pretendentai  savo valiniais veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo pilnos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių. Be to, pareiškėjas savo neveikimu neišnaudojo visų realiai turėtų galimybių, nesikreipė į visas institucijas galėjusias suteikti informaciją apie M. S. – R. iki nacionalizacijos valdytą turtą, t. y. nesielgė taip, kaip nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi visų priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą J. V. R., G. M., A. R., G. S., V. S., kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į M. S. – R. iki nacionalizacijos valdytą turtą.    

Kadangi pareiškėjas nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo pateikti prašymo ir dokumentų per Įstatymo nustatytus terminus ir kurios galėtų būti vertinamos kaip svarbios termino praleidimo priežastys, teismas konstatavo, kad  terminas praleistas ne dėl svarbių  priežasčių ir nėra jokio įstatyminio pagrindo jį atnaujinti.

 

III.

 

Pareiškėjas P. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas sprendime pripažįsta, kad pareiškėjas turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

2. Apie senelės turėtą žemę pareiškėjas sužinojo tik 2007 m. spalio mėnesį, kai susipažino su nuosavybės teisių atkūrimo byla. Pareiškėjo aktyviais veiksmais – skundais Kauno apskrities viršininko administracijai – buvo inicijuota administracinė byla dėl neteisėto žemės paskyrimo V. S. ir G. S.. Tai matyti iš prijungto prie bylos Prienų rajono prokuratūros skundo.

3. Teismas nepagrįstai nutarė atmesti prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. l-938-428/2008, nes šios bylos tarpusavyje susiję.

4. Tokiu sprendimu teismas įteisino neteisėtą žemės užvaldymą ir pažeidė pareiškėjo, kaip teisėto pretendento teises.

5. Pareiškėjas sąžiningai įvykdė visas savo pareigas valstybei, bet liko be jam priklausančios turto dalies.

 

Tretysis suinteresuotas asmuo G. S. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurias galima būtų laikyti svarbiomis priežastimis. Pareiškėjo nurodytas nežinojimas apie į jo senelės M. S. – R. iki nacionalizacijos turėtą žemę nelaikytina svarbia priežastimi, kadangi pareiškėjo valioje buvo virš dešimt metų terminas domėtis išlikusiu senelės nekilnojamuoju turtu ir paduoti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pareiškėjo nežinojimą paneigia su jo skundu pateiktas Lietuvos Valstybinio archyvo 1993 m. birželio 22 d. pažymėjimas Nr. 01-286-R, patvirtinantis, kad duomenys apie pareiškėjo senelės iki nacionalizacijos turėtą žemę jau buvo žinomi 1993 metais. Jokių kitų priežasčių, kurios būtų objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjui laiku realizuoti savo teisę, pareiškėjas nenurodo ir įrodymų apie jas nepateikia. Pareiškėjo ir Kauno apskrities viršininko administracijos nurodytos aplinkybės, kad G. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos nepagrįstai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

 

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas paaiškino apeliacinio skundo argumentus ir prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Tretieji suinteresuoti asmenys J. V. R. ir G. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašė apeliacinį skundą atmesti.

Tretieji suinteresuoti asmenys G. M. ir A. R. prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Prašymų atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą terminus nustato 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr.VIII-359 (toliau - ir Atkūrimo įstatymas), kuris nuo 1997 m. liepos 9 d. pakeitė netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. 1-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" (toliau – ir Atstatymo įstatymas). Įsigaliojus Atkūrimo įstatymui, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Atstatymo įstatymo nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Įstatymų leidėjas prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus pratęsė keletą kartų, nustatydamas galutinius terminus: prašymams atkurti nuosavybės teises paduoti – iki 2001 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti – iki 2003 m. gruodžio 31 d. (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.). 

Pagal nuo 2004 m. spalio 26 d. galiojančios Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalies redakcijos (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nuostatas, piliečiams, praleidusiems šio įstatymo nustatytą prašymų, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pasirūpinti šių teisių atkūrimui reikalingų dokumentų gavimu bei pateikimu (pvz., žr. 2008 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261 912/2008; 2009 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63–529/2009; 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Atsižvelgiant į tai, teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.

Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Vertinant aplinkybes dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, yra svarbu nustatyti: kuriuo šiuo įstatymu nustatyto termino laikotarpiu pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atstatymo įstatymo 2 straipsnis, Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d. ir, atitinkamais atvejais, 2003 m. gruodžio 31 d.), siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino).

Pareiškėjas prašymą atnaujinti prašymo dėl nuosavybės teisės atkūrimo ir kitų dokumentų pateikimo terminą grindžia tuo, kad jis apie žemės sklypą, į kurį siekia atkurti nuosavybės teises sužinojo tik 2007 metais, t. y. kai sužinojo, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės.

Pareiškėjo nurodyta terminų praleidimo priežastis – nežinojimas apie senelės M. S. – R. žemę – iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio. Ji yra susijusi su pareiškėjo subjektyviu situacijos vertinimu bei jo paties subjektyviu pasirinkimu, kaip elgtis (domėtis ar nesidomėti nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei savo šeimos istorija ir buvusia turtine padėtimi). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti traktuojamas kaip termino atnaujinimo pagrindas tik tokiu atveju, kai pretendentai savo valios veiksmais nuosavybės teisių atkūrimo siekė ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau negavo reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių (pvz., 2009 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 505/2009). Tarpusavio ryšių stoka, nebendravimas nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, nepasidalijimas turima informacija bei dokumentais – subjektyvaus pobūdžio faktinės aplinkybės, priklausančios nuo asmens valios, jo siekio inicijuoti, puoselėti, stiprinti socialinius ryšius su giminaičiais, artimaisiais ir kitais visuomenės nariais (2009 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje A556-299/2009). Pasirinktas pasyvus elgsenos variantas paprastai nėra pateisinamas.

Kaip minėta, nuosavybės teisių atkūrimo procesas prasidėjo 1991 metais ir jo eiga, teisinės bei faktinės problemos, nuostatų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, keitimai ne kartą viešai aptarti, svarstyti, aiškinti. Apie terminus paduoti prašymus ir atitinkamus dokumentus buvo skelbiama viešai įstatymų nustatyta tvarka, todėl visi suinteresuoti asmenys juos galėjo ir turėjo žinoti. Žinodamas apie vykstantį nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir tinkamai rūpindamasis savo interesais, pareiškėjas turėjo galimybę pasidomėti protėvių turėta nuosavybe. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat yra numatyta galimybė asmenims kreiptis nustatyta tvarka dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus (2009 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-180/2009). Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas, elgdamasis rūpestingai ir apdairiai, neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki įstatymo nustatytų terminų pabaigos.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. I-938-428/2008 pagal Prienų rajono apylinkės prokuratūros skundą dėl Kauno ir Marijampolės apskričių viršininkų administracijų priimtų sprendimų bei įsakymų panaikinimo G. S. ir V. S. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad teismas sustabdo administracinės bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas ar yra pagrindas pareiškėjo nurodytas termino prašymui ir dokumentams pateikti praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą prašymui ir dokumentams paduoti, siekiant atkurti nuosavybės teise į senelės M. S. – R. iki nacionalizacijos valdytą žemę. Iš pareiškėjo Kauno apygardos administraciniam teismui 2008 m. rugsėjo 8 d. pateikto prašymo (b.l. 18) matyti, kad jis prašė sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol bus išnagrinėta kita administracinėje byla, kurioje sprendžiamas klausimas ar pagrįstai tretiesiems suinteresuotiems asmenims buvo atkurtos nuosavybės teisės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą remiantis tuo, kad kitoje byloje yra ginčijami aktai, kuriais tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. S. ir V. S. atkirtos nuosavybės teisės, nėra pagrindo, nes tai nepaneigia fakto, kad pareiškėjas nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, nesirūpino nuosavybės teisės atkūrimo procesu, ko pasekoje praleido terminus prašymui ir dokumentams siekiant atkurti nuosavybės teises į senelės iki nacionalizacijos valdytą žemę paduoti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė sustabdyti bylos nagrinėjimą.

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

Teisėjai

 

Roma Sabina Alimienė

 

Stasys Gagys

 

Romanas Klišauskas