Skundo Nr. II-389-929/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02130-2019-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. birželio 11 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. J. R., jo atstovui advokatui Erikui Kaliačiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato Eriko Kaliačiaus skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6994/2019.
Teismas
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Vyresniojo specialisto 2019 m. kovo 28 d. nutarimu V. J. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, 2018 m. gruodžio 23 d., apie 02.03 val., Vilniuje, Kareivių g., vairuodamas automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant slidžiai (apsnigtai) kelio dangai, iš chuliganiškų paskatų, akceleruodamas privertė galinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę, privertė automobilį slysti šonu ir apsisukti aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau, automobilio keleiviams bei eismui. Nutarimu V. J. R. paskirta 500 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių.
V. J. R. atstovas advokatas Erikas Kaliačius (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. J. R. atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą nebuvo išklausyti V. J. R. argumentai ir pasiteisinimai, į juos nebuvo atsižvelgta, taip pat nebuvo įvertinti ir liudytojų paaiškinimai. Vėliau bylos nagrinėjimo metu aplinkybės buvo paaiškintos tyrėjui, buvo apklausti liudytojai, tačiau priimant nutarimą jį surašęs pareigūnas neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai nubaudė V. J. R. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.
Skunde nurodoma, kad incidentas, kurį stebėjo pravažiuojantis policijos ekipažas, įvyko dėl dviejų priežasčių, t.y. dėl blogų oro sąlygų (snigo ir buvo slidi kelio danga) ir dėl vairuotojo V. J. R. nepatyrimo. Jis įvykio metu automobilį vairavo tik pirmi metai, todėl nesugebėjo jo suvaldyti išvažiavęs į Kareivių gatvę. Automobilio BMW, kurį vairavo V. J. R., varomieji ratai yra galiniai, o tai yra ypač pavojinga esant slidžiai kelio dangai ir tokio automobilio vairavimas reikalauja didesnės vairuotojo patirties, tačiau Pareiškėjas, kaip pradedantysis vairuotojas, nesugebėjo saugiai išvažiuoti į pagrindinį kelią (Kareivių gatvę) ir kai automobilis pradėjo slysti, nebandė jo stabdyti, o elgėsi kaip su automobiliu, kuris varomas priekiniais ratais, padidino greitį, kad jį stabilizuotų. Tačiau toks veiksmas davė atvirkštinį poveikį ir automobilis apsisuko aplink savo ašį. Tai buvo vairuotojo elgesys stengiantis saugiai išvairuoti susidariusioje situacijoje. Jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nebuvo sudaryta ir jokių kitų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų nebuvo padaryta. Šiuo atveju nebuvo tyčios iš chuliganiškų paskatų pažeisti KET, bei nebuvo pavojaus kitiems eismo dalyviams, o tai, vadovaujantis suformuota teismų praktika, yra būtini administracinio nusižengimo sudėties požymiai administracinei atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti. Liudytojų M. B. ir T. M. parodymai sutampa su V. J. R. parodymais, todėl į juos turėtų būti atsižvelgta. Remiantis nurodytų aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą, Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinę teiseną.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) atsiliepime į V. J. R. skundą, prašo jo skundą atmesti. Institucijos nuomone, V. J. R. veika, kuomet jis 2018 m. gruodžio 23 d., 02.03 val., vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Kareivių g., ir esant slidžiai kelio dangai, chuliganiškai akceleruodamas, privertė galinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę, privertė automobilį slysti šonu ir apsisukti aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams bei eismo saugumui, yra įrodyta.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. J. R., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jis, išvažiuodamas iš McDonalds aikštelės Kareivių gatvėje, suko į pagrindinį kelią, tačiau neapskaičiavo, kad kelias slidus, paspaudė akceleratorių ir jo automobilis pradėjo slysti šonu. Slydimas prasidėjo baigiantis posūkiui, beveik išvažiavus į Kareivių gatvę. Jis spaudė akceleratorių ir suko vairą į priešingą pusę, negu jį užmetė, kad ištiesintų automobilį, tačiau automobilis apsisuko aplink savo ašį ir sustojo beveik prie šviesoforo. Nemano, kad išvažiavo į priešingą eismo juostą. Pamatęs policijos pareigūnus su švyturėliais, jis sustojo. Mano, kad policijos pareigūnai, įvažinėdami į sankryžą, galėjo matyti tik dalį įvykio, nes Žirmūnų gatvėje yra daug krūmų. Pareigūnams jis aiškino, kad viskas įvyko dėl slidžios kelio dangos ir jo mažos vairavimo patirties. Anksčiau jis važinėjo su automobiliu priekiniais varomais ratais, iš teorijos žino, kad tokiu atveju, kai automobilis slysta, reikia spausti akceleratorių. Rankinio stabdžio jis neužtraukė, tik spaudė akceleratorių ir suko į kairę. Užtraukus rankinį stabdį, ratai būtų užblokuoti ir apsisukti būtų neįmanoma. Pareigūnų pateiktame vaizdo įraše matosi jo automobilis.
liudytojas M. B., apklausiamas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jis, T. ir V. važiavo iš McDonalds aikštelės, jis sėdėjo priekyje, už vairo buvo V., kuris neturi 2 metų vairavimo stažo. Jie važiavo iš stovėjimo aikštelės, suko į dešinę, buvo slidu, V. neturėjo vairavimo patirties, darė posūkį, automobilį užmetė ir jie apsisuko vidury gatvės. Automobilis buvo varomas galiniais ratais, buvo slidu, jis mano, kad V. per daug akceleratorių paspaudė, todėl automobilis apsisuko, bet jis neturi patirties su automobiliais, kurie varomi galiniais ratais, todėl negali paaiškinti situacijos. Apsisukę jie pamatė policiją su švyturėliais. Neatsimena kada tiksliai pradėjo slysti automobilis, ar jie tuo metu jau buvo iš aikštelės išvažiavę. Įvykio metu jis buvo įsigilinęs į telefoną.
Liudytojas T. M., apklausimas teismo posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jie išvažinėjo iš McDonalds aikštelės Kareivių gatvėje, suko į dešinę. Įvykio metu jis sėdėjo automobilio gale, už vairuotojo, valgė. Išvažiuojant iš posūkio, automobilis pradėjo slysti į dešinę pusę, tada apsisuko aplink savo ašį. Vairuotojas dar bandė automobilį suvaldyti, bet jam nepavyko. Tai įvyko dėl slidžios kalio dangos, mašina buvo galinga, o vairuotojo V. J. R. patirtis maža. V. J. R. nevairavo chuliganiškai, jis visada laikydavosi taisyklių.
Liudytojas Vaidas Liutkevičius, apklausimas teismo posėdyje, paaiškino, kad įvykio dieną pareigūnai patruliavo, važiavo į Verkių g. ir pastebėjo, kaip automobilis išvažiavo iš „Statoil“ degalinės ir, vos išvažiavęs iš degalinės į pagrindinį kelią, apsisuko du kartus apie savo ašį. Automobilis į priešpriešinę juostą lyg neišvažiavo, kitų automobilių kelyje nebuvo. Jiems vairuotojas paaiškino, kad neturi gerų vairavimo įgūdžių, neatsimena, ar vairuotojas aiškino, kodėl taip vairavo. Jie nesiaiškino, kodėl vairuotojas atliko tokį manevrą, davė jam pasiaiškinimą parašyti. Jis mano, kad vairuotojas tai padarė tyčia, išvažiuodamas iš degalinės į gatvę paspaudė akceleratorių ir pradėjo suktis apie savo ašį. Kelio danga buvo slidi. Išvažiavus į gatvę suktis apie savo ašį negalima, tai yra chuliganiškas vairavimas, asmuo sukėlė avarinę situaciją, automobilio nesuvaldė. Automobiliai BMW varomi arba galiniais ratais, arba visais keturiais ratais, galiniais ratais varomi automobiliai spaudžiant akceleratorių visada slysta.
Liudytojas Pavel Lozarionok, apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad praeitų metų gruodžio mėnesį jis su pareigūnu V. Liutkevičiumi važiavo Žirmūnų g. Jiems sukant į Kareivių g., pastebėjo iš Makdonaldo kavinės išvažiuojantį automobilį BMW, kuris pradėjo driftuoti, t.y. apsisuko apie savo ašį. Manevras buvo atliktas išvažiavus į gatvę, automobilį pareigūnai pastoviai stebėjo, atstumas nebuvo didelis, kitų automobilių nebuvo, Kareivių g. vaizdo jiems niekas neužstojo. Už vairo buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, salone buvo dar du vaikinai. Vairuotojas paaiškino, kad prieš kelis mėnesius įgijo vairuotojo pažymėjimą, neturi vairavimo įgūdžių. Tačiau vairuotojas automobilį apsuko 360 laipsnių kampu, tai yra tyčinis veiksmas. Automobilis BMW yra varomas galiniais ratais, todėl norint atlikti tokį manevrą, reikia užtraukti rankinį stabdį, stipriai spausti akceleratorių ir ratus į kairę pusę sukti. Tam tikras slydimas buvo, kai automobilis sukosi apie savo ašį. Jam atrodo, kad automobilis apsisuko du kartus, vieną kartą apsisuko 360 laipsnių kampu, dėl kito karto negali pasakyti, kokiu kampu apsisuko. Tačiau spaudžiant tik akceleratorių, automobilis tokiu kampu apie savo ašį neapsisuktų. Automobiliui slystant reikia sukti vairą į priešingą pusę. Jei automobilis būtų apsisukęs 90 laipsnių kampu, jis patikėtų, kad tai atsitiko nuo slydimo. Chuliganiškas vairavimas pasireiškia tyčiniais veiksmais, norint pabrėžti savo agresyvumą, išskirtinumą iš kitų vairuotojų. Apsisukimas apie savo ašį nėra saugus veiksmais, tikriausiai vairuotojas norėjo pasirodyti prieš draugus. Automobilis į priešpriešinę eismo juostą neišvažiavo.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiasis patrulis Pavel Lozarionok 2018 m. gruodžio 23 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 23 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. Liutkevičiumi, apie 02.03 val., važiuodami Kareivių g., pastebėjo, kaip automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, esant apsnigtai kelio dangai, chuliganiškai akceleruodamas privertė galinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę, privertė automobilį slysti šonu ir apsisukti aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų aplinkiniams bei eismo saugumui. Sustabdžius minėtą automobilį, paaiškėjo, kad jį vairavo V. J. R., kuris paaiškino, kad automobilio nesuvaldė dėl slidžios kelio dangos ir menkos vairavimo patirties su galiniais varomais automobilio ratais, dėl ko automobilį apsuko. Pažeidimas užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi (b. l. 28).
Teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kurį pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius. Vaizdo įraše matyti vaizdas, fiksuojamas policijos tarnybinio automobilio Nr. V1851, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine vaizdo kamera. Vaizdo įraše matyti data 2018 m. gruodžio 23 d., vaizdo įrašo pradžios laikas 1 val. 59 min. 40 sek. Paros metas tamsus, sninga, kelio važiuojamoji dalis dalinai padengta sniegu. Apie 02.00 val., policijos automobilis atlieka posūkį iš Žirmūnų gatvės į Kareivių gatvę. Pareigūnų automobiliui baigiant posūkio manevrą, matyti, kad priešingoje Kareivių gatvės pusėje yra automobilis, kuris atsisukęs į pareigūnų automobilį priekiu (matyti kito automobilio priekinės šviesos). Pareigūnų automobiliui pradėjus judėti Kareivių gatve, matosi, kaip minėtas priešingoje gatvės pusėje, pirmojoje eismo juostoje (arčiau važiuojamosios dalies krašto) esantis automobilis, prasisukant jo galiniams ratams, sukasi į kairę pusę, kirsdamas antrąją eismo juostą, link priešpriešinio eismo juostos (kuria atvažiuoja pareigūnų automobilis), tačiau į priešpriešinio eismo juostą neišvažiuoja, o, tęsdamas manevrą, vietoje apsisuka aplink savo ašį iš viso 360 laipsnių kampu ir grįžta į pirmąją eismo juostą, po ko automobilis tęsia judėjimą minėta juosta. Tuomet pareigūnų automobilis apsisuka ir sustabdo minėtą manevrą atlikusį automobilį, matosi, kad tai automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Nagrinėjamoje byloje V. J. R. nubaustas už tai, kad jis, 2018 m. gruodžio 23 d., apie 02.03 val., Vilniuje, Kareivių g., vairuodamas automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir esant slidžiai (apsnigtai) kelio dangai, iš chuliganiškų paskatų, akceleruodamas privertė galinius ratus prasisukti, tuo pat metu sukinėdamas vairą į kairę, privertė automobilį slysti šonu ir apsisukti aplink savo ašį, tuo sukeldamas pavojų sau, automobilio keleiviams bei eismui.
Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, pažymėtina, kad asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Be to, teismų praktikoje nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018).
Kaip matyti iš pateikto skundo turinio, nagrinėjamu atveju nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, kad J. V. R. vairuodamas automobilį BMW 530d, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir esant slidžiai (apsnigtai) kelio dangai, akceleravo ir suko vairą, dėl ko automobilis slydo šonu ir apsisuko aplink savo ašį. Tačiau skunde nurodoma, kad V. J. R. neturėjo tyčios iš chuliganiškų paskatų pažeisti Kelių eismo taisykles, be to, nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams. Remiantis skunde pateiktu situacijos aiškinimu, aptariamas įvykis įvyko dėl blogų oro sąlygų (sniego ir slidžios kelio dangos) ir dėl vairuotojo V. J. R. patirties stokos. Jis neturėjo patirties vairuoti automobilio su galiniais varomais ratais, todėl nesugebėjo jo suvaldyti išvažiavęs į Kareivių gatvę. To pasėkoje, kai automobilis pradėjo slysti, jis nebandė automobilio stabdyti, o elgėsi su juo kaip su automobiliu priekiniais varomais ratais, t. y. padidino greitį, kad jį stabilizuotų, tačiau toks veiksmas davė atvirkštinį efektą ir automobilis apsisuko aplink savo ašį. Teismo posėdyje apklausiamas V. J. R. iš esmės laikėsi skunde pateiktos įvykių versijos – kad jis, sukdamas į pagrindinį kelią, neapskaičiavo, kad kelias slidus, paspaudė akceleratorių ir jo automobilis pradėjo slysti šonu, tuomet jis spaudė akceleratorių ir suko vairą į priešingą pusę, negu jį užmetė, kad ištiesintų automobilį, tačiau automobilis apsisuko aplink savo ašį ir sustojo beveik prie šviesoforo. Viskas įvyko dėl slidžios kelio dangos ir jo mažos vairavimo patirties. Taigi, V. J. R. nurodė, kad aptariamas įvykis, kuomet jo vairuojamas automobilis slydo šonu ir apsisuko aplink savo ašį, įvyko netyčia, jam bandant ištiesinti dėl slidžios kelio dangos slystantį galiniais ratais varomą automobilį, ir dėl menkos vairavimo patirties su juo elgiantis kaip su automobiliu, varomu priekiniais ratais, t. y. spaudžiant akceleratorių ir sukant vairą į priešingą pusę.
Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus vertina tik kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti administracinės atsakomybės, nes juos paneigia kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Visų pirma, teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai Vaidas Liutkevičius ir Pavel Lozarionok nurodė, jog V. J. R. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į gatvės važiuojamąją dalį, du kartus apsisuko aplink savo ašį. Taip pat abu pareigūnai, remdamiesi savo vairavimo patirtimi, nurodė, kad toks automobilio manevras negalėjo būti atsitiktinis, kad vairuotojas jį turėjo atlikti tyčia. Liudytojas P. Lozarionok detalizavo, kad norint galiniais ratais varomą automobilį apsukti 360 laipsnių kampu, reikia užtraukti rankinį stabdį, stipriai spausti akceleratorių ir sukti ratus į kairę pusę, nes vien spaudžiant akceleratorių, automobilis tokiu kampu apie savo ašį neapsisuktų. Dėl šių priežasčių negali būti, kad jo matytas automobilio manevras įvyko bandant ištiesinti automobilį dėl slidžios kelio dangos. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti liudytojų policijos pareigūnų V. Liutkevičiaus ir P. Lozarionok parodymais arba dėl kurių jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar pakenkti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.
Teismo posėdyje peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą nustatyta, kad V. J. R. vairuojamas automobilis pasimato tik policijos automobiliui įsukus į Kareivių gatvę, kuomet jau matyti V. J. R. automobilio priekinės šviesos, atgręžtos į pareigūnų automobilį (kas reiškia, kad V. J. R. automobilis tuo metu jau buvo įsukęs į Kareivių gatvę). Tokiu būdu vaizdo įraše nematyti įvykio pradžios, t. y. V. J. R. atlikto posūkio į Kareivių gatvę, kuomet, jo teigimu, prasidėjo automobilio slydimas. Tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti liudytojų V. Liutkevičiaus ir P. Lozarionok nupasakotas automobilio BMW manevras, kuriame minėtas automobilis, prasisukant jo galiniams ratams, sukasi į kairę pusę ir iš esmės vietoje apsisuka aplink savo ašį 360 laipsnių kampu, po ko automobilis, priešingai nei teigė V. J. R., nesustoja, o tęsia judėjimą tiesiai Kareivių gatve, iki kol jį sustabdo policijos automobilis.
Teismo vertinimu, vaizdo įrašas patvirtina pareigūnų V. Liutkevičiaus ir P. Lozarionok parodymus, kad V. J. R. manevrą atliko tyčia, o ne siekdamas stabilizuoti slystantį automobilį. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad V. J. R. vairuojamas automobilis iš esmės vietoje kontroliuotai apsisuka aplink savo ašį ir tęsia važiavimą ta kryptimi, kuria pradėjo, todėl darytina išvada, kad tai nebuvo momentinis automobilio slydimas ir jo važiavimo trajektorijos ištiesinimas, o specialus automobilio valdymas, akceleruojant ir sukant vairą į kairę pusę, siekiant jį priversti slysti ir apsisukti aplink savo ašį.
Nors teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. B. ir T. M. (kurie buvo V. J. R. vairuojamo automobilio keleiviai) parodymai yra iš esmės palankūs V. J. R. ir palaikantys jo įvykio versiją – abu liudytojai nurodė manantys, kad įvykis įvyko dėl menkos V. J. R. vairavimo patirties ir slidžios kelio dangos, tačiau šie liudytojai yra pažįstami su V. J. R. ar jo draugai, todėl jie gali būti suinteresuoti padėti pastarajam išvengti administracinės atsakomybės. Šie liudytojai įvykio aplinkybių nedetalizavo, nurodė, kad įvykio metu jų dėmesys buvo bent dalinai nukreiptas kitur – M. B. buvo įsigilinęs į telefoną, o T. M. valgė. Be to, M. B. nurodė, kad jis neturi pakankamai patirties su galiniais ratais varomais automobiliais, kad galėtų tinkamai įvertinti situaciją. Tuo tarpu, kaip jau minėta, aplinkybių, leidžiančių abejoti liudytojų V. Liutkevičiaus ir P. Lozarionok parodymų patikimumu teismas nenustatė. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, jog tuo metu, kai V. J. R. vairuojamas automobilis apsisuko aplink savo ašį, jis jau buvo išvažiavęs iš posūkio, kuriame remiantis V. J. R. parodymais, automobilis ir pradėjo slysti į Kareivių gatvę, o jo padėtis buvo stabili (t. y., nematyti, kad automobilis tuo metu būtų slydęs). Atsižvelgiant į išdėstytą, V. J. R. argumentai, kad jo veiksmai nebuvo chuliganiški, bet buvo atlikti siekiant stabilizuoti slystantį automobilį ir nulemti sudėtingų eismo sąlygų bei vairavimo patirties stokos, juos paneigiančių įrodymų kontekste, atmestini kaip nepagrįsti.
Vertinant V. J. R. veiksmų pavojingumą, būtiną administracinei atsakomybei pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kilti, pažymėtina, kad nors įvykis įvyko naktį, apie 02.00 val., tačiau jo vairuojamas automobilis aplink savo ašį apsisuko Vilniaus mieste, Kareivių gatvėje, kur, nors įvykio metu ir nebuvo kitų eismo dalyvių ar pėsčiųjų, jie bet kada galėjo įvažiuoti ar įeiti į šią teritoriją. Be to, nagrinėjamo įvykio metu, kuomet buvo tyčia staigiai akceleruojama, kad būtų sukeltas automobilio slydimas ir šis apsisuktų aplink savo ašį, buvo esmingai apsunkintos automobilio valdymo galimybės – automobilis išlėkė į gretimą eismo juostą, galėjo atsitrenkti į šalia gatvės esančius apšvietimo stulpus, arba išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, tokiu būdu buvo sukeltas realus pavojus tiek paties V. J. R., tiek su juo važiavusių keleivių M. B. ir T. M. saugumui, kurie dėl tokio pavojingo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairavimo galėjo būti sužaloti, tiek kitų eismo dalyvių, tarp jų ir į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų, saugumui. Tokiais savo veiksmais V. J. R. neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimus.
Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, V. J. R. elgesys, kai jis, turėdamas teisę vairuoti automobilį nuo 2018 m. vasario 8 d. (b. l. 33), t. y. faktiškai būdamas pradedančiuoju vairuotoju, vairuodamas automobilį Vilniaus miesto gatvėje, kurioje bet kuriuo metu galėjo būti kitų eismo dalyvių, tyčia spaudė akceleratoriaus pedalą, taip priversdamas automobilį slysti ir apsisukti aplink savo ašį, rodo, kad V. J. R. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktų reikalavimų, vairavo automobilį sukeldamas pavojų savo, automobilyje buvusių keleivių, bei ir kitų eismo dalyvių saugumui, galimai norėdamas prieš juos pasipuikuoti, atkreipti dėmesį. Šios aplinkybės įrodo V. J. R. chuliganiškas paskatas bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir paneigia jo versiją, kad jis neturėjo tyčios iš chuliganiškų paskatų pažeisti Kelių eismo taisykles bei kad jo veiksmais nebuvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams.
Taigi nagrinėjamu atveju skundžiamame nutarime yra tinkamai nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės bei atsakomybėn patraukto V. J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo naikinti skundžiamo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 28 d. nutarimo skunde nurodytais argumentais.
Sprendžiant dėl V. J. R. paskirtos nuobaudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad jis tyčia įvykdė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau atkreiptinas dėmesys į šio konkretaus įvykio aplinkybes, į tai, jog dėl to nekilo padarinių nei pareiškėjui, nei kitiems eismo dalyviams, chuliganiškas vairavimas tęsėsi trumpą laiko tarpą ir iš esmės pasireiškė vienu pavojingu automobilio manevru, J. V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis praeityje nebaustas administracine tvarka, jauno amžiaus, lanko sporto treniruotes Lietuvos karo akademijoje, pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai, kaip mandagus, aktyvus, puikiai valdantis savo emocijas, nesiveliantis į konfliktus.
ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą buvo pažymėjęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).
Taigi skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks reikalavimas nereiškia būtinumo nustatyti kažkokias ekstraordinarias aplinkybes, tačiau ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį visumos vertinimu.
Nagrinėjamu atveju, dėl aukščiau nurodytų V. J. R. padarytą administracinį nusižengimą ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių, teismo nuomone, byloje yra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus.
Remiantis išdėstytu, atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundas tenkintinas iš dalies, o skundžiamas nutarimas pakeistinas, nustatant, kad V. J. R. skirtinas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
n u t a r i a:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2019 m. kovo 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-6994/2019 pakeisti.
V. J. R. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje paskirti 500 (penkių šimtų) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rasa Paužaitė