Civilinė byla Nr. 2-656-67/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00103-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalies, kuria civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Regejus“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Techsis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Regejus“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašė iš atsakovės bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Techsis“ priteisti 392 974,11 Eur įsiskolinimą už paimtas prekes, 25 603,48 Eur delspinigius ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė argumentais, kad 2019 m. lapkričio 5 d. su atsakove sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. D1274. Jos pagrindu atsakovė privalėjo laiku atsiskaityti už nupirktas prekes, tačiau to nepadarė. Prekių priėmimą ir neapmokėjimą patvirtina 2021 m. balandžio 20 d. susitarimas Nr.1 (skolos mokėjimo grafikas). Atsakovė sumokėjo tik 14 000 Eur skolą už nupirktas prekes; kiti mokėjimai, kuriais atsikirtinėja atsakovė, buvo nukreipti kitam asmeniui (Šiaulių bankui) ir skirti atsiskaityti pagal faktoringo sutartį. Bankas atsakovės skolą regreso tvarka atsiėmė iš ieškovės.
3. Atsakovės nemokumo administratoriaus atstovė teismo posėdyje pripažino, kad atsakovė skolinga ieškovei 372 879,70 Eur. Šią skolą grindė apyvartos nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. važtaraščių ir mokėjimų suvestine. Kitą ieškinio dalį atstovė prašė atmesti.
4. Ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro sumokėtas 5 807 Eur žyminis mokestis už ieškinio pareiškimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 392 974,11 Eur įsiskolinimą už paimtas prekes ir 25 603,48 Eur delspinigius bei 5 807 Eur bylinėjimosi išlaidas, jas išieškant iš atsakovės administravimo išlaidų; pavedė Šiaulių apygardos teismo Finansų skyriui grąžinti atsakovei 2 000 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas.
6. Be kita ko, teismas nurodė, kad tenkinant ieškinį, iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo sumokėjusi 5 807 Eur žyminio mokesčio, todėl šias bylinėjimosi išlaidas priteisė iš bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų sąmatos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė BUAB „Techsis“ apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išspręsti iš esmės – nepriteisti iš atsakovės ieškovei sumokėto 5 807 Eur žyminio mokesčio.
10.1. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutarė UAB „Techsis“ iškelti bankroto bylą; nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d.
10.2. Teismas turėjo žyminį mokestį grąžinti ieškovei, bet ne jį priteisti iš bankrutuojančios atsakovės.
10.3. CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami šiais atvejais: sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto ar restruktūrizavimo bylą.
10.4. Ieškovė šiuo atveju turėjo prašyti žyminio mokesčio grąžinimo, o jo nepaprašius, teismas savo iniciatyva turėjo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ieškovei, o ne jį priteisti iš bankrutuojančios atsakovės.
10.5. CPK 83 straipsnyje pateikiamas sąrašas asmenų, kurie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vienas iš tokių atvejų yra ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Minėta teisės norma kartu su kitomis CPK teisės normomis sudaro vientisą teisės normų sistemą, todėl ji turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į kitų teisės normų turinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-510/2014).
10.6. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei ir tai reiškia, jog teismo sprendimas sukels teisines pasekmes atsakovei bei jos kreditoriams, todėl nepaisant to, kad minėti turtiniai reikalavimai yra nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje, atsakovė atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
10.7. Mano, kad teismas netinkamai taikė įstatymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nepagrįstai neatsižvelgė į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
11. Ieškovė UAB „Regejus“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismui priėmus sprendimą nepriteisti iš atsakovės žyminio mokesčio ar jo dalies, ieškovė 2023 m. gegužės 23 d. papildomu prašymu prašo grąžinti ieškovei sumokėtą žyminį mokestį ar jo dalį. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Žyminis mokestis buvo sumokėtas dar nepasikeitus atsakovės teisiniam statusui į bankrutuojančią.
11.2. Atsakovės minimuose teismų praktikos pavyzdžiuose mokėtas žyminis mokestis ir procesiniai dokumentai buvo teikiami jau atstovaujant asmenis bankroto administratoriui, o ne iki bendrovės teisinio statuso pasikeitimo. Todėl nėra tinkami.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Šios apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas priteisė ieškovei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės administravimo lėšų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles (CPK 321 straipsnio 3 dalis).
14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo ar jo dalies negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
15. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
16. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose, teismas ex officio privalo taikyti procesinį įstatymą ir jo pagrindu spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 533/2008).
17. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialiojo teisinio pobūdžio ginčo dalis, t. y. bylinėjimosi išlaidų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas vertintina kaip savarankiška teismo veikla, bylos nesprendžiant iš esmės, tačiau, išsprendus bylą dėl materialiojo teisinio reikalavimo pagrįstumo, papildomai pasisakoma ir dėl procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo – bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Materialiojo teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą teismas turi išspręsti neatsižvelgdamas į šalių prašymą – tai yra teismo pareiga (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012).
18. Viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-280-219/2018 10 punktą; 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 16 ir 17 punktus).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės ieškovei 392 974,11 Eur įsiskolinimą už paimtas prekes bei 25 603,48 Eur delspinigius. Remdamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 5 807 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir, atsižvelgdamas, kad atsakovei iškelta bankroto byla, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisė iš bankroto administravimui skirtų lėšų.
20. Atsakovė apeliaciniame skunde argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priskyrimo bankroto administravimo išlaidoms, neįvertino, kad šios išlaidos patirtos dėl žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, nuo kurio atsakovė yra atleista kaip bankrutuojanti įmonė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, todėl teismas savo iniciatyva turėjo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ieškovei, o ne priteisti jį iš atsakovės. Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės statusas pasikeitė, tai nevertintina kaip pakankamas pagrindas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priskirti prie bankroto administravimo išlaidų. Tuo tarpu, ieškovės teigimu, šiuo atveju yra svarbus šių išlaidų atsiradimo laikas ir momentas – bylinėjimosi išlaidos konkrečiu atveju buvo patirtos iki bankroto bylos atsakovei iškėlimo, todėl teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovės.
21. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3, dalis) nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 25 d. nutartimi UAB „Techsis“ iškelta bankroto byla; nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 3 d. Skundžiamu Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai – priteista iš atsakovės ieškovei 392 974,11 Eur įsiskolinimas už paimtas prekes ir 25 603,48 Eur delspinigiai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju ieškovė įgijo teisę į jos pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė prašė priteisti 5 807 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas sumokėjus žyminį mokestį už ieškinio pareiškimą.
22. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. To paties straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės administravimo lėšų ieškovės sumokėtą žyminį mokestį, kadangi pagal civilinio proceso įstatymą BUAB „Techsis“ yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo remiantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Minėta teisės norma kartu su kitomis CPK teisės normomis sudaro vientisą teisės normų sistemą, todėl ji turi būti aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į kitų teisės normų turinį, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167/2012; 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2283/2013).
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nereikėtų aiškinti plečiamai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto norma atspindi tiek bankroto proceso pagrindinius tikslus – apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Taigi, visų pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Kaip matyti iš paminėtos teismų praktikos, CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu realizuojamas lygiateisiškumo principas, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos.
25. CPK 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami: kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai; kai ieškinys atsiimamas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį, kai grąžinama tik dalis žyminio mokesčio; kai atsisakoma priimti ieškinį, prašymą ir skundą arba kai šie grąžinami be sprendimo; kai byla nutraukiama, jei ji nenagrinėtina teisme, arba kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir negalima šia tvarka pasinaudoti; ieškinį palikus nenagrinėtą, kai ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos ir galima pasinaudoti šia tvarka, kai ieškinį pareiškė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo, kai šalis neprimokėjo žyminio mokesčio, taip pat palikus pareiškimą nenagrinėtą šio CPK 431 straipsnio 3 dalyje numatytu atveju; sustabdžius bylos nagrinėjimą, kai yra įsiteisėjusi nutartis iškelti atsakovui bankroto bylą; įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonės bankroto bylą; panaikinus sprendimą dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų; kitais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės ne dėl ieškovo kaltės. Pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali būti paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią yra atliktas atitinkamas procesinis veiksmas, kurio pagrindu prašoma grąžinti žyminį mokestį. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, nutarties ar nutarimo įsiteisėjimo dienos. Žyminio mokesčio grąžinimo klausimą teismas išsprendžia nutartimi rašytinio proceso tvarka (CPK 87 straipsnio 4 dalis).
26. Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovės BUAB „Techsis“ administravimui skirtų lėšų ieškovei žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-68-372/2023, pažeidė lygiateisiškumo principą, nes ieškovės UAB „Regejus“ pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio reikalavimas bankrutavusios įmonės atžvilgiu, vadinasi, teismo sprendimas sukels teisines pasekmes atsakovei bei jos kreditoriams. Sutinkamai su aukščiau aptarta teismų praktika, nepaisant to, kad minėti turtiniai reikalavimai yra nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje, ieškovė atleistina nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei aiškino civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir grąžintino žyminio mokesčio atvejus (CPK 87 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinis skundas tenkinamas ir Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalis, kuria priteista ieškovei iš atsakovės BUAB „Techsis“ administravimo lėšų 5 807 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
28. Ieškovei UAB „Regejus“ grąžinamas už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Regejus“ iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Techsis“ administravimo lėšų 5 807 Eur bylinėjimosi išlaidos, panaikinti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Regejus“, juridinio asmens kodas 171460678, 5 807 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų septynių eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už ieškinį 2021 m. liepos 27 d.
Teisėja Alma Urbanavičienė