Civilinė byla Nr. eB2-715-618/2021

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00422-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6;

3.4.3.11

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ nemokumo administratorės A. M. prašymą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V., I. J., kreditorės Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,RNDV Group“.

Teismas

nustatė:

1.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Kongera“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta A. M..

2.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d., 2020 m. vasario 13 d., 2020 m. kovo 3 d., 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. spalio 9 d., 2021 m. vasario 17 d. nutartimis patvirtinti atsakovės kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sąrašas.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi atsakovė BUAB „Kongera“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

4.       Teisme 2020 m. rugpjūčio 24 d. gautas atsakovės nemokumo administratorės prašymas pripažinti atsakovės UAB „Kongera“ bankrotą tyčiniu.

4.1.                      Nemokumo administratorė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. birželio 8 d. UAB „Kongera“ vadovu buvo T. V., nuo 2016 m. birželio 8 d. iki 2016 m. lapkričio 22 d. – E. R., nuo 2016 m. lapkričio 22 d. iki 2017 m. sausio 24 d. – M. Z., nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. – U. R. – D., nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. spalio 22 d. – M. R.. UAB „Kongera“ bankroto bylos iškėlimo metu įmonės pagrindiniai akcininkai buvo Limited Partnership ERA Group LP (231 vnt. akcijų) ir T. V. (100 vnt. akcijų). 2020 m. gegužės 11 d. nemokumo administratorė gavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) pranešimą apie įtarimą (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, jog UAB „Kongera“ įtariama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 20 straipsnyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“, veikdama bendrininkų grupe su E. R., M. Z., U. R. – D., kurie vykdė I. J., kaip faktinio UAB „Kongera“ vadovo, nurodymus, siekdami išvengti mokesčių sumokėjimo, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusioms UAB „OGSB sprendimai“ ir vyr. buhalterei M. R., nepateikė duomenų apie 39 361,55 Eur darbuotojams grynaisiais pinigais išmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų, į apskaitą neįtraukė ir apskaitos dokumentais nepagrindė įmonės ūkinių operacijų; I. J., veikdamas bendrininkų grupe su E. R. ir M. Z., per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. sausio 30 d. UAB „Gargždų vartotojų kooperatyvas“, UAB „Arsenalas“, UAB „Baltic roofs systems“, UAB „Ermitažas“, UAB „Iris“, UAB „Kesko senukai Lituania“, UAB „Medžio sandėlis“, UAB „Rezetas KL“, UAB „Stamex“, UAB „Steidė ir partneriai“, UAB „Vilkonda“, UAB „Aveplast“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras 45 911,54 Eur sumai už statybines medžiagas, skirtas užsakovės Rietavo savivaldybės administracijos objekto, adresu (duomenys neskelbtini), renovacijos darbams atlikti, nors minėtos medžiagos šiame objekte faktiškai nebuvo panaudotos; dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. Pranešime dėl įtarimų taip pat nurodyta, kad UAB „Kongera“ įtariama ir tuo, jog, siekdama išvengti 43 427, 98 Eur mokesčių mokėjimo, į deklaraciją ir nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną, turtą ir laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2018 m. vasario 4 d. pateikė juos valstybės įgaliotoms institucijoms. Analogiški įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje pareikšti UAB „Kongera“ faktiniam vadovui I. J. ir E. R.. Taigi, UAB „Kongera“ valdymo organai, tvarkydami įmonės buhalterinę apskaitą, sąmoningais ir tyčiniais veiksmais pažeidė teisės aktų nustatytus reikalavimus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d., o tai sudaro pagrindą UAB „Kongera“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

4.2.                      Nemokumo administratorė nurodo, kad aplinkybė, jog UAB „Kongera“ valdymo organai tvarkė apgaulingą buhalterinę apskaitą, pateikė faktinės padėties neatitinkantį įmonės balansą, sudarytą iki 2017 m. lapkričio 30 d., galbūt suklaidino Klaipėdos apygardos teismą, dėl to pastarasis 2018 m. sausio 17 d. nutartimi įmonei iškėlė restruktūrizavimo bylą, nors UAB „Kongera“ 2017 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. UAB „Kongera“ direktorius teismui pateiktame pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad 2017 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 769 337 Eur, turtas – 1 114 394 Eur, tačiau UAB „Kongera“ restruktūrizavimo administratorės UAB „Principo reikalas“ 2018 m. birželio 11 d. prašyme dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nurodyta, jog restruktūrizavimo administratorei 2018 m. balandžio 12 d. pateiktas įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, pagal kurį įmonės per vienerius metu mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 713 767 Eur, turtas – 996 918 Eur. Taigi, restruktūrizavimo administratorei pateikto balanso duomenimis, UAB „Kongera“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai gerokai viršijo pusę į balansą įrašyto viso įmonės turto vertės. Vis dėlto Juridinių asmenų registrui UAB „Kongera“ pateikė kitokį balansą – minėto balanso duomenimis 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 455 516 Eur, turtas – 996 918 Eur, t. y. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai neviršijo pusę į balanso įrašyto viso turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo administratorė taip pat pateikė teismui tvirtinti UAB „Kongera“ kreditorius ir jų finansinių reikalavimų sąrašą 1 232 232,07 Eur sumai. Minėti kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi, o teismo 2018 m. lapkričio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimis buvo papildomai patvirtini kreditorių finansiniai reikalavimai 85 264,43 Eur sumai, t. y. iš viso 1 317 496,50 Eur sumai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad UAB „Kongera“ valdymo organai nuo Klaipėdos apygardos teismo ir nuo įmonės kreditorių nuslėpė, jog restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu UAB „Kongera“ buvo faktiškai nemoki, o įmonės valdymo organai iš tiesų nesiekė restruktūrizuoti ir atkurti įmonės mokumo. Be to, BUAB „Kongera“ valdymo organai įmonės restruktūrizavimą galbūt iniciavo tik dėl to, kad įmonės turtui esant areštuotam, jie galėtų įvykdyti sandorius, sudarytus su Mažeikių rajono savivaldybės administracija ir UAB „Skalderus“, kuriais įmonė perleido reikalavimo teisę į 328 156,19 Eur sumą trečios eilės kreditoriui UAB „Skalderus“, taip pažeisdama kitų kreditorių interesus.

4.3.                      Nemokumo administratorė nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 185 817,90 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 55 700 Eur, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 15 425 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2017 m. lapkričio 2 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 10 630 Eur, iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta 17 870 Eur. Tokiais veiksmais buvo siekiama išvengti atsiskaitymo su įmonės kreditoriais ir neatskleisti visos informacijos apie piniginių lėšų panaudojimo tikslingumą. Šias aplinkybes patvirtina 2019 m. vasario 26 d. Specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog atlikus UAB „Kongera“ laikotarpio nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad dėl UAB „Kongera“ padarytų Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

4.4.                      Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažymų duomenimis, UAB „Kongera“ nevykdė pareigos tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, vengė mokėti mokesčius valstybei, t. y. atlikus UAB „Kongera“ laikotarpio nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. veiklos patikrinimą nustatyta, kad įmonė nevykdė 2017 m. rugpjūčio 11 d. mokestinės paskolos sutarties dėl 42 232 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo, dėl to minėta sutartis 2017 m. gruodžio 28 d. buvo nutraukta; įmonė nesilaikė Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 (toliau – ir Taisyklės), 9 ir 6 punktų, pagal kuriuos kiekvienam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, į įmonės kasą reikia sugrąžinti atskaitingiems asmenims išmokėtus ir jų nepanaudotus pinigus; vykdydama atsiskaitymus, UAB „Kongera“ nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teises. Atlikus UAB „Kongera“ laikotarpio nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. veiklos patikrinimą buvo nustatyti iš esmės analogiški pažeidimai. 2018 m. balandžio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad 2018 m. kovo 20 d. UAB „Kongera“ skola valstybės biudžetui sudarė 144 898,15 Eur, 2018 m. lapkričio 26 d. – 174 499,02 Eur.

4.5.                      2017 m. birželio 13 d. tarp UAB „Kongera“ ir J. J., t. y. UAB „Kongera“ faktinio vadovo I. J. tėvo, sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, ja UAB „Kongera“ įsigijo 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) už 80 200 Eur. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šio sandorio sudarymas buvo naudingas bendrovei, o žemės sklypai buvo įgyti neturint aiškios strategijos dėl juose planuojamos vystyti veiklos ir siekiamos gauti naudos. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, nurodyto nekilnojamojo turto vertė 2017 m. liepos mėn. – 75 300 Eur. BUAB „Kongera“ bankroto proceso metu minėtas turtas buvo parduotas iš varžytinių už 59 061 Eur, todėl įmonė dėl šio sandorio patyrė 21 139 Eur nuostolių. Be to, 2019 m. sausio 4 d., t. y. UAB „Kongera“ esant sunkioje finansinėje padėtyje, prieš jos restruktūrizavimo bylos nutraukimą, įmonės valdymo organai padidino dalies darbuotojų darbo užmokestį. UAB „Kongera“ buvęs vadovas M. R. taip pat nėra įvykdęs Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi nustatyto įpareigojimų ir nemokumo administratorei nėra perdavęs 12 977,50 Eur vertės įmonės turto.

4.6.                      Nemokumo administratorė nurodo, kad 2017 m. lapkričio 15 d. tarp UAB „Kongera“ ir UAB „eKopija“ buvo sudaryta Vienkartinių darbų valymo paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), ja UAB „eKopija“ įsipareigojo teikti patalpų valymo ir kitas paslaugas, o UAB „Kongera“ įsipareigojo sumokėti 124 000 Eur (be PVM) už suteiktas paslaugas. Bylos duomenimis nustatyta, kad o UAB „Kongera“ 2017 m. lapkričio 28  d. sumokėjo UAB „eKopija“ 30 000 Eur, 2017 m. gruodžio 4 d. – 1 000 Eur, 2017 m. gruodžio 8 d. – 31 000 Eur. 2020 m. rugsėjo 8 d. nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „eKopija“, prašydama pateikti informaciją dėl minėtos sutarties vykdymo. 2020 m. rugsėjo 17 d. pranešimu UAB „eKopija“ nurodė, kad darbai pagal 2017 m. lapkričio 15 d. Sutartį nebuvo vykdomi, todėl UAB „eKopija“ 2018 m. kovo 30 d. Trišalės skolų užskaitos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 2018 m. balandžio 11 d. ir 2018 m. balandžio 12 d. grąžino UAB „Kongera“ 62 000 Eur avansą, šias pinigines lėšas pervesdama S.R.O. „OMMI“. Taigi, Trišalė skolų užskaitos sutartis buvo sudaryta ir įvykdyta po Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria UAB „Kongera“ iškelta restruktūrizavimo byla, priėmimo ir po UAB „Kongera“ nekilnojamojo turto priverstinės hipotekos įregistravimo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-1220-803/2021 pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 30 d. Trišalės skolų užskaitos sutarties 3.1 punktą, pagal kurį UAB „eKopija“ įsipareigojo grąžinti 62 000 Eur S.R.O. „OMMI“, ir taikė restituciją – priteisė BUAB „Kongera“ iš S.R.O. „OMMI“ 62 000 Eur. Taigi, minėtas sandoris pažeidė UAB „Kongera“ kreditorių teises ir teisėtus interesus.

4.7.                      Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad UAB „Kongera“ faktiniu vadovu buvo I. J.. 2020 m. kovo 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamųjų M. Z. ir U. R.-D. atžvilgiu konstatuota, kad UAB „Kongera“ buvo iš esmės įkurta I. J. ir jo žmonos iniciatyva, bankrutavus jų įmonei UAB „Gora“. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis buvusių BUAB „Gora“ darbuotojų buvo įdarbinti ir UAB „Kongera“. Buvę įmonės vadovai E. R. ir M. Z. nurodė, kad UAB „Kongera“ vadovavo ir visus sprendimus priimdavo I. J., o jie buvo tik formalūs įmonės vadovai, atliko tik nereikšmingas administracines funkcijas ir pasirašydavo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir įmonės akcininko T. V., jo žmonos I. V., darbuotojų M. J., V. G., A. D., A. S., A. M., V. J. ir G. A., juridinių asmenų, sudariusių sandorius su UAB „Kongera“ – UAB „Ladila“, UAB „Redus LT“, UAB „Derux“ – vadovų parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo T. V. 2018 m. lapkričio 30 d. ir liudytojos I. V. 2019 m. gegužės 6 d. apklausos protokolų duomenimis nustatyta, kad bendrovės akcininkai T. V. ir ERA Group LP savo pareigas vykdė formaliai. I. J., atsižvelgdamas į tai, kad jis turi įsiskolinimą UAB „Gora“, paprašė savo sesers vyro T. V. savaitei laiko tapti formaliu UAB „Kongera“ akcininku, t. y. T. V. šių pareigų faktiškai nėjo, su įmonės darbuotojais reikalų neturėjo, įmonės veikla nesirūpino. UAB „Kongera“ akcininko ERA Group LP vardu 2017 m. gegužės 26 d. įgaliojimo pagrindu veikė I. J..

5.       Suinteresuotas asmuo U. R.-D. atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą dėl BUAB „Kongera“ bankroto pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra.

5.1.                      Nurodo, kad ji UAB „Kongera“ vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė aplinkybę, kad UAB „Kongera“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, grindžia 2020 m. gegužės 11 d. pranešimu apie įtarimą ir 2020 m. rugpjūčio 8 d. kaltinamuoju aktu, tačiau šios aplinkybės gali būti laikomos nustatytomis tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Be to, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2020 m. kovo 4 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas U. R.-D. buvo nutrauktas, nurodant, kad liudytojais apklausti UAB „Kongera“ darbuotojai patvirtino, kad U. R.-D. jiems mokėjo oficialų darbo užmokestį, arba nenurodė, jog pastaroji jiems būtų išmokėjusi į apskaitą neįtrauktą darbo užmokestį. Taip pat nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo U. R.-D. UAB „Kongera“ buhalterinę apskaitą tvarkantiems asmenims būtų sąmoningai pateikusi tikrovės neatitinkančias PVM sąskaitas-faktūras.

5.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę j jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju nemokumo administratorė nenurodo ir nepateikia duomenų, patvirtinančių, kokie 2017 m. lapkričio 30 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės balansuose nurodyti įsipareigojimai yra pradelsti, todėl nėra pagrindo teigti, kad 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ buvo nemoki. Suinteresuotas asmuo nesudarė 2018 m. balandžio 23 d. Juridinių asmenų registrui pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ balanso, todėl negali paaiškinti, kodėl minėtas balansas skiriasi nuo 2018 m. balandžio 12  d. nemokumo administratorei pateikto 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ balanso. Eidama UAB „Kongera“ vadovės pareigas, U. R.-D. siekė, kad įmonei būtų iškelta restruktūrizavimo byla ir būtų atkurtas įmonės mokumas. Be to, nors UAB „Kongera“ restruktūrizavimo byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi, tačiau ši nutartis įsiteisėjo tik 2018 m. balandžio 12  d., o 2018 m. balandžio 13  d. U. R.-D. buvo atšaukta iš UAB „Kongera“ vadovės pareigų, todėl negalėjo užtikrinti bendrovės restruktūrizavimo proceso tęstinumo. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Kongera“ restruktūrizavimo byla Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi nutraukta nutraukta ne dėlto, kad U. R.-D. nuslėpė įmonės nemokumą, aplaidžiai ar apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą ir (ar) neturėjo ketinimų atkurti įmonės mokumo, o dėlto, kad UAB „Kongera“ vadovas M. R. teismo nustatytu terminu nepateikė teismui restruktūrizavimo plano projekto, kuriam pritarė įmonės akcininkai, nesušaukė įmonės kreditorių susirinkimo, nebendravo ir nebendradarbiavimo su administratore.

5.3.                      Nors nemokumo administratorė nurodo, jog UAB „Kongera“ negavo 328 156,19 Eur už atliktus rangos darbus iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, kadangi pagal 2017 m. gruodžio 4 d. papildomą susitarimą pastaroji šias pinigines lėšas pervedė UAB „Kongera“ kreditorei UAB „Skalderus“, tačiau UAB „Kongera“, vykdydama savo veiklą, statybos darbams atlikti visuomet samdė subrangovus. Šiuo atveju 2017 m. balandžio 28 d. rangos sutartyje, sudarytoje tarp UAB „Kongera“ ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, numatytus rangos darbus faktiškai atliko būtent subrangovė UAB „Skalderus“, todėl UAB „Kongera“ turėjo prievolę atsiskaityti su ja, t. y. net ir gavusi pinigines lėšas iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, UAB „Kongera“ jas būtų turėjusi pervesti UAB „Skalderus“. Be to, UAB „Kongera“ laiku neatsiskaičius su subrangove UAB „Skalderus“, pastaroji galėjo sustabdyti atliekamus darbus, o UAB „Kongera“ būtų turėjusi mokėti netesybas ir, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai nutraukus rangos sutartį, būtų buvusi įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, taip prarasdama galimybę dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. lapkričio – gruodžio mėn. buvo ruošiamas pareiškimas dėl UAB „Kongera“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl viena iš 2017 m. balandžio 28 d. rangos sutarties, sudarytos su Mažeikių rajono savivaldybės administracija, sąlygų buvo tiesioginis atsiskaitymas su subrangove UAB „Skalderus“, kadangi iškėlus įmonei restruktūrizavimo bylą, Mažeikių rajono savivaldybės administracija būtų neturėjusi teisės atlikti mokėjimų restruktūrizuojamos įmonės statusą turinčiai UAB „Kongera“.

5.4.                      Suinteresuoto asmens U. R.-D. vadovavimo įmonei laikotarpiu iš UAB „Kongera“ vardu registruotų banko sąskaitų išgrynintos piniginės lėšos buvo apskaitomos bendrovės kasoje ir naudojamos darbo užmokesčiui mokėti, taip pat išduodamos bendrovės darbuotojams atsiskaityti už įsigyjamas statybines medžiagas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog UAB „Kongera“ su darbuotojais ir tiekėjais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o ne tik bankiniais pavedimais, pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo atlikti neteisėti veiksmai.

5.5.                      Nemokumo administratorė savo pareiškimą taip pat grindžia 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sudaryta, sudaryta su J. J., kuria UAB „Kongera“ įsigijo 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) už 80 200 Eur, nurodydama, kad UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis šio turto rinkos vertė 2017 m. liepos mėn. buvo 75 300 Eur, o antstolio A. S. 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu minėtas turtas įkainotas 78 450 Eur. Vis dėlto, tiek UAB „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, tiek antstolio A. S. patvarkyme nurodyta žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) vertė tik nežymiai skiriasi nuo 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodytos kainos. Be to, minėtoje sutartyje nurodyta kaina buvo pagrįsta UAB „Lituka“ ir Ko atliktu turto vertinimu.

5.6.                      Suinteresuotas asmuo nurodo, kad darbo užmokestis S. O., L. M., D. D. ir A. P. buvo padindintas nuo 2019 m. sausio 1 d., t. y. po jos atšaukimo iš UAB „Kongera“ vadovės pareigų, todėl ji šiuo klausimu pasisakyti negali. Darbo užmokestis U. R.-D. buvo didinamas keletą kartų, nuosekliai, t. y. nuo 2017 m. sausio 23 d. jai buvo mokamas minimalusis darbo užmokestis, nuo 2017 m. kovo 1 d. – 640 Eur, nuo 2017 m. birželio 1 d. – 1 578,95 Eur, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 3 378,38 Eur, o didžiausias darbo užmokestis (3 378,38 Eur) jai buvo mokamas pakankamai trumpai, todėl reikšmingos įtakos bendrovės mokumui turėti negalėjo.

5.7.                      Nemokumo administratorė nurodo, kad 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 24 d. Operatyvaus patikrinimo pažymų duomenimis, UAB „Kongera“ nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. pažeidė kreditorės VMI teises. Nors U. R.-D. vadovavimo laikotarpiu dėl įmonės patiriamų finansinių sunkumų galėjo būti pažeidžiamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, tačiau tai buvo daroma siekiant išsaugoti įmonės veiklą ir projektų tęstinumą, t. y. pirmiau atsiskaitant su kreditoriais, vykdančiais einamuosius statybos darbus, tiekiančius statybines medžiagas ir pan. Pažymėtina ir tai, kad ne bet koks CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas yra laikytinas tyčinio bankroto požymiu, tik toks, kuriuo apribota arba panaikinta kreditorių galimybė nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą.

6.       Kreditorė VMI atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su BUAB „Kongera“ nemokumo administratorės prašyme dėl UAB „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu išdėstytomis aplinkybėmis.

7.       Suinteresuotas asmuo E. R. atsiliepimu į pareiškimą atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškimą dėl BUAB „Kongera“ bankroto pripažinimo nagrinėti teismo nuožiūra.

7.1.                      Nurodo, kad jis UAB „Kongera“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. Minėtu laikotarpiu Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo privalu pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinių, todėl pastarieji nebuvo teikiami, o mokesčių administratorius neatliko patikrinimo ir nenustatė mokesčių vengimo fakto. Nors suinteresuotam asmeniui iškelta baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo, tačiau minėta byla nėra išnagrinėta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo E. R. laikytinas kaltu padaręs minėtas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad jo vadovavimo įmonei laikotarpiu, UAB „Kongera“ buvo moki ir pelninga, t. y. neturėjo skolų darbuotojams, tiekėjams ar valstybei, įmonės kasoje buvo daugiau nei 7 852,12 Eur, sąskaitoje – apie 80 000 Eur – 100 000 Eur.

7.2.                      Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė remiasi 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Specialistų išvadomis, tačiau jos paremtos tik skaičiavimais pagal liudytojų parodymus dėl galbūt nelegalaus darbo užmokesčio mokėjimo ir netinkamai apskaityto PVM, o išvadose nurodytos UAB „Kongera“ į valstybės biudžetą nesumokėtos lėšos nėra didelės ir nereiškia, kad dėl šių pažeidimų negalima bendrai įvertinti įmonės veiklos. Minėtose išvadose taip pat nėra išskirtas E. R. vadovavimo laikotarpis, o pateikta bendra išvada už visą tyrimo laikotarpį, t. y. 2016 m. ir 2017 m., kai įmonei taip pat vadovavo M. Z. ir U. R.-D..

8.       Suinteresuotas asmuo UAB ,,RNDV Group“ atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.

8.1.                      Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorės UAB „RNDV Group“ finansinį reikalavimą 434 542,28 Eur sumai BUAB „Kongera“ bankroto byloje, tačiau šis finansinis reikalavimas nebuvo įtrauktas į įmonės finansinę atskaitomybę. Šios aplinkybės rodo, kad įmonė tyčia nuo kreditorių slėpė savo finansinę būklę. Pažymi, jog sutiktina su nemokumo administratorės teiginiais, kad UAB „Kongera“ būdama nemoki dirbtinai padidino savo darbuotojams darbo užmokestį, įsigijo turtą (žemės sklypus) iš susijusio asmens, t. y. iš I. J. tėvo J. J., už didesnę nei rinkos kainą, tokiais savo veiksmais sudarydama įmonei nenaudingą sandorį, kadangi įmonė nevykdė veiklos, susijusios su nekilnojamojo turto vystymu. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tarp UAB ,,RNDV Group“ ir UAB „Kongera“ buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Dėl šios sutarties sudarymo UAB „Kongera“ vardu su UAB „RNDV Group“ tarėsi I. J., o sutartį sudarė jo sutuoktinė komercijos direktorė M. J..

9.       Suinteresuotas asmuo I. J. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškimu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.1.                      Nurodo, kad nemokumo administratorė prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu grindžia pranešimu apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas ir kaltinamuoju aktu, tačiau tiek UAB „Kongera“, tiek suinteresuotam asmeniui I. J. ir kitiems įtariamiesiems apkaltinamieji nuosprendžiai ar kiti teismo sprendimai, pagrindžiantys pranešime apie įtarimą ir (arba) kaitinamajame akte nurodytas aplinkybes, nėra priimti. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimas į viešai nagrinėjamą bankroto bylą iš esmės prilygsta ikiteisminio tyrimo medžiagos atskleidimui (paviešinimui), todėl nemokumo administratorė tokiais savo veiksmais pakenkė ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme.

9.2.                      Pareiškime nurodyta aplinkybė, jog buvo gryninami pinigai, esantys UAB „Kongera“ vardu registruotose banko sąskaitose, nepagrindžia neteisėtų veiksmų atlikimo, kadangi teisės aktai nedraudžia atsiskaitymų grynaisiais pinigais. Nemokumo administratorės nurodyta pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta su J. J., nėra laikytina kaip nuostolinga įmonei. Minėtoje sutartyje nustatyta 80 200 Eur kaina už UAB „Kongera“ įsigyjamą turtą nuo šio turto rinkos kainos skiriasi tik 3–7 proc. Be to, teisės aktai nenustato pareigos parduoti turtą už vidutinę rinkos kainą. Taigi, minėtu sandoriu UAB „Kongera“ gavo turto ir taip pagerino savo turtinę padėtį.

9.3.                      Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad suinteresuotas asmuo I. J. buvo UAB „Kongera“ faktinis vadovas. Atkreiptinas dėmesys, jog UAB „Kongera“ neatsiskaitė su I. J. tėvu J. J. pagal anksčiau nurodytą pirkimo-pardavimo sutartį. Tai patvirtina, jog I. J. nebuvo susijęs su bendrovės valdymu, kadangi priešingu atveju UAB „Kongera“ būtų iš karto atsiskaičiusi su I. J..

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Prašymas tenkintinas

Dėl tyčinio bankroto požymių ir įmonės nemokumo

10.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).

11.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu; tarp kitų kriterijų – ir kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai įmonei nenaudingi sandoriai (2 punktas); kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė neturės pakankamai turto (4 punktas); kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas (5 punktas). ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje nustatytos tyčinio bankroto prezumpcijos: pagal šios dalies 2 punktą preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

12.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

13.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013).

14.       Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

15.       Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

16.       Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės (ne)mokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai ir jų santykis su įmonės turto verte. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

17.       Vadinasi, sprendžiant dėl juridinio asmens bankroto pripažinimo tyčiniu, nepakanta konstatuoti įmonei patiriant rimtus finansinius sunkumus, nes privalu įvertinti, ar tam tikri valdymo organų veiksmai (neveikimas) sąlygojo būtent įmonės nemokumą ar jau nemokios bendrovės būklės pabloginimą. Nustatant, ar bendrovė yra nemoki, reikia atsižvelgti į ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies normos reikalavimą bei visumą kasacinio teismo praktikoje aptartų ir anksčiau nurodytų aplinkybių. 

18.       Byloje pateikto UAB „Kongera“ 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, įmonės turtas sudarė 363 331 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 240 536 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 180 506 Eur. 2016 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo 117 241 Eur pelno. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi UAB „Kongera“ iškelta restruktūrizavimo byla. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog UAB „Kongera“ 2017 m. lapkričio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovei priklausančio turto vertė sudarė 1 114 394 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 506 042 Eur, o pradelstų įsipareigojimų suma siekė 308 468,14 Eur, iš viso 768 337 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 17 d.

19.       Pažymėtina, kad Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Kongera“ 2017 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 996 918 Eur, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 880 449 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 455 516 Eur. UAB „Kongera“ 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, įmonė turėjo 237 362 Eur nuostolių. 2018 m. balandžio 12 d. UAB „Kongera“ restruktūrizavimo administratorei buvo pateiktas įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, sudarytas 2018 m. kovo 30 d., kuriame nurodyta, jog įmonės turtas sudaro 996 918 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 880 449 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 713 767 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi UAB „Kongera“ iškelta bankroto byla. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog pagal UAB „Kongera“ 2018 m. balansą jos turtą sudarė 782 845 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 859 001 Eur. Bendrovės 2019 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenimis nustatyta, kad UAB „Kongera“ turtą sudarė 790 050 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 807 302 Eur. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Kongera“ 2018 m. pabaigoje buvo laikytina nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Vis dėlto sprendžiant klausimą dėl BUAB „Kongera“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat svarbu įvertinti ir ankstesnę įmonės finansinę padėtį.

20.       Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Kongera“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai 1 319 304,41 Eur sumai, t. y. 96 821,94 Eur pirmos eilės kreditorių finansiniai reikalavimai, 209 646,82 Eur kreditoriniai reikalavimai, užtikrinti priverstine hipoteka, 40 443,81 Eur antros eilės kreditorių finansiniai reikalavimai ir 972 391,84 Eur trečios eilės kreditorių finansiniai reikalavimai. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad BUAB „Kongera“ skola kreditorei VMI sudaro 189 806,25 Eur, iš kurių apie 154 362,44 Eur skola už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. Laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2018 m. vasario mėn. BUAB „Kongera“ taip pat įgijo apie 441 256,08 Eur įsiskolinimą kitiems kreditoriams, t. y. 45,05 Eur skolą SIA „Tilts“ (2016 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. sausio mėn.), 110 945,90 Eur skolą BUAB „SMD“ (2016 m. rugsėjo mėn. – 2018 m. vasario mėn.), 300 Eur skolą advokatui P. M. (2017 m. sausio mėn.), 543,11 Eur skolą UAB „Sabelija“ (2017 m. sausio mėn.),15 756,27 Eur skolą UAB „Redus LT“ (2017 m. sausio – balandžio mėn.), 1 936,01 Eur skolą UAB „Legal balance“(2017 m. sausio – gegužės mėn.), 605 Eur skolą UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ (2017 m. vasario mėn.), 416,69 Eur skolą UAB „DLSI Company“ (2017 m. vasario – birželio mėn.), 605 Eur skolą UAB „Tyrimų labaratorija“ (2017 m. kovo mėn.), 2 482,01 Eur skolą UAB „Alzeta“ (2017 m. kovo – liepos mėn.), 8 685,12 Eur skolą UAB „Medstatyba“ (2017 m. kovo – liepos mėn.), 86 915,15 Eur skolą UAB „Fortesta“ (2017 m. gegužės – spalio mėn.), 11 054,20 Eur skolą UAB „Luminor lizingas“ (2017 m. gegužės – spalio mėn.), 36 000 Eur skolą J. J. (2017 m. birželio mėn.), 1 321,12 Eur skolą UAB „Charlot LT“ (2017 m. birželio – spalio mėn.), 307,92 Eur skolą UAB „Serfas“ (2017 m. liepos mėn.), 1 999,96 Eur skolą UAB „Ermitažas“ (2017 m. liepos – rugpjūčio mėn.), 266,20 Eur skolą UAB „Mano aplinka“ (2017 m. liepos – rugpjūčio mėn.), 6 590,20 Eur skolą UAB „Milesa“ (2017 m. liepos – rugsėjo mėn.), 1 848,52 Eur skolą UAB „Pajūrio auto“ (2017 m. liepos – rugsėjo mėn.), 1 491 Eur skolą UAB „Kesko senukai“ (2017 m. rugpjūčio mėn.), 43 Eur skolą UAB „Tonesa“ (2017 m. rugpjūčio mėn.), 13 55,20 Eur skolą UAB „Artconsta“ (2017 m. rugsėjo – gruodžio mėn.), 3 098,88 Eur skolą UAB „Viva langai“ (2017 m. rugsėjo – gruodžio mėn.), 3 006,14 Eur skolą MB „Verslo idėja“ (2017 m. spalio mėn.), 680 Eur skolą UAB „Gedarta“ (2017 m. spalio mėn.), 2 266,42 Eur skolą UAB „Ginestra“ (2017 m. spalio mėn.), 558,89 Eur skolą UAB „Eurobiuras“ (2017 m. spalio mėn. – lapkričio mėn.), 32,55 Eur skolą UAB „Gelsva“ (2017 m. spalio – lapkričio mėn.), 22 945,17 Eur skolą UAB „Skalderus“ (2017 m. spalio mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn.), 7 018 Eur skolą UAB „Atamis“ (2017 m. lapkričio mėn.), 2 160 Eur skolą UAB „Ežiukai“ (2017 m. lapkričio mėn.), 45 322,27 Eur skolą AB „Montuotojas“ (2017 m. lapkričio – gruodžio mėn. ir 2018 m. gegužės mėn.), 8 213,75 Eur skolą UAB „Baltic cranes logistics“ (2017 m. gruodžio mėn.), 726 Eur skolą UAB „Brosta“ (2017 m. gruodžio mėn.), 995,94 Eur skolą UAB „Neste Lietuva“ (2017 m. gruodžio mėn.), 7 547,48 Eur skolą MB „Redala“ (2017 m. gruodžio mėn.), 18 306,86 Eur skolą UAB „3SV“ (2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn.), 39,29 Eur skolą AB „Lietuvos paštas“ (2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn.), 25 637,81 Eur skolą UAB „Storent“ (2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn.), 3 328 Eur skolą MB „LT konstrukta“ (2018 m. sausio mėn.).

21.       Po 2018 m. sausio – vasario mėn. BUAB „Kongera“ skola kreditoriams padidėjo 641 629,64 Eur, t. y. BUAB „Kongera“ įgijo 14 810,48 Eur skolą U. R.-D. (2018 m. sausio – balandžio mėn. ir 2018 m. lapkričio mėn.), 35 443,81 Eur skolą VMI (už mokestinį laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn.), 1 036,25 Eur skolą UAB Saugos tarnyba „Argus“ (2018 m. balandžio mėn.), 420 Eur skolą UAB „Vilniaus vandenys“ (2018 m. balandžio mėn.), 50 868,83 Eur skolą UAB „Kortas“ (2018 m. balandžio mėn.), 907,50 Eur skolą UAB „OGSB sprendimai“ (2018 m. liepos – rugsėjo mėn.), 5 000 Eur skolą Elektrėnų savivaldybės administracijai (2018 m. spalio mėn.), 434 542,28 Eur skolą UAB „RNDV Group“ (2018 m. spalio mėn.), 5 595,65 Eur skolą UAB „Tele2“ (2018 m. spalio mėn.), 4 998,32 Eur skolą Rietavo savivaldybės administracijai (2019 m.), 3 121,91 Eur skolą UAB „Asiga“ (2019 m.), 2 600,23 Eur skolą UAB „Geoterminio šildymo sistemos“ (2019 m.), 55 284,38 Eur skolą VSDFV Panevėžio skyriui (2019 m.).

22.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BUAB „Kongera“ finansinė padėtis 2017 m. nuosekliai blogėjo, ko pasėkoje Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, o vėliau – Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartimi – ir bankroto byla. Teismas pažymi, jog nors akivaizdu, kad BUAB „Kongera“ nemokumui reikšmingą įtaką turėjo 434 542,28 Eur skola kreditorei UAB „RNDV Group“, atsiradusi Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 31 d. nutartimis patvirtintų taikos sutarčių pagrindu, tačiau įmonės nemokumą taip pat lėmė ir nuo 2017 m. susidariusios skolos kreditoriams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BUAB „Kongera“ nemokumą lėmė laikotarpiu nuo 2017 m. susiklosčiusios aplinkybės ir įmonės vadovų atlikti veiksmai.

 Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo

23.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

24.       Pagal nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y., kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

25.       Įmonės valdymo organų fiduciarinių pareigų vykdymas bei jų pobūdis priklauso ir nuo įmonės finansinės situacijos. Įmonei veikiant įprastai, vadovas neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių – interesus. Kuo labiau įmonės finansinė būklė prastėja, tuo labiau didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių – interesų reikšmė, todėl suprastėjus įmonės finansinei būklei atsiranda vadovo fiduciarinės pareigos priimant su įmonės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

26.       Nemokumo administratorė savo pareiškimą grindžia 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi sudaryta, sudaryta su J. J., nurodydama, kad minėtas sandoris buvo įmonei nenaudingas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. tarp UAB „Kongera“, atstovaujamos direktorės U. R.-D., ir J. J. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, ja UAB „Kongera“ įsigijo 11 žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) už 80 200 Eur. UAB „Ober-House“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, šių žemės sklypų rinkos vertė 2017 m. liepos mėn. buvo 75 300 Eur. Taigi, nagrinėjamu atveju UAB „Kongera“ ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo už jo rinkos vertei artimą kainą. Vis dėlto, vien ši aplinkybė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėtas sandoris buvo ekonomiškai pagrįstas ir naudingas. Šiuo atveju svarbu įvertinti sandorio sudarymo metu įmonėje susiklosčiusią padėtį.

27.       Kaip nurodyta nutarties 20-22 punktuose, nuo 2017 m. UAB „Kongera“ skolos kreditoriams nuosekliai didėjo ir jos finansinė padėtis prastėjo, o 2017 m. pabaigoje – 2018 m. pradžioje įmonės skolos kreditoriams viršijo 595 618,52 Eur. Pažymėtina ir tai, jog UAB „Kongera“ 434 542,28 Eur skola kreditorei UAB „RNDV Group“, atsirado Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 31 d. nutartimis patvirtintų taikos sutarčių pagrindu, tačiau šios civilinės bylos buvo iškeltos 2017 m. birželio mėn. ir 2017 m. liepos mėn. Taigi, UAB „Kongera“ valdymo organai apie įmonės skolinius įsipareigojimus UAB „RNDV Group“ turėjo ir galėjo žinoti 2017 m. birželio – liepos mėn. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, kad sudarydami sandorius minėtu laikotarpiu įmonės valdymo organai turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, numatyti sandoriais siekiamą naudą ir įvertinti galimybę juos įvykti, o taip pat nepažeisti kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų.

28.       Teismo posėdžio metu (2021 m. kovo 8 d.) suinteresuotas asmuo U. R.-D. paaiškino, kad ji savarankiškai dėl 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo nesprendė, šią sutartį sudarė akcininkų nurodymu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad jai nebuvo žinoma, ką konkrečiai siekiama daryti su įsigytu turtu, jos žiniomis, minėtuose sklypuose buvo planuojama vykdyti statybas. Teismo posėdžio metu (2021 m. kovo 8 d.) suinteresuotas asmuo T. V. paaiškino, kad dėl 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo akcininkai sprendė kartu, t. y. jis kartu su akcininkės ERA Group LP atstove U. R.-D.. Vis dėlto, teismas pažymi, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, ERA Group LP UAB „Kongera“ akcininke tapo 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. po 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. T. V. nurodė, kad minėtuose sklypuose buvo planuojama vykdyti statybas. Taigi, nei 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Kongera“ vadovės pareigas ėjusi U. R.-D., nei įmonės akcininkas T. V. negalėjo nurodyti konkrečių minėto sandorio sudarymo aplinkybių, juo siekiamų tikslų, planuojamos gauti naudos ir pan. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Kongera“ būtų atlikusi kokius nors veiksmus, susijusius su ginčo žemės sklypais.

29.       Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti, yra tai, kad 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Kongera“ plėtros direktoriaus I. J. tėvu J. J.. Pažymėtina, jog I. J. su įmonės akcininku T. V. taip pat siejo giminystės ryšiai – I. J. yra T. V. žmonos brolis. Teismo posėdžio metu nei suinteresuotas asmuo U. R.-D., nei T. V. negalėjo paaiškinti, kaip įmonė rado ginčo žemės sklypus, t. y. kaip buvo vykdoma planuojamų įsigyti žemės sklypų paieška, kas pasiūlė pirkti J. J. priklausančius žemės sklypus ir pan. Be to, kaip jau ir minėta, 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu UAB „Kongera“ finansinė padėtis buvo prasta, ji turėjo didelius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, o įmonės valdymo organams buvo žinoma, jog, teismui patenkinus kreditorės UAB „RNDV Group“ reikalavimus, įmonė taps nemoki. Pažymėtina, kad UAB „Kongera“ su J. J. pagal 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartį yra atsiskaičiusi. Tai reiškia, kad įmonei esant sunkios finansinės padėties, gresiant nemokumui, ji suteikė pirmenybę atsiskaitymui su nauju kreditoriumi, kurį, be kita ko, siejo ryšiai su įmonės plėtros direktoriumi ir atitinkamai akcininku, tačiau nemažino susidariusių skolų esamiems kreditoriams.

30.       Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2017 m. birželio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartis nepateisinama verslo rizika ir laikytina įmonei nenaudingu sandoriu.

31.       Nemokumo administratorė teigia, kad 2019 m. sausio 4 d., t. y. UAB „Kongera“ esant sunkios finansinės padėties, prieš jos restruktūrizavimo bylos nutraukimą, įmonės valdymo organai padidino dalies darbuotojų darbo užmokestį. 

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. tarp UAB „Kongera“ ir S. O. sudaryta darbo sutartis, ja S. O. priimta dirbti finansininke, jai nustatytas 2 631,58 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. 2018 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ direktoriaus M. R. įsakymu S. O. nustatytas 3 391,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. 2017 m. liepos 26 d. tarp UAB „Kongera“ ir L. M. sudaryta darbo sutartis, ja L. M. priimtas dirbti konsultantu, jam nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis. 2018 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Kongera“ direktoriaus M. R. įsakymu L. M. nustatytas 2 702,70 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu – 3 483,78 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. 2017 m. sausio 20 d. tarp UAB „Kongera“ ir U. R.-D. sudaryta darbo sutartis, ja U. R.-D. priimta direktorės pareigoms, jai nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Nuo 2017 m. birželio 1 d. U. R.-D. nustatytas 1 578,95 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, nuo 2018 m. sausio 1 d. – 3 378,38 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis. 2017 m. birželio 6 d. tarp UAB „Kongera“ ir D. D. sudaryta darbo sutartis, ja D. D. priimtas dirbti darbų vadovu, jam nustatyta MMA. 2018 m. kovo 30 d. UAB „Kongera“ direktorės U. R. įsakymu D. D. nustatytas 537,72 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 2018 m. liepos 19 d. direktoriaus M. R. įsakymu jam nustatytas 1 315,79 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu – 2 631,58 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis, 2018 m. gruodžio 31 d. įsakymu – 3 392,11 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestis.

33.       Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, minėtų įmonės darbuotojų darbo užmokestis buvo ženkliai padidintas atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Kaip jau minėta, 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiu UAB „Kongera“ finansinė padėtis buvo prasta, ji turėjo didelius skolinius įsipareigojimus kreditoriams, jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o 2018 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. didinat darbuotojų darbo užmokestį įmonė iš esmės neturėjo lėšų atsiskaityti su darbuotojais ir kreditoriais. Šias aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas 22 161,89 Eur D. D. finansinis reikalavimas, 36 111,99 Eur L. M. finansinis reikalavimas, 31 927,29 Eur S. O. finansinis reikalavimas, 5 422,77 Eur U. R.-D. finansinis reikalavimas, viso 95 623,94 Eur.

34.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimai, kuriais padidintas darbuotojų darbo užmokestis, buvo įmonei nenaudingi, sukėlė jai nuostolių ir UAB „Kongera“ esant nemokiai pablogimo jos būklę.

Dėl buhalterinės apskaitos

35.       Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas PVM arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

36.       Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami, neišsaugomi arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

37.       Pažymėtina, kad remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galbūt patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Dėl to ir būtina įvertinti, ar dėl bankroto administratorės nurodytų dokumentų neperdavimo nebeįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

38.       Nustačius netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ar buhalterinės apskaitos dokumentų bei turto neperdavimą bankroto administratoriui, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).

39.       Byloje pateikta 2019 m. vasario 26 d. Specialisto išvada Nr. 04/12-2-3-2190, kurioje nurodyta, kad: 1) pagal ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, UAB „Kongera“ apskaitos dokumentais, atsižvelgiant į M. J. 2018 m. kovo 9 d. liudytojo apklausos protokolą, jeigu UAB „Kongera“ mokėjo pastarajam 1 500 Eur darbo užmokesčio, tai laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nepagrindė iš viso 10 197,45 Eur (10 500 Eur - 302,55 Eur) išmokėto darbo užmokesčio (priskaityto darbo užmokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondą, įmokų į valstybinio socialinio draudimo fondą), t. y. nesilaikė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, Taisyklių 4 punkto reikalavimų; 2) UAB „Kongera“ laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. neįtraukė į apskaitą, kasos išlaidų orderiais ir darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė, kasos knygoje ir apyvartos žiniaraščiuose neužregistravo 10 197,45 Eur išmokėto darbo užmokesčio, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apskaitos dokumentais (kasos išlaidų orderiais) nepagrindė 28 471,16 Eur, užregistruotų atskaitingo asmens E. R. avansinėse apyskaitose, perdavimo UAB „Kongera“ darbuotojui I. J. ir apskaitos registruose – apyvartos žiniaraščiuose neužregistravo 28 471,16 Eur I. J. įsiskolinimo, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 21 d. iki 2017 m. birželio 30 d. apskaitos registruose – apyvartos žiniaraščiuose tikrovės neatitinkančius duomenis apie 62 123,91 Eur atsargų įsigijimo savikainos sumažėjimą ir 62 123,91 Eur sąnaudų padidėjimą, 7 968,03 Eur pirkimo PVM padidėjimą ir UAB „Kongera“ 39 470,31 Eur įsiskolinimą atskaitingiems asmenims, t. y. nesilaikė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 13 straipsnio 1, 3 dalių, Taisyklių 4 punkto reikalavimų, dėl ko laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros); 3) galima teigti, kad UAB „Kongera“ pateiktose deklaracijose arba ataskaitose įrašyti duomenys neatitinkantys tikrovės apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. gegužės 3 d. išmokėdama 13 512,66 Eur su darbo santykiais susijusių išmokų UAB „Kongera“ nesilaikė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 23 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 17 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 9 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų; 2016 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn., 2017 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2018 m. sausio mėn. mokesčių administratoriui pateiktose PVM deklaracijose UAB „Kongera“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – įrašė 7 969 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, 7 969 Eur didesnį atskaitomą PVM, 7 969 Eur mažiau į biudžetą mokėtino PVM, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalies, 64 straipsnio 1 dalies, 90 straipsnio 1 dalies reikalavimų; UAB „Kongera“ VĮ „Registrų centrui“ pateiktoje 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną – įrašė 40 102 Eur daugiau laikotarpio nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pardavimo savikainos ir atitinkamai mažiau pelno bei neapskaičiavo 6 015 Eur pelno mokesčio; VĮ „Registrų centrui“ pateiktoje 2017 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pelną – įrašė 22 022 Eur daugiau laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. pardavimo savikainos ir nuostolių, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 21 387,06 Eur mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui ir VSDFV biudžetui, t. y. nesilaikė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 53 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

40.       2019 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/12-2-3-9569 nurodyta, kad: 1) pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagą, UAB „Kongera“ apskaitos dokumentus, atsižvelgiant į liudytojų apklausos protokolų duomenis, jei įmonė sumokėjo 39 785,57 Eur darbo užmokesčio 7 asmenims, tai laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 30 d. darbo užmokesčio žiniaraščiais nepagrindė 29 164,10 Eur išmokėto darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio, įmokų į privalomojo sveikatos draudimo fondą (6 proc.) ir valstybinio socialinio draudimo fondą (3 proc.), ir negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „Kongera“ laikotarpiu 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 29 164,10 Eur darbo užmokesčio grynaisiais pinigais, t. y. nesilaikė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 4 dalies, Taisyklių 4 punkto, 16 punkto reikalavimų, dėl to laikotarpiu 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) nebuvo nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, dėl kurių nebūtų galima nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; 2) laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. liepos 30 d. mėnesinėse pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose UAB „Kongera“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą – deklaravo 39 034,12 Eur mažiau išmokėtų išmokų ir 6 356,99 Eur mažiau išskaičiuoto pajamų mokesčio, 2016 m. ir 2017 m. metinėse A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijose UAB „Kongera“ deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turto naudojimą – deklaravo39 034,12 Eur mažiau išmokėtų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų išmokų bei nedeklaravo 6 356,99 Eur pajamų mokesčio, t. y. pažeidė GPMĮ 23 straipsnio 1 dalies, SDĮ 17 straipsnio 2 dalies, VSDĮ 9 straipsnio 1 dalies, GFĮ 4 straipsnio 1 dalies nuostatas; laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Kongera“ nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 22 040,92 Eur mokesčių ir įmokų valstybės biudžetui ir VSDFV biudžetui.

41.       Taigi, 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvados patvirtina, kad UAB „Kongera“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, dėl to laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „Kongera“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Pažymėtina, jog byloje nėra pateikta duomenų, sudarančių pagrindą dvejoti minėtose išvadose nurodytomis aplinkybėmis ar paneigiančių šių išvadų pagrįstumą.

42.       Atkreiptinas dėmesys, jog nemokumo administratorė aplinkybę, kad UAB „Kongera“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai taip pat grindžia byloje pateiktais įmonės banko sąskaitos išrašais, patvirtinančiais piniginių lėšų išgryninimą iš banko sąskaitos. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta apie 39 170 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – apie 49 100 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta apie 41 290 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – apie 151 370 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta apie 6 685 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. – apie 3 667 Eur. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta apie 1 700 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 9 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išgryninta apie 15 425 Eur. Taigi, laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 7 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. iš UAB „Kongera“ vardu registruotų banko sąskaitų buvo išgryninta apie 273 455 Eur.

43.       Teismas pažymi, jog nors teisės aktai nenustato draudimo gryninti piniginių lėšų, esančių įmonės vardu registruotose banko sąskaitose, ir vykdyti atsiskaitymų grynaisiais pinigais, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad anksčiau nurodytos UAB „Kongera“ piniginės lėšos buvo gryninamos ir 2017 m., t. y. laikotarpiu, kai įmonės skolos kreditoriams didėjo ir jos finansinė padėtis prastėjo, o įmonės valdymo organai turėjo ir galėjo žinoti, kad, teismui patenkinus kreditorės UAB „RNDV Group“ reikalavimus, įmonė taps nemoki. Pažymėtina, jog gresiant įmonės nemokumui ir atitinkamai jai tapus nemokiai, yra itin svarbu užtikrinti jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, įskaitant galimybę nustatyti šios įmonės finansinę padėtį, vykdytus atsiskaitymus, kitas ūkines operacijas ir pan. Atsiskaitymų vykdymas grynaisiais pinigais šią galimybę apsunkina. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktos 2019 m. vasario 26 d. ir 2019 m. rugsėjo 17 d. Specialisto išvadose išdėstytos aplinkybės.

44.       Kita aplinkybė, į kurią svarbu atsižvelgti yra tai, kad Juridinių asmenų registrui pateikto UAB „Kongera“ 2017 m. balanso duomenimis, įmonė turėjo turto už 996 918 Eur, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 880 449 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 455 516 Eur. 2018 m. balandžio 12 d. UAB „Kongera“ restruktūrizavimo administratorei buvo pateiktas įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansas, sudarytas 2018 m. kovo 30 d., kuriame nurodyta, jog įmonės turtas sudaro 996 918 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 880 449 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 713 767 Eur. Taigi, įmonės parengtame ir Juridinių asmenų registrui pateiktame 2017 m. balanse nurodyti duomenis apie skolinius įsipareigojimus gerokai skyrėsi nuo restruktūrizavimo administratorei pateiktame 2017 m. balanse nurodytų duomenų. UAB „Kongera“ 2019 m. spalio 18 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi 318 934 Eur turto, o jos mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 918 131 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 793 994 Eur. Nemokumo administratorei buvo pateiktas BUAB „Kongera“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai 933 194 Eur sumai, tačiau į jį nebuvo įtrauktas kreditorės UAB „RNDV group“ 434 542,28 Eur finansinis reikalavimas, t. y. nenurodyta viena iš didžiausių BUAB „Kongera“ kreditorių. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad UAB „Kongera“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, taip sudarant kliūtis nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

45.       Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodytos aplinkybės ir įmonės valdymo organų atlikti veiksmai sudaro pagrindą UAB ,,Kongera“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

Dėl atsiskaitymų su kreditoriais

46.       ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu tuomet, kai įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

47.       CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (CK 6.9301  straipsnio 1 dalis).

48.       Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-324-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

49.       Byloje pateiktose VMI 2018 m. balandžio 25 d. ir 2018 m. gruodžio 14 d. Operatyvaus patikrinimo pažymose nurodyta, kad atlikus UAB „Kongera“ laikotarpio nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. veiklos patikrinimą nustatyta, kad UAB „Kongera“ nevykdė 2017 m. rugpjūčio 11 d. Mokestinės paskolos sutarties dėl 42 232 Eur mokestinės nepriemokos išdėstymo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. gruodžio 25 d., dėl to minėta sutartis 2017 m. gruodžio 28 d. buvo nutraukta; UAB „Kongera“ taip pat nesilaikė Taisyklių 9 ir 6 punkto reikalavimų, vykdydama atsiskaitymus, nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

50.       Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad BUAB „Kongera“ skola kreditorei VMI sudaro 189 806,25 Eur, iš kurių apie 154 362,44 Eur skola už mokestinį laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. VMI 2018 m. balandžio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažymose nurodyta, kad kasos knygos išrašo duomenimis, įmonės grynųjų pinigų likutis – 0 Eur. Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į kasą gauta 115 152,49 Eur įplaukų, kasos išlaidos – 115 152,49 Eur, t. y. 70 402,57 Eur atskaitingiems asmenims, 6 964,88 Eur darbo užmokestis, 68,40 Eur dienpinigiai, 37 716,64 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas (22 820,00 Eur – J. J., 2 963,68 Eur – UAB „Energetikos objektų statyba“, 1 250 Eur – M. L., 5 000 Eur – UAB „Skalderus“, 160 Eur – V. A., 739 Eur – UAB „Akstatos grupė“, 2 016 Eur – UAB „Kegesos NT“, 1 267,96 Eur – UAB „Tilta“, 1 500 Eur – UAB „Viritekas“). UAB „Kongera“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. buvo skolinga 57 993,64 Eur atskaitingiems asmenims. Pagal avansines apyskaitas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. atskaitingi asmenys gavo 459 738,82 Eur, išlaidos sudarė – 392 244,04 Eur (48 377,06 Eur įnešta į kasą, 47 981,95 Eur įnešta į banko sąskaitas, 1 840 Eur paskola, 7 Eur banko paslaugos, 808 Eur žyminis mokestis, 34,20 Eur dienpinigiai, 242 085,33 Eur atsiskaityta su kitais kreditoriais (UAB „Arsenalas“ – 64 987,47 Eur, 17 135,72 Eur – UAB „Stamex“, 24 968,06 Eur – UAB „SM grupė“). Iš atskaitingų asmenų gauta 51 110,50 Eur.

51.       Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į UAB „Kongera“ vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 369 648,85 Eur įplaukų (51 978,86 Eur iš kitų banko sąskaitų, 277 141,29 Eur iš VĮ „Lietuvos oro uostai“, 13 290,70 Eur iš UAB „Kortas“, 20 000 Eur iš UAB „Tiresta“, 3 000 Eur paskola, 4 235 Eur iš Jonavos rajono savivaldybės, 3 Eur iš atskaitingų asmenų) ir patirta 366 648,49 Eur išlaidų (48 362,69 Eur atskaitingiems asmenims, 14 900 Eur išgryninta, 59 054,87 Eur pervesta į kitas bankų sąskaitas, 5 018,24 Eur pervesta VMI, 7 316,42 Eur išmokėti atlyginimai, 4 110 Eur sumokėta Sodrai, 22 7261,06 Eur atsiskaityta su kitais kreditoriais už darbus ir prekes, (160 105,89 Eur – UAB „Kelgera“, 15 044,36 Eur – UAB „Luklaurus“, 13 000 Eur – UAB „AG projektas“ ir kt.), 625,21 Eur banko paslaugos).

52.       Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į UAB „Kongera“ vardu registruotą banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 148 943,89 Eur įplaukų iš kitų banko sąskaitų ir patirta 155 342,51 Eur (150 010 Eur atskaitingiems asmenims, 4 602,94 Eur į kitas banko sąskaitas, 729,57 Eur banko paslaugos).

53.       Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į UAB „Kongera“ vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 753 201,85 Eur įplaukų (44 787,12 Eur iš kitų banko sąskaitų, 643 024,33 Eur iš Vilniaus Šv. Juozapo parapijos, 7 578,57 Eur iš antstolių, 4 072,29 Eur iš Klaipėdos rajono savivaldybės, 3 637 Eur iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, 40 000 Eur iš UAB „eKopija“, 10 102,54 Eur iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos) ir patirta 753 200,47 Eur išlaidų (3 960,64 Eur atskaitingiems asmenims, 170 936,50 Eur pervesta į kitas banko sąskaitas, 118,22 Eur už banko paslaugas, 9 223,99 Eur atlyginimai, 8 936,40 Eur – Sodrai, 4 523,18 Eur – VMI, 19 002,67 Eur – antstoliams, 3,06 Eur – VĮ „Registrų centrui“, 536 495,84 Eur – kitiems kreditoriams (133 579,96 – AB „Montuotojas“, 21 621,03 Eur – UAB „MV System“, 17 175,30 Eur – UAB „Augus“, 15 000 Eur – UAB „Stukma“, 12 270,97 Eur – UAB „Vilniaus Lytagra“, 101 000 Eur – UAB „eKopija“, 42 501,37 Eur – UAB „SMD“, 92 000 Eur – AS Absolut KFT, 26 663,19 Eur – UAB „3SV“, 74 684,02 Eur – kt. kreditoriams).

54.       Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į UAB „Kongera“ vardu registruotą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gauta 50 412,21 Eur įplaukų iš Rietavo savivaldybės administracijos ir patirta 79 799,65 Eur išlaidų (42 850,38 Eur – į kitas bankų sąskaitas, 3 165,97 Eur – palūkanos už banko faktoringą, 2 930,55 Eur – delspinigiai, 30 852,75 Eur – nepanaudota deponuotų lėšų suma).

55.       Laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d. į UAB „Kongera“ vardu registruotą banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gauta 1 229 203,12 Eur įplaukų (213 743,17 Eur – iš kitų banko sąskaitų, 39 544,98 Eur – iš kasos, 459 789,20 Eur – iš Vilniaus Šv. Juozapo parapijos, 14 914,41 Eur – iš antstolių, 145 833,08 Eur –iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos, 33 630,44 Eur – iš AB „Vilniaus Vandenys“, 8 380,53 – iš kasos, 43 637,31 Eur – iš Kauno miesto savivaldybės, 40 197,04 Eur – iš AB „Kortas“, 61 978,86 Eur – iš UAB „Švyturys-Utenos alus“, 73 885,54 Eur – iš UAB „SMD“, 59 089,77 Eur – iš Elektrėnų savivaldybės administracijos, 16 000 Eur – iš UAB „Baltijos personalo grupė“, 10 600 Eur – iš Kelmės rajono savivaldybė, 7 978,79 Eur – iš kt. įmonių) ir patyrė 1 240 579,14 Eur išlaidų (208 748,79 Eur – į kitas banko sąskaitas, 1 602,84 Eur – už banko paslaugas, 157 211,24 Eur – išgryninta, 4 023,21 Eur – atskaitingiems asmenims, 40 876,01 Eur – atlyginimams, 15 407,45 Eur – Sodrai, 56 978,19 Eur – VMI, 1 330,97 Eur – antstoliams, 867,28 Eur – VĮ „Registrų centras“, 755 083,23 Eur – kitiems kreditoriams (54 361,02 Eur – AB „Momtuotojas“, 43 000 Eur – UAB „SMD“, 30 977,86 Eur – UAB „Fortesta Invest“, 61 457,18 Eur – UAB „AG projektas“, 38 729,94 Eur – UAB „Fortesta“, 110 590,80 Eur – UAB „Fortesta LT“, 65 122,32 Eur – UAB „Naujoji Gotika“)).

56.       Taigi, kaip matyti iš VMI 2018 m. balandžio 25 d. Operatyvaus patikrinimo pažymos duomenų, nors laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2017 m. gruodžio 25 d. UAB „Kongera“ nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau ji mokėjo darbo užmokestį, dengė skolas įvairiems kreditoriams, įskaitant VMI, vykdė atsiskaitymus su atskaitingais asmenimis. Nagrinėjamu atveju byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Kongera“ teikė pirmenybę tik vienam ar keliems kreditoriams, jiems perleisdama esminę įmonės turto dalį. Priešingai, UAB „Kongera“ tenkino (iš dalies) daugybės skirtingų kreditorių reikalavimus. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad minėtu laikotarpiu buvo siekiama išvengti priverstinio skolos išieškojimo, todėl įmonė siekė bent iš dalies patenkinti skirtingų kreditorių reikalavimus, kad pastarieji nesiimtų priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, taip sudarydami kliūtis įmonei toliau tęsti veiklą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, anksčiau minėtas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nesudaro pagrindo BUAB „Kongera“ bankrotą pripažinti tyčiniu.

57.       Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2018 m. kovo 20 d. tarp UAB „Kongera“, UAB „eKopija“ ir S.R.O. „OMMI“ sudaryta Trišalės sutartis, joje nurodyta, kad UAB „Kongera“ sudarė sutartį su UAB „eKopija“, pagal kurią yra skolinga 62 000 Eur už prekes ir paslaugas, o 2018 m. sausio 2 d. S.R.O. „OMMI“ sudarė sutartį su UAB „eKopija“, pagal kurią UAB „eKopija“ yra skolinga 62 000 Eur. 2018 m. kovo 20 d. Trišale sutartimi UAB „Kongera“ įsipareigojo 62 000 Eur įsiskolinimą UAB „eKopija“ pervesti S.R.O. „OMMI“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1220-803/2021 pripažino negaliojančiu 2018 m. kovo 30 d. Trišalės skolų užskaitos sutarties 3.1 punktą, kuriame susitarta, kad UAB „Kongera“, kurios įsiskolinimas už prekes ir paslaugas UAB „eKopija“ sudaro 62 000 Eur, perveda S.R.O. „OMMI“ 62 000 Eur, ir taikė taikyti restituciją – priteisė ieškovei BUAB „Kongera“ 62 000 Eur iš atsakovės S.R.O. „OMMI“. Teismas konstatavo, kad BUAB „Kongera“ negalėjo susitarti dėl 2018 m. kovo 20 d. Trišalės sutarties 3.1 punkte nustatyto įsipareigojimo, kadangi 2018 m. kovo 20 d. Trišalės sutarties sudarymo metu buvo išviešintas draudimas disponuoti BUAB „Kongera“ lėšomis, esančiomis pas trečiuosius asmenis, nenurodant konkrečių trečiųjų asmenų. Be to, pervedimo momentu draudimas disponuoti lėšomis buvo ir dėl įsiteisėjusios teismo nutarties dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.

58.       Taigi, sudarydama 2018 m. kovo 20 d. Trišalės sutartį UAB „Kongera“ pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus, CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kadangi turėjo skolų pirmesnės už UAB „eKopija“ eilės kreditoriams. Vis dėlto, šios aplinkybės, nesudaro pagrindo BUAB „Kongera“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal IBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Minėtas susitarimas sudarė prielaidas nepagrįstai perleisti BUAB „Kongera“ kreditoriui 62 000 Eur, tačiau, atsižvelgiant į įmonės skolų dydį, matyti, kad tai neturėjo esminės įtakos BUAB „Kongera“ nemokumui ir jos galimybei atsiskaityti su kitais kreditoriais.

Dėl suinteresuoto asmens I. J.

59.       Nemokumo administratorė nurodo, kad suinteresuotas asmuo I. J. buvo faktinis UAB „Kongera“ vadovas. 2020 m. kovo 4 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad UAB „Kongera“ buvo iš esmės įkurta I. J. ir jo žmonos iniciatyva, bankrutavus jų įmonei UAB „Gora“. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis buvusių BUAB „Gora“ darbuotojų buvo įdarbinti ir UAB „Kongera“. Buvę įmonės vadovai E. R. ir M. Z. nurodė, kad UAB „Kongera“ vadovavo ir visus sprendimus priimdavo I. J., o jie buvo tik formalūs įmonės vadovai, atliko tik nereikšmingas administracines funkcijas ir pasirašydavo dokumentus. Šias aplinkybes patvirtina ir įmonės akcininko T. V., jo žmonos I. V., darbuotojų M. J., V. G., A. D., A. S., A. M., V. J. ir G. A., juridinių asmenų, sudariusių sandorius su UAB „Kongera“ – UAB „Ladila“, UAB „Redus LT“, UAB „Derux“ – vadovų parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo T. V. 2018 m. lapkričio 30 d. ir liudytojos I. V. 2019 m. gegužės 6 d. apklausos protokolų duomenimis nustatyta, kad bendrovės akcininkai T. V. ir ERA Group LP savo pareigas vykdė formaliai. I. J., atsižvelgdamas į tai, kad jis turi įsiskolinimą UAB „Gora“, paprašė savo sesers vyro T. V. savaitei laiko tapti formaliu UAB „Kongera“ akcininku, t. y. T. V. šių pareigų faktiškai nėjo, su įmonės darbuotojais reikalų neturėjo, įmonės veikla nesirūpino. UAB „Kongera“ akcininko ERA Group LP vardu 2017 m. gegužės 26 d. įgaliojimo pagrindu veikė I. J..

60.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009, 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 ir kt.).

61.       Vertindamas nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad I. J. buvo UAB „Kongera“ plėtros direktorius, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. gegužės 26 d. buvo įmonės akcininkės Limited Partnership ERA Group LP atstovu pagal įgaliojimą. Nors šiuo atveju nemokumo administratorė remiasi ikiteisminiame tyrime Nr.(duomenys neskelbtini) atliktų liudytojų apklausų duomenimis, tačiau baudžiamoji byla Nr. 1-93-949/2021 nėra išnagrinėta, todėl šios aplinkybės nėra pripažintos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismo posėdžio metu (2021 m. kovo 8 d.) liudytojais apklausti suinteresuoti asmenys U. R.-D. ir T. V. nepatvirtino, kad I. J. dalyvavo UAB „Kongera“ valdyme kaip jos vadovas. Kitų duomenų, patvirtinančių, kad I. J. buvo faktinis įmonės vadovas, byloje nėra.

Dėl bylos medžiagos viešumo

62.       CPK 10 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

63.       Nagrinėjamu atveju į bylą pateiktas kaltinamasis aktas, pranešimas apie įtarimą juridiniam asmeniui ir kiti neišnagrinėtos baudžiamosios bylos duomenys, t. y. liudytojų apklausos protokolai. Pažymėtina, kad minėtuose dokumentuose užfiksuoti fizinių asmenų asmens duomenys, todėl yra pagrindas pastaruosius pripažinti nevieša bylos medžiaga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja BUAB ,,Kongera“ nemokumo administratorė patyrė 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

65.       Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tyčinio bankroto bylose, taikomos bendrosios CPK normos (I dalies XIII skyrius), reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-219/2018). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

66.       Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

67.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016). Galimybės prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone. Todėl spręsti dėl ginčo išlaidų neatitikties būtinumo kriterijui nagrinėjamoje byloje būtų galima: 1) pripažinus, kad antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime laikytinas eliminuojančiu jo teisę prisiteisti už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtas išlaidas bylose dėl antstolio vykdomų funkcijų arba 2) pripažinus, kad atsakovo, kaip teisininko profesionalo, statusas, vertinamas kartu su kitomis nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis sudaro pagrindą neprisiteisti jam už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą turėtų išlaidų. Asmens, kaip teisininko profesionalo, statusas savaime negali būti laikomas ribojančiu jo teisę naudotis advokato ar advokato padėjėjo pagalba bylose dėl jo vykdomų funkcijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

68.       Nemokumo administratorės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, patenkinus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorei iš buvusių BUAB „Kongera“ vadovų – suinteresuotų asmenų M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V. priteistina po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“, įmonės kodas 302821661, bankrotą tyčiniu.

Įpareigoti nemokumo administratorę A. M. vykdyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties paskelbimo šios nutarties kopiją išsiųsti prokurorui.

Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kongera“ nemokumo administratorei A. M. po 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų iš M. R., U. R.-D., M. Z., E. R., T. V..

Pripažinti Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-93-949/2021: kaltinamąjį aktą, pranešimą apie įtarimą juridiniam asmeniui, liudytojų apklausos protokolus, 2021 m. vasario 1 d. pateiktą elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą nevieša bylos medžiaga.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                        Larisa Šimanskienė