Teikimas Nr. 1S-322-932/2019

Teisminio proceso Nr. 1-97-1-00653-2011-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. (T. A.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 59-150 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. A..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu T. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskiriant subendrintą 11 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2011 m. rugsėjo 12 d. iki 2012 m. spalio 31 d.

2.       Bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 12. Atliko 2/3 laisvės atėmimo bausmės. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. liepos 11 d. – 3 metai 8 mėnesiai ir 1 diena.

3.       Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 2019 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 59-150 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo (toliau – nutarimu) nutarė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. A.. Kartu Komisija pasiūlė teismui nustatyti nuteistajam intensyvią priežiūrą, o, pasibaigus intensyvios priežiūros laikui, nustatyti šias pareigas ir baudžiamojo poveikio priemones: 1) iki  2023 m. kovo 12 d. neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) iki 2013 m. kovo 12 d. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą.

5.       Nesutikdamas su šia teismo nutartimi, T. A. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nuteistasis pažymi, kad teismas vertino ne realias jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, o tik turimą rašytinę medžiagą, charakterizuojančią jį iki 2019 m. liepos mėnesio. Vis dėlto nuo to laiko praėjo du mėnesiai, atsirado naujos aplinkybės, kurias nuteistasis prašo peržiūrėti iš naujo.

6.       Nurodoma apylinkės teismą nevertinus to, kad jis nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. yra perkeltas į be sargybos esantį būrį, oficialiai dirba (darbą susirado pats), bendrauja su laisvėje dirbančiais asmenimis, tapo visuomenės dalimi. Pakeitė požiūrį į alkoholį ir tabaką. Neperka ir nevartoja alkoholio (nors būdamas be sargybos turi galimybę įsigyti prekybos centre), nerūko, sportuoja, naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, domisi įvykiais Lietuvoje, yra pilnai pakeitęs savo pasaulėžiūrą bei gali visiškai save kontroliuoti.

7.       Nuteistasis nurodo suprantantis tai, kad teismas neturi pareigos tvirtinti Komisijos nutarimą, tačiau yra įsitikinęs, jog pirmosios instancijos teismas per griežtai vertino lygtinio paleidimo kriterijus ir sąlygas, nors Komisija juo pasitikėjo. Nurodo išpildęs visas BVK nurodytas sąlygas lygtiniam paleidimui, kas nėra lengva; pabrėžia, jog netgi yra perkeltas į būrį be sargybos, todėl, nuteistojo įsitikinimu, visi perauklėjimo tikslai yra pasiekti. Pažymi, kad ankstesnius Komisijos bei teismo įpareigojimus įvykdė visiškai, bet apylinkės teismas tai palaikė formalumu, nepaaiškindamas, kokius dar kriterijus reikėtų įgyvendinti, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas.

8.       Teigia jau atlikęs adekvačią bausmės dalį, suvokia, kad negali nusikalsti, yra įgijęs visuomenės pasitikėjimą. Pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino jo palaikomų stiprių socialinių ryšių su šeima ir artimaisiais, kas pakeitė jo pasaulėžiūrą bei paskatino siekti pažangos.

Skundas netenkinamas

9.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. 

10.       Aukštesnysis teismas pažymi, jog nuteistasis T. A. vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, buvo pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą, sutiko su intensyvia priežiūra, jau yra atlikęs pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą reikalaujamą bausmės dalį. Vis tik esminiu kriterijumi svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą aukštesnysis teismas laiko pakartotinio nusikalstamumo riziką ir nuteistojo pastangas mažinant šią riziką.

11.       Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu nėra žema. Pagal OASys metodiką nustatyta T. A. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 72 balus. Įvertinus tai, kad vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų, matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra artimas žemai rizikos grupei. Kaip svarbią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo tai, kad 32 balai iš 72 yra dinaminiai, o tai reiškia, kad T. A. turi daugiau nei pakankamas galimybes mažinti kintamus veiksnius, kas leistų manyti, jog pastarasis deda išties maksimalias pastangas įrodyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors per nepilnus metus laiko minima rizika sumažėjo 10 balų (nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. vasario 11 d. – 8 balais bei nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. liepos 1 d. - dar 2 balais), vis tik šiuo konkrečiu atveju net ir toks pokytis nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis gyvendamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals.

12.       Šiuo atveju negalima nevertinti, kad T. A. yra nuteistas už smurtinio nusikaltimo padarymą – kito žmogaus nužudymą. Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžio matyti, jog nusikaltimas padarytas pačiam nuteistajam savo elgesiu išprovokavus konfliktą. Bausmės atlikimo metu yra užfiksuoti net du atvejai, kai T. A. konfliktinėse situacijose prieš kitą nuteistąjį panaudojo fizinį smurtą. Paskutinis atvejis užfiksuotas 2018 m. spalį. Taigi, net ir praėjus ilgam laikui po nusikaltimo padarymo, nuteistasis neišmoko nesivelti į konfliktus, o, į juos vis tik patekus, santykius aiškintis nenaudojant smurto. Be to, socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad nuteistasis nėra linkęs apgalvoti savo veiksmų pasekmes, nepasimoko iš savo klaidų, konfliktinėse situacijose gali prarasti savitvardą, kontrolę, o, norėdamas pasiekti savo tikslus, gali panaudoti smurtą ar grasinti jį panaudoti. Be to, skundžiamoje nutartyje ne be reikalo vertinta ir tai, kad T. A. anksčiau jau yra du kartus taikytas lygtinis paleidimas ir vieną kartą jis lygtinio paleidimo sąlygas pažeidė, padarydamas naują nusikalstamą veiką. Tad teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į likusį neatliktos bausmės laiką, šiuo atveju dar negali konstatuoti, jog paskirtos bausmės tikslai jau yra įgyvendinti, o T. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika ir pastangos ją mažinti yra tokie, jog sudarytų teismui pagrindą tvirtai tikėti, kad T. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

13.       Savo skunde T. A. pažymi, kad apylinkės teismas vertino ne jo asmenybę realiai egzistuojančias aplinkybes, o tik rašytinę medžiagą. Toks argumentas laikytinas nepagrįstu jau vien dėl to, jog nėra aišku, kokiu kitu būdu, jei ne rašytinės medžiagos pagalba, teismas turėtų svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Kita vertus, rašytinės medžiagos svarstymas nėra savitikslis dalykas. Būtent teismui pateiktoje rašytinėje medžiagoje randama informacija atspindinti T. A. asmenybę ir (kaip jis įvardina) „realiai egzistuojančias aplinkybes“. Be to, apylinkės teismas savo sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nemaža dalimi ir grindė būtent T. A., kaip asmenybės, vertinimu. Teismas atsižvelgė į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir išskyrė neabejotinai teigiamai T. A. apibūdinančius faktorius – tai, kad jis buvo perkeltas atlikti bausmę be sargybos esančiame būryje, dirba pagalbiniu darbininku, gali laisvai vaikščioti nustatytu maršrutu, dalyvavimą įvairiose programose, anoniminių alkoholikų susitikimuose. Be abejo, šias aplinkybes teigiamai vertina ir aukštesnysis teismas. Kita vertus, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo ne tik skatintas, bet ir baustas (po 7 kartus). Kaip minėta, fiksuoti net 2 smurto prieš kitus nuteistuosius panaudojimo atvejai. Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į socialinio tyrimo išvadoje pažymėtas aplinkybes, kad nuteistasis neigia priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu; polinkį neapgalvoti savo veiksmų, nepasimokymą iš klaidų, galimybę prarasti savikontrolę konfliktinėse situacijose, panaudoti ar grasinti smurtu siekiant savo tikslų. Taigi, nors skunde T. A. savo bando pateikti tik iš teigiamos pusės, tačiau realybėje egzistuoja ir jį neigiamai apibūdinančios aplinkybės. Šiuo atveju teigiamai ir neigiamai apibūdinančių aplinkybių santykis vėl gi nėra toks, jog sudarytų tvirtą pagrindą manyti, kad T. A. ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

14.       Nuteistasis skunde prašo įvertinti, jo manymu, naujai paaiškėjusias aplinkybes. Aukštesnysis teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog nuteistasis dirba laisvėje, buvo žinoma skundžiamą nutartį priėmusiam apylinkės teismui ir, kaip jau minėta, jis tai įvertino kaip neabejotinai teigiamą dalyką. Priešingai negu teigiama skunde, apylinkės teismas vertino ir nuteistojo turimus socialinius saitus su artimaisiais, tačiau nei ši, nei kitos nuteistojo skunde akcentuotos aplinkybės, kurias aukštesnysis teismas taip pat teigiamai, nesudaro pagrindo priimti kitokį nei apylinkės teismo sprendimą. Skunde vardijamos aplinkybės, į kurias apylinkės teismas nuteistojo vertinimu neatsižvelgė, labiau atspindi tai, kaip turėtų elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, o ne išimtinai teigiamai charakterizuoja patį nuteistąjį.

15.       Skunde akcentuojama ir tai, kad apylinkės teismas nepaaiškino, ką dar nuteistajam reiktų įgyvendinti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Su tokiu skundo teiginiu galima sutikti tik iš dalies. Iš tiesų apylinkės teismas tiesiogiai nenurodė, kokius dar veiksmus turėtų atlikti (tęsti) T. A., kokiose srityse jis turėtų labiau pasitempti, tačiau dalį rekomenduotinų veiksmų galima nesunkiai suprasti atidžiai perskaičius apylinkės teismo nutartį. Iš nutarties akivaizdu, kad T. A. turėtų ir toliau tęsti darbą, dalyvauti pataisos namuose organizuojamose programose, pakeisti požiūrį į priklausomybes, susijusias su alkoholio vartojimu, stiprinti savikontrolę ir savitvardą, vengti tikslų siekimo grasinant panaudoti ar panaudojant fizinį smurtą. Papildomai aukštesnysis teismas nurodo, jog T. A. turėtų dėti maksimalias pastangas atlyginant priteistą žalą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, vykdyti Komisijos 2019 m. liepos 11 d. posėdyje apsvarstytas rekomendacijas (skirtas tam atvejui, jei teismas netaikytų lygtinio paleidimo).

16.       Pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį nuteistiesiems lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taiko vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismas nutartimi, kuria patvirtinamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis šiuo atveju savo skunde akcentuoja tai, kad lygtinio paleidimo taikymo klausimą svarsčiusi Komisija juo pasitikėjo. Tokia aplinkybė yra teisinga, tačiau, kaip matyti iš teisinio reguliavimo, Komisijos išreikštas pasitikėjimas (net ir vienbalsis) tėra būtinoji sąlyga lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarstyti teisme. Būtent teismas, o ne Komisija motyvuotai sprendžia, ar asmuo atitinka įstatyme numatytus kriterijus, ar jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar nuteistais deda pakankamas pastangas ją mažindamas, ar galima teigti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesnio teismo vertinimu, anksčiau išdėstyti argumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas, kuriomis atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo nuostatų taikymo nuteistajam T. A., ir nagrinėjamu atveju skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 

n u t a r i a :

atmesti nuteistojo T. A. (T. A.) skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė