Civilinė byla Nr. e3K-3-36-823/2025

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00632-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.2.2.4., 3.3.3.10.1

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario        27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Godos Ambrasaitės-Balynienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „PlusPlus Capital AS“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „PlusPlus Capital AS“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankroto administratoriaus teisę paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla, aiškinimo ir taikymo.

2.       Alytaus apylinkės teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi pareiškėjui R. K. iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjo bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Alytaus apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas, 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtintas patikslintas pareiškėjo mokumo atkūrimo planas. 

3.       2024 m. balandžio 19 d. suinteresuotas asmuo UAB „PlusPlus Capital AS“ pateikė prašymą nutraukti pareiškėjo bankroto bylą. Nurodė, kad 2024 m. vasario 23 d. kreditoriams buvo pateikta susipažinti ataskaita apie mokumo atkūrimo plano vykdymo eigą. Susipažinus su pateiktais sąskaitų išrašais nustatyta, kad bankrutuojančio asmens pajamos ženkliai viršija mokumo atkūrimo plane nurodytą sumą. Bankrutuojantis asmuo, gaudamas iš darbovietės žymiai didesnes pajamas, nei nurodė patikslintame plane, vengia tenkinti kreditorių reikalavimus, toks jo elgesys yra nesąžiningas, prieštarauja fizinio asmens bankroto instituto tikslui.

4.       Pareiškėjo bankroto administratorė su suinteresuoto asmens prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas tinkamai vykdo mokumo atkūrimo plane nustatytas priemones, laikosi kreditorių reikalavimų mokėjimo grafiko, bankroto proceso metu dirba, gauna planuotas pajamas. Pagal pareiškėjo darbdavio pateiktą pažymą apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad darbdavio nurodomi priedai – tai kitos išmokos (dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.), t. y. tokios sumos, kurios nelaikytinos bankrutuojančio asmens pajamomis, kadangi šių lėšų paskirtis – kompensacinė ir jas gaudamas bankrutuojantis asmuo nepatiria finansinės naudos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo bankroto bylą nutraukė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 10 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 10 punktų pagrindu.

6.       Teismas nustatė, kad, pagal patikslintą mokumo atkūrimo planą, visos pareiškėjo gaunamos ir numatomos gauti pajamos sudaro apie 900 Eur per mėn. atskaičius mokesčius. Tuo tarpu laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo 8961,60 Eur pajamų, t. y. papildomai darbovietė jam išmokėjo 3561,60 Eur sumą, tačiau pareiškėjas jos neskyrė kreditorių reikalavimams dengti. Iš pažymų apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad kitos pareiškėjui išmokėtos kitos išmokos – tai išeitinė išmoka, netekto darbingumo kompensacija, dienpinigiai, butpinigiai, maistpinigiai ir kt.

7.       Teismas pažymėjo, kad, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įrodyti, jog numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, privalo bankrutuojantis fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju nei bankrutuojantis fizinis asmuo, nei bankroto administratorė neįrodinėjo dienpinigių tikslinio panaudojimo, todėl gauti dienpinigiai laikytini pajamomis, įtrauktinomis į mokumo atkūrimo planą. FABĮ 16 straipsnio 6 punktas, nustatantis fizinio asmens pareigas bankroto proceso metu, įtvirtina bankrutuojančio fizinio asmens pareigą, pasikeitus finansinei būklei (padidėjus gaunamoms pajamoms, gavus palikimą, išlošus pinigų ir (ar) materialinių vertybių, gavus apdovanojimų, dovanų ir panašiai ar sumažėjus gaunamoms pajamoms ir kitais atvejais), ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios būklės pasikeitimo dienos apie tai informuoti bankroto administratorių. FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas nustato bankroto administratoriaus pareigą sušaukti kreditorių susirinkimą ir pasiūlyti svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus. Įrodymų, kad būtų atliktas bent kuris vienas iš minėtų veiksmų, byloje nepateikta. Teismo vertinimu, nustatyti pareiškėjo veiksmai nedera su sąžiningumo principu, prieštarauja fizinio asmens bankroto paskirčiai – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl yra teisinis pagrindas nutraukti pareiškėjo bankroto bylą.

8.       Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą, 2024 m. rugsėjo 17 d. Alytaus apylinkės teismo nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.       Apeliacinės instancijos teismas netenkino suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą pateikto prašymo nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal bankroto administratorės atskirąjį skundą. Suinteresuoto asmens argumentus, kad bankroto administratorė nėra tinkamas subjektas, galintis paduoti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla, teismas pripažino teisiškai nepagrįstais.

10.       Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal FABĮ 12 straipsnį esminės bankroto administratoriaus funkcijos susijusios su fizinio asmens veiksmų tikrinimu, kontrole, mokumo atkūrimu, jo ir visų kreditorių interesų derinimu ir tinkamu atstovavimu. Nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius tvarko visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 3 punktas), taip pat gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisė apskųsti teismo nutartį, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla, patenka į bankroto administratorės veiklos sritį, todėl bankroto administratorė, kreipdamasi į teismą dėl bankrutuojančio fizinio asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nutraukus bankroto bylą, neperžengė savo įgaliojimų ribų.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

11.       Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB „PlusPlus Capital AS“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

11.1.                      Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai plačiai aiškino bankroto administratoriui, administruojančiam fizinio asmens bankroto bylą, nustatytos pareigos ginti bankrutuojančio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktas) turinį, pripažindamas bankroto administratoriaus teisę pagal įstatymą atstovauti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad bankroto teisės normos yra viešosios teisės normos, o viešosios teisės normos negali būti aiškinamos plačiai.

11.2.                      Atstovavimo pagal įstatymą pagrindas yra įstatyme įtvirtintos teisės normos. FABĮ nustatytas vienintelis atvejis, kai bankroto administratoriui suteikiama teisė atstovauti fiziniam asmeniui, kuriam iškelta bankroto byla, – nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai (FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jokiose kitose FABĮ nuostatose, išskyrus FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punktą, teisė bankroto administratoriui veikti kaip bankrutuojančio asmens atstovui pagal įstatymą nėra įtvirtinta. FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatą aiškinant sistemiškai su FABĮ 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata, akivaizdu, kad įstatymo leidėjas expressis verbis (aiškiais žodžiais) apibrėžė, kuriais atvejais bankroto administratorius turi teisę veikti kaip bankrutuojančio asmens atstovas pagal įstatymą, nenustatydamas, jog galimos šios teisės normos išimtys.

11.3.                      FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktu bankroto administratoriui pavedama ginti tiek bankrutuojančio asmens, tiek jo kreditorių teisėtus interesus. Platus šios nuostatos aiškinimas reikštų, kad bankroto administratorius laikytinas ir bankrutuojančio fizinio asmens, ir bankroto byloje dalyvaujančių kreditorių atstovu pagal įstatymą, nors joks asmuo negali būti tame pačiame procese dviejų skirtingą suinteresuotumą turinčių šalių atstovu.

11.4.                      Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius fizinio asmens bankroto bylos metu yra tarpininkas tarp šių dviejų grandžių, ginantis fizinio asmens ir jo kreditorių teises ir teisėtus interesus. Tad bankroto administratorius, administruodamas fizinio asmens bankroto bylą, turi specifinį tarpininko, o ne šalių atstovo, vaidmenį ir gali veikti tik pagal FABĮ, neperžengdamas savo kompetencijos ribų. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens prašymą nutraukti pareiškėjo fizinio asmens bankrotą bylą, jame išdėstė savo poziciją bankroto bylos nutraukimo klausimu, todėl laikytina, kad FABĮ 12 straipsnio 1 dalyje 9 punkte įtvirtintą pareigą, veikdama pagal savo kompetenciją, įvykdė.

11.5.                      Netinkamas teisės normų aiškinimas lėmė, kad nagrinėjamoje byloje buvo priimtas ir išnagrinėtas atskirasis skundas, pateiktas nei materialiniu, nei procesiniu teisiniu požiūriu tokios teisės neturinčio asmens. Tiesioginį materialinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi turintis bankrutuojantis asmuo pirmosios instancijos teismo nutarties neskundė, todėl nebuvo jokio pagrindo pradėti apeliacinį procesą, o pradėtas toks procesas privalėjo būti nutrauktas.

12.       Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bankroto administratoriaus teisės paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukiama fizinio asmens bankroto byla

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytas išimtis (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis).

14.       Atsižvelgiant į CPK 1 straipsnio 1 dalyje ir FABĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normų konkurencijos taisykles, tais atvejais, kai fizinio asmens bankroto procese pirmosios instancijos teismo priimtų nutarčių apskundimo procesinės tvarkos FABĮ nereglamentuoja, turi būti vadovaujamasi CPK nuostatomis dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių apskundimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022, 62 punktas). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK II dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Pagal CPK 305 straipsnį, apeliacinį (atskirąjį) skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys.

15.       FABĮ nenustato fizinio asmens bankroto procese dalyvaujančių asmenų sąrašo. Teisės doktrinoje pažymima, kad pagrindinis kriterijus, leidžiantis nustatyti, ar asmuo laikytinas bankroto procese dalyvaujančiu asmeniu, yra jo teisinis suinteresuotumas bankroto procese priimamais sprendimais (Jokubauskas, R. Juridinių asmenų nemokumo procesas: Monografija. Mykolo Romerio universitetas. Kraków: Księgarnia Akademicka, 2021, p. 55). Tai iš esmės atitinka CPK 37 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią pagrindinis kriterijus, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi.

16.       Asmens teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti materialusis ir procesinis arba tik procesinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-1075/2020, 19 punktas). Kitaip nei materialusis teisinis suinteresuotumas, reiškiantis, kad byloje priimtas teismo procesinis sprendimas turės tiesioginę įtaką byloje dalyvaujančio asmens materialiosioms teisėms ir pareigoms, procesinis teisinis suinteresuotumas reiškia, kad priimtas byloje sprendimas tiesiogiai neveiks konkretaus asmens materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų, tačiau jo procesinė padėtis lemia suinteresuotumą vienokia ar kitokia bylos baigtimi.

17.       Nors visi dalyvaujantys byloje asmenys turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (materialųjį ir procesinį arba tik procesinį), tačiau ne kiekvienas jų yra teisiškai suinteresuotas, kad būtų pakeistas ar panaikintas skundžiamas teismo procesinis sprendimas. Kadangi teisę kreiptis į teismą, taip pat ir apeliacinės instancijos, turi tik suinteresuotas asmuo (CPK 5 straipsnis), tam, kad apeliacinis procesas būtų pradėtas, apeliantas turi būti teisiškai suinteresuotas skundžiamo teismo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2014). Neturinčio teisinio suinteresuotumo skundžiamo procesinio sprendimo pakeitimu ar panaikinimu asmens atskirąjį skundą turi būti atsisakyta priimti, o jei ši aplinkybė nustatoma jau po atskirojo skundo priėmimo, apeliacinis procesas turi būti nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 dalis).

18.       Teisiškai suinteresuotu skundžiamo teismo sprendimo pakeitimu ar panaikinimu laikomas tas byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam skundžiamas teismo sprendimas yra nepalankus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 36 punktas). Kadangi byloje dalyvaujančio asmens, turinčio tik procesinį teisinį suinteresuotumą, materialiosioms teisėms ir pareigoms byloje priimtas teismo procesinis sprendimas nedaro tiesioginės įtakos, teismo procesinis sprendimas laikytinas nepalankiu tik procesinį teisinį suinteresuotumą turinčiam asmeniui, jei teismo sprendimo teisinis rezultatas neatitinka šio asmens procesinės pozicijos byloje.

19.       Pagal FABĮ 2 straipsnio 3 dalį, bankroto administratorius – nemokumo administratorius, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme, t. y. fizinis arba juridinis asmuo, turintis teisę administruoti nemokumo procesus. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bankroto administratoriaus teisinio statuso, yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriaus paskirtis fizinio asmens bankroto procese – užtikrinti sklandų, operatyvų, sąžiningą, veiksmingą procesą. Fizinio asmens bankroto administratorius vykdo FABĮ nustatytas bankrutuojančio asmens turto administravimo funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją fizinio asmens bankroto procese; jis turi pareigą užtikrinti ne savo, o bankrutuojančio asmens, kreditorių ir trečiųjų asmenų interesus, siekdamas šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-916/2019, 14 punktas). Bankroto procese būtent nuo administratoriaus veiksmų daugiausia priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, o kartu ir visų jo kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-421/2015). Bankroto administratorius nėra išimtinai skolininko ar kreditorių atstovas bankroto procese, jis vykdo FABĮ nustatytas funkcijas, veikdamas pagal savo kompetenciją kaip valstybės įgaliotas asmuo.

20.       Teisės doktrinoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaip teisinį suinteresuotumą, kurio pagal įstatymą negali turėti bankroto administratorius (FABĮ 11 straipsnio 5 dalis), reikėtų vertinti tik materialinį teisinį suinteresuotumą. Bankroto administratorius turi procesinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kuris pasireiškia siekiu, kad bankroto procedūros vyktų sklandžiai ir kad teismas priimtų sprendimą byloje, atitinkantį bankrutuojančio asmens padėtį ir administratoriaus siūlymą (Kavalnė, S.; Norkus, R. Bankroto teisė. Antroji knyga: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2011, p. 104). Tai, kad bankroto administratorius yra savarankiškas bankroto proceso dalyvis, turintis savarankišką procesinį teisinį suinteresuotumą, patvirtina ir FABĮ nuostatų analizė (FABĮ 12 straipsnis, 25 straipsnio 12 dalis, 31 straipsnio 3 dalis).

21.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys savo teisinį suinteresuotumą įgyvendina naudodamiesi atitinkamai pagal jų teisinį statusą įstatymu suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 42 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022, 35 punktas). Kadangi bankroto administratoriaus teisinis statusas ir jam suteikti įgaliojimai reglamentuojami FABĮ, vertinant fizinio asmens bankroto administratoriaus teisinį suinteresuotumą turi būti atsižvelgiama į tai, ar konkrečiu atveju jis veikia pagal jam FABĮ suteiktų įgaliojimų ir kompetencijos ribas.

22.       Pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos bankroto administratorius gina fizinio asmens ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Nors šioje teisės normoje įtvirtinta bankroto administratoriaus teisė (ir pareiga) suformuluota plačiai, ji negali būti aiškinama kaip bankroto administratoriaus galimybė fizinio asmens bankroto proceso metu imtis teisinių priemonių, kurios nėra priskirtos bankroto administratoriaus veiklos sričiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Kita vertus, pagal savo įgaliojimus bankroto administratorius privalo veikti aktyviai, siekdamas užtikrinti, kad būtų įgyvendinti fizinio asmens bankroto proceso tikslai, jis taip pat turi pareigą užtikrinti bankroto procedūrų teisėtumą (žr. mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-1075/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Iš įstatymo kylančių nurodytų bankroto administratoriaus pareigų savaime nepašalina faktas, kad kiti bankroto proceso dalyviai bankroto procese nėra pakankamai aktyvūs ir patys nesiima priemonių savo teisėms ar teisėtiems interesams apginti. Pagal FABĮ suteiktų įgaliojimų ribas kreipdamasis į teismą, kad apgintų bankrutuojančio fizinio asmens ar jo kreditorių interesus, bankroto administratorius neveikia kaip šių asmenų atstovas procesinio atstovavimo instituto pagrindu, o įgyvendina jam įstatymu suteiktą savarankišką kompetenciją, todėl pripažintinas turinčiu savarankišką procesinį teisinį suinteresuotumą, leidžiantį jam bankroto byloje naudotis visomis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis, įskaitant ir teisę apskųsti teismo bankroto procese priimtus procesinius sprendimus.

23.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas bankroto administratorę vertino kaip bankrutuojančio fizinio asmens procesinę atstovę. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad, paduodama atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutraukta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratorė veikė pagal savo kompetencijos ribas, t. y. kaip savarankiška bankroto proceso dalyvė, turinti procesinį teisinį suinteresuotumą, atitinkantį jos procesinę padėtį fizinio asmens bankroto byloje. Dėl šios priežasties kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl bankroto administratoriaus teisės atstovauti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui teismo procese ribų, yra teisiškai nereikšmingi vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. 

24.       Sprendžiant dėl bankroto administratoriaus teisinio suinteresuotumo, kaip teisės kreiptis į apeliacinės instancijos teismą prielaidos, neturi teisinės reikšmės ir kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad teismo nutartis nutraukti fizinio asmens bankroto bylą nedaro įtakos bankroto administratoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms. Minėta, kad priimto teismo procesinio sprendimo tiesioginė įtaka byloje dalyvaujančio asmens teisėms ir pareigoms apibūdina tik materialųjį teisinį suinteresuotumą, kaip vieną iš teisinio suinteresuotumo rūšių (šios nutarties 16 punktas), tuo tarpu teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą apelianto teisinio suinteresuotumo rūšimi (materialusis ir procesinis ar tik procesinis suinteresuotumas) pagal įstatymą nėra ribojama (CPK 305 straipsnis). Kasaciniame skunde neginčijama, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nutraukti pareiškėjo bankroto bylą neatitinka bankroto administratorės byloje užimtos procesinės pozicijos, t. y. yra jai nepalanki (šios nutarties 18 punktas).

25.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad, pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 18 punktas). Fizinio asmens bankroto instituto tikslas – subalansuoti nemokaus (t. y. nepajėgiančio vykdyti savo mokėjimo prievolių) fizinio asmens ir jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-378-915/2016, 24 punktas). Pagal FABĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, bankroto administratorius, kaip valstybės įgaliotas asmuo, turi veikti siekdamas šio tikslo (šios nutarties 19 punktas). Bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyra nėra pasiekiama ne tik tada, kai netinkamai vykdomas mokumo atkūrimo planas ar kitu būdu pažeidžiami bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių interesai, bet ir tada, kai fizinio asmens bankroto byla nutraukiama nesant tam teisinio pagrindo, tokiu būdu atimant iš sąžiningo fizinio asmens galimybę atkurti mokumą.

26.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjui iškeltą bankroto bylą nutraukė nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. pareiškėjas gavo papildomų, mokumo atkūrimo plane nenurodytų, pajamų, ir jų nepanaudojo kreditorių reikalavimams tenkinti. Bankroto administratorė bylos nagrinėjimo metu prieštaravo bankroto bylos nutraukimui, teigdama, jog pareiškėjas tinkamai vykdo mokumo atkūrimo plane nustatytas priemones ir jam tenkančią informavimo pareigą (FABĮ 16 straipsnio 6 punktas), o suinteresuoto asmens nurodytos pareiškėjo papildomai gautos lėšos nelaikytinos bankrutuojančio asmens pajamomis, iš kurių gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi, nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ir bankroto proceso metu bankrutuojančio asmens gautų lėšų tinkamo panaudojimo.

27.       FABĮ 8 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir administratorius pagal savo kompetenciją. Bankroto administratorius prižiūri mokumo atkūrimo plano įgyvendinimą, be kita ko, disponuodamas fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis pagal plane nustatytą tvarką (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas), tvarkydamas visų fizinio asmens gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 3 punktas), teikdamas teismui, kreditoriams ir fiziniam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitas (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Bankroto administratorius pats netikslina mokumo atkūrimo plano, tačiau stebėdamas fizinio asmens pajamų ir išlaidų srautus teikia pasiūlymus ir ataskaitas kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015). Tuo atveju, kai iš fizinio asmens gautos lėšos gerokai viršija plane nustatytus mokėjimus, bankroto administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą ir pasiūlo svarstyti galimybę pateikti fiziniam asmeniui pasiūlymus dėl plano patikslinimo ir (ar) kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punktas).

28.       Taigi, pagal FABĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą mokumo atkūrimo plano vykdymo ir bankrutuojančio fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų panaudojimo kontrolė tiesiogiai patenka į bankroto administratoriaus veiklos sritį. Ginčydamas teismo procesinį sprendimą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą dėl to, kad, bankroto administratoriaus vertinimu, teismo išvados dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ir bankroto proceso metu gautų lėšų panaudojimo yra nepagrįstos ir neatitinka bankroto administratoriaus pozicijos šiuo klausimu, bankroto administratorius veikia pagal jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribas, todėl pripažintinas turinčiu šios kompetencijos sąlygotą savarankišką procesinį teisinį suinteresuotumą (šios nutarties 21 punktas). Pažymėtina, kad bankroto administratorės įgaliojimų teikti teismui savo poziciją mokumo atkūrimo plano vykdymo ir bankroto proceso metu gautų lėšų panaudojimo klausimu kasaciniame skunde iš esmės neginčija ir suinteresuotas asmuo, jis teigia tik tai, kad šie įgaliojimai neturėtų apimti teismo priimto procesinio sprendimo apskundimo teisės (šios nutarties 11.4 punktas), tačiau pastarasis argumentas neatitinka bankroto administratoriaus, kaip byloje dalyvaujančio asmens (CPK 37 straipsnis), o ne kito proceso dalyvio (CPK 61 straipsnis) procesinio statuso (šios nutarties 20 punktas).

29.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui iškeltos bankroto bylos nutraukimo, be kita ko, nustatė, jog, pareiškėjui bankroto proceso metu gavus papildomas sumas, kreditorių susirinkimas, kuriame būtų svarstoma galimybė pateikti pasiūlymus dėl plano patikslinimo, nebuvo šaukiamas, nors, teismo vertinimu, pareiškėjo papildomai gautos sumos turėjo būti panaudotos kreditorių reikalavimams tenkinti. Taigi, pirmosios instancijos teismo konstatuotas bankroto bylos nutraukimo pagrindas, bankroto administratorei laikantis pozicijos, jog jam tenkančią informavimo pareigą bankrutuojantis asmuo vykdė tinkamai, yra susijęs ne tik su pareiškėjo, bet ir su bankroto administratorės galimai netinkamu FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintos pareigos vykdymu. Ši aplinkybė papildomai patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvados, jog bankroto administratorė laikytina teisiškai suinteresuota pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimu, pagrįstumą.

30.       Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė bankroto administratoriaus teisinį statusą ir teisę paduoti atskirąjį skundą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens kasacinis skundas atmetamas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Goda Ambrasaitė-Balynienė

        Antanas Simniškis

        Dalia Vasarienė