Civilinė byla Nr. e2-83-910/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01340-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.3; 3.4.4.5.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ pareiškimas dėl ginčijamo jos finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Urbanika“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Urbanika“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė), nemokumo administratore paskyrė UAB „Inovestus“. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Inovestus“ ir bankrutuojančios UAB (toliau – BUAB) „Urbanika“ nemokumo administratore paskirta Daiva Jablonskienė (toliau – nemokumo administratorė).
2. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Urbanika“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris vėliau buvo tikslinamas. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bei nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto (toliau – ir LUAB „Urbanika“).
3. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Sostinės valdos“ bendrovės nemokumo administratorei pateikė prašymą patvirtinti 1 165 031,93 Eur finansinį reikalavimą LUAB „Urbanika“ bankroto byloje.
4. Nurodė, kad bendrovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal 2023 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. SVURB/R161-175STO, 2023 m. kovo 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. VURB/R161-175/PVC ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutartį Nr. SVURB/R161-175STO (toliau – Rangos sutartys). Bendrovei 2024 m. gegužės 17 d. buvo išrašyta netesybų sąskaita dėl 188 785,72 Eur už laikotarpį iki 2024 m. gegužės 17 d. Rangos sutarčių įvykdymui ir netesybų sumokėjimui užtikrinti bendrovė 2024 m. kovo 6 d. išdavė du vekselius po 140 000 Eur, o R. R. veikė kaip laiduotojas. Vekseliai buvo pateikti vykdyti ir vykdymo procese UAB „Sostinės valdos“ iš bendrovės išieškota 43 489,41 Eur. Kreditorės teigimu, išieškota suma buvo padengtos seniausios netesybos, likusi nepadengta netesybų suma yra 145 296,13 Eur (188 785,72 Eur – 43 489,41 Eur).
5. Kreditorė UAB „Sostinės valdos“ nurodė, kad po 2024 m. gegužės 17 d. bendrovė apskritai nustojo vykdyti bet kokius darbus pagal Rangos sutartis, netaisė po 2023 m. gruodžio mėn. atliktų darbų defektų, todėl kreditorė ir UAB „Consta“ 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria buvo susitarta tiek dėl bendrovės neatliktų darbų atlikimo, tiek dėl neištaisytų defektų ar naujai paaiškėjusių defektų ištaisymo, darbų kaina – 203 078 Eur.
6. Kreditorė taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1524-560/2025, patenkinus UAB „Sostinės valdos“ ieškinį, iš bendrovės priteista 99 673,92 Eur skola, 8 977,48 Eur palūkanos, 12,50 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 806,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso (be procesinių palūkanų) – 111 457,80 Eur. Be to, Vilniaus apygardos teisme tebėra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-805-794/2025 pagal UAB „Sostinės valdos“ 2024 m. balandžio 24 d. ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo, juo reikalaujama ne tik panaikinti notarinius sandorius ir taikyti restituciją natūra, bet, nesant galimybės taikyti restitucijos natūra, priteisti butų rinkos vertę, t. y. po 352 600 Eur už butą, iš viso – 705 200 Eur.
7. Nemokumo administratorė finansinio reikalavimo dalį dėl 111 457,80 Eur pripažino, kitą finansinio reikalavimo dalį prašė atmesti.
8. Nurodė, kad nepateikti visi reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, tarp jų – UAB „Consta“ išrašytos sąskaitos faktūros, mokėjimų dokumentai, visų darbų atlikimo aktai. Nėra aišku, ar visa reikalaujama suma buvo faktiškai sumokėta, ar realiai atlikti darbai, kurie nurodyti prie UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Consta“ sudarytos statybos rangos sutarties pridėtoje detalizacijoje. Nemokumo administratorei kilo abejonių dėl reikalavimo sudvigubinimo, nes kreditorė tą pačią defektų šalinimo sumą tarsi grindžia tiek netesybomis, tiek faktinėmis remonto išlaidomis. Pažymėjo, kad finansinio reikalavimo dalis, grindžiama Vilniaus apygardos teisme tebenagrinėjama civiline byla Nr. e2-1524-560/2025, negali būti tvirtinama, nes civilinė byla dar nebaigta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) UAB „Sostinės valdos“ pareiškimą dėl ginčijamo finansinio reikalavimo patvirtinimo patenkino iš dalies ir LUAB „Urbanika“ bankroto byloje patvirtino papildomą kreditorės UAB „Sostinės valdos“ 102 295,08 Eur finansinį reikalavimą, tenkinamą antrąja eile.
10. Teismas nustatė, kad kreditorė prašė patvirtinti 1 165 031,93 Eur finansinį reikalavimą, kuris susideda iš: 145 296,13 Eur netesybų, 203 078 Eur nuostolių, 111 457,80 Eur priteistų įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1524-560/2025 ir 705 200 Eur, reikalaujamų civilinėje byloje Nr. e2-805-794/2025, kuri dar neišnagrinėta.
11. Teismas nurodė, kad 2025 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtino kreditorės reikalavimą 111 457,80 Eur reikalavimą, grindžiamą Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1524-560/2025, kurio nemokumo administratorė neginčijo.
12. Teismas nustatė, kad 705 200 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalis grindžiama Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-805-794/2025 pareikštais reikalavimais, nurodyta byla dar neišnagrinėta, todėl kreditorės 705 200 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas dar negali būti sprendžiamas.
13. Teismas nurodė, kad nagrinės kreditorės 145 296,13 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo susidariusiomis netesybomis, ir 203 078 Eur finansinio reikalavimo, grindžiamo nuostoliais dėl neįvykdytų Rangos sutarčių, patvirtinimo klausimą.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kreditorė reikalauja ir netesybų, ir nuostolių, kuriuos kildina iš tų pačių Rangos sutarčių netinkamo vykdymo. Teismas nurodė, kad pagal teismų praktiką toks reikalavimas nėra pagrįstas, nes įstatymas numato, kad netesybos įskaitomos į nuostolius, todėl vien šiuo pagrindu kreditorės pareikštas reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas.
15. Įvertinęs kreditorės pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad kreditorė nepateikė pakankamai įrodymų tam, jog tinkamai pagrįstų tiek reikalavimo dalį dėl netesybų, tiek reikalavimo dalį dėl nuostolių.
16. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą dėl netesybų pareiškėja įrodinėja vieninteliu įrodymu – bendrovei išrašyta 2024 m. gegužės 17 d. netesybų sąskaita dėl 188 785,72 Eur, kuri nepasirašyta. Teismas buvo nustatęs terminą pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus, šia teise pareiškėja nepasinaudojo. Be prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą pateiktų subjektyvių paaiškinimų apie netinkamą Rangos sutarčių vykdymą, teismui nėra pateiktos nei Rangos sutartys, kurių pagrindu pareiškėja apskaičiavo netesybas, nei kiti įrodymai (pretenzijos, atliktų darbų aktai ar kt.), patvirtinantys, kad pareiškėja turėjo pagrindą skaičiuoti netesybas būtent už netesybų sąskaitoje nurodytus laikotarpius pagal kiekvieną rangos sutartį. Į bylą pateiktas defektinis aktas surašytas 2024 m. balandžio 30 d., tačiau neaišku, kodėl netesybas pareiškėja skaičiuoja nuo 2023 m. gegužės–birželio mėn.
17. Vertindamas kreditorės pateiktus įrodymus, kuriais grindžiami 203 078 Eur nuostoliai, teismas nurodė, kad kreditorė pateikė tik 2024 m. rugsėjo 6 d. su UAB „Consta“ pasirašytą rangos sutartį su darbų sąmata ir vieną 2024 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų aktą dėl 74 173 Eur vertės darbų, su atsiliepimu pateikė 2024 m. balandžio 30 d. defektinį aktą, kuriuo UAB „Urbanika“ sutiko dėl akivaizdžiai matomų defektų. Defektiniame akte nurodyta, kad bendrovė turi pašalinti defektus iki 2024 m. gegužės 17 d., prie kiekvieno defekto yra ranka padaryti įrašai, kad dalis defektų buvo sutvarkyta. Rangos sutartis su UAB „Consta“ pasirašyta praėjus 4 mėn. po to, kai dalis defektų buvo ištaisyta. Teismas, įvertinęs defektiniame akte aptartus ir neištaisytus defektus, pažymėjo, kad iš esmės visi jie susiję su fasado, klinkerio montavimo trūkumais, tačiau kreditorės pateikti įrodymai apie UAB „Consta“ atliktus darbus nesusiję su tokių trūkumų taisymu – iš UAB „Consta“ 2024 m. lapkričio 6 d. atliktų darbų akto matyti, kad ji atliko grūdinto stiklo turėklų montavimo darbus.
18. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad pagal pateiktus įrodymus iš esmės nėra aišku, nei dėl kokios apimties rangos darbų šalys buvo susitarusios, nei kokia apimtimi juos atliko, nei kokia apimtimi jie buvo atlikti su defektais ir nuo kada bendrovė pradėjo nevykdyti savo įsipareigojimų. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, grindžiamo netesybomis ir nuostoliais.
19. Kartu teismas nurodė, kad kreditorė, be kita ko, rėmėsi tuo, jog bendrovė išdavė jai du vekselius po 140 000 Eur, kurie buvo pateikti vykdyti ir vykdymo procese UAB „Sostinės valdos“ bendrovei buvo išieškota 43 489,41 Eur, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja pateikė ne du, o vieną 2024 m. kovo 6 d. bendrovės išduotą kreditorei vekselį dėl 140 000 Eur, taip pat 2024 m. birželio 11 d. vykdomąjį įrašą.
20. Aplinkybę, kad vykdomojo įrašo pagrindu buvo vykdomas išieškojimas iš bendrovės kreditorės naudai patvirtina ir bendrovės bankroto byloje esantys įrodymai (antstolių patvarkymai dėl vykdomųjų bylų grąžinimo), iš kurių matyti, kad vykdomojo įrašo Nr. 2528 pagrindu kreditorei buvo išieškoma 140 678,62 Eur skola ir 5 105,87 Eur palūkanos. Kreditorė nurodė, kad vykdomojoje byloje jai išieškota 43 489,41 Eur. Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, kad yra pagrindas pareiškėją įrašyti į BUAB „Urbanika“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 102 295,08 Eur finansiniu reikalavimu (140 678,62 Eur + 5 105,87 Eur – 43 489,41 Eur).
III. Atskirojo skundo argumentai
21. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Sostinės valdos“ (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį dėl 145 296,13 Eur nepadengtų netesybų pagal Rangos sutartis, 203 078 Eur bendrovės pagal Rangos sutartis likusių neatliktų darbų atlikimo ir neištaisytų defektų ar naujai paaiškėjusių defektų taisymo nuostolių ir vekselio, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0055/24/01614, bei šių reikalavimų tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Bendrovė neginčijo nei Rangos sutarčių buvimo, nei kreditorės nurodytų jų nuostatų, nei to, kad bendrovė vėlavo vykdyti Rangos sutartis, neužbaigė darbų, dalis darbų buvo su defektais, t. y. bendrovė pripažino nurodytas faktines aplinkybes. Tai, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį rašytinio proceso tvarka ir dalies reikalavimo netenkindamas tuo pagrindu, jog į bylą nepateiktos Rangos sutartys ar juolab, kad teismui buvo neaišku dėl pateikto defektinio akto ir sutarties su UAB „Consta“ santykio (nors bendrovė tokių argumentų nereiškė), rodo, jog teismas nesiėmė priemonių tam, kad išsiaiškintų bylai reikšmingas aplinkybes, atėmė iš kreditorės teisę pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus.
21.2. Rašytinio proceso tvarka priimta nutartimi teismas nusprendė netvirtinti finansinio reikalavimo kitais pagrindais, nei jį ginčijo bendrovės nemokumo administratorė (kurios atsiliepimas buvo labai lakoniškas ir neišsamus, atitinkamai, kreditorė teikė įrodymus, susijusius su bendrovės nemokumo administratorės nurodytais argumentais). Taip teismas pažeidė kreditorės teisėtus lūkesčius dėl bylos nagrinėjimo ribų ir įrodinėtinų aplinkybių apimties.
21.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą ir, nepaskyręs bent žodinio posėdžio pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumui išsiaiškinti, pažeidė kreditorės teisę į tinkamą teismo procesą.
21.4. Teismas priėmė kreditorei siurprizinį sprendimą, nes nutartį grindė argumentais ir aplinkybėmis, kurių bendrovė nekvestionavo, bei nusprendė, kad kreditorė neįrodė bendrovės neginčytų ir nenurodytų aplinkybių.
21.5. Teismas nepagrįstai patvirtinto finansinį reikalavimą tik vienos vykdomosios bylos pagrindu, nors kreditorė buvo nurodžiusi, kad yra du vekseliai (kurių pateikti negali), ir įvardijo dvi šių vekselių pagrindu pradėtas vykdomąsias bylas (pateikė jų numerius). Be to, pats teismas nurodė, kad bendrovės bankroto byloje yra antstolių patvarkymai dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo, tačiau dėl nežinomų priežasčių nevertino įrodymų, patvirtinančių, jog yra du vekseliai po 140 000 Eur, t. y. visiškai nevertino kreditorės nurodytų aplinkybių dėl vykdomosios bylos Nr. 0055/24/01614 ir joje pareikšto reikalavimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria LUAB „Urbanika“ bankroto byloje atsisakyta patvirtinti pareiškėjos (kreditorės) UAB „Sostinės valdos“ finansinius reikalavimus dėl 145 296,13 Eur nepadengtų netesybų pagal Rangos sutartis ir 203 078 Eur nuostolių, grindžiamų bendrovės pagal Rangos sutartis neatliktais darbais bei atliktų darbų defektų ištaisymo išlaidomis. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis grindžiamas šių finansinių reikalavimų susiformavimas, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, kuriomis reglamentuojamas prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo atsiradimo pagrindas, nemokumo teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų nemokumo byloje patvirtinimą, civilinio proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo
25. Apeliantė (kreditorė) su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. kovo 30 d. Statybos rangos sutartį Nr. SVURB/R161-175STO, 2023 m. kovo 23 d. Statybos rangos sutartį Nr. VURB/R161-175/PVC ir 2023 m. birželio 22 d. Statybos rangos sutartį Nr. SVURB/R161-175STO (Rangos sutartys). Apeliantės teigimu, Rangos sutartys nebuvo pateiktos pirmosios instancijos teisme, nes bendrovės nemokumo administratorė neginčijo su Rangos sutartimis susijusių aplinkybių, jų nuostatų ir kt.
26. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
27. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas, kt.).
28. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai (kreditorei) UAB „Sostinės valdos“ terminą iki 2025 m. lapkričio 10 d. pateikti teismui Rangos sutartis, iš kurių kildinamas finansinis reikalavimas, ir paskyrė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. lapkričio 11 d. 14 val. (20 t., b. l. 141–142). Pranešimas dėl rašytinio teismo posėdžio ir nutarties kopija šalims, taip pat ir kreditorės UAB „Sostinės valdos“ atstovui advokatui Andriui Bambalui, išsiųsta per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2025 m. lapkričio 4 d. (20 t., b. l. 143), vadovaujantis CPK 1751 straipsnio 10 dalimi, nurodyti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais 2025 m. lapkričio 5 d.
29. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės pateiktais naujais įrodymais ir su bylos medžiaga, prieina prie išvados, kad apeliantė turėjo galimybę pateikti šiuos įrodymus pirmosios instancijos teisme, buvo nustatytas terminas būtent šiems įrodymams pateikti, tačiau apeliantė jų nepateikė, nenurodė neteikimo priežasčių. Šių įrodymų priėmimams apeliacinės instancijos teisme užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepriima apeliantės su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų (CPK 314 straipsnis).
Dėl esminių faktinių aplinkybių
30. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Urbanika“, nemokumo administratore paskyrė UAB „Inovestus“ (3 t., b. l. 52–57). Ši nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2025 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-331-577/2025 pirmosios instancijos teismo nutartį palikus nepakeistą (10 t., b. l. 5–69). Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 7 d. nutartimi atstatydinta nemokumo administratorė UAB „Inovestus“ ir bendrovės nemokumo administratore paskirta Daiva Jablonskienė (7 t., b. l. 139–141).
31. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (17 t., b. l. 140–143), kuris vėlesnėmis nutartimis buvo tikslinamas.
32. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartimi patikslintas bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas bei nutarta bendrovę likviduoti dėl bankroto (19 t., b. l. 181–185).
33. Bendrovės nemokumo administratorė 2025 m. spalio 1 d. pateikė teismui prašymą patikslinti bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, be kita ko, nurodė, kad gavo kreditorės UAB „Sostinės valdos“ prašymą bendrovės bankroto byloje patvirtinti 1 165 031,93 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą netesybomis pagal Rangos sutartis, neištaisytų defektų ar naujai paaiškėjusių defektų šalinimo išlaidomis, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1524-560/2025 ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-805-794/2025. Nemokumo administratorė nurodė, kad sutinka tik su 111 457,80 Eur finansiniu reikalavimu, kurį prašė teismo patvirtinti. Pažymėjo, kad kita finansinio reikalavimo dalis šiuo metu negali būti tvirtinama, nes nepateikti visi reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, tarp jų – UAB „Consta“ išrašytos sąskaitos faktūros, mokėjimo faktus pagrindžiantys dokumentai, visų darbų atlikimo aktai; nėra aišku, ar visa reikalaujama suma buvo faktiškai sumokėta, ar realiai atlikti darbai, kurie nurodyti prie UAB „Sostinės valdos“ ir UAB „Consta“ sudarytos statybos rangos sutarties pridėtoje detalizacijoje. Be to, nemokumo administratorei kilo pagrįstų abejonių dėl reikalavimo sudvigubinimo, nes kreditorė tą pačią defektų šalinimo sumą tarsi grindžia ir netesybomis, ir faktinėmis remonto išlaidomis. Pažymėjo, kad finansinis reikalavimas, grindžiamas Vilniaus apygardos teisme tebenagrinėjama civiline byla Nr. e2-1524-560/2025, negali būti tvirtinamas, nes civilinė byla dar neišnagrinėta (reg. Nr. DOK-34252; 20 t., b. l. 19–22).
34. Kartu su prašymu pateiktas kreditorės UAB „Sostinės valdos“ pareiškimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, iš kurio matyti, kad kreditorė prašė bendrovės bankroto byloje patvirtinti jos 1 165 031,93 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro:
34.1. 145 296,13 Eur netesybos. Kreditorės teigimu, bendrovė vėlavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Rangos sutartis, todėl 2024 m. gegužės 17 d. buvo išrašyta netesybų sąskaita dėl 188 785,72 Eur už laikotarpį iki 2024 m. gegužės 17 d. Rangos sutarčių įvykdymui ir netesybų sumokėjimui užtikrinti bendrovė 2024 m. kovo 6 d. išdavė du vekselius po 140 000 Eur, o R. R. veikė kaip laiduotojas. Vekseliai buvo pateikti vykdyti ir vykdymo procese kreditorei išieškota 43 489,41 Eur. Pasak kreditorės, išieškota suma buvo padengtos seniausiai sudariusios netesybos, liko nepadengta 145 296,13 Eur netesybų (188 785,72 Eur – 43 489,41 Eur).
34.2. 203 078 Eur nuostoliai. Kreditorės teigimu, bendrovė po 2024 m. gegužės 17 d. apskritai nustojo vykdyti bet kokius darbus pagal Rangos sutartis ir nebetaisė po 2023 m. gruodžio mėn. atliktų darbų defektų, todėl kreditorė ir UAB „Consta“ 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria buvo susitarta tiek dėl bendrovės likusių neatliktų darbų atlikimo, tiek dėl neištaisytų defektų ar naujai paaiškėjusių defektų taisymo, darbų kaina – 203 078 Eur.
34.3. 111 457,80 Eur reikalavimo dalis, grindžiama įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 12 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-1524-560/2025, kuriuo, patenkinus kreditorės UAB „Sostinės valdos“ ieškinį, jai iš bendrovės priteista 99 673,92 Eur skola, 8 977,48 Eur palūkanos, 12,50 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 806,40 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso (be procesinių palūkanų) – 111 457,80 Eur.
34.4. 705 200 Eur reikalavimo dalis, grindžiama Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-805-794/2025 pagal kreditorės 2024 m. balandžio 24 d. ieškinį dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo ir restitucijos taikymo, kuriame kreditorė reikalauja ne tik panaikinti sandorius ir taikyti restituciją natūra, bet, nesant galimybės taikyti restituciją natūra, priteisti butų rinkos vertę, t. y. po 352 600 Eur už butą, iš viso – 705 200 Eur (20 t., b. l. 27–28).
35. Kartu su pareiškimu kreditorė pateikė:
1) kreditorės bendrovei 2024 m. gegužės 17 d. išrašytą netesybų dokumentą serija D Nr. 0001 dėl 188 785,72 Eur, iš kurio matyti, kad netesybos apskaičiuotos pagal Rangos sutartis (20 t., b. l. 30);
2) kreditorės UAB „Sostinės valdos“ (užsakovės) ir UAB „Consta“ (rangovės) 2024 m. rugsėjo 6 d. sudarytą statybos rangos sutartį, kuria rangovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, darbo priemonėmis ir rizika atlikti dvibučių namų (duomenys neskelbtini) remonto ir apdailos darbus; darbų kaina – 203 078 Eur. Taip pat pateikė kreditorės ir UAB „Consta“ 2024 m. lapkričio 4 d. pasirašytą atliktų darbų aktą dėl 74 173 Eur (20 t., b. l. 31–38, 39).
3) Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-805-794/2025 nagrinėjamo kreditorės UAB „Sostinės valdos“ ieškinio kopiją (20 t., b. l. 40–51).
36. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 2 d. nutartimi patikslino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį, be kita ko, įrašė kreditorę UAB „Sostinės valdos“ su 111 457,80 Eur finansiniu reikalavimu, o ginčijamos kreditorės UAB „Sostinės valdos“ finansinio reikalavimo dalies tvirtinimo klausimą nutarė nagrinėti atskiroje byloje bei nustatė terminą iki 2025 m. spalio 17 d. atsiliepimui į nemokumo administratorės prašymą netvirtinti ginčijamo finansinio reikalavimo pateikti (20 t., b. l. 52–56).
37. Kreditorė UAB „Sostinės valdos“ 2025 m. spalio 20 d. pateikė atsiliepimą į nemokumo administratorės 2025 m. spalio 1 d. prašymą netvirtinti jos finansinio reikalavimo, kuriuo prašė patvirtinti 348 374,13 Eur finansinį reikalavimą, kurį sudaro 145 296,13 Eur netesybos už pavėluotą įsipareigojimų pagal Rangos sutartis vykdymą ir 203 078 Eur nuostoliai dėl bendrovės pagal Rangos sutartis neatliktų darbų ir nekokybiškai atliktų darbų defektų pašalinimo, bei nurodė, kad:
1) nemokumo administratorė nepagrįstai ginčija finansinio reikalavimo dalį dėl 145 296,13 Eur netesybų, kurios grindžiamos Rangos sutarčių 2.3.1 papunktyje įtvirtinta sąlyga, numatančia, jog už termino laiku atlikti Rangos sutartyse nurodytus statybos darbus bus taikomos 500 Eur –1 000 Eur netesybos, nes rangos darbų atlikimo terminas turėjo esminę reikšmę kreditorei. Pažymėjo, kad tiek nuostolių dėl bendrovės vėlavimo vykdyti įsipareigojimus pagal Rangos sutartis atlyginimui užtikrinti, tiek užtikrinti, jog bendrovė užbaigs vykdyti Rangos sutartis ir jose prisiimtus įsipareigojimus, bendrovė kreditorei išdavė du vekselius po 140 000 Eur, jų pagrindu buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0055/24/01614 ir Nr. 0055/24/01195, kuriose iš bendrovės išieškota 43 489,41 Eur, nurodyta suma padengtos seniausios netesybos. Pateikti vykdyti vekseliai yra vykdytini dokumentai, kurie sudaro neginčytiną pagrindą patvirtinti kreditorės reikalavimą dėl 145 296,13 Eur netesybų. Taip pat nurodė, kad tarp kreditorės reikalavimo dėl netesybų, kurių atlyginimui užtikrinti buvo išduoti ir vykdyti pateikti vekseliai, ir reikalavimo dėl 203 078 Eur nuostolių nėra jokio reikalavimo sudvigubinimo: netesybų prašoma už pradelstą Rangos sutarčių įvykdymą, o 203 078 Eur nuostolių – už netinkamai atliktų darbų defektų šalinimą.
2) nemokumo administratorė nepagrįstai ginčija reikalavimą dėl 203 078 Eur nuostolių, patirtų šalinant bendrovės atliktų darbų defektus. Kreditorė yra pateikusi visus įrodymus, kurie pagrindžia šį reikalavimą: pačios bendrovės pasirašytą 2024 m. gegužės 17 d. defektinį aktą, kuriame nurodyta, kokie 2024 m. balandžio 30 d. defektiniame akte įvardyti defektai yra neištaisyti; su UAB „Consta“ 2024 m. rugsėjo 9 d. sudarytą statybos rangos sutartį, kurios priede Nr. 1 yra detaliai išvardinta, kokie darbai atliktini, t. y. 2024 m. gegužės 17 d. užfiksuoti bendrovės atliktų darbų defektų šalinimo darbai.
3) sutiko su nemokumo administratorės pozicija dėl 705 200 Eur finansinio reikalavimo, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-805-794/2025 tebevyksta ginčas, ir šios reikalavimo dalies neprašė tvirtinti (reg. Nr. DOK-36488; 20 t., b. l. 107–110).
38. Į bylą su atsiliepimu kreditorė pateikė:
1) bendrovės 2024 m. kovo 6 d. kreditorei išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, kuriuo bendrovė be sąlygų įsipareigojo sumokėti kreditorei UAB „Sostinės valdos“ 140 000 Eur; laiduotojas – R. R. (20 t., b. l. 1146), taip pat vekselio pagrindu 2024 m. birželio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2528 (20 t., b. l. 115);
2) 2024 m. balandžio 30 d. defektinį aktą, pasirašytą bendrovės atstovo A. S., ir 2024 m. gegužės 17 d. defektinį aktą, pasirašytą bendrovės atstovo V. K. (V. K.). Akte pateiktas defektų sąrašas, prie kiekvieno nurodyto defekto ranka atlikti įrašai: prie 1, 4, 13, 14, 15, 23 defektų – „2024.05.17 Atlikta“ ir bendrovės atstovų parašai; prie 5, 6, 19, 22 defektų – „2024.05.17 Sutvarkyta“ ir bendrovės atstovų parašai; prie 9, 10, 11, 12 defektų – „2024.05.17 Neatlikta“; prie 16, 20, 24, 25, 26 defektų – „2024.05.17 Nesutvarkyta“; prie 17, 21 defektų – „2024.05.17 Dalinai sutvarkyta“ ir bendrovės atstovų parašai; prie 2, 7, 8, 18, 27 defektų – „MB „Sanketa“, prie 3 defekto „Džiuginta“ (20 t., b. l. 117–128).
39. Iš bendrovės bankroto bylos nustatyta, kad tarp į bankroto bylą pateiktų antstolių patvarkymų dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo yra antstolio R. K. patvarkymai:
1) 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S-25-55-7217, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0055/24/01614 pagal Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro 2024 m. rugpjūčio 5 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal vekselį, Nr. 3559; skolininkė UAB „Urbanika“; išieškotoja UAB „Sostinės valdos“; išieškoma suma: 140 678,62 Eur skola ir 9 065,10 Eur palūkanų (12 t., b. l. 1 971–2 093);
2) 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento persiuntimo Nr. S-25-55-7207, kuriuo užbaigta vykdomoji byla Nr. 0055/24/01195 pagal Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notaro 2024 m. birželio 12 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal vekselį, Nr. 2528; skolininkė UAB „Urbanika“; išieškotoja UAB „Sostinės valdos“; išieškoma suma: 140 678,62 Eur skola ir 5 899,20 Eur palūkanų (12 t., b. l. 3 279–3 420).
40. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė patvirtinti kreditorės UAB „Sostinės valdos“ finansinį reikalavimą dėl 145 296,13 Eur nepadengtų netesybų pagal Rangos sutartis ir 203 078 Eur nuostolių, grindžiamų bendrovės pagal Rangos sutartis neatliktais darbais ir atliktų darbų defektų ištaisymo išlaidomis, bei patvirtino 102 295,08 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą bendrovės kreditorei išduotu vekseliu dėl 140 000 Eur, motyvuodamas tuo, kad: 1) kreditorė reikalauja ir netesybų, ir nuostolių, kuriuos kildina iš tų pačių Rangos sutarčių netinkamo vykdymo, todėl reikalavimas negali būti tenkinamas visa apimtimi; 2) kreditorė nepateikė pakankamai įrodymų nei reikalavimui dėl netesybų, nei reikalavimui dėl nuostolių pagrįsti; 3) kreditorės pateiktas į bylą vekselis ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas patvirtina jos teisę į reikalavimo, apskaičiuoto iš vykdomajame įraše nurodytų sumų išskaičius jau išieškotą sumą, patvirtinimą.
41. Apeliantė (kreditorė) kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, remdamasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) nesiėmė priemonių išsiaiškinti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir atėmė iš kreditorės teisę pateikti papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus; 2) nutartį grindė argumentais ir aplinkybėmis, kurių bendrovė neginčijo, priėmė kreditorei siurprizinį sprendimą; 3) nepagrįstai patvirtino finansinį reikalavimą tik vienos vykdomosios bylos pagrindu, nors kreditorė buvo nurodžiusi, kad yra du vekseliai, kurių pagrindu išduoti du vykdomieji įrašai.
Dėl finansinio reikalavimo nemokumo byloje tvirtinimo proceso ypatumų, teismo pareigos atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir vaidmens įrodinėjimo procese
42. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis). JANĮ 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ne vėliai kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Pagal JANĮ 42 straipsnio 3 dalį teismas nemokumo administratoriaus, juridinio asmens, kreditoriaus, dėl kurio reikalavimo tvirtinimo yra kilęs ginčas, prašymu arba savo iniciatyva gali kreditoriaus reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
43. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą dėl kreditorių finansinių reikalavimų – tiek tų, dėl kurių pagrįstumo ginčo nėra, tiek tų, dėl kurių pagrįstumo yra kilęs ginčas, – tvirtinimo visais atvejais sprendžia teismas, kuris neginčijamus reikalavimus patvirtina per 20 dienų, o dėl ginčijamų reikalavimų pagrįstumo sprendžia atskirai, prireikus, šį klausimą nagrinėja žodinio proceso tvarka.
44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 29 punktas).
45. Tais atvejais, kai dėl konkrečių kreditorių reikalavimų kyla ginčas, teismas tokių kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles ir atlieka išsamų įrodymų tyrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-781/2025, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
46. Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
47. Jau nurodyta, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl apeliantės (pareiškėjos) prašomo patvirtinti bendrovės bankroto byloje finansinio reikalavimo, kuris grindžiamas 145 296,13 Eur bendrovės mokėtinomis netesybomis už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus ir 203 078 Eur nuostoliais, kildinamais iš bendrovės pagal Rangos sutartis netinkamai atliktų bei neatliktų statybos rangos darbų. Pirmosios instancijos teismas apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka ir, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėja negali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių pagal tas pačias Rangos sutartis, nes netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis), be to, pareiškėja nepateikė pakankamai įrodymų tiek netesyboms, tiek nuostoliams pagrįsti, todėl šiuos reikalavimus atsisakė patvirtinti.
48. Apeliantė (pareiškėja), nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirajame skunde teigia, kad ji pateikė įrodymus ir paaiškinimus, jog netesybos už vėlavimą atlikti darbus ir nuostoliai dėl darbų defektų pašalinimo bei neatliktų darbų nėra tapatūs, ji gali reikalauti ir netesybų, ir nuostolių. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą rašytinio proceso tvarka, atmetė reikalavimo dalį, remdamasis abejonėmis dėl pateiktų įrodymų pakankamumo, nepagrįstai nesiėmė priemonių išsiaiškinti ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija iš dalies pritaria nurodytiems atskirojo skundo argumentams.
49. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė bendrąją taisyklę, kad tuo atveju, kai kreditorius už prievolės netinkamą įvykdymą prašo ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad šis įskaitymo principas reiškia, jog kai kreditorius reikalauja netesybų ir nuostolių bei pagrindžia savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė, nei sutartimi nustatytos netesybos, priteisiamas nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6.73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013).
50. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į nagrinėjamu atveju kilusio ginčo ypatumą ir kreditorės argumentus, kad ji netesybų ir nuostolių reikalauja remdamasi skirtingais bendrovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimais: 145 296,13 Eur netesybos apskaičiuotos už vėlavimą atlikti statybos rangos darbus, o 203 078 Eur nuostoliai grindžiami bendrovės pagal Rangos sutartis netinkamai atliktų darbų defektais bei neatliktais statybos rangos darbais. Tokiu atveju, kai nuostolių ir netesybų prašoma už skirtingų sutartinių prievolių pažeidimą, nėra pagrindo teigti, kad kreditorė turi teisę reikalauti tik didesniosios jai priklausančios sumos (CK 6.258 straipsnio 2 dalis). Ir nuostolių, ir netesybų negalima gauti už tos pačios prievolės pažeidimą, tačiau šis draudimas negali būti taikomas, kai remiamasi skirtingų prievolių pažeidimu ir už vieną pažeidimą reikalaujama netesybų, už kitą – nuostolių.
51. Dėl nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorės UAB „Sostinės valdos“ reikalavimai dėl 145 296,13 Eur netesybų ir 203 078 Eur nuostolių negalėtų būti tenkinami visa apimtimi vien dėl įstatyme įtvirtinto draudimo reikalauti kartu ir netesybų, ir nuostolių, negali būti pripažinta teisėta bei pagrįsta.
52. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorė UAB „Sostinės valdos“, prašydama patvirtinti jos 203 078 Eur finansinį reikalavimą, grindžiamą nuostoliais dėl bendrovės netinkamai atliktų statybos rangos defektų pašalinimo ir neatliktų statybos rangos darbų atlikimo, aiškiai neišdėstė šio reikalavimo faktinio pagrindo, tinkamai nesuformulavo dalyko: 1) dėl bendrovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidų – išsamiai nenurodė, kokie konkretūs bendrovės atlikti darbai buvo su trūkumais, kokių trūkumų bendrovė nepašalino, kiek patirta išlaidų bendrovės neištaisytiems atliktų darbų trūkumams pašalinti; 2) kokių konkrečių darbų, sulygtų Rangos sutartimis, bendrovė neatliko (neužbaigė atlikti), kokia neatliktų (neužbaigtų) darbų kaina buvo sulygta su bendrove, kiek kainavo užbaigti bendrovės pagal Rangos sutartis neatliktus darbus, pasitelkus kitą rangovą.
53. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal rangos sutartį netinkamai (su trūkumais) atlikti darbai ir rangos sutartimi sulygti, tačiau neatlikti darbai yra skirtingos rangovo įsipareigojimų pažeidimo situacijos, joms išspręsti galimi užsakovo teisių gynybos būdai skiriasi. Reikalavimas atlyginti atliktų rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidas ir reikalavimas atlyginti nuostolius, kilusius dėl netinkamai atliktų, neatliktų darbų, yra atskiri ir savarankiški užsakovo teisių gynimo būdai, skiriasi jų taikymo sąlygos, įrodinėtinos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 45, 46 punktai; 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 74–76, 78 punktai).
54. Jau pažymėta, kad kreditoriaus reikalavimas, nepatvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir pareikštas bankroto byloje, pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris nagrinėjamas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Vadinasi, kreditoriaus pareiškimas patvirtinti jo finansinį reikalavimą skolininko bankroto byloje turi, be kita ko, atitikti ieškinio faktiniam pagrindui, dalykui nustatytus reikalavimus, turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes, nurodyti įrodymai, kurių kreditorius negali gauti, įvardytos priežastys, dėl kurių tam tikri įrodymai nepridėti (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai, 2 dalis). Atitinkamai, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad kreditoriaus pareiškimas patvirtinti ginčijamą finansinį reikalavimą yra su trūkumais (neaiškiai išdėstytas jo faktinis pagrindas, netinkamai suformuluotas dalykas, kt.), turi galimybę taikyti trūkumų šalinimo institutą ir nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
55. Nors nagrinėjamu atveju apeliantė (pareiškėja), prašydama patvirtinti jos finansinį reikalavimą, grindžiamą bendrovės atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidomis ir nuostoliais dėl neatliktų (neužbaigtų) rangos darbų, aiškiai nesuformulavo reiškiamų reikalavimų faktinio pagrindo ir dalyko, pirmosios instancijos teismas nenustatė termino procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
56. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nurodytus pareiškėjos reikalavimus, jų teisiškai nekvalifikavo, nenustatė jiems išspręsti taikytinų teisės normų, tinkamai neišsiaiškino faktinių aplinkybių, reikšmingų kilusiam ginčui teisingai išspręsti.
57. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma teismo pareiga atlikti teisinį nagrinėjamų santykių kvalifikavimą ir nustatyti taikytinus įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017, 52 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-469/2024, 23 punktas). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-381/2021, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis). Priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas; 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022, 56 punktas).
58. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad iš bendrovės bankroto byloje pateiktų antstolio R. K. 2025 m. balandžio 2 d. patvarkymų dėl vykdomųjų dokumentų gražinimo matyti, jog bendrovės atžvilgiu buvo vykdyti du išieškojimai: 1) pagal Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaro 2024 m. rugpjūčio 5 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal vekselį Nr. 3559; skolininkė UAB „Urbanika“, išieškotoja UAB „Sostinės valdos“, išieškoma suma – 140 678,62 Eur skola ir 9 065,10 Eur palūkanos (užbaigta vykdomoji byla Nr. 0055/24/01614); 2) pagal Vilniaus miesto 5-ojo notaro biuro notaro 2024 m. birželio 12 d. išduotą notaro vykdomąjį įrašą pagal vekselį Nr. 2528; skolininkė UAB „Urbanika“, išieškotoja UAB „Sostinės valdos“, išieškoma suma – 140 678,62 Eur skola ir 5 899,20 Eur palūkanos (vykdomoji byla Nr. 0055/24/01195) (nutarties 39 punktas).
59. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose buvo nurodžiusi, kad šie vekseliai, kurių pagrindu atlikti notaro vykdomieji įrašai ir buvo vykdomas priverstinis išieškojimas, bendrovės buvo išduoti siekiant užtikrinti netesybų dėl bendrovės vėlavimo vykdyti Rangos sutartis sumokėjimą ir kitų nuostolių, susijusių su Rangos sutarčių tinkamu įvykdymu, atlyginimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos (apeliantės) nurodytų vekselių išdavimo aplinkybių, tikslų, šių vekselių sąsajų su bendrovės bankroto byloje prašomais patvirtinti reikalavimais, grindžiamais netesybomis, apskaičiuotomis už vėlavimą atlikti rangos darbus, nuostoliais, kildinamais iš bendrovės atliktų darbų trūkumų ir neatliktų (neužbaigtų) atlikimo, nepagrįstai nenagrinėjo ir nevertino.
60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja UAB „Sostinės valdos“, pateikdama prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, vekseliais ir jų pagrindu notaro atliktais vykdomaisiais įrašais nesirėmė kaip savarankiškais finansinio reikalavimo, apskaičiuoto pagal vekselius (du vekseliai po 140 000 Eur, t. y. 280 000 Eur), patvirtinimo pagrindais, bet teigė, jog nurodyti vekseliai buvo išduoti kaip Rangos sutartyje įtvirtintų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas įvardytus vekselius ir jų pagrindu atliktus notaro vykdomuosius įrašus turėjo vertinti ne atskirai nuo reikalavimų dėl 145 296,13 Eur netesybų ir 203 078 Eur nuostolių, bet kompleksiškai.
61. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Tačiau teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
62. Be to, vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu ir šis ryšys gali būti reikšmingas tiesioginiams vekselių teisinių santykių subjektams, t. y. vekselio davėjui ir pirmajam vekselio turėtojui, kurie tuo pačiu metu yra ir kontrahentai tam tikro teisinio santykio (tam tikro sandorio), kuris buvo pagrindas išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
63. Nagrinėjamos bylos aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai vekselis išduotas tam tikros prievolės įvykdymui užtikrinti, turi būti nustatyta, ar konkreti skolininko prievolė yra atsiradusi, jei taip – kokia jos apimtis.
64. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į tai, kad pareiškėja jai bendrovės išduotais vekseliais ir jų pagrindu notaro atliktais vykdomaisiais įrašais rėmėsi ne kaip savarankiškais bendrovės piniginės prievolės atsiradimo pagrindais, bet kaip reikalavimo sumokėti netesybas ir kitų įsipareigojimų pagal Rangos sutartis įvykdymo užtikrinimo priemonėmis, nepagrįstai nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų siekiant nustatyti pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, grindžiamo netesybomis, ir bendrovės išduotų vekselių tarpusavio santykį. Dėl to pareiškėjos finansinio reikalavimo bendrovės bankroto byloje (ne)patvirtinimo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai.
65. Dėl atskirajame skunde apeliantės nurodytų argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tam, kad išsiaiškintų bylai reikšmingas aplinkybes, atėmė iš kreditorės teisę pateikti paaiškinimus ir atsikirtimus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų (ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, tinkamai taikyti įstatymus nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir kt.) įgyvendinimas neatsiejamas nuo kooperacijos (bendradarbiavimo) principo: teismas, CPK nustatyta tvarka bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; dalyvaujantys byloje asmenys šio kodekso nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis).
66. Aiškindamas teismo pareigą, laikantis kooperacijos principo užtikrinti tinkamą bylos išnagrinėjimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismo pareiga bendradarbiauti su bylos šalimis aktuali įrodinėjimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 25 punktas; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 31 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019, 20 punktas; 2021 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2021, 44 punktas).
67. Teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kilus abejonių dėl fakto buvimo (nebuvimo), teismas turėtų patikslinti šalių naštą įrodinėti, įgyvendindamas išaiškinimo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023, 78 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Proceso šalių ir teismo pareigos įrodinėjimo procese sudaro darnią sistemą, todėl teismas, spręsdamas kilusį ginčą, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).
68. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2025 m. lapkričio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti teismui tik Rangos sutartis, iš kurių kildinamas finansinis reikalavimas, kitų įrodymų pateikti nepasiūlė, nepatikslino įrodinėjimo pareigos, taip pat nenurodė su pareikšto reikalavimo faktinio pagrindo ir dalyko neaiškumu susijusių aplinkybių ir nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (20 t., b. l. 141–142). Pareiškėja nepateikė į bylą teismo nurodytų pateikti Rangos sutarčių, tačiau pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas pareikštų reikalavimų faktinio pagrindo ir dalyko neaiškumų, tam tikrų byloje esančių duomenų prieštaravimų, bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
69. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis (tarp jų – nurodytais šios nutarties 34, 35, 37, 38 punktuose), pažymi, kad kreditorės pateiktų įrodymų nepakanka tiek reikalavimui dėl netesybų, tiek reikalavimui dėl nuostolių pagrįsti.
70. Iš bylos duomenų nėra aiškus netesybų apskaičiavimo laikotarpis, nebuvo pridėtos ir Rangos sutartys, kurių pagrindu kreditorė skaičiavo netesybas, kiti įrodymai (atliktų darbų aktai, iš kurių galima nustatyti darbų atlikimo laikotarpį, pretenzijos dėl vėlavimo atlikti darbus, kt.), kurie galėtų patvirtinti, kad pareiškėja turėjo pagrindą ir nuo kada turėjo pagrindą skaičiuoti netesybas būtent už išrašytoje netesybų sąskaitoje nurodytus laikotarpius pagal kiekvieną rangos sutartį.
71. Dėl reikalavimo atlyginti nuostolius iš pateiktų įrodymų nėra aišku, kokius darbus pagal Rangos sutartį turėjo atlikti bendrovė, kokie konkretūs darbai atlikti su trūkumais, kokia būtent tų trūkumų šalinimo kaina. Taip pat neaišku, kokie darbai nebuvo atlikti, kokia neatliktų darbų kaina ir už kokią kainą tuos darbus atliko UAB „Sostinės valdos“ pasamdyta rangovė UAB „Consta“.
72. Esant tokiems bylos duomenims, pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti tinkamą šalių ginčo išnagrinėjimą, vadovaudamasis kooperacijos (bendradarbiavimo) principu (CPK 8 straipsnis), turėjo pagrindą pasiūlyti pareiškėjai pateikti papildomų įrodymų prašomam patvirtinti finansiniam reikalavimui pagrįsti (CPK 179 straipsnio 1 dalis), bet ne remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu vien dėl to, jog pareiškėjos pateikti įrodymai teismui buvo nepakankamai aiškūs ar tikslūs (žr. šios nutarties 66–67 punktuose aptartus kasacinio teismo išaiškinimus).
73. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kreditorės prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalies (ne)pagrįstumo, turėjo imtis priemonių faktinio reikalavimų pagrindo trūkumams pašalinti, pasiūlyti patikslinti reikalavimų dalyką, aiškiai suformuluojant, kiek prašoma trūkumų pašalinimo išlaidų, kiek nuostolių, patirtų dėl bendrovės neatliktų (neužbaigtų) darbų. Pirmosios instancijos teismas teisiškai nekvalifikavo pareikštų reikalavimų, nesiėmė priemonių išaiškinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes tam, jog būtų teisingai išspręstas finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas, neįvertino, kad reikalavimas susideda iš kelių dalių, kildinamas iš sudėtingų rangos teisinių santykių, nesvarstė galimybės tokio pobūdžio ginčą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl to liko neatleista ginčijamų reikalavimų esmė.
74. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi apskųstos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
75. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nei rengdamasis nagrinėti pareiškėjos finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą, nei nagrinėdamas šį klausimą iš esmės neidentifikavo ir teisiškai nekvalifikavo šalių teisinių santykių, nenustatė termino pareiškėjai aiškiai išdėstyti prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo faktinį pagrindą, tinkamai suformuluoti dalyką, neužtikrino kooperacijos (bendradarbiavimo) principo įgyvendinimo, tinkamo įrodinėjimo proceso. Dėl to liko neatskleista šalių ginčo dėl pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, grindžiamo netesybomis už vėlavimą vykdyti Rangos sutartis ir nuostoliais dėl pagal Rangos sutartis neatliktų darbų bei netinkamai atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidomis, esmė.
76. CPK 338 straipsnyje įtvirtinta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.
77. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
78. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje neištirtų aplinkybių pobūdį, mastą, darytina išvada, kad byla apeliaciniame teisme iš esmės turėtų būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, o tai ne tik neatitiktų apeliacinio proceso paskirties, tačiau ir nepagrįstai užkirstų šalims teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti apeliantės (pareiškėjos) finansinį reikalavimą dėl 145 296,13 Eur netesybų, apskaičiuotų už pavėluotą įsipareigojimų pagal Rangos sutartis vykdymą, ir 203 078 Eur nuostolių, grindžiamų pagal Rangos sutartis netinkamai atliktų darbų defektų pašalinimo išlaidomis ir neatliktais darbais, šio ginčijamo finansinio (ne)patvirtinimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės valdos“ reikalavimą dėl 145 296,13 Eur netesybų ir 203 078 Eur reikalavimą dėl atliktų rangos darbų defektų šalinimo išlaidų, nuostolių dėl neatliktų rangos darbų atlyginimo, panaikinti ir šio finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas