LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės,
susipažinusi su 2022 m. vasario 9 d. pateiktu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Esoros finansai“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Esoros finansai“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria paliktas iš esmės nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva vertino atsakovės UAB „Esoros finansai“ sąžiningumą, kuris nebuvo ginčijamas pirmosios instancijos teisme, nustatė atsakovei nepagrįstai aukštus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nepripažįstamus atidumo ir rūpestingumo standartus, pasireiškiančius pareiga domėtis ne vien dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų, bet ir atlikti įkeičiamo turto apžiūrą, vertinti skolininkų mokumą. Anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas, taip išplėsdamas hipotekos kreditoriaus atidumo ir rūpestingumo standartą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl sąžiningumo vertinimo pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teises normas, reglamentuojančias sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisės galiojimą, pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Be to, atsakovės teigimu, bylą nagrinėję teismai, esant pakankamam faktiniam ir teisiniam pagrindui palikti atsakovei, sąžiningai hipotekos kreditorei, hipotekos teisę į turtą, nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovų (vartotojų) teisių gynimui, su kuriais atsakovės nesieja vartojimo teisiniai santykiai ir kurių pačių neapdairūs veiksmai (pvz., preliminariosios sutarties neišviešinimas) lėmė jokių teisinių ir faktinių kliūčių hipotekos sutarčių sudarymui nebuvimą. Taip buvo pažeistos CK 4.197 straipsnio 6 dalies nuostatos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti atsakovei UAB „Esoros finansai“ (j. a. k. 304174065) 88 (aštuoniasdešimt aštuonis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 9 d. banko Swedbank, AB mokėjimo nurodymu Nr. 184.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Antanas Simniškis
Dalia Vasarienė