Administracinė byla Nr. I-10016-580/2015                                                                 Proceso Nr. 3-61-3-03611-2015-2

                   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 59; 74

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 14 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas D. S. prašo iš atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad Lukiškių TI-K kamerose antisanitarinėmis sąlygomis pareiškėjas laikomas nuo 2013 m. Jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą bei Lukiškių TI-K dėl tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimo. Iš Lukiškių TI-K administracijos D. S. nesulaukė rezultatų. Teigė, kad asmeniui pateikus prašymą ar skundą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, jis perkeliamas į kitą kamerą, jo skundas ar prašymas neregistruojamas, o įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkai pateikia tikrovės neatitinkančias pažymas, kad asmenys į atsakingus pareigūnus nesikreipė. Pareiškėjas ne kartą buvo perkeltas iš vienos kameros į kitą.

Nurodė, kad Lukiškių TI-K nuo 6,43 kv. m iki 8,1 kv. m kamerose yra 2 triaukštės lovos, sanitarinis mazgas, kriauklė, spintelės, stalas ir dvi kėdės, taigi vienam asmeniui jose tenka apie 1,5 kv. m ploto. Šiose kamerose laikoma po 4 asmenis. Pažymėjo, kad kamerose nėra pakankamai spintų asmeniniams daiktams susidėti, yra tik vienas stalas, prie kurio gali atsisėsti tik du asmenys. Lukiškių TI-K kamerose pilna tarakonų. Tualetai yra gyvenamosiose patalpose, nuo gyvenamųjų patalpų jie atskirti tik ne aukštesne nei 1,35 m. sienele, o tai neatitinka higienos normų reikalavimų. Be to, tualetai neturi atskiros vėdinimo sistemos, todėl kamerose tvyro nemalonūs kvapai.

Lukiškių TI-K kamerose nėra užtikrinamas tinkamas apšvietimas. Natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia. Langai nevalomi, o kalintys asmenys jų nuvalyti negali dėl ant langų esančių grotų. Pažymėjo, kad visose kamerose yra po dvi 36 vatų lemputes, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Patys asmenys negali išjungti šviesos, kadangi kamerose nėra jungiklių.

Lukiškių TI-K kamerose neveikia vėdinimo sistema, jose drėgna, tamsu. Vidutinis oro drėgnumas viršija 80 procentų. Čiužiniai pūva, veisiasi parazitai, nuo drėgmės rūdija metalinės lovos. Kalinamieji per dieną surūko po 10–15 cigarečių, todėl ir tiek rūkantys, tiek nerūkantys asmenys yra priversti kvėpuoti tabako dūmais. Kamerose yra tik po vieną nedidelį langą, todėl nėra tinkamai užtikrinamas natūralus vėdinimas. Žiemą ir vasarą nėra užtikrinama tinkama temperatūra: žiemą ji būna 10–14 °C, o vasarą – net iki 40 °C, todėl trūksta oro, asmenys yra priversti save vėsinti vandeniu ir dėl to kamerose būna drėgna.

Lukiškių TI-K nėra užtikrinamas tinkamas maitinimas. Maistas nėra skanus, o jo energetinė vertė sudaro nuo 1 300 iki 1 500 kilokalorijų.

Kalint Lukiškių TI-K, buvo apriboti D. S. socialiniai ryšiai ir socialinė integracija, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai bei skambučiai su šeimos nariais. Dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų pareiškėjas patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, miego sutrikimais ir kitais nepatogumais. Dėl kalinimo sąlygų tarp asmenų nuolat kyla konfliktai.

Tvirtina, kad pareiškėjui turi būti atlyginta neturtinė žala, atsiradusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Pabrėžė, kad Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos Žmogaus Teisių Teismas, motyvuodami tuo, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Mano, kad tokia praktika yra diskriminacinė didesnes pajamas gaunančių asmenų atžvilgiu ir pažeidžia lygybės principą. Tokia diskriminacija nesuderinama su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja minėtą konvenciją, būtų neteisinga, priteisiant neturtinę žalą, vadovautis tais pačiais žemais koeficientais iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kaip bylose prieš kitas Europos valstybes. Lietuvai turi būti taikomas atgrasinamojo poveikio principas.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad D. S. skundą grindžia netekusia galios Lietuvos higienos norma HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo taisyklės, sveikatos priežiūra“, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 1999-10-22 įsakymu Nr. 461. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pažymėjo, kad 2013-10-03, 2013-10-10, 2013-10-22, nuo 2013-12-04 iki 2013-12-05, nuo 2014-03-27 iki 2014-04-09, nuo 2014-04-15 iki 2014-06-04 ir nuo 2014-06-26 iki 2014-07-08 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2013-09-25 iki 2013-10-02, nuo 2013-11-06 iki 2013-11-20, nuo 2013-11-28 iki 2013-12-04, nuo 2013-12-11 iki 2013-12-18, nuo 2014-01-15 iki 2014-01-29, nuo 2014-02-05 iki 2014-02-12, nuo 2014-03-05 iki 2014-03-12, nuo 2014-03-19 iki 2014-03-26 ir nuo 2014-06-05 iki 2014-06-26 D. S. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, o 2014-07-09 jis išvyko į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie įprastai laikomi po vieną.

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2015 m. Lukiškių TI-K vėl sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba, kuri toliau vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymėjo, kad visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui bei higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Pažymėjo, kad tiek ilgalaikiai, tiek trumpalaikiai nuteistųjų pasimatymai Lukiškių TI-K organizuojami vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85, 86 ir 94 straipsniais. Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai (iki keturių valandų) ir ilgalaikiai (iki dviejų parų) pasimatymai. Pasimatytų skaičius ir rūšis nustatomas pagal Bausmių vykdymo kodekso normas priklausomai nuo nuteistojo priskyrimo paprastajai arba drausminei grupei. Paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, vieną kartą per savaitę paskambinti telefonu, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems suteikiama teisė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, gauti smulkiųjų paketų su spauda bei vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta Lukiškių TI-K atstovo akivaizdoje, nuteistojo pageidavimu, toks pasimatymas gali būti pakeistas vienu telefoniniu pokalbiu. Ilgalaikiai pasimatymai, suteikiant teisę kartu gyventi, leidžiami tik su nuteistojo sutuoktiniu, sugyventiniu, artimuoju giminaičiu. Toks pasimatymas Bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis gali būti suteiktas su asmeniu, turinčiu bendrą vaiką su neteistuoju. Nuteistojo pageidavimu, vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais arba dviem telefoniniais pokalbiais. Pasimatymai suteikiami tik iš anksto užsiregistravusiems ir atvykusiems laiku asmenims, norintiems pasimatyti su nuteistuoju, kurie ne vėliau, kaip prieš 15 dienų suderinti su Lukiškių TI-K administracija pasimatymo datą, laiką ir trukmę. Tokią tvarką reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašas, patvirtintas Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89.

Nurodė, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nuskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo ir judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai bei patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. D. S. patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio jis pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą atsakovo atstovas traktuoja kaip nesąžiningą norą pasipelnyti iš valstybės. Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Pareiškėjas ir atsakovo atstovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta D. S. ir atsakovo atstovo Lukiškių TI-K atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje D. S. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K, neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų, kitų kalinimo jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 30 000 Eur.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tai pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją D. S. Lukiškių TI-K kamerose nuo 2013-09-18 iki 2014-09-24, 2013-10-02, nuo 2013-10-04 iki 2013-10-09, nuo 2013-10-11 iki 2013-10-21, nuo 2013-10-23 iki 2013-11-05, nuo 2013-11-20 iki 2013-11-27, nuo 2013-12-06 iki 2013-12-10, nuo 2013-12-18 iki 2014-01-14, nuo 2014-01-29 iki 2014-02-04, nuo 2014-02-13 iki 2014-03-04, nuo 2014-03-12 iki 2014-03-18, 2014-03-26 ir nuo 2014-04-10 iki 2014-04-14 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

D. S. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 204 dienas. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, D. S. buvo laikomas tik 84 dienas, taigi pareiškėjui 120 dienų nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl baldų ir vietos kamerose

Kaip jau minėta, teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-07-20 pažymoje Nr. 24-4494 nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nuo Nr. 67 iki Nr. 200 ir nuo Nr. 262 iki Nr. 356 bei kameroje Nr. 376 yra stalas, 4 lovos, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos; kameroje Nr. 253 – stalas, 12 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 12 viršutinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 252 – stalas, 14 lovų, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 14 viršutinių drabužių pakabų; kameroje Nr. 256 – stalas, 8 lovos, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 8 viršutinių drabužių pakabos. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, išskyrus kameras, kuriose yra daugiau negu 4 lovos, taburetė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 23–24). Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais ir neužimančiais per daug vietos, kad jos neužtektų kalinamiems asmenims, laikant juos nepažeidžiant vienam asmeniui nustatyto privalomo ploto reikalavimų. Daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kamerose. Atsižvelgus į kamerų plotus, taip pat darytina išvada, kad nėra galimybės įrengti vienaukštes lovas, o triaukščių įrengimas teisės aktams neprieštarauja.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso nuostatas, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiamas nuo dviejų valandų iki valandos pasivaikščiojimas. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas iš dalies buvo kompensuojamas sudarant galimybę kasdien vieną valandą pasivaikščioti kiemelyje.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nėra atskiros patalpos sanitariniam mazgui bei atskiros oro šalinimo sistemos.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2015-05-27 pažymoje Nr. 24-3345 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 30–31). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį. Ginčo, kad prausyklose yra šaltas vanduo, nekyla. Kamerose tiekti šiltą vandenį teisės aktai Lukiškių TI-K administracijos neįpareigoja.

Lietuvos higienos normos HN76:2010 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos įrengimas yra susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punktas nagrinėjamu atveju neturi būti taikomas.

Dėl teisės pasimatyti su artimaisiais

Teisė pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis yra specialioji nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisė, kuri įgyvendinama Bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka. Suteikiamų pasimatymų skaičius priklauso nuo laisvės atėmimo bausmę vykdančios įstaigos rūšies, taip pat grupės, kuriai priskirtas nuteistasis (paprastoji, lengvoji, drausmės). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme (1 punktas), 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas (2 punktas), 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei (3 punktas); nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus (4 punktas). Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymai tardymo izoliatoriuose vyksta be fizinio kontakto. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų suteikimas pareiškėjui nepriklausė. Teismo nuomone, ilgalaikių pasimatymų nesuteikimas tardymo izoliatoriuje laikytinas proporcinga teisės į privatų gyvenimą ribojimo priemone, atsižvelgiant į asmens buvimo Lukiškių TI-K laiką, taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ilgalaikių pasimatymų neskyrimą lėmė neteisėti pareigūnų veiksmai. Vadovaujantis Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašo, patvirtinto Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr.1-89, nuostatomis, giminaičiai ir kiti asmenys, norintys atvykti pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, ir asmenys, laikomi Lukiškių TI-K, turi registruotis (b. l. 110–113). Pareiškėjas plačiau aplinkybių dėl pasimatymų nesuteikimo nepaaiškino, nenurodė, kad nebuvo leista pasimatyti su užsiregistravusiais asmenimis, su kuo konkrečiai ir kada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad aptartas Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimas laikytinas neįrodytu.

Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiais

Izoliavimo reikalavimai, kurių turi būti laikomasi suimtuosius ir nuteistuosius uždarant kamerose, nustatyti Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas vyrai laikomi atskirai nuo moterų, nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų, suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų, asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių ir t. t. Šiame straipsnyje nepateikta nuostatų dėl rūkančiųjų ir nerūkančiųjų kalinimo ypatumų. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, reglamentuojančio nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose, 2–5 dalyse nustatytos bausmes atliekančių asmenų grupės, kurios turi ar gali būti izoliuotos. Šiose grupėse rūkantieji nėra paminėti. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administracijos dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo izoliavimo tvarką ir sąlygas Lukiškių TI-K nustato Lukiškių TI-K direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. 1-57 patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Tvarkos aprašo 13 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, laikomi Lukiškių TI-K, į gyvenamąsias patalpas skiriami griežtai vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio, atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje bei suimtojo (nuteistojo) rašytinį prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų (pagal galimybes tokiems asmenims sudaroma galimybė būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų; b. l. 107–109). Taigi, iš aptartos Tvarkos aprašo nuostatos matyti, kad suimtasis (nuteistasis) turi teisę būti laikomas atskirai nuo rūkančių asmenų, tačiau jis privalo raštu dėl to pateikti prašymą.

Pareiškėjas plačiau aplinkybių dėl rūkančiųjų laikymo atskirai nuo nerūkančiųjų nepaaiškino, jis tik nurodė, kad laikant kartu rūkančius su nerūkančiais, tiek vieni, tiek kiti yra priversti kvėpuoti tabako dūmais. D. S. neteigė, kad yra nerūkantis, tačiau net ir pateikus prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių, šis prašymas nebuvo tenkintas. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negali žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturi įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų. Taigi, aptartas Lukiškių TI-K pareigūnų pažeidimas laikytinas neįrodytu.

Dėl maisto tinkamumo

Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal jas, nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose energetinė maisto vertė turi sudaryti 2 298 kcal, o dirbantiems – 3 301. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad dienos patiekalų energetinė vertė 2013-12-19 buvo 2 856 kcal (b. l. 103), taigi atitiko teisės aktų reikalavimus. Kitų duomenų apie ginčo laikotarpį nėra pateikta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog o pareiškėjo teiginiai, kad jo maisto energetinė vertė buvo nuo 1 300 iki 1 500 kcal, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kameros vėdinamos natūraliai per langą. Iš pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad tikrintos Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos per langus. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 punkto 24 reikalavimą, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklų 14.1 punktu, lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Vidinės grotos dedamos dėl saugumo ir siekiant užkirti kelią nuteistiesiems daryti pažeidimus, o ne siekiant iš jų tyčiotis bei žeminti nuteistųjų orumą.

Iš atsakovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013–2014 m. patikrinimo aktų matyti, kad pareiškėjo kalėjimo Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu atliktų patikrinimų metu esminių Lietuvos higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta. Kamerų, kuriuose buvo laikomi pareiškėjas, apšvietos, temperatūros, drėgnumo ir kiti parametrai iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus, o nustatyti neatitikimai buvo pašalinti. Kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai. Vietomis buvo atsilupę sienų ir lubų dažai, ant sienų ir lubų buvo dėmių. Pelėsio požymių vizualiai nenustatyta. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, tačiau remonto darbų dažnumo ši higienos norma nereglamentuoja. Patikrinimų metu tikrintose kamerose buvo vizualiai švaru. Lukiškių TI-K minkštasis inventorius, čiužiniai, pagalvės ir antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys nurodomi dezinfekcinės kameros darbo žurnale, kuriame įrašomi duomenys, iš kur paimti nukenksminti daiktai, dezinfekavimo data, atsakingo darbuotojo parašas. Patalynę numatyta keisti kas 7 dienas. Patikrinimų metu kamerose esanti patalynė buvo vizualiai švari. Elektros jungiklių, kuriais kalintys asmenys galėtų kada nori įjungti ir išjungti apšvietimą, įrengimo kamerose teisės aktai nenustato.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 81–83). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama. Teismui nėra pateikta duomenų, kad kamerose būtų buvę kenkėjų, todėl šio fakto dėl praėjusio ilgo laiko nustatyti negalima.

Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašymai bei skundai nebuvo registruojami, tačiau konkrečiai nenurodė, kada teikė tokius skundus, kokius veiksmus skundė, kokie pareigūnai jų neregistravo, taigi, ši aplinkybė laikoma nenustatyta.

Pažymėtina, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras turi būti laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Nuteistųjų bei suimtųjų judėjimas įstaigoje yra didelis, todėl siekdama užtikrinti nurodytų teisės aktų reikalavimus, Lukiškių TI-K administracija pagrįstai ir teisėtai esant būtinybei bei nesant gydančio gydytojo išvadų, kad to daryti negalima dėl sveikatos problemų, perkelia asmenis iš vienų kamerų į kitas. Byloje nėra tokių gydytojų išvadų. Taigi, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K darbuotojai pažeidė teisės aktų reikalavimų. D. S. teiginys, kad iš vienos kameros į kitą jis buvo perkeliamas dėl skundų ir prašymų rašymo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto tinkamo neatskyrimo. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis kalinimo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, kaltė nėra svarbi. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus.

Pareiškėjas D. S. prašo priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus D. S. nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamiems tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad D. S. padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 700 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

D. S. taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad D. S. rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

Skundą tenkinti iš dalies

Priteisti D. S. (D. S.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

D. S. (D. S.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                 Jūra Marija Strumskienė